Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-02-24 · Civilinė byla Nr. 2S-620-864/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-24
Bylos Nr.
2S-620-864/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24113-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Suinteresuotas asmuo
D. S.
Kategorijos
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-620-864/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24113-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5; 3.5.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 24 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutarties.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja antstolė A. S. (toliau ir antstolė) kreipėsi į teismą pareiškimu dėl baudos skyrimo, kuriuo prašė skirti skolininkei D. S. (toliau ir skolininkė) 300 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2020 m. kovo 9 d., privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PN-284, iki įvykdymo termino pasibaigimo – 2020 m. rugsėjo 7 d.

2. Nurodė, kad antstolė vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir Inspekcija) privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-284, išduotą 2020 m. kovo 9 d., dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, skolininkė D. S., išieškotoja – Inspekcija. Vykdomajame dokumente nurodyta visus žemiau išvardintus statinius arba jų dalis, pastatytus už žemės sklypo ribos (duomenys neskelbtini), t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. spalio 3 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-548-(14.48.78.) matavimų schemoje (pridedama) pažymėtuose laisvos valstybinės žemės plotuose, nugriauti / išmontuoti ir sutvarkyti statybvietę: 1. I grupės nesudėtingąjį statinį, metalinę tvorą su metaliniais stulpeliais ant betoninio pamato, kurios matmenys – ilgis 16,24 m, aukštis 1,70 m; 2. I grupės nesudėtingąjį statinį, metalinę tvorą su mūriniais stulpeliais ant betoninio pamato, kurios matmenys – ilgis 20,41 m, aukštis 1,20 m; 3. I grupės nesudėtingąjį statinį, betoninių trinkelių aikštelę, kuri užima plotą – 38 kv. m. Pažymėjo, kad 2021 m. rugpjūčio 25 d. gautas išieškotojos pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. Inspekcija surašė privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą, kuriame užfiksavo, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir Inspekcija) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kurį prašė tenkinti.

4. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu (toliau – Priežiūros įstatymas) ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 130.2 papunkčiu, Inspekcija statytojai D. S. 2020 m. kovo 9 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-284, kuriuo buvo nurodyta statinius arba jų dalis, pastatytus už žemės sklypo ribos (duomenys neskelbtini), t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. spalio 3 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-548-(14.48.78.) matavimų schemoje pažymėtuose laisvos valstybinės žemės plotuose, nugriauti /išmontuoti ir sutvarkyti statybvietę: I grupės nesudėtingąjį statinį, metalinę tvorą su metaliniais stulpeliais ant betoninio pamato, kurios matmenys – ilgis 16,24 m, aukštis 1,70 m; I grupės nesudėtingąjį statinį, metalinę tvorą su mūriniais stulpeliais ant betoninio pamato, kurios matmenys – ilgis 20,41 m, aukštis 1,20 m; 3.I grupės nesudėtingąjį statinį, betoninių trinkelių aikštelę, kuri užima plotą – 38 kv. m. Pažymėjo, jog Inspekcija 2020 m. rugsėjo 18 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktu Nr. RE-325 nustatė, kad statybos padariniai pašalinti nebuvo, todėl prašymu kreipėsi į antstolį, prašydama pradėti priverstinį vykdymą. Paminėjo, jog atlikus pakartotinį privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą, 2021 m. rugpjūčio 20 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. RE-318, kuriame užfiksuota, kad neteisėtos statybos padariniai pašalinti nebuvo. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir privalomojo nurodymo nevykdymo faktą, būdama išieškotoja byloje, Inspekcija mano, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti skolininkei baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą. Pažymėjo, jog baudos sumokėjimas neatleidžia skolininkės nuo pareigos atlikti arba nutraukti numatytus veiksmus ir pašalinti statybos padarinius. Papildomai pažymėjo, kad vykdomajame dokumente yra numatyta teisė Inspekcijai pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. nugriauti ankščiau nurodytus statinius ir sutvarkyti statybvietę skolininkės lėšomis, jeigu ji pati to nepadarys per privalomajame nurodyme numatytą terminą. Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas ne tik skolininkei skirti baudą, bet ir išspręsti numatytų privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo klausimą, patvirtinant teisę Inspekcijai nugriauti minėtus statinius ir sutvarkyti statybvietę skolininkės lėšomis, ir įpareigoti skolininkę nesudaryti Inspekcijai, rangovams kliūčių patekti į griovimo teritoriją ar pašalinti kitas kliūtis sprendimo vykdymui, taip pat leisti Inspekcijai pačiai šalinti sprendimo vykdymo procese kylančias kliūtis, jeigu to neatlieka skolininkas.

5. Skolininkė D. S. (toliau ir skolininkė) pateikė atsiliepimą į prašymą dėl baudos skyrimo, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka.

6. Nurodė, kad pagal 2020 m. spalio 16 d. žemės su pastatais dovanojimo sutartį Nr. 6593 visą namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), t. y. patį žemės sklypą, statinius, gyvenamąjį namą bei garažą padovanojo B. S. Atsižvelgdamas į tai, nebūdamas statinių savininkas suinteresuotasis asmuo neturi galimybės daryti jiems jokio poveikio, taip pat griauti. Pažymėjo, jog statiniai ant valstybinės žemės buvo pastatyti ne tyčia, o suklydus (blogai išmatavus) dėl žemės sklypo ribų. Nurodė, kad sužinojusi apie statinių patekimą į valstybinės žemės plotą, ėmėsi visų nuo jos priklausančių veiksmų, kad nurodytą plotą įsigytų iš valstybės, sumokėdama už jį nustatytą kainą. Tam tikslui kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių su prašymu leisti išsipirkti po statiniais esantį žemės plotą kaip įsiterpusį, vėliau rengė projektą, kuriuo siekiama patraukti per šį žemės plotą numatytą tiesti kelią, o tai leido šį plotą pripažinti laisvu ir vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą į jį pagal Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Nurodė, kad nuosavybės teisė į statiniais užimtą kol kas dar valstybinės žemės plotą bus perduota vienam iš pretendentų atkurti nuosavybės teises per kelis mėnesius, todėl formalaus pagrindo griauti statinius vien dėl to, kad jie pastatyti ant valstybinės žemės ploto, neliks. Pažymėjo, jog suinteresuotasis asmuo D. S. nagrinėjamu atveju negali ir neturi būti laikoma piktybine pažeidėja, vengiančia vykdyti privalomąjį nurodymą. Taip pat pažymėjo, kad nors statiniai užėmė nedidelį valstybinės žemės plotą, tačiau nuo pat jų pastatymo momento jie niekam netrukdė, nesudarė kliūčių kitiems asmenims naudotis nei aplink esančiais žemės sklypais, nei statiniais. Suinteresuotojo asmens teigimu, vien šio atsiliepimo parengimo dieną baudos dydis siektų 118 800 Eur (300 Eur x 396 d. = 118 800 Eur). Suinteresuotojo asmens nuomone, toks baudos dydis yra akivaizdžiai per didelis ir prieštaraujantis teisingumo bei protingumo kriterijams. Be to, nagrinėjamu atveju kalbama apie 3 nedidelių nesudėtingų statinių, užimančių tik apie 0,01 ha (1 aras) valstybinės žemės ploto, nugriovimą, todėl toks baudos dydis būtų ir akivaizdžiai neproporcingas. Pažymėjo, jog teisės griauti statinius Inspekcijos pripažinimas šiuo atveju būtų nepagrįstas, nes būtų suteikta teisė griauti niekam netrukdančius statinius – tvorą – žinant, kad netrukus po jais esantis žemės plotas taps tų statinių savininko nuosavybe.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovė palaikė antstolės pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Skolininkės D. S. atstovas advokatas teigė, kad antstolės prašymas dėl baudos skyrimo bei Inspekcijos prašymas leisti Inspekcijai pačiai įvykdyti Privalomąjį nurodymą netenkintini, nes greitu laiku ginčo statiniai bus privačioje žemėje ir neliks teisinio nei faktinio pagrindo Privalomojo nurodymo vykdymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 27 d. priėmė nutartį, kuria pareiškėjos skundą dėl baudos skyrimo tenkino iš dalies, t. y. skyrė skolininkei D. S. fiksuotą 100 Eur dydžio baudą už privalomojo nurodymo nugriauti savavališkai pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę neįvykdymą. Suteikė teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai įvykdyti privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-284 ir pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. nugriauti privalomajame nurodyme numatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę, skolininkės lėšomis ir įpareigoti skolininkę D. S. nesudaryti Inspekcijai, rangovams kliūčių patekti į griovimo teritoriją ar pašalinti kitas kliūtis nurodymo vykdymui, taip pat leisti Inspekcijai pačiai pašalinti nurodymo vykdymo procese kylančias kliūtis, jeigu to neatlieka skolininkė D. S.

9. Iš bylos medžiagos pirmos instancijos teismas nustatė, kad :

8.1. išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – Inspekcija) 2020 m. kovo 9 d. priėmė privalomąjį nurodymą Nr. PN-284 (toliau ir Privalomasis nurodymas) pašalinti pažeidimus, o būtent nurodė visus toliau išvardintus statinius arba jų dalis, pastatytus už žemės sklypo ribos (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2016-10-03 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-548-(14.48.78.) matavimų schemoje pažymėtuose laisvos valstybinės žemės plotuose, nugriauti / išmontuoti ir sutvarkyti statybvietę: I grupės nesudėtingąjį statinį, metalinę tvorą su metaliniais stulpeliais ant betoninio pamato, kurios matmenys – ilgis 16,24 m., aukštis 1,70 m; I grupės nesudėtingąjį statinį, metalinę tvorą su mūriniais stulpeliais ant betoninio pamato, kurios matmenys – ilgis 20,41 m, aukštis 1,20 m; I grupės nesudėtingąjį statinį, betoninių trinkelių aikštelę, kuri užima plotą 38 kv. m. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo iki 2020 m. rugsėjo 6 d.

8.2. Nurodytą Privalomąjį nurodymą vykdo antstolė A. S., kuri 2020 m. spalio 12 d. priėmė patvarkymą pateikti informaciją apie įpareigojimo įvykdymą. Šis antstolės įpareigojimas turėjo būti įvykdytas per 3 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos. Antstolės patvarkymas buvo išsiųstas skolininkei D. S. registruota pašto siunta. Pašto siuntą gavo D. S. sesuo B. S.

8.3. Iki šiol Inspekcijos Privalomas nurodymas nėra įvykdytas.

10. Iš bylos medžiagos teismas taip pat nustatė, kad skolininkė ėmėsi pozityvių priemonių pažeidimų pašalinimui, tai yra stengėsi pašalinti teisės pažeidimus kitokiu būdu. Šio metu ji yra perleidusi savo namų valdą, žemės sklypą ir vienbutį gyvenamąjį namą savo giminaitei B. S., be to, greitu laiku galimai valstybinės žemės sklypas, kuriame yra pastatyti griautini statiniai bus privačioje žemėje, ir dėl to Privalomas nurodymas neteks teisinio pagrindo. Tačiau iki šiol nėra priimta galutinių sprendimų, kad ginčo statiniai bus privačioje žemėje, o ne valstybinėje žemėje.

11. Įvertinęs byloje esančius duomenis ir pateiktus rašytinius įrodymus bei skolininkės atstovo ir Inspekcijos atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti skolininkei 100 Eur baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą ir leisti Inspekcijai pačiai įvykdyti Privalomąjį nurodymą.

12. Teismas įvertino Inspekcijos atstovės teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, kad Inspekcija nori gauti teismo leidimą pati įvykdyti Privalomąjį nurodymą, tačiau tai nereiškia, kad Inspekcija galės pašalinti pažeidimus, kai statiniai bus privačioje žemėje ir tenkino prašymą suteikti teisę Inspekcijai įvykdyti privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-284 ir pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. nugriauti privalomajame nurodyme numatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę, skolininkės lėšomis ir įpareigoti skolininkę D. S. nesudaryti Inspekcijai, rangovams kliūčių patekti į griovimo teritoriją ar pašalinti kitas kliūtis nurodymo vykdymui, taip pat leisti Inspekcijai pačiai pašalinti nurodymo vykdymo procese kylančias kliūtis, jeigu to neatlieka skolininkė D. S..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Skolininkė D. S. (toliau ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-29527-868/2021 dalyje dėl teisės pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. nugriauti 2020 m. kovo 9 d. Privalomajame nurodyme pašalinti pažeidimus Nr. PN-284 numatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę, suteikimo Inspekcijai ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės: atmesti Inspekcijos prašymą dėl teisės pačiai įvykdyti 2020 m. kovo 9 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-284 suteikimo.

14. Apeliantės teigimu, pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai vertino bylos aplinkybes valstybinės žemės sklypo, kuriame yra pastatyti griautini statiniai, prielaidų tapti privačiu žemės sklypu, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamą nutartį.

15. Anot apeliantės, aplinkybė, jog žemės plotas, kuriame yra griautini statiniai, greitu laiku taps privatus, nėra teorinė. Apeliantė pažymi, būtent tas valstybinės žemės plotas, ant kurio pastatyti ginčo statiniai, buvo įtrauktas į laisvos žemės fondą (sklypas Nr. 532, 0,01 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini)), todėl užbaigus rengti žemės reformos žemėtvarkos projektą, į jį bus vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas, o dabartinė ginčo statinių savininkė su vienu iš pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą yra pasirašiusi preliminariąją sutartį dėl šio žemės ploto pasirinkimo ir pardavimo jai. Šiai aplinkybei pagrįsti į bylą buvo pateikta visa eilė oficialių dokumentų: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus (toliau – NŽT VRS) vedėjo 2020 m. gruodžio 11 d. įsakymas „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (savivaldybės) Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ Nr. 48VĮ-2242- (14.48.2.); 2) NŽT VRS vedėjo 2021 m. rugsėjo 16 d. įsakymas Nr. 48VĮ-1499-(14.48.2.); 3) 2021 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštis; 4) nauja Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano M 1:10000 redakcija (pateiktas visas planas ir priartinta jo ištrauka); 5) NŽT VRS vedėjo 2021 m. rugsėjo 22 d. įsakymas Nr. 48VĮ-1571-(14.48.2.); 6) 2021 m. spalio 7 d. Preliminarioji žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis; 7) 2021 m. spalio 18 d. Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovėje Zujūnų kaime pageidaujančių gauti žemės (miško) sklypus I eiliškumo pretendentų susirinkimo protokolą Nr. 48PRT-42-(14.48.6.), iš kurio matyti, kad L. A., kaip B. A. (pretendentų sąraše įrašytas eilės numeriu „25“, turintis teisę į 0,61 ha žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini), atkūrimą) įpėdinė, pasirinko laisvos žemės fondą Nr. 532, t. y. būtent tą žemės sklypą, kuris yra nurodytas teismui pateiktoje preliminariojoje sutartyje. Užbaigus nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, šis žemės sklypas bus perleistas dabartinei ginčo statinių savininkei B. S. pagal preliminariojoje sutartyje nurodytas sąlygas. Taigi, byloje esantys dokumentai patvirtina, kad aplinkybė, jog valstybinės žemės plotas, kuriame yra ginčo statiniai, netrukus taps privačiu, yra reali. Rengiant Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (savivaldybės) Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, šis žemės plotas buvo įtrauktas į laisvos žemės fondą, vėliau – pasirinktas vieno iš į patvirtintą eilę įtrauktų pretendentų. Iš esmės, užbaigus rengti žemės reformos žemėtvarkos projektą, NŽT VRS teliks priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentui ir aptariamą žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre bus galima registruoti kaip privačią nuosavybę. Tačiau, kaip žinia, visas aukščiau aprašytas nuosavybės teisių atkūrimo procesas gali užtrūkti dar ne vieną mėnesį, nes dažnai tokių projektų galutiniai parengimo terminai dėl vienų ar kitų priežasčių būna nukeliami. Kaip matyti iš į bylą pateikto NŽT VRS vedėjo 2021 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1499-(14.48.2.), Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (savivaldybės) Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas turėjo būti parengtas iki 2021 m. gruodžio 1 d. Tačiau, praėjus mėnesiui nuo įsakymu nustatyto termino pabaigos, duomenų apie projekto rengimo užbaigimą viešojoje erdvėje dar nėra. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, labai tikėtina, kad kol bus rengiami dokumentai, leisiantys atkurti nuosavybės teises į ginčo statiniais užstatytą valstybinės žemės plotą ir tokiu būdu padaryti jį privačiu, Inspekcija, nieko nelaukdama, savo jėgomis pradės privalomąjį ginčo statinių griovimą. Tad net ir pašalinus pagrindinę griovimo priežastį – valstybinės žemės užėmimą – ginčo statiniai vis tiek bus nugriauti. Todėl, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, apeliantės nuomone, teisės nugriauti Privalomajame nurodyme numatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę suteikimas Inspekcijai yra priešlaikinis.

16. Be to, kaip teigia apeliantė, yra ir kitų formalių kliūčių, dėl kurių Inspekcijai neturėjo būti suteikta teisė nugriauti Privalomajame nurodyme numatytus statinius. Atkreipia dėmesį, kad teismas nustatė, jog Inspekcija priėmė Privalomąjį nurodymą, kuriuo nurodė visus išvardintus statinius arba jų dalis, pastatytus už žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. spalio 3 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-548-(14.48.78.) matavimų schemoje pažymėtuose laisvos valstybinės žemės plotuose, nugriauti / išmontuoti ir sutvarkyti statybvietę. Taigi, pagal Privalomąjį nurodymą ginčo statiniai turi būti nugriauti remiantis matavimų schema, pridėta prie NŽT VRS 2016 m. spalio 3 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-548-(14.48.78.). Minėta matavimų schema buvo šiek tiek analizuojama ir 2021 gruodžio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu. Skolininkės atstovas atkreipė teismo dėmesį į tai, kad po aukščiau paminėto patikrinimo akto surašymo, t. y. 2017 metais, skolininkei D. S. vykdant 2017 m. spalio 10 d. Sutartį prie susisiekimo komunikacijų prisijungimo sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini)17, jos užsakymu buvo parengtas supaprastintas projektas „Objektas (duomenys neskelbtini) ribos iki sklypo (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ Nr. GA.17-051 (toliau – Projektas). Kaip matyti iš Projekto, buvo pakoreguotos dalies (duomenys neskelbtini) gatvės (atkarpa nuo sklypo, kurio kad. Nr. 4110/0800:353, ribos iki sklypo, kurio kad. Nr. 4110/0800:4260) ribos. Pažymėtina, kad Projektas buvo suderintas su Vilniaus rajono savivaldybės administracija, NŽT VRS ir gretimų žemės sklypų savininkais. Kaip matyti iš Projekto, net trims žemės sklypams buvo nustatyti servitutai, kreiptasi į NŽT VRS su prašymu išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Tokį sutikimą NŽT VRS išdavė. Remiantis Projekto brėžiniu „Dangų planas“, toje vietoje, kuri Inspekcijos matavimų schemoje yra pažymėta kaip „Trinkelėmis užimtas valstybinės žemės plotas 38 kv. m“, pagal Projektą kaip tik yra numatyta įrengti betoninių trinkelių dangą. Kaip minėta, Projektas buvo suderintas su Vilniaus rajono savivaldybės administracija, NŽT VRS ir kitomis suinteresuotomis įstaigomis (pvz., AB „Energijos skirstymo operatorius“) ir asmenimis (gretimų žemės sklypų savininkais). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, darytina išvada, kad Inspekcijai neturėjo būti suteikta teisė vykdyti griovimo darbus pagal 2016 metais rengtą matavimų schemą, kurioje neatsispindi/nėra įvertintos vėliau, t. y. 2017 metais, parengus ir suderinus Projektą, pasikeitusios aplinkybės. Apeliantės nuomone, norėdama gauti teisę savarankiškai vykdyti ginčo statinių griovimo darbus, Inspekcija iš pradžių turėjo atlikti pakartotinius matavimus, įvertindama Projekto sprendinius, ir tik po to prašyti teismo suteikti jai teisę vykdyti Privalomąjį nurodymą. To nepadarius, griovimo darbų atlikimas pagal pasenusią ir pasikeitusių aplinkybių neatitinkančią matavimų schemą yra negalimas.

Atsiliepimas

17. Pareiškėja antstolė A. S. (toliau ir antstolė) atsiliepimu su apeliantės skundu nesutinka, Teigia , jog skundas yra nepagrįstas, todėl naikinti pirmos instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Šalies argumentai

18. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir Inspekcija) su atskiruoju skundu ir jo argumentais nesutinka. Prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti.

Atsiliepimas

19. Suinteresuotas asmuo nesutinka su apeliantės išdėstytais argumentais, kad teismas turėjo suteikti jai teisę sulaukti kol bus atkurtos nuosavybės teisės į ginčo statiniais užstatytą žemės plotą ir tokiu būdu bus pašalinta jų griovimo priežastis, kadangi privalomasis nurodymas – tai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - Priežiūros įstatymas) 2 straipsnio 2 dalis). Pačiame 2020 m. kovo 9 d. privalomajame nurodyme pašalinti pažeidimus Nr. PN-284 (toliau – Privalomasis nurodymas) nurodyta, kad nevykdant privalomojo nurodymo nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę nustatytais terminais, Inspekcija Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka turi teisę atlikti šiuos veiksmus asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, lėšomis.

20. Teigia, jog Inspekcija, 2020 m. rusėjo 18 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktu Nr. RE-325 nustačiusi, kad privalomasis nurodymas per jame nurodytą terminą neįvykdytas, privalėjo kreiptis į antstolę, prašydama priimti vykdyti teikiamą vykdomąjį dokumentą – privalomąjį nurodymą vykdyti priverstinai. Todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į CPK 273, 771 straipsniuose numatytą reglamentavimą, buvo pagrindas ne tik skolininkei skirti baudą, bet ir išspręsti numatytų privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo klausimą, patvirtinat teisę Inspekcijai nugriauti minėtus statinius ir sutvarkyti statybvietę skolininkės lėšomis, bei įpareigoti skolininkę nesudaryti Inspekcijai, rangovams kliūčių patekti į griovimo teritoriją ar pašalinti kitas kliūtis sprendimo vykdymui, taip pat leisti Inspekcijai pačiai šalinti sprendimo vykdymo procese kylančias kliūtis, jeigu to neatlieka apeliantė.

21. Inspekcijos nuomone, nepaisant aplinkybių, kurias nurodo apeliantė - apie siekį išsipirkti valstybinės žemės dalį, ant kurios neteisėtai pastatyti privalomajame nurodyme įvardinti statiniai, teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, nutartimi patvirtino Inspekcijos teisę įvykdyti apeliantės neįvykdytą privalomąjį nurodymą. Pažymi, jog kaip ir nutartyje išdėstyta, Inspekcija, apeliantei pašalinus pažeidimus nurodytu apeliantės būdu – išpirkus valstybinės žemės dalį, kurioje pastatyti ginčo statiniai, t. y. įvykdžius privalomąjį nurodymą, priešingai nei dėsto apeliantė, nebeturės teisinio pagrindo pasinaudoti privalomajame nurodyme numatyta teise, t. y. įvykdyti įpareigojimą asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, lėšomis.

22. Atsakydama į apeliantės argumentą dėl Inspekcijos neatliktų matavimų pagal Projekto sprendinius, Inspekcija pažymi, jog Privalomasis nurodymas perduotas antstolei, Inspekcijai atlikus patikrinimą ir nustačius, kad Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas. Inspekcijai nebuvo pateikta informacija apie privalomajame nurodyme išdėstytų įpareigojimų skirtų apeliantei įvykdymą, be to ginčo byloje, dėl to, kad Privalomasis nurodymas nėra įvykdytas, nėra. Todėl apeliantės nuogąstavimai dėl Inspekcijai suteiktos teisės šalinti pažeidimus nurodytus privalomajame nurodyme, nėra pagrįsti, nes minėta teisė nesudaro pagrindo Inspekcijai šalinti jau pašalintų pažeidimų.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis, 338 straipsnis).

24. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-29527-868/2021 dalis, kuria teismas tenkino Inspekcijos prašymą suteikti teisę pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. nugriauti 2020 m. kovo 9 d. Privalomajame nurodyme pašalinti pažeidimus Nr. PN-284 numatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę.

25. Apeliantės teigimu, pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai vertino bylos aplinkybes, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamą nutartį : Apeliantės vertinimu : 1) išpirkus valstybinės žemės dalį, kurioje pastatyti ginčo statiniai, išnyks pagrindas pagrindinė statinių griovimo priežastis. Todėl, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, apeliantės nuomone, teisės nugriauti Privalomajame nurodyme numatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę suteikimas Inspekcijai yra priešlaikinis; 2) norėdama gauti teisę savarankiškai vykdyti ginčo statinių griovimo darbus, Inspekcija iš pradžių turėjo atlikti pakartotinius matavimus, įvertindama apeliantės užsakymu atlikto projekto „Objektas (duomenys neskelbtini) gatvės dalies nuo sklypo (duomenys neskelbtini) ribos iki sklypo (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ Nr. GA.17-051 (toliau – Projektas) sprendinius, ir tik po to prašyti teismo suteikti jai teisę vykdyti Privalomąjį nurodymą. To nepadarius, griovimo darbų atlikimas pagal pasenusią ir pasikeitusių aplinkybių neatitinkančią matavimų schemą yra negalimas.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

26. Privalomasis nurodymas – tai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas) 2 straipsnio 2 dalis). Privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis).

27. Jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir, jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 straipsnio 4 dalis), o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka – privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Taigi už privalomojo nurodymo neįvykdymą skolininkui teismo nutartimi gali būti skiriama bauda ar/ir kitos priverstinio vykdymo pasekmės. Teismo nutartis priimama išnagrinėjus privalomojo sprendimo neįvykdymo aplinkybes ir priežastis.

28. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepiniginio pobūdžio sprendimų neįvykdymo teisinius padarinius, yra konstatavęs, kad bendroji tokių sprendimų vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 1, 2 dalys).

29. Priimant tokią nutartį (taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, pvz., paskirtą baudą) būtų išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat būtų patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas; 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-1075/2021).

30. Taigi, remdamasis anksčiau aptarta kasacinio teismo praktika, teismas, gavęs antstolio surašytą aktą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, be kita ko, turi patikrinti: 1) ar teismo sprendimas (ne)įvykdytas; 2) ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo.

31. Bylos duomenimis nustatyta ir apeliantė neginčija faktinių aplinkybių, kad :

36.1. vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu (toliau – Priežiūros įstatymas) ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 130.2 papunkčiu, Inspekcija statytojai D. S. 2020 m. kovo 9 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-284 (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriuo buvo nurodyta statinius arba jų dalis, pastatytus už žemės sklypo ribos (duomenys neskelbtini), t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. spalio 3 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-548-(14.48.78.) matavimų schemoje pažymėtuose laisvos valstybinės žemės plotuose, nugriauti /išmontuoti ir sutvarkyti statybvietę:

36.1.1. I grupės nesudėtingąjį statinį, metalinę tvorą su metaliniais stulpeliais ant betoninio pamato, kurios matmenys – ilgis 16,24 m, aukštis 1,70 m;

36.1.2. I grupės nesudėtingąjį statinį, metalinę tvorą su mūriniais stulpeliais ant betoninio pamato, kurios matmenys – ilgis 20,41 m, aukštis 1,20 m;

36.1.3. I grupės nesudėtingąjį statinį, betoninių trinkelių aikštelę, kuri užima plotą – 38 kv. m.

36.2. Inspekcija 2020 m. rugsėjo 18 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktu Nr. RE-325 nustatė, kad statybos padariniai pašalinti nebuvo, todėl prašymu kreipėsi į antstolę A. S., kuri pradėjo priverstinį vykdymą.

36.3. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo iki 2020 m. rugsėjo 6 d.

36.4. Atlikus pakartotinį privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą, 2021 m. rugpjūčio 20 d. Inspekcija surašė privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. RE-318, kuriame užfiksuota, kad neteisėtos statybos padariniai pašalinti nebuvo.

36.5. Antstolė A. S. 2020 m. spalio 12 d. priėmė patvarkymą pateikti informaciją apie įpareigojimo įvykdymą. Šis antstolės įpareigojimas turėjo būti įvykdytas per 3 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos. Antstolės patvarkymas buvo išsiųstas skolininkei D. S. registruota pašto siunta. Pašto siuntą gavo D. S. sesuo B. S..

36.6. Privalomasis nurodymas neįvykdytas iki šiol.

32. Kaip minėta, privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 587 straipsnio 10 punkte ir Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka to paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad apeliantė neįvykdė privalomojo nurodymo jame nurodytu būdu ir terminais, todėl skyrė skolininkei valstybės naudai sumokėti 100 Eur baudą. Šios teismo nustatytos aplinkybės apeliantė neginčija, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismui buvo pagrindas spręsti dėl kitų privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo ir ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą kitokių neįvykdymo pasekmių netaikyti.

34. Pažymėtina, kad apeliantė pirmos instancijos teismui pateikė dokumentus, kurie patvirtina veiksmus dėl savavališkos statybos įteisinimo, kas leidžia apeliacinės instancijos teismui spręsti, jog apeliantės procesas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, juos įteisinant, progresuoja. Tačiau, kaip pripažįsta ir pati apeliantė, šis procesas gali užsitęsti neribotą laiką. Savo ruožtu teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė atskirajame skunde aplamai nenurodo, koks terminas galėtų būti nustatytas savavališkos statybos padariniams pašalinti (ar juos įteisinti), tiesiog apskritai reiškia nesutikimą dėl Inspekcijai suteiktos teisės pačiai šalinti savavališkos statybos padarinius apeliantės lėšomis. Teismas vertina aplinkybę, kad Privalomasis nurodymas nevykdomas beveik du metus. Duomenų, kad apeliantė inicijavo bylą dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo ar Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

35. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad CPK 771 straipsnio 2 dalis imperatyviai įpareigoja teismą taikyti privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, jeigu skolininkas nėra atlikęs jam privalomų veiksmų, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias nuobaudos ir pasekmių taikymą už privalomojo nurodymo nevykdymą.

36. Anot apeliantės, Inspekcijai neturėjo būti suteikta teisė nugriauti Privalomajame nurodyme numatytus statinius, kadangi norėdama gauti teisę savarankiškai vykdyti ginčo statinių griovimo darbus, Inspekcija iš pradžių turėjo atlikti pakartotinius matavimus, įvertindama apeliantės užsakymu atlikto projekto „Objektas (duomenys neskelbtini) ribos iki sklypo (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ Nr. GA.17-051 (toliau – Projektas) sprendinius, ir tik po to prašyti teismo suteikti jai teisę vykdyti Privalomąjį nurodymą. To nepadarius, griovimo darbų atlikimas pagal pasenusią ir pasikeitusių aplinkybių neatitinkančią matavimų schemą yra negalimas.

37. Teismas atmeta šį apeliantės argumentą kaip nepagrįstą, kadangi pirmos instancijos teismas ginčijama nutartimi suteikė teisę Inspekcijai šalinti neteisėtus statinius, nurodytus Privalomajame nurodyme. Apeliantei Privalomojo nurodymo įvykdymo (šiuo atveju – įvykdymo iš dalies, t. y. šios nutarties 36.1.3 punkte nurodytų statinių įteisinimo dokumentus) įrodymus pateikus Inspekcijai, jų pagrindu Privalomojo nurodymo vykdymo apimtis neabejotinai Inspekcijos bus koreguojama.

Dėl procesinės bylos baigties

38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymą, nenukrypo nuo šiuo klausimu aktualios kasacinio teismo formuojamas praktikos, todėl apeliantės D. S. atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

apeliantės D. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Mikonienė