Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. P. (T. P.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Technoexport Sorage LT“ ieškinį atsakovui T. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: V. P., E. B.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Iš byloje esančių duomenų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, teismas nustatė, kad tretieji asmenys atsakovui nuolat siuntė finansinės bendrovės veiklos ataskaitas, todėl nusprendė, jog visi duomenys, kiek tai buvo susiję su ieškovės veikla, buvo būtent atsakovo žinioje. Byloje nėra rašytinių duomenų, dėl bendrovės turto perdavimo atsakovui po to, kai tretieji asmenys nutraukė darbo santykius su ieškove ir jos vadovu tapo atsakovas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad, tretiesiems asmenims nutraukus darbo santykius su ieškove, bendrovės turtas atsakovui perduotas tinkamai, nes būtent atsakovas yra akcininkas (steigėjas) ir paskutinis vadovas, be to, valdo ne vieną bendrovę, pavyzdžiui, „CHEMOPROJEKT A. S.“. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad yra pagrindas spręsti, jog atsakovas tikrai suprato ankstesnių ieškovės vadovų ieškovės turto tinkamo neperdavimo pasekmes, todėl privalėjo tinkamai tuo pasirūpinti. To nepadaręs jis prisiėmė riziką atsakyti už viso ieškovės turto sudėties atitiktį buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytai apimčiai.

8. Nors atsakovas teigė, kad JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas atliko tinkamai, stengėsi ir iki šiol stengiasi, kad ieškovės bankroto procesas būtų kuo efektyvesnis ir vyktų sklandžiai, bet teismas nenustatė pagrindo su tuo sutikti ir pritarė ieškovės argumentams, jog atsakovo pozicija, kad jis, siekdamas užtikrinti tinkamą savo pareigų, susijusių su ieškovės bankroto procedūrų vykdymu, įgyvendinimą, tam paskyrė atitinkamus asmenis, savaime nereiškia, jog jis tinkamai įvykdė pareigą dėl ieškovės turto perdavimo nemokumo administratorei ar pareigą dėl ieškovės veiklos tinkamo organizavimo ir turto išsaugojimo.

9. Teismas pagal 2020 metų balansą nustatė, kad ieškovė turėjo turto už 1 895 284 Eur (ilgalaikis turtas sudarė 23 582 Eur, trumpalaikis turtas – 1 871 685 Eur); bendrovės kapitalas buvo 3 303 327 Eur, o nuostoliai – 3 404 837 Eur. Ieškovės finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte už 2020 metus nurodyta, kad nusidėvėjimas visoms turto grupėms skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą. Bendrovės nustatyta minimali ilgalaikio materialiojo turto vertė 3 000 Eur. Kai apskaitomas ilgalaikis materialusis turtas nebeatitinka turto priskyrimo ilgalaikiam materialiajam turtui požymių arba jis yra perleidžiamas, šis turtas nurašomas.

10. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, kad ieškovės įsigytas turtas iki 3 500 Eur vertės būdavo pripažįstamas trumpalaikiu ir nurašomas iš karto, teismas vertino kaip neįrodytus, nes į bylą nebuvo pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai, pavyzdžiui, apskaitos dokumentai, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kokia tvarka ir kokiu principu vadovaujantis darbuotojams buvo išduodami darbo įrankiai pasibaigus ir prasidedant darbo pamainoms.

11. Teismas atmetė argumentus, kad trumpalaikis turtas galėjo būti atiduotas į metalo laužą, nes taip pat nebuvo pateikti įrodymai. Teismas pažymėjo, kad jeigu trumpalaikis turtas būtų priduodamas į metalo laužą, metalo laužo supirkėjas, apie jo pridavimą turėtų išduoti atitinkamus dokumentus, kuriuose be privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų taip pat būtų nurodomas perkamo laužo ir atliekų pavadinimas (plieno, aliuminio ir kitų netauriųjų metalų laužas ar atliekos), pavidalas (drožlės, radiatoriai ir panašiai) ir duomenys apie pardavėją (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, jo asmenybę patvirtinančio dokumento rekvizitai). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad jeigu į bylą būtų pateikti minėti duomenys, tuomet ir būtų galima nustatyti, kiek ir kokio įmonės trumpalaikio turto buvo priduota į metalo laužo supirktuvę.

12. Teismas, remdamasis į kasacinio teismo formuojamą praktiką, atmetė atsakovo argumentus, kad turėjo būti atsižvelgta į turto nusidėvėjimą ir į trumpalaikio turto nurašymą bei, nustačius, kad neperduoto turto vertė mažesnė, atitinkamai apskaičiuotas mažesnis žalos dydis. Ieškovės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais, kuriais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas.

13. Iš byloje esančių faktinių aplinkybių teismas nustatė, kad dalis ieškovės turto vis dėlto nebuvo perduota (pagal sudarytus neperduoto ieškovės turto sąrašus Nr. 1 ir Nr. 2, remiantis 2021 m. spalio 22 d. atsakovo sudarytu turto sąrašu). Be to, nemokumo administratorei prašant teismo skirti atsakovui baudą už bendrovės turto ir dokumentų neperdavimą, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi nustatyta, kad atsakovas negali būti įpareigotas pateikti to, ko neturi, nes tokia pareiga yra neįgyvendinama (civilinė byla Nr. eB2-660-777/2021). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad dalis ieškovės turto yra prarasta, atsakovas, kaip ieškovės vadovas, neišsaugojo dalies turto. Be to, remdamasis V. Drungilo 2021 m. lapkričio 29 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, teismas pažymėjo, kad dalis atsakovo pateikto turto iš tiesų neatitinka nurodyto turto ieškovės apskaitoje. Dėl to nors atsakovas teigia dėjęs pastangas šiuos daiktus perduoti administratorei, bet teismas padarė išvadą, kad daiktų identifikaciniams duomenims neatitinkant nurodytų buhalterinėje apskaitoje, jie negali būti vertinami kaip mažinantys prarasto turto apimtį ir vertę.

14. Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas, jam einant ieškovės vadovo pareigas, neperdavė dalies ieškovės turto, nurodyto neperduoto ieškovės turto sąrašuose Nr. 1 bei Nr. 2 remiantis 2021 m. spalio 22 d. atsakovo sudarytu turto sąrašu, savo neveikimu pažeidė JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas. Atsakovas nepaneigė, kad jis nepadarė neteisėtų veiksmų pagal JANĮ 57 straipsnio 1 dalį. Kadangi nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, lėmę žalos (nuostolių) atsiradimą, atsakovo kaltė preziumuojama. Atsakovas kaltės prezumpcijos nepaneigė. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į nustatytas visas sąlygas atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei kilti, ieškinį patenkino ir ieškovei iš atsakovo priteisė 131 132 Eur žalos atlyginimą. Teismas nenustatė, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, būtų pažeidusi proceso teisės normas ar kaip kitaip piktnaudžiavusi teise.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15. Apeliaciniame skunde atsakovas T. P. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat prijungti papildomus įrodymus: BUAB „Technoexport Storage LT“ 2021 metų balansą; BUAB „Technoexport Storage LT“ 2021 m. birželio 4 d. ilgalaikio turto apyvartos ataskaitą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Byloje egzistuoja būtinybė pateikti papildomus įrodymus atsakovo pozicijai pagrįsti. Ieškovė ieškiniu prašė taikyti atsakovui civilinę atsakomybę dėl turto neperdavimo pagal JANĮ 57 straipsnio 1 dalį, tačiau kartu nepateikė bendrovės balanso, sudaryto pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Ieškovė, grįsdama ieškinio reikalavimus, turėjo pateikti į bylą aktualų bendrovės balansą už 2021 m. ir bendrovės 2021 m. birželio 4 d. ilgalaikio turto apyvartos ataskaitą, parengtą nemokumo administratorės. Kadangi ieškovė šių dokumentų į bylą nepateikė, teismas vadovavosi bendrovės 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentais, pagal kuriuos ilgalaikis bendrovės turtas sudarė 23 582 Eur.

15.2. Atsakovas įvykdė JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą – perdavė ieškovei turtą pagal bendrovės 2021 metų balansą ir 2021 m. birželio 4 d. ilgalaikio turto apyvartos ataskaitą, t. y. 15 533 Eur. Kadangi nemokumo administratorė nei į bendrovės bankroto bylą, nei į šią bylą nepateikė aktualaus bendrovės balanso, sudaryto nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną, atsakovas teikia bendrovės balansą už 2021 m. ir 2021 m. birželio 4 d. bendrovės ilgalaikio turto apyvartos ataskaitą. Šiuose dokumentuose nurodyta, kad bendrovės ilgalaikio turto likutinė vertė sudaro 15 533 Eur. Net jei atsakovas nebūtų perdavęs turto, kaip nepagrįstai bando teigti ieškovė, tai pastaroji neįrodė, kad atsakovas šį turtą prarado, t. y. neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų.

15.3. Ieškovė ieškiniu reikalauja iš atsakovo atlyginti žalą, kurią patyrė dėl to, kad atsakovas neperdavė nemokumo administratorei bendrovės turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Ieškovė ieškiniu neprašė žalos dėl to, kad atsakovas turtą prarado ar kitaip jį išvaistė, be kita ko, ieškovė neginčijo bendrovės apskaitos organizavimo ar apskaitos dokumentų. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, vertindamas atsakovo civilinę atsakomybė ne dėl turto (ne)perdavimo pagal JANĮ 57 straipsnio 1 dalį, bet dėl bendrovės turto praradimo (išvaistymo).

15.4. Atsakovas bendrovę pradėjo valdyti ir ją valdė iš esmės tik siekiu arba ją parduoti, arba nepavykus parduoti – pradėti bankroto procedūras, t. y. jis buvo paskirtas bendrovės krizės vadovu. Iki bankroto bylos inicijavimo jis vadovu buvo tik 78 dienas. Tai pakankamai trumpas laikas susipažinti su visa bendrovės, turėjusios daugiau nei 100 darbuotojų, dokumentacija, be kita ko, turtu, įvertinus ir tai, kad fiziškai atsakovas, gyvenantis Čekijoje, į Lietuvą atvykęs nebuvo dėl COVID-19 draudimų. Kitaip tariant, atsakovas atliko visus veiksmus, kurie atitiko atidaus ir rūpestingo žmogaus elgesio standartą. Atsakovui pradėjus vadovauti bendrovei, prieš tai buvęs vadovas E. B., neperdavė atsakovui dokumentų ir turto pagal priėmimo – perdavimo aktus, tokių aktų neperdavė ir dar prieš tai buvęs vadovas V. P.

15.5. Iškėlus bendrovei bankroto bylą ir gavus iš nemokumo administratorės raštus dėl bendrovės dokumentų (turto) perdavimo, atsakovas dėjo dideles pastangas perduoti tai, kas buvo jo valdyme ar jam pačiam buvo perduota. Ieškovei tokio turto nepakako, ji prašė atsakovo pateikti tokį turtą, kurio jis nevaldė, apie kurio egzistavimą jis nežinojo (ir negalėjo žinoti). Tokia situacija susiklostė išimtinai dėl buvusių bendrovės vadovų neteisėtų veiksmų, kadangi jie neparengė tinkamos bendrovės dokumentacijos (turto) ir neperdavė atsakovui. Pastarasis negali būti atsakingas už tai, apie ką jam nebuvo žinoma.

15.6. Ieškovės įrodinėjamos žalos faktas ir dydis yra nepagrįstas, nes neperduoto (tariamai prarasto) turto sąraše esantys objektai (daiktai) yra arba nurašyti buvusių bendrovės vadovų, arba stipriai nuvertėję. Tai patvirtino prieš tai buvę bendrovės vadovai, kurių metu ir buvo įsigyti objektai (daiktai). Teismas tokius parodymus ignoravo. Taip pat buvo iškreiptas įrodinėjimo standartas, kadangi visi byloje esantys įrodymai (pateikti paaiškinimai) įrodo tai, kad bendrovės turtas buvo nurašytas (nuvertėjęs), bet teismas nepagrįstai to nevertino ir priteisė visą ieškovės prašomą žalos sumą iš atsakovo.

15.7. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad atsakomybę už dokumentų ir (arba) turto perdavimą turi prisiimti tas vadovas, kurio vadovavimo metu yra atliekamas dokumentų ir (arba) turto perdavimas kitiems asmenims. Tokia teismų praktika visiškai logiška – būtent pareigas paliekantis vadovas yra susipažinęs su bendrovės turto mase ir žino, ką gali perduoti naujajam vadovui. Atitinkamai, keičiantis bendrovės vadovams, pareiga tinkamai perduoti bendrovės turtą ir dokumentus teko buvusiems ieškovės vadovams V. P. ir E. B.

15.8. Teismas neįvertino, kad nemokumo administratorė, įrodinėdama atsakovo neteisėtus veiksmus, disponuodama visais bendrovės dokumentais, nepateikė įrodymų, pagal kuriuos atsakovui būtų perduotas toks turtas, kurio prašo šioje byloje. Be to, atsakovas pareigas ėjo tik 124 dienas (78 iki prašymo dėl bankroto bylos padavimo) ir jų metu bendrovė neįsigijo (neperleido) ar nenurašė nė vieno turto vieneto, kurio prašo ieškovė.

15.9. Ieškovė neįrodė žalos atsiradimo fakto bei jos dydžio. Teismas neįvertino, kad pagal bendrovės 2020 metų finansinę atskaitomybę ilgalaikis turtas lygus 23 582 Eur, bet ne 131 132 Eur. Nemokumo administratorė nepagrįstai žalos dydį grindžia turto įsigijimo dokumentais, nes turtas nuvertėjo. Teismas nepagrįstai pripažino trečiųjų asmenų paaiškinimus nesvarbiais byloje, kurie patvirtino, kad bendrovėje egzistavo praktika, pagal kurią turtas iki 3 000 Eur buvo nurašomas, taip pat neįvertino kitų byloje egzistuojančių dokumentų, kurie patvirtina, kad turtas iki 3 000 Eur buvo nurašomas.

15.10. Priešingai negu nurodyta apskųstame sprendime, ieškovė neįrodė nei faktinio, nei teisinio priežastinio ryšio egzistavimo šioje byloje. Atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, nes perdavė turtą pagal JANĮ 57 straipsnio 1 dalį remdamasis balansu, sudarytu nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, jokių kitų neteisėtų veiksmų atsakovas neatliko, nes jam buvusieji bendrovės vadovai neperdavė bendrovės dokumentų ir (arba) turto, todėl atsakovas negalėjo perduoti nemokumo administratorei to, kas nebuvo jam perduota buvusių bendrovės vadovų. Be to, ieškovė neįrodė, kad bendrovei padaryta 131 132 Eur žala.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė LUAB „Technoexport Storage Lt“ prašo atmesti atsakovo skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1. Apelianto argumentai, kad teismas peržengė ieškinio ribas, yra nepagrįsti, nes teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, ir tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas.

16.2. Nors įprastai vadovo pareigas baigiantis eiti asmuo turėtų pagal priėmimo – perdavimo aktą perduoti visą juridinio asmens turtą naujai vadovo pareigas pradedančiam eiti asmeniui, bet tai nereiškia, kad, nesant tokio sudaryto turto priėmimo – perdavimo akto, naujai vadovo pareigas pradėjęs eiti asmuo yra savaime atleidžiamas nuo juridinio asmens turto perdavimo nemokumo administratoriui.

16.3. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad bendrovėje buvo susiformavusi praktika, jog keičiantis bendrovės vadovams, tarp jų nebuvo sudaromi bendrovės turto priėmimo – perdavimo aktai. Šią aplinkybę bylos nagrinėjimo metu patvirtino visi bendrovės vadovo pareigas ėję asmenys. V. P. ir E. B. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad, jiems einant bendrovės vadovo pareigas, jie rengė įvairias bendrovės veiklos ir turto ataskaitas, kurias teikdavo vertinti atsakovui, kaip bendrovės akcininkui. Papildomai atsakovas lygiagrečiai vykdė bendrovės auditą pasitelkdamas trečiųjų asmenų pagalbą. Taigi, atsakovas visada žinojo bendrovės turto masę, nes tokią informaciją gaudavo iš tuometinių bendrovės vadovų ir bendrovę audituojančių asmenų, o jeigu jam kokios nors informacijos būtų trūkę, jis galėjo paprašyti ją pateikti.

16.4. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad bendrovės turtas (jo dalis) kam nors buvo perleistas ar jo realiai ir nebuvo, todėl teigtina, jog teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas pažeidė pareigą tą turtą išsaugoti ir perduoti nemokumo administratorei. Tai buvo pagrindas teismui konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

16.5. Ieškovė, įrodinėdama atsakovo padarytą žalą bendrovei ir jos kreditoriams, vadovavosi pirminiais apskaitos dokumentais (turto įsigijimo dokumentais, PVM sąskaitomis faktūromis), kurie atspindi, kokį realiai turtą bendrovė įsigijo. Ieškovas neturėjo pagrindo vadovautis išimtinai tik bendrovės finansinėmis ataskaitomis ar atsakovo sudarytu bendrovės turto sąrašu, nes juos sulyginus su pirminiais apskaitos dokumentais buvo nustatyti neatitikimai. Be to, atsakovas bendrovės turto perdavimo nemokumo administratorei metu siekė sukeisti perduodamą turtą, t. y. bandė perduoti tik tokios pat rūšies turtą, bet senesnį arba nebeveikiantį ar kito gamintojo daiktą. Toks atsakovo nesąžiningas elgesys lėmė poreikį vadovautis pirminiais apskaitos dokumentais, o ne išvestiniais, kurie buvo parengti atsakovo ar prieš jį bendrovės vadovo pareigas ėjusių asmenų.

16.6. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad teismas, priteisdamas iš atsakovo žalą, nepagrįstai neatsižvelgė į neperduoto turto nuvertėjimą. Atsakovui nepateikus įrodymų apie bendrovės turto apskaitą, nusidėvėjimą ar jo nurašymą, teismas pagrįstai neatsižvelgė į neperduoto bendrovės turto galimą nusidėvėjimą ir žalą priteisė iš atsakovo pagal bendrovės pirminiuose apskaitos dokumentuose nurodyto to turto vertę.

16.7. Teismas teisingai nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų tai, jog bendrovėje egzistavo tvarka dėl bendrovės trumpalaikio turto nurašymo vos tik jį įsigijus, t. y. nepateiktas nei buvusio bendrovės vadovo V. P. įsakymas dėl įsigyto bendrovės turto iki 3 000 Eur vertės nurašymo, nei tokio turto nurašymo aktai, nei įrodymai, kurie patvirtintų kokiems bendrovės darbuotojams toks turtas buvo išduodamas, nei įrodymai, kurie patvirtintų, kad toks turtas nurašius buvo utilizuotas. Jei atsakovas būtų tinkamai organizavęs bendrovės turtą ir jį išsaugojęs bei perdavęs nemokumo administratorei, tai bendrovei ir jos kreditoriams nebūtų padaryta 131 132 Eur žala.

16.8. Ieškovė nesutiko su atsakovo prašymu prijungti prie bylos papildomus įrodymus, nes tie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, o jų pateikimo būtinybė nėra iškilusi tik apeliacinės instancijos teisme.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo E. B. prašo atmesti skundo dalį, kiek pasisakoma dėl trečiojo asmens E. B. tariamo pareigų nevykdymo ir turto neperdavimo, o dėl kitos dalies spręsti teismo nuožiūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1. Nors atsakovas teigia, kad neperėmė bendrovės turto ir nebuvo sudaryti turto perdavimo dokumentai, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas bendrovės turtą valdė ir jį perdavinėjo ieškovės nemokumo administratorei. Trečiajam asmeniui E. B.išėjus iš darbo bendrovės turtas inventorizuotas, bet trūkumo nenustatyta. Atsakovas fiziškai neatvyko į Lietuvą, todėl turtas perduotas jo atstovams.

17.2. Trumpalaikis turtas buvo nurašomas iš karto. Jis neatsispindėjo bendrovės balanse, todėl tokio turto perdavimo dokumentai nebuvo rengiami nei trečiajam asmeniui pradedant eiti bendrovės vadovo pareigas, nei jam paliekant šias pareigas. Trečiajam asmeniui paliekant bendrovės vadovo pareigas su juos visiškai atsiskaityta. Tai patvirtina tinkamą darbo santykių pabaigą ir pretenzijų trečiajam asmeniui neturėjimą.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. P. prašo atmesti skundą, palikti nepakeistą apskųstą sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Teismas teisingai įvertino faktines aplinkybes. Atsakovas nepaneigė prezumpcijos, kad buvę vadovai perdavė jam bendrovės turtą.

18.2. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad, tretiesiems asmenims nutraukus darbo santykius su ieškove, bendrovės turtas atsakovui perduotas tinkamai. Atsakovas buvo bendrovės akcininkas (steigėjas) ir jos paskutinis vadovas, be to, valdo ne vieną bendrovę. Jis suprato ankstesnių įmonės vadovų ieškovės turto tinkamo neperdavimo pasekmes, todėl privalėjo tinkamai tuo pasirūpinti. To nepadaręs jis prisiėmė riziką atsakyti už viso ieškovės turto sudėties atitiktį buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytai apimčiai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

20. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-660-777/2021, UAB „Technoexport storage LT“ buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta Raminta Valiulienė. Minėta nutartis įsiteisėjo 2021 m. birželio 3 d.

21. Klaipėdos apygardos teismas nutartyje, kuria UAB „Technoexport storage LT“ iškelta bankroto byla, nustatė 14 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo bendrovės valdymo organams perduoti nemokumo administratoriui visus juridinio asmens dokumentus ir bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis.

22. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartis, kuria bendrovės valdymo organai buvo įpareigoti perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą pagal balansą ir visus dokumentus, nėra pilnai įvykdyta iki šiol.

23. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. bendrovės vadovas buvo V. P., laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 29 d. – E. B., laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 30 d. iki 2021 m. birželio 3 d. – T. P.

24. Nemokumo administratorė 2021 m. birželio 4 d. nurodymu dėl dokumentų ir turto perdavimo ir 2021 m. pranešimu apie bankroto procedūrą, atsakovas nustatytais terminais buvo prašomas pateikti nurodyme detaliai išvardytus duomenis, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras, bei perduoti įmonės turtą pagal balansą ir nutartį iškelti bankroto bylą įsigaliojimo dienos per nustatytą laiką.

25. Atsakovas bendrovės dokumentus ir turtą nemokumo administratorei perdavė keturis kartus, t. y. 2021 m. birželio 7 d., 2021 m. birželio 16 d., 2021 m. birželio 17 d. ir 2021 m. lapkričio 29 d. Paskutiniąją nurodytą dieną ieškovės turto perdavimas buvo vykdomas pagal atsakovo pateiktą 2021 m. spalio 22 d. turto sąrašą. Nemokumo administratorė, išanalizavusi nurodytą sąrašą, nustatė, kad ne visas į šį sąrašą įtrauktas turtas priklauso ieškovei. Dėl to, sutikrinusi turimus duomenis apie bendrovei priklausantį turtą ir į atsakovo 2021 m. spalio 22 d. turto sąrašą įtrauktą turtą, nemokumo administratorė priėmė tik tą turtą, kurio nuosavybės teisę patvirtino pirminiai buhalteriniai (turto įsigijimo) dokumentai. Šios aplinkybės patvirtintos antstolio V. Drungilo 2021 m. lapkričio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

31. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019).

32. Kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, kadangi teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

33. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus dėl jo taikymo, į tai, kad šiais įrodymais atsakovas grindžia savo poziciją, t. y. jog bendrovė neturi daugiau turto, teisėjų kolegija priima atsakovo teikiamus duomenis, kaip naujus įrodymus. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimu nėra pažeidžiamos byloje dalyvaujančių asmenų procesinės teisės, nes su šiais įrodymais jie galėjo susipažinti gavę apeliacinį skundą ir dėl jų pasisakyti savo atsiliepimuose.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės

37. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas (buvęs bendrovės vadovas) pažeidė pareigą išsaugoti bendrovei priklausantį turtą. Apeliantas neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad turtas pagal ieškovės sudarytą sąrašą Nr. 1 ir Nr. 2 (dubliko priedai) nebuvo perduotas nemokumo administratorei, tačiau tvirtina, jog minėtuose sąrašuose esančio turto jam neperdavė buvę bendrovės vadovai, todėl yra pagrindas spręsti dėl buvusių vadovų atsakomybės už bendrovės turto neišsaugojimą. Tuo tarpu apeliantas negalėjo perduoti nemokumo administratorei to, kas nebuvo jam perduota buvusių bendrovės vadovų V. P. ir E. B. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą, su tokiais apelianto argumentais nesutinka ir sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog jis tinkamai atliko savo, kaip bendrovės vadovo, pareigas.

38. Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį ir pan.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta aplinkybė, jog bendrovės vadovai, pasibaigiant darbo santykiams su bendrove, neparengė bendrovės turto priėmimo–perdavimo aktų. Šią aplinkybę patvirtino tiek apeliantas, tiek tretieji asmenys, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai nesudaro pagrindo spręsti, jog apeliantas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.

41. Sprendžiant ginčą dėl bendrovės vadovo atsakomybės už tinkamai neišsaugotą ir neįtrauktą į apskaitą bendrovės turtą yra reikšminga nustatyti, ar vadovas laikėsi rūpestingumo pareigos. Vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą: bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima, be kita ko, pareigą tinkamai vesti turto apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

44. Viena iš įstatyme įtvirtintų bendrovės vadovo pareigų yra tinkamai organizuoti bendrovės turto apskaitą (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis). Už šios pareigos nevykdymą vadovui taikytina ne materialinė, o civilinė atsakomybė, nes tai išimtinai valdymo organui nustatyta pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017, 23 punktas). BAĮ 4 straipsnis nustato reikalavimus ūkio subjektams tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Kasacinis teismas byloje dėl bendrovei vadovavusių asmenų atsakomybės už tinkamai neišsaugotą ir neįtrauktą į apskaitą turtą yra nurodęs, kad ši vadovo pareiga kildintina iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų ABĮ ir BAĮ nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

45. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nurodo, kad bendrovėje egzistavo praktika, pagal kurią turtas iki 3 000 Eur buvo nurašomas, dėl to buvę bendrovės vadovai ir neperdavė apeliantui bendrovės turto, nes jis tiesiog neišliko. Teisėjų kolegija pažymi, kad, siekiant nustatyti, kaip bendrovėje turėjo būti tvarkomas ilgalaikis turtas, būtina atsižvelgti į teisinį reglamentavimą ir juridinių asmenų veiklą organizuojant rekomenduojamus verslo apskaitos standartus.

47. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal tuo metu galiojusius verslo apskaitos standartus, prie ilgalaikio turto bendrovė turėjo priskirti tą turtą, kurį planavo naudoti ilgiau kaip metus ir kurio vertė viršija bendrovės nusistatytą minimalią ilgalaikio turto ribą. Be to, ilgalaikiam turtui turėjo būti skaičiuojamas nusidėvėjimas (Standartų VII skyriuje nustatyta tvarka) ir tik po to sprendžiama dėl jo nurašymo (Standartų VIII skyrius). Apeliantas tokio turto, viršijančio bendrovėje nustatytą 3 000 Eur ribą turto vienetui, nuo kurios turtas priskiriamas ilgalaikio turto kategorijai, apskaitos tinkamai neorganizavo (nenustatė tokio turto priskyrimo ilgalaikiam turtui tvarkos, nenustatė nusidėvėjimo apskaičiavimo taisyklių ir nurašymo tvarkos) ir nekontroliavo. Dėl to jam tenka pareiga atsakyti dėl tokio turto neišlikimo (neišsaugojimo). Administratorės pateiktame sąraše (sąrašuose) yra išvardyti turto vienetai, kurių vertė yra ir mažesnė, ir didesnė kaip 3 000 Eur. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje, yra pagrindas priteisti iš apelianto neišsaugoto turto vienetų vertę, kurių vertė, atskirai paėmus, viršija 3 000 Eur.

48. Nors apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė bendrovės balansą už 2021 metų finansinį ataskaitinį laikotarpį ir prašo juo vadovautis sprendžiant klausimą dėl bendrovei padarytos žalos dydžio, bet kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bendrovės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis), tačiau vertinant jame esančius duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai duomenys turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis). Vertinant balanso, kaip atskiros įrodinėjimo priemonės, duomenis, jų išsamumą, detalumą ir tikslumą bei sprendžiant dėl šių duomenų patikimumo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atitinka turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; taip pat į tai, kad tai yra apibendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra nustatyti, remiantis kitais dokumentais (inventorizacijos aktais, ūkinių operacijų dokumentais ir kt.). Iš balanso duomenų negalima nustatyti vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti, todėl vien tai, kad balansas nesudarytas, nepatvirtintas, trūksta duomenų jam sudaryti arba turimi duomenys neišsamūs, ne visada sudaro pagrindą išvadai, kad žala yra padaryta, o jos dydis atitinka ankstesniame patvirtintame balanse nurodyto turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).

50. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi šalių argumentus, į bylą pateiktus įrodymus bei atsižvelgusi į kasacinio teismo formuojamą praktiką, konstatuoja, kad atsižvelgiant į tai, jog bendrovėje buvo netinkamai vedama turto apskaita, nėra galimybės tiksliai nustatyti bendrovei priklausančio turto vertės bei nėra pagrindo vadovautis apelianto į bylą kartu su apeliaciniu skundu pateiktais finansiniais dokumentais, todėl žala yra nustatoma pagal ieškovės į bylą pateiktus turto sąrašus (dubliko priedai Nr. 1 ir Nr. 2), laikant, kad apeliantas turėjo pareigą išsaugoti bendrovės ilgalaikį turtą, kurio vertė viršija 3 000 Eur ribą (tokią ribą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino byloje dalyvaujantys asmenys savo paaiškinimais). Iš priedo Nr. 1 matyti, kad nemokumo administratorei nebuvo perduotas turtas: „WELDING AUTOMAT 121 UP“, sąskaitos Nr. 5/07/2020 (1 vnt.) 3 214,28 Eur vertės; „WELDING AUTOMAT 121 UP“, sąskaitos Nr. 3/06/2020 (1 vnt.) 3 663,20 Eur vertės; „WELDING AUTOMAT 121 UP“, sąskaitos Nr. 5/04/2020 (1 vnt.) 3 942 Eur vertės; „WELDING AUTOMAT 121 UP“, sąskaitos Nr. 4/03/2020 (1 vnt.) 3 669 Eur vertės; „WELDING AUTOMAT 121 UP“, sąskaitos Nr. 3/02/2020 (1 vnt.) 3 096 Eur vertės; „WELDING AUTOMAT 121 UP“, sąskaitos Nr. 4/11/2019 (1 vnt.) 5 462 Eur vertės. Iš viso nemokumo administratorei neperduota turto, kurio vertė didesnė kaip 3 000 Eur, už 23 046,48 Eur. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas, sumažinant iš apelianto priteisiamo žalos atlyginimo dydį nuo 131 132 Eur iki 23 046,48 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad kita ieškovės prašomos atlyginti žalos dalis nepriteisiama, nes ji apima tuos turto vienetus, kurių vertė buvo ne didesnė negu 3 000 Eur, t. y. nesiekė ieškovės veikoje taikytos minimalios ilgalaikio turto vertės, jis galėjo būti nurašomas iš karto tik jį įsigijus, todėl apeliantas neturėjo pareigos išsaugoti tokį trumpalaikį turtą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

52. CPK 265 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus.

53. Suinteresuoti savo pažeistų ar ginčijamų teisių arba įstatymų saugomų interesų gynyba asmenys visų pirma kreipiasi į teismą su ieškiniu (CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir jame suformuluoja materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėsto aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės, taip pat nurodydami aplinkybes (faktus), kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant ne tik į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį jo pagrindą, bet taip pat ir į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016, 15 punktas). Pažymėtina, kad, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes reikalavimas buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su turto praradimu (neišsaugojimu).

54. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į absoliučiai kiekvieną šalies argumentą. Teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją Nr. 18390/91). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

55. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika, bet netinkamai apskaičiavo iš apelianto priteistinos žalos atlyginimo dydį. Tai lėmė neteisingo žalos atlyginimo ieškovei priteisimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, sumažinant ieškovei priteistą žalos atlyginimą nuo 131 132 Eur iki 23 046,48 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme

56. Pakeitus apskųstą sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

57. Byloje nustatyta, kad iš apelianto pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas 1 958 Eur žyminis mokestis, ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma – 4 222,57 Eur, trečiojo asmens E. B. bylinėjimosi išlaidų suma – 4 078,93 Eur, trečiojo asmens V. P. bylinėjimosi išlaidų suma – 1 500 Eur. Atsakovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, patyrė 7 816,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pakeitus sprendimą, ieškinio reikalavimai patenkinti 17,57 proc. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteisiama 344 Eur žyminio mokesčio valstybei, ieškovei priteisiama 741,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui E. B. priteisiama 716,66 Eur, trečiajam asmeniui V. P. priteisiama 263,55 Eur. Iš ieškovės atsakovui priteisiama 6 443,22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius priteisiamas sumas, atsakovo naudai iš ieškovės priteisiama 5 701,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Jos patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos).

59. Atsakovas pateikė prašymą priteisti jam 9 531,38 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad jis sumokėjo 1 958 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą bei 7 573,38 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Atsakovas į bylą pateikė įrodymus – sąskaitą už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymą. Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2023 m. III ketvirtį (2023 m. liepos mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2023 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 959,9 Eur. Vadinasi, pagal Rekomendacijose nustatyto dydžio maksimali priteistina suma už apeliacinio skundo parengimą yra 4 899,75 Eur (1 959,9 x 2,5 (8.9 punktas)). Atsakovo prašoma priteisti 7 573,38 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl konstatuojama, kad atsakovui yra pagrindas priteisti tik 4 899 Eur bylinėjimosi išlaidas. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą 82,43 proc., atsakovui iš ieškovės priteisiama 4 038,24 Eur (4 899 Eur x 82,43 proc. : 100 proc.) dydžio bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą bei 1 613,97 Eur (1 958 Eur x 82,43 proc. : 100 proc.) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinio skundo pateikimą. Iš viso iš ieškovės atsakovui priteisiama 5 652,21 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

60. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus (sąskaitą faktūrą bei mokėjimo nurodymą), kad ji patyrė 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2023 m. III ketvirtį (2023 m. rugpjūčio mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2023 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 959,9 Eur. Vadinasi pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 2 547,87 Eur (1 959,9 x 1,3 (8.11 papunktis). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovo priteisiama 386,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Įskaičius priteisiamas sumas atsakovui iš ieškovės priteisiama 5 334,81 Eur bylinėjimosi išlaidų.

61. Trečiasis asmuo E. B. pateikė į bylą įrodymus (sąskaitą faktūrą, darbų ataskaitą bei mokėjimo nurodymą), kad patyrė 1 609,30 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2023 m. IV ketvirtį (2023 m. spalio mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimui imamas 2023 m. II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 000,1 Eur. Vadinasi pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 2 600,13 Eur (2 000,1 x 1,3 (8.11 papunktis). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, trečiajam asmeniui E. B. iš atsakovo priteisiama 282,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

62. Trečiasis asmuo V. P. pateikė į bylą įrodymus (sąskaitą už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymą), kad patyrė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2023 m. III ketvirtį (2023 m. liepos mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimui imamas 2023 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 959,9 Eur. Vadinasi pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nagrinėjamu atveju yra 2 547,87 Eur (1 959,9 x 1,3 (8.11 papunktis). Trečiojo asmens V. P. išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis neviršija maksimalaus rekomenduojamo dydžio. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, trečiajam asmeniui V. P. iš atsakovo priteisiama 351,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti sprendimo rezoliucinę dalį taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Technoexport Storage Lt“ (juridinio asmens kodas 304288453) iš atsakovo T. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) 23 046,48 Eur (dvidešimt tris tūkstančius keturiasdešimt šešis eurus ir 48 centus) žalos atlyginimo ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (23 046,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovui T. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Technoexport Storage Lt“ (juridinio asmens kodas 304288453) administravimui skirtų lėšų 5 701,32 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų vieno euro 32 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo T. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) 716,66 Eur (septynių šimtų šešiolikos eurų 66 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo T. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) 263,55 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt trijų eurų 55 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo T. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) 344 Eur (tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio valstybei, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą; įmokos kodas – 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo T. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) 13,05 Eur (trylikos eurų ir 5 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662“.

Priteisti atsakovui T. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Technoexport Storage Lt“ (juridinio asmens kodas 304288453) administravimui skirtų lėšų 5 334,81 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų trisdešimt keturių eurų 81 cento) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo T. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) 282,75 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 75 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo T. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) 351,40 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt vieno euro 40 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.