- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- e2-51-1065/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00058-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Ieškovas
- K. M., Ž. M., V. M.
- Atsakovas
- S. B.
- Trečiasis asmuo
- notarei G, (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. M., Ž. M., V. M. ieškinį atsakovui S. B., trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notarų biuro notarei G. J., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai K. M., Ž. M., ir V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. B., kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro notarės G. J. patvirtintą A. M., sudarytą testamentą (notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų mirties dieną testatorius palieka S. B., priteisti iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovų dėdė A. M.. Kadangi jis buvo nevedęs, vaikų neturėjo, jo broliai S. M., K. M. (ieškovų V. M. ir Ž. M. tėvas) ir V. M. (ieškovo K. M. tėvas) taip pat yra mirę, todėl jie, ieškovai yra vieninteliai mirusiojo penktos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Prieš pat mirtį, (duomenys neskelbtini), A. M. surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų jo mirties dienai, paliko atsakovui S. B., kuris A. M. yra visiškai svetimas žmogus. Apie tai, kad mirusysis surašė tokį testamentą sužinojo, kuomet kreipėsi į notarą dėl mirusiojo dėdės palikimo priėmimo. Jie yra įsitikinę, kad A. M. tokio testamento surašyti negalėjo dėl savo sveikatos būklės. Jų dėdei jau daug metų buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) (ligos kodas (duomenys neskelbtini)), kuriai būdingos nuolatinės ar pasikartojančios haliucinacijos, dažniausiai regos ar klausos, esant nesutrikusiai sąmonei. Taip pat buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (ligos kodas (duomenys neskelbtini)). Visi giminės žinojo apie testatoriaus sveikatos sutrikimus, kurie (duomenys neskelbtini) metais ypatingai sustiprėjo, jo elgesys neatitiko savo veiksmų prasmę galinčio suprasti asmens elgesio, kadangi be priežasties jam kildavo pykčio priepuoliai, pradėjo vaidentis, kad visi aplink jį yra susimokę, siekia jam pakenkti, niekuo nebepasitikėjo. Atsakovas su testatoriumi pradėjo bendrauti prieš kelerius metus iki jo mirties, tačiau intensyviau pradėjo bendrauti po brolio S. M. mirties, atsakovas nuolat jį vaišino alkoholiu, kuris mirusiajam labai kenkė sveikatai, nuo alkoholio vartojimo testatoriaus turimos ligos labai suaktyvėdavo. Dėl didelio amžiaus skirtumo buvo aišku, kad jie negali turėti jokių bendrų interesų. Mirusiuoju visuomet rūpinosi, jį prižiūrėjo ir visokeriopą pagalbą teikė jo brolis S. M. su žmona J. M.. (duomenys neskelbtini) S. M. mirė. Po brolio mirties A. toliau rūpinosi J. M.. Būtent po brolio S. mirties pas A. dar intensyviau pradėjo lankytis atsakovas. Jo apsilankymai pasibaigdavo A. nugirdymu, po ko, būdamas akivaizdžiai įtakotas kitų asmenų (galimai atsakovo), reikšdavo nepasitenkinimą gyvenimu visiems artimiesiems. Iš paminėtų aplinkybių akivaizdu, kad A. M. dėl savo sveikatos būklės negalėjo laisva valia surašyti testamento, nes jo sudarymo dieną jis nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti.
Atsiliepimas
Atsakovas S. B. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagristą, priteisti iš ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovų, neturinčių atitinkamo išsilavinimo, pamąstymai apie testatoriaus „(duomenys neskelbtini)“ ir padarytos išvados neatitinka tikrovės. Jis nematė, kad ieškovai lankytų savo dėdę, jam padėtų tvarkyti ūkį. A. M. pažįsta nuo vaikystės, nes gyveno netoliese. Ūkininkauti pradėjo nuo (duomenys neskelbtini) m. A. M. turėjo žemės, ir jie sutarė, kad jis dirbs žemę. Atsiskaitydavo už žemės nuomą įvairiai: ir pinigais, ir grūdais, nes jis laikydavo paukščius, ir sumaldavo jam miltų, suardavo daržą. Padėdavo jam ūkyje ir kitais klausimais. Alkoholio su A. M., kaip melagingai nurodo ieškovai, jis nevartojo. Tik vieną kartą (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) proga padovanojau A. M. butelį tauraus gėrimo. A. vartojo alkoholį be jo ir be jo pagalbos - jis nueidavo į vietinę aludę, kur gerdavo alų. Be to, A. M. jis veždavo pas gydytojus į polikliniką, pas odontologą, atveždavo vaistus, per lapkričio 1 d. nuveždavo į kapines. Visa tai darydavo pagal susitarimą, kaip atlygį už žemės nuomą. A. M. pasiūlė savo turtą palikti jam testamentu, nes juo niekas iš giminaičių nesirūpino, nesuteikė jokios pagalbos, nebendravo, todėl jis neturėjo ir progos jiems pasakyti apie savo sprendimą, bei neišreiškė noro palikti jiems savo turtą. Vienintelis A. M. išsakytas jam prašymas buvo prižiūrėti jo ir jo tėvų kapą, kuriame jis bus palaidotas. Be to, notarė sudarinėdama testamentą įsitikino A. M. veiksnumu - pareikalavo pažymos apie jo psichikos sveikatos būklę, be to, privalėjo asmeniškai bendrauti su testatoriumi, kad įsitikinti, ar jis supranta savo veiksmus.
Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notaro biuro notarė G. J. pateiktu patikslintu atsiliepimu prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad A. M. patvarkymą dėl jam priklausančio turto paveldėjimo padarė (duomenys neskelbtini) surašydamas testamentą, kurį patvirtino. Testatorius, A. M. testamentą sudarė visiškai laisva valia ir pilnai suprasdamas savo veiksmus, bei sugebėdamas juos valdyti. Tai, kad jis suvokė ir savo veiksmų reikšmę ir prasmę, parodo jo nuoseklus siekis. Testatorius į (duomenys neskelbtini) rajono 2-ajį notaro biurą (duomenys neskelbtini) atvyko pats su prašymu panaikinti jo sudarytą įgaliojimą brolienei J. M.. Įgaliojimas A. M. buvo sudarytas (duomenys neskelbtini). Atvykęs į biurą jis jaudinosi, išgyveno, kad brolienė naudojasi jo piniginėmis lėšomis, turi paėmusi jo asmens dokumentą, kurio neatiduoda. Tą dieną notarinio veiksmo atlikti negalėjo, nes A. M. su savimi neturėjo asmens dokumento. A. M. sunerimo, klausė ką daryti. Skambino telefonu pačiai brolienei ir reikalavo atiduoti dokumentą. Tolesnio jų pokalbio pakomentuoti negali, nes tai vyko notaro biuro laukiamajame. Tą dieną A. M. išėjo. Po kelių dienų jis vėl atvyko į notaro biurą su tuo pačiu prašymu panaikinti jo sudarytą įgaliojimą J. M. ir išreiškė norą sudaryti testamentą. Jo buvo paprašyta pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Vyras asmens dokumentą jau turėjo ir pateikė. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas notarinis veiksmas, patvirtintas pareiškėjo prašymas „Dėl įgaliojimo panaikinimo“. Pareiškėjas nerimavo dėl savo turto, sakėsi, kad jis nori parašyti testamentą ir palikti po savo mirties (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu jį prižiūri, o daugiau niekas jo nesirūpina, niekas nepadeda, broliene nepasitiki. Sakė, kad ūkininkas nuperka maisto, vaistų, kad nuveža pas gydytojus. Pasakė, kad lankosi pas gydytoją (duomenys neskelbtini). Esant tokiai situacijai, jo buvo paprašyta pristatyti pažymą iš gydytojo (duomenys neskelbtini). A. M. pilnai suprato, ko jo yra prašoma, pasakė, kad dabar iš karto nueis ir prisiregistruos. Suprato, kad pažyma reikalinga testamento sudarymui ir, kad nekiltų problemų dėl testamento vykdymo. (duomenys neskelbtini) jis atvyko į notaro biurą jau turėdamas pažymą iš gydytojo (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytą ligos diagnozė, tačiau šalia parašyta, kad notarinius veiksmus atlikti gali. Tą dieną ir kitas dienas jos darbo grafikas buvo pilnai užpildytas, todėl jam buvo pasiūlyta atvykti (duomenys neskelbtini) 9 val. Notaro biure tuo metu jo niekas nebuvo atlydėjęs, jis buvo vienas. Sutartu laiku A. M. atvyko vėl į notaro biurą ir vėl pareiškė norą surašyti testamentą, kaip jis pats sakė, „(duomenys neskelbtini)“. Kalbėjosi tik jie abu. Buvo galima suprasti, kad A. M. suprato, ko nori, suprato savo veiksmus, juos galėjo valdyti ir pats išreiškė savo valią dėl testamento, to tendencingai siekė. Išsiaiškinus, ko nori testatorius, įsitikino, kad yra veiksnus, kadangi jis aiškiai, tiksliai pasakė ko nori ir išreiškė savo valią, buvo sąmoningas. Taip pat prieš patvirtindama ginčijamą testamentą, be kita ko, surinko ir patikrino duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre. Taip pat papildomai buvo pristatyta medicinos įstaigos apie jo sveikatos būklę pažyma iš gydytojo (duomenys neskelbtini). Testamentą testatorius perskaitė pats, pasakė, kad viskas gerai, jis jį pasirašė. Jis buvo supažindintas, kad bet kada gali panaikinti sudarytą testamentą, jį pakeisti. Testamentą sudarė laisva valia, testatoriaus veiksnumas nekėlė jokių abejonių, jam tikrai nebuvo sutrikusi nei sąmonė, nei rega, nei klausa, ką puikiai iliustruoja testatoriaus parašas testamente.
Šalies argumentai
Ieškovas K. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėdė negalėjo sudaryti testamento, nes jis buvo (duomenys neskelbtini) žmogus. Jis senai buvo, kaip mažas vaikas, rimtomis temomis su juo nebuvo galima pakalbėti. Jam vaidendavosi. Jis sakydavo, kad būdamas namuose užsirakindavo visas duris, nes bijodavo, kad kas neužeitų. Jo manymu, jis negalėjo sudaryti tokio svarbaus dokumento, nes jo (duomenys neskelbtini) to neleido. Jis visą laiką turėjo (duomenys neskelbtini) sutrikimą, tokia jo būklė ypač sustiprėjo po jo brolio S. M. mirties – (duomenys neskelbtini), visko bijo. Dėdė ne kartą yra gulėjęs ligoninėje, jam buvo kviesta greitoji pagalba dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimų. Su dėde nebuvo pokalbių dėl palikimo, jam buvo (duomenys neskelbtini) m. ir negalvojo, kad jis numirs. Kalbų, kad kažkam dėdė užrašys turtą, nebuvo. Dėdė vartojo alkoholį. Jis negalėdavo gerti alkoholio, nes jam pablogindavo jo būklę, tuomet su juo nebūdavo įmanoma susikalbėti. Jis paskutinį kartą dėdę matė (duomenys neskelbtini). Dėdė nieko nesakė, kad sudarė testamentą. Dėdė gyveno vienas, jis atvažiuodavo aplankyti, daugiausiai jį prižiūrėjo dėdės brolis S. su žmona. Po S. mirties, dėdę prižiūrėdavo teta J.. Jis atvažiuodavo aplankyti, bet tai nebuvo dažnai. Atsakovo S. B. nepažįsta, nėra jo matęs. Apie dėdės ir S. bendravimą žino, kad dėdė jam nuomodavo žemę. Lapkričio 1 d. į kapus dėdę nuveždavo arba jis, arba teta J. su dėde S.. To nežino, kad atsakovas būtų dėdę vežęs į kapus. Šiuo metu kapus prižiūri jis, anksčiau kapus taip pat prižiūrėdavo jis, bei teta J.. Po dėdės mirties nematė, kad kitas žmogus būtų atvykęs į kapus ir uždegęs žvakę.
Ieškovas Ž. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. B. negalėjo paveldėti dėdės turto, nes jie yra jo giminės. S. M. prižiūrėdavo dėdę, jį lankydavo du kartus per mėnesį, atveždavo jam valgyti, nupirkdavo, ko reikia, nes dėdė vienas savo buitimi nelabai sugebėdavo pasirūpinti. Dėdė sirgo (duomenys neskelbtini) ligomis, ne kartą gulėjo Šiaulių ligoninėje, jis jį ten lankė. Dėdė neturėjo tokių galimybių, kad kam nors užrašytų savo turtą, nes negalėjo suprasti savo veiksmų. Žinojo, kad (duomenys neskelbtini) m. dėdė sirgo, gėrė vaistus. Atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) išsirašyti vaistų, užeidavo pas jo mamą. Dėdė vaistus vartodavo dėl savo (duomenys neskelbtini) būklės. Dėdė negalėjo gerti alkoholio, jam išgėrus paūmėdavo jo (duomenys neskelbtini) būklė. Dėdė jam telefonu skambindavo 1-2 kartus per mėnesį, sakydavo, kad jam vaidenasi, vaikšto kažkas aplink namą. Apie dėdės sudarytą testamentą sužinojo po jo mirties. Prieš tai dėdė buvo užsiminęs, kad kažkam žada užrašyti turtą, bet konkrečiai neįvardijo kam. Tokie pokalbiai su dėde buvo (duomenys neskelbtini) m.
Ieškovas V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kiek galėdavo tiek dėdę A. M. prižiūrėdavo iki (duomenys neskelbtini) m., kol gyveno (duomenys neskelbtini). Dažnai atvažiuodavo pas dėdę padėti prie ūkio darbų, išsikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini) atvažiuodavo rečiau, vidutiniškai 1 kartą per mėnesį. Prie sunkesnių darbų visi stengdavosi susirinkti, jam padėti. Žino, kad dėdė turėjo žemės, ją nuomojo ūkininkui. Po dėdės S. mirties su dėde pokalbių nebuvo dėl turto palikimo. Dėdė A. sirgo (duomenys neskelbtini), kai jam ši liga paūmėdavo, jį išveždavo gydytis į (duomenys neskelbtini). Dėdė šia liga sirgo visą laiką, su amžiumi ši liga progresavo. Jis su dėde susiskambindavo, į dvi savaites kartą. Sakydavo, kad jam neramu. Dėdė pokalbiuose neišreiškė nusivylimų, kad jam niekas nepadeda, nesakė, kad turtą paliks kitam asmeniui. Sakė, kad kažkoks žmogus jam padeda, nuveža pas gydytojus. Jis sakė, kad pagalbos dažniausiai prašo brolienės J.. Žinojo, kad dėdės žemę dirbo ūkininkas, tačiau, kaip buvo atsiskaitoma, nežino. S. B. neteko matyti, tik girdėjo iš paties dėdės, kad jis dirbo žemę. Mano, kad dėdė sudarydamas testamentą nesuprato savo veiksmų ir sandorio esmės.
Atsakovas S. B. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis dirbo A. M. priklausančią žemę. Jis jį pažinojo daug metų, nuo vaikystės, nes netoliese gyveno. Dėl žemės nuomos buvo surašyta sutartis, kad atsiskaitoma pinigais, iš tos sumos atimdavo, ką jam duodavo grūdais. Jis pilnai viską suprato, susiskaičiuoti mokėjo. Kai mirė jo brolis, jis suprato, kad liko vienas, dėl to labai jautriai reagavo. Kiek galėjo, tiek jam padėjo. Jis girdėjo, kad dėl testamento A. M. pasitarė su kaimyne, jai buvo užsiminęs, kad palikimą paliks jam, tai galėjo būti (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo mėnesį. Jis nežinojo, ar jis sirgo (duomenys neskelbtini) liga, bet jis jautriai į viską reaguodavo, suvokdavo savo veiksmus, kitų žmonių neužkabinėdavo. Dėl (duomenys neskelbtini) jam buvo paūmėjimas, girdėjo, kad dėl to jis buvo (duomenys neskelbtini). Dėl širdies ligų jis išsikviesdavo greitąją. Niekas jam nepadėdavo. Matydavo, kad A. lankydavo jo brolis su žmona, kitų asmenų nematydavo. A. mėgdavo išgerti alaus. Jis kartu su juo alkoholio nevartodavo. Per (duomenys neskelbtini) jam buvo nuvežęs tauraus gėrimo butelį. Jis A. nuveždavo aplankyti kapus, vasarą jo prašydavo nuvežti palaistyti kapus, tai būdavo (duomenys neskelbtini) m. A. M. laidotuvėse nedalyvavo, nes reikėjo izoliuotis dėl „(duomenys neskelbtini)“. Apie sudarytą testamentą jis sužinojo iš notarės D., sausio mėnesio pabaigoje. Iki mirties jis žinojo, kad yra sudarytas testamentas, jo nematė ir testamento turinio nežinojo. Kad jam paliktas turtas sužinojo po A. M. mirties.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo notarė G. J. teismo posėdžio metu palaikė savo atsiliepime nurodytas aplinkybes ir prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra. Paaiškino, kad A. M. testamentas buvo sudarytas pilnai įsitikinus, kad jis yra veiksnus ir visiškai supranta savo valią. A. M. (duomenys neskelbtini) atvyko panaikinti savo įgaliojimo, sudaryto brolienei J. M.. Jis neturėjo savo asmens dokumento, todėl įgaliojimo panaikinti negalėjo. Po kelių dienų jis vėl atvyko, panaikinti įgaliojimo, paaiškino, kad nepasitiki savo broliene. Kartu su juo kitų asmenų nebuvo, atvyko vienas. Surašė įgaliojimo panaikinimą. Tada jis pasakė, kad nori surašyti testamentą. Jis pasakė, kad yra registruotas pas (duomenys neskelbtini). Paprašė jo pristatyti pažymą, kad tikrai jis gali pasirašyti testamentą ir jis suvokia. Ji kalbėdama su juo suprato, kad jis kalba normaliai, jis sakė, kad su broliene nesutaria, juo niekas nesirūpina. Ji jo paprašė, kad atvykdamas sudaryti testamentą atsivežtų to asmens kodą arba gimimo datą. Jis atvyko turėdamas pažymą, nesutartu laiku, sutarė su juo kitą priėmimo datą. A. M. atvykęs (duomenys neskelbtini) sudaryti testamentą, atsinešė S. B. duomenis. Jam atvykus sudaryti testamento davė perskaityti suruoštą testamentą, po to ji garsiai perskaitė testamentą. Paklausė, ar tikrai supranta testamentą, ar tikrai nori palikti savo turtą svetimam žmogui, jis atsakė, kad supranta. Ir tik tuomet pasirašė testamentą. Ji bendravo su A. M. vieni du, kitų pašalinių asmenų nebuvo, jį atlydėjusių asmenų taip pat nebuvo.
Liudytoja J. M. teismo posėdžio metu parodė, kad A. M. yra jos mirusio vyro S. brolis. Ji su savo vyru jį prižiūrėjo (duomenys neskelbtini) m., jį prižiūrėti reikėjo, nes jis nuo vaikystės turėjo proto negalią, kuri su metais vis labiau paūmėdavo. Po vyro mirties jam dar labiau pablogėjo. A. gydėsi ir gulėjo ligoninėse, jam kvietė greitąją pagalbą. Jam vaidendavosi. Jis per savo ligą yra pridaręs visiems daug bėdų, kaimynams pakenkęs. Buvo gydomas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ligoninėse. Kaimynams tvorą išlaužė. Ji matė, jog gydytojų dokumentuose parašyta, kad jis serga (duomenys neskelbtini). Ji su vyru jį registruodavo pas gydytojus, jam išsirašyti vaistų. Sveikatos būklė jam paūmėdavo kiekvienais metais rudenį ir pavasarį, dėl to važiuodavo į ligoninę. A. M. mirties dienai priklausė (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas prie namo, puse namo ir atskirai (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas. A. M. žemę nuomodavo S. B.. A. M. nieko nedarydavo, jis nesugebėdavo elementariausių dalykų pasidaryti. Jo proto lygis buvo, kaip (duomenys neskelbtini) m. vaiko. Jos vyras S. M. norėjo kreiptis į teismą dėl A. M. pripažinimo neveiksniu, bet nesikreipė, dėl ko nežino. Po vyro mirties rado dokumentus, su kuriais jis norėjo kreiptis į teismą. Ji A. M. pažino (duomenys neskelbtini) m. A. daugiausiai bendravo su jos vyru S., taip pat bendravo ir su kitais savo broliais. Po brolio mirties ji susipyko su A.. A. pradėjo ją visaip įžeidinėti, jis buvo primokytas visokių dalykų. Jis pradėjo jos nebeleisti atvažiuoti į kaimą, neleido pasiimti daržovių. Ji dėl to (duomenys neskelbtini) m. spalio mėnesį kvietėsi policiją. Jis jai grasino su kirviu, sakė, kad ją užmuš. Ji dėl to parašė policijoje pareiškimą. (duomenys neskelbtini) m. savaitę prieš lapkričio 1 d., ji kartu A. buvo nuvykusi aplankyti kapus, A. ant jos nebepyko. Jis duodavo savo asmens kortelę, taip jam nupirkdavo paskirtus vaistus. S. B., A. M. mirties dieną, „(duomenys neskelbtini)“.
Liudytoja V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovai yra jos vyro sūnėnai ir sūnus (K. M.). A. M. yra jos vyro V. M. brolis. Ji bendraudavo su A. M., jai paskambindavo telefonu, neaiškiai kalbėdavo. Sakydavo, kad jam baisu, kad vaidenasi, girdisi garsai. Negalėdavo su juo pasikalbėti. Jis jai skambindavo ir po vyro mirties. Po vyro brolio S. mirties dar daugiau su juo bendraudavo, kalbėdavosi telefonu. Jis daug ko nesuprasdavo, nemokėdavo pasidaryti buities darbų. Jis skųsdavosi, kad jam tirpsta rankas, kojos, kad vaidenasi. Jis gydėsi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ligoninėse, naudojo stiprius vaistus. Daugiausia jam padėdavo S. su žmona. Po S. mirties jam pagalbą suteikdavo J., taip pat ir ji su Z.. S. B. nežino, nėra jo mačiusi.
Liudytoja Z. M. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovas Ž. M. yra jos sūnus. A. M. yra jos vyro K. M. brolis. A. M. nuo vaikystės turėjo (duomenys neskelbtini) negalią. Jai skambindavo jis ir sakydavo, kad vienas bijo būti. Kada mirė A. M. tėvai, pasimatė visi jo (duomenys neskelbtini) sutrikimai. (duomenys neskelbtini) m. jai skambindavo ir kviesdavosi ją atvykti, sakydamas, kad vienas bijo būti. Jai nieko nėra tekę girdėti dėl testamento sudarymo.
Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta S. B. ir pažinojo A. M.. A. M. gyveno tame pačiame kaime, kaip ir jis, susitikę pasikalbėdavo. Tekdavo, jam vienoje mašinoje kartu S. B. ir A. M. vykti į (duomenys neskelbtini). A. vykdavo pas dantistus, jis vykdavo į (duomenys neskelbtini). A. pastoviai kalbėdavo, kad jam S. padeda ir, kad kas jam priklauso bus jam surašyta. Jis suprato, kad A. M. testamentu nori palikti savo turtą S., bei kaime jis daug kam yra sakęs, kad savo turtą paliks S. B.. Taip, jie kartu vyko į (duomenys neskelbtini) apie 4-5 kartus. A. M. nesutardavo su brolio žmona. S. ir A. buvo pažįstami, S. atveždavo A. malkų. Jis taip pat eidavo padėti A. dirbti ūkio darbus už atlygį. Jis nežinojo A. M. sveikatos būklės. Žino, kad A. M. yra gulėjęs 1 kartą ligoninėje, kuriais metais pasakyti negali. Jis yra baigęs (duomenys neskelbtini) klasių, medicininių žinių neturi.
Liudytoja Ž. J. teismo posėdžio metu parodė, kad yra gydytoja-psichiatrė, dirba (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre. Paskutinį kartą A. M. buvo atvykęs (duomenys neskelbtini), dėl vaistų išrašymo pratęsimo. (duomenys neskelbtini) buvo atvykęs A. M. dėl pažymos išdavimo notarui, kadangi norėjo perrašyti testamentą. Jis jai paaiškino, kad mirė jo brolis dėl to labai liūdi, daugiau niekas juo nesirūpina. Dėl pažymos išdavimo, matė, kad jis daug metų pastoviai lankėsi vienas, susitvarko piniginius reikalus, gyvena vienas, laiku pasiskambina, visus reikalus susitvarko savarankiškai vienas. Nesvarbu, kad jam intelekto sutrikimas buvo iš vaikystės, jai neatrodė, kad jis yra neadekvatus tuo metu, norėdamas kažką parašyti. Jai atrodė, kad jis yra tokios psichikos būklės, kad supranta, ką daro ir ko siekia, todėl jam buvo išduota tokia pažyma. Jai anksčiau nebuvo žinoma, ir neturėjo jokios informacijos, kad kažkas domisi dėl A. M. veiksnumo apribojimo. Ji A. M. stebėjo daug metų ir tai buvo jo noras, jis jai tuo metu atrodė adekvatus ir labai suprantantis, ką jis daro, ir nori palikti turtą tam, kas juo rūpinasi šiuo metu. Jai neatrodė, kad jis nesupranta, ką daro tuo metu. Ji neturi eksperto licencijos ir nesprendžia, kaip ekspertas, sprendžia tik kaip gydytojas. Tokios pažymos parašyti jos niekas neprašė, A. M. dėl pažymos išdavimo buvo atvykęs vienas ir nematė kito lydinčio asmens.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo psichiatrė ekspertė J. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tiriamajam A. M. nuo vaikystės nustatyta diagnozė - (duomenys neskelbtini) ir daug metų ši diagnozė jam yra nustatoma ir pratęsiama. Pagal šią diagnozę jam nustatytas neįgalumo lygis. Jam apie 1996 m. atsirado (duomenys neskelbtini), kas apsunkino paciento (duomenys neskelbtini) būseną. Jam besigydant 2007 m. stacionare buvo atliktas intelekto koeficiento tyrimas, kuris buvo atliktas vienintelį kartą, jam nustatytas intelekto koeficientas atitinka (duomenys neskelbtini) – IQ (duomenys neskelbtini). Lengvo protinio atsilikimo IQ ribos yra nuo 50 iki 70, mažiau kaip 50 - vidutinis protinis atsilikimas. Iš klinikinio aprašymo, iš jo gyvenimo adaptacijos, priėmė galutinę išvadą, kad intelekto deficitas yra (duomenys neskelbtini) ribose. Toks sutrikimų derinys, sutrikdo gebėjimą suprasti ir valdyti savo veiksmus sudėtingų finansinių sandorių srityse. Testamento sudarymo sandoris yra sudėtingas finansinis sandoris. Ekspertizės akte išvada padaryta vertinant visus civilinės bylos duomenis. Nurodyta, kad tiriamajam pagrindinis psichikos sutrikimas yra (duomenys neskelbtini), o gretutinė, lydinti liga yra (duomenys neskelbtini). Šių dviejų sutrikimų sanplaika leidžia daryti prielaidą ir kategorišką išvadą, kad A. M. negalėjo testamento surašymo dieną dėl savo psichinės būklės teisingai suprasti savo veiksmų ir jų valdyti.
Ieškovų atstovas advokatas A. Šukaitis teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovai yra (duomenys neskelbtini) mirusio A. M. sūnėnai. Kadangi ieškovų tėvai yra mirę, jie yra penktos eilės įpėdinai. Jie kreipėsi į notarų biurą norėdami priimti dėdės palikimą, tuo metu sužinojo, kad A. M. buvo surašęs testamentą, kuriuo savo turtą paliko ne giminaičiui, o pažįstamam S. B.. Ieškovai žinojo, kad A. M. turėjo rimtų sveikatos problemų, jiems kilo abejonių, ar A. M. galėjo testamento sudarymo metu, t. y. (duomenys neskelbtini) suprasti savo veiksmus jų esmę juo valdyti, t. y. ar jis galėjo išreikšti savo valią ir sudaryti testamentą. Iš medicininių dokumentų matyti, jog A. M. būklė nebuvo tokia gera, kuri leistų patikėti, kad A. M. testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ieškovai nurodė, kad jų bendravimas su A. M. buvo, kaip su mažu vaiku, tai tik patvirtina byloje esančius duomenis, t. y. medicininius duomenis, teismo psichiatrijos ekspertizės aktą ir joje duotą išvadą, apie tai, kad A. M. buvo nustatyti rimti sveikatos trūkumai, kurie neleido jam teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. M. atliktas veiksmas – testamento sudarymas negali būti pripažintas, kaip jo valios išraiška, kadangi šis asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jau prieš 5 m. buvo kilusi abejonė, ar A. M. gali savarankiškai priimti kasdienius sprendimus susijusius su turto valdymu, jo disponavimu. Esant gyvam A. M. broliui, kuris kartu su žmona J. M. ėmėsi priemonių, kad A. M. veiksnumas būtų apribotas, kadangi jam reikėjo padėti tvarkyti įvairius kasdienius reikalus ir A. M. negalėjo priimti sprendimų. Šis procesas iki galo neįvyko, tik buvo gauta išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, iš kurios matyti, kad tuo metu, t. y. (duomenys neskelbtini) jau buvo abejonių dėl A. M. veiksnumo, jis kai kuriose srityse iš dalies sugebėjo priimti sprendimus, kai kuriose galėjo naudodamasis pagalba, kai kuriose srityse jis net nesugebėjo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų. A. M. sirgo (duomenys neskelbtini) liga ne kartą buvo gydomas įvairiose ligoninėse. Jo poelgiai stebino su juo bendravusius asmenis, su amžiumi jo būklė blogėjo, liga progresavo. Jis pyko ant viso pasaulio, pasižymėjo nuotaikų kaita, jo būklė kėlė abejonių, ar jis gali priimti logiškus ir protingus sprendimus. A. M. nebuvo trumpalaikio sutrikimo būsenoje, jam nuo pat vaikystės diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Atsilikimas buvo įvertintas skirtingai, buvo (duomenys neskelbtini), vėliau buvo nustatyta, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip paaiškino ekspertė, tai yra tik sąlyginis vertinimas ir jis gali kisti. Būtent tai rodo, kad asmuo turėjo protinių defektų ir tie protiniai defektai niekur nedingo. Tais pačiais metais, kada buvo sudarytas testamentas, jis buvo gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje dėl klausos, regos haliucinacijų. Notarę, kuri patvirtino šį testamentą, suklaidino gydytojos Ž. J. išduota pažyma. Akivaizdu, jog tokio turinio pažymos gydytoja-psichiatrė išduoti negalėjo. Pažymoje turėjo būti nurodyti susirgimai. Tačiau visiškai nepagrįstai, nebūdama teismo psichiatrė-ekspertė, nurodė papildomai be diagnozių, kad A. M. gali atlikti notarinius veiksmus.
Atsakovo atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas ir atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos. Nurodė, kad A. M. gyveno vienas, puikiai tvarkėsi ūkyje, jeigu reikėdavo jis prašydavo pagalbos, t. y. jis suvokdavo viską, ką atlikdavo. Jeigu nebūtų stabilizuota jo psichinė būklė, jis vargu ar būtų buvęs paleistas iš ligoninės, t. y. jis tarp priepuolių gyveno normalų gyvenimą, tvarkydavosi ūkyje, bendraudavo su kaimynais. Artimi giminaičiai juo nesirūpino, todėl jis nutarė palikti savo turtą testamentu asmeniui kuris juo rūpinosi, veždavo pas gydytojus, į kapus. S. B. atveždavo jam malkų, dirbdavo daržą, tai ko nedarė nei vienas iš jo artimų giminaičių. Todėl A. M. ir nutarė palikti visą savo turtą, tam žmogui, kuris pastoviai nuolat padeda, nors ir nėra artimas giminaitis. Dėl to buvo nuvykęs pas notarę, notarė įsitikinusi, kad jis mąsto logiškai, gerai atsakinėja į klausimus, paprašė, kad būtų pateikta pažymą iš gydytojo psichiatro. Įsitikinusi, kad jis iš tikrųjų gali pats savimi pasirūpinti, nesant sutrikimų kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, netvirtinti A. M. testamento. Notarė įsitikino, ar jis supranta savo veiksmas pasirašant testamentą. Testamentą jis pasirašė savo valia, iš išorės jokios įtakos nebuvo. Pagal pateiktą pažymą jis pats galėjo atlikti savo veiksmus, už kuriuos ir atsako. Nei žalos, nei naudos sudarant tokį sandorį nebuvo. Liudytoja gydytoja–psichiatrė ne kartą bendravo su asmeniu ir jį apibūdino, kaip galintį savarankiškai gyventi, atlikti vienus ir kitus sandorius. Notarė, ne vieną kartą bendravo su A. M., išklausė mirusiojo norą sudaryti testamentą. Nei vienam iš nurodytų asmenų nekilo įtarimas, kad asmuo, kuris surašė testamentą nesuvokė savo veiksmų esmės, tuo labiau, kad asmuo ateidavo vienas, išsakydavo savo nuomonę su juo buvo bendrauta, ne tik epizodiškai. Nekilo jokių abejonių dėl asmens apsisprendimo. (duomenys neskelbtini) m. išvadą apie A. M. gebėjimus surašė ne ekspertas, ne gydytojas psichiatras, o surašė socialinė darbuotoja, todėl tokia išvada neturi juridinės galios, todėl remtis tokia išvada negalima. Reikia remtis gero elgesio, geros moralės taisyklėmis, gerbti asmens išsakytą valią. Ieškinys turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje pareikštas ieškinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu grindžiamas tuo, kad testamento sudarytojas A. M. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad testatorius A. M., mirė (duomenys neskelbtini). Mirusysis A. M. buvo sudaręs testamentą, kurį (duomenys neskelbtini) patvirtino (duomenys neskelbtini) 2-ojo notaro biuro notarė G. J., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų mirties dieną testatorius A. M. palieka S. B..
CK 1.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Spręsdamas dėl tokiu pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-451/2005; Nr. 3K-3-278/2009; Nr. 3K-3-421/2009). Gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik patikimai įrodžius, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių. Tokia išvada gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-439-219/2017, Nr. e3K-3-57-687/2018).
Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrijos ekspertizė. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Tačiau asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, turi būti įrodinėjamas ir kitomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, o šių įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotiną (o ne tikėtiną) išvadą, kad asmuo, ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-580-273/2021).
Bylos nagrinėjimo metu Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyrius pateikė (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pateikta kategoriška išvada, kad testatorius A. M., testamento sudarymo metu (duomenys neskelbtini) negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Byloje apklausti liudytojai mirusiosiojo sveikatos būklę vertino nevienodai: vieni teigė, kad ji negalėjo suprasti savo veiksmų, kiti – kad buvo visiškai sąmoningas ir abejonių, jog jis supranta savo veiksmus, nekilo. Taigi byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. M. sveikata nebuvo gera, tačiau, teismo vertinimu, jų nepakanka vienareikšmiškai išvadai, jog sudarydamas sandorį (testamentą) mirusysis nesuprato savo veiksmų.
Nors kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone, visgi, eksperto išvada teismui neprivaloma. Eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis). Duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų; taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams; išvada turi būti pagrįsta tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentacija.
Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį, kad išvadą apie A. M. gebėjimus suprasti ir valdyti savo veiksmus, ekspertė padarė remdamasis prielaida, kad testamento sudarymas yra sudėtingas finansinis sandoris, ką patvirtino ir apklausiama teismo posėdyje. Ekspertizės akto išvadų dalyje nurodoma, kad A. M. diagnozuotų (duomenys neskelbtini) sutrikimų derinys reikšmingai sutrikdo gebėjimą suprasti ir valdyti veiksmus sudėtingų finansinių sandorių srityje. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju A. M. sudarytas testamentas negali būti vertinamas kaip sudėtingas sandoris: jo tekstas yra trumpas, aiškus, lengvai suprantamas, nėra numatyta jokių specialių, išimtinių sąlygų, patvarkymų ar pan., t. y. elementarus (įprastas). Ekspertizės aktu taip pat nurodoma, kad stacionarinio ir ambulatorinio gydymo fone tiriamojo (duomenys neskelbtini) būklė išliko svyruojanti. Po (duomenys neskelbtini) m. birželio-liepos mėnesiais A. M. taikyto stacionaraus gydymo, tęsiant ambulatorinį gydymą, kaip nurodoma ir ekspertizės aktu, psichikos būklės aprašymo medicininiuose dokumentuose nėra. Aktualiu testamento sudarymo laikotarpiu A. M. medicininiuose dokumentuose po (duomenys neskelbtini) daugiau išsamių duomenų apie jo psichikos sveikatos būklę nėra, paciento kortelėje įrašyti tik diagnozių kodai. Minėtos aplinkybės, manytina, esmingai apriboja eksperto galimybes detaliai vertinti tiriamojo būseną aktualiu nagrinėjamai bylai metu, o taip pat ir abejoti kategorišku išvados pobūdžiu. Pastebėtina, jog net ir pačiu ekspertizės aktu pasisakyta, jog A. M. intelektas buvo lengvo protinio atsilikimo ribose, o ne vidutinio protinio atsilikimo, kaip buvo nurodoma jo medicininiuose dokumentuose.
Kaip minėta, eksperto išvada turi būti vertinama ir kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Vertinant liudytojų parodymus apie A. M. sveikatos būklę, pastebėtina, kad visi ieškovai, taip pat liudytoja J. M. nurodė, jog jis turėjo (duomenys neskelbtini) sutrikimų, dažnai aplankydavo baimės jausmas, būdavo, kad vaidenasi, (duomenys neskelbtini) sutrikimai paūmėdavo ir vėl stabilizuodavosi. Pastebėtina, kad teismui nurodė ir tai, jog jis sirgo (duomenys neskelbtini), nors būtent tokia diagnozė, bylos duomenimis, A. M. niekada nebuvo nustatyta. A. M. psichikos būklę teismui apibūdinę giminaičiai, iš esmės nurodė žiną apie jo turėtą (duomenys neskelbtini) sutrikimą, tačiau kalbant apie jo sveikatos būklę (duomenys neskelbtini) m. (ypač po jo brolio mirties) nurodė, kad sutrikimas pasireiškė baime, nerimu, vaidenimusi. Pastebėtina, kad pirmieji du požymiai nėra itin netipiški asmeniui, patyrusiam artimojo netektį. Liudytoja J. M. nurodė, kad po jos sutuoktinio ir A. M. brolio S. M. mirties, ji su A. M. susipyko, buvo kviečiama policija, kas logiškai paaiškina ir A. M. sprendimą kreipiantis į notarą panaikinti brolienei anksčiau suteiktą įgaliojimą. Pažymėtina, kad nors liudytoja J. M. nurodė, kad A. M. yra ją puolęs kirviu, tačiau iš policijos teismui pateiktos informacijos matyti, kad nors konflikto tarp jo ir brolienės būta, tačiau pati pranešėja pareigūnams nurodė, jog „(duomenys neskelbtini)“; policijos pareigūnų grasinimai buvo įvertinti kaip nesantys realūs, J. M. pareiškimų ar skundų negauta. Apibendrinant pasakytina, kad minėtų asmenų parodymai vertintini kaip mažai informatyvūs sprendžiant dėl A. M. gebėjimų, o J. M. parodymai vertintini dar ir kaip neobjektyvūs. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ir turėjo (duomenys neskelbtini) sutrikimų, A. M. gyveno vienas, naudodamasis kitų asmenų pagalba. Nors teismui pateikta (duomenys neskelbtini) nestacionarinių socialinių paslaugų išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus atspindi tik dar (duomenys neskelbtini) m. socialinio darbuotojo atliktą vertinimą, tačiau ir joje nurodoma, kad paveldėjimo teisinių santykių srityje A. M. geba iš dalies savarankiškai funkcionuoti. Dar daugiau, jokių abejonių dėl A. M. gebėjimo suprasti testamento sudarymo pasekmes nekilo ne tik jo testamentą patvirtinusiai notarei, bet ir ilgą laiką jį gydžiusiai ir sveikatos būklę stebėjusiai gydytojai psichiatrei. Pažymėtina, jog ir ekspertizės aktu nurodoma, jog A. M. psichikos būsena buvo svyruojanti. Tačiau po paskutinio jo gydymo stacionariai (t. y. po (duomenys neskelbtini)), daugiau psichikos sveikatos būklės paūmėjimo nebūta, o išleidžiant gydytis ambulatoriškai pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) reiškiniai nesikartoja, yra kritiškesnis. Medicininiuose dokumentuose nesant priešingų duomenų, tai leidžia teismui spręsti, jog ir testamento sudarymo metu, taip pat laikotarpį iki šio notarinio veiksmo, A. M. psichikos sveikatos būklė buvo stabili, be pablogėjimų. Pažymėtina, jog byloje (taip pat ir ekspertizės aktu aptariamuose medicininiuose įrašuose) nėra duomenų apie A. M. nesiorientavimą laike, savyje, aplinkoje, neatpažinimą asmenų ir pan.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti ne tik į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu, bet ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.). Testatoriaus valia – sudėtingas ir individualus reiškinys, kuriam formuotis turi įtakos ar jį gali netgi nulemti įvairiausi testatoriaus fizinės ir emocinės būsenos aspektai.
Nagrinėjamu atveju, aplinkybių, jog sudarytas sandoris (testamentas) akivaizdžiai neatitiktų jo sudarytojo interesų, nuostatų, nenustatyta. Išreikštas patvarkymas jo mirties atveju, teismo nuomone, pat nėra ir nepagrįstas logikos prasme. A. M., pasak trečiojo asmens notarės G. J., pareiškė norą surašyti testamentą, kaip jis pats sakė, „(duomenys neskelbtini)“, pasidalijo tam tikrais savo gyvenimo įvykiais ir aplinkybėmis, kas patikimai iliustruoja jo motyvus. Be to, notarė nurodė pasitikslinusi, ar testatorius tikrai nori palikti savo turtą svetimam žmogui, ir dar kartą gavusi jo patvirtinimą dėl to. Pastebėtina, kad A. M. nuosekliai ir motyvuotai notarei nurodė ne tik testamento, bet ir kiek anksčiau, t. y. (duomenys neskelbtini) jo atlikto notarinio veiksmo – įgaliojimo panaikinimo priežastis. Be to, ir liudytojas Ž. M. nurodė, jog jam dėdė buvo užsiminęs, kad kažkam žada „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti apie kitokias, nei minėta, A. M. testamentu išreikštos valios susiformavimo priežastis. Juolab, kad nenustatyta ir aktyvaus galimo paveldėtojo vaidmens testamento atsiradimo (sudarymo) procese. Testamentą patvirtinusi notarė nurodė, kad su A. M. ji bendravo vieni du, kitų pašalinių asmenų nebuvo, jį atlydėjusių asmenų taip pat nebuvo. Vertindamas testatoriaus valios susiformavimo procesą teismas sprendžia esant reikšmingą ir aplinkybę, kad testatorius tendencingai siekė savo valios išreiškimo notaro patvirtinta forma: pas notarą lankėsi keletą kartų, įvykdė notaro nurodymus dėl reikalingų duomenų ir dokumentų, jo nuomonė per šį laikotarpį nepasikeitė. Dėl šių aplinkybių vertintina, kad tai nebuvo neapgalvotas, nesuprastas ar spontaniškas A. M. veiksmas. Mažai tikėtina tai, kad savo veiksmų nesuvokiantis asmuo galėtų pats atlikti testamento patvirtinimui būtinus veiksmus (pasirūpinti dokumentais, suderinti vizitą pas notarą ir pan.).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad A. M. turėjo (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimų, tačiau byloje esantys įrodymai nėra pakankami vienareikšmiškai išvadai, kad testamento sudarymo metu jis buvo tokios psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Testatoriaus valios nuginčijimui turi būti nustatyti egzistavę pakankamai akivaizdūs tokios valios nebuvimo įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2007), kurių teismas nagrinėjamu atveju nenustatė. Testatoriaus valia yra sudėtingas ir individualus reiškinys, ją sąlygoti, suformuoti ir netgi nulemti gali įvairūs testatoriaus fiziniai ir emociniai aspektai. Tai, kad testamentu testatorius įpėdiniu paskiria ne įstatyminį įpėdinį, o kitą asmenį, nesudaro pagrindo teigti, jog toks patvarkymas yra nelogiškas ar neatitinkantis jo valios. Kad ir kokia testatoriaus valia būtų nepalanki įstatyminiams įpėdiniams, ją privalu gerbti, kaip ir apskritai asmens – testatoriaus – atminimą. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas ieškovų ieškinį atmeta.
Ieškovų atstovas baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog gydytoja psichiatrė Ž. J., išduodama (duomenys neskelbtini) nutartį viršijo savo tarnybinius įgaliojimus. Pažymoje turėjo būti nurodyti susirgimai, tačiau visiškai nepagrįstai, minėta gydytoja papildomai įrašė ir tai, kad A. M. gali atlikti notarinius veiksmus, taip suklaidindama notarę. Dėl šių gydytojos veiksmų, kuriuose įžvelgia nusikalstamos veikos požymius, prašo teismo kreiptis į prokuratūrą.
CPK 300 straipsnio 1 dalimi numatyta, kad bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad gydytojos psichiatrės veiksmai išduodant pažymą A. M. gali turėti akivaizdžius Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytų nusikalstamų veikų požymius, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovų atstovo prašymo dėl kreipimosi į prokuratūrą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovai turi galimybę kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl minėtų aplinkybių.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Byloje pateikti duomenys apie atsakovo S. B. patirtas 900 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitai. Minėtos išlaidos priteistinos solidariai iš ieškovų atsakovui (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 116 Eur. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos valstybei priteistinos solidariai iš ieškovų (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, ieškinį atmetus, Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. vasario 25 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti solidariai iš ieškovų K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti solidariai iš ieškovų K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 116 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. vasario 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.