- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-10
- Bylos Nr.
- e2A-580-273/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00712-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Izolda Nėnienė, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- R. M., G. Š.
- Ieškovas
- V. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-185-670/2020 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovėms R. M. ir G. Š. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. K. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu atsakovėms R. M. ir G. Š. prašė: 1) pripažinti 2016 m. rugsėjo 13 d. testamentą, patvirtintą Seredžiaus seniūnijos seniūnės R. P., registro Nr. S1-136, negaliojančiu nuo jo sudarymo momento; 2) pripažinti 2019 m. rugpjūčio 6 d. Jurbarko rajono 1-ojo notarų biuro paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą išduotą atsakovėms G. Š. ir R. M. negaliojančiu nuo jo išdavimo momento 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo tėvas V. K.. Po mirties paaiškėjo, kad mirusysis 2016 m. rugsėjo 13 d. sudarė testamentą, kurį patvirtino Seredžiaus seniūnijos seniūnė, tačiau minėtu laiku ieškovo tėvas dėl sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tėvas sirgo onkologine liga, jam taikoma spindulinė terapija, buvo psichiškai nestabilus, beveik nesikeldavo iš lovos, nesuvokdavo aplinkos. Ieškovo tėvui psichikos sutrikimai pasireiškė nuo 2014 m.
Atsiliepimas
3. Atsakovė R. M. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, Nurodė, kad nors, tėvas sirgo onkologine liga, tačiau jis nebuvo silpnaprotis ir suvokė aplinką. Tėvas jokia psichine liga nesirgo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino 2016 m. rugsėjo 13 d. testamentą, patvirtintą Seredžiaus seniūnijos seniūnės R. P., registro Nr. S1-136, negaliojančiu nuo jo sudarymo momento; pripažino 2019 m. rugpjūčio 6 d. Jurbarko rajono 1-ojo notarų biuro paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, išduotą atsakovėms G. Š. ir R. M. negaliojančiu nuo jo išdavimo momento; priteisė iš atsakovių lygiomis dalimis po 1 130,25 Eur ieškovui bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė valstybei iš atsakovių lygiomis dalimis po 21,12 Eur bylinėjimosi išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti.
5. Teismas nustatė, kad testatorius V. K., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) V. K. 2016 m. rugsėjo 13 d. sudarė testamentą, kuris buvo patvirtintas Seredžiaus seniūnijos seniūnės R. P.. Testamentu testatorius padalijo savo turtą trims savo vaikams, t. y. ieškovui ir atsakovėms. Palikimą priėmė visi įpėdiniai. Atsakovėms paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą yra išduotas 2019 m. rugpjūčio 6 d. Siekiant išsiaiškinti testatoriaus V. K. psichinę būklę 2016 m. rugsėjo 13 d. testamento sudarymo metu, t. y. nustatyti gebėjimą testamento sudarymo metu suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, byloje 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto nustatyta, kad V. K., nors nebūdamas pripažintas neveiksniu, testamento sudarymo metu 2016 m. rugsėjo 13 d. turėjo įgytą silpnaprotystę, jis testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Byloje 2020 m. liepos 13 d. teismo nutartimi buvo skirta dar viena kompleksinė pomirtinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė V. K. psichinei būklei nustatyti testamento sudarymo metu. 2020 m. spalio 1 d. – spalio 20 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 82TPK-12/2020, trijų specialistų komisija susidedanti iš dviejų teismo psichiatrų ekspertų bei teismo psichologo eksperto padarė išvadą, kad V. K. 2016 m. rugsėjo 13 d. sudarydamas testamentą sirgo įgyta silpnaprotyste – kraujagysline demencija ir sudarydamas testamentą negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
6. Teismas, nors byloje apklausti liudytojai nurodė aplinkybes, kad testatorius jų manymu nesirgo jokia psichikos liga ir kalbėdavo sąmoningai, tačiau atsižvelgęs į teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės akte padarytas išvadas, sprendė, kad liudytojų parodymai neatspindi testatoriaus būklės ginčijamo testamento sudarymo metu, todėl jų parodymai negali būti laikomi pakankamais spręsti apie testatoriaus sveikatos būklę sandorio sudarymo metu. Be to, liudytojų parodymai neinformatyvūs, nepatvirtina būklės, aprašytos medicininiuose dokumentuose, o teismas neturi pagrindo abejoti medicininiuose dokumentuose esančių įrašų tikrumu.
7. Teismas nurodė, kad teismo ekspertizės išvadoms esant kategoriškoms, jog testamento sudarymo metu testatorius V. K. sirgo įgyta silpnaprotyste – kraujagysline demencija, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, kitiems byloje esantiems įrodymams šios išvados nepaneigiant, yra pagrindas spręsti, kad byloje yra pakankamai patikimų duomenų apie testatoriaus V. K. negebėjimą išreikšti savo valią ginčijamo testamento sudarymo metu, todėl 2016 m. rugsėjo 13 d. V. K. sudarytas ir Seredžiaus seniūnijos seniūnės R. P. patvirtintas testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo. Pripažinus ginčijamą testamentą negaliojančiu turi būti pripažintas negaliojančiu ir testamento pagrindu išduotas 2019 m. rugpjūčio 6 d. Jurbarko rajono 1-ojo notarų biuro paveldėjimo teisės liudijimas atsakovėms.
8. Teismas nurodė, kad ieškovo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas - 324 Eur žyminis mokestį, 386,50 Eur už ekspertizės atlikimą ir 1 550 Eur advokato suteiktos teisinės pagalbos išlaidas, iš viso 2 260,50 Eur, ieškinį patenkinus, lygiomis dalimis ieškovui turi atlyginti atsakovės, o 42,25 Eur išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų siuntimu, lygiomis dalimis valstybei turi atlyginti atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
9. Apeliaciniame skunde atsakovė R. M. prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas; priimti naujus rašytinius įrodymus. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
9.1. Teismas nevertino kitų bylos įrodymų, o pirmenybę suteikė ekspertizių aktams. Skirti pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę nebuvo būtina nesant medicininiuose dokumentuose užfiksuotų aiškiai išreikštų V. K. psichikos sutrikimų. Ekspertizės aktas nėra tiesioginis įrodymas, nes V. K. jau negali apsiginti, neapklausta dalis liudytojų, nepašalinti prieštaravimai tarp medicininių dokumentų. Šiuo atveju ekspertizės aktai laikytini tik paprastu rašytiniu įrodymu, nes byloje turėjo būti įrodyta, kad V. K. ligos testamento sudarymo momentu egzistavo, ir jos objektyviai neleido jam išreikšti tikrąją jo valią, ne bet kada (2014-2019 m. iki jo mirties (duomenys neskelbtini)), o 2016 m. rugsėjo 13 d., kai buvo surašomas testamentas;
9.2. Neatskleista bylos esmė, t. y. ne tas buvo įrodinėjama, kas turi būti įrodyta šios kategorijos bylose. Nenustatytos konkrečios faktinės aplinkybės, kurios V. K. trukdė išreikšti tikrąją valią sudarant testamentą, ir kuo konkrečiai pasireiškė. Byloje turėjo būti įrodyta, kad V. K. ligos testamento sudarymo momentu egzistavo, ir jos objektyviai neleido jam išreikšti tikrąją jo valią ne bet kada, o 2016 m. rugsėjo 13 d. kai buvo surašomas testamentas;
9.3. Teismas pažeidė įrodymų pakankamumo, tikrumo, sąsajumo ir leistinumo principus, nes nevertino nei jų tarpusavio ryšio, nei neatliko loginio pagrindimo, išskyrus nepagrįstus ekspertizių aktus, nes aplinkybės, kad V. K. buvo testamento sudarymo metu veiksnus, įrodinėti nereikia;
9.4. Nei teismas, nei ekspertai neišklausė ir nevertino garso įrašų, rankraštinio testamento. Testamento turinyje yra aiškiai nurodyta, kad ieškovas paveldėjo 1/3 turto ir netgi tą dalį, kurios vertė kasmet didėja;
9.5. Teismas, tenkindamas ieškinį, sprendime rėmėsi eile Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių: Nr. 3K-3-l90/2013, Nr. 3K-3-274/2015, Nr. 3K-3-93-916/2017, kurių racio decidendi (faktinės aplinkybės) skiriasi. Šiose bylose ieškiniai atmesti, todėl tai yra CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto pažeidimas, darantis teismo sprendimą absoliučiai negaliojančiu;
9.6. Nei notaras, išdavęs paveldėjimo teisės liudijimą, nei testamentą tvirtinusi Seredžiaus seniūnijos seniūnė nebuvo įtraukti į bylą, nors sprendime yra pasisakoma ir dėl jų atliktų veiksmų, t. y. dėl teisių ir pareigų;
9.7. Naujas rašytinis įrodymas VšĮ nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2021 m. sausio 7d. specialisto išvada Nr. S1/2021 pagrindžia prašymą skirti byloje komisinę kompleksinę teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizę. Šioje specialisto išvadoje yra nurodyta, kad V. K. 2016 m. rugsėjo 13 d. testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, nes sergant kraujagysline demencija (kaip nurodyta ekspertizės aktuose), sunkus pažinimo funkcijų sutrikimas, siekiantis apatinę ribą (MMSE-3 balai), negalėjo atsistatyti iki tokio lygio, kad V. K. 2016 m. rugsėjo 12 d. sugebėtų savarankiškai surašyti tokio sudėtingo ir išsamaus turinio asmeninį testamentą. Tikslinga V. K. atlikti dar vieną pomirtinę pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš apeliantės 900 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, nepriimti pateiktų dokumentų į bylą, kadangi jie galėjo būti gauti ir pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
Šalies argumentai
10.1. Apeliantė negali prašyti apeliacinės instancijos teismo panaikinti viso pirmosios instancijos teismo sprendimo, kadangi ji neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl viso sprendimo. Apeliacinį skundą pateikė tik viena iš atsakovių, nors materialines teisines pasekmes sukelia abiem atsakovėms skirtingai. Kita atsakovė G. Š. nepateikė apeliacinio skundo, todėl darytina išvada, kad ji sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuri liečia jos turtines teises. Apeliaciniu skundu siekiama sukurti teisines pasekmes ir kitai atsakovei G. Š.. Apeliantė veikia prieš kitos atsakovės valią. Apeliacinis skundas iš dalies atmestinas dalyje, dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir paveldėjimo teisės liudijimo negaliojančiu dalyje, kuria atsakovė G. Š. paveldėjo mirusio V. K. palikimo dalį pagal ginčijamą testamento ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimą;
10.2. Kompleksinės ekspertizės metu gautos išvados visiškai atitiko pirmosios teismo ekspertizės išvadas. Net du kartus gautos tokios pačios ekspertizės išvados liudija apie tokių išvadų patikimumą. Tai reiškia, kad apeliantės teiginiai apie abiejų išvadų nepatikimumą atmestini kaip subjektyvūs. Vien tik aplinkybė, kad apeliantė nenori sutikti su teismo ekspertizėmis, negali būti pagrindu abejoti jų pagrįstumu ir teisėtumu;
10.3. Testamente yra išvardintas ne tik turtas, bet ir nurodyti jų unikalūs numeriai, apeliantės ir atsakovės G. Š. asmens kodai. Ieškovo asmens kodas nėra nurodytas. Miręs asmuo nežinojo nei savo turto tikslaus pavadinimo, nei jų unikalių numerių, nei atsakovių asmens kodų. Tai reiškia, kad testamento surašymas buvo įmanomas tik aktyviai veikiant apeliantei, kadangi tokio testamento surašyti miręs asmuo negalėjo, nes neturėjo tam reikalingų duomenų ir gebėjimų;
10.4. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodomi argumentai dėl teismo ekspertizių aktų. Teiginiai, kad padarytų išvadų dėl V. K. sveikos būklės ir suvokimo nepatvirtina jokie duomenys, yra deklaratyvūs. Byloje ne tik medicininė pažyma, bet ir abi atliktos ekspertizės patvirtina, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų padarinių;
10.5. Nesant ginčo dėl to, kad net du ekspertizės aktai patvirtina, jog palikėjas V. K. nesuvokė savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti, siekiama įrodyti, kad padarytų išvadų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Ekspertizės išvados yra pagrindas tenkinti tokio pobūdžio reikalavimus;
10.6. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymai (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 48 punktas);
10.7. Apeliantė esančias ekspertizių išvadas byloje, siekia paneigti liudytojų parodymais. Tačiau kai kurie liudytojai yra bendravę itin trumpai, kiti apskritai nepamena laiko kada bendravo su V. K., treti nurodė, kad jis buvo suvokiantis asmuo, nors teisme vadino „ligoniu“ ir negalėjo paaiškinti, kodėl šalia jo buvo reikalinga slaugytoja, jeigu palikėjas V. K. suvokė aplinką;
10.8. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra pagrįsti, teismas suteikė vienodas galimybes ginčo šalims pateikti įrodymus, skyrė net dvi ekspertizes, kurias vėliau įvertino savo priimtame sprendime. Teismas tinkamai aiškino taikytas materialines teisės normas, bei nenukrypo nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos teisminės praktikos;
10.9. Teismas apklausė visus atvykusius asmenis, kurie buvo atvykę į bylos nagrinėjimą iš esmės. Apeliantė nenurodo, kokias teisines pasekmes gali sukelti jos prašomų įtraukti į bylos nagrinėjimą asmenų teisėms ir pareigoms. Apeliantės prašymas nėra pagrįstas, kadangi teismų sprendimai nesukels šiems asmenims jokių pasekmių. Teismas tenkino visus apeliantės prašymus, kurie nelėmė bylos nagrinėjimo užvilkinimo ir nebuvo nukreipti į begalinį apeliantės norą teikti vis naujus įrodymus bylos iš esmės nagrinėjimo stadijoje. Apeliacinio skundo argumentai dėl neva pažeistos apeliantės teisės į teisingą teismą yra nepagrįsti ir rodo apeliantės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis;
10.10. Apeliantė savarankiškai kreipėsi į VšĮ “Nepriklausomą teismo psichiatrijos tarnyba“ jau po teismo sprendimo paskelbimo. Apeliantė turėjo galimybę gauti tokį įrodymą pirmosios instancijos teismui nagrinėjant šią bylą. Apeliantė pasirinko kitą savo teisių gynimosi būdą, t. y., gauti teisminiu keliu kompleksinės ekspertizės išvadą. Teismas tenkino tokį prašymą ir tokia išvada buvo gauta. Naujo įrodymo pateikimas yra susijęs su apeliantės nesavalaikiais veiksmais, todėl prašymas dėl naujo įrodymo priėmimo neatitinka CPK 314 straipsnio nuostatų, todėl jis netenkintinas.
11. Pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo atsakovė G. Š. prašė patenkinti atsakovės apeliacinį skundą, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų
13. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą - VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2021 m. sausio 7 d. specialisto išvadą Nr. S1/2021, kurį prašo priimti į bylą. Sutinkamai su CPK 314 straipsniu teisėjų kolegija naują įrodymą atsisako priimti, kadangi jis gautas po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, be to, apeliantė šį įrodymą galėjo gauti ir pateikti pirmosios instancijos teisme.
Dėl savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu (CK 1.89 str.)
14. Byloje nustatyta, kad testatorius V. K., gimęs (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)) 2016 m. rugsėjo 13 d. sudarė testamentą, kuris buvo patvirtintas Seredžiaus seniūnijos seniūnės R. P.. Testamentu testatorius padalijo savo turtą trims savo vaikams, t. y. ieškovui V. K. ir atsakovėms R. M. ir G. Š.. Ieškovas V. K. testamentą prašė pripažinti negaliojančiu, nes jo sudarymo metu jo tėvas V. K. dėl sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
15. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kita). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009).
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.).
17. Ekspertų išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu (CPK 218 str.). Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį, eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, turi būti įrodinėjamas teismo psichiatrijos ekspertizės išvados duomenimis ir kitomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau pažymėtina, kad šių įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotiną (o ne tikėtiną) išvadą, kad asmuo, ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
18. 2020 m. vasario 24 d. – kovo 23 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-117/2020 ekspertė L. A. padarė išvadą, kad V. K. 2016 m. rugsėjo 13 d. testamento sudarymo metu konstatuojama įgyta silpnaprotystė – Kita kraujagyslinė demencija (F 01.8). V. K. 2016 m. rugsėjo 13 d. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertizės akto išvados padarytos įvertinus VŠĮ Jurbarko ligoninės konsultacinės poliklinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikų asmens sveikatos istorijas, VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorijas, N. D. šeimos klinikos, VŠĮ Jurbarko ligoninės gydymo stacionare ligos istorijas, NDNT Klaipėdos III teritorinio skyriaus bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktus.
19. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 13 d. nutartimi paskyrė kompleksinę pomirtinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę. 2020 m. spalio 1 d. – spalio 20 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 82TPK-12/2020 padaryta išvada, kad V. K. 2016 m. rugsėjo 13 d. sudarydamas testamentą sirgo įgyta silpnaprotyste – kraujagysline demencija ir sudarydamas testamentą negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šios ekspertizės atlikimo metu buvo įvertintos V. K. ligos istorijos, laikotarpiu nuo 2000 m., kai jam buvo diagnozuota lėtinė smegenų išemija ir nemiga, sudarytos VšĮ Jurbarko ligoninės, VšĮ Kauno klinikinės ligoninės, Jurbarko psichikos sveikatos centro, jog testatorius buvo gydytas ambulatoriškai ir stacionariai. 2014 m. gruodžio 24 d. buvo operuotas VšĮ Jurbarko ligoninėje chirurgijos skyriuje. 2015 m. birželio mėn. gydytas VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje, diagnozuota hipertenzinė kardioapatija, nefropatija, ir encefalopatija, inkstų nepakankamumas; išeminė širdies ir smegenų liga, paūmėjęs lėtinis kardiovaskulinis nepakankamumas. 2015 m. birželio 15 d. buvo konsultuotas neurologo ir nustatyta diagnozė – išeminė smegenų liga, lėtinis paūmėjęs cerebrovaskulinis nepakankamumas, kraujagyslinė encefalopatija. VšĮ Jurbarko ligoninėje buvo gydomas palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje 2015 m. liepos 24 d. – 2015 m. rugpjūčio 14 d. diagnozuota išeminė širdies ir smegenų liga, lėtinė smegenų išemija. 2015 m. liepos 4 d. konsultuotas psichiatro, įrašyta diagnozė nepatikslinta kraujagyslinė demencija ir nukreiptas psichologo konsultacijai. 2015 m. liepos 7 d. buvo atliktas Protinės būklės trumpas tyrimas (toliau-MMSE), gautas rezultatas – 18 balų – vidutinis kognityvinis sutrikimas. Buvo atlikta savarankiškumo vertinimo Barthel indekso metodika, viso 70 balų – vidutiniškai priklausoma būklė. 2015 m. liepos 10 d. įrašyta psichiatro, kad siunčiamas į NDNT specialiųjų poreikių nustatymui. 2016 m. kovo 8 d. atlikus MMSE gauta 3 balai – sunkus kognityvinis sutrikimas. V. K. 2016 m. rugsėjo 26 d. – 2016 m. spalio 28 d. gydėsi LSMUL Kauno klinikose, nurodyta diagnozė tiesiosios žarnos vėžys III stadija. Konsultuotas dėl piktybinio naviko gydymo, 2018 m. rugpjūčio 28 d. nustatytas ligos progresavimas – metastazės kepenyse. 2019 m. balandžio 28 d. konstatuota mirtis, nurodyta pagrindinė liga piktybinis navikas.
20. Teismo ekspertizės išvadoms esant kategoriškoms, kad testamento sudarymo metu testatorius V. K. sirgo įgyta silpnaprotyste – kraujagysline demencija ir dėl to negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016 m. rugsėjo 13 d. V. K. sudarytą testamentą pripažino negaliojančiu. Kadangi nagrinėjamojoje byloje V. K. psichinei būklei nustatyti testamento sudarymo metu buvo atliktos dvi teismo ekspertizės ir jų išvados yra aiškios ir kategoriškos, todėl ekspertizių aktuose nesant prieštaravimų, atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl dar vienos ekspertizės skyrimo būtinumo.
21. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas pažeidė įrodymų pakankamumo, tikrumo, sąsajumo ir leistinumo principus, nes nevertino nei jų tarpusavio ryšio, nei neatliko loginio pagrindimo. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matosi, kad teismas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tame tarpe ir liudytojų D. Ž., M. B., P. B., S. A., T. M. parodymus. Nors byloje apklausti liudytojai nurodė aplinkybes, kad testatorius, jų manymu, nesirgo jokia psichikos liga ir kalbėdavo sąmoningai, tačiau atsižvelgiant į teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės akte padarytas išvadas, teismas pagrįstai sprendė, kad jų parodymai nepaneigia ekspertizių išvadų ir negali būti laikomi pakankamais spręsti apie testatoriaus sveikatos būklę sandorio sudarymo metu.
22. Nepagrįstai apeliantė nurodo, kad buvo pažeista jos teisė į teisingą teismą, nes pateikus prašymą apklausti liudytojus, jos prašymas tenkintas pilnai nebuvo. Iš bylos duomenų matosi, kad 2020 m. lapkričio 25 d. apeliantė pateikė prašymą apklausti liudytojus. Kadangi šis prašymas buvo pateiktas tik po antrojo ekspertizės akto gavimo, pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, pagrįstai apeliantės prašymo dėl liudytojų apklausos netenkino. Šiuo atveju teismas vadovavosi CPK 245 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, jeigu teismui pateikti dalyvaujančių byloje asmenų prašymai galėjo būti pateikti anksčiau, teismas juos gali atmesti, jei šių prašymų tenkinimas užvilkins sprendimo byloje priėmimą. Be to, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad V. K. darė liudytojai D. Ž. poveikį, todėl jos parodymai neturėjo būti vertinami, nes apeliantė jokiais įrodymais ir duomenimis šio argumento nepagrindė.
23. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis neįtraukė Seredžiaus seniūnijos seniūnės, tvirtinusios ginčijamą testamentą ir notarės, išdavusios paveldėjimo teisės liudijimą.
24. CPK 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo ar atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.
25. Pirmosios instancijos teisme apeliantės nurodyti asmenys į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti, tačiau teisėjų kolegija nemano, kad dėl seniūnės ir notarės neįtraukimo į bylą buvo pažeistos proceso teisės normos ar bylos išsprendimas turėtų įtakos jų teisėms ir pareigoms, todėl apeliacinio skundo argumentą dėl proceso teisės normų pažeidimo neįtraukus į bylą nurodytų asmenų atmeta.
26. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo sprendime yra argumentuotai pateiktos pagrindinės išvados dėl ginčo dalyko, bylos esmė yra atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės teisė normas, reglamentuojančias sandorio negaliojimo pagrindą bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d., 1 p.)
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
29. Iš 2021 m. sausio 15 d. pinigų priėmimo kvito, serija LAT Nr. 1082352 matosi, kad V. K. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 900 Eur išlaidų. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, todėl yra pagrindas iš atsakovės R. M. ieškovui V. K. priteisti 900 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės R. M. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. K. a. k. (duomenys neskelbtini) 900 Eur (devynis šimtus eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.