Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2023-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-536-900/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-11-23Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-03-18Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-11-23
Bylos Nr.
1-536-900/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41523-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
K. L.
Nukentėjusysis
E. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-536-900/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41523-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.1.14.; 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.4.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 23 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė,sekretoriaujant Laurai Jasiulienei,dalyvaujant prokurorui G. V.,kaltinamajai K. L. ir jos gynėjui advokatui R. D.,nukentėjusiajam E. K.,

neviešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

yra kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

K. L. buvo kaltinama tuo, kad smurtaudama nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2022 m. spalio 31 d. apie 19³⁰ val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie PC „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sugriebė nukentėjusiajam E. K. už skruostikaulių ir nagais nubrėžė kairės pusės skruostą bei rankos krumpliais kliudė viršutinę lūpą, padarydama muštinę žaizdą viršutinės lūpos vidinio paviršiaus kairėje pusėje ir odos nubrozdinimą apatinio žandikaulio kairės šakos projekcijoje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje 2023 m. balandžio 17 d. kaltinamoji K. L. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad įvykis įvyko 2022 m. spalio 31 d., jeigu neklysta, apie 19³⁰ val. Tuo metu F. su sese U. susipyko. Nežino, kuri – F. ar U. – pasiūlė susitikti. Kadangi (merginų kompanija) buvo PC kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, valgė sušius, pasakė, kur yra, ir E., U., L. atvažiavo. Jie (atvykusieji automobiliu) skambinėjo joms (merginų kompanijai), kad jos išeitų, bet jos išėjo tik tada, kai baigė valgyti.

Susitikusi su jais, kaltinamoji visiškai nekontaktavo su E. Ji kontaktavo, kalbėjo tik su L. E. labiau kontaktavo su F. ir „žodiniais veiksmais“ apsižodžiavo. Tuomet išlipęs iš mašinos (nukentėjusysis) pastūmė F., ėjo link jos. Kaltinamoji atsisuko ir traukė (nukentėjusįjį) nuo F., nenorėdama, kad jis sukeltų F. daugiau sužeidimų ar ją daugiau stumdytų. Jis (nukentėjusysis) pradėjo jas filmuoti. Kaltinamoji bandė sustabdyti jo filmavimą. Tada jos draugė V. pradėjo filmuoti. Jis (nukentėjusysis) baigė filmuoti ir įsėdo į mašiną. Kaltinamosios draugė V. pradėjo filmuoti juos, kaip matosi vaizdo įraše. Po įvykio (merginų kompanija) išėjo į PC „(duomenys neskelbtini)“ autobusų stotelę, o jie (atvykusieji automobiliu) išvažiavo.

Atsakinėdama į teisėjos klausimus, kaltinamoji paaiškino, kad nukentėjusysis išlipo iš automobilio, ėjo link F. ir „apsižodžiavo su F., ją pastumdamas“. Tuomet įsikišo ji (kaltinamoji), kad (nukentėjusysis) nesukeltų daugiau sužalojimų, nepakeltų rankos, nestumdytų jos (nepilnametės liudytojos F. P.), ir atitraukė jį nuo F. Kaltinamoji ėjo link nukentėjusiojo, kad sustabdytų jo filmavimą. Jis bandė atstumti kaltinamąją, tai matyti vaizdo įraše, kad ji negalėtų sustabdyti, kaip jis jas filmuoja. Jis (nukentėjusysis) išsitraukė kamerą ir pradėjo filmuoti. Tiesiog bandydama nutraukti jo filmavimą... (mintis nutrūkusi, sakinys neužbaigtas, kalba stilistiškai netaisyta).

Kaltinamoji nelabai galėjo atsakyti į klausimą, kodėl nepasitraukė iš kameros objektyvo matomumo lauko. Prieš (nukentėjusiajam) pradedant filmuoti, kaltinamoji atitraukė jį nuo F. ir pasisuko link jo. Norėjo nueiti, bet jis išsitraukė kamerą. Kaltinamoji pradėjo eiti link jo, kad sustabdytų vaizdo įrašą. Stengėsi sustabdyti, kad (nukentėjusysis) nefilmuotų. Ėjo (prie nukentėjusiojo su tikslu) sustabdyti (filmavimą). Jai nepatiko, kad (nukentėjusysis) filmuoja. Bandė nutraukti tai. Kaltinamoji supranta, kad nukentėjusiajam galėjo nepatikti jų (kaltinamosios su nepilnamete liudytoja F. P.) elgesys (ką jos darė automobiliui, su kuriuo atvyko nukentėjusysis). Nežino, kaip reikėtų suprasti jos veiksmus ir žodžius, kai nukentėjusysis prašo kaltinamosios pasitraukti nuo jo automobilio, o ji atsako, kad trukdys.

G. (J.) atitraukė kaltinamąją nuo jo (nukentėjusiojo) ir jis įsėdo į mašiną. Matėsi, kad jis filmuoja mašinoje, bet to įrašo nėra (nepateiktas į bylą). V. (A.) pradėjo filmuoti, tik jam įlipus į mašiną.

E. pirmas pradėjo filmuoti. F. žodžiai: „Kodėl tu ją nustūmei ir mane nustūmei, taip kad, vaikyti, nebefilmuok [...]“, yra apie E. E. nustūmė tiek F., tiek po to kaltinamąją.

Kaltinamoji bandė sustabdyti filmavimą, bandydama užstoti jam (nukentėjusiajam) vaizdą, kad jis neturėtų ką filmuoti, kad objektyve matytųsi tik ji. Norėjo užstoti. Kad taip padarytų, reikėjo, kad ji matytųsi. Ketino užstoti (objektyvą savo kūnu), kad jis neturėtų ką filmuoti, kad nustotų filmuoti. Tiesiog kaltinamoji bandė eiti link jo, kad jis nustotų filmuoti. Ir automatiškai gavosi, kad (objektyve) matosi tik ji. Realiai tada jam nebebūtų ko filmuoti ir jis tiesiog nustotų filmuoti. Nu, tipo... Nes jeigu būtų, nu, tipo nieko nedariusi, jis būtų filmavęs toliau visus, jas (merginų kompaniją). Jos yra nepilnametės. Nebuvo nieko tokio, dėl ko kaltinamoji bijotų, kad (kažkas be jos) paklius į objektyvą.

Kaltinamoji bandė atimti (nukentėjusiojo) telefoną, (siekdama, kad jis) nustotų filmuoti, ir būtų atidavusi jam telefoną. Jo (nukentėjusiojo) reiktų klausti, kaip jis reagavo, kai kaltinamoji bandė atimti iš jo telefoną. Byla ne apie tai, kad kaltinamoji bandė atimti iš nukentėjusiojo telefoną. Ji vis tiek nepaėmė telefono ir šito (inkriminuoto) nusikaltimo nepadarė.

Kaltinamajai bandant (atimti) iš jo (nukentėjusiojo) telefoną, jis bandė blokuoti rankomis ir stumti ją. Rodos, kad (nukentėjusysis) filmavo dešine ranka, o blokavo kaire ranka. Ji norėjo pagriebti telefoną dešine ranka, nežino tiksliai. Su kaire lyg ne, nieko nenorėjo padaryti. Negali atsakyti į šitą klausimą, nelabai pamena.

(G. J.) atitraukė kaltinamąją nuo E. ir L. vėl ją pasikvietė. Jiedu toliau kalbėjo, paspaudė vienas kitam ranką, ir viskas.

Po įvykio kaltinamoji nematė, kad kas daugiau tą vakarą būtų turėjęs artimą kontaktą su kuo nors, išskyrus ją, bet ji nežino, ką jis (nukentėjusysis) veikė po to, kai išvažiavo. Jos draugės V. filmuotoje medžiagoje matosi, kad (nukentėjusiojo veido srityje) nėra įbrėžimo, o paskutiniame kadre matosi, kad jis nagais bando, nu, braižosi tą vietą, kur, kaip jis teigė, buvo padarytas sužalojimas. Galbūt jis galėjo taip padaryti, nes kaltinamosios draugė F. pradėjo sakyti jam, kad jis filmavo, stūmė, nu, nepagrįstai kaltinti. Galbūt išsigandęs jos (nepilnametės liudytojos F. P.) žodžių, jis (nukentėjusysis) susižalojo. Čia reikia jo (nukentėjusiojo) klausti, kodėl išsigando (nepagrįstų nepilnametės liudytojos F. P. kaltinimų). Vaizdo įraše matosi, kaip pasikeičia jo (nukentėjusiojo) elgsena po jos (nepilnametės liudytojos F. P.) žodžių: jis (iš pradžių) buvo drąsus, po to tiesiog pradėjo krapštyti nagais savo žandą. Bet matosi, kad ten tipo... (mintis nutrūkusi, sakinys neužbaigtas, kalba stilistiškai netaisyta). Matosi, kad (nukentėjusysis) su nagais griebia sau už žando ir daro suspaudimus.

Jis (nukentėjusysis) turi (nešioja) breketus. Kaltinamoji taip pat 2 metus nešiojo breketus ir (žino, kad) nuo breketų burnoje visada yra žaizdos. Galima susižaloti valgant, kalbant. Breketai nusigrando (trinasi į burnos gleivinę) ir pasidaro žaizdos. Jai dažnai, visą laiką pasitaikydavo (žaizdos burnos gleivinėje), ypač toje vietoje, kuo kaltinamąją kaltina, t. y. galinėje žandikaulio dalyje.

Kaltinamoji neįsivaizduoja, kaip atsirado sužalojimas ant (nukentėjusiojo viršutinės) lūpos (juokiasi). Visaip gali būti, jei nori susižaloti, pakenkti. Taip, kaltinamoji tvirtina, kad nukentėjusysis susižalojo (o ne ji jį sužalojo).

Atsakinėdama į prokuroro klausimus, kaltinamoji nepasakė, kokį (neteisėtą) veiksmą (prieš nepilnametę liudytoją F. P.) atliko E. Kaltinamoji kalbėjo su L. ir tiesiog atsisuko tuo metu, kai jis jau buvo pastūmęs ją (nepilnametę liudytoją F. P.). Kaltinamoji nematė, kaip F. stūmė, bet matė, kaip F. atsitraukė nuo jo (nukentėjusiojo) (po to), kai jis nustūmė, (nes) jo rankos liko „taip“. F. pasitraukė atgal. Nors kaltinamoji nematė pradinio veiksmo (nepilnametės liudytojos F. P. stūmimo), bet matė, kai jis jau buvo pastūmęs ją (nepilnametę liudytoją F. P.) ir ji atsitraukė nuo jo, nu, tipo. Po visko (pasibaigus įvykiui), jos (merginų kompanija) kalbėjosi (kas atsitiko nepilnametei liudytojai F. P.).

Po F. nustūmimo kaltinamoji atsisuko ir pamatė, kad jis (nukentėjusysis) buvo šalia F., kivirčijosi su ja ir ją pastūmė. Ne. Kaltinamoji priėjo prie E. tada, kai jis nustūmė F. Iki tol visą laiką kalbėjosi su L. Jų kontaktas su E. buvo tada, kai jis (nukentėjusysis) nustūmė F. Kaltinamoji visą laiką kalbėjosi su L. ir atsisuko pasižiūrėti, kas vyksta už jos, kur stovėjo E., F., V. ir G.

(Atsisukusi pasižiūrėti) kaltinamoji matė, kad E. stovi arti F. ir ją pastūmė. Jie labai garsiai kalbėjosi. Kaltinamoji priėjo, atitraukė E. ir F. vieną nuo kito, paimdama ir šiek tiek patraukdama E. nuo F. Kaltinamoji įėjo į tarpą ir stūmė E. Jos rankos lietė nukentėjusiojo krūtinę. Stūmė vieną kartą. Jis (nukentėjusysis) atsitraukė nuo kaltinamosios ir pradėjo ją filmuoti. Kaltinamoji ėjo link jo ne vieną kartą, bet jis ant jos irgi sakė žodžius.

Kaltinamosios (pateiktame) vaizdo įraše matosi, kad (nukentėjusiojo veido srityje) nėra įbrėžimo. Ji nelietė nukentėjusiojo veido. Kaltinamosios manymu, nukentėjusysis meluoja, nes šis įvykis buvo ne pirmą kartą, kai jie susitinka. Iki tos dienos įvykis tęsėsi apie metus. Tai nebuvo pirmas kartas, kai jos susitinka, kad sesės F. ir U. išspręstų kivirčus dėl E. Kaltinamosios manymu, jis (nukentėjusysis) bandė kažkaip pakenkti arba jai, arba F.

Kaltinamoji labai gerai suėjo (sutarė) su F., o U. pažinojo kaip F. sesę. Su U. bendravo ne taip gerai kaip su F., bet bendravo. Kuomet įvyko kivirčai tarp F., U. ir E., kaltinamoji šiek tiek mažiau bendravo su U., nes atstovavo F.

Kaltinamoji pastūmė nukentėjusįjį vieną kartą. Jis atsitraukė ir pradėjo filmuoti. Vaizdo įraše matosi, kaip kaltinamoji bando sustabdyti jo filmavimą. Kaltinamoji atitraukė jį (nukentėjusįjį) nuo F. ir jis pradėjo filmuoti kaltinamąją. Kaltinamoji bandė sustabdyti jį (filmavimą). Tada G. atitraukė kaltinamąją nuo E. ir jis įsėdo į mašiną. Toliau filmavo, kaip matosi kaltinamosios draugės (darytame) vaizdo įraše. Tada kaltinamosios draugė pradėjo filmuoti. G. atitraukė kaltinamąją nuo nukentėjusiojo galbūt (todėl, kad) nenorėjo, jog kažkas įvyktų; jos (liudytojos G. J.) labiau reikėtų klausti. Kaltinamoji neketino nieko daryti jam (nukentėjusiajam).

Kai jis (nukentėjusysis) filmavo, telefonas buvo (laikė) ties krūtine. Kaltinamoji nemano, kad jam buvo labai svarbu, ką filmuoja. Kaltinamoji bandė užstoti kamerą ir nuleisti ją. Vieną kartą bandė ranka nuleisti (nukentėjusiojo) telefoną. Ji bandė paimti jam už riešo ir nuleisti jo ranką žemyn. Nukentėjusysis blokavo ją su kita ranka, kuria filmavo, jis traukė jos ranką.

Atsakinėdama į savo gynėjo advokato R. D. klausimus, kaltinamoji paaiškino, kad neturėjo tikslo užgauti jį (nukentėjusįjį), sužaloti, įbrėžti. Ji neturėjo nieko blogo prieš jį. Anot kaltinamosios, ji negali atsakyti, kodėl jis (nukentėjusysis) nurodo, kad pirmos filmavo jos (kaltinamosios draugė), o jis – paskesnis. Buvo atvirkščiai: pirmas filmavo E. K., po to – kaltinamosios draugė V. Ji (nepilnametė liudytoja V. A.) sakė: „Ko čia mumis visas filmuoji? Tada aš jus visus nufilmuosiu“, ir parodė (priartino) visus, esančius automobilyje. Kaltinamoji nematė, kad būtų sužalojimai, kai jis (nukentėjusysis) atsisėdo į automobilį po to, kai kaltinamoji bandė atimti (iš jo) telefoną.

Atsakinėdama į nukentėjusiojo E. K. klausimus, kaltinamoji paaiškino, kad jis su nagais stipriai... Tiesiog vienoje vietoje „taip“ darė (juokiasi). Vienoj vietoj (mintis nutrūkusi, sakinys neužbaigtas, kalba stilistiškai netaisyta).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 16 d. apklausiama įtariamąja K. L. pasinaudojo teise tylėti (1 t., b. l. 164).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 24 d. įtariamąja apklausta K. L. neprisipažino kalta ir paaiškino (1 t., b. l. 170-173), kad 2022 m. spalio 31 d. apie 18⁰⁰ val. ji lauke susitiko su draugėmis F. P., V. A. ir G., jos pavardės nežino. Jos tą dieną turėjo eiti sveikinti su gimtadieniu draugės K., jos pavardės nežino. Prieš tai jos (merginų kompanija) nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“, esantį PC „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini).

Iki nueinant į „(duomenys neskelbtini)“, F. telefonu kalbėjosi su savo sese U. P.. F. su U. pykosi dėl E. K.. F. kurį laiką draugavo su E., o kai ji išsiskyrė su E., su juo pradėjo draugauti U. Todėl jos (seserys) visą laiką pykosi. Be to, F. ir U. tėtis yra vienas, o mamos skirtingos. Taigi jos pykosi ne tik dėl E., tačiau ir dėl tėčio. Nežino, apie ką F. kalbėjo su U., tačiau po to kažkuri iš jų pasiūlė susitikti. Kiek suprato, U. su E. atvažiavo prie PC „(duomenys neskelbtini)“ ir laukė jų (merginų kompanijos) automobilių (stovėjimo) aikštelėje.

Išėjusios iš „(duomenys neskelbtini)“, jos (merginų kompanija) nuėjo susitikti su U. ir E. Jie atvažiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinių numerių ir automobilio savininko nežino. U. su E. atvažiavo ne vieni. Su jais buvo dar vienas pažįstamas L., jo pavardės nežino.

Jos (merginų kompanija) priėjo prie automobilio. K. L. per automobilio langą kalbėjosi su L. E. išlipo iš automobilio ir kalbėjo su F. K. L. nežino, apie ką jie kalbėjosi, nes, kaip jau minėjo, ji tuo metu kalbėjosi su L. Tik tiek girdėjo, kad jie šaukė vienas ant kito pakeltu balsu. Tegul jie papasakoja, dėl ko konkrečiai pykosi. U. sėdėjo automobilyje. Kitos K. L. draugės V. ir G. stovėjo netoli automobilio.

Kalbėdama su L., K. L. vienu metu atsisuko ir pamatė, kaip E. rankų mostais stumia F. Ji priėjo prie E. ir F. ir atskyrė vieną nuo kito, t. y. ranka ties E. krūtine pastūmė jį nuo F. Nemano, kad tokiu elgesiu galėjo sukelti E. fizinį skausmą. K. L. gelbėjo draugę, nes jeigu jis ją stūmė, neaišku, ką dar būtų padaręs. E. patraukė K. L. ranką nuo krūtinės, pastūmė ją nuo savęs ir įsėdo į savo automobilį. (Dėl to) K. L. fizinio skausmo nepatyrė ir nenukentėjo.

K. L. priėjo dar pakalbėti su L. E., nors sėdėjo automobylyje, tačiau ginčijosi su F., po to jie išvažiavo. K. L. su draugėmis nuėjo autobusų sustojimo link ir nuvažiavo į miesto centrą.

Pasak K. L., ji nusikaltimo nepadarė. Ji nesugriebė E. už skruostikaulių ranka, nenubraižė nagais jo skruosto, tikrai nekliudė rankos krumpliais jo veido. Neturėjo tyčios sukelti fizinį skausmą ar kažkaip sužaloti E. Tik ranka prilietė E. krūtinę, atstumdama jį nuo F., o prie jo veido iš viso neprisilietė. Jei po to ant E. kūno atsirado kokie nors sužalojimai, K. L. nežino, iš kur jie atsirado ir nieko negali pasakyti apie tai. Įvykį matė su ja buvusios draugės, taip pat U. bei L.

K. L. pridūrė, kad kai ji atitraukė E. nuo F., jis pradėjo jas filmuoti. Tai pamačiusi K. L. draugė savo mobilaus ryšio telefonu taip pat pradėjo filmuoti.

Teisiamajame teismo posėdyje 2023 m. balandžio 17 d. nukentėjusysis E. K. parodė, kad iš salėje esančių žmonių pažįsta K. L.. Nežino, kiek laiko praėjo, gal pora metų (nuo pažinties su ja pradžios). (Ją pažįsta) iš matymo, per draugus. Visą laiką santykiai buvo neutralūs. Nieko (pikto) prieš ją neturi.

Įvykis įvyko 2022 m. lapkričio 30 d. apie 19³⁰ val. stovėjimo aikštelėje, esančioje prie PC „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis atvažiavo su automobiliu ir dviem draugais U. P. ir L. B.. Atvažiavo, nes norėjo užeiti į parduotuvę.

L. B. sulaukė skambučio iš K. L. ar F. P.. (Mergina) sakė, kad nori pasikalbėti. Jie kaip tik buvo toje aikštelėje, o panelės, rodos, – PC „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje-restorane „(duomenys neskelbtini)“. Jos atėjo pasikalbėti, taip suprato, su L. B..

Jos keturios: V., F., K. ir G. – stovėjo prie automobilio vairuotojo pusėje, ties vairuotojo durimis ir galinėmis durimis. K. L. besikalbant su L. B., tarp jų įvyko kažkokie nesutarimai ir panelės ėmėsi veiksmų. Nežinia kokiu tikslu, bandė kišti savo rankas pro atidarytus, pravertus langus ir patekti į (nukentėjusiojo) mašiną. Vienu momentu K. L. trenkė į (nukentėjusiojo) automobilio galinį langą. Jam tas nepatiko, nes gadino jo turtą. Nukentėjusysis išlipo ir ji (kaltinamoji) pradėjo agresyviai bendrauti su juo: stumdytis, lįsti. Nukentėjusysis traukėsi nuo jos, bandė atstumti ištiesęs ranką. Kažkiek pavyko atsistumti, kažkiek patyrė sužalojimų, smurto. Buvo sugriebta už žandikaulio apatinės dalies. Dar kartą bandyta griebti. Nukentėjusysis blokavo, dengėsi, bandė išvengti kontakto, atsitraukti. Nieko blogo nenorėjo jai (kaltinamajai) padaryti, jos sužaloti ar dar kaip, tik norėjo atstumti ją nuo savęs, kad daugiau nesiartintų prie jo.

Kažkuriuo atveju, atstūmęs ją (kaltinamą) nuo savęs, nukentėjusysis bandė blokuoti, stumti jos rankas ir (ji) pataikė krumpliais ar pirštu. Patyrė sužalojimus burnoje. Po to ji išvadino nukentėjusįjį visaip, „Triohala“ vadino, dar kitaip. Bet nukentėjusysis nieko blogo neturėjo prieš ją (kaltinamąją). Norėjo, kad ji daugiau nebekeltų fizinio smurto, ir bandė atstumti ją nuo savęs.

Juos išsiskyrė G., jei gerai pamena, G. pavardės neatsimena. G. kalbėjo su K. ir sakė, kad (kaltinamoji) daugiau nebesiveltų į šitą dalyką, baigtų ir eitų savais keliais, kaip žadėjo. Taip ir išsiskirstė. Jos (merginų kompanija) išėjo link stotelės, PC „(duomenys neskelbtini)“ pusėn.

Nukentėjusysis įsėdo į automobilį. Atsisuko į U. P. ir pasakė, kad jam labai skauda kairę žandikaulio pusę. Atsuko žandą ir (ji) matė įbrėžimą. L. B., sėdėjęs mašinos gale, taip pat vėliau po įvykio, kai panelės nuėjo, matė, kad yra įbrėžimas. Nukentėjusysis skundėsi, kad jam skauda žandikaulį.

Tą vakarą nukentėjusysis buvo blaivus, neapsvaigęs, taip pat ir L.

Nukentėjusysis (per įvykį) išlipo iš savo automobilio tik vieną kartą ir pradėjo filmuoti, nes (kaltinamoji) pradėjo gadinti jo turtą – daužė į automobilio langus. Nukentėjusysis nenorėjo, kad daugiau padarytų jo automobiliui kažko. Nukentėjusiojo žiniomis, jos (merginų kompanija) tą vakarą buvo neblaivios. Nežinojo, ko tikėtis iš jos (kaltinamosios), nes jos gerai nepažįsta.

Nukentėjusysis pradėjo filmuoti po sugriebimo ar po apsistumdymo, nebepamena tiksliai, įvykis buvo seniai. Kai nukentėjusysis pradėjo filmuoti, ji, K. L., pradėjo stumdyti jį ir bandyti vėl sužeisti. Iki filmavimo (kaltinamoji) irgi bandė jį sužaloti. Nukentėjusysis filmavo po to, kai (kaltinamoji) stipriai sugriebė (jam) už apatinio žandikaulio ir suspaudė. Kadangi nukentėjusysis nešioja breketus ant viršutinių ir apatinių dantų, žandai susispaudė į juos (breketus). Nuo breketų atsirado vidiniai sumušimai. Iki šio įvykio žaizdų, sumušimų ar panašiai nukentėjusiojo burnoje nebuvo. Nukentėjusysis blokavo jos (kaltinamosios) rankas, stūmė. Tada išsitraukė telefoną ir pradėjo filmuoti, kad daugiau nebekontaktuotų su ja (kaltinamąja), bet K. dar kartą puolė. (Nukentėjusiojo darytame vaizdo ir garso) įraše turėtų matytis, kad ji (kaltinamoji) eina vis arčiau prie nukentėjusiojo, bando griebti už žandikaulio, kaklo ar kažkur, o nukentėjusysis blokuoja, bando atstumti ją toliau. Nukentėjusysis spėjo patraukti jos rankas, bet ji kliudė jo kairės pusės lūpas. Vaizdo įraše turėtų būti pasikartojantys jos (kaltinamosios) žodžiai „Triohala“. G. patraukė K. nuo nukentėjusiojo, kad daugiau nebekonfliktuotų.

Kol (nukentėjusysis) sėdėjo automobilyje, F. P. kalbėjosi su U. P. ir L. B.. Ir jam (nukentėjusiajam) norėjo kažką sakyti, ir sakė, bet jis nepamena jos žodžių, kadangi tie žodžiai nieko neįtakojo. O gal jo klausė? Tiksliai nepamena.

Kiek nukentėjusysis pamena, L. B. visą laiką sėdėjo automobilyje ir buvo neišlipęs. Nepamena, ar (automobilio) durys (prie liudytojo L. B.) buvo pradarytos, ar jis jas atsidarė, bet jis nebuvo išlipęs iš automobilio. U. tikrai nebuvo išlipusi iš automobilio.

Nukentėjusysis nežino, už ką (kaltinamoji) norėjo jam atkeršyti. Dėl draugės F. P., kad jis bendrauja su U., o ne su F.? Su F. nustojo bendrauti 2022 m. vasarį. Išsiskyrė gražiai. Nieko blogo nukentėjusysis neturėjo prieš ją (nepilnametę liudytoją F. P.), nieko blogo jai nesakė, ir viskas. Buvo pavydas, kad nukentėjusysis bendrauja su F. seserimi U. Tikriausiai keršijo už tai, kad jis bendrauja (su nepilnamete liudytoja U. P.). Su U. pradėjo bendrauti 2021 m. spalį. Su F. pradėjo bendrauti dar anksčiau. F. supažindino nukentėjusįjį su U. ir po to jis nustojo bendrauti su F. Nuo 2022 m. vasario iš šitų merginų jis bendravo (draugavo kaip pora) tik su U.

Atsakinėdamas į prokuroro G. V. klausimus, nukentėjusysis teigė, kad, jo nuomone, tai (sužalojimas) yra kerštas jam. (Kaltinamoji) bandė padaryti kažką blogo, sukelti fizinį skausmą ar dar kaip. Mano, kad (ji) buvo pavartojusi alkoholio, (nes) per socialinius tinklus dalinosi (informacija), jog nusipirko šampano butelį ar net kelis. Atsimena, kad šampano butelis buvo tikrai. Nukentėjusysis nieko blogo neturėjo prieš ją (kaltinamąją), niekada nepyko ant jos. Nebuvo dėl ko pykti. Ji nieko blogo (anksčiau jam) nepadarė. Nukentėjusysis anksčiau bendravo, tas bendravimas nutrūko, ir viskas. Turbūt (prie nusikaltimo) prisidėjo kerštas ir alkoholis.

Filmavo viena iš liudytojų: V. arba G., tiksliai neatsimena. Kiek atsimena, kaltinamoji nefilmavo.

Vakare po įvykio nukentėjusysis dėjo ledo, nes skaudėjo žandikaulio pusę. Po to naudojo šaldantį tepaliuką, kuris skatina gijimą burnos ertmėje ir kad nuo breketų nejaustų diskomforto, skausmo. Įbrėžimą tepė, kad greičiau užsitrauktų, praeitų skausmas, kad žaizda užgytų be rando.

Atsakinėdamas į kaltinamosios gynėjo advokato R. D. klausimus, nukentėjusysis parodė, kad F. stovėjo šalia (jo automobilio) ir lindo prie durelių. Jis išlipo iš automobilio. Galima sakyti, ištiesė ranką ir pastūmė ją nuo durelių, kad ji nesiartintų ir (neaišku kas) galėtų laisvai nueiti. Nukentėjusysis neatsimena, ar iki jis palietė F., K. priekaištavo jam, vadino jį necenzūriniais žodžiais, t. y. jis su kaltinamąja nebuvo apsižodžiavę.

Kai nukentėjusysis palietė F., (kaltinamoji) ėmėsi veiksmų - pradėjo stumdytis, griebė už apatinio žandikaulio. Ne iš karto viskas prasidėjo. Pirmiausia nukentėjusysis bandė išlipti. F. stovėjo prie nukentėjusiojo, ėjo arčiau, lindo prie jo. Nukentėjusysis nenorėjo kontaktuoti su F., atstūmė ją, kad ji nesiartintų. Neatsimena, ar K. atsistojo tarp jo ir F. F. jam kažką sakė. Nukentėjusysis nematė, kad (tuo momentu) priešinga pusė (kaltinamosios draugė) būtų filmavusi. Nematė, kada (kaltinamosios draugė) pradėjo filmuoti, bet ji pradėjo filmuoti anksčiau (už nukentėjusįjį), filmavo iki kontakto (tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo). Reikėtų peržiūrėti vaizdo įrašą, tada galėtų detaliau pakomentuoti. Neatsimena, ar jis buvo išlipęs iš automobilio daugiau nei vieną kartą; ar filmavo po to, kai buvo sužalotas.

Nukentėjusysis matė, kaip K. bendravo su L. prie atidaryto automobilio lango. Jie bendravo iki nukentėjusiojo sužalojimo.

Nukentėjusiajam buvo sužalota viršutinė lūpa vidinėje pusėje priekinėje dalyje. Spėja, kad sužalojimai buvo padaryti keliais smūgiais. Juto 3 kontaktus su jo veidu. Nežino, kodėl tokių aplinkybių nenurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, reikšdamas pareiškimą. Skausmus pradėjo jausti atsisėdęs į automobilį.

Nukentėjusysis patyrė fizinį smurtą filmuodamas. Nukentėjusiojo filmuotoje medžiagoje jo (kūno) nesimato, matosi tik ištiestos rankos. Nukentėjusiajam filmuojant, jam sužalojo lūpą. (Kaltinamoji) norėjo griebti už kaklo ar žandikaulio (t. y. veido srities), nes aukštai tiesė rankas. (Kaltinamoji) bandė griebti ir už telefono, jei gerai atsimena. Nukentėjusysis blokavo. Jis filmavo su dešine ranka. Ar jis turi prisiminti, su kuria ranka filmavo? Tiksliai nepasakys, su kuria ranka filmavo. Nepamena, reiktų peržiūrėti vaizdo medžiagą. Pateikė visą (neiškarpytą) vaizdo įrašą. Jo pateiktame vaizdo įraše matosi, kad ji (kaltinamoji) tiesia rankas, bandė (griebti) už telefono. Nukentėjusysis bandė gintis. Jis nežino, tyčia ar netyčia (kaltinamoji griebė). Reikėtų jos klausti, ar ji norėjo sužaloti (nukentėjusįjį), ar netyčia sužalojo. Iš jos (kaltinamosios) veiksmų nukentėjusysis suprato, kad ji tyčia puolė ir norėjo sužaloti jį bei atimti telefoną. Tikriausiai (kaltinamoji) būtų galėjusi įspirti, suduoti ar kitaip sukelti jam skausmą kitose kūno vietose. Nukentėjusysis nežino, kodėl ji taip nepadarė.

Breketai sužalojo nukentėjusiojo burną. Iki įvykio breketai (taip pat) yra sužaloję burną. Po įvykio nukentėjusysis juto, kad skauda, peršti tas vietas. Reikėjo šaldyti ne žaizdą, o tą vietą, kurioje jam skaudėjo. Reikėjo šaldyti raumenį. Į žandikaulį buvo (suduota) dvejomis rankomis. (2 kartus suduota) į tą pačią vietą. Nepamena, ar buvo suduota į tą pačią vietą. Smūgio nebuvo – buvo sugriebimas. (Kaltinamoji) su ranka ne tik sugriebė, spaudė, bet judino į kairę ir dešinę puses. Nukentėjusysis nepamena, ar jo veidą paėmė viena ranka ar dviem. Jis bandė gintis. Iš karto bandė stumti. Jos (kaltinamosios) rankos kilo į viršų. Nukentėjusysis prisimerkė, kad nekliūtų į akis. Tai truko 5-10 sekundžių, nepasakys tiksliai. Nukentėjusysis atsiraukė nuo jos, o ji (kaltinamoji) vėl lindo. Nukentėjusysis pradėjo filmuoti. Jį pavadino „Triohala“. Iki filmavimo ji (kaltinamoji) kontaktavo su nukentėjusiojo veidu vieną kartą – suėmė už žandikaulio ir laikė. Nuo suspaudimo galinėje (burnos) dalyje padarytas sužeidimas. Kai nukentėjusysis ją traukė, ji nagais perbrėžė. Viskas aišku. Pirmu atveju nebuvo suduota į žandikaulį – buvo tik sugriebta. Kai nukentėjusysis filmavo, jam buvo suduotas smūgis į veido sritį, jį kliudė. Nematė, kad viena iš merginų (kaltinamosios draugių) filmuotų po to, kai jis baigė filmuoti ir baigėsi konfliktas. Nukentėjusiajam nagais nubrėžė žandikaulį toje vietoje, kurioje sugriebė. Jis su rankomis bandė patraukti jos rankas, kad nebelaikytų už jo žandikaulio, ir tada jam nubrėžė. Pavyko patraukti (kaltinamosios) rankas ir laikytis saugaus atstumo. Kontakto metu K. stovėjo nuo nukentėjusiojo per ištiestą ranką. Jis vis bandė nustumti ją nuo savęs. Ne vieną kartą ir bandė, ir pavyko nustumti (kaltinamąją) nuo savęs. Po smūgių, palietus žaizdą, ant piršto matėsi kraujo pėdsakų, bet kraujas nebėgo. Burnoje kraujo nejuto.

(Į teismo medicinos ekspertą) nukentėjusysis kreipėsi praėjus kelioms dienoms (nuo įvykio), ne tą pačią dieną. Komisariate su liniuote matavo (sužalojimą).

Paskutiniu trenkimu buvo padarytas sužalojimas lūpoje. Taip, nukentėjusiajam trenkė į veidą. Yra įsitikinęs, kad (kaltinamoji) palietė jo veidą. Nukentėjusysis filmavo vieną kartą ir pateikė vieną vaizdo įrašą. (Nukentėjusiojo darytame ir pateiktame) vaizdo įraše matosi, kaip buvo suimtas veidas.

Nukentėjusysis išlipo iš automobilio vienintelį kartą. Iki išlipo, (automobilyje) nefilmavo.

Taip, nukentėjusysis filmavo ir automobilyje, ne tik lauke. Vaizdo įrašas, kai jis filmavo automobilyje, ištrintas, nes ten nieko neįvyko. Nukentėjusysis galvojo, kad (kaltinamoji) dar kartą trenks į (jo automobilio) langą, todėl filmavo. Tas vaizdo įrašas truko 3 sekundes ir seniai ištrintas. Kai nukentėjusysis rašė pareiškimą, (tas) vaizdo įrašas jau buvo ištrintas. Ištrynė tą pačią dieną sėdėdamas mašinoje, nes ten nieko neįvyko, tik U. P. ir L. B. „žodžiavosi“.

Kai nukentėjusysis filmavo sėdėdamas automobilyje, jis nebuvo sužalotas.

Nukentėjusysis nebuvo išlipęs iš automobilio. Ką reiškia, ar tą vakarą buvo „išlipęs“ (iš automobilio daugiau negu vieną kartą)? Viena koja ar dvi kojos? (Antrą kartą) nukentėjusysis nebuvo išlipęs, tik vieną koją padėjo ant asfalto, o kita koja automobilyje. Buvo pradarytos durys, viena koja ant asfalto, kita – mašinoje. Taip, nukentėjusysis pastūmė (nepilnametę liudytoją F. P.) ranka, kad nebelįstų prie automobilio, nebekištų rankų į automobilį. Iki įvykio 2022 m. spalio 31 d. nukentėjusysis nekontaktavo su F. ir K. Išvis nebuvo tokių dalykų. (Kaltinamoji) kerštavo jam dėl draugės F.

Nukentėjusysis nesutiko su kaltinamosios gynėjo advokato R. D. teiginiu, kad jis persibrėžė veido sritį toje vietoje, kurioje vėliau konstatuotas sužalojimas.

Teisiamajame teismo posėdyje 2023 m. birželio 21 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis E. K. parodė, kad tiksliai nebeatsimena, kada jis pastūmė F., bet tai buvo prieš jam išlipant (iš automobilio). Jis pastūmė F., nes ji bandė atidaryti (automobilio) duris. (Nepilnametė liudytoja F. P.) neatidarė (automobilio durų), nes mašina buvo užrakinta. Ji įkišo ranką pro atidarytą langą ir atidarė duris. Nukentėjusysis nenorėjo, kad F. lįstų į mašiną, ir pastūmė ją ranka nuo durų, kad F. leistų uždaryti duris. (Automobilio) durys buvo atidarytos iki galo. Nukentėjusysis vieną koją iškėlė (į lauką), kad galėtų pasiekti ją. Sėdėdamas automobilyje, būtų nepasiekęs F. per ištiestą ranką. Nukentėjusysis siekė durų krašto ir per atidarytą langą ranka pastūmė F. Stumdamas F., nukentėjusysis nebuvo išlipęs iš automobilio, nebent „išlipimu“ laikoma tai, kad viena jo koja buvo automobilyje, o kita – ant žemės (lauke). Kiek pamena, pastūmė F. vieną kartą. Tuo metu K. buvo kažkur prie F. ar kalbėjo su L. B., neatsimena.

Po pirmo teismo posėdžio (2023 m. balandžio 17 d.) nukentėjusysis nebendravo su L. B.. Jis (liudytojas L. B.) nesakė nukentėjusiajam, kad dalyvavo (2023 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje), nežinojo. Nukentėjusysis nežino, kada L. gimtadienis. Lyg buvo praeitą mėnesį? Nukentėjusysis neskambino pasveikinti jį su gimtadieniu. Po 2023 m. balandžio 17 d. (teismo posėdžio) bendravo su L. dėl mašinos detalių. (Liudytojas L. B.) skambino ir prašė paskolinti tą, paskolinti tą. Toks ir bendravimas.

Jis (liudytojas L. B.), matant nukentėjusiajam, nevartojo alkoholio nei narkotikų – nieko. Nukentėjusysis nelabai supranta, kodėl turėtų sakyti (prašyti) L. B., kad šis sakytų, jog buvo apsvaigęs. Jis (liudytojas L. B.) klaidina (teismą). Nukentėjusysis patvirtino, kad jis (liudytojas L. B.) (įvykio metu) nebuvo apsvaigęs. Nukentėjusysis nežino, iš kur L. B. žino, kad teisme kilo diskusija dėl jo apsvaigimo. Nukentėjusysis tik paklausė, ar L. B. tą savaitę, įvykio dieną nieko (svaiginančių medžiagų) nevartojo. Jis (liudytojas L. B.) atsakė: „Ne, nejuokauk.“ Niekada nevadino L. B. „narkomanu“. Nepamena, kad būtų sakęs L. B., kad jam „baigsis blogai“ arba kad jis „šioje situacijoje liks kalčiausias.“

Atsakinėdamas į kaltinamosios gynėjo advokato R. D. klausimus, nukentėjusysis E. K. parodė, kad L. skambino jam daug kartų, ne vieną. Nežino, kiek kartų bendravo su L. (po 2023 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio iki dabar). Reikėtų atsidaryti skambučius (išklotinę) ir pasižiūrėti. Apie teismą (nagrinėjamą baudžiamąją bylą) nekalbėjo – kalbėjo dėl kitų dalykų, t. y. automobilio detalių.

Po šioje byloje nagrinėjamo įvykio pasikeitė nukentėjusiojo santykiai su L. Nežino dėl ko (pasikeitė): nebesutaria, ir viskas, išsiskyrė keliai. O koks skirtumas, dėl ko nebesutaria? Nukentėjusysis nežino, kodėl nesutaria. Tiesiog taip. Išsiskyrė keliai.

Nukentėjusysis nežino, iš kur L. žino, kad (keliama versija, jog jis (liudytojas L. B. per įvykį) galėjo būti vartojęs narkotinių medžiagų. Gal L. turi tikslą apkalbėti nukentėjusįjį? Neatsimena, kad būtų kalbėję apie tai. Per (liudytojo L. B.) gimtadienį nukentėjusysis kalbėjo apie kitus dalykus – E., ji nesusijusi su šia byla, ir nesveikino jo su gimtadieniu.

Nukentėjusiajam atrodo, kad po to (2023 m. balandžio 29 d. daugiau) nekalbėjo su L. Nepasakys, kada tiksliai L. gimtadienis. Lyg buvo praeitą mėnesį? Neatsimena, gal ir turi (įtraukę) vienas kitą socialiniuose tinkluose. Nežiūri (automatinių) pranešimų apie gimtadienius.

Nukentėjusysis neklausė L., kodėl jo vyzdžiai buvo išsiplėtę (kaip atrodo filmuotoje medžiagoje). Dabar prisiminė, kad tą dieną, kai jis (liudytojas L. B.) puolė ant nukentėjusiojo, nukentėjusysis klausė, ar jis (liudytojas L. B.) kažką vartojo, nes jis (liudytojas L. B.) niekada nesakė (jog būtų vartojęs alkoholio ar narkotines/psichotropines medžiagas). Kodėl tas klausimas nukentėjusiajam aktualus? Nežino, dėl ko (apie tai klausė liudytojo L. B.). Po to jis (liudytojas L. B.) klausė nukentėjusiojo, dėl ko šis (nukentėjusysis) klausė jo (apie apsvaigimą). Nukentėjusysis sakė, kad jo klausinėjo apie tai, bet nesakė kur (klausinėjo). Nukentėjusysis klausė (liudytojo L. B.), ar jis kažką vartojo įvykio dieną ar per savaitę iki įvykio. Iš nukentėjusiojo klausimo L. suprato, kad nukentėjusiojo kažkas klausė apie tai. Nukentėjusysis nieko nesakė. Nebuvo (gyvai) susitikęs su L. Buvo vienas kitas klausimas. Taip, čia yra bendravimas, bet nesusitinka ir nekalba po 1-2 val. Iš pradžių teisėjos klausimą nukentėjusysis suprato kaip klausimą, ar jis (su liudytoju L. B.) „palaiko ryšį ir bendrauja“. Gerai jau, nukentėjusysis kalbėjo (su liudytoju L. B.), ir viskas. Nukentėjusysis kalbėjo su L. tik apie (spėjamą) jo (liudytojo L. B.) apsvaigimą. Neprisimena, ką kalbėjo daugiau. Neatsimena kiekvieno pokalbio, kiekvienos smulkmenos, ką kalbėjo su L. Nukentėjusysis nieko neprašė L. Neatsimena, kad būtų kažko jo prašęs. Nežino, ko galėjo prašyti L., kad šis nurodytų teisme.

Teisiamajame teismo posėdyje 2023 m. spalio 9 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis E. K. parodė, kad įbrėžimas horizontalus. Nelabai išeitų (įsibrėžti), jei kasėsi vertikaliai. Nelabai supranta, kas save turėtų žaloti, daryti įbrėžimus. Odos nubrozdinimas buvo padarytas, kai bandė sugriebti už apatinio žandikaulio, su nagais kažkaip įbraukė, griebdama, nes buvo per prievartą. Užtikrino, kad ne gražiuoju bandyta paimti, prieš jo valią, per prievartą. Taip buvo sukeltas įbrėžimas su nagu.

Nėra patogu nešioti breketus, reikia prirasti. Pripratus breketai nekelia labai didelio diskomforto. Kai ortodontas breketus suveržia iš naujo, tada skauda vieną dvi (laiko vieneto nenurodė), bet dantis skauda, o žaizdų nebūdavo. Gal viena kita, kai šviežiai pakeista vielutė; kažkur patrina, bet gilių žaizdų burnoje nėra. Jokio skausmo nei valgant, nei kalbant, nei valantis dantis. Kai (kaltinamoji) sugriebė, skausmą vertina 7-8 (balais), o ramybės būsenoje 0, nes nieko neskauda, diskomforto nėra.

Nukentėjusiajam skaudėjo veidą, kai jos (merginų kompanija) nuėjo. Ir apatinį žandikaulį pradėjo skaudėti. Įbrėžimas atsirado, kai nukentėjusysis atsisuko į U. ir L. Nukentėjusysis klausė: „Ar man čia nieko nėra?“ Sako, kad yra įbrėžimas. Jam pradėjo skaudėti visą šoną, kairį žandikaulį. Kuo toliau, tuo labiau pradėjo skaudėti.

Nukentėjusysis nustebo ir pasipiktino, išgirdęs, kad nepilnametė liudytoja U. P. 2023 m. liepos 17 d. teisiamajame teismo posėdyje teigė, jog ji automobilyje nematė įbrėžimo ant jo skruosto. Juk nukentėjusysis nepasižiūrės, ar jam įbrėžta? Nukentėjusysis atsisuko (į liudytojus U. P. ir L. B.) ir šie pamatė (įbrėžimą)! Kai (nepilnametė liudytoja U. P.) pasakė, kad yra (įbrėžimas), nukentėjusysis pasižiūrėjo į veidrodėlį. U. matė (įbrėžimą) automobilyje. Automobilyje jam buvo sunku pasisukti, kad ji nuodugniai apžiūrėtų įbrėžimą. Ji (nepilnametė liudytoja U. P.) (automobilyje) pamatė, kad yra įbrėžta, o kai (nukentėjusysis) išlipo, galėjo apžiūrėti įbrėžimą. Ji matė įbrėžimą, kai sėdėjo automobilyje, bet gal ne visą. (Nepilnametė liudytoja U. P.) matė, kad yra įbrėžta.

Pasibaigus incidentui, nukentėjusysis važiavo iki U. namų. Kol nuvažiavo iki U. namų, įbrėžimas paraudo, pradėjo vis labiau skaudėti žandikaulį. Tikriausiai ne iš karto atsirado toks ryškus ir raudonas įbrėžimas. Jei taip griebė, viskas šioje vietoje buvo raudona, nes buvo panaudota fizinė jėga. Iš vaizdo įrašo matosi, kuria ranka sugriebė. Nukentėjusysis paprašė duoti ledo ar kokį šaldytą produktą. Jam davė ledo ar užšaldytą sviestą, kad užsidėtų prie kairės pusės, nes labai skaudėjo apatinį žandikaulį.

(Pas nepilnametę liudytoją U. P. namuose) nukentėjusysis papasakojo, kokia situacija, kad užsipuolė, išvadino visokiais žodžiais, kad prieš jį fiziškai smurtavo. Žodžiais (taip pat) užsipuolė ir U., ir K., ir F. K. užsipuolė L. o F., nežino, ar užsipuolė. Kadangi vienintelis nukentėjusysis išlipo iš mašinos, K. jį užsipuolė, fiziškai smurtavo. Nukentėjusysis neįsivaizduoja, dėl ko K. smurtavo. Gal jis jai nepatiko? Kiek žino, prieš kokias 2-3 val. jos (nepilnametės liudytojos U. P.) pažįstamas parduotuvėje matė, kad perka ar joms nuperka alkoholį. Prisidėjo tai, kad buvo išgėrusios, agresija padidėjo. Nukentėjusysis neįsivaizduoja, dėl ko reikėjo jį pulti, nei jis kažką turėjo bloga prieš K., nei kažką pasakė. (Išlipęs iš automobilio) nukentėjusysis norėjo ją (kaltinamąją) sudrausminti ir pasakyti, kad nedaužytų jo automobilio. Matė, kad buvo trenkta į galinį langą. Netrenksi atgal, kad apdraskė. Nekiltų ranka prieš moterį.

U. mama siūlė važiuoti į policiją ir parašyti pareiškimą. Gal už 1 val. nuo įvykio nuvažiavo į policiją. Į policiją važiavo su U. ir jos mama. Taip, L. irgi važiavo iki U. namų ir į policiją. Į policiją važiavo keturi. Nukentėjusysis nežino, kodėl U. mama važiavo į policiją. Ji važiavo aiškintis nesutarimų su F., tarpusavyje kažkas, nežino tiksliai. Sakė, kad kaip ir išsiaiškino nesutarimus; nukentėjusysis nežino kaip (išsiaiškino). F. į policiją nekvietė. Nukentėjusysis neatsimena, kaip buvo: ar (nepilnametės liudytojos U. P. mama) parašė pareiškimą, ar tik pasikalbėjo ir pasiteiravo informacijos. Tiksliai nepamena tokių smulkmenų. (Įvykis) prieš metus buvo. Jam nelabai įdomu ir daug nesidomėjo.

Policijoje nukentėjusysis 3 val. laukė, kol galės parašyti pareiškimą. Nukentėjusysis ketino reikšti pretenzijas kaltinamajai dėl sužalojimų. Galvojo, kad gal kažkas mašinai atsitiko, nes K. trenkė į galinį langą ir prie priekio vaikščiojo, bet nesimatė akivaizdžių pažeidimų, kad būtų sulankstyta, subraižyta ar dar kažkas. Nukentėjusysis vienas apžiūrėjo automobilį po įvykio PC „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje. Sėdint mašinoje, nesimatė, ar mašina buvo apgadinta. Nukentėjusysis išlipo ir pažiūrėjo. Kaip ir viskas tvarkoje, nėra apgadinimų.

Nukentėjusysis galvojo reikšti (pretenzijas kaltinamajai dėl automobilio apgadinimų), kol nepamatė (ar yra apgadinimų). Jau buvo vėlu, tamsu. Jis tą pačią dieną apžiūrėjo (automobilį). Nesimatė rimtų apgadinimų. Kitą dieną šviesoje, kai normaliai matėsi, apžiūrėjo ir sugadinimų nebuvo. Iškart po įvykio apžiūrėjo automobilį, bet buvo prietema, ne taip gerai matėsi, ir kitą dieną apžiūrėjo, nes jos (merginų kompanija) ne vien toje pusėje buvo; buvo prie (automobilio) galo ir priekio. Automobilio apgadinimų nėra. Nukentėjusysis nerašė policijoje pareiškimo, kad apgadino automobilį, nes nematė apgadinimų. Apžiūrėjo visą mašiną, šoną. Nebuvo apgadinimų. Kitą dieną apžiūrėjo (automobilį) dar kartą. Įsitikino, kad tikrai nėra (apgadinimų), todėl (vakar) nerašė (pareiškimo dėl automobilio apgadinimų).

Atsakinėdamas į kaltinamosios gynėjo advokato R. D. klausimus, nukentėjusysis E. K. parodė, kad F. kišo rankas į mašiną ir bandė atidaryti tiek galines, tiek priekines automobilio dureles. Mašina buvo užrakinta. Du kartus patraukus rankenėlę, durys gali atsidaryti. Jis pradarė priekines duris ir pastūmė F. Su ranka atrėmė ją ir patraukė nuo durų; stumtelėjo, kad leistų jam uždaryti duris. Tuo metu nebuvo išlipęs.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 14 d. nukentėjusysis E. K. parodė (1 t., b. l. 20-21), kad pasilieka prie ankščiau duotų parodymų, tik nori šiek tiek juos papildyti. 2022 m. spalio 31 d. apie 19¹⁵ val. jis su drauge U. P. bei draugu L. B. jo tėčio E. K. vardu registruotu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie PC „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). Ten atvažiavo todėl, kad norėjo nueiti į parduotuvę nusipirkti atsigerti vandens. Apie 10 min. sėdėjo automobilyje, nes jis telefonu kalbėjosi su žmogumi, kuris nesusijęs su šiuo ikiteisminiu tyrimu, todėl atsisako jį įvardinti.

Jiems besėdint automobilyje, prie automobilio priėjo U. pažįstama K. L. su savo draugėmis: F. P. ir dar dviem merginomis, kurių vienos vardas V., o kitos – G., jų pavardžių ir gyvenamosios vietos nežino. Tas merginas daugiau pažįsta U. ir L. Kai merginos priėjo, nukentėjusysis pradarė automobilio langą. U. su F. pradėjo aiškintis, kodėl U. kažkada kažkur ir dėl kažko neužgynė F. L. irgi prasidarė langą ir taip pat pradėjo kažką aiškintis su K. K. trenkė į automobilio galinį langą. Nukentėjusysis iš karto išlipo iš automobilio ir paklausė K., ką ji daro, bei norėjo sudrausminti, tačiau K. kažką piktybiškai atsakė. Po to nukentėjusysis atsitraukė kiek į šoną, kad nestovėtų šalia K. ir kitų merginų. K. priėjo prie jo ir be priežasties pradėjo pulti, t. y. ranka sugriebė jam už skruostikaulių. Jis, norėdamas apsiginti, nustūmė ją nuo savęs. K. atėjo prie jo ir vėl norėjo ranka suimti už skruostikaulių. Nukentėjusysis nustūmė jos rankas ir traukėsi. Ji vėl ėjo link jo ir vėl bandė ranka suimti už skruostikaulio. Jis dengėsi veidą ir neleido to padaryti. Ji rankos krumpliais vieną kartą kliudė jam veido sritį ir pataikė į viršutinę lūpą. Jis nustūmė K. rankas, nuėjo link savo automobilio ir atsisėdo. Po to K. su draugėmis nuėjo link autobusų sustojimo, o jie išvažiavo.

Kai K. vieną kartą ranka suėmė už skruostikaulių, po to rankos krumpliais vieną kartą kliudė veido sritį ir pataikė į viršutinę lūpą, nukentėjusysis nejuto fizinio skausmo, nes viskas vyko labai greitai. Fizinį skausmą pajuto tik atsisėdęs į automobilį, kai U. pasakė, kad yra sužeistas jo kairės pusės skruostas. Kai K. ranka sugriebė už skruostikaulių ir nagais nubrėžė jam kairės pusės skruostą, jam buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, tačiau jis buvo ir sužalotas. 10 balų skalėje skausmą vertina 8 balais. Skausmą viršutinėje lūpoje 10 balų skalėje vertina 7 balais.

Nukentėjusysis negali paaiškinti, kodėl K. taip pasielgė su juo. Mano todėl, kad jis buvo su U., o jos, kiek suprato, yra susipykusios su F. U. ir F. yra sesės, t. y. jos yra vieno tėvo, tačiau skirtingų mamų. Nukentėjusysis pažįsta K. tik iš matymo. Matė ją gal tik kelis kartus. K. yra F. draugė, o nukentėjusysis ankščiau bendravo su F. Jis negali paaiškinti, kodėl K. savo pyktį išliejo ant jo. K. vadino jį „Triohala“, nes, kaip jis suprato, norėjo išprovokuoti, kad jis jai trenktų, bet jis to nepadarė.

Pirminėje apklausoje nukentėjusysis nepasakė, kad K. rankos krumpliais kliudė jo viršutinę lūpą, nes buvo apklausiamas iš karto po įvykio ir tiesiog pamiršo tai pasakyti. Vėliau, gerai apgalvojęs visas įvykio aplinkybes, prisiminė, kaip ir kas buvo. Nukentėjusysis nežino, kodėl teismo medicinos ekspertas pamanė, jog jam lūpą kliudė ne rankos krumpliais, o sudavė kumščiu. Gal jis kažką ne taip pasakė arba teismo medicinos ekspertas ne taip suprato. Įvykį matė U., L. bei su K. buvusios draugės. Civilinio ieškinio šiuo metu nereikš.

Teisiamajame teismo posėdyje 2023 m. balandžio 17 d. liudytoja G. J. parodė, kad iš salėje esančių žmonių pažįsta K. L. ir iš matymo – E., bet nebendrauja. Anksčiau liudytojos G. J. santykiai su K. buvo draugiški. Bendravimas su ja nutrūko dėl kitų aplinkybių, laiko trūkumo, o ne dėl nagrinėjamos bylos.

Atsakinėdama į teisėjos klausimus, liudytoja G. J. parodė, kad žino, dėl kokio atvejo atvyko į teismą, t. y. kad paliudytų, kas vyko „tą naktį“. Įvykis buvo 2022 m. spalio 31 d. Tuo metu ji buvo PC „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelėje su F., pavardės nežino, ir V. A.. Mašinoje buvo L., nežino jo pavardės, U., nežino jos pavardės, ir E., ir K.

Liudytoja G. J., K., F. ir V. valgė sušių restorane (esančiame PC) „(duomenys neskelbtini)“ prie PC „(duomenys neskelbtini)“. Tiksliai nepamena, kam – K. ar F. – paskambino L. Skambino daug kartų (sakydamas), kad nori susitikti. Baigusios valgyti, (merginos) nuėjo susitikti į stovėjimo aikštelę prie PC „(duomenys neskelbtini)“. Jie, F. su E., kalbėjosi. K. kalbėjosi su L., jei neklysta. Liudytoja G. J. su V. buvo toliau nuo mašinos. Pusę laiko jos (liudytojos G. J. su V. A.) kalbėjo, pusę laiko klausėsi. Liudytoja G. J. užtikrino, kad nepamena, apie ką kalbėjo (kiti žmonės). Negali pasakyti, ką girdėjo.

Tada buvo taip. E. išlipo iš mašinos ir pasakė: „Tu paliesi mano turtą – pamatysi, kas nutiks.“ Liudytoja G. J. nematė, ar kas nors lietė nukentėjusiojo turtą. Liudytoja G. J. negalėjo pasakyti, kam buvo skirti E. žodžiai, bet užtikrino, kad jis sakė tokius žodžius.

E. išlipo iš mašinos ir, jeigu liudytoja G. J. neklysta, pastūmė F. Ji nežino, ar K. pastūmė E. Gal patraukė? Nežino. Gali būti, kad K. pastūmė E. Jie (neaišku kas) kalbėjosi su E. Buvo toks kaip konfliktas. Paskui E. įlipo į mašiną ir išvažiavo.

Liudytoja G. J. matė, kad E., sėdėdamas mašinoje, filmavo jas (merginų kompaniją). V. A. filmavo tuos, kas buvo mašinoje. E. pirmas pradėjo filmuoti. Kiek atsimena, (nukentėjusysis) išlipęs turėjo telefoną prie savęs ir tikriausiai filmavo. Po to jis vėl įlipo į mašiną. Įsėdęs jis (nukentėjusysis) nebefilmavo.

Liudytoja G. J. neatsimena, kada filmavo V.: prieš (nukentėjusiajam) išlipant (iš automobilio) ar jam įlipus (į automobilį). Liudytoja G. J. nuo automobilio stovėjo per 3 metrus. V. paskambino jos brolis ir jos abi su liudytoja G. J. nuėjo dar toliau (nuo automobilio). Po 5-7 min. grįžo į tą pačią vietą. Tuo metu liudytojos G. J. dėmesys nebuvo nukreiptas į (nukentėjusiojo) automobilį. Ji nematė ir negirdėjo, kas vyko prie automobilio. V. filmuodama priėjo arčiau prie E. mašinos.

Kai E. išlipo, liudytoja G. J. priėjo prie jo arčiau. Kiek atsimena, kalbėjosi. Kelias sekundes liudytoja G. J. buvo priėjusi arčiau prie jo (nukentėjusiojo), bet neatsimena, kad būtų priėjusi arčiau automobilio. Liudytoja G. J. neatsimena, apie ką šnekėjosi su E. Atrodo, buvo pasakyta, kad vyksta kažkoks absurdas, pasijuokė iš situacijos, ir viskas. Absurdiška tai, kad vyko konfliktas. Liudytoja G. J. neatsimena dėl ko (vyko konfliktas). K. ir F. konfliktavo su E. ir U.

Liudytoja G. J. nepamena, kur buvo K. arba F., kai ji (liudytoja G. J.) priėjo pakalbėti su E. U. visą laiką sėdėjo mašinos priekyje prie vairuotojo. Kiek atsimena, jie konfliktavo per E. (automobilio) langą. K. kalbėjo su E., o F. – su U. Vyko toks kivirčas. Rodos, ir taip, ir taip buvo: K. konfliktavo su E., kai jis buvo mašinoje, o kai E. išlipo, buvo pasakyti keli žodžiai. F. stovėjo prie automobilio E. pusėje, t. y. priekinėje dalyje kairėje pusėje.

Kai liudytoja G. J. kalbėjosi su E., jis buvo išlipęs iš automobilio. Neatsimena, kur tuo metu buvo K. ir F. Kai E. išlipo, gal F. kalbėjo su U. per E. (vairuotojo) langą. Kaip supranta, taip turėtų būti, logiškai pagalvojus, nes to momento neprisimena. Atsimena, kad kai U. kalbėjo su F., E. mašinoje nebuvo. Liudytoja G. J. bando sudėlioti momentus, kas vyko, kai E. išlipo iš mašinos ir kalbėjosi su ja.

Kai liudytoja G. J. baigė kalbėti su E., kiek pamena, išsiskirstė. Tiksliai negalėjo pasakyti, kaip viskas buvo. Kiek atsimena, E. įlipo į mašiną, gal jie kažkiek pakalbėjo ir netrukus jos (merginų kompanija) išėjo.

Liudytoja G. J. nefilmavo. Ji nežino, kodėl filmavo (kiti). Filmavo (su tikslu įrodyti) kad nieko nevyksta. Turėti įrodymų, jei kažkas nutiktų.

Kai E. išlipo iš mašinos, įvyko konfliktas tarp K. ir E. Konfliktas prasidėjo, nes E. pastūmė F. K. įsibrovė į pokalbį ir tada prasidėjo kivirčas tarp judviejų. Prieš pat pabaigą liudytoja G. J. brovėsi į pokalbį tarp K. ir E. Ji pasakė K. eiti. Taip pasakė, stovėdama kairėje pusėje prie automobilio galinės sėdynės. Jeigu jie konfliktavo prie priekinės (automobilio sėdynės), tai liudytoja G. J. buvo prie galinės. Iš tos vietos ji ir pasakė „einam“. Liudytoja G. J. priėjo prie K. link (automobilio) priekio, viduryje.

Liudytoja G. J. negalėjo pasakyti, ar buvo fizinis kontaktas tarp nukentėjusiojo ir K. Jie stovėjo gan arti vienas kito: buvo ir arčiau, ir toliau. Liudytoja G. J. pasakė, kad „viskas“, „užtenka“, „gana“, kad baigtų kivirčytis. Negalėtų pasakyti, į ką (kur) žiūrėjo, prieidama prie K. ir sakydama „viskas“, „gana“. Neatsimena, kad būtų buvęs kontaktas, fizinis smurtas (tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo). Jei tai, kad K. pastūmė nukentėjusįjį, vadinasi „fizinis kontaktas“, tada kontaktas tarp jų buvo. Liudytoja G. J. neatsimena, ar nukentėjusysis darė ką nors (neteisėto) K.

Liudytoja G. J. užtikrino, kad nematė, jog nukentėjusysis būtų buvęs kaip nors sužalotas. Jeigu teisėja kalba apie įbrėžimą (teisėja, apklausinėdama liudytoją G. J., nė karto nepaminėjo žodžio „įbrėžimas“), tai liudytoja G. J., kalbėdamasi su E., tikrai būtų mačiusi įbrėžimą. Mano, kad būtų atkreipusi dėmesį (į įbrėžimą, jei toks būtų buvęs). Liudytoja G. J. kalbėjosi su E., kai jis išlipo iš mašinos, t. y. prieš jiems (atvykusiesiems automobiliu) išvažiuojant.

Liudytoja G. J. žino, dėl ko ji čia (atvyko į teismą). Nes E. parodė, kad jam buvo įbrėžtas veidas. Liudytoja G. J. žino tokius (nukentėjusiojo) parodymus. Komisariate liudytojai G. J. uždavė labai daug klausimų, ar E. buvo paliestas, ar matėsi, kas jam buvo padaryta, ir panašiai. Jeigu būtų buvęs įbrėžimas, liudytoja G. J. būtų mačiusi, bet įbrėžimo nematė (vadinasi, įbrėžimo nebuvo).

Liudytoja G. J. nežino, kur buvo K., kai ji pastūmė jį (nukentėjusįjį). Liudytoja G. J. kalbėjosi su E. vienas su vienu. Liudytoja G. J. kalbėjosi su E. tuo momentu. Jeigu įvykis įvyko, tik jam (nukentėjusiajam) išlipus iš mašinos, tai viskas (liudytojos G. J. pokalbis su nukentėjusiuoju) turėjo įvykti jau po konflikto? Tikriausiai liudytoja G. J. kalbėjosi su E. prieš pat jiems išvažiuojant? Tuo metu E. buvo lauke. Abu stovėjo kairėje pusėje per automobilio vidurį, per 1-2 metrus nuo mašinos. Kalbėjosi apie kivirčą, kad yra juokinga situacija. Liudytojai G. J. buvo juokinga. Mano, kad E., (situacija) buvo absurdiška. Liudytoja G. J. neatsimena, kaip (nukentėjusysis) pasakė. Neatsimena, ar E. filmavo per jų pokalbį (lauke). Jiems šnekantis, liudytoja G. J. matė jo (nukentėjusiojo) telefoną, tačiau neatsimena, kur jis jį laikė. Išlipęs iš mašinos, jis kažkur turėjo telefoną. Liudytoja G. J. nežino, kada E. filmavo: išlipęs ar įlipęs (į automobilį). Jis filmavo kažkuriuo momentu automobilyje. Būdamas automobilyje, E. filmavo jas (merginų kompaniją), t. y. kas vyko lauke. F. prieštaravo filmavimui. (Nepilnametė liudytoja F. P.) sakė, kad filmuodamas E. pažeidžia kažkokias teises. Rodos, buvo minėta, kad jei (nepilnametė liudytoja F. P.) nori, kad (nukentėjusysis) nefilmuotų, lai atsitraukia nuo automobilio. Liudytoja G. J. neatsimena, ar F. taip padarė (atsitraukė nuo automobilio). Kai vyko šis dialogas, liudytoja G. J. su V. stovėjo automobilio gale per 2 metrus prie kairės (automobilio) pusės. Kai jos (liudytojos G. J. ir V. A.) atėjo (arčiau automobilio), dialogas jau buvo prasidėjęs. Jos (liudytojos G. J. su V. A.) visą tą laiką prabuvo prie automobilio galo, kur sėdėjo L.

Liudytoja G. J. pavadino E. piktybiniu tikriausiai todėl, kad paskutinis dalykas, ką matė (nukentėjusiojo darytame vaizdo ir garso įraše), kad jis stumdė ranka. Matosi K. judesiai, neatsimena kokie. Spėja, nes kito agresyvaus elgesio, apart to, kad (nukentėjusysis) pastūmė F., nėra tam įrodymų (mintis nutrūkusi, sakinys neužbaigtas, kalba stilistiškai netaisyta). Liudytoja G. J. daugiau neturėjo priežasties sakyti, kad E. yra piktybinis. Ji gal ir nematė to akto (kaip nukentėjusysis pastūmė nepilnametę liudytoją F. P.), bet čia yra jos spėjimas. Čia buvo dėl to, kad E. pastūmė F. Nepilnametė liudytoja G. J. negali pasakyti, ar K. erzino, provokavo E. Daug ką galima sakyti. Nežino, ji tiesiog pasakė, kad E. yra piktybinis.

Atsakinėdama į prokuroro G. V. klausimus, liudytoja G. J. parodė, kad negalėtų pasakyti, ką būtent K. sakė nukentėjusiajam. Teisingi liudytojos G. J. žodžiai (parodymai ikiteisminio tyrimo metu), kai ji pasakė, kad pamena, jog K. ėjo link E. ir sakė: „Trenk man, trenk man.“ K. taip sakė, nes E. pastūmė F. Tada (kaltinamoji) sako: „Ir man trenk. Kodėl F. žaloji?“ Liudytoja G. J. tą turėjo omenyje. Čia ne taip panaudoti jos žodžiai.

Liudytoja G. J. nematė trenkimo į veidą (kad nukentėjusysis būtų trenkęs nepilnametei liudytojai F. P.). Neatsimena, ką jis (nukentėjusysis) darė (nepilnametei liudytojai F. P.).

Atsakinėdama į kaltinamosios gynėjo advokato R. D. klausimus, liudytoja G. J. parodė, kad tikriausiai geriau prisimintų (įvykio aplinkybes), pamačiusi vaizdo įrašą. Liudytoja G. J. negalėjo tiksliai pasakyti, ar ji buvo (stovėjo automobilio) gale su V. V. buvo prie E. (automobilio) kapoto. Liudytoja G. J. nežino, kur tuo metu ji buvo (ar jos su nepilnamete liudytoja V. A. buvo skirtingose vietose automobilio atžvilgiu). Liudytoja G. J. negalėjo pasakyti, neatsimena, ar ji buvo kartu (su nepilnamete liudytoja V. A. automobilio) priekyje, kai ji (nepilnametė liudytoja V. A.) filmavo, ar buvo gale.

Žiūrėdama nepilnametės liudytojos V. A. darytą vaizdo ir garso įrašą, liudytoja G. J. parodė, kad (pirmiausia) girdisi V. ir F. balsai. F. sako: „Tu, seni, ją palietei.“ Liudytoja G. J. neįsivaizduoja, apie ką F. kalba. Apie K.? Ji neatsimena, kad E. būtų lietęs K. Su tokia apranga stovi F. Čia, kampe, stovi liudytoja G. J.. Automobilio atžvilgiu ji stovi ties (automobilio) viduriu iš kairės pusės. Nepasakys kokiu atstumu, bet ji buvo arčiau (negu prieš tai apklausoje nurodė). Čia buvo (filmuota), prieš jiems (atvykusiesiems automobiliu) išvažiuojant. Šitas pokalbis buvo prieš jiems (atvykusiesiems automobiliu) išvažiuojant. „Jeigu mus visus filmuosi, tai ir aš visus filmuosiu“, - taip pasakė V. „Mane nustūmei, vaikyti! Nebefilmuok, nes tau bus p***“, – čia F. žodžiai. „Ten irgi kažkas šneka?“, – taip pasakė V. „Tau žopa bus, jei mumis filmuoji“, – pasakė F. „Palauk! Tu atvažiavai, E.?“, – taip pasakė V. „Palauk, F.!“ – pasakė K. „Lipk, n***, į tą mašiną pati“, – vieninteliai liudytojos G. J. žodžiai. Liudytoja G. J. nepasakė, kam – K. ar F. – skirti jos žodžiai. Pasakė, kad jos (merginos) liptų į mašiną. Liudytoja G. J. neatsimena, kuo ji buvo nepatenkinta, kad pasiūlė (merginai/merginoms) lipti į mašiną. „Juokinga situacija“, – taip sakė V. „Aš taip nekenčiu“, – čia F. žodžiai.

Žiūrėdama nukentėjusiojo darytą vaizdo ir garso įrašą, liudytoja G. J. parodė, kad įraše mato K. ir E. (Kaltinamoji) pasakė (nukentėjusiajam) „Triohala“, mosikavo rankomis. Nemato, ko siekė K. (mosikuodama rankomis). Kaip suprato, K. pakėlė rankas nuo nugaros ir mosikavo. Liudytoja G. J. atitraukė K. nuo E.

(Nukentėjusiojo darytame) vaizdo ir garso įraše matosi, kad stovi F., liudytoja G. J., (automobilio) gale tikriausiai stovi V. Liudytoja G. J. neatsimena, kaip tą vakarą V. buvo apsirengusi. Ji turi raudoną kuprinę. Automobilis kairėje pusėje (žiūrint nuo nepilnametės liudytojos V. A.). Liudytoja G. J. nežino, kur ji stovėjo tuo metu. Jos veidas nukreiptas link konflikto vietos. Neatsimena, kas vyko automobilio priekyje tarp E. ir K. tada, kai liudytoja G. J. stovėjo automobilio gale. Tikriausiai matė (kas vyko), bet negalėtų pasakyti, kas nutiko, neatsimena.

Atsakydama į kaltinamosios gynėjo advokato R. D. klausimą, kuris vaizdo ir garso įrašas darytas pirmiau, kuris – paskiau, liudytoja G. J. parodė, kad „šitas“ vaizdo ir garso įrašas iš tų dviejų darytas pirmas, o po to – E. Atkreipus dėmesį, kad ekrane rodomas nukentėjusiojo darytas vaizdo ir garso įrašas, liudytoja G. J. patikslino, kad „šitą“ video padarė E., čia buvo pirmas (įrašas). Antras filmuotas V.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 24 d. liudytoja G. J. parodė (1 t., b. l. 61-62), kad K. L. yra jos pažįstama. 2022 m. spalio 31 d. apie 17⁰⁰ ar 18⁰⁰ val., tikslaus laiko nepamena, ji susitiko su V. A.. Po kelių minučių atėjo F., jos pavardės neprisimena. Dar po 1-2 val. atėjo K. L.. Susitikusios nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“, esantį PC „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). Jos valgė. F. ar K. pradėjo skambinti L., jo pavardės nežino. L. skambino ne vieną kartą. Liudytoja G. J. nežino, apie ką jie kalbėjosi, bet iš pokalbio suprato, kad L. norėjo susitikti ir pasikalbėti. Jos (merginos) pasakė, kad dar valgo.

Pavalgiusios išėjo ir automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė automobilį, kuriame sėdėjo E., jo pavardės nežino, U. ir L. F. ir U. yra seserys; jų tėtis vienas, mamos skirtingos. Automobilio vairuotojo pusėje sėdėjo E., šalia jo – U., už E. ant galinės automobilio sėdynės – L. Jos (merginų kompanija) nuėjo prie automobilio. Liudytoja G. J. ir V. stovėjo toliau nuo automobilio. K. kalbėjosi su L., F. – su E. ir U. F. su U. pykosi dėl E. F. kurį laiką draugavo su E., o kai ji išsiskyrė su E., su juo pradėjo draugauti U. Todėl jos (seserys) visą laiką ir pykosi. Liudytoja G. J. negirdėjo ir nežino, apie ką kalbėjosi K. su L. Tiek F., tiek K. kalbėjosi per automobilio langą. Iš pradžių niekas nebuvo išlipęs iš automobilio. Paskui E. išlipo iš automobilio ir, jeigu tiksliai pamena, pasakė: „Tu paliesi mano turtą ir pamatysi, kas tau bus.“ Liudytoja G. J. negalėjo pasakyti, kam buvo skirti šie žodžiai: F. ar K. Išlipdamas iš automobilio E., atrodo, filmavo savo telefonu. Jei tiksliai pamena, V. taip pat pradėjo filmuoti telefonu.

Išlipęs E. kalbėjosi su F. Liudytoja G. J. nežino, apie ką jie kalbėjo. Girdėjo tik tiek, kad jie vienas su kitu kalbėjo pakeltu balsu. U. ir L. liko sėdėti automobilyje. Kaip minėjo, liudytoja G. J. su V. stovėjo netoli automobilio.

Bestovėdama liudytoja G. J. pamatė, kaip E. stumtelėjo F. Pastumta F. nenugriuvo. Prie E. ir F. atėjo K. ir ranka pastūmė E. nuo F. Pastumtas E. nenugriuvo. Tarp K. ir E. vyko kaip ir žodinis konfliktas. To konflikto metu, jei tiksliai pamena, K. lyg ir ėjo link E. ir lyg sakė jam: „Trenk man, trenk man.“ E. nieko nedarė, toliau kalbėjosi su K. Jei neklysta, tuo metu E. lyg filmavo. Liudytoja G. J. nematė, kad K. eitų link E. ir mosikuotų rankomis ar sugriebtų E. už veido, nes, atrodo, liudytojos G. J. ir V. tuo metu buvo paėjusios toliau, nes V. skambino savo broliui.

Paskui jos (liudytojos G. J. ir V. A.) grįžo. K. tebekonfliktavo su E., o F. – su U. Po to kažkuriuo momentu, atrodo, E. įlipo į automobilį ir jie išvažiavo.

Liudytoja G. J. su draugėmis nuėjo link autobusų sustojimo ir nuvažiavo į miesto centrą.

Liudytoja G. J. nematė, ar K., stovėdama prie E. automobilio, ranka trenkė į jį; negirdėjo trenkimo graso, bet taip gal ir galėjo būti, nes, kaip minėjo, girdėjo, kaip E., išlipdamas iš automobilio, pasakė anksčiau minėtus žodžius („Tu paliesi mano turtą ir pamatysi, kas tau bus“). Liudytoja G. J. nematė, kad K. būtų sugriebusi ranka E. už skruostikaulių ir padariusi kokį sužalojimą. Ji nekreipė dėmesio į E., tuo labiau į jo veidą, todėl nieko negali pasakyti apie sužalojimą ant E. veido.

Teisiamajame teismo posėdyje 2023 m. gegužės 12 d. liudytojas L. B. parodė, kad pažįsta F. P., U. P., E. K. ir K. L.. Įvykis vyko 2022 m. spalį, kiek pamena. Buvo vakaras. Liudytojas L. B. buvo su E. K. ir U. P. (automobilių) stovėjimo aikštelėje prie PC „(duomenys neskelbtini)“. Prie jų atėjo K. ir kitos jos draugės. E. „susikivirčiavo“ ir išlipo iš automobilio. Kai E. grįžo, liudytojas L. B. pamatė, kad jam įbrėžtas žandas. Daugiau aplinkybių negali papasakoti, nes sėdėjo už vairuotojo sėdynės ir atlošas jam trukdė (užstojo) vaizdą.

Atsakinėdamas į teisėjos klausimus, liudytojas L. B. parodė, kad negali pasakyti, nežino, ko atvažiavo prie PC „(duomenys neskelbtini)“. Jis kaip ir buvo draugai su E. E. buvo su U. ir pakvietė (prisijungti) liudytoją L. B..

Liudytojas L. B. pažįsta F. apie 5 m., U. – panašiai, K. – 2 m. Su U. susipažino bendrų draugų rate. Vėliau U. supažindino jį su F.. Su K. susipažino per F. Santykiai su F. ir K. draugiški, su U. šiuo metu irgi draugiški.

F. paskambino liudytojui L. B.. Nepamena, kaip skambino: į mobiliojo ryšio telefoną ar per programėlę „Messenger“. Negalėjo pasakyti, ką ji paskambinusi sakė. Nepamena pokalbio esmės, seniai buvo. Nepamena, kad F. būtų kvietusi liudytoją L. B. kažkur atvažiuoti.

Liudytojas L. B. sėdėjo keleivio vietoje kairėje, už vairuotojo. Kiek girdėjo, U. kalbėjosi; negali pasakyti su kuo. K. su draugėmis kalbėjosi per atidarytą langą su E.. Liudytojas L. B. nepamena pokalbio esmės. (Kaltinamoji) kalbėjo kaip už vieną. Liudytojas L. B. negali pasakyti, kuri – K. ar F. – kalbėjo daugiau. Jie „susikivirčiavo“ ir E. išlipo.

E. išlipus iš automobilio, liudytojas L. B. atsidarė (automobilio) langą ir pasisveikino žodžiu su F. ir K., bet nesikalbėjo, ir vėl uždarė (automobilio) langą. Negali pasakyti, ar sveikinosi ir gestais (pvz., paspausdami vienas kitam rankas). Be K. ir F., liudytojas L. B. daugiau su niekuo (kitomis merginomis lauke) nebendravo. Tiksliai negali pasakyti. Kiek pamena, tiek pasakoja.

Liudytojas L. B. negirdėjo, kas vyko lauke, kai E. išlipo iš automobilio. Nežino, ar jis (liudytojas L. B.) iš lauko matėsi sėdįs automobilyje. Iš šono galbūt ir ne, nes galiniai automobilio langai tamsinti; nežino, ar tamsinti priekiniai langai. Liudytojas L. B. nekreipė dėmesio (į kivirčą), „buvo telefone“ (naršė ir/ar žaidė telefonu), sėdėjo mašinoje, net nematė, kas įvyko.

Kai E. įlipo į automobilį, liudytojas L. B. pamatė įbrėžtą E. žandą (nukentėjusiajam apie tai dar nepasakius). Tuo metu merginos stovėjo prie automobilio. Lauke buvo tamsu, bet (automobilių stovėjimo) aikštelėje degė šviestuvai (gatvės apšvietimas).

Įlipęs į automobilį, E. pasakė, kad apsistumdė, bet neįvardino, kas padarė (jį sužalojo). E. nesakė, kaip jis jaučiasi (būdamas sužalotas). Sužalojimas kairėje pusėje.

Liudytojas L. B. matė sužalojimą, nes E. pasisuko ir pasilenkė link U. sėdimos vietos. Toliau kalbėjosi automobilyje ir tada liudytojas L. B. pamatė (įbrėžimą). Per vidurį tarp sėdynių yra tarpas. Per šį tarpą liudytojas L. B. ir matė (įbrėžimą). Atkreipus dėmesį, kad už nukentėjusiojo nugaros sėdėjęs liudytojas L. B. teoriškai negalėjo matyti įbrėžimo ant nukentėjusiojo kairės pusės, nukentėjusiajam pasisukus į nukentėjusiojo dešinėje sėdėjusią nepilnametę liudytoją U. P., liudytojas L. B. trečią kartą pakeitė parodymus ir nurodė bei pademonstravo, kad nukentėjusysis atsisuko į liudytoją L. B. per kairį petį. Taip liudytojas L. B. pamatė sužalojimą (įbrėžimą ant nukentėjusiojo žando kairėje pusėje).

Kai E. grįžo į automobilį, liudytojas L. B. daugiau nebendravo su F. ar K. Merginos pirmos išėjo iš įvykio vietos. (Atvykusieji automobiliu) sėdėjo, kalbėjosi su E. ir išvažiavo. Tą kartą liudytojas L. B. buvo blaivus.

Liudytojas L. B. nepamena, ar kas nors plėšė, bandė atidaryti automobilio dureles. Liudytojas L. B. girdėjo duslų smūgį į kairę automobilio pusę, šoną, galbūt dureles ar stiklą. Kairėje automobilio pusėje buvo (sėdėjo) E. ir liudytojas L. B.. Galbūt prie jų buvo tas garsas, negali pasakyti. Jeigu trenktų į priekį, ir gale girdėtųsi garsas. Tiksliai pasakyti negali, kur buvo smūgis. Mano, kad E. susinervino. Gal dėl to jis ir išlipo iš automobilio?

(Automobilio) durelių (prie liudytojo L. B.) nepavyko atidaryti, nes jos buvo užrakintos. Neištraukus rakto iš spynelės, visos durys neatsirakina (užrakintos). Du kartus patraukus iš vidaus rankenėlę, atsidarys tik tos vienerios rankenėlę durys, iš lauko neatsidarys. Paspaudus mygtuką ar ištraukus automobilio raktelius, atsirakina visos keturios automobilio durys.

Jeigu liudytojas L. B. būtų norėjęs, būtų galėjęs išlipti. Jis nenorėjo išlipti, bijojo. Kadangi kažkada seniau buvo užpultas, todėl tamsiu paros metu nelabai lankosi lauke. Ko jam ten lipti, jeigu ne jo reikalas? Liudytojas L. B. bijo tamsos (todėl nelipo iš automobilio).

Liudytoją L. B. vadina „(duomenys neskelbtini)“. Tai yra jo pravardė. Jo brolio draugai vadina brolį „(duomenys neskelbtini)“, o liudytoją L. B. – „(duomenys neskelbtini)“.

E. neturi pravardės. Liudytojas L. B. negirdėjo, kad jį kas pravardžiuotų „Triochala“.

Atsakinėdamas į prokuroro G. V. klausimus, liudytojas L. B. parodė, kad nematė, jog kas nors būtų filmavęs įvykį. Nematė, kad kas iš priėjusių prie automobilio merginų filmavo. Nematė, kad E. filmuotų, bet sužinojo, kad filmavo, kai jis įsėdo į automobilį, nes (nukentėjusysis) sakė, kad filmavo įvykį.

Liudytojas L. B. nepamena, kad kažkas būtų trenkęs į automobilį. Taip, girdėjo smūgį į automobilį, kaip sakė ikiteisminio tyrimo metu. Garsas buvo duslus, lyg kažkas trenktų į metalą. Kiek pamena, F. bandė atidaryti (automobilio) kairės pusės dureles, bet neatidarė. Negali pasakyti, nepamena, ar K. bandė atidaryti priekines dureles, kur sėdėjo vairuotojas.

Liudytojas L. B. matė, kad K. eina link E. Negali pasakyti, kur buvo kitos merginos, nes jam (vaizdą) uždengė automobilio sija, vairuotojo sėdynė. Liudytojas L. B. visko (įvykio nuosekliai) nematė. Nematė, ką darė (veikė) F. Daug laiko praėjo. Liudytojas L. B. užtikrino, kad ne viską gali prisiminti. Kai pirmą kartą jį apklausė, sakė tiesą. Taip, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. B. sakė tiesą, kad E. nurodė, jog K. jį pastūmė, suėmė už veido ranka ir nagais įbrėžė. Mergina, kuri atvažiavo su jais (nepilnametė liudytoja U. P.), nebuvo išlipusi iš automobilio. E. atsisėdo, užsidarė vairuotojo langą, pasikalbėjo ir išvažiavo. Pirmiausia jos (merginos) išėjo, paskui jie (atvykusieji automobiliu) išvažiavo. Liudytojas L. B. pasakyti negali, ar E. skundėsi skausmu (veido srityje).

Po įvykio liudytojas L. B. bendravo su U. P., E. K. ir K. su F. Apie įvykį nebendravo, tik tiek, kad negerai išėjo, beprasmiška. Su K. apie įvykį nebendravo.

Peržiūrėjęs liudytojos V. A. darytą vaizdo ir garso įrašą ir atsakinėdamas į kaltinamosios gynėjo advokato R. D. klausimus, liudytojas L. B. parodė, kad jis sveikinosi su K. per atidarytą langą gestais (paduodami vienas kitam ranką) ir kalbėjosi. Mano, kad E. iki šio momento nebuvo išlipęs iš automobilio, nes visi dar pakankamai ramiai kalbėjo, ramiai reagavo, E. išlipo po to. Liudytojas L. B. negalėjo pasakyti, kiek laiko praėjo po (jo) pokalbio (su kaltinamąja), kai išgirdo duslų garsą.

Sėdėdamas mašinoje, liudytojas L. B. girdėjo (sakant), kad (kažkas) filmuoja. Mano, kad (filmuojant nepilnametei liudytojai V. A.) jis (nukentėjusysis) dar nebuvo išlipęs iš automobilio. Iki šio vaizdo ir garso įrašo (padarymo) liudytojas L. B. nematė, kad E. būtų buvęs sužalotas. E. vieną kartą išlipo iš automobilio.

Nepilnametės liudytojos V. A. darytame vaizdo ir garso įraše girdisi, kaip F. sako: „Tu ją nustūmei [...].“ Liudytojas L. B. nežino, kad E. būtų kada nors anksčiau pastūmęs (nepilnametę liudytoją F. P. ar kaltinamąją). Galbūt E. galėjo pastumti F. pro atvirą langą? Gali klysti... Nebegali pasakyti, ar E. tuo metu jau buvo sužalotas. (Nepilnametės liudytojos V. A.) filmuotoje medžiagoje kaip ir nesimato sužalojimo (ant nukentėjusiojo).

Peržiūrėjęs nukentėjusiojo darytą vaizdo ir garso įrašą ir atsakinėdamas į kaltinamosios gynėjo advokato R. D. klausimus, liudytojas L. B. parodė, kad jis pirmą kartą mato šį įrašą. Kaip ir minėjo, iš E. girdėjo, kad jis filmavo lauke.

Peržiūrėjęs abi filmuotas medžiagas, liudytojas L. B. mano, kad pirmiau (parodytas, t. y. nepilnametės liudytojos V. A.) įrašas buvo filmuotas vėliau, o lauke (darytas įrašas) – anksčiau. Mano, kad lauke (darytas) įrašas ankstesnis, o tas, kuriame (matosi, jog) mašinoje sėdi trise, vėlesnis įrašas. Kiek pamena, liudytojas L. B. pastebėjo sužalotą E. veidą, kai visa tai pasibaigė, kai merginos išėjo, o jis (su sėdėjusiais automobilyje) pasikalbėjo gal 1-1,5 min.

Atsakinėdamas į teisėjos klausimus, liudytojas L. B. parodė, kad jis pasisveikino su F. žodžiu, rankų gestais, kiek pamena, nepasisveikino. Pirmame (parodytame, t. y. nepilnametės liudytojos V. A. darytame) vaizdo ir garso įraše nesimato, kaip liudytojas L. B. sveikinasi su F. Pirmiausia jis pasisveikino su K., gal po to pasisveikino su F., tiksliai nepamena, labai daug praėjo laiko ir detaliai pasakyti to negali.

Liudytojas L. B. tiksliai negalėjo pasakyti, ar iki jis pasisveikino su K., prieš tai jis bendravo su kuria nors iš atėjusių merginų. Galbūt iš pradžių bendravo, po to pasisveikino? Nežino, tikrai nepamena. Iš liudytojo L. B. teiginių galima suprasti, kad jis pasisveikino su K. po įvykio (konflikto). Mano, kad nebūna taip, jog žmonės sveikintųsi pokalbio viduryje. Tiksliai pasakyti negali, bet liudytojas L. B. mano, jog iki įvykio (konflikto) jis nebendravo su K. ir F. Ir pradžių liudytojas L. B. „telefone buvo“ (naršė ir/ar žaidė telefonu). Didžiosios dalies įvykių nematė. Jis pradėjo bendrauti (su kaltinamąja ir nepilnamete liudytoja F. P.), kai atsidarė automobilio langą.

Liudytojo L. B. manymu, (nepilnametės liudytojos V. A. darytame) vaizdo ir garso įraše merginos galėjo kalbėti apie pastūmimą, kai kivirčo metu E. susistumdė su K. Kaip ir sakė, tiksliai negali pasakyti, nepamena, kas ir kaip įvyko (aplinkybių eiliškumo), kuri filmuota medžiaga daryta pirmiau. Pažiūrėjęs abi filmuotas medžiagas, liudytojas L. B. vis tik mano, kad E. lauke filmavo pirmiau negu nepilnametė liudytoja V. A..

Liudytojas L. B. nepamena, ar iki prie jų priėjo merginos, kas nors buvo išlipęs iš automobilio. Liudytojas L. B. nematė, kad E. būtų pastūmęs K. arba F. Nežino, ar anksčiau jos buvo pastumtos. Tokios informacijos neturi, negali pasakyti. Nežino, kaip E. arba U. sutaria ar nesutaria su kuria nors iš merginų, buvusių lauke. Nesidomi, tai yra jų asmeninis gyvenimas.

Atsakinėdamas į kaltinamosios gynėjo advokato R. D. klausimus, liudytojas L. B. parodė, kad šiandien atėjęs į teismą bendravo su juo (kaltinamosios gynėju). Gynėjas neprašė jo pasakoti išgalvotų aplinkybių. Liudytojas L. B. sakė, kad šiuo metu nebendrauja, nepalaiko ryšių su E., nes E. jam grasino (reikalavo), jog pasakytų (teisme) vieną ar kitą (dalyką). E. pasakojo, kad liudytojas L. B. matosi (automobilyje), kad jo akys žiūri į viršų, dėl to jis alia yra apsivartojęs. E. grasino, kad liudytojui L. B. gali pasibaigti blogai.

Taip, E. po (2023 m. balandžio 17 d.) teismo posėdžio susisiekė su liudytoju L. B. ir prašė palaikyti labiau jį negu kažką (kita). Liudytojas L. B. pasirinko neutralią pusę, t. y. nepalaiko nė vienos pusės. Kaltinamosios gynėjas neprašė liudytojo L. B. palaikyti K. pusę ar kaip nors (palankiai jo ginamajai) atsakinėti į jo klausimus.

Liudytojas L. B. kalbėjo su E. per savo gimtadienį – (2023 m.) balandžio 29 d. E. susisiekė su liudytoju L. B. ir grasino, kad gali būti, jog visoje toje situacijoje jis liksiąs kalčiausias, nes, kaip E. pasakė, pagal filmuotą medžiagą (matyti, kad) liudytojas L. B. yra apsivartojęs; išvadino jį narkomanu ir t. t. E. nepasakė, kas čia, teisme, nusprendė, kad liudytojas L. B. buvo apsivartojęs. Į tai liudytojas L. B. reagavo neutraliai. Ko jam bijoti, jei jis nieko blogo nepadarė? Šiandien sako tiesą ir nepalaiko nė vienos (kaltinamosios ar nukentėjusiojo) pusės.

Atsakinėdamas į teisėjos klausimus, liudytojas L. B. parodė, kad jo santykiai su E. nutrūko prieš 5 mėn. dėl pykčių. Pykčiai nesusiję su nagrinėjamu įvykiu. Išsiskyrė draugų ratas ir nebebendrauja. E. nepaaiškino, kodėl jis prašo tokios „paslaugos“ (palaikyti jo pusę). Galbūt nebesijaučia toks teisingas, kaip galvojo iš pradžių? Galbūt E. kalbėjo su liudytoju L. B. (2023 m.) balandžio 29 d. telefonu susinervinęs? Anot liudytojo L. B., jis tą dieną ir iš viso nieko, kas gali paveikti blaivų protą, nevartoja.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 25 d. nepilnametis liudytojas L. B. parodė (1 t., b. l. 78-80), kad jis sėdėjo mašinoje ir žiūrėjo telefoną. Draugas išlipo iš automobilio. Paskui atsisėdo atgal į automobilį. Įvyko kažkoks konfliktas. Nieko daugiau negali papasakoti.

Klausimas: kokią dieną tai įvyko? Atsakymas: tikslios dienos nepasakys, nepamena, bet galėjo būti 2022 m. spalio vakare. Klausimas: su kuo buvo liudytojas L. B.? Atsakymas: su U. P. ir E. K.. Klausimas: kur jie buvo? Atsakymas: automobilių stovėjimo aikštelėje prie PC „(duomenys neskelbtini)“, netoli „(duomenys neskelbtini)“ degalinės. Klausimas: kas įvyko tada (aikštelėje)? Atsakymas: į aikštelę atėjo pasikalbėti trys ar keturios merginos. Draugas išlipo iš automobilio ir lyg su kažkuo susistumdė, tiksliai nežino, žiūrėjo telefoną. Paskui (draugas) grįžo į automobilį ir jie išvažiavo. Liudytojas L. B. nebuvo išlipęs iš automobilio. Klausimas: kas buvo tos merginos? Atsakymas: K., pavardės nežino, F. P. ir dar viena ar dvi merginos. Jų nei vardų, nei pavardžių liudytojas L. B. nežino. Jas žino tik iš matymo. Klausimas: kas ir su kuo stumdėsi? Atsakymas: liudytojas L. B. žino, kad susistumdė, bet nematė, kas ir su kuo. Jis sėdėjo automobilio gale ir vaizdą jam užstojo automobilio šonas. Tik per automobilio priekinį stiklą matė, kaip E. atsitraukė nuo kažkurios iš merginų. E. parėjo sužalotu veidu. Klausimas: kur buvo liudytojas L. B. to susistumdymo metu? Atsakymas: jis sėdėjo mašinos gale už vairuotojo sėdynės. Klausimas: ar vyko žodinis konfliktas tarp E. ir merginų? Atsakymas: taip. Kiek žino, E. išlipo iš automobilio, nes kažkas trenkė į automobilį. Klausimas: ar liudytojas L. B. žino, kas trenkė į automobilį? Ar girdėjo garsą? Atsakymas: nežino, kas trenkė, bet girdėjo garsą. Konfliktas vyko automobilio priekiniame kairiajame kampe. Jam vaizdą užstojo sėdynės atlošas. Klausimas: ar kuri nors iš merginų bandė atidaryti automobilio dureles? Jei taip, tai kuri? Atsakymas: F. bandė atidaryti kairės pusės galines dureles, kur jis sėdėjo. K. bandė atidaryti kairės pusės priekines dureles, kur sėdėjo E. Klausimas: ar liudytojas L. B. matė, kad kas nors filmuotų įvykį? Atsakymas: E. filmavo. Nematė, nežino, ar kas nors dar filmavo. Klausimas: ar liudytojas L. B. matė, kad kai E. išlipo iš automobilio, link jo eitų K.? Atsakymas: matė, kaip K. eina link E., bet nematė, kas tarp jų įvyko, nes, kaip minėjo, jam vaizdą užstojo vairuotojo sėdynės atlošas. Klausimas: ar liudytojas L. B. matė, kad E. stumtų F., o K. – E.? Atsakymas: nematė, kad E. stumtų F. Matė, kaip K. ėjo link E., bet nematė, kas tarp jų įvyko. Nemano, kad E. stūmė F., nes jie net nekonfliktavo. Klausimas: kada liudytojas L. B. pamatė, sužalotą E. veidą? Atsakymas: kai (nukentėjusysis) parėjo į automobilį, matė įbrėžimą ant skruosto beveik prie pat žandikaulio, tačiau nepasakys kurioje veido pusėje. Taip pat E. skundėsi, kad skauda žandą iš vidaus nuo kabių. (Nukentėjusysis) sakė, kad jaučia kraują, spaudėsi. Klausimas: ar E. ką nors pasakojo? Jei taip, tai ką? Atsakymas: E. sakė, kad K. jį pastūmė ir ranka suėmė už veido, ir įbrėžė su nagais. Klausimas: ar liudytojas L. B. nori dar ką nors papasakoti? Atsakymas: daugiau neturi ko papasakoti.

Teisiamajame teismo posėdyje 2023 m. birželio 21 d. nepilnametė liudytoja F. P. parodė, kad (2022 m.) spalio 30 d. 19³⁰ val. ji, K. L., V. A. ir G., pavardės neprisimena, buvo kavinėje. E. K., L. B. ir jos sesuo U. P. atvažiavo pas juos į kavinę, nes seserys norėjo išsiaiškinti kažkokius santykius. Atvažiavę jie skambinėjo joms (merginų kompanijai), kol jos buvo kavinėje, ir sakė, kad išeitų. Jos (merginų kompanija) išėjo.

K. šnekėjo su L. Nepilnametė liudytoja F. P. kalbėjo su E. ir U., sėdėjusiais mašinoje. Vienu metu E. pasakė, kad jos (merginos) yra per arti mašinos. Jis išlipo ir pradėjo stumdyti nepilnametę liudytoją F. P.. K. tai pamatė ir pastūmė jį (nukentėjusįjį) atgal. Ji (kaltinamoji) išėjo šnekėtis su L. Daugiau konflikto nebuvo.

Nepilnametė liudytoja F. P. toliau kalbėjosi su U. Jis, E., stovėjo prie mašinos ir pradėjo jas (merginas) filmuoti. V. A. pradėjo jį filmuoti, kai prasidėjo konfliktas, po konflikto, t. y. po susistumdymo. E. pafilmavo ir K. pasakė pora žodžių, nepilnametė liudytoja F. P. neprisimena kokių, ir viskas. (Nukentėjusysis) sėdo į mašiną ir jie (trise) išvažiavo. Jos (merginų kompanija) išėjo į stotelę ir išvažiavo į centrinį parką pas draugę į namus. Su jais (atvykusiais automobiliu įvykio vakarą daugiau) nebesusitiko.

Atsakinėdama į teisėjos klausimus, nepilnametė liudytoja F. P. parodė, kad jai skambino U. ir jos šnekėjosi apie savo konfliktus. Iš jos (nepilnametės liudytojos U. P.) (kažkas) atėmė telefono ragelį ir E. arba L. pakvietė jas (merginas ateiti) susitikti ir išsiaiškinti seserų pykčius dėl E. K.. (Anksčiau) nepilnametė liudytoja F. P. bendravo su E. K. ir vėliau jis pradėjo bendrauti su U. Iš pradžių į kvietimą susitikti pasikalbėti jos (merginos) sakė, kad ne, nes atėjo pavalgyti. Vėliau pasakė, kad yra PC „(duomenys neskelbtini)“, ir jie (nukentėjusysis, liudytojai L. B. ir U. P.) atvažiavo. (Atvažiavę) skambinėjo, kad jos (merginų kompanija) išeitų į lauką. Pavalgiusios jos (merginų kompanija) išėjo.

E. išlipo iš automobilio ir pastūmė nepilnametę liudytoją F. P.. Jis sakė, kad ji stovi per arti. K. pamatė ir pastūmė (nukentėjusįjį), kad nekeltų rankos prieš nepilnametę liudytoją F. P.. Jis (nukentėjusysis) pradėjo jas (merginas) filmuoti, atsisėdo į automobilį. Jos (merginos) išėjo.

(Nukentėjusysis) buvo išlipęs iš automobilio vieną kartą. (Iš atvykusiųjų automobiliu) tik E. buvo išlipęs iš automobilio. Filmuodamas jis buvo prie mašinos priekio, per 2 metrus nuo nepilnametės liudytojos F. P.. Nepilnametė liudytoja F. P. buvo prie priekinių mašinos durelių. K. buvo prie galinių durelių ir norėjo uždengti kamerą, kad (nukentėjusysis) nefilmuotų. K. tiesiog uždengė kamerą ir nuėjo. Tada V. pradėjo filmuoti E. E. buvo nufilmuotas (sėdintis) mašinoje.

K. vos ne visą laiką stovėjo ties galinėmis automobilio durelėmis, kur sėdėjo L., ir šnekėjosi.

Kai E. įsėdo į automobilį, nepilnametė liudytoja F. P. šnekėjosi su juo apie savo sesę U. Ji klausė, kaip jis pasielgė; pabaigoje pasakė, kad atsibodo, ir išėjo. Neklausė E., kodėl jis pastūmė ją (nepilnametę liudytoją F. P.) ir K.

Atsakinėdama į prokuroro G. V. klausimus, nepilnametė liudytoja F. P. parodė, kad, praėjus gal 5 min. nuo įvykio, U. paskambino ir pasakė, jog jam (nukentėjusiajam) perbrėžė žandą, kaip jos (merginos) taip negražiai pasielgė. U. neįvardino, kas perbrėžė žandą. Tuo metu jos (merginų kompanija) buvo autobusų stotelėje prie PC „(duomenys neskelbtini)“. Nepilnametė liudytoja F. P. apie tai (įbrėžimą) pasakė (su ja buvusioms) K., V. ir G. Nepilnametė liudytoja F. P. nematė, kad (per įvykį) būtų liestas (nukentėjusiojo) veidas. Mano, (žandą) galėjo perbrėžti, kai (kaltinamoji) jį pastūmė (nuo nepilnametės liudytojos F. P.). Kai jis (nukentėjusysis) įsėdo į mašiną, jis žiūrėjo tiesiai į jas: nepilnametę liudytoją F. P. ir K. Nematė paraudimų, prabrėžimų, kraujo žymių. (Nukentėjusiojo) veidas buvo visiškai sveikas.

Kai E. išlipo ir nepilnametė liudytoja F. P. bendravo su juo, L. ir U. buvo automobilyje, G. su V. buvo toliau (nuo automobilio), už 2-3 metrų.

Kol E. dar neišlipo iš automobilio, buvo atidaryti priekinis ir galinis (automobilio) langai, ties kuriais sėdėjo E. ir L. Nepilnametė liudytoja F. P. vieną kartą bandė atidaryti užrakintas automobilio dureles.

K. pastūmė E. ir bandė uždengti kamerą. Filmuodamas E. laikė kamerą (telefoną) aukštyje ties dekoltė.

Atsakinėdama į kaltinamosios gynėjo advokato R. D. klausimus, nepilnametė liudytoja F. P. parodė, kad ji iš išorės patraukė rankenėlę ir bandė atidaryti galines automobilio dureles už vairuotojo (sėdynės), ties kuriomis sėdėjo L. B.. Nepilnametė liudytoja F. P. norėjo, kad L. išliptų iš automobilio ir tikriausiai pasišnekėtų. Ji nieko nenorėjo pasakyti (L. B.) – norėjo, kad jie su K. normaliai (t. y. ne per langą) pasišnekėtų. Neprisimena, apie ką K. kalbėjo su L. Nepilnametė liudytoja F. P. nebandė atidaryti kitų automobilio durelių (ties kuriomis sėdėjo nukentėjusysis). Ji lygtais nekišo rankos per atidarytą automobilio langą (siekdama atidaryti automobilio dureles), neprisimena.

Tą vakarą niekas iš merginų kompanijos nevartojo alkoholio.

Nepilnametė liudytoja F. P. neįsivaizduoja, iš kur atsirado sužalojimas ant E. žando. Gal galėjo įbrėžti, kai (kaltinamoji) stūmė (nukentėjusįjį nuo nepilnametės liudytojos F. P.)? Ji nematė, kad būtų įbrėžę veidą arba kad K. būtų suėmusi E. už veido. Jos (merginos) pamanė, kad U. pradrėskė (nukentėjusiojo žandą).

Nepilnametė liudytoja F. P. kišo (ranką) į automobilio vidų, bet nepasiekė (atidaryti automobilio durelių). Iš pradžių ji bandė atidaryti (dureles) iš lauko, paskui – iš vidaus. Tuo metu E. buvo automobilyje. Jis sakė nelįsti prie jo automobilio. Nepilnametė liudytoja F. P. taip ir padarė (t. y. atsitraukė). K. visą laiką prabuvo prie L. lango ir šnekėjosi.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 21 d. nepilnametė liudytoja F. P. parodė (1 t., b. l. 54-56), kad žino, dėl ko yra pakviesta. Kiek žino, K. parašytas pareiškimas, jog perbrėžė žandą ir praskėlė lūpą E. Nepilnametė liudytoja F. P. visą laiką buvo šalia ir nežino, kad ji (įtariamoji) galėjo prabrėžti. Ji buvo su draugėmis K., V. ir tokia G. Tą dieną jos turėjo pasveikinti vieną draugę su gimtadieniu, ėjo į PC „(duomenys neskelbtini)“ prie PC „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi nepilnametė liudytoja F. P. su E. drauge, t. y. sese (nepilnametė liudytoja U. P.), turi blogus santykius, jis skambino ir klausė, kur ji yra, norėjo su ja susitikti pakalbėti. Nepilnametė liudytoja F. P. pasakė, kad yra prie PC „(duomenys“. Jie atvažiavo susitikti. Jos (merginų kompanija) nuėjo pavalgyti į suši. Paskui nuėjo prie automobilio.

K. kalbėjo su L. Nepilnametė liudytoja F. P. kalbėjosi su E. Paskui E. išlipo iš automobilio ir pradėjo stumdyti nepilnametę liudytoją F. P.. K. pradėjo ją (nepilnametę liudytoją F. P.) ginti: patraukė ją. Jie susistumdė su K. ir kažkaip K. prabrėžė jam žandą.

E. pradėjo jas filmuoti. Draugė V. pradėjo filmuoti. Ji sakė: „Jei jas filmuoja, tai ir jos gali.“ Yra video, kuriame matosi, jog E. nėra prabrėžtas žandas.

Klausimas: kokią dieną ir kokiu laiku vyko įvykis? Atsakymas: prisimena, kada buvo atostogos, pirmadienis. Gali pasižiūrėti. Tai buvo (2022 m.) spalio 31 d. kažkur puse aštuonių vakare. Klausimas: kur tai įvyko? Atsakymas: prie PC „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra prie PC „(duomenys neskelbtini)“, vadinasi, „(duomenys neskelbtini)“. Klausimas: kokie asmenys buvo to įvykio metu? Atsakymas: K. L., V. A. ir G., jos pavardės nežino, sesė U. P., E. K. ir jų draugas L., jo pavardės nežino. Klausimas: ar nepilnametė liudytoja F. P. matė konfliktą tarp E. K. ir K. L.? Jei taip, kas jo metu įvyko? Atsakymas: ne. Ji matė, kaip K. pastūmė E., nes norėjo užginti ją nuo E. Daugiau konflikto nematė. K. pastūmė E. ir nuėjo kalbėtis su L. Klausimas: dėl ko įvyko konfliktas tarp E. K. ir K. L.? Atsakymas: jie išvis nekonfliktavo. Sesuo (nepilnametė liudytoja U. P.) atvažiavo pakalbėti su ja (nepilnamete liudytoja F. P.). E. išvadino jas (merginų kompaniją) visokiais žodžiais. K. kalbėjo su L., o ji (nepilnametė liudytoja F. P.) – su E. Paskui E. išlipo iš automobilio, nes tipo jos (merginų kompanija) per arti stovėjo. E. pastūmė ją (nepilnametę liudytoją F. P.), o K. pastūmė jį dėl to, jog jis pastūmė ją (nepilnametę liudytoją F. P.). Klausimas: kodėl E. išlipo iš automobilio? Atsakymas: nes jos buvo per arti jo mašinos. Pradėjo ant jų šaukti, kad jos liečia jo turtą, nors jos tos mašinos nelietė. Klausimas: ar kas nors iš prie automobilio buvusių asmenų sudavė į automobilį? Atsakymas: ne. Klausimas: kokius veiksmus atliko K.? Atsakymas: pastūmė E. Klausimas: kokius veiksmus atliko E.? Atsakymas: E. stumdė tiek ją (nepilnametę liudytoją F. P.), tiek K. ir sakė trauktis nuo jo mašinos. Klausimas: ar nuo E. pastūmimo nepilnametė liudytoja F. P. nuvirto, ar jai buvo sukeltas koks skausmas? Atsakymas: ne. Klausimas: ar nepilnametė liudytoja F. P. matė, kad E. ir K. būtų pasitraukę toliau nuo automobilio? Atsakymas: ne, jie visą laiką stovėjo šalia jų (merginų kompanijos). Klausimas: ar nepilnametė liudytoja F. P. matė, jog E. būtų sužalotas veidas? Atsakymas: ne. Klausimas: E. nurodė, kad K. sugriebė jam ranka už veido. Ar nepilnametė liudytoja F. P. tai matė? Atsakymas: ne. Klausimas: iš kur E. atsirado sužalojimas? Atsakymas: nežino. Jos galvoja, kad U. galėjo perbrėžti jam veidą. Jos (nepilnametė liudytoja V. A.) filmavo, kai E. prieš išvažiuodamas sėdo į automobilį ir jokio įbrėžimo nebuvo, nebuvo net raudona. Klausimas: ar nepilnametė liudytoja F. P. turi ką pasakoti daugiau? Atsakymas: nežino, ar reikia pasakoti, kad kai jos ėjo į stotelę, kas važiuotų namo, kas važiuotų pas draugę, E. aikštelėje „pagazavo“. Nepilnametė liudytoja F. P. atsisuko. E. automobilis buvo jai už nugaros, gal žingsnis nuo jos. Jai tai labai nepatiko. Jos (nepilnametės liudytojos F. P.) mama norėjo rašyti pareiškimą, bet paskui persigalvojo. Pagalvojo, kad gal norėjo pagąsdinti. Po to jos (nepilnametės liudytojos F. P.) mama kalbėjo su U. mama ir E. ir sakė, kad taip elgtis negalima.

Teisiamajame teismo posėdyje 2023 m. birželio 21 d. nepilnametė liudytoja V. A. parodė, kad tiksliai neprisimena, kada įvyko įvykis. Ji, K., F. ir G. buvo PC „(duomenys neskelbtini)“ (esančiame) sušių restorane ir valgė sušius. F., jei neklysta, paskambino E. ar kažkas iš jų, nesigilino, ir pakvietė išeiti į lauką pasišnekėti. Nepilnametė liudytoja V. A. pasakė: „Palaukit, kol pavalgysiu. Aš niekur neisiu.“ Pavalgiusios išėjo ir prasidėjo konfliktas. (Pradėjo) aiškintis visas tas savo „meiles-seiles“. E. pradėjo stumdyti F. Pastūmęs atsitraukė ir pradėjo filmuoti. Tada ji (nepilnametė liudytoja V. A.) pradėjo filmuoti... Ir viskas gal? Per filmavimą K. ir F. apsižodžiavo su E. keliais žodžiais, vienas kitam kažką pasakė.

U., „(duomenys neskelbtini)“, t. y. L., E., K. – visi tikriausiai matė, kad E. susipyko su F. Jie stovėjo prie mašinos. E. pradėjo stumdyti F. Nepilnametė liudytoja V. A. neįsivaizduoja, kiek kartų stūmė. (Nukentėjusysis) kelis kartus atitraukė (nepilnametę liudytoją F. P.). Tada atėjo K. ir patraukė jį (nukentėjusįjį) nuo jos (nepilnametės liudytojos F. P.). Jis (nukentėjusysis) jai (kaltinamajai) pradėjo (sakyti): „Ką darai?“, ir t. t. E. su K. tiesiog susistumdė. Jis (nukentėjusysis) sėdo į mašiną ir pradėjo visokiais žodžiais „mėtytis“ su K. Ir su F. „apsimetė“ pora žodžių, ir viskas. Jos (merginų kompanija) išvažiavo (autobusu).

Kai E. stūmė F., jie, atrodo, buvo prie mašinos. Nuo mašinos galėjo būti nuėję iki 2-3 metrų. Po to jie visi (neaišku kas) įlipo į mašiną, o jos (merginų kompanija) stovėjo prie mašinos. Kai susistumdė, jie visi (neaišku kas) buvo per 2-3 metrus nuo mašinos. Ji (nepilnametė liudytoja V. A.) tada buvo su G. toliau, mašinos gale. Jos stovėjo ir žiūrėjo, kas vyksta. Nenorėjo kištis.

E. mašinoje pradėjo jas (merginų kompaniją) filmuoti. Ji (nepilnametė liudytoja V. A.) pradėjo filmuoti juos: jei jas filmuoja, kodėl ji negali filmuoti jų? Ji (nepilnametė liudytoja V. A.) nenorėjo, kad ją filmuotų.

Ji filmavo, priėjusi arčiau prie mašinos, priekyje. Nebuvo taip, kad stovėtų vienoje vietoje, vaikščiojo. Prie mašinos priekio buvo E., F. ir K. ir žodžiavosi. Ji (nepilnametė liudytoja V. A.) su G. buvo prie automobilio galo. Po to jos (abi) ėjo į priekį. Nepilnametė liudytoja V. A. nepasakė, ar tuo metu (kai atėjo prie automobilio priekio) kas nors filmavo. Ji tik prisimena, kad E. sėdėjo mašinoje ir pradėjo filmuoti. Tada ir ji pradėjo filmuoti. Tiksliai neprisimena, bet mano, kad šitas filmavimas vyko įvykio gale.

Atsakinėdama į teisėjos klausimus, nepilnametė liudytoja V. A. parodė, kad (per įvykį) F. „apsižodžiavo“ su E.ir U. Dar kalbėjosi su „(duomenys neskelbtini)“, t. y. L. Jis sėdėjo gale. Jie šnekėjo visi bendrai: (nepilnametė liudytoja F. P.) su vienu pašnekėjo, tada kitas pradeda šaukti, su kitu pradeda šnekėti. Atrodo, kad iš pradžių F. kalbėjo su E. ir U. Tada E. su U. buvo mašinoje, F. – prie mašinos. Kai F. kalbėjo su L., L. buvo (automobilio) gale. Jis buvo prasidaręs langą ir kalbėjo su U. tikriausiai. Kai F. kalbėjo su U., E. buvo mašinoje, tikriausiai mašinoj, nes ji iš pradžių su jais abiem šnekėjo.

K. atėjo ir pradėjo šnekėtis su jais (nukentėjusiuoju ir nepilnamete liudytoja U. P.). Iš pradžių niekas nesikišo. K. pašnekėjo su „(duomenys neskelbtini)“. Tada jie susistumdė. Viskas. F. jau buvo pašnekėjus... Jie „pasikoliojo“ ir tada jos (merginų kompanija) išvažiavo (autobusu).

K. susistumdė su E., nes... gynė F., kai E. pradėjo stumdyti F. Neprisimena, kada E. pradėjo stumdyti F. Jie pradėjo „gal savo ten meiles“. E. išlipo iš mašinos ir pastūmė ją (nepilnametę liudytoją F. P.). Tada (įsikišo) K. Jis (nukentėjusysis) pradėjo kažką sakyti K. Kai E. stumdėsi (neaišku su kuo), nepilnametė liudytoja V. A. buvo prie automobilio priekio. Kai K. stumdėsi su E., nepilnametė liudytoja V. A. buvo mašinos gale. E. stumdėsi su K. netoli mašinos, 2-3 metrai, labiau prie mašinos priekio. Nepilnametė liudytoja V. A. nelabai gerai matė (kaip kaltinamoji stumdėsi su nukentėjusiuoju). Jos (liudytojos V. A. su G. J.) atsisuko. Jie (kaltinamoji su nukentėjusiuoju) pradėjo rėkti vienas ant kito, ir viskas. Jos (liudytojos V. A. su G. J.) realiai net nematė... Kaip ir matė, kad jie (kaltinamoji su nukentėjusiuoju) susistumdė, bet kai ji atsisuko, jau viskas įvyko (turėtų būti – buvo įvykę). Nepilnametė liudytoja V. A. atsisuko, kai E. nustūmė (nepilnametę liudytoją F. P.). Nematė, kas buvo prieš tai. Jai neįdomu. Kai nepilnametė liudytoja V. A. atsisuko, ji (nepilnametė liudytoja F. P.) jau buvo pastumta. Nepilnametė liudytoja V. A. matė, kaip E. pastūmė F., tik nespėjo sureaguoti. K. (pirma) sureagavo. Nepilnametė liudytoja V. A. 50 (%) ant 50 (%), t. y. pusiau, matė, kaip K. stūmė E. Kai nepilnametė liudytoja V. A. atsisuko, (matė, kad) K. stūmė E. ties dekoltė. Matė, kaip E. stūmė F. ir kaip K. stūmė E. Iš viso buvo du pastūmimai.

Nepilnametė liudytoja V. A. filmavo, kai jis (nukentėjusysis) sėdėjo mašinoje. Jis jas filmavo. Tada ji filmavo. Jis (pirmas) pradėjo filmuoti. (Nepilnametė liudytoja V. A.) nefilmavo, kai K. pastūmė E. Nemano, kad E. tada būtų filmavęs. Nepilnametė liudytoja V. A. užtikrino, kad nemano, jog E. (tuo metu) filmavo. Tiksliai neprisimena, kada E. pradėjo filmuoti. Atrodo, (kad nukentėjusysis pradėjo filmuoti) „ant galo“, tik neprisimena, po ar prieš susistumdymą. E. buvo mašinoje, kai filmavo.

Nepilnametė liudytoja V. A. prisimena savo darytą vaizdo ir garso įrašą. Neperžiūrėjo įrašo. Nusiuntė jį K., ir viskas. Po to ištrynė. Ji filmavo, kai E. su U. ir L. sėdėjo mašinoje. Nepilnametė liudytoja V. A. apėjo mašiną iš priekio ir iš galo, berods „(duomenys neskelbtini)“ (liudytoją L. B.) nufilmavo, šiek tiek F., filmavo iš mašinos šono, po to – iš priekio. Kai ji filmavo, E. jas filmavo. U. kalbėjo. Atrodo, K. kalbėjo su „(duomenys neskelbtini)“ (liudytoju L. B.), F. kalbėjo su E. Kai ji filmavo (besikalbančius) K. ir L., kiek žino, jie (per įvykį) kalbėjo pirmą kartą. Nesivėlė į jų aiškinimąsi. Nepilnametė liudytoja V. A. neprisimena, ką K. veikė prieš tai, kai pirmą kartą kalbėjosi su L. K. šaukė vienas ant kito, kalbėjosi (neaišku su kuo). Tada K. kalbėjosi su L. F. kalbėjosi su L.

Prieš tai, kai K. pirmą kartą kalbėjosi su L., ji susistumdė greičiausiai. Nepilnametė liudytoja V. A. neprisimena. Kiek laiko praėjo. K. kalbėjosi tiek su L., tiek su E. Kai K. prieš susistumdymą kalbėjo su E., E. buvo mašinoje. Tuo metu F. buvo lauke, prie mašinos. Nepilnametė liudytoja V. A. neįsivaizduoja, kas stovėjo arčiau mašinos. Greičiausiai F., nes E. ją pastūmė. Jis išlipo iš automobilio ir pastūmė (nepilnametę liudytoją F. P.). Nežino, kodėl (nukentėjusysis) išlipo. Gal jam nepatiko kokie nors žodžiai? Neįsivaizduoja.

Nepilnametė liudytoja V. A. girdėjo F. ir E. pokalbį. E. norėjo draugauti su jos (nepilnametės liudytojos F. P.) sese (nepilnamete liudytoja U. P.). Jie „apsižodžiavo“. F. šaukė, labai pyko ant sesės, kad ji taip padarė. (Nepilnametė liudytoja F. P.) pyko ir ant sesės, ir ant E. Prieš tai F. draugavo su E. Po to F. sesė susimetė su E. Labai skaudžiai buvo. Dėl to taip ir gavosi (nagrinėjamas įvykis). Nepilnametė liudytoja V. A. nežino, neatsimena, ar K. įsikišo į pokalbį, kol jie aiškinosi (santykius). K. buvo prie mašinos. Visi pora frazių užmetė. E. inicijavo pokalbį. Jis paskambino ir sako: „Kur esat? Aš atvažiuoju.“ Jie (nukentėjusysis ir nepilnametė liudytoja F. P.) pirmą kartą aiškinosi santykius prie pašalinių žmonių.

Atsakinėdama į prokuroro G. V. klausimus, nepilnametė liudytoja V. A. nurodė, kad nematė, ar E. turėjo ką nors rankose, kai K. jį stūmė.

Atsakinėdama į kaltinamosios gynėjo advokato R. D. klausimus, nepilnametė liudytoja V. A. nurodė, kad nematė, jog E. būtų buvęs sužalotas (įvykio metu) (juokiasi). Negirdėjo, kad E. būtų buvęs sužalotas. Nebuvo kam jį sužaloti. (Sužalotas) nuo pastūmimo? Nemano. Kai nepilnametė liudytoja V. A. atsisuko, ji (kaltinamoji) nestūmė taip, kad būtų kažką padariusi jam. Nepilnametė liudytoja V. A. būtų mačiusi (jei nukentėjusysis būtų buvęs sužalotas). Tuo momentu nepilnametė liudytoja V. A. suktelėjo – (ir matė, kad) ji (kaltinamoji) stūmė (E. K.). Jei po to dar būtų kažkas vykę, nepilnametė liudytoja V. A. būtų mačiusi. Matė, kaip jis (nukentėjusysis) atrodė po to (pastūmimo). Ant (nukentėjusiojo) veido nieko (sužalojimo žymių) nebuvo. Kai jis įsėdo į mašiną, dar pasišnekėjo (neaišku su kuo). Nepilnametė liudytoja V. A. būtų pastebėjusi, kad jam (nukentėjusiajam) kažkas negerai. Jai atrodo, jei gerai prisimena, kad po įvykio jie bendravo. (Nepilnametės liudytojos V. A. darytame) vaizdo ir garso įrašo gale matytųsi, kad jam (nukentėjusiajam) kažkas (buvo) negerai, kad ant veido buvo sužalojimas.

Atkreipus dėmesį, kad per nepilnametės liudytojos V. A. apklausą niekas neminėjo, jog sužalojimas nustatytas ant nukentėjusiojo veido, nepilnametė liudytoja V. A. nusistebėjo: „O kur daugiau, jeigu čia visur?..“ Buvo parašytas pareiškimas (dėl sužaloto veido) ir šiaip L. sakė, ką sakė E. Nei pykstasi su juo (liudytoju L. B.), nei ką, bet tiesiog buvo aptarti (įvykio aplinkybių). Jis (liudytojas L. B.) sakė, kad jis (nukentėjusysis) padarė „nesąmonę“. (Įvykio aplinkybes) aptarinėjo lauke. „Jos“ (neaišku kas) ėjo netoli (duomenys neskelbtini) progimnazijos. Ten, kieme, susitiko (liudytoją L. B.). Pasišnekėjo, persimetė keliais žodžiais, ir viskas. Tai buvo (2023 m.) pavasario vidurį, tiksliai neprisimena. „Jos“ (neaišku kas) nesusitarė susitikti (su liudytoju L. B.). „Jos“ (neaišku kas) ėjo. Nepilnametė liudytoja V. A. ėjo viena kryptimi, jis (liudytojas L. B.) – kita. Susitiko. Persimetė keliais žodžiais, pakalbėjo ir išsiskirstė. Su L. kalbėjo, kad jis ėjo į teismą (liudyti). Pakalbėjo, kaip sekėsi; kad jis, E., „nesąmonę“ padarė. Palinkėjo sėkmės vienas kitam.

Anot nepilnametės liudytojos V. A., E. padarė „nesąmonę“, nes bando apkaltinti K. tuo, ko nebuvo. E. sakė, kad (kreipdamasis į policiją) norėjo pamokyti. Jis negalvojo, kad viskas „daeis“ iki to (iškels baudžiamąją bylą). Nepilnametė liudytoja V. A. nežino, dabar neprisimena, kokiam asmeniui E. taip sakė (kad nori pamokyti). Taip pat neprisimena, kas sakė, kad E. nori neteisingai apkaltinti (kaltinamąją).

Nepilnametė liudytoja V. A. nurodė, kad apie įvykį šnekėjosi su L., K. ir F. Šiandien kalbėjo su K. apie įvykį. Apie įvykį? Neprisimena, kada kalbėjo su K. apie įvykį. (Kalbėjo su K. apie įvykį) praėjus 2-3 sav. nuo įvykio. Neprisimena, ką kalbėjome su K. apie tą situaciją. Kalbėjo su K., ką „jie“ (neaišku kas) šnekėjo. Bendrai pašnekėjo, ir viskas. (Šnekėjo), ką nepilnametė liudytoja V. A. matė. Iš K. nesužinojo nieko naujo (naujų įvykio aplinkybių). Su F. irgi bendrai kalbėjo. Apibendrintai (šnekėjo), kad juokinga situacija. Juokinga tai, kad vaikinas, kuriam (duomenys neskelbtini) m., bando iš musės išpūsti dramblį, kažką įrodyti sau. Nepilnametė liudytoja V. A. kelis kartus šnekėjosi su K. ir F. (apie nagrinėjamą įvykį).

Nepilnametė liudytoja V. A. nusiuntė filmuotą medžiagą K. K. prašė atsiųsti įrašą, nes reikėjo parodyti, nežino, policijai ar advokatui. Kai ji nusiuntė įrašą, jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įrašą reikėjo parodyti tyrėjai. Persiuntusi įrašą, ištrynė jį, nes jai jo nereikia. Nepilnametė liudytoja V. A. filmavo iš principo. O kodėl E. ją filmavo? Paskui (jos darytas įrašas) užsimiršo. Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, prireikė įrašo. Tada nepilnametė liudytoja V. A. persiuntė įrašą, o pas save (originalą) ištrynė. Niekas neprašė ištrinti įrašo. Nepilnametė liudytoja V. A. po 2-4 mėn. nuo įvykio sužinojo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, kai jai paskambino tyrėja ir pranešė apie viską (pakvietė į apklausą). Nepilnametė liudytoja V. A. persiuntė K. įrašą, kai ji (įtariamoji) ėjo į apklausą pas tyrėją. Tada prireikė įrašo ir ji jį persiuntė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 25 d. nepilnametė liudytoja V. A. parodė (1 t., b. l. 71-73), kad pirmiausia susitiko su G., paskui – su F., paskui - su K. Pasivaikščiojo po parką, nuėjo į PC (duomenys neskelbtini) esantį „(duomenys neskelbtini)“. Kol valgė suši, jei neklysta, F. paskambino E. arba L. Nesigilino, ką jie kalbėjo. Pavalgiusios išėjo į lauką. E. atvažiavo su mašina. Tada prasidėjo konfliktas. Jos su G. stovėjo toliau, nes nenorėjo kištis. E. išlipo iš mašinos ir lyg stūmė F. Tada K. nustūmė E., nes gynė F. Paskui jie išvažiavo, o jos (merginos) ėjo į stotelę, nes turėjo atvažiuoti autobusas. Į autobusą nespėjo, laukė kito. Paskui važiavo į centrą.

Klausimas: kokią dieną ir laiku tai įvyko? Atsakymas: tikslios datos neprisimena, gal prieš pora mėnesių. Klausimas: kur tai įvyko? Atsakymas: automobilių stovėjimo aikštelėje prie PC „(duomenys neskelbtini)“, kur yra „(duomenys neskelbtini)“. Klausimas: kokie asmenys buvo to įvykio metu? Atsakymas: ji, F., jos pavardės neprisimena, K. L. ir G. J., U., jos pavardės nežino, E., jo pavardės nežino, ir L. „(duomenys neskelbtini)“. Klausimas: ar nepilnametė liudytoja V. A. matė konfliktą tarp E. ir K.? Jei taip, kas jo metu įvyko? Atsakymas: ji matė konfliktą, kai E. stūmė F., o K. pastūmė E., nes gynė F. Daugiau konflikto nematė, tik, aišku, buvo žodinis konfliktas. Klausimas: dėl ko įvyko konfliktas tarp E. ir K.? Atsakymas: nežino, nes iš pradžių konfliktas vyko tarp F., E. ir F. sesers U. F. anksčiau draugavo su E., dėl to ir buvo konfliktas, kaip suprato. Klausimas: kodėl E. išlipo iš automobilio? Atsakymas: nežino, bet gal dėl to, kad jie pykosi. Klausimas: ar kas nors iš buvusių asmenų prie automobilio sudavė į automobilį smūgį? Atsakymas: ne, gal neatkreipė dėmesio, bet tokio dalyko nematė. Klausimas: kokius veiksmus atliko K. E. atžvilgiu? Atsakymas: pastūmė E., bet gal kažko nematė, nes stovėjo toliau. Klausimas: ar nepilnametė liudytoja V. A. matė, kad E. ir K. būtų pasitraukę toliau nuo automobilio? Atsakymas: ne, jie visą laiką stovėjo šalia automobilio (toje vietoje), kur susistumdė. Klausimas: ar nepilnametė liudytoja V. A. matė sužalotą E. veidą? Atsakymas: ne. Klausimas: ar nepilnametė liudytoja V. A. matė, kad K. sugriebė ranka E. už veido? Atsakymas: nematė, jie tiesiog susistumdė, ir tiek. Klausimas: iš kur E. atsirado sužalojimas? Atsakymas: neįsivaizduoja, reikėtų jo paklausti. Klausimas: ar nepilnametė liudytoja V. A. filmavo įvykį savo telefonu? Atsakymas: taip, filmavo, nes jie pradėjo filmuoti ir tada ji pradėjo filmuoti juos. Viso įvykio ji nefilmavo, tik dalį. Kai nepilnametė liudytoja V. A. pradėjo filmuoti, jie nustojo jas filmuoti. Po įvykio nusiuntė (įrašo kopiją) K. ir ištrynė vaizdo įrašą. Klausimas: ar nepilnametė liudytoja V. A. gali pasakyti, kuriuo metu pradėjo filmuoti? Atsakymas: po įvykio, po apsistumdymo, bet dar vyko žodinis konfliktas. Kadangi jie jas filmavo, nepilnametė liudytoja V. A. pasakė, kad ir jos filmuos. Iš pradžių nefilmavo, bet paskui pradėjo filmuoti. Klausimas: kur buvo E., U. ir L., kai nepilnametė liudytoja V. A. filmavo? Atsakymas: E., U. ir L. buvo mašinoje. Klausimas: kas dar, be E., buvo išlipę iš automobilio? Atsakymas: atrodo, tik E. (buvo išlipęs). L. kažką sakė per langą. Klausimas: ar K. bandė atidaryti automobilio duris? Atsakymas: neprisimena. Klausimas: ar nepilnametė liudytoja V. A. matė, kad K. būtų priėjusi prie E. po pastūmimo? Atsakymas: nežino, nemano. Klausimas: ar turi daugiau ką pasakoti? Atsakymas: ne.

Teisiamajame teismo posėdyje 2023 m. liepos 17 d. nepilnametė liudytoja U. P. parodė, kad žino, jog atvyko į apklausą dėl E. ir K. Įvykis įvyko 2022 m. spalio 31 d. stovėjimo aikštėje prie PC „(duomenys neskelbtini)“. Buvo trise: ji, E. K. ir L., jo pavardės nežino. Jie važiavo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ pirkti vandens. Nepasakys, ar nusipirko, ar ne, nes L. parašė F., kad nori susitikti, ir (klausė) ar atvažiuotų prie parduotuvės „(duomenys nesklebtini)“.

Jie – nepilnametė liudytoja U. P., E. ir L. – nuvažiavo ir stovėjo. F. priėjo prie mašinos su draugėmis: K., V. A., ir dar viena mergina, bet ji tiesiog buvo kompanijoje. Jos (merginų kompanija) prie mašinos priėjo visiškai girtos. Yra nuotraukų, kaip jos mieste, (duomenys neskelbtini) (mikrorajone), lauke geria (alkoholį). (Atvykusieji) mašinoje prasivėrė šiek tiek langus, kad galėtų šnekėti. Jos – K., V. ir F. – bandė juos išlaipinti iš mašinos. L. buvo pagrindinis iš pradžių, nes jis sėdėjo gale. V. bandė kišti pro langą rankas į mašiną ir atidaryti duris. F. labai pyko ant nepilnametės liudytojos U. P. ir E. F. irgi bandė laužtis į mašiną, tik priekyje, vairuotojo pusėje. Ji (nepilnametė liudytoja F. P.) kišo rankas per mašinos langą, bandė atidaryti duris ir išlaipinti E. su L. Bet jie (atvykusieji) neišlipo ir prisivėrė langus, kad nekištų rankų. K. buvo labai supykus; iš nervų trenkė į mašiną: iš pradžių į galinį, paskui priekinį sparną, stiklą. Nepasakys, kuo trenkė. Mašina buvo apgadinta. E. „nufotkino“ (automobilio apgadinimus). Kai K. trenkė į mašiną, E. norėjo nufilmuoti, jei ji vėl trenktų. E. išlipo, pradėjo filmuoti. K. „susinervavusi“ pasakė E.: „Man nieko neatsitiks: man (duomenys neskelbtini) metų. Jei policija atvažiuotų ir mane pagautų išgėrusią ar rastų elektroninę cigaretę, man vis tiek nieko nebūtų, nes man yra (duomenys neskelbtini) metų.“ E. su kamera filmavo K. K. pyko, šaukė: „Davai, trenk man! Nebūk „Triochala“. E. netrenkė, ne kažką prieš merginą pakelti ranką. E. filmavo ją dėl viso pikto. K. su E. paėjo šiek tiek toliau mašinos. Nepilnametė liudytoja U. P. nematė, kaip K. trenkė E., bet ant E. skruosto, abiejų (skruostų), buvo pažeidimai, subraižymai, burnos pažeidimai. Atrodo, E. užfiksavo, kad K. trenkė jam. Nepilnametė liudytoja U. P. su L. sėdėjo mašinoje, kai E. su K. buvo nuėję „biškutį“ toliau. F. irgi šaukė ant nepilnametės liudytojos U. P., bandė juos (liudytojus U. P. su L. B.) išlaipinti iš mašinos. V. grasino, kad atvažiuos jos brolis ir užmuš nepilnametę liudytoją U. P.. Jos visos trys buvo labai stipriai išgėrusios.

Atsakinėdama į teisėjos klausimus, nepilnametė liudytoja U. P. parodė, kad K. ir E. buvo nuėję toliau nuo mašinos. Ji nematė, kas vyko tada, nes tuo momentu su L. šnekėjosi F. ir V. ir mašinoje įrašinėjo pokalbį. Neatsimena, ką šnekėjo su F. Užtikrino, kad neatsimena, kaip viskas įvyko, nes tai buvo gana seniai.

E. parėjo, įsėdo į mašiną ir ruošėsi išvažiuoti. Iš pradžių E. nelabai suprato, kas nutiko veidui. K. pradėjo gražiai bendrauti su L., lyg apgailestaudama, lyg norėtų susitaikyti. E. sakė, kad jam pradėjo labai skaudėti ar gelti šoną. Sustojo, pasižiūrėjo. Čia, per skruostą ir per sąkandį, buvo įbrėžimas. Prieš kelią išėjo F. Ji sakė, kad (nukentėjusysis) bando ją nutrenkti. Bet, kaip parodė kamera, buvo įrašyta, atsisukus (įrašą), ji tiesiog iššoko priešais (automobilį). K. patraukė F. nuo kelio ir jie gražiai išvažiavo.

Tai, kas įvyko toliau, susiję ne su K., o labiau su F. Kadangi nepilnametės liudytojos U. P. ir F. tėtis yra tas pats, jos iš anksčiau turėjo šeimyninių nesutarimų. Ji (nepilnametė liudytoja F. P.) prisigėrusi paskambino nepilnametei liudytojai U. P. ir pradėjo grasinti jai bei tėčiui dėl alimentų. F. grasino, kad su draugėmis pasigaus nepilnametę liudytoją U. P. ir užmuš ją, kad nepilnametei liudytojai U. P. bus blogai, ji pasigailės. (Iki įvykio) buvo taip, kad F. paskambino nepilnametei liudytojai U. P. (ir prašė), kad jeigu kas, apginti ją (nepilnametę liudytoją F. P.), nes vienas bendras pažįstamas matė, kaip ji pirko alkoholį. (Paskui iki įvykio) F. parašė L. ir pakvietė susitikti.

Nepilnametė liudytoja U. P. sakė, kad L. pagrindinis dėl to, kad jis sėdėjo (automobilio) gale. Pagrindiniai buvo E. su L., nes jie yra F. draugai: L. tiesiog draugas, o E. buvo jos vaikinas. Nepilnametė liudytoja U. P. nepasakys, kada E. pradėjo draugauti su F., neatsimena. Žino, kad buvo prieš ne praeitų, o užpraeitų metų (2021 m.) vasarį. Nepilnametė liudytoja U. P. pradėjo bendrauti su E. 2022 m. vasario 21 d. ir bendravo 1 metus po to, kai E. išsiskyrė su F. Dabar nebedraugauja su E. Pernai metais (2022 m.) gruodžio pradžioje nustojo draugauti.

K. grasino nepilnametei liudytojai U. P., kad jei ji neapgins (nepilnametės liudytojos F. P.), ji ją pasigaus.

Kai susitiko, iš pradžių F. ėjo prie E., K. – prie L. K. ir F. kišo per langą rankas ir bandė atidaryti dureles. Daugiausia bandė K. Ji bandė (atidaryti automobilio dureles) už vairuotojo pusės, t. y. ten, kur sėdėjo L. K. bandė atidaryti L. dureles, nes jie buvo labai stipriai apsipykę. F. bandė išlaipinti E. ir kišo rankas (ties durelėmis) iš vairuotojo pusės. (Atvykusieji automobiliu) dėl saugumo buvo užsirakinę, jeigu jos (merginų kompanija) bandytų atidaryti dureles. Tarp K. ir L. buvo kažkoks konfliktas. Kaip nepilnametė liudytoja U. P. suprato, konfliktas tarp jų buvo (kilo) iš seniau (t. y. iki nagrinėjamo įvykio).

Iš pradžių E. nejuto skausmo, bet, važiuojant link nepilnametės liudytojos U. P. namų, E. pradėjo jausti skausmą. Kai grįžo namo, nepilnametė liudytoja U. P. pašvietė į E. veidą. Ant veido matėsi sužalojimai, tokie įbrėžimai, pradėjo tinti, jei neklysta, labai skaudėti. Jis (nukentėjusysis) kitą dieną po pareiškimo nuvažiavo į ligoninę ir jam (nustatyti) vidiniai sužalojimai. Apie E. sužalojimus nepilnametė liudytoja U. P. sužinojo iš E., kai jis prasitarė, kad skauda. Jie – nepilnametė liudytoja U. P. ir L. – matė E. sužalojimus būdami namuose pas nepilnametę liudytoją U. P..

Po įvykio nepilnametė liudytoja U. P. niekam neskambino pasakyti apie E. sužalojimus, nes po įvykio važiavo tiesiai pas ją (į namus). E. buvo prabrėžta per čia (rodo vieną skruostą) ir per čia (rodo kitą skruostą). Įbrėžimai buvo iš abiejų pusių. Ant abiejų skruostų matėsi kraujo.

E. sužalojimus nepilnametė liudytoja U. P. matė garaže. Kadangi garaže tamsu, ji pasiėmė telefoną ir pašvietė. Kai E. grįžo į automobilį (įvykio vietoje), nepilnametė liudytoja U. P. nematė sužalojimų, nes jis, tik praėjus kažkiek laiko, ėmė jausti skausmą.

Anot nepilnametės liudytojos U. P., per įvykį jos emocinė būklė buvo bloga, nemaloni, nes ten buvo jos sesuo. K. – buvusi nepilnametės liudytojos U. P. draugė, F. – sesuo, visos išgėrusios... Iki įvykio (2022 m.) spalio 31 d. ji nebendravo su seserimi, nes F. sužinojo, kad ji kaip pora draugauja su E. F. sužinojo, kad nepilnametė liudytoja U. P. draugauja su E., gal praėjus savaitei (nuo draugystės su nukentėjusiuoju pradžios), gal mažiau. Kai F. sužinojo, kad nepilnametė liudytoja U. P. bendrauju su E., labai stipriai supyko. Prieš tai (iki 2022 m. spalio 31 d.) buvo konfliktas su F. Gal buvo pora labai paprastų konfliktų tarp nepilnametės liudytojos U. P., E. ir F. Ji nebendravo su F. iki (2022 m.) rugsėjo 5 d., t. y. iki F. gimtadienio. Kažkaip pradėjo susirašinėti su F. Per jos (nepilnametės liudytojos F. P.) gimtadienį nepilnametė liudytoja U. P. darė sesės foto sesiją. Praėjus gimtadieniui, pradėjo bendrauti. Ji (nepilnametė liudytoja F. P.) pradėjo draugauti su L., bet po jos (nepilnametės liudytojos U. P.) gimtadienio (t. y. 2022 m. spalio 30 d.) įvyko konfliktas tarp nepilnametės liudytojos U. P., E. ir L., nes L. paliko F. L. ir F. draugavo kaip pora. Tą (2022 m.) spalio 31 d. seserys vėl labai stipriai susipyko. Po įvykio (2022 m. spalio 31 d.) nepilnametė liudytoja U. P. nustojo bendrauti su F., nes supyko ant sesers. Nebendrauja su F. dėl kitų įvykių, bet ir dėl to paskutinio (nagrinėjamo šioje byloje).

Atsakinėdama į prokuroro G. V. klausimus, nepilnametė liudytoja U. P. nurodė, kad ji nematė sužalojimų E. burnoje, bet jis buvo pas daktarus ir daktarai ligoninėje nustatė (sužalojimus burnoje). Jei neklysta, tą dieną, kai E. rašė pareiškimą ant K., policijoje pasakė, kad jis nuvažiuotų į apžiūrą (pas teismo medicinos ekspertą). Kitą dieną jis nuvažiavo (į apžiūrą). Iki atvykstant prie prekybos centro, E. nebuvo sužalotas. Važiuojant namo po įvykio, E. pasakojo, kad K. suėmė už veido, paskui sakė, kad jam skauda.

Atsakinėdama į kaltinamosios gynėjo advokato R. D. klausimus, nepilnametė liudytoja U. P. teigė, kad po to, kai praeitų metų (2022 m.) gruodį jie su E. išsiskyrė, ji nekalbėjo su juo apie įvykį. Lyg tarp jų, E. ir F., buvo kažkoks kontaktas, bet nepasakys kas. Nėra įsitikinusi, ar kažkoks kontaktas buvo, bet lyg jie šnekėjo, o apie ką?.. Ai, F. labai pyko ant E. ir pasakė: „Kaip tu gali nuo vienos sesės ant kitos pereiti?“ Nepilnametė liudytoja U. P. nematė, kad E. būtų pastūmęs F. Daugiau niekas nefilmavo, tik nepilnametė liudytoja U. P. su L. darė garso įrašą. Yra tikra, kad E. filmavo, nes nei ji, nei L. nefilmavo. Nepilnametė liudytoja U. P. su L. darė balso įrašus. K. su F. irgi negalėjo filmuoti, nes jos buvo prie jų. Dar viena mergina tiesiog stovėjo, nė žodžio nepasakė. Ji bandė patraukti F. ir K., kad eitų lauk, bet jos neklausė. Nepilnametė liudytoja U. P. negirdėjo, kad bent viena iš merginų būtų priekaištavusi E., jog jis pastūmė F. Nepilnametė liudytoja U. P. kitą dieną po įvykio apžiūrėjo E. automobilį ir matė įlenktus galinį ir priekinį sparnus. Ir stiklas ties vairuotoju ir ties L. subraižytas. K. gan stipriu smūgiu trenkė į mašiną. Trenkimas buvo toks, lyg būtų trenkusi kumščiu. Nepilnametė liudytoja U. P. (smūgio) nematė, nes sėdėjo priekyje. Nepilnametė liudytoja U. P. nematė, kad K., eidama prie automobilio, neštųsi ką nors rankose, nebent galėjo būti kišenėse. Nematė K. rankų po smūgių (į automobilį).

Nepilnametė liudytoja U. P. neatsimena, kokiu paros laiku buvo įvykis. Jie (nepilnametė liudytoja U. P. ir nukentėjusysis) kažkur 21⁰⁰ val. buvo policijoje. Iš karto po įvykio nepilnametė liudytoja U. P. su E. ir L. grįžo į savo namus. Tada nuėjo pas jos mamą ir tėtį. Nepilnametė liudytoja U. P. papasakojo mamai ir tėčiui, kas nutiko, kaip viskas įvyko. Paleido tėčiui (kitos jo dukters F. P.) balso įrašą. Tėtis paskambino U. (turėtų būti – F. P.) mamai. Nepilnametė liudytoja U. P. su savo mama, E. ir L. nusprendė važiuoti į policiją. Mama ketino parašyti pareiškimą ant F., nes F. grasino nepilnametei liudytojai U. P., o E. – ant K. dėl mašinos pažeidimų. Į policiją nuvyko už pusės valandos, gal už 30-40 min. nuo įvykio, nes jis (nukentėjusysis) dar šnekėjosi su jos mama. Nepilnametė liudytoja U. P. nežino laiko, kada E. išvyko į policiją. 2-3 val. prasėdėjo policijoje, kol juos priėmė. Į policiją išvyko nepilnametė liudytoja U. P., jos mama, L. ir E.

Nepilnametė liudytoja U. P. žino, kad E. nešioja breketus. Nežino, nuo kada juos nešioja. Kai nepilnametė liudytoja U. P. pradėjo draugauti su E. (2022 m. vasario 21 d.), jų (breketų) dar nebuvo. Jei neklysta, (nukentėjusysis breketus) susidėjo (2022 m.) vasaros viduryje. Nuo breketų E. labai skaudėjo dantis. E. sakė, kad jam sunku valgyti, nemalonus jausmas, bet neminėjo, kad breketai būtų pažeidę burnos gleivinę.

Peržiūrėjusi vaizdo ir garso įrašą, nepilnametė liudytoja U. P. parodė, kad jame mato E. ir ji šalia sėdi. Nėra mačiusi šito įrašo (anksčiau), (teisme) pirmą kartą mato. Nepilnametė liudytoja U. P. nematė arba neatsimena, ar kuri nors iš merginų filmavo. Kaip supranta iš balso, čia filmavo V., nes viena (mergina) buvo su jais, o kita mergina tiesiog stovėjo. Nepilnametė liudytoja U. P. girdėjo, kaip vaizdo ir garso įraše viena iš merginų sako: „Tu ją pastūmei ir mane pastūmei [...].“ Nepilnametė liudytoja U. P. užtikrino, kad to (pastūmimo) nebuvo: nei E., nei L. – niekas nepastūmė K., V., F., net nepalietė. Vienintelis E. išlipo iš automobilio, kai K. trenkė į mašiną. E. išlipo tam, kad nufilmuotų, jei vėl taip atsitiktų (trenktų į jo automobilį). K. kišo ranką pro langą pas „(duomenys neskelbtini)“, L. Prieš įvykį K. su L. labai pykosi. Kažkoks konfliktas tarp jų buvo iš seniau. Atsimena, kad K. su L. kaip ir susitaikė, (todėl, kaip matyti įraše) paspaudė vienas kitam ranką. Iki to laiko tą vakarą jie (kaltinamoji ir liudytojas L. B.) ne pirmą kartą kalbėjosi. Rankos paspaudimas buvo kaip susitaikymo ženklas; čia buvo prieš pat įvykio galą, neatsimena tiksliai. Tikriausiai (parodytas vaizdo ir garso įrašas darytas po to), kai E. įlipo į automobilį, nes nepilnametė liudytoja U. P. neatsimena, kaip viskas tiksliai buvo. E. išlipo iš automobilio tik vieną kartą. Jos (merginų kompanija) kaip ir norėjo išeiti. Rodos, išėjo, o paskui įvyko kitas įvykis su F.

Jis (nukentėjusysis) pasakė, kad jam skauda, po įvykio. Tie sužalojimai tik tada pasirodė; iš pradžių jų nebuvo. Jis įlipo į mašiną ir pasakė, kad jam skauda ir kur. (Tada) nieko nesakė apie burnos pažeidimus. (Nukentėjusysis) sakė, kad skauda skruostai, kur buvo subraižyta, bet tiksliai neapibūdino. Paskui, t. y. pas nepilnametę liudytoją U. P. namuose, (nukentėjusysis) parodė, kad subraižyta. Įvykio vietoje, sėdėdama šalia E., nepilnametė liudytoja U. P. nematė sužalojimų. Vaizdo ir garso įraše matyti, kad filmuojama, kai E. neišlipęs iš mašinos. Dabar (žiūrėdama vaizdo įrašą) nepilnametė liudytoja U. P. nemato, kad jis būtų sužalotas. Mama taip pat gali patvirtinti, kad yra nuotraukos, kaip jo veidas buvo sužalotas. Nuo išvažiavimo iš aikštelės iki nuvykimo į policiją rašyti pareiškimo E. visą laiką buvo su nepilnamete liudytoja U. P. ir L., nebuvo (trumpam) išsiskyrę.

Atsakydama į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgalioto atstovo P. Š. klausimą, nepilnametė liudytoja U. P. nurodė, kad neatsimena, kokia buvo jos reakcija, kai E. (įvykio vietoje) pasakė, jog jam skauda.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 21 d. nepilnametė liudytoja U. P. parodė (1 t., b. l. 48-49), kad jie buvo trise: ji, E. ir L. Važiavo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkti vandens. F. pradėjo rašinėti L., kad nori susitikti, kad atvažiuotų pakalbėti. Nusipirko atsigerti ir grįžo į automobilį.

Netrukus prie automobilio atėjo F., K. ir V. Jos buvo išgėrusios.

Nepilnametė liudytoja U. P., E. ir L. sėdėjo automobilyje, šiek tiek prasidarę langus. Jos (merginų kompanija) norėjo, kad jie išliptų iš automobilio, norėjo išlaipinti juos: kišo rankas pro langus, bandė atidaryti duris. Jie (atvykusieji automobiliu) nelipo. L. sėdėjo automobilio gale, E. ir nepilnametė liudytoja U. P. – automobilio priekyje.

K. iš nervų pradėjo daužyti automobilį: sudavė į galinį ir priekinį sparną, trenkė į stiklą. Atrodo, K. trenkė į automobilį kumščiu, nes liko įlenkimų. Be to, buvo nemažas garsas, kai trenkė. Tada E. išlipo ir pradėjo filmuoti, jeigu vėl pradėtų daužyti automobilį.

K. bandė pulti; sakė E., kad jai trenktų; klausė, ko bijo, vadino „Triochala“. E. nuėjo toliau nuo automobilio ir bandė „nefilmuoti“. K. (duomenys neskelbtini) m. K. sakė, kad jai nieko nebus, jei pas ją ras elektroninę cigaretę, kad ji yra girta ir jai nieko nepadarys, (todėl) gali kviesti policiją. Kitoms (su kaltinamąja atėjusioms merginoms): F. ir V., buvo po (duomenys neskelbtini) m. K. pagrindinė.

Nepilnametė liudytoja U. P. nematė, kaip E. trenkė ar prabrėžė šoną (ranka rodo skruostus). Buvo pažeista burna. Paskui K. nieko nebedarė, bandė susitaikyti. F. šaukė (neaišku ant ko), kad liptų iš automobilio. K. lindo prie E., daužė automobilį. K. norėjo ištraukti iš automobilio L. K. pradėjo šaukti ant E. E. filmavo. Yra įrašas, kaip K. šaukia. K. buvo stipriai išgėrusi alkoholio. K. kalta. Sakė E., kad jai trenktų. E. sužeisti skruostai, burnoje. Konfliktas vyksta nuo seno. F. yra nepilnametės liudytojos U. P. tėčio dukra. F. šaukė, pyko, kad ji (nepilnametė liudytoja U. P.) buvo su L.ir E. F. pyko labiau ant jos (nepilnametės liudytojos U. P.), nes ji tuo metu bendravo su jos (nepilnametės liudytojos F. P.) buvusiu draugu E.

Psichologės klausimas: iš ko nepilnametė liudytoja U. P. sprendžia, kad (kaltinamoji buvo) stipriai išgėrusi? Atsakymas: yra nuotraukos, video. Asmenys matė perkančias alkoholį. Nepilnametė liudytoja U. P. turi video, kur jos išgėrusios. Jos gėrė tą patį vakarą, kai įvyko konfliktas. Klausimas: kokią dieną tai vyko? Atsakymas: 2022 m. spalio 31 d. Klausimas: kokie asmenys buvo įvykio metu? Atsakymas: automobilyje buvo E. K. ir L., pavardės nežino. Lauke buvo F. P., V., pavardės nežino, ir K., pavardės taip pat nežino. Buvo dar viena mergina, bet ji tik stovėjo ir žiūrėjo, nieko nedarė. Klausimas: kur buvo nepilnametė liudytoja U. P., kai įvyko konfliktas tarp E. ir K.? Atsakymas: ji buvo mašinoje, E. ir K. lauke, „biški“ toliau nuėję nuo automobilio. Klausimas: ar nepilnametė liudytoja U. P. matė konfliktą tarp E. ir K.? Jei taip, kas įvyko jo metu? Atsakymas: nematė, nes šnekėjo su kitomis, o E. ir K. buvo lauke toliau nuo automobilio. Klausimas: kada nepilnametė liudytoja U. P. pamatė sužalotą E. veidą? Atsakymas: vienas įbrėžimas buvo ant vieno skruosto, kitas – ant kito. Vienas įbrėžimas ilgesnis, kitas – trumpesnis. Ir buvo vidiniai burnos pažeidimai. Klausimas: ką pasakojo E. apie K. veiksmus? Atsakymas: visą kelią, kol vežė namo, E. sakė, kad K. jam trenkė ir prabrėžė veidą. Visą kelią E. sakė, kad jam tirpsta ir tinsta ta vieta, kur buvo įbrėžimas. Psichologės klausimas: gal kažko dar nepapasakojo? Atsakymas: kaip ir viską, ką prisimena, nes ta diena įsimintina. Gal pridurtų, kad po 15 min. jai paskambino ir grasino (nepilnametė liudytoja F. P.); šaukė, grasino tėčiui.

Teisiamajame teismo posėdyje 2023 m. gegužės 12 d. teismo medicinos ekspertas H. D. paaiškino, kad jis teikė specialisto išvadą, remdamasis užduotimi ir nukentėjusiojo apžiūra. Nustatė du sužalojimus veide: įbrėžimą apatinio žandikaulio kairės šakos projekcijoje ir muštinę žaizdą vidiniame paviršiuje viršutinėje lūpoje. Tikėtina, kad jie padaryti tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais, nes nėra būdingi griuviminei traumai. Teismo medicinos ekspertas negalėjo pasakyti, ar nukentėjusysis susižalojo, ar jį sužalojo. Sužalojimai padaryti rankomis prieinamoje vietoje. Trenkus kumščiu į veidą, galima padaryti muštinę žaizdą. Ar kitas trenks, ar sau trenksi – sužalojimo mechanizmas tas pats. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, nukentėjusysis galėjo pasidaryti tokius sužalojimus, jeigu yra keliama tokia versija.

Žemesnės instancijos teismas

Apžiūrėjęs burną, teismo medicinos ekspertas nustatė nukentėjusiajam žaizdą vidinėje pusėje. 4 d. – per mažai laiko sugyti žaizdoms, nebent tai yra paviršiniai įdrėskimai. Šiuo atveju žaizda puikiai matėsi, ji buvo 0,8 cm dydžio. Jeigu būtų tik paviršiniai gleivinės nubrozdinimai, per 4 paras jų galėjo nelikti. Daugiau sužalojimų nebuvo.

(Nukentėjusysis) teismo medicinos ekspertui sakė, (kad jam sudavė) kumščiu. Iš jo žodžių teismo medicinos ekspertas rašo (įvykio aplinkybes išvadoje). (Nukentėjusysis) galėjo neakcentuoti, kad (sudavė būtent) krumpliu. Jeigu (specialisto išvadoje) parašyta, jog sudavė kumščiu, vadinasi, (nukentėjusysis) sakė (kad jam sudavė) kumščiu. Teismo medicinos ekspertas neatsimena nukentėjusiojo žodžių, nes neįmanoma visko atsiminti, bet jeigu parašyta „kumščiu“, tai (nukentėjusysis) sakė, jog (jam sudavė) kumščiu, gal tik neakcentavo rankos vietos.

Atsakinėdamas į prokuroro G. V. klausimus, teismo medicinos ekspertas H. D. nurodė, kad nustatė (du sužalojimus:) įbrėžimą ir muštinę žaizdą. Pavadinimas „muštinė“ reiškia, kad turi būti smūginis kontaktas, o ne susižalojimas į kažką burnoje. Jeigu yra muštinė žaizda, vadinasi, ji yra smūgio pasekmė, o ne savaiminis susižalojimas. Kadangi anatomiškai dantys yra prie lūpų, tai, trenkus į dantis, gaunasi sužalojimai vidiniame paviršiuje.

Atsakinėdamas į kaltinamosios gynėjo advokato R. D. klausimus, teismo medicinos ekspertas H. D. teigė, kad tai (jo nustatyti sužalojimai) yra smūgių pasekmė, atsitrenkus į kietą, buką paviršių. Išoriškai nesimatė žaizdos vidinėje pusėje. Teismo medicinos ekspertas H. D. konstatavo muštinę žaizdą, nes ji buvo padengta baltu apnašu nelygiais kraštais. Jeigu žaizda būtų atsiradusi įsikandus dantimis, ji būtų buvusi lygiais kraštais. Vadinasi, tai (muštinė žaizda) yra smūgio pasekmė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos ekspertui H. D. parodžius nepilnametės liudytojos V. A. darytą vaizdo įrašą, toliau atsakinėdamas į kaltinamosios gynėjo advokato R. D. klausimus, teismo medicinos ekspertas H. D. patikslino, kad (vaizdo ir garso įraše matyti) ta pati vieta, kurią nukentėjusysis (pirštais) liečia ir kurioje vėliau nustatytas sužalojimas, t. y. apatinio žandikaulio kairės šakos projekcija. Įbrėžimas linijinis. Be abejo, nagu galima padaryti tokį sužalojimą. Teismo medicinos ekspertas H. D. negali kategoriškai paneigti, kad nukentėjusysis susižalojo (įsibrėžė). Ten (prie įbrėžimo apatinio žandikaulio kairės šakos projekcijoje) yra nukentėjusiojo pirštai su nagais, taigi tokia tikimybė egzistuoja.

Teisiamajame teismo posėdyje 2023 m. spalio 9 d. teismo medicinos ekspertas H. D. paaiškino, kad sąvokos „įbrėžimas“ ir „nubrozdinimas“ medicininiu požiūriu reiškia tą patį. Sąvoka „įbrėžimas“ vartojama šnekamojoje kalboje, sąvoka „nubrozdinimas“ – medicininėje. Apžiūros metu jis nustatė ir savo išvadoje teismo medicinos ekspertas H. D. rašė apie „odos nubrozdinimą“. Čia („įbrėžimas“ ir „odos nubrozdinimas“) yra vienas ir tas pats sužalojimas, trečio sužalojimo (kaip kad inkriminuota) nėra. Odos nubrozdinimą galima padaryti nebūtinai atsimušus ar nugriuvus. Jei įbrėži, tai bus nubrozdinimas. Praeito posėdžio metu 2023 m. gegužės 12 d. jis kalbėjo apie „odos nubrozdinimą“. Odos nubrozdinimą užfiksavo apatinio žandikaulio kairės šakos projekcijoje. Nukentėjusiojo skruoste sužalojimų, įbrėžimo nebuvo. Teismo medicinos ekspertas gali kalbėti tik apie tuos sužalojimus, kuriuos užfiksavo apžiūros metu, o ne apie kažkokį trečią sužalojimą, kurio nebuvo ir neužfiksavo. Mediciniškai („įbrėžimą“) vertina kaip „nubrozdinimą“, nes jis padengtas šašu, tai yra linijinis odos nubrozdinimas. Nukentėjusysis sakė, kad jam sudavė kumščiu, o po to ranka griebė už veido. Skruoste sužalojimų nebuvo. Nors minėjo, kad įbrėžimas buvo kairiame skruoste, bet ten jokių žymių, sužalojimų nebuvo. Buvo (sužalojimas) apatinio žandikaulio srityje, išoriškai. Sužalojimą mato kaip nubrozdinimą, kuris padengtas šašu, kaip linijinį odos nubrozdinimą – jokio kito (sužalojimo). Taip nebūna, kad jis (vienas sužalojimas laikui bėgant) virstų kitu. Tiesiog yra nubrozdinimas. Odos nubrozdinimas buvo apatinio žandikaulio kairės šakos srityje. Labai paviršinis sužalojimas per 4 d. gali sugyti, nes 4 d. nėra taip daug. Odos nubrozdinimas galėjo būti padarytas nagu, nes linijinis nubrozdinimas nėra platus. „Įbrėžimas“ arba „odos nubrozdinimas“ yra 2,2 cm ilgio, todėl teoriškai galima braukti sau per visą veidą (ir susižaloti). Teismo medicinos ekspertai iš nuotraukų neatlieka objektų tyrimo, jei jas darė ne specialistai. Tokios taisyklės.

Rašytiniai duomenys:

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 9-11) nukentėjusysis E. K. nurodė, kad jis su U. P. 2022 spalio 31 d. apie 19¹⁵ val. atvažiavo į prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Maždaug po 15 min. prie automobilio priėjo iš matymo pažįstama K. L. su jam nepažįstamomis draugėmis. K. L. ranka trinktelėjo į jo automobilio galinį stiklą. Jis išlipo iš automobilio, kadangi nenorėjo leisti, kad gadintų jo automobilį. K. L. pradėjo vadinti nukentėjusįjį „Triohala“ ir tuo pačiu metu bandė kišti savo ranką į jo automobilį. Jis neleido to daryti: paėmė jos ranką ir patraukė atgal, nenaudodamas daug fizinės jėgos. Ji pradėjo agresyviai elgtis ir ėjo link jo. Jis, vengdamas konfliktų, pradėjo eiti atgal ir taip nutolo nuo automobilio apie 10 metrų. Ji nenustojo eiti link jo. Galiausiai priėjusi prie jo, savo ranka (negali pasakyti kuria) suėmė jam už skruostikaulių ir suspaudė. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. 10 balų sistemoje skausmą vertina 8 (balais). Vengdamas konfliktų ir nenorėdamas naudoti fizinės jėgos, jis tiesiog rankomis bandė blokuoti priėjimą prie jo veido srities ir ėjo link automobilio. Priėjęs prie automobilio jis įsėdo ir konfliktas baigėsi.

Atsisėdęs į automobilį, nukentėjusysis juto didelį skausmą toje vietoje, kurioje K. L. ranka jam suėmė. Besėdint automobilyje, U. P. pasakė, kad jo kairės pusės žande padarytas stiprus odos įbrėžimas. Jis pasinaudojo automobilyje esančiu veidrodžiu ir taip pat pastebėjo, kad yra padarytas sužalojimas. (Suspaudus skruostikaulius), breketai sužalojo žandų vidines sritis. Nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo į gydymo įstaigą ar greitąją medicinos pagalbą nesikreipė. Tačiau apie valandą šaldė veido sritį, nes labai skaudėjo.

2022 m. sausio 31 d. asmens apžiūros protokole su foto lentelėmis (1 t., b. l. 83-89) užfiksuota, kad apžiūros metu ant nukentėjusiojo kairės pusės žando yra stiprus odos įbrėžimas. Įbrėžimas eina nuo lūpų kampo iki ausies. Daugiau sužalojimų nesimato.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2022 m. lapkričio 4 d. išvadoje Nr. G 1573/2022(04) (1 t., b. l. 95) rašoma, kad užduotyje buvo nurodyta, jog K. L. suėmė E. K. už veido. Remiantis tiriamojo žodžiais, suduotas smūgis kumščiu į veidą; po to kelis kartus sugriebė už veido. Nuo breketų burnos gleivinėje atsirado žaizdelių.

Objektyvaus tyrimo duomenys: apatinio žandikaulio kairės šakos projekcijoje įstrižos krypties linijinis 2,2 cm x 0,1 cm odos nubrozdinimas, padengtas rusvu šašu. Viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje kairėje 2 cm nuo vidurinės linijos vertikalios krypties 0,8 cm žaizda, padengta balkšvu apnašu, nelygiais kraštais.

Specialistas nustatė, kad E. K. padaryti šie sužalojimai: muštinė žaizda viršutinės lūpos vidinio paviršiaus kairėje pusėje, odos nubrozdinimas apatinio žandikaulio kairės šakos projekcijoje. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Tikėtina, kad sužalojimai – tiesioginių trauminių poveikių pasekmė, padaryti kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. E. K. nustatyti sužalojimai – tiek visi, tiek kiekvienas atskirai – kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

2022 m. gruodžio 12 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (b. l. 96-98) užfiksuota, kad nukentėjusysis savanoriškai pateikė kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašu.

2023 m. vasario 8 d. kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 99-100) aprašyta vaizdo ir garso įrašo apžiūra. Apžiūrimas kompaktinis diskas, kurio viršuje matomas užrašas „MEDIA“, apačioje matomas užrašas „CD-R 700MB 52x ir 80 Min“ ir ranka parašyta „E. K. pateiktas vaizdo įrašas IT Nr. 01-1-41523-22“.

Įdėjus kompaktinį diską į disko lizdą, matomas vienas failas. Paspaudus du kartus ant vaizdo įrašo su užrašu VID_20221031_195333.mp4, matomas langas. Vaizdo įrašo trukmė 00 min. 39 sek. Vaizdo įraše matyti netoli tamsios spalvos automobilio stovinčios merginos. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai yra F. P. ir G. J.. Girdisi, kaip kažkuri mergina sako: „Nefilmuok, suka.“ Matoma, kaip pasuka kamerą ir kaip link filmuojančio asmens ateina mergina. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai yra K. L.. K. L. griebia už telefono ir sako „nefilmuok“. Vaikinas, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai yra E. K., sako: „Ką noriu, tą ir filmuoju.“ Girdisi, kaip K. L. sako: „Labas, aš – K.“ K. L. eina link E. K.. E. K. traukiasi ir visą laiką filmuoja. Vaizdo įrašo 00:11 sek. girdisi, kaip K. L. sako „Triochala“. E. K. sako: „Pati tu „Triochala“. K. L. sako: „Tai nefilmuok“, ir toliau eina link E. K.. E. K. traukiasi nuo K. L. ir sako: „Pati tu „Triochala“. K. L. sako: „Tai nefilmuok. Bėgi nuo panos.“ Vaizdo įrašo 00:18 sek. matoma, kad E. K. ir K. L. yra pasitraukę nuo tamsios spalvos automobilio. Automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdi asmuo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai yra U. P.. Matoma, kaip prie automobilio vairuotojo pusėje stovi trys merginos. E. K. sako: „O ką man? Ką aš padaryti turiu?“ K. L. sako: „Tai nefilmuok.“ E. K. sako: „Ką noriu, tą filmuoju.“ Matoma, kad K. L. eina šalia E. K. ir jie artėja prie automobilio. K. L. sako: „Tai nefilmuok.“ E. K. sako: „Va, aš savo mašiną filmuoju.“ Matoma, kad K. L. sustoja ir pasisuka į E. K.. E. K. sako: „Dabar trukdai“, ir ranka bando laikyti atstumą nuo K. L., neleidžia jai prie jo prieiti labai arti. K. L. sako: „Aš tau ir trukdysiu.“ Matoma, kaip K. L. neleidžia praeiti E. K. link automobilio, užstoja jam kelią. Vaizdo įrašo 00:31 sek. matomas E. K. rankos mostas, lyg gintųsi ir nustumtų K. L. ranką. Matomas K. L. rankos mostas nuo E. K. galvos ar veido. Girdisi, kaip E. K. sako: „Kas tau yra?“ Matoma, kad K. L. susideda rankas už nugaros ir sako „nefilmuok“. Girdisi, kaip G. J. sako: „K., b**.“ Matoma, kaip G. J. eina link K. L.. K. L. atsistojusi priešais E. K. kartoja „nefilmuok“. E. K. sako: „Ką noriu, tą filmuoju.“ Prie K. L. prieina G. J. ir sako: „(necenzūrinis išsireiškimas). Matai, kad piktybinis.“ Girdisi, kaip K. L. sako: „Pala, pala, pala. Tegul nefilmuoj.“ Matosi, kaip G. J. patraukia K. L. toliau ir priešais kamerą pasirodo F. P.. Vaizdo įrašas baigiasi.

2023 m. sausio 29 d. savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokole (b. l. 102-104) užfiksuota, kad įtariamoji K. L. savanoriškai pateikė kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašu.

2023 m. vasario 8 d. kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 105-106) aprašyta vaizdo ir garso įrašo apžiūra. Apžiūrimas kompaktinis diskas, kurio viršuje matomas užrašas „MEDIA“, apačioje matomas užrašas „CD-R 700MB 52x ir 80 Min“ ir ranka parašyta „K. L. pateiktas vaizdo įrašas IT Nr. 01-1-41523-22“.

Įdėjus kompaktinį diską į disko lizdą, matomas vienas failas. Paspaudus du kartus ant vaizdo įrašo su užrašu VLCI4386, matomas langas. Vaizdo įrašo trukmė 00 min. 59 sek. Vaizdo įraše matyti, kad yra filmuojamas tamsios spalvos automobilis. Vairuotojo vietoje sėdi vaikinas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai yra E. K.. Jis rankoje laiko telefoną. Matoma, kad prie automobilio ties galinėmis keleivio durelėmis stovi mergina. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai yra K. L.. Girdisi, kaip filmuojanti mergina, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai yra V. A., sako: „Tu filmuoji.“ Girdisi, kaip kažkas iš prie automobilio esančių asmenų sako: „Mentus iškviesti?“ Girdisi, kaip E. K. sako „kviesk“. Matoma, kaip E. K. pasuko akis į prie automobilio stovinčią K. L.. K. L. sako: „Ir šiaip per tavo visus vidosus mano rankos už nugaros. Tai tu nieko neįrodysi, mažyti.“ Matoma, kaip V. A. filmuoja nugara į ją stovinčią K. L.. K. L. laiko rankas už nugaros, rankų pirštai sunerti. Fone girdisi juokas. Netoli filmuojančios V. A. esanti mergina, ikiteisminio tyrimo metu iš balso nustatyta, kad tai yra F. P., sako: „Tu, seni, ją palietei.“ Matoma, kaip V. A. apeina F. P. ir sako: „Jeigu mumis visus filmavo, tai ir aš visus filmuosiu.“ Matoma, kad automobilio priekinėje keleivio vietoje sėdi mergina. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai yra U. P.. Ji žiūri į prie automobilio stovinčias merginas. Girdisi, kaip F. P. sako: „Tu ją palietei, tu ją nustūmei ir mane nustūmei, taip kad, vaikyti, nebefilmuok, nes tau bus p***.“ Matoma, kaip V. A. filmuodama pritraukia vaizdą ir filmuoja automobilio galines dureles. Matomas pradarytas galinis automobilio langas. Girdisi, kaip sako: „Ten irgi kažkas dar šneka?“ Matoma, kad K. L. palinkusi prie automobilio galinių durelių. Girdisi, kaip F. P. sako: „Tipo tau žopa bus, jeigu tu mumis filmuoji, nes tai yra žmogaus teisės. Supranti, kad tu gali gauti baudą už tai?“ E. K. sako: „Eik už 100 metrų, jeigu nepatink.“ F. P. sako: „Ne, mes norim pakalbėti su (duomenys neskelbtini).“ Matoma, kaip K. L. įkiša ranką per pravirą galinį automobilio langą ir netrukus langas nusileidžia. Pasimato, kad ant galinės automobilio sėdynės sėdi vaikinas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai yra L. B.. Jis paduoda ranką K. L.. Matoma, kaip filmuojanti V. A. pritraukia vaizdą ir sako: „Tai tu atvažiavai ar mes atvažiavom?“ E. K. sako: „Tai jūs čia stovit.“ V. A. sako: „Bet tu atvažiavai, ne mes. Ar ne tiesą sakau, ką, E.?“ Matoma, kaip filmuodama pritraukia E. K. veidą. Girdisi, kaip F. P. šaukdama sako: „Gali išlipti iš mašinos?“ Girdisi, kaip kažkuri prie automobilio esančių merginų sako: „Palauk, F.!“ Girdisi juokas ir matoma, kaip filmuodama V. A. pritraukia vaizdą. Matoma, kaip L. B. ir K. L., padavę vienas kitam rankas, kalbasi. Girdisi, kaip kažkuri iš prie automobilio esančių merginų sako: „Lipk, n***, į tą mašina pati.“ Matosi, kaip V. A. truputį atsitraukia nuo automobilio ir juokdamasi sako: „Juokinga situacija.“ V. A. filmuoja automobilyje sėdinčius E. K. ir U. P.. Girdisi, kaip F. P. sako: „N***, aš tiesiog nekenčiu.“ Vaizdo įrašas baigiasi.

2023 m. gegužės 24 d. kitų objektų apžiūros protokole su foto lentelėmis (2 t., b. l. 90-94) aprašyta papildoma nukentėjusiojo pateikto vaizdo įrašo apžiūra, siekiant nustatyti tikslų vaizdo įrašo sukūrimo laiką. Medija sukurta 2022 m. spalio 31 d. 19⁵⁴ val.

2023 m. gegužės 24 d. kitų objektų apžiūros protokole su foto lentelėmis (2 t., b. l. 95-99) aprašyta papildoma nepilnametės liudytojos V. A. vaizdo įrašo, kurį pateikė kaltinamoji, apžiūra, siekiant nustatyti tikslų vaizdo įrašo sukūrimo laiką. Vaizdo įraše, pavadintame „VLCI4386“, neatsispindi vaizdo įrašo fiksavimo data ir laikas. Medija sukurta, tiksliau persiųsta kaltinamajai, 2022 m. lapkričio 8 d. 8¹⁰ val.

Motyvuojamoji dalis

Teismo išvados dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/ 2018).‏‏‎

[...] asmens kaltei padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, konstatuoti nepakanka apsiriboti išimtinai tik specialisto išvadoje nustatytais sužalojimais, būtina įvertinti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nesuteikiant nė vienam iš bylos įrodymų prioritetinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016). Atitinkamai nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017). Pažymėtina, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos esant konfliktiniam santykiui, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).‏‏‎

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas, įrodymų pakankamumas, nuoseklumas ar prieštaravimai, logiškumas.

Nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai yra subjektyvios kilmės įrodymų šaltinis, todėl tokių įrodymų patikimumui keliami papildomi reikalavimai. Asmenų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Todėl išvada dėl parodymų patikimumo daroma įvertinus jų turinį ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-589/2006, 2K-440/2010, 2K-309/2011 ir kt.).

Kaltinamoji ir jos gynėjas prašė teismo išteisinti kaltinamąją. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji neigė, kad būtų naudojusi prieš nukentėjusįjį fizinę jėgą, išskyrus, kai ranka pastūmė jį ties krūtine nuo nepilnametės liudytojos F. P., nes prieš tai nukentėjusysis stūmė kaltinamosios draugę F. P., t. y. gynė savo draugę. Aiškino, kad ji bandė atimti iš nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną, siekdama, kad tas nustotų filmuoti; kad nukentėjusysis baiminosi atsakomybės už tai, jog pastūmė nepilnametę liudytoją F. P., ir, norėdamas pakenkti kaltinamajai, galėjo susižaloti.

Nukentėjusysis įrodinėjo, kad kaltinamoji tyčia sužalojo jį, keršydama už tai, jog nutrūko jo romantiniai santykiai su nepilnamete liudytoja F. P. ir/ar po to nukentėjusysis ėmė draugauti su nepilnametės liudytojos F. P. seserimi nepilnamete liudytoja U. P..

Prokuroras siūlė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 str.).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta fizinė žala kito asmens sveikatai arba buvo siekiama tokią žalą padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-299-648/2015, 2K-152-689/2021). Žmogaus sveikata yra vienas iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų gėrių, todėl asmuo privalo būti apsaugotas nuo neteisėto fizinio poveikio. Žinoma, tai neturėtų būti suprantama taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso negali taikyti BK 37 straipsnyje įtvirtinto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto, tačiau šiose bylose, sprendžiant padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo klausimą, turi būti itin kruopščiai įvertintas šio įstatymo saugomo gėrio pažeidimo būdas bei laipsnis. Tyčiniai nusikaltimai, kuriais buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai, padaryti panaudojant įrankius ir priemones, suduodant smūgius į gyvybiškai svarbius organus, naudojant intensyvų, taip pat ilgalaikį fizinį smurtą, smurtą naudojant prieš daugiau nei vieną nukentėjusįjį ir panašiomis sąlygomis, neturėtų būti pripažįstami mažareikšmiais‏‏ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-387/2023).

Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatė, kad įvykio dalyvių santykiai daugiasluoksniai, persipynę, iš dalies taip ir liko latentiniai.

Tam tikru periodu iki 2022 m. vasario 21 d. nukentėjusysis draugavo su nepilnamete liudytoja F. P., buvo pora.

Nuo 2022 m. vasario 21 d. nukentėjusysis pradėjo draugauti su nepilnamete liudytoja U. P.. Sutapimas ar ne, kad nukentėjusiojo ir liudytojų U. P. bei L. B. keliai išsiskyrė 2022 m. gruodį, t. y. prieš pastarųjų apklausas pas ikiteisminio tyrimo tyrėją.

Įvykio išvakarėse (2022 m. spalio 30 d.) liudytojas L. B. paliko nepilnametę liudytoją F. P.. Įvykio dieną nepilnametė liudytoja F. P. pirko (arba jai nupirko) alkoholio ir tai matė vienas bendras jos ir nepilnametės liudytojos U. P. pažįstamas. Nepilnametė liudytoja F. P. telefonu prašė nepilnametės liudytojos U. P. užstoti ją, jeigu prireiktų (pirmiausia prieš tėtį).

Nepilnametė liudytoja F. P. parašė liudytojui L. B., kad nori susitikti, ir (klausė), ar jis atvažiuotų prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas L. B. buvo su draugais: nukentėjusiuoju ir nepilnamete liudytoja U. P.. Automobiliu trise atvyko greta parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie PC „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini).

Atvykusieji automobiliu jautėsi nesaugiai ir iš automobilio nelipo. Sėdėjo užsirakinę, o su kaltinamąja ir nepilnamete liudytoja F. P. bendravo per atidarytą automobilio langą. Kaltinamoji ir nepilnametė liudytoja F. P. bandė atidaryti automobilio kairės pusės dureles, ties kuriomis vairuotojo vietoje sėdėjo nukentėjusysis, už jo keleivio vietoje ant galinės sėdynės – liudytojas L. B., tačiau nesėkmingai. Kaltinamoji ėmė daužyti nukentėjusiojo automobilį. Teismo nuomone, tokiu būdu ji siekė, kad atvykusieji automobiliu išliptų laukan.

Iš automobilio išlipo tik nukentėjusysis. Veiksmas tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo persikėlė į automobilio priekį. Kaltinamoji sekiojo paskui nukentėjusįjį, eskalavo konfliktą, reikalaudama liautis filmavus, nors prieš tai ji elgėsi nederamai (daužė automobilį, su kuriuo atvažiavo nukentėjusysis), todėl pastarasis turėjo teisę viešoje vietoje filmuoti, kad turėtų įrodymų, jeigu kaltinamoji toliau būtų daužiusi automobilį.

Po kurio laiko nukentėjusysis grįžo į automobilį. Atvykusiesiems besėdint automobilyje, mobiliojo ryšio telefonais iš vienos pusės filmavo nukentėjusysis, iš priešingos – nepilnametė liudytoja V. A.. Nukentėjusysis ištrynė ką tik automobilyje savo filmuotą medžiagą.

Nepilnametės liudytojos F. P. teigimu, praėjus gal 5 min. nuo įvykio, paskambino jos sesuo ir nurodė, jog jam (nukentėjusiajam) perbrėžė žandą, kaip jos taip negražiai pasielgė. Tuo metu jos (merginų kompanija) buvo autobusų stotelėje prie PPC „(duomenys neskelbtini)“. Apie tai nepilnametė liudytoja F. P. pasakė (su ja buvusioms) kaltinamajai ir liudytojoms G. J., V. A..

Atvykusieji automobiliu išvyko iš automobilių stovėjimo aikštelės pas nepilnametę liudytoją U. P. į namus. Ten nepilnametė liudytoja U. P. užleido tėčiui paklausyti automobilyje darytą garso įrašą, kai ji kalbėjo su seserimi, nepilnamete liudytoja F. P.. Nukentėjusysis šaldė kairę veido pusę. Nepilnametės liudytojos U. P. mama šnekėjosi su nukentėjusiuoju ir siūlė jam kreiptis į policiją. Į policiją vyko nukentėjusysis, liudytojas L. B., nepilnametė liudytoja U. P. ir jos mama.

Kaltinamoji buvo kaltinama, kad dviem smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam tris sužalojimus, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas:

1) tyčia ranka sugriebė nukentėjusiajam už skruostikaulių ir nagais nubrėžė kairės pusės skruostą;

2) rankos krumpliais kliudė veidą – viršutinę lūpą, padarydama muštinę žaizdą viršutinės lūpos vidinio paviršiaus kairėje pusėje, odos nubrozdinimą apatinio žandikaulio kairės šakos projekcijoje.

Nukentėjusysis nurodė dar vieną (ketvirtą) sužalojimą burnos gleivinėje nuo breketų, kai kaltinamoji suėmė jam už skruostikaulių ir suspaudė, judino veidą į šalis, bet toks sužalojimas neinkriminuotas.

Skruostas – veido šoninė viršutinė sritis, esanti tuoj žemiau akių, tarp nosies ir ausų. Skruosto pagrindą sudaro vienas tvirčiausių kaulų – skruostikaulis, jungiantis veido griaučius su smegenine. Per labiausiai atsikišusius skruostų taškus matuojamas veido plotis. Didžiąją skruosto dalį dengia bekaulis sluoksnis, sudarantis burnos šonus, vidinė skruostų dalis išklota burnos gleivine (informacijos šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Skruostas).

Skruostikaulis – kaukolės veidinės dalies porinis plokščiasis kaulas, esantis veido šone, įeinantis į akiduobės šoninę sieną ir smilkininę duobę, su smilkinkaulio skruostine atauga sudarantis skruosto lanką (informacijos šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Skruostikaulis).

Apatinis žandikaulis – neporinis, vienintelis paslankus kaukolės kaulas, sudarantis apatinės veido dalies griaučius. Judėdamas jis dalyvauja kramtyme ir artikuliuotoje kalboje. [...] Apatinio žandikaulio forma netaisyklinga: jis sudėtas iš pasagos pavidalo kūno ir nuo pasagos užpakalinių galų kylančios porinės šakos (informacijos šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Apatinis_%C5%BEandikaulis).

Kaip minėta, pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2022 m. spalio 31 d. protokole nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamoji ranka suėmė jam už skruostikaulių ir suspaudė. [...] Automobilyje U. P. sakė, kad jo kairės pusės žande padarytas stiprus odos įbrėžimas.

Nepilnametė liudytoja U. P. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 21 d. tvirtino, kad iš karto po įvykio automobilyje matė įbrėžimus ant abiejų nukentėjusiojo skruostų.

Liudytojas L. B. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 25 d. teigė, kad nukentėjusysis parėjo į automobilį sužalotu veidu. Jis matė įbrėžimą ant nukentėjusiojo skruosto beveik prie pat žandikaulio (tik nepasakys kurioje pusėje) tuo metu, kai nukentėjusysis (įvykio vietoje) įsėdo į automobilį. Teisiamajame teismo posėdyje 2023 m. gegužės 12 d. liudytojas L. B. tris kartus tikslino, kada ir kaip matė įbrėžimą ant nukentėjusiojo.

Žemesnės instancijos teismas

Iš foto lentelių prie asmens apžiūros 2022 m. spalio 31 d. protokolo, kurios darytos įvykio vakarą fotografuojant nukentėjusįjį iš toliau visu ūgiu, po to – arčiau (maždaug per 30-50 cm) tik veidą ir veidą profiliu, nesimato, kad ant nukentėjusiojo kairiojo skruosto būtų įbrėžimas. Teismo medicinos ekspertas H. D. posėdyje paaiškino, kad nukentėjusiojo skruoste sužalojimų nebuvo. Labai paviršinis sužalojimas per 4 d., kai jis apžiūrėjo nukentėjusįjį, gali sugyti. Teismas sprendžia, kad nepasitvirtino inkriminuota aplinkybė, jog kaltinamoji nubrėžė nagais nukentėjusiojo kairės pusės skruostą.

Tyrėjos darytose foto lentelėse prie asmens apžiūros 2022 m. spalio 31 d. protokolo ant nukentėjusiojo kairės pusės žando užfiksuotas įbrėžimas, kuris eina nuo kairės ausies beveik iki kairės pusės lūpų kampo.

Specialistas 2022 m. lapkričio 4 d. išvadoje nurodė tokius sužalojimus ant nukentėjusiojo kūno, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas: muštinę žaizdą viršutinės lūpos vidinio paviršiaus kairėje pusėje ir odos nubrozdinimą apatinio žandikaulio kairės šakos projekcijoje. Tikėtina, kad abu sužalojimai padaryti tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais.

Teismo medicinos ekspertas H. D. posėdyje paaiškino, kad „muštinė žaizda“ reiškia, jog turi būti smūginis kontaktas, o ne susižalojimas į kažką burnoje; kad muštinė žaizda yra smūgio pasekmė; kad sąvokos „įbrėžimas“ ir „nubrozdinimas“ medicininiu požiūriu reiškia tą patį; kad nubrozdinimą galima padaryti nebūtinai atsimušus, nugriuvus, bet ir į(si)brėžus.

Oda yra vienas didžiausių ir svarbiausių žmogaus organų, saugantis mūsų kūną nuo ligų sukėlėjų, mechaninių, terminių ir kitų traumų. Ji minkšta ir elastinga, tačiau gana lengvai pažeidžiama. Smailiu daiktu ją nesunku pradurti, aštriu – įbrėžti ar įpjauti, o atsimušus į kietą paviršių – nubrozdinti. [...] Nusibrozdinus pažeidžiamas viršutinis odos sluoksnis epidermis. Dažniausiai nubrozdinamos tos kūno vietos, kuriose mažiau minkštųjų audinių – keliai, alkūnės, kulkšnys, kakta, delnai ar kitos vietos, kuriomis atsiremiame griūdami siekdami sušvelninti smūgį. [...] Dažnai nusibrozdinus pažeidžiamas didelis odos plotas. Įbrėžimų ir įdrėskimų, kurie taip pat pažeidžia tik odos paviršių, gali atsirasti nuo kontakto su aštriomis žolėmis, medžių šakomis, augalais su spygliais, dygliais [...] (informacijos šaltinis: https://www.manovaistine.lt/supuliuoti-gali-ir-ibrezimas-ir-nubrozdinimas).

Nubrozdinimas – tai viršutinio odos sluoksnio (epidermio) sužalojimas šiurkščiu traumuojančio daikto paviršiumi, kuriam būdingas nežymus, rasojantis kraujavimas. [..] atviras odos paviršius yra paliečiamas kito daikto šiurkščiu paviršiumi. Liečiantis kontaktiniams paviršiams švelnus odos paviršinis sluoksnis nutrinamas. Pagal tai, kokiu greičiu ir jėga liečiasi odos ir ją traumuojančio daikto/agento paviršiai, įvyksta paviršesnis arba gilesnis sužalojimas. Įvykus traumai patiriamas vidutinio intensyvumo skausmas. Netrukus sužalotame odos paviršiuje pasirodo rasojančio pobūdžio neintensyvus kraujavimas. Po tam tikro laiko aplink sužalotą paviršių išryškėja nežymus odos patinimas, paraudimas. Gerai išryškėja sužaloto odos paviršiaus plotas. Sustojus kraujavimui, nubrozdintas odos paviršius pasidengia rausvu sausu odos šašu (informacijos šaltinis: https://www.eurovaistine.lt/patarimai-ir-straipsniai/gera-savijauta-kasdien/namu-vaistinele/kaip-priziureti-nubrozdinimus-ir-zaizdas).

Remiantis šiomis ištraukomis, daroma išvada, kad objektyviai sąvokos „įbrėžimas“ ir „nubrozdinimas“ nėra tapačios, tačiau, subjektyviu teismo medicinos eksperto H. D. supratimu, jos tapačios.

Kaltinamajai inkriminuotas vienas trauminis poveikis (rankos krumpliais kliudė veidą) su dvejopomis pasekmėmis: padarė muštinę žaizdą viršutinės lūpos vidinio paviršiaus kairėje pusėje ir odos nubrozdinimą apatinio žandikaulio kairės šakos projekcijoje. Tai prieštarauja specialisto 2022 m. lapkričio 4 d. išvadai ir paaiškinimams, pagal kuriuos dvejopas pasekmes sukėlė du trauminiai poveikiai.

Nukentėjusysis ir teismo medicinos ekspertas skirtingai teigė, ar, atliekant objektų tyrimą, nukentėjusysis nurodė ar nenurodė, kad kaltinamoji sudavė jam smūgius kumščiu į veidą (ir taip padarė sužalojimus).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 14 d., t. y. po specialisto 2022 m. lapkričio 4 d. išvados, nukentėjusysis parodė, kad kaltinamoji rankos krumpliais vieną kartą kliudė veido sritį ir pataikė jam į viršutinę lūpą. Nukentėjusysis nežino, kodėl teismo medicinos ekspertas pamanė, jog lūpą kliudė ne rankos krumpliais, o sudavė kumščiu. Gal jis kažką ne taip pasakė arba teismo medicinos ekspertas ne taip suprato. Po to kaltinamoji nagais nubrėžė kairės pusės skruostą. Kitaip tariant, nukentėjusiojo teigimu, pirmiausia atsirado muštinė žaizda, vėliau – įbrėžimas (arba, subjektyviu teismo medicinos eksperto H. D. supratimu, „odos nubrozdinimas“).

Teisiamajame teismo posėdyje 2023 m. balandžio 17 d. nukentėjusysis parodė, kad visų pirma kaltinamoji stipriai sugriebė jam už apatinio žandikaulio ir suspaudė; nuo breketų atsirado vidiniai sumušimai. Vėliau nukentėjusysis sakė, kad jis rankomis bandė patraukti kaltinamosios rankas, jog ši nebelaikytų už žandikaulio, ir tada ji jam nagais nubrėžė. Nukentėjusysis išsitraukė telefoną ir filmavo. Nukentėjusiajam filmuojant, jam suduotas smūgis į veido sritį, jį kliudė. (Kaltinamoji) trenkė nukentėjusiajam į veidą. Buvo sužalota viršutinė lūpa vidinėje pusėje priekinėje dalyje. Taigi, nukentėjusiojo teigimu, pirmiausia, iki jis pradėjo filmuoti, atsirado vidiniai sumušimai ir įbrėžimas, vėliau, nukentėjusiajam filmuojant, – muštinė žaizda. Taip pat teisiamajame teismo posėdyje 2023 m. balandžio 17 d. nukentėjusysis paneigė 2022 m. lapkričio 14 d. savo duotų parodymų dalį, kad kaltinamoji nesudavė jam į veidą.

Teisiamajame teismo posėdyje 2023 m. spalio 9 d. nukentėjusysis parodė, kad „odos nubrozdinimas“ (subjektyviu teismo medicinos eksperto H. D. supratimu) arba objektyviai įbrėžimas (apatinio žandikaulio kairės šakos projekcijoje) padarytas, kai (kaltinamoji) bandė sugriebti už apatinio žandikaulio ir nagais kažkaip įbraukė griebdama, t. y. ne trenkiant į veidą.

Nepilnametė liudytoja U. P. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 21 d. tvirtino, kad visą kelią, kol nukentėjusysis vežė namo, jis pasakojo, jog kaltinamoji jam trenkė ir prabrėžė veidą.

Teisiamajame teismo posėdyje 2023 m. liepos 17 d. nepilnametė liudytoja U. P. nurodė, kad iš pradžių sužalojimų (nukentėjusiojo veide) nebuvo. Po įvykio važiuojant namo, nukentėjusysis pasakojo, kad kaltinamoji suėmė jam už veido; vėliau nukentėjusysis sakė, kad jam skauda. Garaže nepilnametė liudytoja U. P. pašvietė į nukentėjusiojo veidą. Ant nukentėjusiojo veido matėsi sužalojimai, tokie įbrėžimai, ėmė tinti, jei neklysta, labai skaudėti, t. y. nepilnametė liudytoja U. P. nebenurodė, kad nukentėjusysis pasakojo, jog kaltinamoji jam trenkė ir prabrėžė veidą.

Žemesnės instancijos teismas

Nukentėjusysis pateikė vaizdo ir garso įrašą, darytą įvykio vietoje. Teismas jį peržiūrėjo ir padarė 14 vaizdo ir garso įrašų stop kadrų nuotraukų, įkėlė jas į kompaktinį diską, kuriame įrašytas nukentėjusiojo pateiktas vaizdo ir garso įrašas.

Tik paleidus nukentėjusiojo pateikto vaizdo ir garso įrašą, pradžioje fone girdisi žodis „nefilmuok“. Antrą įrašo sekundę (stop kadro nuotrauka Nr. VID_20221031_195333.mp4_snapshot_00.02.000.jpg,) matyti, kad kaltinamoji eina prie, kaip žinoma iš bylos, filmuojančio nukentėjusiojo. Iš kaltinamosios striukės kairės rankovės matosi jos kairė ranka, nesimato dešinės rankos. Striukė persikreipusi į dešinę pusę. Kaip galima suprasti, dešinė ranka įtraukta į striukės dešinę rankovę. Nukentėjusysis sako: „Ką noriu, tą...“ Jis nebaigia sakinio. Trečią įrašo sekundę (stop kadrų nuotraukos Nr. VID_20221031_195333.mp4_snapshot_00.02.905.jpg, Nr. VID_20221031_195333.mp4_snapshot_00.03.000.jpg ir Nr. VID_20221031_195333.mp4_snapshot_00.03.037.jpg) matyti, kad kaltinamoji tiesia dešinę ranką prie filmuojančio nukentėjusiojo. Kaltinamosios nykštys ir smilius išskėsti ir stipriai įtempti. Matosi didžioji dalis delno. Likę trys kaltinamosios dešinės rankos pirštai nepatenka į objektyvą. Kadangi žemiau nesimato, jog kiti trys dešinės rankos pirštai būtų sulenkti, galima spręsti, kad visi kaltinamosios dešinės rankos pirštai išskėsti ir stipriai įtempti. Toliau trečią-penktą įrašo sekundėmis (stop kadrų nuotraukos Nr. VID_20221031_195333.mp4_snapshot_00.03.194.jpg, Nr. VID_20221031_195333.mp4_snapshot_00.05.000.jpg ir Nr. VID_20221031_195333.mp4_snapshot_00.05.135.jpg) juodame fone filmuojamas šviesos šaltinis (kaip galima suprasti, automobilių stovėjimo aikštelės apšvietimo stulpai). Nepilnametė liudytoja U. P. sėdi automobilyje, liudytoja G. J. stovi prie automobilio ir panašu, kad abi merginos stebi, kas vyksta automobilio priekyje. Kaltinamosios dešinysis žastikaulis nuleistas. Ji sako „nefilmuok“. Šeštą įrašo sekundę girdisi, kaip nukentėjusysis sudirgusiu balsu klausia: „Ką aš žinau, kas tave filmuoja?“ Nesigirdi, kad prieš tai nukentėjusysis būtų išleidęs kokį nors garsą: šauksmą, riksmą, aimaną, dejonę. Kitaip nei rašoma kitų objektų apžiūros 2023 m. vasario 8 d. protokole, nukentėjusiojo filmuojamoje medžiagoje nesimato, kad kaltinamoji būtų griebusi už (nukentėjusiojo) mobiliojo ryšio telefono, kuriuo jis tuo metu tuo telefonu filmavo. Tačiau nukentėjusysis teisiamajame teismo posėdyje 2023 m. balandžio 17 d. neneigė, kad kaltinamoji siekė paimti iš jo mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo jis tuo metu filmavo. Kaltinamoji aiškino, kad bandė atimti iš nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną, siekdama, jog tas nustotų filmuoti. Iš nukentėjusiojo reakcijos (sudirgusio balso) galima manyti, kad šiuo momentu kaltinamoji galėjo įbrėžti jam apatinio žandikaulio kairės šakos projekcijoje. Septintą-devintą įrašo sekundėmis kaltinamoji sako: „Aš žinau, kad tu filmuoji. Labas. Aš – K.“

Dvidešimt trečią įrašo sekundę (stop kadro nuotrauka Nr. VID_20221031_195333.mp4_snapshot_00.23.000.jpg) matyti, kad liudytojos G. J., V. A. ir F. P. kalbasi tarpusavyje prie automobilio.

Dvidešimt septintą įrašo sekundę (stop kadro nuotrauka Nr. VID_20221031_195333.mp4_snapshot_00.27.533.jpg) nukentėjusysis sako, kad kaltinamoji jam trukdo (kaip galima suprasti, praeiti prie automobilio).

Nuo trisdešimtos įrašo sekundės (stop kadrų nuotraukos Nr. VID_20221031_195333.mp4_snapshot_00.30.258.jpg, Nr. VID_20221031_195333.mp4_snapshot_00.31.267.jpg, Nr. VID_20221031_195333.mp4_snapshot_00.31.367.jpg,

Nr. VID_20221031_195333.mp4_snapshot_00.31.369.jpg, Nr. VID_20221031_195333.mp4_snapshot_00.32.000.jpg) matyti, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis susistumdo. Nukentėjusysis stūmė kaltinamąją nuo savęs plaštaka, alkūne. Kaltinamoji toliau reikalauja nebefilmuoti.

Teisiamajame teismo posėdyje 2023 m. balandžio 17 d. prokuroras pažymėjo, kad kaltinime nėra tokio teiginio, jog (nukentėjusiajam) buvo suduotas smūgis.

BPK 256 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę inkriminuoti kitokias faktines aplinkybes, nei nurodyta kaltinamajame akte.

Viena vertus, nekorektiška klausti, reikalauti ir tikėtis iš puolamo, mušamo, besiginančio žmogaus, kad jis įsidėmėtų bei papasakotų, kas, kada, kur, kaip, su kuo, kiek kartų ir t. t. jam sudavė ar įspyrė; kita vertus, fizinių sąlyčių su pasekmėmis (įbrėžimu/odos nubrozdinimu, muštine žaizda) aptariamu atveju, anot nukentėjusiojo, buvo minimaliai – 2-3, fiziniai sąlyčiai su pasekmėmis neintensyvūs, su pertraukomis (iki ir po nukentėjusiojo filmavimo), todėl, teismo manymu, nukentėjusysis turėtų žinoti ir galėti nuosekliai papasakoti, kada ir kaip kaltinamoji jį sužalojo: įbrėžė/nubrozdino žandą ir padarė muštinę žaizdą.

Nukentėjusiajam ir nepilnametei liudytojai U. P. keičiant parodymų dalį, susijusią su smūgio (ne)sudavimu; nukentėjusiajam negalint detalizuoti smūgio sudavimo aplinkybių (kada, kur, kaip nukentėjusioji trenkė), teismas nėra įsitikinęs, kad kaltinamoji trenkė nukentėjusiajam į veidą ir padarė muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje bei „odos nubrozdinimą“ (subjektyviu teismo medicinos eksperto H. D. supratimu) arba objektyviai įbrėžimą apatinio žandikaulio kairės šakos projekcijoje, todėl neinkriminavo kitokių faktinių aplinkybių, nei yra nurodyta kaltinamajame akte.

Veiksmažodis „kliudyti“ suprantamas kaip liesti, pataikyti, užgauti (informacijos šaltinis https://www.lietuviuzodynas.lt/zodynas/Kliudyti). Tokia sąvoka paprastai vartojama kalbant apie nusikalstamas veikas dėl neatsargumo, kai kaltininko veiksmuose nėra tyčios (pvz., avarijų bylose). Anksčiau teismo nurodyti argumentai nepaneigia kaltinamosios versijos, jog ji bandė atimti iš nukentėjusiojo jo mobiliojo ryšio telefoną, siekdama, kad tas nustotų filmuoti, ir tokiu būdu galėjo atsitiktinai, o ne tyčia kliudyti nukentėjusiojo žandikaulį ir padaryti „odos nubrozdinimą“ (subjektyviu teismo medicinos eksperto H. D. supratimu) arba objektyviai įbrėžimą. Nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį neapima neatsargios kaltės formos.

Norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, būtina surinkti įrodymus, kad yra padaryta veika, atitinkanti visus nusikalstamos veikos sudėties požymius. LR BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-283-746/2015, 2K-496-746/2015).

Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

Teismų praktikoje pažymima, kad kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytos veikos padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-458/2020). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, LR BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-455/2014).

Nepasitvirtinus, kad kaltinamoji padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką, ji išteisinama (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 174-176) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis, vėliau panaikinama (BPK 139 str. 3 d.).

Dėl išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo priteisimo

Kaltinamosios gynėjas advokatas R. D. prašė priteisti jo ginamajai iš valstybės 700 € išlaidų už jai suteiktas teisines paslaugas atlyginimą ir pridėjo patvirtinimo apie lėšų įskaitymą kopiją.

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103-106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 105 straipsnio 5 dalis numato, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, [...], proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 105 straipsnio 6 dalis numato, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. BPK 106 straipsnio 3 dalis numato, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių (BK 140 straipsnio 4 dalis, BPK 167 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, tai ikiteisminis tyrimas dėl tos veikos daromas tik gavus atitinkamą skundą, pareiškimą ar reikalavimą (BPK 167 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinę praktiką nukentėjusiojo iniciatyva dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, reiškiama skundu, nėra apribota tam tikra skundo forma, todėl neprieštarauja įstatymo prasmei tokie atvejai, kai ikiteisminis tyrimas pradedamas nukentėjusiajam pareiškus valią dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo įvairiomis formomis (pvz., protokolu-pareiškimu), tarp jų ir procese duodamais parodymais, nes BPK nėra nustatyta nei nukentėjusiojo skundo, nei jo teisėto atstovo pareiškimo forma ir turinys. Esminė reikšminga aplinkybė tokiu atveju yra tai, ar nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas išreiškė norą, ėmėsi iniciatyvos pradėti baudžiamąjį procesą dėl padarytos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-346-303/2017, 2K-134-222/2019, 2K-102-697/2020, 2K-148-697/ 2021).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, jos apimtį ir kitas svarbias aplinkybes gali sumažinti išteisintajam atlygintinų proceso išlaidų dydį, pateikdamas tokio sprendimo motyvaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113-489/2021).

Teisingumo ministras 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtino rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 4 punktas numato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant apie atlygintinų išlaidų dydį.

Šiuo atveju aktualūs tokie kriterijai kaip baudžiamojo proceso trukmė ir su tuo tiesiogiai susijusios advokato darbo laiko sąnaudos. Bylos duomenimis, advokatas R. D. gynė kaltinamąją teisminio nagrinėjimo metu (2 t., b. l. 18-19). Jis dalyvavo 5 teisiamuosiuose teismo posėdžiuose, bendra posėdžių trukmė apie 10 val. 30 min. Kaltinamoji sumokėjo už gynimą 700 € honorarą (2 t., b. l. 122, 147). Vidutinis valandinis tarifas – 70 € (bruto).

Pagal Rekomendacijų 9 punktą maksimalus baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių).

Pagal Rekomendacijų 10.1.2. punktą rekomenduojamas atlygintinų išlaidų maksimalus dydis baudžiamosiose bylose, kai ginamasis įtariamas (kaltinamas) padaręs nesunkų nusikaltimą, yra 1,5 (koeficiento).

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2023 m. II ketvirtį sudarė 2 000 €, tad maksimalus rekomenduojamas dydis būtų 3 000 €. Prašomas priteisti teisinių paslaugų dydis – 700 € – nelaikomas pernelyg dideliu, todėl kaltinamajai priteisiamas visas jos turėtų išlaidų už advokato pagalbą atlyginimas.

Proceso išlaidų atlyginimas nepriteisiamas iš nukentėjusiojo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kaltinamosios išteisinimą didesne dalimi lėmė dviprasmiška specialisto išvados dalis dėl „odos nubrozdinimo“ ir klaidinga išvados interpretacija bei ydingai suformuluotas pranešimas apie įtarimą, vėliau – kaltinimas (sudubliuoti sužalojimų padarymo būdas, laikas, priemonės, fizinių sąlyčių skaičius, pasekmės ir jų lokacija). Mažesne dalimi lėmė tai, kad nukentėjusysis, atsakinėdamas į klausimus, papildė ir pakeitė parodymus, bet juos taip pat iš dalies keitė ir viena pačių svarbiausių įvykio dalyvių – nepilnametė liudytoja U. P..

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 429 patvirtino prašymų atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašą. Pagal šį teisinį reglamentavimą Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nagrinėja prašymus ir atlygina išlaidas už advokato pagalbą, kai įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis.

Dėl daiktinių įrodymų

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: 2 kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais iš įvykio vietos su stop kadrų nuotraukomis ir 4 kompaktiniai diskai su nepilnamečių liudytojų apklausų pas ikiteisminio tyrimo tyrėją vaizdo ir garso įrašais, kurie prisegti dviejuose vokuose prie 1 tomo galinio viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinami su byla (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltintą pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, išteisinti, konstatavus, kad ji nepadarė veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių.

K. L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis, vėliau panaikinti.

Priteisti K. L. iš valstybės 700 € išlaidų už advokato pagalbą teisme atlyginimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: 2 kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais iš įvykio vietos su stop kadrų nuotraukomis ir 4 kompaktinius diskus su nepilnamečių liudytojų apklausų pas ikiteisminio tyrimo tyrėją vaizdo ir garso įrašais, kurie prisegti dviejuose vokuose prie 1 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Alma Berniūnaitė