Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-01-31 · Civilinė byla Nr. 2S-256-467/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-31
Bylos Nr.
2S-256-467/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23547-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Suinteresuotas asmuo
V. P., A. S., R. V., A. K., V. D.
Kreditorius
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-256-467/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23547-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.5.1. (s)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. sausio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarties, kuria leista išieškotojui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos priverstinai nugriauti automobilių stovėjimo aikštelę, pastatytą žemės sklype (duomenys neskelbtini) bei išieškoti patirtas išlaidas iš skolininko 898-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos išieškotojo naudai, civilinėje byloje pagal antstolės I. B. prašymą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuotieji asmenys – V. P., A. S., R. V., A. K., V. D., išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, skolininkas 898-oji daugiabučio namo savininkų bendrija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Antstolė I. B. 2016-07-01 kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame nurodė, kad ji vykdomojoje byloje Nr.0011/16/00562 vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-24 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-30-155/2014 dėl savavališkos statybos, skolininkas – 898-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, išieškotojas - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Vykdomasis dokumentas įpareigoja atsakovą 898-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2015-03-27) savo lėšomis nugriauti automobilių stovėjimo aikštelę, pastatytą žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Taip pat vykdomajame rašte nurodyta, kad, 898-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti automobilių stovėjimo aikštelę, pastatytą žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 898. Antstolės 2016-04-18 patvarkymas dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti automobilių stovėjimo aikštelę ir sutvarkyti statybvietę išsiųstas 898-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos vadovui V. P., bendrijos valdybos nariams A. S., R. V., A. K., V. D.. Patvarkymai dėl įpareigojimo įteikti 2016-04-23 ir 2016-04-27. Antstolė 2016-04-27 gavo A. S. pranešimą, kad jis nėra bendrijos valdybos narys nuo 2013-03-20, tačiau 2016-06-28 duomenimis pagal bendrijos valdybos juridinių asmenų registro išrašą A. S. valdybos narys yra nuo 2013-07-20. Nuo 2016-04-23 iki 2016-06-27 informacijos apie patvarkymo dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymą suinteresuotieji asmenys nepateikė, todėl pareiškėja prašo taikyti sprendime nurodytas pasekmes, tai yra leisti išieškotojui Valstybinei planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti automobilių stovėjimo aikštelę, pastatytą žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš 898-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos.

Atsiliepimas

Išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašė prašymą tenkinti.

Suinteresuotieji asmenys V. P., R. V. ir A. K. pateikė atsiliepimą, kuriame su antstolės prašymu nesutiko, prašė jį atmesti ir nustatyti papildomą, ne trumpesnį kaip 3 mėnesių terminą, teismo sprendimo įvykdymui. Nurodė, kad 898-oji daugiabučių namų savininkų bendrija 2016-05-23 prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama atnaujinti procesą Vilniaus miesto aplinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-30-155/2014, į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis įtraukti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojus O. S., V. M., I. U., B. P., A. Z., S. F., Z. I., A. V., I. L., B. B., V. M., R. R., D. U., Z. Š., R. S., D. P., V. K., S. S., J. G., R. V., S. L. ir, atnaujinus procesą bei iš naujo išnagrinėjus bylą, Vilniaus apygardos teismo 2015-03-27 sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti. Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-22 nutarties, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo, yra paduotas atskirasis skundas. Taip pat nurodė, kad bendrija, jos nariai ir valdymo organai yra suinteresuoti teismo sprendimą įvykdyti kaip įmanoma ekonomiškesnėmis priemonėmis, yra pasiryžę teismo sprendimą įvykdyti gera valia, savo jėgomis ir lėšomis.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 19 d. nutartimi antstolės I. B. prašymą tenkino - leido išieškotojui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos priverstinai nugriauti automobilių stovėjimo aikštelę, pastatytą žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), bei išieškoti patirtas išlaidas iš skolininko 898-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai. Teismas nustatė, kad antstolė I. B. vykdomojoje byloje Nr. 0011/16/00562 vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-24 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-30-155/2014 dėl savavališkos statybos, skolininkas – 898-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, išieškotojas - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Nurodė, kad vykdomasis dokumentas įpareigoja atsakovą 898-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2015-03-27) savo lėšomis nugriauti ginčo automobilių stovėjimo aikštelę, pastatytą žemės sklype (duomenys neskelbtini). Vykdomajame rašte taip pat nurodyta, kad 898-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti automobilių ginčo automobilių stovėjimo aikštelę ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo. Antstolė 2016-04-18 priėmė patvarkymą dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuris išsiųstas ir įteiktas bendrijos vadovui V. P., bendrijos valdybos nariams A. S., R. V., A. K., V. D.. Iki teismo nutarties priėmimo informacijos apie patvarkymo dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymą suinteresuotieji asmenys nepateikė. Antstolė 2016-06-27 surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr.2-30-155/2014 dėl savavališkos statybos nėra įvykdytas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-09-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1923-431/2016 paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-22 nutartį, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-30-155/2014. Tokiu būdu teismas padarė išvadą, kad įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2015-03-27 sprendimas iki šiol nėra įvykdytas, suinteresuotieji asmenys apie pareigą įvykdyti teismo sprendimą yra informuoti tinkamai (CPK 124 str. 2 d., 604 str., 660 str. 1 d), todėl yra pagrindas konstatuoti, kad skolininko 898-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos vadovas ir valdybos nariai (suinteresuotieji asmenys) sąmoningai elgiasi pasyviai ir nepateisinamai ilgą laiką nesiima priemonių tam, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-03-27 sprendimas būtų įvykdytas. Toks skolininko vadovo ir valdybos narių elgesys suponuoja pagrindą taikyti įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2015-03-27 sprendime numatytas sprendimo neįvykdymo pasekmes (CPK 273 str. 1 d., 771 str. 2 d.).

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo V. P. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-19 nutartį, nustatant bendrijai papildomą terminą teismo sprendimui įvykdyti. Nurodo kad teismas nepagrįstai vertino, jog bendrijos valdymo organai sąmoningai elgėsi pasyviai ir tuo pagrindu leido inspekcijai nugriauti aikštelę, nenustačius papildomo termino teismo sprendimo vykdymui. Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kuriuo bendrija buvo įpareigota nugriauti automobilių stovėjimo aikštelę, nebuvo galima įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, kadangi iki 2016 m. vasario 23 d. byla buvo nagrinėjama kasacine tvarka, vėliau buvo sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje. Vilniaus apygardos teismas tik 2016-09-26 nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-26 nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, nepakeistą. Apelianto manymu, teismas, nenustatydamas papildomo termino sprendimo įvykdymui, apribojo asmens konstitucinę teisę ginti savo pažeistas teises.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad atskirajame skunde nepateikiama jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių 2015‑03‑27 teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-473-590/2015 negalėjo būti įvykdytas. Teismo sprendimo vykdymo terminas skaičiuojamas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, o pagal CPK 279 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Pagal CPK 363 straipsnio 1 dalį kasacinio skundo padavimas nestabdo teismo sprendimo ar nutarties vykdymo, jei jo dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva nesustabdo teisėjų atrankos kolegija, teisėjų kolegija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ar teismo plenarinė sesija. CPK 372 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymo atnaujinti procesą padavimas nestabdo sprendimo ar nutarties vykdymo. Taigi visi atskirojo skundo argumentai, susiję su kasacinių skundų padavimu ar kreipimusi dėl prašymo atnaujinimo, neturi įtakos teismo sprendimo vykdymui. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Suteikiant galimybę skolininkui neprotingai ilgą laiką nevykdyti teismo sprendimo, būtų pažeistas teismo sprendimo privalomumo principas. Šiuo atveju vykdytinas teismo sprendimas buvo priimtas ir įsiteisėjo 2015‑03‑27, jo įvykdymo terminas pasibaigė 2015-09-28. Taigi bendrija turėjo galimybę per protingą laiką pašalinti savavališkos statybos padarinius ekonomiškiausiu būdu, tačiau šios galimybės neišnaudojo. Pagal CPK 771 straipsnio 2 dalį, pritaikius sprendimo nevykdymo pasekmes, skolininko pareiga vykdyti teismo sprendimą nedingsta, todėl iki tol, kol išieškotojas imsis realių teismo sprendimo vykdymo veiksmų, pats skolininkas vis dar turi pareigą šalinti statybos padarinius ir gali samdyti savo rangovus. Šiuo atveju svarbus šalių bendradarbiavimo principas, t. y. skolininkui informavus išieškotoją, kad jis ėmėsi aktyvių teismo sprendimo vykdymo veiksmų, išieškotojas vykdymo procese veiks atsižvelgdamas į pateiktą informaciją ir ją pagrindžiančius įrodymus bei protingumo principą. Todėl atskirojo skundo motyvai dėl skolininko teisės vykdyti teismo sprendimą tariamo apribojimo, pritaikius sprendimo nevykdymo pasekmes, atmestini kaip nepagrįsti.

Suinteresuotieji asmenys R. V. ir A. K. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atskirąjį skundą palaiko pilna apimtimi, prašo nustatyti papildomą terminą teismo sprendimo įvykdymui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, atskirojo skundo argumentai ir motyvai taip pat nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.

Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Suteikiant galimybę skolininkui neprotingai ilgą laiką nevykdyti teismo sprendimo, būtų pažeistas teismo sprendimo privalomumo principas.

Skolininko atsakomybė už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, nustatyta CPK 771 straipsnyje: jei per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir jį perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui (1 ir 5 dalys); teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti baudą išieškotojo naudai (5 dalis); jeigu teismo sprendimo neįvykdo juridinis asmuo, teismas baudą gali skirti jo vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (7 dalis). Taigi sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nuraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė.

Pažymėtina, kad teismo sprendimų priverstinio vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių, teisėtų interesų ir, atlikdamas vykdymo veiksmus, neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d., CPK 585 str. 4 d., 634 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad antstolis, gavęs išieškotojo prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo ir atlikdamas CPK 771 straipsnyje nurodytus veiksmus dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, prieš konstatuodamas, kad teismo sprendimas neįvykdytas, privalo, laikydamasis objektyvumo, nešališkumo bei tikslumo principų, pagal jam suteiktus įgaliojimus patikrinti ir nustatyti, jog teismo sprendimu skolininkui nustatytas įpareigojimas neįvykdytas.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimu buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo pripažintas negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas 2013-08-08 rašytinis pritarimas projektui Nr. 13-2366; nutarta įpareigoti atsakovą 898-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti automobilių stovėjimo aikštelę, pastatytą žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Rezoliucinėje dalyje taip pat nustatyta, kad, 898-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti nurodytą automobilių stovėjimo aikštelę ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 898. Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo nuo jo priėmimo dienos ir tapo vykdytinu (CPK 279 str.). LITEKO sistemos duomenimis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartimi nutarė sustabdyti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. sprendimo vykdymą iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartimi byla išnagrinėta ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo sustabdytas Vilniaus apygardos teismo sprendimo vykdymas, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. sprendimas turėjo būti įvykdytas iki 2016 m. birželio 7 d.

Vykdomosios bylos duomenys tvirtina, kad antstolė I. B. 2016-04-18 priėmė patvarkymą dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti automobilių stovėjimo aikštelę, pastatytą žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Patvarkymas nebuvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka; patvarkymai dėl įpareigojimo įteikti 2016-04-23 ir 2016-04-27. Antstolė 2016-06-27 surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr.2-30-155/2014 dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo nėra įvykdytas, kas matyti ir iš prie akto pridėtų nenugriautos automobilių stovėjimo aikštelės nuotraukų (CPK 771 str. 1 d.). Taigi iš pateiktų duomenų matyti, kad antstolė akivaizdžiai įsitikino, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimas nėra įvykdytas, todėl pagrįstai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl teismo sprendimo neįvykdymo, kuriuo prašė taikyti sprendime nurodytas pasekmes. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs antstolio pateiktą vykdomosios bylos medžiagą, pagrįstai tenkino antstolio prašymą, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės (CPK 771 str. 2 d.).

Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju vykdytinas teismo sprendimas buvo priimtas ir įsiteisėjo 2015‑03‑27, jo įvykdymo sustabdymo terminas pasibaigė 2016 m. vasario 23 d., antstolio patvarkymai dėl įpareigojimo vykdymo įteikti 2016-04-23 ir 2016-04-27, Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas surašytas 2016-06-27. Taigi bendrija turėjo galimybę per protingą laiką pašalinti savavališkos statybos padarinius ekonomiškiausiu būdu, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. Nepaisant to, pagal CPK 771 straipsnio 2 dalį, pritaikius sprendimo nevykdymo pasekmes, skolininko pareiga vykdyti teismo sprendimą nedingsta, todėl iki tol, kol išieškotojas imsis realių teismo sprendimo vykdymo veiksmų, pats skolininkas vis dar turi pareigą šalinti statybos padarinius ir samdyti savo rangovus. Šiuo atveju svarbus šalių bendradarbiavimo principas, o taip pat šalių veikimas pagal protingumo principą. Todėl atskirojo skundo motyvai dėl skolininko teisės vykdyti teismo sprendimą tariamo apribojimo, pritaikius sprendimo nevykdymo pasekmes, atmestini kaip nepagrįsti.

Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alma Urbanavičienė