Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos 898-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos 898-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir 898-ąjai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys byloje: O. Č., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, akcinė benrovė „Lesto“, akcinė bendrovė „TEO LT“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija neprieštaravo proceso atnaujinimui.

898-osios DNSB nariai prašė įtraukti juos trečiaisiais asmenimis atsakovių pusėje ir nustatyti terminą atsiliepimas į prašymą pateikti, nes priimtas sprendimas pažeidžia 898-osios DNSB narių teises bei turi pasekmių pareigoms.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

1) Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Todėl būtent pareiškėja, o ne atskiri bendrijos nariai buvo įtraukta dalyvauti byloje atsakove ir būtent bendrijai, o ne atskiriems butų savininkams buvo reiškiami reikalavimai byloje. Tačiau bendrijos dalyvavimas byloje negalėjo pašalinti įstatyminės pareigos į bylos nagrinėjimą įtraukti asmenis, kuriems teismo sprendimas sukurs tiesiogines teises ir pareigas. Jokie galiojantys teisės aktai ar teismų praktika nenumato, kad bendrijos dalyvavimas byloje atsakove arba ieškove šalina pareigą, esant įstatymo numatytoms sąlygoms, į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis įtraukti konkrečius bendrijos narius. CPK 47 straipsnio 1 dalyje be jokių išimčių nurodyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Neturėtų kilti abejonių, kad automobilių aikštelės statybą finansavę namo savininkai turi materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jie dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo priėmimo patyrė netiesioginių nuostolių, nes teismo sprendimu buvo nuspręsta nugriauti turtą, kuris buvo statytas jų lėšomis. Be to, jie taip pat patirs ir papildomų išlaidų teismo sprendimo įvykdymui bei pajus kitas neigiamas pasekmes, negalėdami naudotis automobilių stovėjimo aikštele. Todėl šie asmenys turėjo būti įtraukti byloje dalyvauti trečiaisiais asmenimis atsakovės pusėje, taip sudarant jiems galimybę ne tik pasisakyti dėl ginčo nuo pat bylos pradžios, bet ir skųsti priimtus teismo sprendimus.

2) Ginčas byloje kilo ne dėl bendro naudojimo objekto, bet dėl daliai bendrijos narių priklausančios, tai yra konkrečių asmenų lėšomis pastatytos, automobilių stovėjimo aikštelės. Ši aikštelė viešajame registre nėra įregistruota kaip bendrijos nuosavybė ar bendro naudojimo objektas, todėl kiekvienas aikštelės statybą finansavęs asmuo, galimai turėjo teisę prašyti pripažinti jam nuosavybės teisę į konkrečią aikštelės vietą. Todėl bendrijos dalyvavimas byloje neužtikrino asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugos, nes ginčas buvo susijęs ne su visų butų savininkų dalinės nuosavybės teise valdomo objekto naudojimu ir priežiūra, o su konkretiems asmenims priklausančio objekto naudojimu. Todėl šie konkretūs asmenys privalėjo dalyvauti byloje, pasisakyti dėl ginčo ir atitinkamai prisiimti prievoles, susijusias su jų sprendimu ir lėšomis pastatytos aikštelės nugriovimu.

3) Pažymėtina, kad byloje priimti Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniai sprendimai yra akivaizdžiai neteisėti ir nepagrįsti. Pagal CPK 14 straipsnio 3 dalį teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Jeigu šio draudimo nepaisoma, tai yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų. Todėl psrendimas nagrinėjamoje byloje yra neteisėtas.

4) Byloje taip pat buvo padaryta aiški teisės normos aiškinimo klaida. Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai sprendimus naikinti išduotą statybos leidimą ir įpareigoti benriją nugriauti stovėjimo aikštelę priėmė motyvuodami Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu, nuostatų 19.3 punktu, draudžiančiu įrengti sporto, žaidimų aišteles, stadionus, turgavietes, viešojo transporto sustojimo vietas, visų rūšių mašinų ir mechanizmų stovėjimo aikšteles. Tačiau aukštesnės galios teisės aktas – Elektros energetikos įstatymas statybas elektros tinklų apsaugos zonoje reglamentuoja ir nenumato kategoriško draudimo elektros tinklų apsaugos zonoje vykdyti statybos darbus Šio įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statybos darbai gali būti atliekami, gavus perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus rašytinį sutikimą elektros energetikos objektų apsaugos zonose statyti, rekonstruoti, griauti bet kokius statinius. Šios dvi teisės normos konkuruoja, o automobilių stovėjimo aikštelės statyboms buvo gauti visi reikiami leidimai ir sutikimai, todėl ginčo išsprendimui turėjo būti taikomas aukštesnės galios teisės aktas, ir juo remiantis turėjo būti pripažinta, kad ginčo statybos leidimas buvo išduotas teisėtai.

5) CPK XVIII skyriaus teisės normos nenumato, kad kliūtimi atnaujinti procesą, esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytam pagrindui, yra bylos išnagrinėjimas kasacine tvarka. Todėl teismo argumentas, kad svarstymas dėl netinkamo procesinio sprendimo priėmimo yra negalimas, kadangi byla buvo išnagrinėta kasacine tvarka, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir neskundžiamas, taip pat yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su proceso atnaujinimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Byloje nustatyta, kad ieškovė prašė teismo pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. rugpjūčio 8 d. išduotą rašytinį pritarimą projektui įrengti autombilių aikštelę; įpareigoti 898-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ją nugriauti ir sutvarkyti statybvietę; bendrijai neįvykdžius sprendimo nustatytu terminu leisti ieškovei ją nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš daugiabučio namo savininkų bendrijos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus miesto apygardos teismas 2015 m. kovo 27 d. sprendimu panaikino minėtą sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino visiškai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimą nepakeistą. Visų instancijų teismuose atsakovėmis buvo tik DNSB ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, trečiaisiais asmenimis – O. Č., Nacionalinė žemės tarnyba, AB „Lesto“, AB „TEO LT“. Daugiabučio namo savininkai nei vienoje instancijoje nebuvo įtrauktais trečiaisiais asmenimis į bylą, tokie prašymai nebuvo pateikti nei atsakovių, nei pačių namo savininkų.

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Taigi, pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (LAT 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014). Taip pat kasacinis teismas ne kartą pabrėžė proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir reikšmę asmens teisių apsaugai, pažymėdamas, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teisių gynimo būdais (LAT 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; kt.).

Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalį daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija (toliau – bendrija) – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Taigi, bendrijos paskirtis yra tiek prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, tiek juos visų ar didžiosios daugumos bendrasavininkų valia sukurti. Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad namo gyventojai, kurie buvo suinteresuoti automobilių stovėjimo aikštelės įkūrimu, išreiškė savo valią per bendriją ir suteikė jai teisę veikti jų vardu, todėl namo gyventojai negali būti laikomi byloje kiekvienas kaip atskiras vienetas, o yra apjungti ir atstovaujami 898-osios DNSB.

Atsakovė atskirajame skunde nenurodė, kokias tiesiogines teises ir pareigas teismo sprendimas sukuria kieviena iš bendrasavininkų. Pagal Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalį bendrijos lėšas sudaro: 1) tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti; 2) valstybės ar savivaldybės paramos lėšos; 3) pajamos, gautos disponuojant bendrijos turtu, kitos negrąžintinai gautos lėšos. Taigi, savo veiklą bendrijos vykdo iš visų jai priklausančių namo butų savininkų sumokamų lėšų. Todėl tiek aikštelė buvo statoma pagal butų savininkų daugumos pageidavimą ir jų lėšomis, taip pat ir teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas pašalinti neteisėtos statybos padarinius bus vykdomas iš bendrijos lėšų, kurios yra surinktos iš visų namo bendrasavininkų. Todėl negalima sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog tik 21 bendrijos narys, kurio iniciatyva buvo siekiama statyti aikštelę, turi teisę į ginčo statybos objektą. Pažymėtina, kad teismo sprendimas turės netiesioginės įtakos visiems bendrijos nariams, tai yra kiek tai bus susiję su išlaidų už neteisėtos statybos padarinių šalinimu sumokėjimu. Tačiau, kaip buvo minėta aukščiau, bendrija pagal įstatymą ir yra įsteigta tam, kad atstovautų visus bendrijos narius teismuose ir gintų jų interesus bei teises, susijusias su bendro naudojimo objektais. Todėl DNSB byloje buvo tinkamu atsakovu, o visų, ar bent jau atsakovės nurodomų 21 bendrijos nario, įtraukimas į bylą būtų perteklinis, nes pati bendrija ir yra įkurta namo savininkų, kad atstovautų jiems, sprendžiant klausimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų tvarkymu ar naujų sukūrimu.

Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmos instancijos teisme. Prašymą dėl proceso atnaujinimo atsakovė grindė tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, tai yra, jog teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Tačiau atsakovė nenurodė, jog apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Be to, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą atnaujinti procesą galima tada, kai pirmos instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Tuo tarpu atsakovė atskirajame skunde nurodo, jog teisės aiškinimo klaidą padarė apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio atskirojo skundo argumento nepasisako

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjos (atsakovės) atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.