Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, 898-ąjai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys – O. Č., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, AB „Lesto“, TEO LT, AB.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą 2013-08-08 rašytinį pritarimą projektui Nr. 13-2366; įpareigoti 898-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti automobilių stovėjimo aikštelę, pastatytą žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4400-2445-8760, S. Stanevičiaus g. 94, Vilniuje, ir sutvarkyti statybvietę; taip pat prašė 898-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti automobilių stovėjimo aikštelę, pastatytą žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4400-2445-8760, S.Stanevičiaus g. 94, Vilniuje, ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 898; tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą, ieškovas prašė atnaujinti šį terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad 2010-05-17 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-100517-00014 ir 2010-06-16 reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-120 dėl savavališkai pastatytos aikštelės žemės sklype, unikalus Nr. 4400-2445-8760, esančiame S. Stanevičiaus g. 94, Vilniuje. Nurodytu terminu savavališkos statybos padariniai nebuvo pašalinti. Dėl to ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-3539-101/2014 (buvęs Nr. 2-15659-101/2013). 2013-08-13 atsakovas pateikė Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui statybą leidžiantį dokumentą, įteisinantį aikštelės statybą, t.y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-08-08 rašytinį pritarimą projektui Nr. 13-2366 ir B. Tamulytės 2013 m. parengtą automobilių stovėjimo aikštelės S. Stanevičiaus g. 94, Vilniuje, statybos projektą Nr. TP-AS-13-10, kurio pagrindu buvo išduotas rašytinis pritarimas. Vilniaus skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas patikrino rašytinio pritarimo teisėtumą ir 2013-08-13 surašė statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. LDIPA-00-130813-00139. Jame buvo nustatyta, kad rašytinis pritarimas parengtas ir išduotas pagal Statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento STR 11.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ reikalavimus. Taip pat buvo surašytas 2013-08-14 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. RE-301, kuriame buvo nurodyta, kad reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra įvykdytas, t. y. gautas statybą leidžiantis dokumentas aikštelės statybai ir aikštelė atitinka suderinto projekto sprendinius. Dėl tokios situacijos Inspekcija pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui 2013-08-19 pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo civilinėje byloje Nr. 2-3539-101/2014 (buv. Nr. 2-15659-101/2013). Surašiusi šį pareiškimą, Inspekcija 2013-08-21 gavo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Stanevičiaus g. 94, Vilniuje, gyventojos O. Č. 2013-08-21 skundą dėl aikštelės teisėtumo ir Inspekcijos pareiškimo dėl ieškinio atsiėmimo pagrįstumo. O. Č. skundo aplinkybėms nustatyti, nuspręsta pakartotinai patikrinti rašytinio pritarimo teisėtumą. Sprendžiant rašytinio pritarimo teisėtumo klausimą nustatyta, kad pritarimas išduotas nesinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“, kad 898-oji DNSB Vilniaus skyriui pateikė rašytinio pritarimo kopiją, nepateikė prie prašymo ir projekto pridėtų dokumentų kopijų. Todėl 2013-08-29 Inspekcija raštu Nr. (7.9)-2D-13818 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą prašydama pateikti dokumentų, susijusių su duotu rašytiniu pritarimu kopijas. 2013-09-06 Inspekcija gavo Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2013-09-04 raštą Nr. A51-87954(2.15.2.52-MP7) su pridėtais dokumentais. Gautus dokumentus Inspekcija patikrino pakartotinai ir 2013-09-17 surašė statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. LDIPA-100-130917-00006. Šiuo aktu Inspekcija nustatė, kad rašytinis pritarimas parengtas ir išduotas nesilaikant Reglamento 3 priedo pridedamų dokumentų sąrašo 9 punkto nuostatų, pažeidžiant Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypui, kuriame pastatyta aikštelė, yra nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos – jame įregistruotos ryšių linijos apsaugos zonos, plotas 0,0198 ha, ir elektros linijų apsaugos zonos, plotas 0,0461 ha. STR1.01.09:2003 punktų 6.2.2, 10.6 ir 10.7 pagrindais elektros linijos ir ryšio linijos yra inžinieriniai statiniai. Pagal projektą aikštelė suprojektuota įrengti ryšių linijų ir elektros linijų apsaugos zonose. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 1.2 ir 1.5 punktai draudžia vykdyti statybos darbus, įrengti transporto priemonių ir mechanizmų aikšteles ryšių linijų apsaugos zonoje be raštiško įmonių aptarnaujančių šias linijas, leidimo. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 19 punktu, nustatančiu požeminės elektros kabelių linijos apsaugos zoną ir 20.1 punktu draudžiama elektros linijos apsaugos zonoje be elektros įmonės raštiško leidimo statyti, kapitaliai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinierinius tinklus. Kadangi atsakovas suprojektavo automobilių statymo aikštelę ryšių linijų ir požeminių elektros linijų apsaugos zonoje, todėl buvo būtini šių statinių valdytojų ir naudotojų rašytiniai pritarimai, kurių nebuvo, todėl Vilniaus miesto savivaldybė negalėjo išduoti rašytinio pritarimo. Nurodė, kad pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 21.1 ir 21.7 punktus elektros linijos apsaugos zonoje draudžiama įrengti visų rūšių mašinų ir mechanizmų aikšteles, sustoti transportui. Automobilių stovėjimo aikštelės statyba elektros energijos apsaugos zonoje yra iš esmės negalima. Vilniaus miesto savivaldybės administracija netinkamai įvykdė pareigą, tikrindama projektą nenustatė, kad suprojektuotas statinys yra elektros linijų apsaugos zonoje, kad aikštelės statyba joje negalima, todėl rašytinis pritarimas yra išduotas neteisėtai, jis duotas pažeidžiant teisės aktus, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu. Kadangi automobilių statymo aikštelė yra savavališkas statinys, pastatytas toje vietoje, kurioje tokia statyba yra negalima, Inspekcija prašė išspręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą, prašė duoti Bendrijai įpareigojimą nugriauti savavališkai pastatytą aikštelę. Taip pat pažymėjo, jog ieškinio senaties termino ieškovas nepraleido, tačiau teismui nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas, prašė jį atnaujinti, atsižvelgti į tai, kad byloje ginamas viešas interesas, taip pat į tai, kad apie pažeidimą ieškovas sužinojo trečiajam asmeniui O. Č. pranešus apie pažeidimą, bei į tai, kad ieškovo atlikti veiksmai ieškinio reikalavimų atžvilgiu rodo aktyvią ir greitą poziciją.

Atsakovas 898-oji daugiabučio namo savininkų bendrija nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad bendrijos sprendimu buvo nutarta įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Ją įrengė. Kai suprato, jog aikštelė įrengta neturint atitinkamų leidimų kreipėsi į savivaldybę, į žemės tarnybą, sudarė žemės sklypo, kuriame pastatyta aikštelė nuomos sutartį, gavo savivaldybės pritarimą projektui. Iškėlus šią bylą, sužinojo, kad yra reikalingi AB „Lesto“ ir AB „Teo“ leidimai. Atsakovas su šiomis bendrovėmis sudarė atitinkamas sutartis. Jie vykdo visus keliamus reikalavimus, jokių teisių nepažeidžia.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Pažymėjo, jog ieškovas praleido terminą ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-08-08 išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-2366. Rašytinis pritarimas yra administracinis aktas, kuris yra skundžiamas per vieną mėnesį. Ieškovas nuo 2013-08-13 žinojo apie ginčijamą pritarimą, bet per mėnesį nesikreipė į teismą. Nustatyto termino praleidimo priežastys yra nesvarbios. Skaičiuoti terminą nuo trečiojo asmens O. Č. gauto skundo datos yra neteisinga. Be to, net ir skaičiuojant terminą nuo šios datos, matyti, kad ieškovas nepagrįstai ilgai vilkino gauto skundo nagrinėjimą, tokie vilkinimo veiksmai neturi sąlygoti praleisto termino atnaujinimo. Nurodė, kad ieškovas neturi teisės ginti byloje viešo intereso. Taip pat nurodė, kad rašytinį pritarimą atsakovas davė dėl nesudėtingo statinio – 354,47 kv.m. asfaltbetonio dangos automobilių aikštelės statybos. Sprendžiant pritarimo klausimą atsakovas gavo visus reikiamus dokumentus. Rašytiniu pritarimu pritarta tik projektui. Statybos metu galėjo būti reikalaujami kitokie dokumentai, tačiau kitokių dokumentų turėjo teisę reikalauti žemės, ant kurios vykdoma statyba savininkas – Nacionalinė žemės tarnyba. Atsakovo manymu, rašytinis pritarimas išduotas teisėtai, pagrįstai, naikinti ir pripažinti jį negaliojančiu pagrindo nėra.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad žemės sklypas, kuriame suprojektuota ir pastatyta automobilių stovėjimo aikštelė nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. 2012-06-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1242 buvo patvirtintas 2947 kv.m. ploto žemės sklypo S. Stanevičiaus g. 94 planas, kuris prilyginamas detaliajam planui, patvirtinti jo sprendiniai. Nacionalinė žemės tarnyba ne aukciono būdu nusprendė šį sklypą 77 metams išnuomoti 898 daugiabučio namo savininkų bendrijai, buvo sudaryta šio sklypo nuomos sutartis. Nurodė, kad pagal Statybos įstatymą automobilių stovėjimo aikštelės statyba yra savavališka, kai ji pastatyta turint galiojantį statybos dokumentą, kuriame yra pažeidimų. Savavališkos statybos padarinių šalinimą prašė spręsti įstatyme nustatyta tvarka.

Trečiasis asmuo O. Č. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad aikštelė pastatyta nesaugiai, mašinos važiuoja pėsčiųjų taku. Pažymėjo, jog dėl aikštelės statymo nebuvo daugiabučio namo savininkų susirinkimo, aikštelę įrengti susitarė dalis gyventojų. Bendrijos nariai, namo gyventojai nesprendė žemės sklypo, ant kurio pastatyta aikštelė, nuomos sutarties klausimų, nesprendė sutarties sudarytos su AB „Lesto“ klausimo. Nurodė, kad automobiliai pažeidžia ekologinius reikalavimus, nes yra važiuojama žalia veja, pastatyta aikštelė sunaikino šią žaliąją veją, ji pastatyta pavojingoje vietoje.

Trečiasis asmuo AB „Lesto“ paliko ginčą spręsti teismo nuožiūrai. Patvirtino, kad S.Stanevičiaus g. 94 esančiame žemės sklype yra nutiestos požeminės elektros kabelių linijos. Nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų griauti aikštelę, tai griovimo darbus prašė suderinti su jų bendrove. Pažymėjo, jog elektros kabelių linija yra giliai po žeme, aikštelė kabeliams netrukdo, gyventojų bendrija sudarė sutartį su jų bendrove, suderino sąlygas, įrengta aikštelė nepažeidžia jų teisių. Nurodė, kad teisiniame reglamentavime nurodyta draudžiamoji nuostata dėl statinių įrengimo apima vykdomą statybą neturint jų leidimo. Šiuo atveju AB „Lesto“ pritarimas yra duotas, pasirašyta dvišalė sutartis.

Trečiasis asmuo TEO LT, AB atsiliepime nurodė, kad ginčo žemės sklype Stanevičiaus g. 94, Vilniuje, nėra ryšių kabelių, ryšių linija nutiesta UAB „Vilniaus energija“ kolektoriuje, iš UAB „Vilniaus energija“ yra nuomojama vieta ryšių kabeliams. Ryšių apsaugos zonos nesilaikymas ginčo atveju nepažeidžia TEO LT, AB interesų. Ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-11 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas iš esmės ginčija rašytinį pritarimą dviem pagrindais, t. y. : a) kad automobilių stovėjimo aikštelė pastatyta toje vietoje, kurioje statyba negalima, kurioje negali sustoti ir atitinkamai stovėti automobiliai, nes dėl įrengtų elektros perdavimo ir ryšių linijų joje yra nustatytas apsauginės zonos rėžimas, ir b) kad rašytinis pritarimas yra išduotas neturint elektros perdavimo ir ryšių linijų valdytojų sutikimo. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad TEO LT, AB ir AB „Lesto“ teisės dėl išduoto rašytinio pritarimo statybai ir faktiškai pastatyto statinio – automobilių stovėjimo aikštelės nėra pažeidžiamos, kad atitinkamai išduotu rašytiniu pritarimu nepažeidžiamos Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų I skyriaus 1 punkto 1.2 ir 1.5 papunkčių bei VI skyriaus 20 punkto 20.1 papunkčio ir 21 punkto 21.1 papunkčio nuostatos. Ginčijamo rašytinio pritarimo išdavimo metu tokių sutikimų nebuvo, jie gauti vėliau ir tai daro padarytą pažeidimą formaliu. Teismo vertinimu, dėl tokio formalaus pobūdžio pažeidimo, kuris bylos nagrinėjimo metu ištaisytas, nebeliko objekto, dėl kurio reiškiamas reikalavimas pripažinti neteisėtu ir naikinti išduotą rašytinį pritarimą. Teismas konstatavo, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ginčo atveju atsakovui 898-ąjai DNSB pateikus papildomus, ieškovo nurodytus dokumentus, nebeliko realaus pagrindo naikinti statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą projektui. Teismas taip pat nurodė, kad nėra ginčo, jog rašytinis pritarimas yra administracinis aktas, kad terminas ieškiniui dėl rašytinio pritarimo nuginčijimo pareikšti yra 1 mėnuo. Ieškinys paduotas 2013-09-23. Administracinis aktas – ginčo rašytinis pritarimas išduotas 2013-08-08 , todėl ieškinys paduotas suėjus nustatytam terminui. Ieškovas, jeigu ne 2013-08-08 , tai jau 2013-08-19 žinojo, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė rašytinį pritarimą. Ieškovas, būdamas valstybinė institucija, vykdydamas statybos valdymo funkcijas, būdamas atsakingas už Statybos įstatymo ir kitų statybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų funkcionavimą ir nuo 2010 metų žinodamas ginčo pobūdį ir ginčo aplinkybes, turėjo visas galimybes ir tam reikalingus svertus veikti aktyviai, rūpestingai, apdairiai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas, vadovaudamasis CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu, ieškinio reikalavimą pripažinti rašytinį pritarimą negaliojančiu atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino.

Apeliaciniu skundu ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 11.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, kuris detalizuoja Statybos įstatymo 23 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras, kartu su bendrijos prašymu raštu pritarti projektui privalėjo būti pateikti ryšių linijų ir požeminių elektros linijų statinių savininkų, valdytojų ar naudotojų rašytiniai pritarimai projektui, nes aikštelė patenka į kitų statinių (ryšių linijų ir požeminių elektros linijų) apsaugos zonas. Bendrija įvykdė minėtą pareigą tik prasidėjus teisminiam procesui dėl rašytinio pritarimo teisėtumo. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad tiek pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų I skyriaus 1 punkto, tiek ir pagal VI skyriaus 20 punkto reguliavimą, draudžiama atlikti darbus be aptarnaujančių ryšių linijas ir elektros tinklų įmonės raštiško leidimo, todėl teismas priėjo prie išvados, kad priešingai negu teigia Inspekcija, aikštelės statyba atitinkamoje apsaugos zonoje yra galima, ir tokia galimybe galima pasinaudoti turint rašytinį atitinkamų įmonių sutikimą. Inspekcijos nuomone, teismo konstatavimas yra nepagrįstas. Vadovaujantis Elektros tinklų apsaugos taisyklių 17 punktu, asmenys, gavę elektros tinklus eksploatuojančių asmenų raštišką sutikimą vykdyti nurodytus darbus elektros tinklų apsaugos zonose, privalo juos atlikti laikydamiesi sąlygų, užtikrinančių tų tinklų išsaugojimą. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu yra pabrėžti, kad ginčo situacijoje taikytina lex specialis norma, t. y. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 21.1 punktas ir Elektros tinklų apsaugos taisyklių 19.3 punktas. Minėtų teisės aktų normos dispozicijos imperatyviai draudžia elektros linijos apsaugos zonoje įrengti visų rūšių mašinų ir mechanizmų stovėjimo aikšteles. Pabrėžtina, kad šiuo atveju normų analizė suponuoja vienintelę neginčijamą išvadą, kad elektros linijos apsaugos zonoje aikštelės statyba ir eksploatavimas yra draudžiamas imperatyviai ir minėto draudimo išlygų įstatymo leidėjas nėra numatęs ir nesieja su elektros tinklų įmonės raštiško leidimo gavimu. Pažymi, jog Reglamento 9 priedo 1 punkte nurodyta, kad savivaldybių administracijos tikrina visus statinių projektus, remiantis šio priedo 1.3 punktu, tikrinama, ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes, ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus. Administracija netinkamai atliko Reglamento 9 priedo 1.3 punkto nustatytą pareigą, tikrindama projektą nenustatė, kad projekto sprendiniai, numatantys aikštelės vietą elektros linijų apsaugos zonoje, neatitinka Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 21.1 ir 21.7 punktų, t. y. kad yra juridinių faktų, kurie riboja aikštelės statybos galimybes. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad priešingai nei teigiama sprendime, rašytinis pritarimas yra išduotas neteisėtai, t. y. pažeidžiant aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas, ir turėtų būti pripažintas negaliojančiu. Teismas sprendimu iš esmės įteisino aikštelės buvimą teisės aktais imperatyviai draudžiamoje vietoje. Inspekcijos vertinimu, teismas sprendimu panaikindamas įstatymo leidėjo nustatytą imperatyvų draudimą statyti ir eksploatuoti aikštelę žemės sklype, peržengė savo kompetencijos ribas, todėl toks sprendimas naikintinas kaip neteisėtas. Taip pat nurodo, kad Inspekcijos nuomone, Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas 1 mėnesio terminas ieškiniui dėl rašytinio pritarimo pripažinimo negaliojančiu paduoti nebuvo praleistas. Inspekcija ieškinį teikė per vieną mėnesį nuo O. Č. 2013-08-21 skundo gavimo Inspekcijoje dienos. Būtent šis skundas buvo pagrindas rašytinio pritarimo teisėtumui pertikrinti. Be to, tik 2013-09-06 gavus ir išnagrinėjus Administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2013-09-04 raštu Nr. A51-87954(2.15.2.52-MP7) pateiktą bendrijos prašymo raštu pritarti projektui kopiją, buvo nustatyta, kad nagrinėjamu atveju Administracijai nebuvo pateikti visi privalomi pateikti dokumentai. Pakankamai duomenų apie padarytą pažeidimą buvo surinkta tik surašius 2013-09-01 statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavinio atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. LDIPA-l00-130917-00006. Atkreiptinas dėmesys, kad Inspekcija ieškinį teismui pateikė 2013-09-23, t. y. praėjus tik 5 dienoms nuo statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo akto Nr. LDIPA-100-130917-00006 surašymo, kas vertinama kaip operatyvus ir greitas valstybinės institucijos veikimas. Taip pat, priešingai nei teigiama sprendime, Inspekcija ieškinyje prašė teismo nustačius, kad ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą, atnaujinti šį terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Trečiasis asmuo O. Č. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo, kuriame nurodo, kad trečiasis asmuo prisideda prie Inspekcijos apeliacinio skundo, todėl prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-11 sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – tenkinti Inspekcijos ieškinį 898-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo.

Atsakovas Vilniaus miesto administracijos savivaldybė atsiliepimu į ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-11 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad terminas skaičiuotinas nuo 2013-08-19, kai Inspekcija kitoje byloje pateikė atsisakymą nuo ieškinio. Atsakovo manymu, Vilniaus miesto apylinkės teismas priėjo visiškai teisingos išvados, nes pateikdama atsisakymą, Inspekcija pripažino, kad susipažino su rašytinio pritarimo ir jo projekto turiniu. Ieškovas į teismą kreipėsi 2013-09-23, praėjus daugiau nei vienam mėnesiui nuo sužinojimo apie ginčijamą administracinį aktą. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad yra praleistas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. numatytas terminas ginčyti išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsitikinimu, apeliantas yra praleidęs įstatyme numatytą vieno mėnesio terminą ginčyti 2013-08-13 rašytinį pritarimą projektui dėl subjektyvių priežasčių, t. y. dėl ieškovo kaltės, todėl nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Institucijos darbuotojų netinkamas pareigų vykdymas negali būti teismų laikomos kaip svarbios priežastys atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Pažymi, jog atsakovas 898-oji daugiabučio namo savininkų bendrija pateikė visus būtinus Statybos įstatyme nurodytus dokumentus tam, kad būtų išduotas rašytinis pritarimas statinio projektui. Nurodo, kad Inspekcija apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad 2013-11-15 susitarimas Nr. 410001830100 negali panaikinti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 21.1 punkte nustatyto draudimo elektros linijos apsaugos zonoje įrengti visų rūšių mašinų aikšteles, nes teisės aktuose apibrėžtas draudimas yra imperatyvaus pobūdžio ir susitarimą sudarančių asmenų valia negali būti pakeistas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-11 sprendime nurodė, kad, remiantis AB „Lesto“ atstovo paaiškinimais, elektros perdavimo linijos yra po įrengta ginčo aikštele giliai žemėje, jos buvimas neįtakoja elektros perdavimo linijų veiklai, pagal tikslinę paskirtį netrukdo elektros perdavimo linijų funkcionavimui ir naudojimui, nes elektros linijų priežiūrą automobilių stovėjimo aikštelės vietoje užtikrina AB „Lesto“ ir 898-oji DNSB sudaryta sutartis, kuri atitinka jų duotą leidimą statybai ir pritarimą projektui. Pažymėtina, kad AB „Lesto“ 2014-02-25 atsiliepime Nr. 12210-390 bei trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad AB „Lesto“ neprieštarauja dėl automobilių stovėjimo aikštelės buvimo adresu Stanevičiaus g. 94, Vilniuje. Būtent trečiojo asmens AB „Lesto“ funkcijoms priskirti skirstomųjų tinklų eksploatavimas, priežiūra, valdymas ir plėtojimas, jų saugumo ir patikimumo užtikrinimas. Taigi, AB „Lesto“ užtikrino, kad ginčo aikštelė nekelia jokio pavojaus elektros perdavimo linijoms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra realaus pagrindo naikinti statybą leidžiantį dokumentą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-08-08 išduotą rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-2366.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013-08-08 išdavė rašytinį pritarimą projektui Nr. 13-2366, kuriuo pritarė Automobilių stovėjimo aikštelės S.Stanevičiaus g. 94, Vilniuje statybos projektui Nr. TP-AS-13-10 (t.1 b.l. 41-42). Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas 898-ąjai daugiabučio namo savininkų bendrijai statybą leidžiantis dokumentas – pritarimas statinio projektui, buvo išduotas neteisėtai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas – ieškinį atmesti turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Byloje nustatyta, kad pagal 2012-12-04 Valstybinės žemės nuomos sutartį 898-ąjai daugiabučio namo savininkų bendrija nuomoja 2947 kv.m. valstybinės žemės sklypą, esantį S. Stanevičiaus g. 94 , Vilniuje (t.1, b.l. 56-57). Nekilnojamojo registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad minėtam žemės sklypui yra nustatytos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos: elektros linijų apsaugos zona (t. 1, b.l. 17-19). 898-ąjai daugiabučio namo savininkų bendrija nuomojamame žemės sklype įrengė automobilių stovėjimo aikštelę (t.1, b.l. 24-29). Pagal 898-ąjai daugiabučio namo savininkų bendrijos užsakymą buvo parengtas statybos projektas, pagal kurį bendrija nuomojamame valstybinės žemės sklype siekia įteisinti 21 parkavimo vietų, 4,70 m. pločio ir 77,34 m. ilgio automobilių stovėjimo aikštelę (t. 1, b.l. 98). Kaip minėta, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013-08-08 išdavė rašytinį pritarimą projektui, tačiau tai padarė netesėtai, nes statybą leidžiantis dokumentas - pritarimas buvo išduotas pažeidžiant imperatyvias teisės normas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu (nauja redakcija Žin., 1996, Nr. 2-43) patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 21.1 punktas elektros linijos apsaugos zonoje draudžia įrengti žaidimų aikšteles, stadionus, turgavietes, visuomeninio transporto stoteles, visų rūšių mašinų ir mechanizmų aikšteles, organizuoti renginius, į kuriuos susirenka daug žmonių. Vyriausybės nustatyta teisės norma draudžia elektros linijos apsaugos zonoje statyti visų rūšių mašinų aikšteles, taigi ir automobilių aikšteles, todėl kolegija sprendžia, kad 898-oji daugiabučio namo savininkų bendrija neturi teisės nuomojamame valstybinės žemės sklype, kuriame yra nustatyta elektros linijos apsaugos zona, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-08-08 rašytinis pritarimas projektui Nr. 13-2366, kuriuo savivaldybė pritarė Automobilių stovėjimo aikštelės S.Stanevičiaus g. 94, Vilniuje statybos projektui Nr. TP-AS-13-10, yra neteisėtas, todėl pripažintinas negaliojančiu.

Kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas praleido 1 mėnesio ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą 2013-08-08 rašytinį pritarimą projektui ir visą su pritarimu susijusią medžiagą ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos gavo 2013-09-06 (t. 1, b.l. 73-118). Išnagrinėjusi gautus dokumentus, inspekcija 2013-09-17 surašė Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą, kuriuo konstatavo savivaldybės išduoto pritarimo projektui neatitikimą teisės aktams (t.1, b.l. 70-71) ir 2013-09-13 pareiškė ieškinį. Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškinys buvo paduotas nepraleidus ieškinio senaties termino, nes ieškinys pareikštas, nepraėjus daugiau kaip vienam mėnesiui nuo dienos, kai ieškovas gavo visą su ginčijamu administraciniu teisės aktu susijusią medžiagą.

Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu: įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Automobilių aikštelių statyba elektros linijos apsaugos zonoje yra draudžiama, todėl statybos projektas, aikštelės statyba bei statybą leidžiantys dokumentai negali būti koreguojami. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikomos kitos Statybos įstatymo 28¹ straipsnio numatytos neteisėtos statybos padarinių šalinimo alternatyvos. Atsižvelgiant į tai, atsakovas 898-oji daugiabučio namo savininkų bendrija įpareigojama per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti automobilių stovėjimo aikštelę, pastatytą žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4400-2445-8760, S. Stanevičiaus g. 94, Vilniuje, ir sutvarkyti statybvietę.

Pagal Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalį priimdamas vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime turi nurodyti, kad, jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas neįvykdomas, statinys ar jo dalis, pastatytas (pastatyta) pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nugriaunamas (nugriaunama), išardomas (išardoma) ar atstatomas (atstatoma) (atkuriamas (atkuriama) statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, jeigu 898-ajai daugiabučio namo savininkų bendrija nustatytu terminu neįvykdys teismo sprendimo, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos leidžiama nugriauti automobilių stovėjimo aikštelę, pastatytą žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4400-2445-8760, S.Stanevičiaus g. 94, Vilniuje, ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 898.

Iš atsakovo 898-ąjai daugiabučio namo savininkų bendrijos valstybės naudai priteisiama 30,75 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d.).

Iš atsakovo 898-ąjai daugiabučio namo savininkų bendrijos valstybės naudai priteisiama 25,84 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą 2013-08-08 rašytinį pritarimą projektui Nr. 13-2366.

Įpareigoti atsakovą 898-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti automobilių stovėjimo aikštelę, pastatytą žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4400-2445-8760, S. Stanevičiaus g. 94, Vilniuje, ir sutvarkyti statybvietę.

898-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti automobilių stovėjimo aikštelę, pastatytą žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4400-2445-8760, S.Stanevičiaus g. 94, Vilniuje, ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 898.

Priteisti atsakovo 898-ąjai daugiabučio namo savininkų bendrijos valstybės naudai 30,75 EUR žyminio mokesčio ir 25,84 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.