Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiškimą suinteresuotam asmeniui M. Š. dėl vykdymo tvarkos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-01-09 sprendimo civilinėje byloje nr. 2-105-239/2012 vykdymo tvarką ir panaikinti nuostatą „M. Š. nepašalinus trūkumų, susijusių su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu, įpareigoti ją per 3 mėnesius nugriauti 15 m² užimamo ploto statinį esantį prie buto Nr. gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame K. g.., R. m., T. r. sav., ir sutvarkyti statybos vietą, o to jai nepadarius nustatyti, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turi teisę savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius tam reikiamas išlaidas išieškant iš M. Š..“Nurodė, kad 2012-01-09 civilinėje byloje Nr. 2-105-239/2012 buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo M. Š. buvo įpareigota per 6 (šešis) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti trūkumus, susijusius su 15 m² užimamo ploto statinio, esančio prie buto Nr. 2 gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame K. g., R. m., T. r. sav., statybos dokumentų tinkamu įforminimu, o nepašalinus šių trūkumų per 3 (tris) mėnesius nugriauti 15 m² užimamo ploto statinį ir sutvarkyti statybos vietą. Nustatyta, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turi teisę savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius bei reikiamas išlaidas išieškoti iš M. Š.. 2012-11-28 patikrinimo akte nurodyta, jog teismo sprendimas nebuvo įvykdytas ir savavališkos statybos padariniai nebuvo pašalinti. 2013-02-25 inspekcija kreipėsi į antstolę M. L. dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo.2013-06-20 Trakų rajono apylinkės teismas netenkino antstolės M. L. pareiškimo dėl įpareigojimo nevykdymo. 2013-11-15 Vilniaus apygardos teismo nutartimi iš dalies atskirasis skundas tenkintas ir Inspekcijai buvo suteikta teisė pašalinti savavališkos statybos padarinius skolininkės lėšomis. Trakų rajono apylinkės teismas 2016-09-05 nutartimi civ. b. Nr. 2VP-2482-424/2016 atmetė pakartotinį antstolės pareiškimą dėl to, jog išieškotojas (Inspekcija) nepateikė jokių duomenų, kad įsiteisėjusį teismo sprendimą realiai gali įvykdyti tik pati skolininkė, o sprendimo vykdymo tvarka nėra pakeista ir niekas neprašo jos pakeisti.Pareiškėja pažymėjo, jog ji negali įvykdyti teismo sprendimo, kadangi nuo 2014-01-01 galiojantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, kuris taikytinas skolininkės savavališkos statybos padarinių šalinimui, suteikia teisę Inspekcijai atlikti tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus. Nagrinėjamu atveju griaunant nevisas statinio dalis (šiuo atveju priestatą), tokie darbai priskirtini rekonstrukcijos darbams, kurių pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 str. 3 d. Inspekcija atlikti neturi teisės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 str. 3 d. numato, jog Inspekcija šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų lėšomis organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi. 2012-01-09 civilinėje byloje Nr. 2-105-239/2012 buvo priimtas sprendimas dėl savavališkos statybos pasekmių šalinimo. Atsakovė buvo įpareigota nugriauti savavališkai pastatytą statinį, o ne pašalinti rekonstrukcijos padarinius. Byloje nėra duomenų, jog priestato, esančio prie K. g. buto, R. m., T. r. sav., tikslas buvo perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeisti statinio išorės matmenis. Teismas sprendė, jog šio statinio nugriovimas niekaip neapribos savininko teisės toliau naudotis jo nuosavybės teise priklausančiu turtu, bei kaip ir numato įstatymas, Inspekcijai toliau lieka teisė organizuoti statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos prašo panaikinti 2016-12-08 nutartį ir pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-01-09 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-105-239/2012 vykdymo tvarką ir panaikinti nuostatą“ „M. Š. nepašalinus trūkumų, susijusių su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu, įpareigoti ją per 3 mėnesius nugriauti 15 m² užimamo ploto statinį esantį prie buto Nr. 2 gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame K. g., R. m., T. r. sav., ir sutvarkyti statybos vietą, o to jai nepadarius nustatyti, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turi teisę savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius tam reikiamas išlaidas išieškant iš M. Š..“Nurodė, kad teismas visiškai neatsižvelgė ir neįvertino Inspekcijos prašyme dėl vykdymo tvarkos pakeitimo išdėstyto nuoseklaus sisteminio vertinimo, kodėl šalinant savavališkos statybos padarinius bus atliekami rekonstrukcijos darbai. Pažymėjo, jog pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 str. 3 d. Inspekcija šio įstatymo 14 str. 1 d. nurodytų asmenų lėšomis organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi. Pagal šiuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr.622, 9.5 p., statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant bet kuriuos statinio išorės matmens – ilgį, plotį, aukštį, skermenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai prie statinio pristatomas priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos. Pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr.705, 4.27 p., priestatas – prie namo pristatyta nauja šio namo dalis, turinti su juo bendras konstrukcijas, nepriklausomai nuo to, ar yra iš šios dalies tiosioginis įėjimas į namą, ar jo nėra. Įvertinus šias teisės aktų normas, apeliantas laikosi pozicijos, kad griaunant ne visas statinio dalis (šiuo atveju priestatą), tokie darbai priskirtini rekonstrukcijos darbams, kurių pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 str. 3 d. Inspekcija atlikti neturi teisės. Tiek pristatant prie statinio priestatą, tiek ir šalinant jį atliekami statinio rekonstrukcijos darbai dėl kurių kinta statinio matmenys – ilgis, plotis, aukštis. Nagrinėjamu atveju Inspekcija negalėdama įgyvendinti statytojo teisių negali įvykdyti ir teismo sprendimo – pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinių, jeigu jų nepašalino skolininkė, kuri vilkina įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą už tai nesulaukdama jokių sankcijų. Tokia teisinė situacija pažeidžia išieškotojo galimybę pasinaudoti priverstinio vykdymo priemonėmis šioje įsiteisėjusio teismo sprendimo dalyje, kurias įstatymų leidėjas sieja su CPK nustatytų vykdymo proceso sąlygų buvimu. Suinteresuotas asmuo M. Š. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad Trakų rajono apylinkės teismas priimdamas sprendimą tinkamai nurodė, kad 2012-01-09 civ.b.Nr.2-105-238/2012 buvo priimtas sprendimas dėl savavališkos statybos pasekmių šalinimo, atsakovė buvo įpareigota nugriauti savavališkai pastatytą statinį, o ne pašalinti rekonstrukcijos padarinius. Byloje nėra duomenų, kad priestato, esančio prie K. g., R. k., T. r. sav. tikslas buvo perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeisti statinio išorės matmenis, todėl teismas priėjo išvados, jog šio statinio nugriovimas niekaip neapribos savininko teises toliau naudotis jo nuosavybės teise priklausančiu turtu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjos prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, atmestas. Pareiškėjos prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, tiek atskirasis skundas grindžiamas argumentais, jog nuo 2014-01-01 galiojantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, kuris taikytinas skolininkės savavališkos statybos padarinių šalinimui, suteikia teisę Inspekcijai atlikti tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, tačiau nagrinėjamu atveju griaunant ne visas statinio dalis (šiuo atveju priestatą), tokie darbai priskirtini rekonstrukcijos darbams, kurių pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 str. 3 d. Inspekcija atlikti neturi teisės. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti. Išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs apeliantės nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti nėra įstatyme numatytų pagrindų.Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-105-239/2012 buvo priimtas sprendimas dėl savavališkos statybos pasekmių šalinimo, kuriuo atsakovė buvo įpareigota nugriauti savavališkai pastatytą statinį, o ne pašalinti rekonstrukcijos padarinius. Taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog priestato, esančio prie K. g. buto, R. m., Trakų r. sav., tikslas buvo perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeisti statinio išorės matmenis.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, esančiais 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-690/2016, pagrindinis požymis, dėl kurio statybos darbai laikomi rekonstrukcija, yra aplinkybė, ar atliekant tokius darbus pakeičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos. Kai atliekant statybos darbus perdaromos esamo statinio laikančiosios konstrukcijos, tokie darbai kvalifikuotini kaip statinio rekonstrukcija. Jei laikančiosios konstrukcijos nekeičiamos, laikytina, kad vykdoma nauja statyba. Požymis, leidžiantis statybos rezultatą laikyti priestatu, – bendros jo ir esamo namo / pastato konstrukcijos. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad bendros konstrukcijos ne visada yra laikančiosios konstrukcijos, t.y. konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Inspekcija, teigdama, jog savavališkai prie pastato – dirbtuvių pastatyto priestato griovimo darbai laikytini rekonstrukcijos darbais, turėjo įrodyti, kad statant priestatą buvo perdaromos pastato – dirbtuvių laikančiosios konstrukcijos ir kad šalinant neteisėtos statybos padarinius pastato laikančiosios konstrukcijos taip pat privalės būti keičiamos. Tokiu atveju būtų galima pripažinti, kad šalinant savavališkos statybos padarinius bus vykdoma rekonstrukcija, o ne griovimo darbai. Tokia praktika plėtojama ir kitose kasacinio teismo nutartyse (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-701/2016).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra duomenų, jog priestato, esančio prie K. g. buto, R. m., T. r. sav., tikslas perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo argumentai iš esmės pagrįsti. Pagal bylos duomenis pareiškėja nėra pateikusi įrodymų, kad statant priestatą buvo perdaromos pastato laikančiosios konstrukcijos ir kad šalinant neteisėtos statybos padarinius pastato laikančiosios konstrukcijos taip pat privalės būti keičiamos. Tokių duomenų ir įrodymų apeliantė nepateikė ir kartu su atkiruoju skundu. Šiuo nagrinėjamu atveju Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimu atsakovė M. Š. buvo įpareigota nugriauti savavališkai pastatytą statinį, o ne statinį perstatyti. Įvertinus bylos duomenis, spręstina, jog pareiškėja iš esmės neįrodė t.y. nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad atliktini darbai priskirtini rekonstrukcijos darbams. Todėl pirsmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos prašymą atmetė. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.