Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2016-10-12 · Civilinė byla Nr. 2-949-377/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-10-12Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-03-02Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-12
Bylos Nr.
2-949-377/2016
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-00738-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Gudžiūnienė
Ieškovas
V. T.
Atsakovas
D. J., J. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-949-377/2016Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00738-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.1.4.; 2.5.10.2.4.2.1.;2.5.10.2.4.2.; 3.1.7.5.; 3.2.3.1.; (S)
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 12 d.Tauragė

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Gražina Gudžiūnienė, sekretoriaujant Militai Balandienei, dalyvaujant ieškovui V. T., jo atstovui advokato padėjėjui R. C., atsakovams D. J. ir J. J., jų atstovui advokatui R. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovams D. J. ir J. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų, žyminio mokesčio priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 250 Eur turtinės žalos, 500 Eur neturtinės žalos, 1800 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų bei 76,50 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2015 m. liepos 20 d. apie 15 val. atsakovei J. J. priklausantis Sibiro haskių veislės šuo užpuolė ir sunkiai sužalojo nykštukinių (mini) pinčerių veislės šunį (kalytę), priklausantį ieškovui. Už minėto pažeidimo padarymą atsakovė 2016-08-27 administracinės komisijos prie Tauragės rajono savivaldybės tarybos nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. - 144 Eur bauda su įpareigojimu atlyginti jam, ieškovui, V. T. padarytą 90 Eur turtinį nuostolį. Nuostolis atlygintas. Tačiau jo mini pinčerių veislės šunelio papildomam gydymui (vežamas pas veterinarijos gydytoją, perkami vaistai, vitaminai, kiti būtini medikamentai) ieškovas dar skyrė 170 Eur bei papildomai 80 Eur už vitaminus ir papildus. Tuo jam padaryta 250 Eur turtinė žala. Be to, ieškovas prašo priteisti 1300 Eur išlaidų, patirtų sumokant atstovui advokato padėjėjui už dokumentų paruošimą bei atstovavimą. Nurodo, kad atstovavimą administracinės komisijos prie Tauragės savivaldybės tarybos posėdyje atstovui sumokėjo 200 Eur; be to, 2015 m. gruodžio 11 d. Tauragės rajono apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., kur jam paskirta 57 Eur bauda. D. J. Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimą skundė Klaipėdos apygardos teismui, tačiau Klaipėdos apygardos teismas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. J. apeliacinį skundą atmetė ir paliko nepakeistą Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-12-11 nutarimą. Ieškovas minėtų teismų procesuose (vyko trys posėdžiai) už atstovavimo išlaidas patyrė 550 Eur. Be to, 2015-12-18 Tauragės rajono apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jo, ieškovo V. T. atžvilgiu bylą nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje, sudėties. 2016-02-23 Klaipėdos apygardos teismas administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. J. apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-12- 18 nutarimą. Nurodo, kad šioje administracinės teisės pažeidimo byloje atstovui už atstovavimą teismuose, dokumentų rinkimą, ruošimą, konsultacijas (vyko keturi posėdžiai; apeliacinio skundo surašymas) patyrė 550 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, 2015-12-08 Tauragės rajono apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. J. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. ir paskyrė atsakovui 57 Eur baudą. Nutarimu atsakovas D. J. pripažintas kaltu dėl to, 2015 m. spalio 3 d., viešoje vietoje, advokato kontoroje, esančioje Vytauto g. 64, Tauragė, girdint pašaliniams asmenims iškoneveikė necenzūriniais žodžiais jo atstovą R. C.. Tuo ieškovas patyrė 250 Eur turtinės žalos. Be to, ieškovas nurodo, kad per laikotarpį nuo 2015 metų liepos mėnesio pabaigos teko išgyventi nepatogumus, emocinę depresiją, stresą, pažeminimą, buvo priverstas gydytis, kiekvienas teismo posėdis pareikalaudavo didžiulių nervinių ir emocinių pergyvenimų, streso, išgyvenimų, todėl pablogėjo sveikata, pakilo kraujospūdis, sutriko širdies veikla, yra priverstas gydytis, pastoviai vartoti vaistus, nuolat skauda galvą, sunku bendrauti su aplinkiniais, lankosi pas šeimos gydytoją, yra emociškai ir dvasiškai sugniuždytas, negali normaliai gyventi, dirbti.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Tuo jam padarytą neturtinę žalą įvertina 500 Eur. Teisme ieškovas bei jo atstovas nurodo, kad palaiko savo ieškinyje išdėstytus reikalavimus pilnumoje bei prašo juos tenkinti.

Atsakovai su ieškiniu sutinka iš dalies ir nurodo, kad sutinka su ieškovo patirtomis išlaidomis - 170 Eur turtine žala, kuri kilo dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo toje apimtyje, kiek yra pateiktų pateisinančių dokumentų. Dėl ieškovo patirtų 80 Eur išlaidų laiko jas nepagrįstomis, nesant pateisinančių dokumentų. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nurodo, kad dėl vykusių administracinės teisės pažeidimo bylų (Nr. (duomenys neskelbtini)), patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, stresą, pažeminimą, todėl jam pablogėjo sveikata, sutriko širdies veikla ir kita. Tačiau pareiga įrodyti neturinės žalos atlyginimo sąlygas tenka šaliai, reikalaujančiai neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas savo neturtinę žalą kildina iš atsakovų padarytų administracinių teisės pažeidimų: atsakovai pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, buvo nubausti, jo neatsiprašė, pažemino kaimynų akivaizdoje ir pan. Atsakovai nesutinka su šiuo ieškovo teiginiu ir nurodo, kad dėl minėtų pažeidimų yra nubausti. Be to, atsakovai nurodo, kad būtina įvertinti ir tai, kokioje aplinkoje ir kada buvo padarytas teisės pažeidimas - tai privati valda, įvykis įvyko tarp kaimynų, todėl tokie veiksmai, juos vertinant per neturtinės žalos dydžio prizmę, turėtų būti įvertinti kaip momentiniai, mažareikšmiai ir smulkmeniški. Be to, atsakovai nesutinka ir su ieškovo nurodytais motyvais, kad jie visų teismų proceso metu elgėsi iššaukiančiai, provokuojančiai, įžeidinėjo ir nesilaikė teismuose nustatytų elgesio taisyklių reikalavimų. Be to, nėra pateikta ir teiginius ,,apie keršto ar neteisingo proceso (Nr. (duomenys neskelbtini)) galimybes‘‘ objektyvių duomenų. Ieškovas administracinio teisės pažeidimo bylos procese Nr. (duomenys neskelbtini), net nedalyvavo. Be to, ieškovas teisminiuose procesuose (Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nukentėjęs asmuo, turėjęs savo atstovą, todėl pastarajam reikėjo dalyvauti tiek, kiek jis buvo apklausiamas kaip liudytoju. Be to, ieškovas kartu su ieškiniu pateikia du medicininius dokumentus: 2015-11-04 medicininę pažymą; 2016- 03-14 medicinos dokumentų išrašą, kuriuose nurodomi ligos kodai, kurie nėra informatyvūs ir bendro pobūdžio. Atsižvelgiant į ieškovo amžių (62 metai), minėtuose dokumentuose nurodytos ligos susijusios su asmens amžiumi, o ne dėl išgyvenimų, patirtų aukščiau paminėtuose bylose. Atsakovai nurodo, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami. Iš ieškovo pateiktų dokumentų to neseka, todėl ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovas savo ieškinyje nurodo, kad dėl vykusių keturių administracinių teisės pažeidimo bylų (Nr. (duomenys neskelbtini) procesų, patyrė 1300 Eur bylinėjimosi išlaidų (už dokumentų ruošimą, konsultacijas, atstovavimą teismuose, atsiliepimus savo atstovui). Nurodo, kad patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, išlaidų atlyginimą reglamentuoja ATPK 279 straipsnis. Šiame straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiesiems kompensuojamas darbo užmokestis, ne mažesnis už vidutinį, arba sumokama už atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jie sugaišo dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, ir kad kompensuojamos jų turėtos išlaidos dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Todėl minėtos ATPK normos analizės aspektu, nukentėjusiojo išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, nėra kompensuojamos. Be to, atsakovai mano, kad ieškovas savo reikalavimus turėjo reikšti apygardos administraciniam teismui, kur nagrinėjamos bylos dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (tame tarpe nutrauktų administracinio teisės pažeidimo bylose), todėl mano, kad ieškovas netinkamai taikė procesines normas ir nepagrįstai prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, patirtų administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, bylinėjimosi išlaidų ieškovui atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad po pasibaigusios administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 44-1, patyrė papildomą 250 Eur turtinę žalą. Administracinės komisijos prie Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2015-08-27 nutarimu atsakovė J. J. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 10 d. Byloje nukentėjusiuoju pripažintas ieškovas. Be to, ieškovas nurodė, kad dėl vykusių administracinių teisės pažeidimo bylų (Nr. (duomenys neskelbtini)), patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, stresą, pažeminimą, įžeidimus, todėl labai pablogėjo sveikata, pakilo kraujospūdis, sutriko širdies veikla ir pan. Ieškovas neturtinę žalą įvertina 500 Eur suma. Be to, ieškovas nurodė, kad dėl vykusių administracinių teisės pažeidimo bylų (Nr. (duomenys neskelbtini)) procesų, patyrė bylinėjimosi išlaidas, t.y. už dokumentų ruošimą, konsultacijas, atstovavimus, atsiliepimus, savo atstovui sumokėjo iš viso 1300 Eur sumą. Atsakovai su ieškovo reikalavimais sutinka iš dalies.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, arba atlikus įstatymo draudžiamus veiksmus arba, kaip šiuo atveju, pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, t.y. tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.263 str. 1 d.). Byloje dėl žalos atlyginimo leistinais įrodymais turi būti įrodytas žalos faktas ir žalos dydis, neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovų neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Atsakovų neteisėti veiksmai yra suprantami kaip padarytas pažeidimas, ko pasekoje ieškovas turėjo papildomų išlaidų CK 6.263 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Ieškovo, jo atstovo, atsakovų bei jų atstovo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad administracinės komisijos prie Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2015-08-27 nutarimu atsakovė J. J. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 10 d. („Gyvūnų laikymo Tauragės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių pažeidimas‘‘). Šioje byloje nukentėjusiuoju pripažintas ieškovas (b.l. 9). Atsakovė minėto nutarimo neskundė, turtinį nuostolį ieškovui atlygino. Kaip nurodė ieškovas, dėl jam priklausančio mini pinčerių veislės šunelio gydymo, kuris tęsėsi iki 2015 metų pabaigos, jis patyrė 250 Eur turtinį nuostolį, kurį sudaro: lankymamasis pas veterinarijos gydytoją, perkami vaistai, vitaminai, papildai, atstatantys šunelio organizmą po patirtos traumos. Ieškovas patirtas išlaidas vertina kaip turtinę žalą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: kasos pajamų orderių: Nr. 5945, Nr. 5965 bei Nr. 5999 matyti, kad minimu laikotarpiu ieškovas dėl šunelio gydymo patyrė iš viso 170 Eur turtinį nuostolį. Tai pagrįstos rašytiniais įrodymais išlaidos. Teismas pripažįsta, kad ieškovas įrodė ir tinkamai pagrindė savo reikalavimą dėl 170 Eur turtinės žalos atlyginimo todėl minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovų. Atsakovai taip pat sutinka su ieškovo patirtomis išlaidomis sumoje 170 Eur.

Dėl 80 Eur patirtų išlaidų (buvo pirkti vitaminai, papildai atstatantys šunelio organizmą po patirtų traumų) ieškovas nepateikė minėtų išlaidų patvirtinančių rašytinių įrodymų. Minėti ieškovo pirkti šuneliui vitaminai, papildai ir kt. yra būtini kiekvienam augintiniui, įprastai kasdieniniame gyvenime juos būtų pirkęs ieškovas jeigu ir šuo nebūtų sužalotas. Teismo vertinimu, jog nesant pateisinančių dokumentų, nėra galimybės įvertinti ir atsiradusios turtinės žalos priežastinio ryšio su įvykusiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nustatytos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 44-10, todėl 80,00 Eur ieškovo prašomos priteisti turtinės žalos laikytina neįrodytu (CPK 185 str.) ir reikalavimas dėl 80 Eur patirtų išlaidų laikytinas kaip nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Neturtinės žalos atlyginimas yra viena iš teisinės atsakomybės formų. Teisinė atsakomybė įgyvendinama taikant pažeidėjui valstybės teisinio poveikio priemones, sukeliančias jam negatyvių padarinių. Ji pagal teisės šakas gali būti skirstoma į civilinę, materialiąją (darbo teisė) ir t. t.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais: kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai, ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais ( LR CK 6.250 str. 2d.). Jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenumato, ji neatlyginama. Teismų praktikoje neaptarta, ar gali būti atlyginama neturtinė žala, kai ji padaryta administracinės teisės pažeidimo atveju, o ne nusikaltimu. Ieškovas neturtinės žalos atlyginimą kildina iš jo garbės, orumo viešo įžeidimo žodžiu. Civilinėje teisėje nukentėjusiajam turi būti atlyginama neturtinė žala, padaryta bet kokio teisės pažeidimo atveju. Ši teisė numatyta LR Konstitucijos 30 str. 2d. bei teisės normose, reglamentuojančiose žalos atlyginimą deliktinės atsakomybės atveju ( CK 6.245 str. 4d.).

Ieškovas nurodo, kad dėl vykusių administracinių teisės pažeidimo bylų (Nr. (duomenys neskelbtini)), patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, stresą, pažeminimą, įžeidimus, todėl labai pablogėjo sveikata, pakilo kraujospūdis, sutriko širdies veikla ir pan. Minėtiems sveikatos sutrikimams patvirtinti į bylą pateikti du medicininiai dokumentai: 2015-11-04 medicininę pažymą; 2016-03-14 medicinos dokumentų išrašas ( b.l. 46-47). Minėtą neturtinę žalą įvertina 500 Eur bei prašo ją priteisti iš atsakovų.

Atsakovai su reikalavimu atlyginti 500 Eur neturtinę žalą nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog dėl minėtų administracinių teisės pažeidimų bei su jais susijusių bylų procesų tikrai patyrė fizinį skausmą, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

Neturtinės žalos padarymo faktą ir aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas (2006-06-12 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006). Teismas laiko, kad ieškovas pilnai neįrodė realios neturtinės žalos egzistavimo, visų atsakovų atsakomybei būtinų sąlygų. Ieškovo teiginiai apie patirtas neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus nepagrindžia realios žalos egzistavimo, todėl nesant visų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, neturtinė žala nepriteistina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ( toliau –LAT) yra pasisakęs, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, o šis poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas ar sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (LAT 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Kaip matyti, atsakovų vien tik teisės pažeidimo pripažinimas (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 44-10) nagrinėjamo ginčo atveju, nėra pakankamas atlygis ieškovui. Tačiau siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2011-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-272/2011). Byloje teismas laiko pilnumoje neįrodytų, kad ieškovo nurodyti patirti išgyvenimai, jei tokių buvo, nebuvo ilgalaikiai ar sunkiai įveikiami, todėl laikytini momentiniais, mažareikšmiais ir smulkmeniškais dėl kurių neturtinė žala nepriteisiama. Tačiau teismas iš dalies sutinka su ieškovo pozicija, kad ieškovo nurodyti išgyvenimai dėl minimų įvykių ,, 2015-07-20 buvo įvykis dėl šunų, 2015-08-13 vyko mano įžeidimai prie mano namų, 2015-08-14 parašytas mano pareiškimas Tauragės AVPK po šio įvykio, tik 2015-10-01 ir 2015-10-06 buvo parašyti J ir D. J. pareiškimai į policiją dėl mano netinkamo elgesio, 2015-10-06 D. J. įvykdytas chuliganizmo aktas prieš mano atstovą byloje, kur jis buvo nubaustas ir teismo nutarimo D. J. neskundė; melagingi pranešimai darbo inspekcijai, po kurių 2015-10-12 vizitas su patikrinimu į mano namus iš Tauragės darbo inspekcijos, 2015-10-22 vizitas į mano namus iš Klaipėdos darbo inspekcijos, 2015-10-22 pateiktas melagingas pareiškimas seniūnijai, kad mano tas pats sužalotas šuo gatvėje gąsdina jų mažametį sūnų (3 metų)‘‘ ( b.l. 4-5), pagrįsti ieškovo paaiškinimais ir aplinkybėmis, nustatytomis administracinių teisės pažeidimo bylose (Nr. A2.9.-1979-607/2015, Nr. A2.9.-1981-439/2015, Nr. A2.9.-2210-799/2015), galėjo ieškovui sukelti kai kuriuos neturtinio pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, dvasinės pusiausvyros praradimą, sukrėtimą, be to, akivaizdu, kad ieškovas patyrė ir kai kuriuos byloje nustatytus nepatogumus dėl šunelio gydymo laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėn. Tačiau tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „T. B.“ v. Z. P., bylos Nr. 3K-3-698-686/2015).

Vertinant ar dėl atsakovų neteisėtų veiksmų atsiradę ieškovo sveikatos sutrikimai bei dvasiniai išgyvenimai pakankami, kad būtų laikomi neturtine žala, teismas atsižvelgia į tai, kad teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad dėl patirtų išgyvenimų, ieškovas būtų patyręs itin sunkių pasekmių bei konstatavus, kad už dalies sveikatos trūkumų atsiradimą kalti tik atsakovai, vadovaujantis teismų praktika priteisiant neturtinę žalą analogiškose bylose, ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 150 Eurų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo keturių administracinių teisės pažeidimo bylų (Nr. (duomenys neskelbtini)) proceso metu.

Ieškovas nurodo, kad administracinių teisės pažeidimo bylose (Nr. (duomenys neskelbtini)) bei vykstančiuose jų procesuose patyrė 1300 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: dokumentų rinkimas, ruošimas, konsultacijos, atstovo atstovavimai pirmos instancijos teismuose, atstovo atsiliepimų į apeliacinius skundus surašymą.

Lietuvos Respublikos ATPK 279 str. numatyta, kad nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams kompensuojamas darbo užmokestis, ne mažesnis už vidutinį, arba apmokama už atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jie sugaišo dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Be to šiems asmenims kompensuojamos jų turėtos išlaidos dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso normose nėra numatyta, jog nukentėjusiajam atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisena yra viešosios teisės šaka, kurios reglamentavime vyrauja imperatyvusis reguliavimo metodas, todėl teisiniai ginčai sprendžiami tiksliai laikantis kodekse nustatytų teisės normų reikalavimų. Teisės ir įstatymo analogija, sprendžiant administracinių teisės pažeidimų bylas, gali būti taikoma tik tais atvejais, kai tokią galimybę nustato administracinės teisės pažeidimų kodeksas.

LAT suformavo praktiką, kad negalima naujoje civilinėje byloje reikšti ieškinio CPK 98 straipsnio pagrindu dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo, nes šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. CK 6.249 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji norma, apibrėžianti žalą ir nuostolius, patirtus dėl teisės pažeidimo, nenurodyta, kad žala galėtų būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos administracinio teisės pažeidimo ar kitokioje byloje. Aplinkybė, jog administracinėje byloje ieškovui nebuvo priteistos turėtos atstovo išlaidos, negali būti pagrindas šias išlaidas atlyginti civilinio proceso tvarka.

Ieškovo prašymas priteisti iš atsakovų 1300 Eur, atmestinas, kadangi administracinės teisės pažeidimų kodekso normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam, neteisėtai administracine tvarka nubaustam asmeniui taip pat nenumatytas. ATPK 279 str. išlaidų kompensavimą numato tik nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams, kompensuojant jų darbo užmokestį bei turėtas išlaidas dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 272 str. nustatantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises taip pat nenumato teisės reikalauti patirtų nuostolių ar žalos atlyginimo bylos nutraukimo atveju. Jokių kitų išlaidų kompensavimo mechanizmų ir galimybių ATPK nenumato.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro: 500 Eur advokato pagalbai apmokėti (b.l. 58-59), 76,50 Eur žyminis mokestis už ieškinį ( b.l. 48). Iš viso ieškovas patyrė 576,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, susipažinęs su ieškovo patiktais dokumentais, kurie pagrindžia reikalaujamų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, nustatė, kad išlaidos, numatytos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ,,Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamo užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžių, neviršija rekomendacijose nustatytų dydžio, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 98 str. 3 d., 500 Eur ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (už suteiktas teisines paslaugas ) priteistinos iš atsakovų.

Atsakovų bylinėjimosi išlaidas sudaro: 350,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (b.l. 83). Atsakovų išlaidos teisinei pagalbai neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ,,Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamo užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžių.

Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. ieškovui iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

Kadangi patenkinta 15,61 procentų ieškovo reikalavimų, iš atsakovų ieškovui priteistina viso 89,99 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovai turi teisę į 74,39 procentus pagrįstomis pripažintų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovams iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi patenkinta 15,61 procento ieškovo reikalavimų, iš ieškovo priteistina 260,37 Eur atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ( CPK 88 str. 1d. 6p., 93 str. 2d., 98 str. 1d.).

Nagrinėjant bylą patirta 7,95 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (b.l. 2)(CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 15,61 procento, iš ieškovo valstybei priteistina 6,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi atsakovams tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro tik 1,24 Eur ir šių išlaidų suma neviršija 3 Eur, vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, šios išlaidos valstybei šiuo atveju nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovų D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 170 Eur turtinės žalos atlyginimo, 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 89,99 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovams D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 260,37 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AN DNB bankas; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Gudžiūnienė