Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties, kuria grąžintas pareiškėjui neištaisius trūkumų pareiškėjo J. S. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Palavinskienė, antstolė Neringa Lipeikienė, antstolis Dainius Šidlauskas, antstolis Dalius Traigys, antstolis Robertas Vasiliauskas, PlusPlus Baltic AS, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, akcinė bendrovė „NEO Finance“, uždaroji akcinė bendrovė „B2KAPITAL“, uždaroji akcinė bendrovė „ARN group“, uždaroji akcinė bendrovė „BnP Finance“, uždaroji akcinė bendrovė „CREDIT SERVICE“, uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Pareiškėjas J. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jo skolinių įsipareigojimų kreditoriams suma viršija 25 MMA (iš viso yra 48 467,45 Eur), pareiškėjas nepajėgus šių įsipareigojimų įgyvendinti, todėl yra pripažintinas nemokiu. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2016 m. birželio 26 d. ne kartą ėmė kreditus iš vartojimo kreditus teikiančių įmonių ir, supratęs, kad nebesugebės laiku išsimokėti paskolų, vis tiek ėmė naujas paskolas. Apie paimtas paskolas niekam nesakė. Antstoliams ėmus vykdyti priverstinį ieškojimą, apie paskolas sužinojo pareiškėjo tėvai, pašlijo santykiai. Pareiškėją apėmė neviltis, sušlubavo sveikata. Su antstoliais nebendravo, į antstolių laiškus nereagavo, pasidarė apatiškas. Pareiškėjo neracionalių sprendinių priėmimas nulemtas jo (duomenys neskelbtini)s sveikatos būklės: pareiškėjas 2021 m. kreipėsi į (duomenys neskelbtini), dabar yra gydomas, be kitų sutrikimų, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Pareiškėjo teigimu, jis gauna 140 Eur socialinę pašalpą, kurios dalį gražina antstoliams, susimoka už telefoną. Pareiškėjas nurodė, kad tiki savo sveikatos pagerėjimu ir galimybėmis dirbti, atiduoti bent dalį skolų. Pareiškėjo teigimu, jis neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, kuriuos galėtų parduoti ir padengti susidariusį įsiskolinimą. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad jo sąskaitose esančios lėšos neviršija 1 MMA; pareiškėjas turi atsiskaitomąją sąskaitą AB SEB banke, lėšų kituose bankuose ir kredito įstaigose neturi. Pareiškėjas prašė teismo tuo atveju, jei teismas pripažintų reikalingą pateikti informaciją ir visų bankų ir kredito įstaigų, išreikalauti tai patvirtinančius duomenis, nes, pareiškėjo teigimu, informacijos iš bankų ir kredito įstaigų surinkimas kainuoja nemažas lėšas, kurių pareiškėjas neturi.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, konstatavęs, jog pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad apie ketinimą kreiptis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo tinkamai ir laiku informuoti pareiškėjo kreditoriai. Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki (duomenys neskelbtini) pareiškimo trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti. Teismas nurodė, kad iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas šiuo metu niekur nedirba, jo gaunamos pajamos – tai soc. išmokos, pašalpos ir pensija, bendroje sumoje apie 200 Eur; pareiškėjas nepaaiškina teismui, iš kokių pinigų vykdys planą. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnio 1 dalimi, išvardino, kas pagal įstatymo nuostatas turi būti nurodyta plane, ir pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė teismui, iš kokių lėšų gyvens pats, vykdys mokėjimus bankroto administratoriui bei kreditoriams, todėl, teismo teigimu, toks trūkumas turi būti pašalintas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas taip pat nenurodė jo gautų pajamų, kitų galimybių padengti skolas kreditoriams, nepaaiškino, kokių veiksmų ėmėsi, kad būtų gautos papildomos pajamos ir pan. Teismas pažymėjo, kad nesant nurodytų duomenų apie pareiškėjo galimybes vykdyti prievoles kreditoriams, bankroto bylos procesas negalimas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, kad pareiškėjui padės artimieji bei neatlygintinai skirs jam kas mėnesį tam tikrą pinigų sumą. Teismas nurodė, kad pagal FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 3 punktą, prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikiamas fizinio asmens (asmenų) viso turimo turto sąrašas (nekilnojamasis turtas; sąskaitose esančios lėšos, nurodant sąskaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma viršija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) ir fizinio asmens nurodoma jo vertė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė teismui pažymų iš Lietuvoje veikiančių bankų apie (ne)turimas santaupas, todėl toks trūkumas turi būti pašalintas.

5. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pateikė teismui paaiškinimus dėl teismo (duomenys neskelbtini) nutarties vykdymo. Pareiškime, pateiktame advokato, paaiškinta, kad pareiškėjas dar 2021 m. kreipėsi į (duomenys neskelbtini), jam diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga, dėl kurios nustatytas 50 proc. nedarbingumo lygis. Teismui pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad pareiškėjui reikalinga kito asmens pagalba, o iš pažymos apie pareiškėjo galimus dirbti darbus matyti, jog pareiškėjas praktiškai negali dirbti darbų be pašalinio asmens pagalbos. Tokiam asmeniui susirasti darbą praktiškai neįmanoma, todėl jis ir nenurodo kitų galimybių padengti skolas kreditoriams ir negali nurodyti, kokių veiksmų ėmėsi papildomoms pajamoms gauti. Vienintelis būdas padidinti pajamas – pareiškėjo tėvo parama, apie kurią patvirtina kartu su paaiškinimu pateikiamas raštas. Taip pat nurodoma, kad pareiškėjas, gaudamas 153 Eur neįgalumo pašalpos, negali gauti pažymų iš Lietuvos veikiančių bankų apie turimas santaupas bei sąskaitas juose, nes bankų yra 11 ir kiekviena tokia pažyma kainuoja apie 30 Eur. Pažymėjo, kad, pareiškėjui nuslėpus faktą apie bankuose esančias sąskaitas, toks elgesys būtų naudingas kreditoriams, nes būtų pagrindas prašyti nutraukti iškeltą bankroto bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi pareiškėjo J. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

7. Teismo vertinimu, šalindamas (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi nustatytus pareiškimo trūkumus, pareiškėjas pareiškimo trūkumus pašalino tik iš dalies.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė pažymų iš Lietuvoje veikiančių bankų apie (ne)turimas santaupas. Pareiškėjas nurodė, jog, gaudamas 153 Eur neįgalumo pašalpos, negali gauti pažymų iš Lietuvoje veikiančių bankų apie turimas santaupas bei sąskaitas juose, nes Lietuvoje veikiančių bankų yra 11 ir kiekviena tokia pažyma kainuoja apie 30 Eur ir vien tik jų gavimas pareiškėjui kainuotų 330 Eur, kas ženkliai viršija jo mėnesinę neįgalumo pašalpą, o bankai nemokamai tokių pažymų neišduoda. Tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju nepašalinti trūkumai laikomi esminiais tokio pobūdžio bylose, t. y. nepateikti visi rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo turtinę padėtį.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad procesinius dokumentus teismui pareiškėjo vardu pateikia advokatas, todėl teismas laikė, kad bylą pareiškėjo vardu veda advokatas, nors į bylą nėra pateikta atstovavimo sutartis. Teismas akcentavo, kad tai yra ne valstybės garantuojamas paskirtas advokatas, o samdomas advokatas, kuris dirba už atlygį. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas finansiškai pajėgus samdytis advokatą ir, deklaruodamas neturimas galimybes gauti pažymas iš bankų, teismui perkelia įrodinėjimo naštą bei siekia valstybės lėšomis rinkti rašytinius įrodymus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kad jam buvo atsisakyta išduoti tokias pažymas iš Lietuvoje veikiančių bankų ir jis pats negali gauti tokių pažymų, o šios kategorijos bylose teismas neturi iniciatyvos teisės rinkti už šalis įrodymus.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

10. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Teismo nurodytas trūkumas, kad pareiškėjas nepateikė atstovavimo sutarties, galėjo būti pašalintas teismui priimant pakartotinę nutartį, įpareigojant minėtą sutartį pateikti. Be to, atstovavimo sutartis buvo pateikta su pradiniu pareiškimu.

10.2. Pareiškėjas pateikė 2023 m. gruodžio 19 d. savo tėvo patvirtinimą, kad visą finansinę pagalbą sūnui (pareiškėjui), kai pastarajam bus iškelta bankroto byla, teiks tėvas. Teismas skundžiamoje nutartyje šio rašto neįvertino, dėl jo nepasisakė, todėl laikytina, kad skundžiama nutartis priimta skubotai, neįsigilinant į visas aplinkybes, pateiktus faktus ir dokumentus . Pareiškėjas tiek su pradiniu pareiškimu, tiek šalindamas trūkumus pateikė duomenis apie negalėjimą dirbti (susirasti papildomo darbo) dėl (duomenys neskelbtini) ligos, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje šių faktų neįvertino ir dėl jų nepasisakė.

10.3. Teismas nepasinaudojo galimybe pareikalauti pateikti duomenis, kurie nurodyti skundžiamoje nutartyje, bylą nagrinėjant iš esmės, ir nepasisakė, kodėl to negalima padaryti pareiškimo nagrinėjimo stadijoje, įskaitant duomenis, kad pareiškėją advokatas atstovauja nemokamai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

13. Šiuo atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas konstatavo, kad pareiškėjas pašalino ne visus teismo nustatytus pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo trūkumus ir grąžino pareiškimą pareiškėjui. Grįsdamas šią išvadą, teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė esminę reikšmę tokios kategorijos bylose turinčių rašytinių įrodymų – pažymų iš Lietuvoje veikiančių bankų apie pareiškėjo turimas santaupas bei sąskaitas juose. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomi argumentai dėl sunkios turtinės padėties, sudarančios kliūtis gauti apmokestinamas pažymas iš bankų, nesudaro pagrindo rinkti duomenis teismo lėšomis, nes pareiškėjas yra atstovaujamas samdomo advokato.

14. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą sudaro du etapai. Pirmuoju etapu yra sprendžiamas paties pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo klausimas, t. y. teismas patikrina, ar pareiškimas paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis), ar fizinis asmuo, prašantis iškelti bankroto bylą, informavo savo kreditorius apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis), ar pareiškimo forma ir turinys atitinka nustatytus reikalavimus (FABĮ 4 straipsnio 3, 4 dalys ir CPK 111 straipsnis), ar nėra kitų procesinių pagrindų atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

15. Teismui pateikiamas ieškinys (pareiškimas) turi atitikti CPK nustatytus bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus ir papildomus ieškiniui keliamus reikalavimus (CPK 111–114, 135 straipsniai). Be to, FABĮ 4 straipsnio 4–6 dalyse nurodyta, kokius konkrečiai dokumentus pareiškėjas turi pateikti kartu su pareiškimu iškelti bankroto bylą, tarp jų – ir fizinio asmens gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinantys dokumentai (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 2 punktas); fizinio asmens turimo viso turto sąrašas (nekilnojamasis turtas; sąskaitose esančios lėšos, nurodant sąskaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma viršija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) ir fizinio asmens nurodoma jo vertė (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 3 punktas); informacija apie FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte (kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu mokėti, mokėjimams įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytą susitarimą skiriamos lėšos); ir (ar) 2 dalies 3 punkte nurodytas lėšas (individualiai ir (ar) ūkininko veiklai vykdyti skiriamos lėšos, atskirai nurodant lėšas mokesčiams bankroto proceso metu mokėti) (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas). Teismui gali būti pateikiami ir kiti fizinio asmens bankroto bylai iškelti svarbūs dokumentai (FABĮ 4 straipsnio 8 dalis).

16. Jeigu pareiškimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra pateiktas laikantis pirmiau nurodytų reikalavimų, teismas nutartimi priima nagrinėti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 straipsnio 4 dalis), tokiu būdu pereinama į antrąjį etapą – fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą. Taigi, viena vertus, pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo negali būti priimamas ir antrasis fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesas negali būti pradėtas, kai pareiškėjo reikiamos informacijos kartu su pareiškimu nepateikimas aiškiai neatitinka įstatymo reikalavimų, nustatomi esminiai trūkumai ir todėl procesas negali būti pradedamas. Kita vertus, kartu su pareiškimu pateiktos informacijos teisingumas ir / ar išsamumas gali būti vertinamas bankroto bylos iškėlimo etape, taip pat jau iškėlus bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Paaiškėjus aplinkybei, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus, bankroto byla gali būti nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Vadinasi, pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui priėmimo klausimas neturi būti sprendžiamas pernelyg formaliai, taip pat neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Teismas, spręsdamas dėl pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo priėmimo, neturi iš esmės spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimo, nes tai daroma kitame proceso etape. Teismas negali kaip pareiškimo trūkumo vertinti dokumentų ar duomenų, kurie gali turėti reikšmės klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo iš esmės išspręsti, trūkumo, jei tokių dokumentų ar duomenų pateikimas nėra įstatymu aiškiai nustatytas pareiškimo (jo priedų) turinio (sudėties) elementas (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-263-643/2023). Ruošiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimui iš esmės ir pirmosios instancijos teismui manant, kad byloje trūksta papildomos informacijos ar papildomų rašytinių įrodymų teisingam bylos išnagrinėjimui, teismas turi teisę byloje dalyvaujantiems asmenims pasiūlyti arba nustatyti terminą pateikti papildomus įrodymus, pats rinkti įrodymus (CPK 7, 8, 225, 179 straipsniai, FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas), o ne nustatyti terminą pareiškimo trūkumams šalinti, nors pareiškimas iš esmės ir atitinka visus jam keliamus įstatymo reikalavimus. Be to, įstatymo leidėjas FABĮ yra numatęs, kad fizinių asmens bankroto bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka (ginčo teisena), tai reiškia, kad, tam tikroms aplinkybėms esant nepakankamai aiškioms, teismas gali jas išsiaiškinti teismo posėdžio metu, iš esmės spręsdamas bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui klausimą. Savo ruožtu rengiantis bylos nagrinėjimui ar jos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai ir duomenys turi būti teismo iš esmės įvertinti procesiniame sprendime dėl pareiškėjo prašymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą teisėtumo ir pagrįstumo, o ne pareiškimo priėmimo stadijoje.

17. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties, teismas grąžino pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui konstatavęs, jog nebuvo ištaisytas esminis pareiškimo trūkumas – nepateikti visi rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo turtinę padėtį, t. y. nepateiktos pažymos iš visų Lietuvoje veikiančių bankų apie (ne)turimas pareiškėjo sąskaitas ir santaupas jose.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Pagal minėtą FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 3 punktą, prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedama ir pateikiama: ,,fizinio asmens turimo viso turto sąrašas (nekilnojamasis turtas; sąskaitose esančios lėšos, nurodant sąskaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma viršija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) (toliau – turtas) ir fizinio asmens nurodoma jo vertė)“. Iš teismui pateikto pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo turinio matyti, jog pareiškėjas nurodė, kad turi vieną sąskaitą AB SEB banke, įvardino sąskaitos numerį ir pateikė išrašus iš šios banko sąskaitos. Taigi, buvo įvykdytas FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimas – pateikti duomenys apie asmens turtą šiuo aspektu, t. y. informacija apie turimą sąskaitą, joje esančias lėšas, nurodant kredito įstaigą. Byloje šioje proceso stadijoje nėra duomenų, kurie sudarytų prielaidas abejoti nurodomu pareiškėjo sąskaitų banke sąrašu. Be to, kilusios abejonės neužkerta kelio įstatymo reikalavimus atitinkančiam pareiškimui priimti, nes, kaip minėta, gali / turėtų būti šalinamos nagrinėjant klausimą iš esmės. Nustačius, kad pareiškime buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija apie turimas banko sąskaitas ir / ar lėšas jose, būtų prielaidos į tai atsižvelgti vertinant pareiškėjo sąžiningumą ir / ar sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo ir / ar proceso eigos. Įvertintini ir pareiškėjo teikti paaiškinimai bei nurodytos aplinkybės, susijusios su ribotomis pareiškėjo finansinėmis galimybėmis gauti didelį skaičių pažymų iš bankų, kai tokios pažymos išduodamos pritaikius ženklų įkainį. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo mokėjimus advokatui, todėl nenustatytas pagrindas teismo prielaidoms dėl tikrųjų pareiškėjo finansinių galimybių.

19. Atsižvelgiant į nurodytą, vertintina, kad teismo reikalavimas pateikti pažymas apie (ne)turimas sąskaitas iš visų Lietuvoje veikiančių bankų / kredito įstaigų laikytinas pertekliniu, nepagrįstai ribojančiu asmens teisę kreiptis į teismą, atsižvelgiant į tai, jog pateiktas pareiškimas šiuo aspektu atitiko įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Dėl to teismo nutartis šiuo pagrindu atsisakyti priimti pareiškimą, kaip pateiktą neištaisius nustatytų trūkumų, pripažintina nepagrįsta ir naikintina.

20. Atskirajame skunde pareiškėjas argumentuoja, kad buvo ištaisyti kiti teismo nutartyje dėl trūkumų šalinimo nustatyti pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo trūkumai: pateiktas patvirtinimas dėl artimųjų sutikimo suteikti pareiškėjui finansinę paramą, pateikti duomenys apie pareiškėjo galimybes dirbti ir kt. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, teismas konstatavo, kad tam tikri nustatyti pareiškimo trūkumai buvo ištaisyti, ir pareiškimą grąžino, kaip minėta, nepateikus pažymų iš bankų apie sąskaitas. Dėl to nurodyti atskirojo skundo argumentai iš esmės neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą. Kita vertus, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismo nustatyti pareiškimo trūkumai, nurodant paaiškinti teismui, iš kokių pinigų vykdys planą, iš kokių lėšų gyvens, vykdys mokėjimus bankroto administratoriui bei kreditoriams, yra pertekliniai. Pareiškėjas šias aplinkybes paaiškino tiek pareiškime, tiek pateikė 2023 m. gruodžio 19 d. tėvo patvirtinimą apie pareiškėjui teikiamą finansinę pagalbą, be to, pareiškėjas pateikė duomenis apie negalėjimą dirbti, susirasti papildomo darbo dėl ligos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paaiškinimai bei argumentai dėl to, kaip asmuo vykdys mokumo atkūrimo planą, mokės bankroto administratoriui ir kreditoriams yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką sudaranti informacija, šios aplinkybės nagrinėtinos vėliau proceso metu, o ne pareiškimo priėmimo stadijoje. Tuo tarpu pareiškėjui pateikus tam tikrus duomenis apie tai, iš kur ketinama gauti lėšų, taip pat pareiškėjo įsidarbinimo galimybes, laikytina, jog pareiškėjas iš esmės pateikė teismui tam tikrus duomenis apie savo mokumą, be to, tai nėra laikytina esminiu trūkumu, sudarančiu pagrindą atsisakyti priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

21. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, jog teismo nurodytas trūkumas, kad pareiškėjas nepateikė atstovavimo sutarties, galėjo būti pašalintas teismui priimant pakartotinę nutartį, įpareigojant minėtą sutartį pateikti; be to, atstovavimo sutartis buvo pateikta su pradiniu pareiškimu. Šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip neatitinkantys skundžiamos teismo nutarties turinio bei faktinės situacijos. Viena vertus, iš teismo nutarties matyti, kad teismas, nustatydamas pareiškimo trūkumus, nenurodė kaip trūkumo to, jog nebuvo pateikta pareiškėjo su advokatu pasirašyta atstovavimo sutartis, preziumuodamas, jog bylą pareiškėjo vardu veda advokatas. Taigi, teismas to nelaikė trūkumu, nors ir bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo su advokatu pasirašyta atstovavimo sutartis nebuvo pateikta nei su pradiniu pareiškimu, nei su atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties (ką konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartyje), nei teikiant paaiškinimus šalinant pareiškimo trūkumus. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog toks trūkumas turėjo būti konstatuotas ir nustatytas terminas jam šalinti. Kita vertus, atstovavimo sutartis yra pateikiama kartu su nagrinėjamu atskiruoju skundu, todėl nurodyti argumentai praradę teisinį aktualumą.

22. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės šioje proceso stadijoje vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

23. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti atskirąjį skundą – panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio (pareiškimo) priėmimas galimas tik pirmosios instancijos teisme (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010), šis klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

24. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.