Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria buvo sprendžiamas pareiškėjos A. Č. pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė pareiškėjai terminą pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos esmės.

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo trūkumams pašalinti, nurodydamas, jog pareiškėja nepateikė jos nemokumą pagrindžiančių dokumentų ir neargumentavo, kodėl jos sunki finansinė padėtis atitinka FABĮ apibrėžtą nemokumo būseną. Pareiškėja atskiruoju skundu nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, iš esmės argumentuodama tuo, jog teismas skundžiamoje nutartyje ėmėsi paties pareiškimo priėmimo stadijoje nagrinėti klausimus, kurie sprendžiami jau iškėlus bankroto bylą fiziniam asmeniui, teismo nurodytus duomenis buvo galima pateikti bylos nagrinėjimo metu, prašomi reikalavimai laikytini pertekliniais.

12. FABĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. FABĮ nereglamentuotas pareiškimo trūkumų šalinimo institutas, todėl sprendžiant pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto priėmimo klausimą būtina vadovautis tokius atvejus reglamentuojančiomis bendrosiomis CPK nuostatomis. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą sudaro du etapai. Pirmuoju etapu yra sprendžiamas paties pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo klausimas, t. y. teismas patikrina, ar pareiškimas paduotas, nepažeidžiant teismingumo taisyklių (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis), ar fizinis asmuo, prašantis iškelti bankroto bylą, informavo savo kreditorius apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis), ar pareiškimo forma ir turinys atitinka nustatytus reikalavimus (FABĮ 4 straipsnio 3–4 dalys ir CPK 111 straipsnis). Jeigu pareiškimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra pateiktas, laikantis, be kita ko, pirmiau nurodytų reikalavimų, teismas nutartimi priima nagrinėti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 straipsnio 4 dalis) ir taip yra pasiekiamas antrasis fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo proceso etapas. Taigi pareiškimas negali būti priimamas ir antrasis fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesas negali būti pradėtas, kai pareiškėjo reikiamos informacijos kartu su pareiškimu nepateikimas aiškiai neatitinka įstatymo reikalavimų, nustatomi esminiai trūkumai ir todėl procesas negali būti pradėtas. Tuo tarpu kartu su pareiškimu pateiktos informacijos teisingumas ar išsamumas gali būti vertinamas bankroto bylos iškėlimo etape, taip pat jau iškėlus bankroto bylą. Paaiškėjus aplinkybei, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus, bankroto byla gali būti nutraukiama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Vadinasi, pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui priėmimo klausimas neturi būti sprendžiamas pernelyg formaliai, taip pat neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Teismas, spręsdamas dėl pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo priėmimo, neturi iš esmės spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimo, nes tai daroma kitame proceso etape. Teismas negali kaip pareiškimo trūkumo vertinti dokumentų ar duomenų, kurie gali turėti reikšmės klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo iš esmės išspręsti, trūkumo, jei tokių dokumentų ar duomenų pateikimas nėra įstatymu aiškiai nustatytas pareiškimo (jo priedų) turinio (sudėties) elementas.

14. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką visi bankrutuojantys asmenys privalo būti aktyvūs, sąžiningai naudotis jiems bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis, nes fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, turi kartu su pareiškimu teikti būtinus ir įstatyme nurodytus pareiškimo priedus, nesant galimybės pateikti priedus, turi nurodyti to priežastis ir, be to, teikti tokį pareiškimą, kad būtų galima kuo objektyviau ir ekonomiškiau išnagrinėti fizinio asmens bankroto bylą nepažeidžiant kreditorių interesų.

15. Apeliantė nesutinka su ginčijama nutartimi nustatytais įpareigojimais pateikti: 1) naujus duomenis apie turimus įsipareigojimus, teigia, jog pareiškimo priėmimo stadijoje, svarbu nustatyti, tik kad bendra skola nebūtų mažesnė nei 18 200 Eur, todėl toks reikalavimas yra perteklinis; 2) duomenis iš pagrindinių šalies bankų už trijų metų laikotarpį ir nurodo, kad ji ir taip yra sunkioje materialinėje padėtyje, o norint pateikti visas pažymas tai kainuotų papildomai; 3) Nekilnojamojo turto registro išrašą apie turimus nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus per paskutiniuosius trejus metus, duomenis iš Juridinių asmenų registro apie akcijas/vertybinius popierius, VĮ „Regitra” duomenis apie turimas transporto priemones laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki pareiškimo pateikimo dienos, tačiau pareiškėjos nuomone, toks reikalavimas yra perteklinis, nes visą informaciją mato antstolis. Taip pat nurodo, jog pertekliniu laikytinas ir teismo reikalavimas detalizuoti, kokiam tikslui buvo paimtos lėšos, kaip buvo panaudotos, kodėl skolos buvo neapmokėtos ir kada baigiasi skolų apmokėjimo terminai, nes visos šios aplinkybės yra nurodytos pareiškime. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su šiais pareiškėjos argumentais.

16. Iš skundžiamos nutarties turinio ir pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateiktų priedų matyti, kad pareiškėja yra pateikusi tokius dokumentus, kokius jai pavyko gauti bei pareiškime paaiškinusi priežastis, kurios, jos manymu, nulėmė jos nemokumą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėja nėra pateikusi nemokumą pagrindžiančių dokumentų, neargumentavo, kodėl jos sunki finansinė padėtis atitinka FABĮ apibrėžtą nemokumo būseną, prašė konkretizuoti prašymą, todėl vertino, kad nesant nurodytų duomenų bei juos patvirtinančių įrodymų, negalima tinkamai įvertinti pareiškėjos nemokumą sukėlusių priežasčių, pareiškėjos sąžiningumo bei pareiškėjos elgesio naudojant pasiskolintas lėšas.

17. Apeliacinės instancijos teismo manymu, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje iškelti klausimai turi būti nagrinėjami ir vertinami ne pareiškėjos pareiškimo trūkumų (neatitikties formaliems įstatymo reikalavimams) požiūriu, bet iš esmės sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai. Pažymėtina, kad ruošiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimui iš esmės ir pirmosios instancijos teismui manant, kad byloje trūksta papildomos informacijos ar papildomų rašytinių įrodymų teisingam bylos išnagrinėjimui, teismas turi teisę byloje dalyvaujantiems asmenims pasiūlyti arba nustatyti terminą pateikti papildomus įrodymus, pats rinkti įrodymus (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 225 straipsnis, 179 straipsnis, FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas), o ne nustatyti terminą pareiškimo trūkumams šalinti, nors pareiškimas iš esmės ir atitinka visus jam keliamus įstatymo reikalavimus. Be to, įstatymo leidėjas FABĮ yra numatęs, kad fizinių asmens bankroto bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka (ginčo teisena), tai reiškia, kad, tam tikroms aplinkybėms esant nepakankamai aiškioms, teismas gali jas išsiaiškinti teismo posėdžio metu, iš esmės spręsdamas bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui klausimą. Savo ruožtu rengiantis bylos nagrinėjimui ar jos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai ir duomenys turi būti teismo iš esmės įvertinti procesiniame sprendime dėl pareiškėjos prašymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą teisėtumo ir pagrįstumo, o ne pareiškimo priėmimo stadijoje.

18. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje, be kita ko, pažymėjo, jog pareiškėja pareiškime neargumentavo, kodėl jos sunki finansinė padėtis atitinka FABĮ apibrėžtą nemokumo būseną, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išsamus tyrimas dėl asmens turtinės padėties ir nemokumą nulėmusių priežasčių atliekamas ne pareiškimo priėmimo stadijoje, bet jau sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas formaliai taikydamas trūkumų šalinimo institutą netinkamai taikė procesinės teisės normas, kadangi teismo nustatyti trūkumai nesudaro kliūčių priimti pareiškimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsni).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos A. Č. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos A. Č. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.