- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-10
- Bylos Nr.
- e2-587-1103/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04900-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Mockutė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- V. R., R. R.
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio rajono socialinių paslaugų centrui
- Advokatai
- Irmantas Tumas, Kęstutis Galvičius
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui N. Ž.,
trečiojo asmens, nereiškiančio savarankiškų reikalavimų, Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro atstovei I. S.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį dėl tėvo valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo motinos, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo ir laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atsakovams V. R., R. R., trečiajam asmeniui Panevėžio rajono socialinių paslaugų centrui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė (toliau ir – Skyrius, Tarnyba) prašo neterminuotai apriboti tėvo R. R. valdžią nepilnametės dukros M. R., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; atskirti nepilnametę M. R. nuo motinos V. R.; priteisti iš R. R. jo nepilnametei dukrai M. R. išlaikymą, mokant po 300 Eur periodinėmis piniginėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš V. R. jos nepilnametei dukrai M. R. išlaikymą, mokant po 80 Eur periodinėmis piniginėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti nepilnametės M. R. gyvenamąją vietą globėjo (rūpintojo) gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).
2. Ieškinyje nurodė ir tarnybos atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir ieškinyje nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad V. ir R. R. šeima Skyriui žinoma nuo 2002 m. kovo 31 d., iki 2018 m. birželio 30 d. ji buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, dėl vaikų nepriežiūros, pagal sudarytus pagalbos šeimai planus iki šiol teikiamos socialinės paslaugos. V. ir R. R. šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai: K. R., gim. (duomenys neskelbtini), M. R., gim. (duomenys neskelbtini), S. R., gim. (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena pilnamečiai broliai V., D. ir V. R.. Nepilnametei M. R. nustatytas vidutinis neįgalumas nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2027 m. balandžio 24 d. Nustatyti specialieji poreikiai - pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2020 m. birželio 5 d. Įtakojančios diagnozės (duomenys neskelbtini). V. ir R. R. šeimai nuo 2019 m. sausio 14 d. iniciuota atvejo vadyba, sudarytas pagalbos planas šeimai, teikiamos socialinės paslaugos.
3. Galimi vaiko teisių pažeidimai šeimoje fiksuoti 2019 m. birželio 20 d., 2020 m. rugsėjo 16 d., 2021 m. kovo 24 d. dėl galimai nesudaromų tinkamų gyvenimo sąlygų, prieš mažametę M. R. galimai naudoto fizinio smurto, su mažamete dirbantys specialistai išsakė pastebėjimus, kad mergaitė galimai yra seksualiai išnaudojama (oraliniu ar kitu būdu). 2022 m. gruodžio 29 d. gautas pranešimas, kad nepilnametė yra nėščia, pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2023 m. sausio 23 d. gautas pranešimas, kad mažametė buvo išvežta į užsienį sesers, pas kurią buvo laikinai apgyvendinta. 2023 m. balandžio 12 d. gautas LR Generalinės prokuratūros raštas, kad TV laidoje buvo paviešinta informacija, leidžianti nustatyti mažametės, nukentėjusios nuo seksualinio pobūdžio nusikalstamos veikos, tapatybę. 2023 m. vasario 9 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi išdavė leidimą paimti nepilnametę M. R. iš jos atstovų pagal įstatymą, 2023 m. vasario 15 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu, nustatė likusiai be tėvų globos M. R. laikinąją globą nuo 2023 m. vasario 14 d. ir skyrė M. R. globėją – (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
4. Taip pat nurodė, kad V. R. turi vidutinę negalią (diagnozė (duomenys neskelbtini)), nesugeba abstrakčiai mąstyti, apibendrinti, daryti išvadas, žodynas skurdus, mąstymas konkretus (nesugeba ko nors papasakoti, bet į klausimus atsako) kartoja tas pačias istorijas. Gebėjimai mokytis, samprotauti, adekvačiai suvokti veiksmus ir aplinką bei konkretusis mąstymas labai riboti, nepažįsta laikrodžio, nesiorientuoja laike, dienose, metų laikuose, nemoka rašyti, skaityti, nemoka elgtis su gaunamais pinigais, pažįsta juos tik pagal spalvą. Nesuvokia specialistų rekomendacijų, dažnai maišosi įvykiuose. Motina būdama nuolat namuose nesugebėjo dėl galimai savo neįgalumo užtikrinti mergaitės saugumo, nekreipė dėmesio į įvykius, kurie turėjo kelti nerimą dėl galimo mergaitės seksualinio išnaudojimo. R. R. yra išvykęs į užsienį, gyvendamas šeimos namuose visiškai nesirūpina šeimos buitimi, vaikų sveikata, visiškai neprisideda prie šeimos išlaikymo, neauklėja vaikų, jų neugdo namuose, nesidomi jų gyvenimu, viskas perleista žmonai. Jo manymu, kad turi kiti auginti jo vaikus, o ne jis. Nebūdamas namuose, nesidomėdamas ką jo vaikai veikia, nematė pavojaus arba galimai ignoravo siunčiamus signalus ar ženklus dėl mažametės galimo seksualinio smurto namuose. Atlikus vaiko ir (ar) šeimos poreikių pagalbai vertinimą 2023 m. sausio 18 d. Nr. ŠPPV-25, nustatytas III rizikos veiksnių reiškimosi lygis srityse: vaiko fizinė ir psichinė sveikata (Vaiko fizinis išsivystymas ir raida neatitinka jo amžiaus tarpsnio, jis turi rimtų negydomų sveikatos sutrikimų. Tėvai turi psichinės sveikatos sutrikimų, kurie gali būti paveldimi); vaiko fizinis saugumas (Problemos ilgalaikės ir besikartojančios, vaiko fiziniu saugumu nesirūpinama, tėvai neigia problemas ir jų nesprendžia. Vaikas galimai patiria smurtą); vaiko emocinis saugumas (Emociškai smurtaujantys tėvai nuolat kelia vaikui dviprasmiškų jausmų – ir saugumo, ir baimės jausmų); emocinis palaikymas (Tėvai visiškai negeba atpažinti emocinių vaiko poreikių, nuolat ignoruoja jų tenkinimą. Vaikas neturi saugaus ir tvaraus ryšio nė su vienu suaugusiuoju); šeimos dalyvavimas bendruomeniniame gyvenime ir visuomeninių organizacijų veikloje (Šeima nedalyvauja nei vietos bendruomenės, nei visuomeninių organizacijų veikloje, nesidomi jokiomis papildomomis veiklomis). II lygis srityse: pozityvus auklėjimas (Jiems nepavyksta kalbėtis su vaiku apie elgesio pasekmes, teikti vaikui grįžtamąjį ryšį ar rodyti jam pavyzdį. Tėvai neieško pagalbos arba nesupranta, kad jos reikia); šeimos socialiniai santykiai (Šeimai kyla sunkumų siekiant savarankiškai patenkinti vaiko poreikius, rūpintis jo auklėjimu ir ugdymu, tinkamai vykdyti savo pareigas, esant galimybei, priimtų pagalbą); vaiko sveikata ir higiena (Tėvai nežino sveikos gyvensenos principų ar prieinamų specialistų/paslaugų, laiku nesikreipia medicinos pagalbos, reikalingos vaikui. Tėvai laiku nepastebi sveikatos grėsmių, sukeliančių vaikui ilgalaikį skausmą ar kančią. Tėvai neužtikrina bazinės vaiko ir jo aplinkos higienos, vaikas pagal savo amžių neturi higienos įgūdžių (nuolatinė nešvara, nemalonus kvapas); vaiko gyvenamoji aplinka (Šeimos gyvenamoji aplinka nešvari ir netvarkinga, tėvai nesirūpina nei jos tvarkymu, nei vaiko tvarkingumo įgūdžių formavimu); vaiko ugdymosi ir socializacijos sąlygos (Tėvai nesupranta vaiko ugdymosi sąlygų ir neskiria dėmesio jo ugdymuisi namuose. Jis turi specialiųjų mokymosi poreikių, tačiau tėvai laiku nesuteikia jam ugdymosi pagalbos); vaiko fizinis saugumas (Vaikas tampa trikdančių ar traumuojančių įvykių liudininku); vaiko emocinis saugumas (Šeimoje nėra aiškiai nustatytų elgesio ribų ir taisyklių; tėvų elgesys nenuoseklus. Tėvai vengia bet kokio fizinio kontakto su vaiku); emocinis palaikymas (Tėvai sistemingai neatpažįsta dalies vaiko emocinių poreikių, stokoja įgūdžių emociškai palaikyti vaiką ir to nepastebi arba tai neigia); pozityvus auklėjimas (Jiems nepavyksta kalbėtis su vaiku apie elgesio pasekmes, teikti vaikui grįžtamąjį ryšį ar rodyti jam pavyzdį. Tėvai neieško pagalbos arba nesupranta, kad jos reikia); šeimos patirtys (Šeimoje yra buvę reikšmingų įvykių, kurie padarė įtaką vaikui, pastebimi nežymūs vaiko ir/ar tėvų elgesio pokyčiai); šeimos funkcionavimas (Šeimai kyla sunkumų savarankiškai funkcionuojant, kyla besikartojančių problemų, kurios nesprendžiamos); išplėstinės šeimos pagalba (Šeima neturi pagalbos tinklo. Neišplėtoti bendravimo ryšiai su išplėstine šeima); būsto ir aplinkos pritaikymas (Trūksta būsto ir aplinkos saugumo, vaikui trūksta erdvės, būstas ir aplinka nelabai atitinka vaiko poreikius); finansinis šeimos raštingumas (Šeimos biudžeto planavimo įgūdžiai nėra pakankami. Gaunamas pajamas šeima galėtų planuoti atsakingiau). Situacija šeimoje nesikeičia, pastebimi tik minimalūs teigiami pokyčiai, kurie yra trumpalaikiai. M. R. 2023 m. vasario 8 d. laikinai gyvenant pas seserį J. R. abu jos tėvai pasirašė pas notarą sutikimą, kad sesuo išsivežtų nepilnametę į užsienį gyventi 1 metams, kitoje šalyje. Dėl savo atsainaus požiūrio į susidariusią situaciją, ar nesuvokimo, galbūt dėl galimai nusikalstamos veikos nuslėpimo, jie leido išvykti mažametei dukrai į užsienį, 8 nėštumo mėnesį, taip sukeldami pavojų dukrai bei jos dar negimusiam vaikui. (duomenys neskelbtini) gimus mergaitės kūdikiui, ji iš gimdymo namų apgyvendinta pas globėjus. Tėvai menkai domisi gimusius anūku, į susitikimus organizuojamus Globos centro, vyksta, tačiau reikia juos skatinti, motyvuoti. Gimus nepilnametės kūdikiui, su jos tėvais susisiekė žurnalistai iš televizijos, pasiūlę pinigų už dalyvavimą laidoje, jie sutiko nuvykto į studiją. Abu tėvai dalyvavo ,,TV Pagalba“ laidoje, rodytoje 2023 m. kovo 30 d., taip paviešindami savo asmeninį bei nepilnametės dukros gyvenimą. Šeima nėra linkusi bendradarbiauti su socialine darbuotoja, V. linkusi slėpti informacija arba prasitaria netyčia apie įvykius šeimoje – jog jis negali sakyti, kas vyksta jos šeimoje, nes dėl pasakytų įvykių būna jai blogai (ant jos pyksta, rėkia vaikai, vyras).
5. Šeimai buvo teikiamos kompleksinės paslaugos: individualios konsultacijos pozityvios tėvystės įgūdžių mokyme, orientuotos į specialiųjų poreikių turinčius vaikus; šeimos konsultavimas gyvenamojoje vietoje; pavėžėjimo paslaugos, lydėjimas pas specialistus; susitikimų su vaikais organizavimas; bendrosios bei socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Teigiamų pasiekimų šeimoje nepastebima. R. nesiima atsakomybės už šeimos gerbūvį, neskiria pinigų maistui, neteikia išlaikymo dukrai M. Pasitarus su V. soc. darbuotoja užrašė namų taisykles, pakabino matomoje vietoje, asmeniškai supažindino ir R., tačiau jų laikosi tik V., kartais prie buities darbų padeda suaugę vaikai, gyvenantys kartu. Šeima neįžvelgia problemų ir patys neieško pagalbos pas specialistus. Šeima pyksta, kad jie negali gyventi vieni, kad yra aplink specialistų, kurie jiems rekomenduoja, pataria, skatina. R. neprisiima atsakomybės už šeimos sėkmingą funkcionavimą, linkęs nespręsti problemų, motyvuoja kad namuose nesitvarko, nes tai socialinis būstas. Turima informacija R. išvyko dirbti ir gyventi į užsienį nuo 2023 m. gegužės 28 d.
6. Nepakankamos tėvų žinios apie vaikų brandą, raidą, poreikius, to pasiekoje nesugebėjo užtikrinti saugių gyvenimo sąlygų mergaitei, apsaugoti nuo vyresnių brolių šeimos namuose. Motina pasirūpina vaikų tik fiziologiniais poreikiais. Šeimoje negali vykti pokyčių dėl motinos negalios bei nesupratimo, nesugebėjimo įžvelgti pavojų. Tėvai nesugebėjo išreikšti emocijų, parodyti dėmesį, švelnumą. Tėvai nepastebėjo ankščiau dukters nėštumo, gal dėl negalios motina nesugebėjo įžvelgti, nes tėvas nedalyvauja dukters gyvenime, į namus grįždavo pavalgyti ir permiegoti. Motina nesupranta dukters siunčiamu signalų, kai jai blogai, kai jai sutrinka sveikata, negeba atpažinti pavojų. Tėvai neužtikrino mažametės dukters saugumo nuo galimo seksualinio išnaudojimo. Šeima nevykdo savo įsipareigojimų, šeimos situacija nesikeičia, vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia elgesio. Šeimos namuose kartu gyvena V. R. (M. brolis), kuris yra kaltinamasis Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, sprendimas nėra dar priimtas.
7. V. R. turi vidutinį protinį atsilikimą ((duomenys neskelbtini)), ji nesiorientuoja laike, nemoka skaityti, rašyti, nepažįsta pinigų. R. R. nusišalinęs nuo tėvo pareigų, išvykęs į užsienį. Su sutuoktine nebendrauja, neteikia išlaikymo vaikams, nesidomi ir dukra M., nebuvo susisiekęs su globos centru. Tėvai negebėjo užtikrinti dukrai saugios aplinkos, įžvelgti pasikeitusios sveikatos būklės. Dėl tėvų nesuvokimo ir nesugebėjimo rūpintis dukra, kilo pavojus jos sveikatai, normaliai raidai. Tėvai neatpažįsta dalies vaiko emocinių poreikių, stokoja įgūdžių emociškai palaikyti vaiką, to nepastebi arba neigia. V. R. nuolat skusdavosi M. nevaldomu elgesiu, išsiveržusiu agresyvumu, nesugebėjimu su ja kalbėtis. Motina nesuprato dukters siunčiamų signalų, kai jai blogai, kai jai sutrikdavo sveikata, negebėjo atpažinti pavojaus. Tėvai negebėjo kurti pastovios, struktūruotos, saugios aplinkos, kurioje būtų buvę tenkinami mergaitės fiziniai, psichologiniai poreikiai. Galimai tėvai žinojo, kad dukra yra išnaudojama, skriaudžiama vyresnių brolių, tačiau dėl savo nesuvokimo žiūrėjo į tai aplaidžiai. Šeimoje M. gyvenant ji buvo emociškai apleista, neprižiūrėta, tėvų elgesys kėlė pavojų jos gyvybei ir sveikatai. Nėra santykio su mama, kuris būtų grįstas pasitikėjimu, M. nesijautė svarbi savo šeimoje. Mergaitė namuose neturėjo taisyklių, pareigų, nes jų tėvai nenustatė (rekomendacijas teikia socialinė darbuotoja, tačiau į jas neatsižvelgta). V. R. nekartą paminėjo, kad nenorinti, kad M. grįžtų į namus, nes broliai labai ant jos pyksta, vienas iš jų, pasak jos net grasina, kad gali „užmušti“. Apsilankymų šeimoje metu bendraujant su nepilnamečiais vaikais, jie nesidomi apie seserį, netgi pamini, kad jos nekenčia. V. R. nuolat skatinama susitikti su M., nes pati neklausia ir neišreiškia noro. Visi V. R. susitikimai su dukra inicijuojami globos centro ir socialinės darbuotojos, organizuojamas seniūnijos transportas. Susitikimai būna trumpi, be jokių emocijų, išreikštų jausmų. Pastebima, kad jokio ryšio tarp mamos ir dukros nėra. M. yra sakiusi, kad į namus grįžti nenori ir mamos, šeimos nepasiilgusi. R. R. nesidomi dukra M., neteikia jokio išlaikymo, neskambina telefonu, nesusisiekia su globos centru. Minėtame motyvuotame siūlyme padaryta išvada, kad visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, todėl ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai.
8. Nuo leidimo paimti vaiką iš tėvų momento praėjus apie 10 mėnesių situacija šeimoje nepasikeitė, atsakovai nededa pastangų susigrąžinti vaiko ir iniciatyvos jo auginti nerodo. Atsakovai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais, neįgyvendina savo tėvų valdžios. R. R. nėra nustatytas neįgalumas ar nedarbingumas, jis neturi sveikatos problemų. V. R. nuo 1997 m. gegužės 15 d. nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. SODRA duomenimis V. R. gauna našlaičių pensiją ir netekto darbingumo pensiją, viso jos pajamos sudaro apie 611 Eur per mėnesį. Duomenų apie R. R. pajamas nėra.
Atsiliepimas
10. Atsakovė V. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad norėtų, jog M. grįžtų į namus, bet jai ten nėra saugu dėl brolių. Jie pyksta ant M. Ji lanko M., su ja bendrauja. Vyras išvykęs į Angliją, su ja nebendrauja, jai neskambina. Paskambina sūnui V., bet jis išeina kalbėti kitur, nuo jos slepiasi.
11. Atsakovės V. R. atstovas pateiktame atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti iš dalies, sumažinti iš atsakovės V. R. prašomą priteisti išlaikymą. Nurodė, kad V. R. serga sunkia liga. Dėl objektyvių priežasčių ji negali vykdyti motinos pareigų dukrai M. R. Jau metus mergaitė gyvena (duomenys neskelbtini), pripratusi prie sąlygų. Su motina mergaitė bendrauja, jų bendravimas yra užtikrintas. Dėl sudėtingos jos situacijos, gaunamų pajamų V. R. gali teikti tik 50 Eur išlaikymą dukrai.
Žemesnės instancijos teismas
12. Atsakovas R. R. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko. Teismo šaukimas į teismo posėdį jam įteiktas 2024 m. kovo 14 d. tinkamai, CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
13. Atsakovo R. R. atstovas pateiktame atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nėra pagrindo riboti R. R. tėvų valdžios, jokių kaltų veiksmų jis neatliko. Smurto mergaitės atžvilgiu vartota nebuvo. Tėvas negali užtikrinti, kad kiti asmenys mergaite nesinaudotų. Šeima gyvena skurdžiai, tačiau tai nesudaro pagrindo riboti tėvų valdžią. Mergaitė gali grįžti į šeimą. Šiuo metu R. R. yra užsienyje, tikėtina, išvykęs užsidirbti. Kaip dažnai siųsti šeimai pinigus yra jo pasirinkimo reikalas. Prašoma priteisti išlaikymo suma turi būti mažinama iki 100 Eur. Šeimoje auga dar du nepilnamečiai vaikai. Apie 1 000 Eur M. išlaikymui skiria valstybė.
14. Panevėžio rajono socialinių paslaugų centras pateiktame atsiliepime ir jo atstovė I. S. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ji yra globos koordinatorė. Nuo 2023 m. vasario 6 d. M. gyvena pas budinčią globotoją, jos šeimoje. Kuomet mergaitė atvyko, ji buvo užsisklendusi, nebendraujanti, tyli. Jai gyvenant globotojos namuose įvyko puikūs pokyčiai, mergaitė atsivėrė, susidraugavo su globotojos šeima, jos vaikais. M. bendrauja su mama kartą per savaitę po vieną valandą. Jos bendravimas su šeima buvo ribojamas tik kol vyko ikiteisminis tyrimas, tikslu išvengti galimo poveikio. M. santykiai su mama yra šalti, kiek galima jie buvo kuriami ir ugdomi. V. R. bendraudama nerodo emocijų, kitaip ji bendrauti nemoka. Atitinkamai susiformavę jos santykiai su dukra. M. tėtis į susitikimą su dukra buvo atvykęs vieną kartą, netrukus po jos apgyvendinimo pas globėją. Jis padavė mergaitei 100 Eur be jokio žodžio, dar paprašė sąskaitos, į kurią galima pervesti išlaikymo pinigus, bet nei vieno pavedimo neatliko. Jis neskambina į globos centrą ir nesidomi mergaite, su M. taip pat nebendrauja. M. gyvenant namuose tėvai neužtikrino jos saugumo, situacija nesikeičia, todėl prašo ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
15. Iš byloje pateikto gimimo liudijimo nustatyta, kad atsakovai V. R. ir R. R. yra nepilnametės M. R., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. 2023 m. vasario 9 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-1549-1105/2023 teismas išdavė leidimą paimti nepilnametę M. R. iš atsakovų. 2023 m. vasario 15 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A-95 vaikui nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas (duomenys neskelbtini), mergaitės gyvenamoji vieta nustatyta budinčios globotojos gyvenamojoje vietoje.
16. Atsakovų šeimoje auga dar du nepilnamečiai vaikai: K. R., gimęs (duomenys neskelbtini). S. R., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriems nustatytos lengvos protinės negalios. Šeimos namuose kartu gyvena pilnamečiai broliai V., D. ir V. R.. V. R. nustatytas lengvas protinis atsilikimas. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. N1-39-334/2024, kurioje pastarasis kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 149 straipsnio 4 dalyje, padarymu nepilnametės sesers M. R. atžvilgiu (CPK 178 straipsnio 3 dalis). Atsakovas R. R. išvykęs ir gyvena užsienyje nuo 2023 m. gegužės 28 d.
17. Nepilnametei M. R. nustatytas vidutinis protinis atsilikimas nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2027 m. balandžio 24 d. Nustatyti specialieji poreikiai - pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2020 m. birželio 5 d. Įtakojančios diagnozės (duomenys neskelbtini).
18. Tarnybos ieškiniu prašoma atskirti nepilnametę M. R. nuo jos motinos atsakovės V. R. ir neterminuotai apriboti atsakovo R. R. tėvo valdžią nepilnametės atžvilgiu.
19. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos
20. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Taigi, vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų: pirma, abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, ir antra, reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Jei tėvai kalti (pvz., jie yra alkoholikai, narkomanai, nuteisti už nusikaltimą ir pan.), kad nevykdo pareigų vaikams, t. y. nenustatoma objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie negali visa apimtimi šito daryti, tėvų valdžia ribojama CK 3.180 straipsnio pagrindu.
21. Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017; ir kt.). Tokio pobūdžio bylose teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo.
22. Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad V. R. diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas ((duomenys neskelbtini)), kiti elgesio sutrikimai. Nuo 1997 m. gegužės 15 d. nustatytas 35 procentų dydžio darbingumo lygis. Nors šeimai nuo 2002 m. kovo 31 d., kuomet buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, iki šiol teikiamos socialinės paslaugos, taikoma atvejo vadyba, tačiau pasiekimai moters socialinių įgūdžių ugdyme yra minimalūs dėl jos protinio atsilikimo. Ji išklauso socialinių darbuotojų patarimų, tačiau gyvena savo ritmu. Moteris nesiorientuoja laike, nemoka skaityti, rašyti, nepažįsta pinigų, nemoka rodyti jausmų, emocijų, vaikai nėra guodžiami, išklausomi, ji neįžvelgia tykančių pavojų, neįžvelgia sveikatos sutrikimų, nesugeba pasiskambinti telefonu ir išsikviesti pagalbos, kreiptis į gydytoją, taip pat nesupranta dukters siunčiamų signalų, kai jai blogai, kai jai sutrinka sveikata, negeba atpažinti pavojų. Mergaitė namuose buvo emociškai apleista, neprižiūrėta. Tai patvirtina Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Miežiškių seniūnijos 2023 m. sausio 3 d. raštas, Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos vyriausiųjų specialisčių tarnybinis pranešimas 2023 m. sausio 17 d. dėl darbo su V. ir R. R. šeima, Panevėžio rajono socialinio paslaugų centro 2023 m. lapkričio 13 d. motyvuotame siūlyme nurodyta informacija, liudytoja apklaustos atvejo vadybininkės J. V. paaiškinimai teismo posėdžio metu.
Žemesnės instancijos teismas
23. Teismo posėdžio metu atsakovė V. R. sutiko, kad dukrai grįžti į šeimą yra nesaugu. Jos paaiškinimai patvirtina, kad ji nėra pajėgi užtikrinti dukters fizinio saugumo, jos emocinės gerovės. V. R. atstovas sutiko su ieškovės reikalavimu dėl mergaitės atskyrimo.
24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas. Atsakovui pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių šioje dalyje nebelieka ginčo. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės, gali surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).
25. Pastebėtina, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis).
Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo
26. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).
28. Iš byloje pateiktų Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Miežiškių seniūnijos 2023 m. sausio 3 d. rašto, Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos vyriausiųjų specialisčių tarnybinio pranešimo 2023 m. sausio 17 d. dėl darbo su V. ir R. R. šeima, Panevėžio rajono socialinio paslaugų centro 2023 m. lapkričio 13 d. motyvuoto siūlymo matyti, kad atsakovas R. R. M. auklėjime ir gyvenime nedalyvauja, pagalbos šeimai plano peržiūrose nedalyvauja, kviečiamas į seniūniją neatvyksta, nusišalinęs ir atsiribojęs nuo šeimos gyvenimo, nepadeda finansiškai, netenkina dukros fiziologinių ir emocinių poreikių. Ir iki 2023 m. vasario 9 d. Panevėžio apylinkės teismo nutarties, kuria leista paimti nepilnametę M. R. iš atsakovų, priėmimo atsakovas pirmenybę teikė darbui, bet ne šeimai, nesirūpino dukra, nepastebėjo dukters nėštumo, jos elgesio ir emocinių pokyčių, galimai jos atžvilgiu naudoto smurto. Gimus M. kūdikiui, atsakovas dukros neaplankė, priešingai, išvyko į užsienį ir nutraukė kontaktą su ja. Pažymėtina, kad V. R. turint protinį atsilikimą, būtent jam tenka pareiga didesne dalimi prisiimti nepilnametės dukters priežiūrą, ugdymą, jos fizinio ir emocinio saugumo užtikrinimą. 2023 m. liepos 27 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajono socialių paslaugų centro atstovės I. S. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad atsakovas R. R. šiuo metu yra visiškai nusišalinęs nuo dukros auklėjimo ir nedalyvauja jos gyvenime. Jis dukros nelanko, nepaskambina, neteikia išlaikymo, nesidomi jos ugdymo procesu bei sveikata. M. R. nuomonėje, užfiksuotoje Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos 2024 m. kovo 25 d. tarnybiniame pranešime, nurodoma, kad mergaitė su tėčiu nebendrauja, jo telefono numerio neturinti, tik žinanti, kad jis Anglijoje. Tarnybiniame Atvejo vadybininkės J. V. paaiškinimai, kad pasak šeimos narių M. namuose nėra laukiama, yra kaltinama dėl krizinės situacijos, ir R. R. pareiškė grįšiąs, kai krizė šeimoje išsispręs, tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad situacija šeimoje ir atsakovo požiūris į dukros priežiūrą, savo pareigų vaikui atlikimą, visiškai nesikeičia.
29. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovas R. R. yra visiškai nusišalinęs nuo nepilnametės dukros auklėjimo ir priežiūros, nesudaro jai tinkamų sąlygų augti ir vystytis, nesuteikia saugios ir jos poreikius atitinkančios gyvenamosios vietos, kartu negyvena, nesiekia susigrąžinti vaiko, sukurti ryšio su juo, įgyvendinti savo, kaip tėvo, teisių ir pareigų, visiškai nesidomi vaiku, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais.
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat, taip pat, kad tėvystė (motinystė), visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Todėl tinkamas tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
Žemesnės instancijos teismas
31. Nors teismo posėdyje atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad mergaitė gali grįžti į šeimą, tačiau pripažino, kad ši pozicija nėra suderinta su pačiu atstovaujamuoju.
32. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, toks tėvo elgesys trunka iš esmės jau ilgą laiką ir daro didelę žalą vaikui, todėl yra pagrindas atsakovui R. R. neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo nepilnametės dukros M. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
33. Pažymėtina, kad tėvai gali kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaikymo priteisimo
34. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).
35. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės V. R. išlaikymą dukrai M. R. po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš atsakovo R. R. nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki mergaitės pilnametystės. Atsakovų atstovai su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu nesutinka, prašo jį mažinti.
36. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
37. Iš Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro pateiktos informacijos nustatyta, kad M. R. yra skiriama 203,41 Eur globos (rūpybos) išmoka, 220 Eur pagalbos vaikui pinigai, 152 Eur vaiko pinigai, 181,50 Eur priežiūros išmoka, 220 Eur tikslinis priedas, 280 Eur neįgalumo išmoka, kurią laikinoji globotojai kaupia banke mergaitės ateičiai, viso 2024 m. vasario mėnesį skirta 1 256,91 Eur. Mergaitei šį mėnesį sueis 15 metų. Jos ugdymas mokykloje kas mėnesį kainuoja apie 100 Eur. Iš 2023 m. liepos 27 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad mergaitės materialiniai poreikiai pilnai užtikrinami. Atsakovė V. R. gauna apie 611 Eur pajamas per mėnesį, kurias sudaro netekto darbingumo ir maitintojo netekimo pensijos. Kaip jau minėta, jos darbingumo lygis 35 proc., dėl psichinės sveikatos sutrikimų jai yra reikalinga pastovi socialinių darbuotojų pagalba buityje ir priežiūra. Ji su dviem nepilnamečiais vaikais gyvena socialiniame būste. Atsakovas R. R. išvykęs į Angliją, išlaikymo sutuoktinei ir nepilnamečiams vaikams neteikia. Duomenų apie jo gaunamas pajamas nėra. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, pilnai darbingas asmuo, galintis teikti tokį išlaikymą, koks vaikams yra reikalingas. Atsakovai nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi.
38. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apie nepilnametės M. R. poreikius, jos šeimos situaciją ir atsakovų galimybes, teismas sprendžia, kad atsakovė V. R. turi pareigą prisidėti prie dukters išlaikymo 60 Eur suma, o atsakovas R. R. – 200 Eur suma kas mėnesį. Valstybės skiriamų mergaitės išlaikymui lėšų dydis yra proporcingai susijęs su jos tėvų ne-/teikiamu išlaikymu vaikui. Valstybės M. R. paramai, ugdymui, sveikatos priežiūrai skiriamos sumos neatleidžia jos tėvų nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą (CPK 185 straipsnis). Materialinis išlaikymas priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. gruodžio 12 d.) iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Dėl laikinos gyvenamosios vietos
39. Nepilnametei M. R. 2023 m. vasario 15 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A-95 nustatyta laikinoji globa laikinuoju globėju paskirtas (duomenys neskelbtini), mergaitės gyvenamoji vieta nustatyta budinčios globotojos gyvenamojoje vietoje. Kaip matyti iš 2023 m. liepos 27 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini), budintis globotojas tinkamai atlieka rūpintojo pareigas, užtikrina M. R. saugumą, sveikatos priežiūrą, ugdymąsi, globos išmoką naudoja tikslingai vaiko poreikiams užtikrinti. M. R. globos (rūpybos) kokybė yra gera. Mergaitės paaiškinimai taip pat patvirtina, kad jos yra budinčios globotojos santykiai yra geri, mergaitė „šeima“ įvardina globotojos šeimą. Siekiant užtikrinti nepilnametės interesą turėti saugią ir stabilią aplinką, paremtą pastovumu ir nekintamumu, būtinybę užtikrinti vaiko nuolatinį būtinų poreikių tenkinimą, teismas M. R. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, nustato laikinojo globėjo adresu (CK 3.183 straipsnis, CPK 406, 407 straipsniai).
Dėl kitų klausimų išsprendimo
40. Sprendimo dalys dėl atskyrimo nuo motinos, tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinos skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
41. Šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl šios išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).
42. Atsakovams byloje buvo teikta antrinė teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl 39,65 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos į valstybės pajamas iš atsakovų nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 406 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Atskirti nepilnametę M. R., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo motinos V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Neterminuotai apriboti tėvo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdžią jo nepilnametės dukros M. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnametei dukrai M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. gruodžio 12 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnametei dukrai M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. gruodžio 12 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko M. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko M. R. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimo dalys dėl atskyrimo nuo motinos, tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomos skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.