Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybės įmonės Turto banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto banko, skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos bendrabutis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurios nurodytos šios nutarties 5 punkte, todėl pakartotinai jos nenustatytinos. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika dėl CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmės, yra nuosekli ir išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Nors CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, tačiau CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas, ar 2003 m. kovo 27 d. Turto arešto akto Nr. 080300023 1.5.1. papunktyje nurodyti turto arešto pagrindai: „Klaipėdos m. apylinkės teismo vykdomieji dokumentai Nr. L-2-5302, L2-8630, L2-3620 ir kt.“ leidžia daryti išvadą, kad buvo tinkamai išviešinta apie visas septynias antstolės B. T. vykdomas vykdomąsias bylas.Apeliantė sutinka, kad trijose iš septynių vykdomųjų bylų, t. y. vykdomosiose bylose: Nr. 0005/02/02405, Nr. 0005/02/02406 ir Nr.0005/02/02709, kurios atitinkamai užvestos Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomųjų raštų Nr. 2-3620, Nr. L2-8630 ir L2-5302/45 pagrindu, mirusi skolininkė A. M. teisėtai ir pagrįstai pakeista jos teisių ir pareigų perėmėja valstybe, atstovaujama VĮ Turto banko. Tačiau prieštarauja, kad mirusi skolininkė A. M. būtų pakeista jos teisių ir pareigų perėmėja valstybe, atstovaujama VĮ Turto banko, kitose keturiose antstolės vykdomosiose bylose, kadangi kreditiniai reikalavimai minėtose bylose nebuvo išviešinti 2003 m. kovo 27 d. turto areštu.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą nepagrįstai vadovavosi Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-69-357/2018. Ir nurodo, jog nagrinėjamu atveju aktualus išaiškinimas, pateiktas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1039-910/2018.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Tačiau vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Kaip teisingai pažymėjo apeliantė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. - iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma.Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais. Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Taigi teismo precedentas reiškia įsiteisėjusį teismo sprendimą kitoje išnagrinėtoje byloje, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis tapati arba labai panaši į nagrinėjamą bylą.Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-69-357/2018, kadangi faktinės aplinkybės šiose civilinėse bylose nėra tapačios, t. y. Šiaulių apygardos teismo byloje antstolis buvo informavęs valstybės instituciją, kuri tuo metu buvo atsakinga už palikimo priėmimą; skirtingi šių bylų išviešinti kreditorinių reikalavimų mastai; formuluotės Turto areštų registre ir išviešinimo būdai (Šiaulių apygardos teismo byloje turto areštas buvo įtvirtintas ir Nekilnojamojo turto registre). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-69-357/2018, pritaria suinteresuoto asmens antstolės B. T. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytiems argumentams. Kaip teisingai atkreipia dėmesį antstolė, nėra pagrindo teigti, kad faktinėmis aplinkybėmis civilinės bylos nėra tapačios vien tik dėl to, kad yra skirtingi kreditorinių reikalavimų mastai; vien ši aplinkybė savaime nedaro savo esme tapačių civilinių ginčų skirtingais.Taip pat pažymėtina, jog Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartyje konstatuota, jog „<...> ta aplinkybė, kad antstolis A. L. 2014 m. lapkričio 19 d. patvarkymu t. y. dar iki skolininko mirties, informavo apie skolininko areštuotas turtines teises valstybės instituciją, nepatvirtina CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimo įvykdymo, todėl šiuo atveju neturi esminės reikšmės“. Kaip teisingai nurodo suinteresuotas asmuo antstolė B. T., tokios pozicijos laikėsi ir VĮ Turto bankas nurodytoje civilinėje byloje, todėl nėra aišku, kodėl būtent šią aplinkybę pareiškėja akcentuoja dabar, jei ši aplinkybė neturėjo jokios įtakos civilinės bylos baigčiai.Apeliantės argumentai, susiję su formuluočių Turto arešto registre ir išviešinimo būdų skirtumais, laikytini deklaratyviais ir neturinčiais esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl civilinių bylų faktinių aplinkybių (ne) tapatumo. Nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo nustatyta, kad „Turto arešto aktų registro išrašas patvirtina, jog nuo 2013 m. gruodžio 5 d. vykdomojoje byloje Nr. 0159/13/02030 taikė skolininko M. B. turto areštą, nurodant, kad kreditorius, kurio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštuojamas turtas, yra UAB „Šiaulių vandenys“ (Turto arešto akto Nr. 2013064002), taigi, areštas taikytas kitoje antstolio A. L. vykdomoje vykdomojoje“ byloje. Tai yra nors apeliantė nedetalizuoja kaip ir kodėl skiriasi formuluotės Šiaulių apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje ir nagrinėjamoje byloje, tačiau iš Šiaulių apygardos teismo nutarties matyti, kad nagrinėtoje byloje Turto arešto registre buvo nurodyta viena vykdomoji byla, o nagrinėjamu atveju turto arešto pagrindai: „Klaipėdos m. apylinkės teismo vykdomieji dokumentai Nr. L-2-5302, L2-8630, L2-3620 ir kt.“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek nagrinėjamoje byloje, tiek ir išnagrinėtoje byloje Šiaulių apygardos teisme keliamas iš esmės analogiškas klausimas – ar vykdomųjų bylų skaičius apsprendžia kreditoriaus išviešinimo faktą. Taip pat pažymėtina, kad antstolė atsiliepime į atskirąjį skundą akcentuoja, jog priešingai, nei teigia pareiškėja, antstolės taikytas areštas yra įregistruotas tiek Turto arešto aktų registre, tiek ir Nekilnojamojo turto registre. Apeliantės nuomone, nagrinėjant šį ginčą reikia vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1039-910/2018, kadangi teismas išnagrinėjo faktinėmis aplinkybėmis panašų ginčą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus apygardos teismo išnagrinėjote civilinėje byloje ir šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra tapačios. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1039-910/2018, nurodė, jog išviešinant turto arešto aktą Turto arešto aktų registre buvo nurodytas tik vienas vykdomasis dokumentas - Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro 2010 m. birželio 11 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. JS-4221. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje 2003 m. kovo 27 d. Turto arešto akto Nr. 080300023 1.5.1. papunktyje nurodyti turto arešto pagrindai: „Klaipėdos m. apylinkės teismo vykdomieji dokumentai Nr. L-2-5302, L2-8630, L2-3620 ir kt.“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis faktinių aplinkybių skirtumas leidžia teigti, jog šios civilinės bylos nėra tapačios. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje šalys - fiziniai asmenys, nagrinėjamojoje byloje išieškotojas yra komunalines paslaugas teikiantis juridinis asmuo. Todėl spręstina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1039-910/2018.Kaip jau minėta, esminis apeliantės nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvas susijęs su argumentais, jog kreditoriaus reikalavimas vykdomosiose bylose Nr. 0005/02/02403, 0005/04/00695, 0005/05/00229, 0005/05/01343 nebuvo tinkamai pareikštas (išviešintas) įstatymo nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.Nagrinėjamu atveju antstolė vykdė septynias vykdomąsias bylas dėl piniginių lėšų išieškojimo iš skolininkės A. M. išieškotojos UAB „Klaipėdos bendrabutis“ naudai. 2003 m. kovo 27 d. Turto arešto akto Nr. 080300023 1.5.1. papunktyje nurodyti turto arešto pagrindai: „Klaipėdos m. apylinkės teismo vykdomieji dokumentai Nr. L-2-5302, L2-8630, L2-3620 ir kt.“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su antstolės patvarkyme nurodytu argumentu, kad vykdomųjų dokumentų, kurių pagrindu yra taikytas turto areštas, sąrašas nėra baigtinis, todėl pareiškėja VĮ Turto bankas pateiktame skunde nepagrįstai teigia, jog turto areštas išviešintas tik trijose vykdomosiose bylose. Pažymėtina, kad atskirajame skunde apeliantė nenurodo jokių argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vykdomųjų dokumentų, kurių pagrindu yra taikytas turto areštas, sąrašas nėra baigtinis. Apeliantės teigimu, aplinkybę, jog ne visi kreditiniai reikalavimai buvo išviešinti, patvirtina tai, jog sudėjus visas vykdomųjų bylų skolų sumas skolos suma yra 4 654,82 Eur, t. y. ši suma yra didesnė negu nurodytas turto arešto mastas Turto areštų registre – 9 178,39 Lt (2 658,25 Eur).Kaip teisingai pažymėjo antstolė, išieškotojas yra komunalines paslaugas teikiantis juridinis asmuo. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad buto savininko pareiga mokėti išlaidas būtinas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas yra preziumuojama. Komunalines paslaugas teikianti įmonė UAB „Klaipėdos bendrabutis“ paslaugas savo klientams teikia nuolat ir nepertraukiamai, todėl tai leidžia daryti išvadą, kad skolos dydis priklauso ne nuo vykdomųjų bylų skaičiaus, o nuo paslaugų teikimo laikotarpio. Skolos dydis tokiu atveju priklauso nuo to, kaip dažnai kreditorius kreipiasi į teismą dėl skolos priteisimo - jei kreditorius į teismą dėl skolos priteisimo kreipiasi rečiau, bus priteista didesnė skola, jei dažniau – skolos dydis bus mažesnis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vykdomosiose bylose: Nr. 0005/02/02405, Nr. 0005/02/02406 ir Nr.0005/02/02709, kurios atitinkamai užvestos Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomųjų raštų Nr. 2-3620, Nr. L2-8630 ir L2-5302/45 pagrindu, skolos suma sudarė 5 602,75 Lt (1 317,17+2 476,70+1 763,88), tai yra skolos suma yra mažesnė nei nurodyta Turto areštų registre (9 178,39 Lt). Kaip nurodo antstolė, dalis vykdomųjų dokumentų šiai dienai yra įvykdyti ar dalinai įvykdyti, todėl bendra išieškotinos skolos suma išieškotojos UAB „Klaipėdos bendrabutis“ naudai visose septyniose vykdomosiose bylose siekia 2 003,74 Eur, t. y. mažesnė nei nurodyta Turto arešto aktų registro išraše. Šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skolos dydis nepriklauso nuo vykdomųjų bylų skaičiaus.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su antstolės nuomone, kad pareiškėja, būdama atidi ir apdairi, turėjo suprasti, kad areštas taikomas siekiant užtikrinti daugiau nei trijų vykdomųjų dokumentų įvykdymą. Siekdama sužinoti visų antstolės vykdomųjų bylų numerius, kurių pagrindu taikytas turto areštas, ir tikslią skolos sumą, pareiškėja, susipažinusi su viešu Turto arešto aktų registro išrašu, kuriame nurodyta: „ Turto arešto pagrindai: Klaipėdos m. apylinkės teismo vykdomieji dokumentai Nr. L-2- 5302, L2-8630, L2-3620 ir kt.“, turėjo galimybę kreiptis į antstolę dėl informacijos suteikimo.Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad antstolė teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamą 2018 m. vasario 8 d. patvarkymą Nr. S-18-5-3896 dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų.

Dėl nutarties dalies, kuria paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Teisė paduoti atskirąjį skundą reglamentuojama CPK 334 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu dviem atvejais: 1) šio kodekso nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi teismo nutarčių, neatitinkančių bent vienos iš nurodytų sąlygų, negalima skųsti. Atskirasis skundas yra priemonė pradėti apeliacinį procesą dėl neįsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo nutarties. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos atstovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrė 100 Eur baudą. Pažymėtina, kad skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, jog nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CPK 95 straipsnyje nėra nustatyta, kad tokia nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.Pažymėtina, kad CPK 107 straipsnio 1 - 2 dalyse nustatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Teismas tokį pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka; dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas. Atskirąjį skundą gali paduoti tik asmuo, kuriam bauda paskirta.Atsižvelgiant į tai, kad teismo nutartis, kuria asmeniui skiriama bauda civiliniame procese, nėra apeliacinio apskundimo objektas, šiam trūkumui paaiškėjus bylą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl šios teismo nutarties dalies nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis ,335 straipsnio 1 dalis 338 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimą, tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstos ir teisėtos nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą pagal apeliantės valstybės įmonės Turto banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjos valstybės įmonės Turto banko atstovei G. J. skirta 100 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.