Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui L. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas L. P. atsiliepimuose į ieškinius prašė ieškinio reikalavimus atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimuose nurodė, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariate (toliau – Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK) buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-2204-18, kuris Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2018 m. gruodžio 28 d. nutarimu nutrauktas konstatavus, kad atlikus procesinius veiksmus nebuvo nustatyta, jog jis būtų sužalojęs ieškovą, t. y. po ikiteisminio tyrimo atlikimo buvo nustatyta, kad jis nėra kaltas dėl ieškovui konstatuotų sužalojimų atsiradimo. Prokurorės nutarimo teisėtumas buvo patikrintas procesine tvarka Alytaus apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo, kur skundą dėl prokurorės nutarimo išnagrinėję teismai konstatavo, kad nutarimas teisėtas ir pagrįstas, ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas yra teisingas. Nagrinėjamu atveju nėra nei vieno iš keturių būtinų elementų jo deliktinei atsakomybei kilti, nes atlikus išsamų ir objektyvų ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad prie ieškovui konstatuotų sužalojimų jis savo veiksmais neprisidėjo, o prokurorės nutarime, kurio teisėtumas buvo patvirtintas procesine tvarka, konstatuota, kad ieškovas konstatuotus sužalojimus patyrė pats būdamas neblaivus, kai nugriuvo nuo laiptų, t. y. nebuvo nustatyti jo neteisėti veiksmai, kurių nesant nėra galimybių net analizuoti kitų deliktinės atsakomybės sąlygų (elementų). Vien ieškovo subjektyvus aplinkybių vertinimas ir neargumentuotas ikiteisminio tyrimo metu nustatytų faktų ginčijimas nesudaro pagrindo deliktinei atsakomybei kilti. Pažymi, kad nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, kurie sukeltų prievolę atlyginti ieškovo patirtą žalą, nesmurtavo prieš ieškovą ir nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp ieškovui kilusios žalos bei jo veiksmų, todėl ieškovo reikalavimas dėl žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (1 t., b. l. 39-41, 141-145).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

šalių paaiškinimais, liudytojų E. S. ir E. G. parodymais, civilinės bylos bei ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-22040-18 rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovui M. K. 2018 m. gegužės 6 d. apie 2.50 val. prie baro „VY“, esančio Vilniaus al. 20, Druskininkuose, nukritus nuo laiptų ant šalia esančio šaligatvio buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, pasireiškusi kraujosruva odoje ir poodyje dešinio žasto užpakalinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, dešinės alkūnės ir nugaros sumušimu (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-22040-18 1 t., b. l. 135-136). Ieškovo M. K. protokolo - pareiškimo pagrindu Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK 2018 m. gegužės 11 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-22040-18 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-22040-18 1 t., b. l. 4-5). Atliekant ikiteisminį tyrimą 2018 m. spalio 4 d. atsakovui L. P. pareikštas pranešimas apie įtarimą, įtariant, kad jis smurtaudamas sukėlė ieškovui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent, jis 2018 m. gegužės 6 d., apie 2.50 val., prie baro „VY“, esančio Vilniaus al. 20, Druskininkuose, rankomis pastūmė M. K., dėl ko M. K. prarado pusiausvyrą ir nugriuvo nuo terasos, esančios prie baro „VY“, ant šaligatvio, taip juto fizinį skausmą ir patyrė kraujosruvą odoje ir poodyje dešinio žasto užpakalinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, dešinės alkūnės ir nugaros sumušimą, kvalifikuotiną kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-22040-18 4 t., b. l. 8). Įsiteisėjusiu Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkuose) 2018 m. gruodžio 28 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-22040-18 įtariamojo L. P. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo), padarymo (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-22040-18 4 t., b. l. 113-122, 165-169).

I. Dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą prejudicialumo ir jo įrodomosios galios

Ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-22040-18 rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas M. K. 2018 m. gegužės 9 d. kreipėsi su protokolu - pareiškimu į Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK nurodydamas, jog 2018 m. gegužės 6 d. apie 2.50 val. Druskininkuose, Vilniaus al. 20, šalia baro „VY“, ten dirbantis apsaugos darbuotojas abejomis rankomis pastūmė ji nuo savęs, dėl ko jis praradęs pusiausvyrą nugriuvo aukštielninkas nuo laiptų, esančių prie įėjimo į barą „VY“. Nukritęs nuo laiptų juto stiprų fizinį skausmą apatinėje stuburo dalyje ir dešinėje rankoje alkūnės srityje (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 t., b. l. 29). Ieškovo pareiškimo pagrindu Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK 2018 m. gegužės 11 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 t., b. l. 23). Atliekant ikiteisminį tyrimą ieškovas M. K. pripažintas nukentėjusiuoju (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 t., b. l. 165), o atsakovui 2018 m. spalio 4 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl to, kad jis smurtaudamas sukėlė žmogui – M. K. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo (ikiteisminio tyrimo medžiagos 4 t., b. l. 8). Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkuose) 2018 m. gruodžio 28 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22040-18 įtariamojo L. P. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo (ikiteisminio tyrimo medžiagos 4 t., b. l. 113-122). Nukentėjusysis M. K., nesutikdamas su prokurorės 2018 m. gruodžio 28 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo L. P. atžvilgiu, pateikė skundą Kauno apygardos Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojui, prašydamas nutarimą panaikinti, atnaujinti ikiteisminį tyrimą, o bylą pavesti tirti kitam prokurorui (ikiteisminio tyrimo medžiagos 4 t., l. 137-140), tačiau Kauno apygardos Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2019 m. vasario 1 d. nutarimu nukentėjusiojo (ieškovo) skundas netenkintas (ikiteisminio tyrimo medžiagos 4 t., l. 141-145). Nukentėjusysis M. K., nesutikdamas su vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimu, pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui. Teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartimi nukentėjusiojo skundą atmetė ir konstatavo, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo išnaudotos visos galimybės, surinkti tyrimui reikšmingi duomenys, ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi įmanomi procesiniai veiksmai, siekiant surinkti bylai reikšmingus įrodymus. M. K., nesutikdamas su prokurorų nutarimais ir teismo nutartimi, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašė panaikinti prokurorų nutarimus ir teismo nutartį, atlikti vaizdo ekspertizę, medicinos ekspertizę, medicinos ekspertizę atlikti kitoje įstaigoje ir kitam ekspertui, atnaujinti ikiteisminį tyrimą ir surengti teismo posėdį. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi nukentėjusiojo M. K. skundą atmetė ir paliko galioti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį (ikiteisminio tyrimo medžiagos 4 t., b. l. 165-169). Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas M. K. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-22040-18 išnaudojęs visas galimybes dėl atsakovo L. P. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu, priteisimo iš atsakovo. Atsakovas L. P. nesutikdamas su ieškinio reikalavimais, teigia, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, nenustačius jo kaltės dėl ieškovo patirtų sužalojimų, ikiteisminio tyrimo metu priimtas prokurorės nutarimas, teismų nutartys, kuriomis paliktas galioti prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, iš esmės turi prejudicinę galią šioje civilinėje byloje, t. y. neįrodžius atsakovo kaltės (ieškovo pastūmimo fakto) ikiteisminio tyrimo metu, negalima ir atsakovo civilinė atsakomybė.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 187 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Tokios aplinkybės civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-519/2013, 3K-3-493/2012, 3K-3-378/2009). Atkreiptinas dėmesys, kad teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi, kas reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-874/2001, 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008). Ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra ikiteisminio tyrimo stadijos, kartu ir viso proceso, pabaigos forma, įgyvendinama priimant nutarimą, kuriame išdėstomi ikiteisminį tyrimą atlikusio prokuroro argumentai, pagrindžiantys ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindą. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje nefiksuojami konkretūs, reikšmingi civilinei bylai faktai, jame tik pateikiama ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizė, kurios pagrindu daromos išvados apie baudžiamojo proceso vyksmo perspektyvą, t. y. pripažįstama, kad dėl objektyvių ar subjektyvių kriterijų ikiteisminis tyrimas negali būti baigiamas kaltinamojo akto surašymu. Baigiamoji ikiteisminio tyrimo išvada yra formuluojama nutarimo rezoliucinėje dalyje ir būtent ji (tiksliau – ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas ir nutraukimo pagrindas) vertinama kaip aplinkybė, turinti didesnę įrodomąją galią ir kurios negalima paneigti liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje prokuroro atliktų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizės vertinimas negali turėti oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią rašytinio įrodymo statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2011).

Taigi, nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai neturi prejudicinės galios šioje civilinėje byloje, o priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą neturi oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią rašytinio įrodymo statuso, todėl prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą šioje civilinėje byloje vertintinas kaip rašytinis įrodymas pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, t. y. kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008).

II. Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pažymėtina, kad deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-287-684/2019). Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalą padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo šio standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumą ir kaltės egzistavimą. Pripažįstama, kad asmens elgesys neatitinka atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto, kai asmuo nėra tiek atidus ir rūpestingas, kiek esant analogiškoms aplinkybėms būtų galima protingai reikalauti iš apdairaus asmens. Jeigu tokiu neteisėtu elgesiu padaroma žalos kitam asmeniui ar turtui, kurią su neteisėtais asmens veiksmais sieja priežastinis ryšys, tai sudaro pagrindą iš atsakingo asmens reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-539/2012, 2017 m. kovo 2 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-99-701/2017). Nagrinėjamu atveju, siekiant įvertinti, ar ieškovo ieškinio reikalavimai atsakovui dėl žalos, susijusios su ieškovo sveikatos sužalojimu, priteisimo yra pagrįsti, teismas, pirmiausia, turi įvertinti, ar atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, sukėlusius ieškovui sveikatos sužalojimą (CK 6.263, 6.283 straipsniai).

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-22040-18 matyti, kad 2018 m. gegužės 6 d., ieškovas nukritęs nuo laiptų, vedančių į barą „VY“, paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir nurodė, kad jį apsaugos darbuotojas nustūmė nuo laiptų, paprašė medicinos pagalbos, po kelių dienų – 2018 m. gegužės 9 d. – su protokolu - pareiškimu kreipėsi į Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK nurodydamas, jog jį nuo laiptų abejomis rankomis nustūmė bare „VY“ dirbantis apsaugos darbuotojas (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 t., b. l. 11, 29). Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas atpažino atsakovą L. P., kaip asmenį nustūmusį jį nuo laiptų prie baro „VY“ (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 t., b. l. 98-102). Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad jam laiptais užlipus ant 6 laiptelio, priešais stovintis atsakovas, sakydamas, kad jam čia negalima, viena ar dviem rankomis staigiai pastūmė jį nuo savęs, dėl ko jis nukrito nuo laiptų ant šaligatvio ir patyrė sveikatos sužalojimus. Atsakovas neigia pastūmęs ieškovą ir paaiškino, kad ieškovui palipus laiptais ir sustojus priešais jį galėjo sukryžiuoti rankas ties krūtine, taip parodydamas, jog uždaras vakaras, o ieškovas nuo laiptų nukrito susvyravęs galimai dėl girtumo. Ieškovo teigimu aplinkybę, kad jam sveikata buvo sužalota būtent dėl atsakovo veiksmų, įrodo ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantis miesto kameros vaizdo įrašas, teismo ekspertizės specialisto K. G. pateikta išvada bei kartu su juo buvęs E. S..

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-22040-18, atliekant ikiteisminį tyrimą buvo pateikta laikmena su vaizdo stebėjimo kameros Nr. 6, esančios Druskininkų mieste, 2018 m. gegužės 6 d. nuo 1.00 val. iki 4.00 val. užfiksuotu vaizdo įrašu. Apžiūrėjus šį vaizdo įrašą matyti, kaip ieškovas su liudytoju E. S. 2.51 val. prieina prie laiptų, vedančių į barą „VY“, apačios ir sustoja. Laiptų viršuje matyti stovintis žmogus, galimai atsakovas, atsisukęs priekiu į ieškovą ir E. S.. 2.52 val. ieškovas mosikuodamas dešine ranka priešais save, kažką kalbėdamas, pradeda lipti laiptais, E. S. lieka laiptų apačioje. Ieškovui užlipus priešais stovintį galimai atsakovą, matyti kaip galimai atsakovo dešinė ranka kyla nuo dešinio šono, tačiau tolimesnių veiksmų dėl prastos vaizdo įrašo kokybės nematyti, tuo tarpu po 2 sek. ieškovas atbulomis griūdamas žengia atgal ir nukrenta ant šaligatvio. Siekiant pagerinti vaizdo įrašo kokybę bei nustatyti prie baro „VY“ stovinčių asmenų veiksmus ir jų eiliškumą atliekant ikiteisminį tyrimą buvo paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą, kurį atlikus pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. spalio 2 d. specialisto išvada Nr. 11K-269 (18), jog vaizdą formuojantys pikseliai neturi pakankamai fizinės informacijos tam, kad naudojant programinę įrangą būtų galima išryškinti tiriamųjų asmenų veido bruožus, dėl vaizdo įrašo techninių charakteristikų ir fiksavimo sąlygų, nustatyti kiekvieno asmens, stovinčio baro terasoje, konkrečius veiksmus ir jų eiliškumą nėra galimybės, pateikta tyrimui skaitmeninė vaizdo byla nėra tinkama identifikaciniams tyrimams, asmuo stovintis priešais asmenį užlipusį ant laiptų (galimai atsakovas) tikėtina, kad pastumia į krūtinės sritį asmenį užlipusį ant laiptų (ieškovą) (ikiteisminio tyrimo medžiagos 2 t., b. l. 174-176). Pažymėtina, kad ekspertizės akte (specialisto išvadoje) esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto (specialisto) išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto (specialisto) išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ar eksperto (specialisto) išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto (specialisto) išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto (specialisto) išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009, 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009, 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010, 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012, 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014, 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 ir kt.). Eksperto (specialisto) išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu; eksperto (specialisto) išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto (specialisto) išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017, 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018). Nagrinėjamu atveju Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas, atlikęs vaizdo tyrimą, kategoriško atsakymo dėl ieškovo nukritimo priežasties nesuformulavo ir pateikė tikėtiną išvadą, taigi šiuo atveju specialisto išvada yra padaryta prielaidos forma, todėl jai pagrįsti ar paneigti privalo būti vertinami ir kiti byloje surinkti įrodymai. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas, kartu su ieškovu buvęs, E. S. parodė, kad su ieškovu ėjo į Vilniaus al. esančią kavinę, apsaugos darbuotojas stovėjęs laiptų viršuje pasakė, kad uždaras vakaras, jis liko apačioje, o ieškovas kažką kalbėjo, lipo laiptais, lyg paslydo, pradėjo eiti atbulas ir nukrito ant šaligatvio. Matė, kaip vienu metu apsaugos darbuotojas sulenkė dešinę ranką, rodydamas, kad negalima eiti, tačiau, kad ieškovas būtų pastumtas, nematė. Liudytojas, apsaugos darbuotojas, E. G. teismo posėdyje parodė, kad apie 2-3 val. su atsakovu būdamas baro „VY“ terasoje prie laiptelių pastebėjo ateinančius ieškovą su kitu asmeniu, kurio nepažįsta. Jiems priėjus prie laiptelių atsakovas, kuris tuo metu stovėjo laiptelių viršuje, atsisukęs į laiptelius, minėtiems asmenims pasakė, kad uždaras vakaras, paprašė ateiti kitą kartą. Nepažįstamas asmuo liko stovėti laiptų apačioje, o ieškovas keikdamasis, grasindamas atleisti iš darbo, pradėjo lipti laiptais. Užlipęs iki vidurio susvirduliavo ir atbulas, žengęs porą žingsnių atgal, nukrito ant žemės. Jog atsakovas pastumtų ieškovą, nematė, jei būtų stūmęs, būtų pamatęs. Iš esmės tokius pačius parodymus liudytojas davė ir apklaustas atliekant ikiteisminį tyrimą (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-22040-18 3 t., b. l. 14-15, 18-20). Taigi, kaip matyti iš šių liudytojų parodymų, nei vienas iš teismo posėdyje apklaustų liudytojų nepatvirtino 2018 m. spalio 2 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-269 (18) nurodytos tikimybės, kad atsakovas pastūmė ant laiptų užlipusį ieškovą, ši tikėtina išvada nepagrįsta jokiais kitais byloje bei ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-22040-18 esančiais įrodymais, todėl remiantis vien tik šia išvada pripažinti, jog atsakovas pastūmė ant laiptų užlipusį ieškovą, nėra teisinio pagrindo.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė prašė nesivadovauti liudytojo E. S. parodymais duotais teisme ir vadovautis jo pirminiais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-22040-18, E. S. pirmiausia įvykio aplinkybes nurodė įvykio vietoje buvusiam policijos pareigūnui, vėliau atliekant ikiteisminį tyrimą apklausiamas tris kartus. Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Roko Daukšio tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad šalia M. K. buvo E. S., kuris paaiškino, kad jo draugą nuo laiptų pastūmė baro „VY“ apsaugos darbuotojas (ikiteisminio tyrimo medžiagos 1 t., b. l. 10). Pirmą kartą liudytoju apklaustas E. S. parodė, kad kartu su iš matymo pažįstamu draugu nuėjus prie baro „VY“, iš matymo pažįstamas draugas užlipo laipteliais ant terasos ir pradėjo kalbėtis su apsaugos darbuotoju, apie ką, negirdėjo, tačiau suprato, kad apsaugos darbuotojas nenori įleisti jų į baro vidų. Po kurio laiko apsaugos darbuotojas abejomis rankomis pastūmė iš matymo pažįstamą draugą nuo savęs, dėl ko draugas prarado pusiausvyrą ir nukrito nuo laiptų (ikiteisminio tyrimo medžiagos 2 t., b. l. 72-73). Apklaustas papildomai E. S. patikslino įvykio aplinkybes ir nurodė, kad su M. K. norėjo patekti į barą „VY“, tačiau apsaugos darbuotojas jiems nurodė, kad bare uždaras vakaras, todėl jie į barą nebus įleisti. Tai sužinojęs į barą eiti nebeketino, tačiau M. K. vis tiek norėjo patekti į barą ir jam palipus apie tris laiptelius, pamatė lyg apsaugos darbuotojo dešinės rankos judesį link M. K. krūtinės. Ar šiuo rankos judesiu M. K. buvo pastumtas, nurodyti negali, ar po šio judesio, ar pats M. K. prarado pusiausvyrą, žengtelėjo atgal ir nukrito (ikiteisminio tyrimo medžiagos 2 t., b. l. 76-77). Dar kartą apklaustas E. S. parodė, kad įvykio metu buvo girtas, todėl adekvačiai vertinti įvykio aplinkybių nelabai galėjo ir nurodė aplinkybes, kurios tuo metu atrodė tikros. Jog M. K. buvo pastumtas nematė, matė tik kaip M. K. lipo laiptais link įėjimo į barą „VY“, terasoje stovėjo apsaugos darbuotojas, matė lyg ištiestą ranką, tačiau kieno tai ranka ir kodėl ji buvo ištiesta, nurodyti negali, ar šia ranka buvo atliktas stūmimo veiksmas, nežino, bei pamatė, kaip M. K. žengtelėjo atgal nuo laiptų ir nukrito ant šaligatvio (ikiteisminio tyrimo medžiagos 2 t., b. l. 88-89). Taigi, kaip matyti iš liudytojo E. S. apklausų, liudytojas E. S. ikiteisminio tyrimo metu apie įvykio aplinkybes davė skirtingus, tarpusavyje prieštaraujančius, parodymus. Teismo posėdyje liudytojas E. S. parodė, kad nematė, jog apsaugos darbuotojas būtų pastūmęs ieškovą, ką kalbėjo su policijos pareigūnais, buvusiais įvykio vietoje, neatsimena, nes buvo girtas, ikiteisminio tyrimo metu davė skirtingus parodymus, nes pirmos apklausos metu dar buvo girtas ir piktas, jog nebuvo įleistas į barą, davė tokius parodymus, kokie tuo metu atrodė, vėliau, prablaivėjęs ir pamąstęs, kaip buvo iš tikrųjų, parodymus pakeitė, todėl reikia tikėti paskutiniais jo duotais parodymais. Teismas įvertinęs liudytojo E. S. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, tai, kad pats liudytojas nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu pirminiai parodymai yra neteisingi, sprendžia, kad šio liudytojo pirminiai parodymai duoti įvykio vietoje buvusiam policijos pareigūnui bei ikiteisminio tyrimo metu nėra patikimi, todėl jais nesivadovauja. Nors ieškovo atstovė nurodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą atsakovas apie rankų sukryžiavimą pasakė tik ketvirtos apklausos metu, taip siekdamas išvengti galimos atsakomybės, tačiau teismo vertinimu ši aplinkybė neturi jokios esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje ir neįrodo paties stūmimo fakto.

Atkreiptinas dėmesys, kad atliekant ikiteisminį tyrimą be teismo posėdyje apklaustų liudytojų E. S. ir E. G., buvo apklausta eilė kitų liudytojų, tačiau nei vienas iš jų nenurodė, kad atsakovas būtų pastūmęs ant laiptų užlipusį ieškovą, priešingai liudytojais apklausti L. S., D. L., P. P., T. M., M. L. teigė, kad ieškovas nuo laiptų nukrito galimai dėl girtumo praradęs pusiausvyrą (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-22040-18 2 t., b. l. 10-11, 66-67, 99, 3 t., b. l. 44-49, 61-62, 70-71). Kitų įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių ieškovo nurodytas aplinkybes ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-22040-18 taip pat nėra. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-22040-18, atliekant ikiteisminį tyrimą buvo apklausti įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai Valdas Pileckas ir Rokas Daukšys, kurie parodė, kad patruliuojant Vilniaus al., ties pastatu Nr. 20, pastebėjo du vyriškius M. K. ir E. S., iš kurių vienas gulėjo ant žemės. Paklausus M. K., kas nutiko, pastarasis atsakė, kad jam reikalinga greitoji medicinos pagalba, nes skauda nugarą. M. K. kalbėjo nerišliai, iš jo burnos jautėsi sklindantis stiprus alkoholio kvapas, matėsi, kad jis girtas. Laukiant greitosios medicinos pagalbos M. K. buvo nusiteikęs priešiškai, į užduodamus klausimus neatsakinėjo, paprašius pasitikrinti neblaivumą, tai daryti atsisakė (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-22040-18 3 t., b. l. 32-33, 38-39). Valstybės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio 2018 m. gegužės 14 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad M. K. sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos, sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai, griūnant ir atsitrenkiant į laiptų dalis ir galėjo būti padaryti tiek griūnant pačiam, tiek griūnant pašalinės jėgos poveikyje (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-22040-18 1 t., b. l. 135-136). Iš Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkuose) 2018 m. gruodžio 28 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Prokurorės nutarime nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti, ar atsakovas keldamas dešinę ranką pastūmė ieškovą, šiuo atveju neatmetama galimybė, kad pats ieškovas, matydamas, kad atsakovas pakelia ranką, galėjo elgtis instinktyviai, atsilošti, žengti žingsnį atgal ir nukristi (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-22040-18 4 t., b. l. 113-122).

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Teismas įvertinęs byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visetą sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad jam nustatyti sužalojimai nukritus nuo laiptų buvo padaryti atsakovui pastūmus ieškovą (CPK 178, 185 straipsniai) ir labiau tikėtina, kad sužalojimai galėjo atsirasti dėl paties ieškovo veiksmų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daryti vienareikšmiškos išvados, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. pastūmė ieškovą, dėl ko buvo sužalota jo sveikata, negali, tuo pagrindu konstatuotina, kad ieškovas neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų. Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma, todėl pagrindo nustatinėti kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos, priežastinio ryšio ir kaltės) nėra pagrindo.

Išdėstytų motyvų pagrindu, nenustačius, kad atsakovas ieškovo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, t. y. ieškovui neįrodžius būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus, ieškovui kyla pareiga apmokėti byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Bylos medžiaga nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Kauno skyriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo pagrindu atsakovui nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. teikiama antrinė teisinė pagalba (1 t., b. l. 107). Byloje pateikta VGTPT Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 12 d. pažyma Nr. (2.15) NTP-7-6381, iš kurios matyti, kad valstybės išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje atsakovui sudaro 242,71 Eur (1 t., b. l. 154). Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal VGTPT Kauno skyriaus 2019 m. spalio 7 d. sprendimą ieškovui byloje taip pat teikiama antrinė teisinė pagalba ir ieškovas yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas, mokėjimo (1 t., b. l. 149-150, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 20 straipsnio 1 dalis), todėl bylinėjimosi išlaidos (išlaidos už antrinę teisinę pagalbą šalims bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) iš ieškovo valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis, 99 straipsnis).

Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad iki VGTPT 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo atsakovui teikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo, atsakovą byloje atstovavo advokatas pagal sutartį dėl teisinės pagalbos teikimo, dėl ko atsakovas patyrė 400,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškinį surašymą (1 t., b. l. 42-43). Kaip jau minėta, ieškovas nėra atleistas nuo CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėjimo, atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.2 punkte už atsiliepimo į ieškinį nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, todėl iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 400,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimui įsiteisėjus, ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-22040-18 su optinės duomenų laikmenomis ir proceso dalyvių duomenimis grąžinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.