- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-19
- Bylos Nr.
- 2-1506-407/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00050-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Vigintas Višinskis, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- A. R.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Tamošiūnienės, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria į bankrutuojančios A. R. įmonės, bankroto bylos Nr. B2-944-253/2016, kreditorių sąrašą įtrauktas V. B. finansinis reikalavimas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-22 nutartimi iškėlė A. R. įmonei bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė A. M.. Teismas, tenkindamas 2016-04-20 bankroto administratoriaus prašymą, 2016-04-21 nutartimi patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašą. Bankroto administratorius 2016-05-26 pateikė prašymą patvirtinti A. R. įmonės savininko A. R. kreditorės V. B. 70 927,28 Eur finansinį reikalavimą bankrutuojančiai įmonei. Bankroto administratorius nurodė, kad V. B. finansinis reikalavimas kyla iš 2011-11-23 paskolos sutarties (notarinio registro Nr. 6454), kurios įvykdymas užtikrintas hipoteka. Pažymėjo, kad kreditorė V. B. pateikė Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro 2016-05-23 išduotą vykdomąjį įrašą, patvirtinantį 70 927,28 Eur skolinį įsipareigojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Teismas, įvertinęs bankroto administratoriaus pateiktą prašymą, pažymėjo, kad administratorius neginčija kreditorės V. B. finansinio reikalavimo, todėl sprendė, kad 70 927,28 Eur dydžio finansinis reikalavimas tvirtintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas A. R. atskirajame skunde prašo panaikinti skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-26 nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. V. B. negali būti bankrutuojančios ir daugiau nei dešimt metų veiklos nevykdančios įmonės kreditore, kadangi jų nesieja jokios prievolės.
2. Aplinkybę, kad pinigai pagal 2011-11-23 pasirašytą paskolos sutartį buvo paskolinti asmeniškai atsakovui A. R., patvirtina tiek paskolos sutarties tekstas, tiek Klaipėdos apygardos teismo procesiniai sprendimai civilinėje byloje, kurioje nagrinėtas ginčas dėl paskolos sutarties nutraukimo bei skolos priteisimo.
3. Reikalaujamų sumų dydžiai yra nepagrįsti, dirbtinai padidinti. Sudarydamos paskolos sutartį šalys nesusitarė dėl nuostolių ar netesybų atlyginimo, o delspinigiai sutarti tam, kad būtų kompensuojami galimi nuostoliai laiku neįvykdžius sutarties.
Atsiliepimas
Atsakovė bankrutuojanti A. R. įmonė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir 2016-05-26 teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Individualios įmonės savininko turtas neatskirtas nuo jo valdomos individualios įmonės turto, todėl skundžiama nutartimi pagrįstai buvo patvirtintas įmonės savininko kreditorės V. B. finansinis reikalavimas.
2. A. R. neįvykdė prievolių pagal paskolos sutartį, todėl tiek delspinigiai, tiek nuostoliai, patirti civilinės bylos dėl paskolos sutartie nutraukimo nagrinėjimo metu bei išlaidos, susijusios su vykdomojo įrašo išdavimu, yra pagrįstai patvirtinti kaip finansinis V. B. reikalavimas bankroto byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).
Byloje sprendžiami individualios įmonės dalyvio kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimo individualios įmonės bankroto byloje pagrįstumo bei finansinio reikalavimo dydžio pagrįstumo klausimai.
Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 str. 4 d.). Neribotos atsakomybės juridinio asmens ir jos savininko atsakomybės bendrumas lemia ir individualios įmonės bankroto proceso ypatumus. Individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006; 2011-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2011; kt.). Šiame kontekste teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus dėl negalimumo patvirtinti apelianto asmeninės kreditorės finansinius reikalavimus individualios įmonės bankroto byloje.
Apeliantas ginčija ir patvirtinto finansinio reikalavimo dydį. Nurodo, kad reikalaujama suma yra dirbtinai padidinta. Nors konkrečių argumentų ar skaičiavimų, pagrindžiančių tokią poziciją, apeliantas nepateikia, tačiau įvertinus tai, kad Klaipėdos apygardos teismas nagrinėjo paskolos sutarties, kurios pagrindu reiškiamas ir finansinis reikalavimas įmonės bankroto byloje, nutraukimo bei skolos priteisimo klausimus (civilinė byla Nr. 2-1290-112/2014), pasisakytina dėl patvirtinto finansinio reikalavimo dydžio pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino kreditorės V. B. 70 927,28 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurį kreditorė grindė 2016-05-23 Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro vykdomuoju įrašu. Vykdomajame įraše nustatyta, kad A. R. skolinį įsipareigojimą sudaro: 50 000 Eur pagrindinio reikalavimo suma; 13 183,10 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2016-04-19; 5 463 Eur delspinigiai už laikotarpį nuo 2015-10-23 iki 2016-04-19 bei 2 281,18 Eur nuostoliai, t. y. bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. 2-1290-112/2014; vykdomojo įrašo ir su juo susijusių veiksmų atlikimo išlaidos. Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismas 2014-09-24 sprendimu nutraukė 2011-11-23 paskolos sutartį, sudarytą tarp V. B. ir A. R., bei priteisė iš A. R. 57 752 Eur skolos, nesumokėtų palūkanų bei negautų pajamų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliantas A. R. šioje byloje teikė apeliacinį skundą, tačiau nesumokėjus žyminio mokesčio, apeliacinis skundas laikytas nepaduotu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-131-186/2016). Ieškovei 2016-01-28 buvo išduotas vykdomasis raštas. Taigi, Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-24 sprendimas, surašant 2016-05-23 vykdomąjį įrašą, buvo įsiteisėjęs. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl sutarties vykdymo, notaras neturėjo išduoti vykdomojo įrašo toje dalyje, kurioje ginčą išsprendė teismas. Todėl vykdomajame įraše nustatytas skolinio įsipareigojimo dydis nėra reikšmingas sprendžiant dėl finansinio reikalavimo dydžio nagrinėjamoje byloje, kadangi, kaip minėta, įsiskolinimo dydis buvo nustatytas dar 2014-09-24 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu. Be to, pažymėtina, jog notaras, atlikdamas vykdomąjį įrašą, atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą (patikrą) dėl jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims. Notaras netikrina ir nevertina jokių kitų duomenų atitikties ir neatsako už juos (Notariato įstatymo 49¹ str. 1 d.), nes įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiama nutartis keistina, patikslinant kreditorės V. B. finansinio reikalavimo dydį (CPK 337 str. 1 d. 4 p.), t. y. nurodant Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusiu 2014-09-24 sprendimu priteistą sumą –57 752 Eur skolą, nesumokėtas palūkanas bei negautas pajamas; 1 093 Eur žyminį mokestį; 1 014 Eur išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti bei procesines palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-05-12) iki nutarties, kuria iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo dienos (2016-03-04), t. y. 5 229,8 Eur (662 (dienos) x 7,9 Eur (dienos palūkanų dydis)).
Pažymėtina, kad likvidavus individualią įmonę dėl bankroto, šios įmonės prievolės kreditoriams pasibaigia, tačiau tai neturi įtakos įmonės savininko, kaip fizinio asmens, prievolių pasibaigimui, išskyrus atvejus, kai prievolės pasibaigė kitais pagrindais, pavyzdžiui dėl to, kad yra patenkinamas kreditoriaus reikalavimas. Taigi, kreditorius turi teisę ir po individualios įmonės likvidavimo tęsti išieškojimą iš įmonės dalyvio turto, jei su juo nebus atsiskaityta įmonės bankroto byloje.
Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apelianto argumentų atskirai nepasisako, nes jie yra teisiškai nereikšmingi, vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį ir rezoliucinę dalį išdėstyti:
„Į bankrutuojančios A. R. įmonės kreditorių sąrašą įtraukti V. B. su 65 088,8 Eur finansiniu reikalavimu, susidedančiu iš 57 752 Eur skolos, nesumokėtų palūkanų bei negautų pajamų; 5 229,8 Eur palūkanų (nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014 m. gegužės 12 d., iki nutarties iškelti A. R. įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos – 2016 m. kovo 4 d.); 1 093 Eur žyminio mokesčio; 1 014 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti“.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.