- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-08
- Bylos Nr.
- 2-172-407/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00050-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Antanas Rudzinskas, Vigintas Višinskis
- Kreditorius
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties, kuria netenkintas kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prašymas dėl finansinio reikalavimo patikslinimo bankrutavusios A. R. įmonės bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2016-02-22 nutartimi iškelta A. R. įmonės bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas A. M.. 2016-04-21 nutartimi yra patvirtintas antros eilės kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) 1 666,82 Eur dydžio finansinis reikalavimas. 2018-06-18 nutartimi patvirtintas patikslintas 3 563,08 Eur dydžio šios kreditorės antros eilės finansinis reikalavimas, kurį sudaro 2 083,41 VSD įmokų, 1 351,44 PSD įmokų ir 128,23 Eur delspinigių. 2018-10-16 kreditorė VSDF pateikė prašymą įmonės bankroto administratorei dėl antros eilės patvirtinto 3 563,08 Eur dydžio finansinio reikalavimo padidinimo iki 3 707,08 Eur. Kreditorė nurodė, kad 2018-10-15 bankrutavusi A. R. įmonė VSDF biudžetui skolinga 3 707,08 Eur, iš jų 2 083,41 VSD įmokų, 1 495,44 PSD įmokų ir 128,23 Eur delspinigių, t. y. prašė padidinti antros eilės finansinį reikalavimą 144 Eur nesumokėtų PSD įmokų suma.
2. Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-24 teismo nutartimi į įmonės kreditorių sąrašą su 6 674,60 Eur finansiniu reikalavimu įtraukta Vaikų išlaikymo fondo administracija. Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-17 nutartimi pripažinta, kad kreditorės Vaikų išlaikymo fondo administracijos patvirtinti finansiniai reikalavimai tenkinami pirmąja eile. Klaipėdos apygardos teismo 2018-03-22 nutartimi iš bankrutavusios A. R. įmonės kreditorių sąrašo buvo išbraukta pirmos eilės kreditorė Vaikų išlaikymo fondo administracija, kuri savo 6 674,60 Eur finansinį reikalavimą perdavė pareiškėjai VSDFV, ir į kreditorių sąrašą įtraukta kreditorė VSDFV su 6 674,60 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.
Šalies argumentai
3. Kreditorė VSDFV 2018-10-16 prašyme nurodė, kad 2018-10-15 individualios įmonės savininkas A. R. VSDF biudžetui skolingas 9 579,84 Eur sumą, kildinamą iš nevykdomos prievolės mokėti vaikų išlaikymo išmokas, iš jų 7 081,48 Eur išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų, 2 124,12 Eur priskaičiuotų 5 proc. metinių palūkanų ir 374,24 Eur delspinigių.
4. Kreditorė VSDFV nurodė, kad bendra A. R. įmonės ir A. R. skola VSDF biudžetui sudaro 13 286,92 Eur (3 707,08 Eur + 9 579,84 Eur). Bankrutavusios A. R. įmonės bankroto administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti šį patikslintą kreditorės VSDFV 13 286,92 Eur dydžio finansinį reikalavimą, iš jų 9 579,84 Eur pirmos eilės finansinį reikalavimą ir 3 707,08 Eur antros eilės finansinį reikalavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi įmonės bankroto administratoriaus prašymo patvirtinti patikslintą kreditorės VSDFV 13 286,92 Eur finansinį reikalavimą netenkino.
6. Teismas nustatė, kad A. R. įmonė nuo bankroto bylos iškėlimo jokios veiklos nevykdo. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punktą bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės mokesčiai ir kitos privalomosios įmokos bankroto proceso metu gali būti mokami, jeigu įmonė vykdo ūkinę komercinę veiklą. Pasak teismo, byloje nenustačius, jog A. R. įmonėje iškėlus bankroto bylą, buvo vykdoma ūkinė komercinė veikla, atitinkamai negalėjo būti skaičiuojamos jokios VSD įmokos. Teismas pažymėjo, kad tokios pat nuomonės laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2016-12-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 2-2202-157/2016, spręsdamas analogišką ginčą. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė kreditorės reikalavimą padidinti jos antros eilės finansinį reikalavimą nuo 3 563,08 Eur iki 3 707,08 Eur.
7. Teismas netenkino ir kreditorės reikalavimo patvirtinti jos patikslintą 9 579,84 Eur pirmos eilės finansinį reikalavimą. Nurodė, kad pagal ĮBĮ nuostatas teismas priima ir tvirtina iki juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius kreditorių reikalavimus (vėliau, esant pagrindui jį tikslinti – kol pagal įstatymą toks tikslinimas galimas). Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog įmonės savininko (fizinio asmens) skola kreditorei, atsiradusi juridinio asmens bankroto proceso metu, negali būti didinamas pirmos eilės kreditorės finansinis reikalavimas individualios įmonės bankroto byloje. Teismo vertinimu, įmonės savininkas asmenines prievoles po bankroto bylos iškėlimo įmonei gali (turi) vykdyti pats.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskirajame skunde kreditorė VSDFV prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti jos bendrą 13 286,92 Eur finansinį reikalavimą A. R. įmonės bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas neįsigilino į apeliantės prašomų patikslinti finansinių reikalavimų sudėtį. Poreikis patikslinti apeliantės finansinio reikalavimo dalį nuo 3 563,08 Eur iki 3 707,08 Eur iškilo dėl įmonės savininko A. R. prievolės mokėti PSD įmokas nevykdymo. Įmonės savininkui A. R. privalomai skaičiuojamos PSD įmokos po 36 Eur per mėnesį, todėl teismo 2018-06-08 nutartimi patvirtintas 921,60 Eur įmonės savininko PSD įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2018-06-01 iki 2018-09-30 padidėjo iki 1 065,60 Eur (921 Eur + 36 Eur x 4 mėn.). A. R. prievolę mokėti už save PSD įmokas nustato Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalis. Pagal šią teisės normą A. R. turėtų mokėti už save PSD įmokas į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, tačiau dėl objektyvių priežasčių jų nemoka, nes niekur nedirba. Bankrutavusi A. R. įmonė šios pareigos įvykdyti negali, nes nevykdo jokios ūkinės komercinės veiklos, įmonės vardu neregistruota jokio turto, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-05 nutartimi buvo leista nukreipti išieškojimą į bankrutavusios A. R. įmonės savininko turtą. A. R. įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl tiek įmonės skolos, tiek jos savininko skolos patenka į bankroto byloje spręstinų klausimų sąrašą. Įmonės savininko asmeninė skola įtrauktina į jo individualios įmonės skolų sąrašą, kaip nuo įmonės neatsiejama įmonės savininko skola. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog nenustačius, kad A. R. įmonei iškėlus bankroto bylą buvo vykdoma ūkinė komercinė veikla, negalėjo būti skaičiuojamos jokios VSD įmokos, kadangi apeliantės finansinis reikalavimas padidėjo dėl įmonės savininkui skaičiuojamų PSD įmokų, o VSD įmokos nebuvo skaičiuojamos. Teismas šioje byloje nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2202-157/2016, nes nesutampa cituojamos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės.
8.2. Teismas nepagrįstai nepatvirtino apeliantės finansinio reikalavimo dalies, susijusios su įmonės savininko A. R. prievole teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Apeliantė kiekvieną mėnesį moka 55 Eur vaiko išlaikymo išmoką, o skolininkui A. R. nurodytos sumos dydžiu didėja įsiskolinimas valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad A. R. nevykdo įstatyme nustatytų prievolių išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nemoka susidariusio vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimo, o A. R. įmonės bankroto byloje nukreipus išieškojimą į įmonės savininko A. R. asmeninį turtą, bet teismui nepatvirtinus dėl tolesnio išmokų mokėjimo padidėjusio finansinio reikalavimo, valstybei būtų apsunkintas išieškojimas iš skolininko A. R. turto, nes jis jau būtų realizuotas bankroto procese.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
11. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino bankrutavusios A. R. įmonės bankroto administratorės prašymo patikslinti (padidinti) kreditorės VSDFV finansinį reikalavimą bankrutavusios A. R. įmonės bankroto byloje. Pareiškimas buvo grindžiamas tuo, kad bankrutavusi A. R. įmonė už laikotarpį nuo 2018-06-01 iki 2018-09-30 nesumokėjo 144 Eur PSD sumos už įmonės savininką R. R. ir bankrutavusios įmonės savininko A. R. iki 9 579,84 Eur padidėjusiu įsiskolinimu VSDF biudžetui už išmokų administratoriaus išmokėtas išmokas jo nepilnamečių vaikų išlaikymui.
12. Pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimą padidinti jos antros eilės finansinį reikalavimą nuo 3 563,08 Eur iki 3 707,08 Eur, t. y. 144 Eur nesumokėta PSD suma už įmonės savininką A. R. už laikotarpį nuo 2018-06-01 iki 2018-09-30 atmetė, konstatavęs, kad bankrutavusi A. R. įmonė šiuo laikotarpiu ūkinės komercinės veiklos nevykdė, todėl jai pareiga mokėti minėtas įmokas nekyla. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad bankrutavusiai A. R. įmonei mokėti PSD įmokas už ginčo laikotarpį pareiga nekilo yra teisinga.
13. Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2018-10-01) įtvirtinta, kad draudėjai (individualios įmonės, ūkinės bendrijos ir mažosios bendrijos) už individualių įmonių savininkus, ūkinių bendrijų tikruosius narius ir mažųjų bendrijų narius moka 9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos jų socialinio draudimo įmokos. Tais atvejais, kai draudėjai laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavę Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos jos nustatyta tvarka arba turintys likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statusą, individualių įmonių savininkai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai ir mažųjų bendrijų nariai, jeigu jie nepriskiriami asmenims, išvardytiems šio straipsnio 2–5 ir 7–10 dalyse bei šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, kas mėnesį sumoka už save 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
14. Kaip minėta, A. R. įmonei bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2016-02-22 nutartimi, todėl, vadovaujantis nurodytu Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu reguliavimu, individualiai įmonei turint bankrutuojančios įmonės statusą, įmonė neturi pareigos mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų už įmonės savininką. Tokią pareigą turi pats individualios įmonės savininkas.
15. Nors atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad dalis finansinio reikalavimo buvo grindžiama įmonės savininko A. R. neįvykdyta prievole sumokėti 144 Eur PSD įmokas už laikotarpį nuo 2018-06-01 iki 2018-09-30, tačiau, kaip matyti iš apeliantės prašymo (b. l. 74), šis reikalavimas buvo grindžiamas ne įmonės savininko, o pačios A. R. įmonės neįvykdyta prievole sumokėti PSD įmokas minėtu laikotarpiu. Remiantis pirmiau nurodytu reglamentavimu pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai sprendė, kad pareigos mokėti PSD įmokas bankrutavusi A. R. įmonė neturi.
16. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti ĮBĮ nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Teisė kreditoriams reikšti bankroto byloje reikalavimus, kylančius iš sandorių, sudarytų ne su įmone, o su privačiu fiziniu asmeniu (įmonės savininku), atsiranda iš individualios įmonės savininko atsakomybės pagal įmonės prievoles subsidiarumo (CK 2.50 str. 4 d.), nes visas įmonininko turtas patenka į bankrutuojančios įmonės turto balansą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006; 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2010). ĮBĮ pasirinktas teisinio reguliavimo modelis grindžiamas bylų akumuliavimo principu, kurio esmė yra ta, kad visų kreditorių, šiuo atveju – tiek įmonės, tiek ir jos savininko, reikalavimų pagrįstumas yra svarstomas tik bankroto bylą nagrinėjančiame teisme įmonės bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).
17. Priverstinis išieškojimas iš fizinių asmenų, dėl prievolių, nesusijusių su įsipareigojimais bankrutuojančiai įmonei, gali būti vykdomas tik vykdomųjų dokumentų pagrindu. Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika reikalavimai, kildinami iš individualios įmonės savininko neįvykdytų prievolių, reikštini bankrutuojančios (bankrutavusios) individualios įmonės bankroto byloje.
18. Nepaisant šio ypatumo, t. y., kad tiek individualios įmonės, tiek šios įmonės savininko kreditorių reikalavimai reiškiami bankrutuojančios (bankrutavusios) individualios įmonės bankroto byloje, išieškojimas iš fizinio asmens (individualios įmonės savininko) ne bankrutuojančios įmonės, o kitų kreditorių naudai, vykdomas pagal bendrąsias CPK VI dalyje įtvirtintas vykdymo taisykles, o individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos ieškoma iš tokios įmonės savininko, perduodami įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Todėl apeliantė, prašydama, kad bankrutavusios individualios įmonės bankroto byloje būtų patvirtintas jos finansinis reikalavimas bankrutavusios individualios įmonės savininkui, jeigu toks reikalavimas savininkui kilęs ne iš jo įsipareigojimų bankrutuojančiai įmonei, savo reikalavimą turi pagrįsti vykdomuoju dokumentu (CPK 587 str.).
19. Šiuo atveju apeliantė prašymą padidinti jos finansinį reikalavimą 144 Eur nesumokėtų PSD įmokų suma grindė Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų finansine ataskaita per 2018 m. III ketvirtį. Tokia ataskaita nėra vykdomasis dokumentas dėl 144 Eur PSD įmokų išieškojimo iš A. R., todėl jos pagrindu negali būti patvirtintas apeliantės reikalavimas individualios įmonės savininkui bankrutavusios individualios įmonės bankroto byloje. Tokios pačios taisyklės taikytinos ir apeliantės reikalavimui padidinti jos pirmos eilė finansinį reikalavimą iki 9 579,84 Eur, kildinamą iš A. R. apeliantei negrąžintų išmokų, išmokėtų jo nepilnamečių vaikų išlaikymui. Pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį išmokėtos išmokos ir apskaičiuoti delspinigiai iš skolininko išieškomi Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais. Išmokų administratoriaus sprendimas iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas ir (arba) delspinigius kartu yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka. Apeliantė tokio sprendimo už ginčo laikotarpį nepateikė, dėl šios priežasties jos pirmos eilės finansinis reikalavimas iki 9 579,84 Eur sumos pagrįstai nepadidintas.
20. Ši nutartis neužkerta kelio apeliantei priimti sprendimus dėl įsiskolinimo išieškojimo iš bankrutuojančios įmonės savininko ir kreiptis ĮBĮ nustatyta tvarka dėl šių sumų išieškojimo. Kadangi prašoma išieškoti įsiskolinimą iš bankrutuojančios įmonės savininko, o ne iš pačios įmonės, įsiskolinimo susidarymo laikotarpis (iki ar po bankroto bylos iškėlimo) neturi reikšmės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.