- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-25
- Bylos Nr.
- e2-28-1219/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00320-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Slavinskis
- Ieškovas
- L. Š.
- Atsakovas
- A. P., G. P.
- Advokatai
- Rasa Valiukienė, Vaclovas Akavickis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovams G. P., A. P. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą ir ieškiniu (toliau – ir ieškinys) prašė:
· pripažinti ieškovei L. Š. nuosavybės teisę į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalies vertė – 4245 Eur), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį negyvenamosios patalpos - sandėliuko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalies vertė – 93 Eur), ir ½ dalį (iš 1/9 butui priklausančios dalies) kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalies vertė 1,15 Eur), esančių (duomenys neskelbtini).
· priteisti iš atsakovų valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2023 m. kovo 16 d. mirė jos gyvenimo draugas ir partneris A. P.. Su A. P. įvairiais laikotarpiais bendravo ir susitikinėjo jau nuo 1984 m. Palaikė artimus ryšius ir santykius. 1985 m. rugpjūčio 25 d. jiems gimė sūnus T. Š., o 1996 m. birželio 20 d. gimė dukra E. Š.. Nors faktiškai A. P. T. ir E. visada pripažino ir laikė savo vaikais, tačiau tėvystė jų atžvilgiu pripažinta nebuvo. Nuo 2002 metų su A. P. nutarė kartu pradėti bendrą gyvenimą, apsigyvendami kartu. Jų bendro gyvenimo pradžia buvo jos mamos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Vėliau tame pačiame name išsinuomojo (duomenys neskelbtini) butą, kuris jų šeimai buvo erdvesnis ir jame buvo patogesnės gyvenimo sąlygos. Dar po kurio laiko gavo pasiūlymą naudotis ir butu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame tame pačiame (duomenys neskelbtini) name. Susiklosčius palankiai aplinkybėms, 2018 m. vasario 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 1490, pagrindu butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniais įsigijo A. P. vardu. Buto pirkimui finansinių išteklių neturėjo, todėl kreipėsi į Luminor banką (tuo metu buvo kitas banko pavadinimas) dėl paskolos gavimo. Jų prašymas buvo patenkintas ir būsto įsigijimui buvo suteikta 5800 eurų paskola. Kadangi tuo metu ji buvo registruota darbo biržoje kaip ieškantis darbo asmuo, o A. tuo metu dirbo pagal darbo sutartį ir gaudavo nuolatines pajamas, todėl paskola buvo suteikta jo vardu ir butą įsigijo taip pat A. vardu. Įsigytas butas buvo labai prastos būklės. Gyvendami kartu, bendromis lėšomis jį susiremontavo, įsivedė komunikacinius įrenginius. Be to, jiems finansiškai padėjo ir jų sūnus T., kuris tuo metu dirbo užsienyje ir juos taip pat rėmė materialiai. Kadangi abu stengėsi, dirbo ir atsitiktinius darbus, ir pagal darbo sutartis, todėl bendromis pastangomis susiremontavo įsigytą būstą ir laiku grąžino bankui paskolą. Su A. P. kartu, nepertraukiamai gyveno nuo 2002 m., vedė bendrą ūkį, planavo bendrą ateitį, augino vaikus, tiesiog gyveno bendrą faktiškai santuokinį gyvenimą, tik neįregistravę santuokos teisės aktų nustatyta tvarka. Nors ir šį veiksmą planavo, tačiau dėl netikėtos A. mirties susituokti nebespėjo. Mano, kad visos šios ir aukščiau nurodytos aplinkybės atitinka kriterijus, kuriais remiantis nustatoma, ar tarp asmenų buvo susiformavę sutartiniai turtiniai santykiai, atitinkantys jungtinės veiklos sutartį. Pažymėtina ir tai, kad A. yra palaidotas jos šeimos kape, t. y. kape, kuriame palaidota jos mama D. V. G. ir senelis F. V.. Iš Telšių rajono savivaldybės administracijos Telšių miesto seniūnijos 2023 m. rugsėjo 1 d. pažymos Nr. (2023-439-PD)-408, matyti, kad nuo 2018 m. spalio 2 d. jos deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Iš pateikiamos Gyventojų registro 2023 m. rugsėjo 7 d. pažymos Nr. GR.3A-8047 matyti, kad nuo 2018 m. kovo 21 d. iki mirties ir A. P. deklaruota gyvenamoji vieta buvo tuo pačiu adresu. A. P. yra miręs, o jo turto įpėdiniai, A. P. vaikai geruoju susidariusios problemos spręsti nesutinka.
Atsiliepimas
3. Atsakovė G. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškovės ieškinį pilna apimtimi. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė ieškinyje neatskleidžia jungtinės veiklos tarp šalių turinio, tik akcentuoja bendrą gyvenimą, nors bendras gyvenimas kartu, nesant visų jungtinės veiklos sutarties būtinųjų elementų, bendrosios dalinės nuosavybės nesukuria. Ieškovė nepagrįstai vertina, kad jos gyvenimas kartu su A. P. patvirtina bendrą tikslo siekimą - įsigyti turtą ir jį valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovė suabsoliutino jungtinės veiklos institutą reglamentuojančias teisės normas, nedetalizuoja kiekvienos šalies indėlio įgyjant turtą ir neteisingai prašo spręsti dėl bendrosios nuosavybės dalių ir šalių įnašų dydžio. Gyvenimas kartu, t. y. bendra buitis, nesukuria teisės įgyti dalį į kito sugyventinio turimą asmeninės nuosavybės teise turtą. Atsakovų miręs tėvas butą su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo asmeninėn nuosavybėn, tai patvirtina 2018 m. vasario 28 d. notarinė pirkimo-pardavimo sutartis, sutarties registro Nr. 1490, kurios 6.1 punkte nurodoma: „perkamas Daiktas Pirkėjui pereina asmeninės nuosavybės teise“. Taigi pirkimo-pardavimo sutartyje akivaizdžiai išreikšta atsakovų tėvo valia įsigyti turtą asmeninės nuosavybės teise. Atsakovų miręs tėvas A. P. nuo 1999 m. spalio 12 d. iki 2009 m. gruodžio 1 d. turėjo asmeninę nuosavybę - butą, adresu (duomenys neskelbtini). Butas parduotas 2009 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6084. Iš šio buto pardavimo gautos lėšos buvo taupomos ir panaudotos įsigyjant butą su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės minima paskolos sutartis buvo sudaryta A. P. vardu ir tai buvo jo asmeninis įsipareigojimas kreditoriui, kurį A. P. asmeniškai įvykdė, tai yra apmokėjo paskolą iš savo asmeninių lėšų. Iš paskolos gautos lėšos buvo naudojamos būsto įsigijimui bei būsto remontui ir pagerinimui po jo įsigijimo. Taigi būstas buvo įsigytas tik atsakovų mirusio tėvo lėšomis, ieškovė savo indėliu į buto įsigijimą visiškai neprisidėjo. Ieškovė pati nurodė, kad buto įsigijimo metu buvo bedarbė, o tai reiškia, kad neturėjo finansinių galimybių prisidėti prie A. P. būsto įsigijimo. Nepaisant to, kad nors ieškovė teigia, jog ginčo turtas buvo įgytas faktinio šalių bendravimo metu, jokio susitarimo, tikslo ar siekio įgyti šį turtą kaip bendrosios nuosavybės objektu nebuvo. Tarp ieškovės ir atsakovų mirusio tėvo nei žodžiu, nei raštu nebuvo sudarytas susitarimas sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Šalys neturi bendrų vaikų (priešingai nei nurodė ieškovė), nevykdė jokio bendro verslo, neturėjo jokio bendro ūkio, iš kurio veiklos būtų gavę pajamų ir pirkę turtą. Todėl atsakovė neprisidėjo prie nuosavybės įsigijimo nei lėšomis, nei darbu.
4. Atsakovas A. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškovės ieškinį pilna apimtimi. Atsiliepime į ieškinį nurodė tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos atsakovės G. P. atsiliepime į ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovė L. Š. paaiškino, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad ji su A. P. gyveno 23 metus. Pradėjo bendrauti ir susitikinėti 1982-1983 metais. Jie kartu dainavo vienoje estradinėje grupėje (duomenys neskelbtini). Ji nežinojo, kad jis yra vedęs, sužinojo po 8 mėnesių. Kai ji pagimdė T., per 17 metų jis buvo atvažiavęs gal tris kartus. Labai retai susitikinėjo. Kai A. išsiskyrė, jis dar gyveno su tokia moterimi, tada su ja išsiskyrė ir tada jie susiėjo. A. P. buvo vedęs, išsituokė 1999 metais. Bendrą gyvenimą pradėjo 2002 metais, kai apsigyveno kartu, gyvenimą pradėjo mamos bute. Paskui kaimynai išsikraustė ir išnuomojo tame pačiame name antrame aukšte vieno kambario butą. Gyveno antrame aukšte su vaikais, (duomenys neskelbtini), mama apačioje. Ten gyveno gal porą metų, maždaug 2007-2009 metais. Kai mama mirė 2010 metais, jie vėl parėjo gyventi į apačią, vaikai jau buvo išsivažinėję į užsienį. Grįžo į butą Nr. (duomenys neskelbtini), ten buvo iki tada, kol pardavė butą Nr. (duomenys neskelbtini). Gyveno kaip vyras su žmona, tik nebuvo įforminę santykių, tvarkingai, be muštynių. Gyveno kartu visą laiką, vienas kitam padėjo, viską bendrai darė, kartu važiuodavo pas gimines. Turėjo 3 vaikus, vaikai užaugo. Turi 2 bendrus vaikus – E. ir T.. Tėvystė nebuvo pripažinta, nes A. buvo vedęs, ji nenorėjo „lysti“ į šeimą, neprašė „alimentų“, nieko, taip ir paliko. A. Š. yra kito vyro, jaunesnis už T. 5 metais. A. nebendraudavo. G. žinojo apie jų gyvenimą. Ji mano, kad ji yra užsitarnavusi per 23 metus ½ gyvenamojo ploto, vieną kambariuką. A. palaidotas jos šeimos kape. Palaidojo ten kur palaidota jos mama ir senelis. Šeimos kape palaidojo, kad būtų lengviau prižiūrėti, kaip savo gyvenimo žmogų. Viskas įvyko labai greitai, tais pačiais metais kai mirė A., turėjo būti jų dukters vestuvės ir jie buvo pagalvoję, kad kai vaikai grįš iš užsienio, eis tvarkytis dokumentų, bet nebespėjo. Vaikai grįžo liepos mėnesį, o jis mirė kovo mėnesį. Jei A. būtų gulėjęs ant lovos, prieš mirtį, vėžys, tai būtų susitvarkę dokumentus, o dabar viskas įvyko per pusantros paros. Galvojo bus E. vestuvės, parvažiuos vaikai, susės, aptars ar čia T. užrašyti, kadangi jis daugiausiai investavęs, ar jai, kad užrašytų. Šitą butą su paskola nusipirko jis savo vardu prieš 5 metus. A. įsigijo su paskola, 5 metams, mokėjo 5 tūkstančius eurų, 2018 metais. A. vardu ėmė kreditą, nes jis buvo išdirbęs vienoje darbovietėje 2 metus. Įmokos dydis buvo 135 Eur. Kreditas grąžintas pilnai. Iki to laiko gyveno pas jos mamą, nuomojosi butą tame pačiame name. Mama paliko 7000 litų. Kredito grąžinimo laikotarpiu bendra buitis buvo vedama kartu, kartu žinojo, kad mokamas kreditas, bendrai pirkdavo maistą, kt. Visur ji vadovavo. Seniai jie buvo galvoję pirkti butą, nes kur mamos buvo - vienas kambariukas ir virtuvė, jie gyveno 5 žmonės. Kai mama mirė, buto, kurį pirko, šeimininkė sakė, kad parduoda, sutarė su vaikais, nutarė, kad reikia tame pačiame name. T. pinigų atsiuntė, kad pasidaryti remontą. Pasitarimuose dalyvavo ir A.. Butui buvo reikalingas remontas, kai jį įsigijo. Butas kainavo 5000, nebuvo nei tualeto, jokių patarnavimų, viename kambaryje, kuris pereinamas per „laukutinį“ koridorių, nėra šildymo, pečiaus, židinio, radiatorių. Kitame kambaryje remonto reikėjo. Buvo suvestos ir nuotekos, apšiltintos sienos, elektros instaliacija. Tuos darbus darė sūnus, A. santechnikas vedė su jos sūnumi A. santechniką, kanalizaciją, vandenį. A. „gipsonkes“ suko, šiltino, grindis dėjo. Ji klijavo tapetus, dažė lubas, klijavo „dušinę“ su plokštėmis, padėjo A. sudėti lubas plastikinėmis lentelėmis. Lėšos buvo iš T., kai buvo atsiuntęs 5000 Eur, ir tada dar 1800 Eur. Lėšos buvo siunčiamos į A. sąskaitą. Lėšos buvo panaudotos, buvo nupirkta automatinė skalbimo mašina, du tualetai, dušo kabina, šiltinimas, remontai. Pervesti pinigai buvo skirti visai šeimai. A. su atsakovais nebendravo, su A., buvo sakęs, kad nebendrauja apie 30 metų, G. buvo kokius 4 kartus, parašydavo SMS žinutę, paskambindavo. G. gal ir žinojo apie buto įsigijimo sąlygas, o su A. nebuvo ryšio. Jis turėjo butą „(duomenys neskelbtini)“ (po skyrybų nupirktas bendrabutyje butas). Tą butą buvo išnuomojęs, nebuvo nei šildymo, nei langų, viskas supeliję, su šeima ten negalėjo gyventi, todėl gyveno pas jos mamą. Už ieškinyje nurodytą butą (duomenys neskelbtini) gatvėje 20 000 litų negavo, nežino kiek jis gavo, turėjo skolų. Jis butą pardavė lombardo savininkui. Po buto pardavimo A. jai davė iš tos sumos, nepamena 600 litų ar 800 litų. Naivu tikėti, kad butą pardavė prieš 15 metų, ir jie 15 metų taupė pinigus, kad įsigytų butą. Kartu eidavo darbuotis, ji tvarkė ūkinius, finansinius reikalus. Jis dirbo, ir nedirbo. Vaikai prisidėdavo finansiškai, atsiųsdavo pinigų, kai jis nedirbdavo. Būdavo, kad jis du mėnesius dirbdavo, du mėnesius nedirbdavo, tris mėnesius dirbo ir paskui vėl pusę metų nedirbdavo, kol „birža“ mokėjo, pašalpą gaudavo. Visus finansus tvarkydavo ji, pirkdavo maistą. Ji net į mišką važiuodavo malkų žiemai ruoštis. Jo banko kortelė visada buvo pas ją. Ji gaudavo ir už vaikus pinigus, pašalpas, vaikai užaugę atsiųsdavo pinigų. Nebuvo laikotarpių, kad nebevestų bendro ūkio. Pajamų neskaičiuodavo, kada jis nedirbdavo, vaikai atsiųsdavo, pašalpą gaudavo, eidavo „nelegaliai“ pasidarbuoti – pas kaimynės, kokį remontą padarydavo, močiutę prižiūrėdavo (ji viena tokius darbus dirbdavo). Oficialios darbovietės per 23 metus neturėjo, „biržoje“ daugiau „stovėdavo“. Pajamų turėjo visada. Vaikai padėdavo, remontus padarydavo, televizorius nupirko. Gaudavo jis atlyginimą, jau tada didesnės pajamos tą mėnesį, gaudavo pašalpą du šimtus su trupučiu. Metinių pajamų neskaičiavo. Pinigų pakakdavo viskam - maistui, vaikams. Pinigus kreditui atskaičiuodavo iš A., iš draugo kortelės, jeigu ten nebūdavo pinigų, tai ji paprašydavo sūnaus pravesti ir jis pravesdavo į jo kortelę. Kovido laikotarpiu, visada sūnus „įmesdavo“ į kortelę. Sūnus - T. Š.. T. Š. buvo pervedęs (iš didžiųjų sumų) 5000 Eur ir 1800 Eur, šios sumos skirtos kreditui mokėti, remontui, nuotekoms įsivesti, palengvinti gyvenimą. Eidavo paremontuoti, ji klijuodavo, jis santechnikas. Seniau dirbo vaikų darželio auklėtoja, 1998 metais. Kai gyveno kartu oficialių pajamų nebuvo. Jos asmeninės pajamos sudarė iš pašalpos, pavienių darbų, vaikų atsiųstų pinigų. Sumos būdavo įvairios. Per mėnesį dvi savaitės tikrai turėdavo darbo. E. siųsdavo į savo lietuvišką kortelę, A. daugiausiai duodavo grynais pinigais. A. buvo santechnikas, daug kur dirbdavo oficialiai, gaudavo atlyginimą. Pravesdavo atlyginimą, pasinaudodavo iki tos sumos pragyvenimui, o kai nebūdavo pinigų, tai pravesdavo T., E.. Pervedimo paskirtyje buvo parašyta „dovana“, nes visi taip rašydavo, tai ir jis taip rašė. T. siųsdavo tuos pinigus, nereikėdavo grąžinti. Pinigai buvo nuimti nuo paskolos ir užteko apmokėti buto įsigijimui. Ji prisidėjo prie maisto, buitinių dalykų. Kiek turėdavo, tiek prisidėdavo. Nuo buto pardavimo 2009 metais iki kito buto pirkimo 2018 metais, A. kiek gaudavo atlyginimo tiek ir turėjo lėšų. 2017-2018 metais dirbo pastoviai. Niekada negalėjo būti susitaupęs. Prekes, maistą pirko ji, pirkdavo ir iš jo kortelės, ir iš savo darbų gautų pinigų, gaudavo pašalpą. Kai jis nedirbo, ji daugiau prisidėdavo, kai jis dirbdavo normaliai - jo pajamos buvo didesnės. Asmeniškai sutvarkė 25 kv. m. Medžiagos pirktos, tačiau čekių nelaikė. Lėšos medžiagoms įsigyti iš T.. A. P. turėjo priklausomybę alkoholiui. Pirmoji žmona, ji mano, dėl to ir išsiskyrė, nes sirgo alkoholizmu, nebedirbo jokio darbo. Kai gyveno su ja, „pagerdavo“ mėnesį, tada „nebegerdavo“ du mėnesius, ir vėl tas pats. Su rimtais medicininiais nukrypimais, per metus tris kartus, dvi savaites „išgerdavo“ ir tada dvi savaites gydydavosi. Labai mylėjo jį, jai buvo jo gaila. Paskutinius du metus prieš insultą buvo apsiraminęs, nes metai nebeleido piktnaudžiauti. Buvo taikus, ramus žmogus.
6. Teismo posėdžio metu ieškovės L. Š. atstovė advokatė Rasa Valiukienė prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi, iš atsakovų valstybės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė nurodė, kad nuo 2002 m. pradėjo gyventi su A. P., bendravimas prasidėjo anksčiau, gimė 2 bendri vaikai, tėvystė nenustatyta. Ieškovė su A. vedė bendrą ūkį, planavo bendrą ateitį ir buvo faktinė šeima, tik nebuvo įforminti santykiai. Gyvenimo eigoje, susidarius aplinkybėms, bendru sutarimu įsigijo butą. Iki būsto įsigijimo A. P. buvo dirbęs 2 metus, šeima galėjo gauti paskolą ir šia galimybe pasinaudojo - įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Įsigytas butas buvo labai prastos būklės, šiam būstui buvo reikalingas kapitalinis remontas. Visa paskola, paimta 2018 metais, buvo panaudota ginčo buto pirkimui, jos grąžinimui lėšos buvo pervedamos iš A. P. sąskaitos. Lėšos į A. P. sąskaitą per kredito grąžinimo laikotarpį, yra pervesta atlyginimų, tačiau didelė dalis pinigų yra pervesta iš T. Š.. Ieškovė užsiiminėjo atsitiktiniais darbais. A. P. nedirbo visais laikotarpiais. Sūnus ženkliai prisidėjo pinigais. Butas (duomenys neskelbtini) gatvėje parduotas 2009 metais, o ginčo butas įsigytas 2018 metais. A. P. turėjo skolų ir pardavęs atidavė skolas, liko keletas šimtų litų.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu atsakovas A. P. nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Kai tėtis skyrėsi, jis pats nupirko savo lėšomis butą bendrabutyje, kainavo 3 000 svarų, tai buvo maždaug 2001-2002 metai, ką su juo padarė, nežino. Paskutinį kartą susitikęs tėčiui davė 1000 litų. Finansinės paramos iš jo pusės, be 1000 litų, nebuvo. Daugiau sesuo bendravo. Po skyrybų bendravo nedaug. Išvažiavo į užsienį, paskutinį kartą su tėvu bendravo 2007 metais. Nuo 2002 iki 2007 metų bendravo 2-3 kartus. Nuo 2007 metų iki mirties nei vieno karto nebendravo. Telefonu ar kitomis komunikacijomis nebendravo. Apie tėvo gyvenimą nuo 2007 metų žinojo tiek, kiek girdėjo iš giminaičių. Kad gyvena su moterimi, žinojo senokai, po skyrybų, gal kokiais 2004 metais, tiksliai nežino. Ar jie vedė bendrą ūkį, nežino. Buto įsigijimo aplinkybių nežino.
8. Teismo posėdžio metu atsakovė G. P. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Bandė tartis. Jie sutiko geranoriškai dalintis dalį, bet ne pusę. Kad gyveno su jų tėčiu, todėl ir pasiūlė dalelę sumokėti ieškovei. Žino, kad tėvas gyveno su ieškove, kiek laiko gyveno, nežino. Tėvas su ieškove pradėjo bendrauti kai išsiskyrė jos tėvai, tiksliai neatsimena, turbūt prieš 20 metų. Žino, kad gyveno kartu kaip pora. T. ir E. yra ieškovės L. Š. vaikai, tėtis tą patį sakė. Tėvas neminėjo ar čia jo vaikai. Sklido kalbos Telšiuose. Būdavo kalbų, kad galimai gali būti vaikai, bet neturi tėvo pavardžių, nesupranta. Nesikišo į sugyventinių gyvenimą. Dėl bendro ūkio nežino, nedalyvavo jų gyvenime. Nepalaikė nei su vienu (nei su E., nei su T.) santykių. Žino, kur palaidotas A. P.. Kapas, kiek žino, yra L. Š.. Nežino dėl buto pirkimo, žinojo, kad tėtis gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tiksliai negali pasakyti kiek laiko gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje – labai ilgai. Kai pradėjo bendrauti su ieškove, jis dar gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, kiek žino ateidavo ieškovė aplankyti, ir ji lankydavo. Nurodė, kad pakankamai dažnai bendravo su tėčiu, kiekvieną mėnesį skambindavosi per „Messenger“, grįžusi į Lietuvą susitikdavo, bendravo, jis minėjo, kad dirbo, mokėjo paskolą. Tėtis buvo santechnikas, jis dirbo privačiai, buvo muzikantas, savaitgaliais grojo vestuvėse, restoranuose. Pagrindinis pajamų šaltinis buvo iš santechnikos. Daugiau dirbo privačiai, kiek žino. Būdavo nedarbo dienų. Tėtis buvo „išgeriantis“. Ji klausdavo ar nėra sunku finansiškai, tai sakė viskas gerai, išsivers. Tėtis užsiminė, kad ieškovė nelabai dirbdavo. Neturėjo bendro verslo ar ūkio. Ginčo butas buvo pirktas iš tėčio pinigų, pinigai buvo iš uždarbio. Jis turėjo butą, jį pardavė ir įsigijo butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, pasiėmė kreditą. Ir iš parduoto buto, ir iš kredito. Kokiu tikslu buvo imta paskola, nežino. Kiek žino, paskola buvo grąžinta. Išmokėjo kreditą iš savo uždarbio. Tėtis nesitarė su ja dėl kredito. Tuo laikotarpiu kai ėmė kreditą, jis įmonėse dirbo, ir privačiai dirbdavo. Sakė, kad jis perkasi butą asmeniškai. Dėl remontų negali tiksliai pasakyti. Minėjo, kad remontuojasi, tiksliai nesakydavo ką. Santechniką vedžiojo. Svečiuose nebuvo, nespėjo atvažiuoti. Laidotuvėse nedalyvavo.
9. Teismo posėdžio metu atsakovų G. P., A. P. atstovas advokatas Vaclovas Akavickis nurodė, kad atsakovai nepritaria ieškovės ieškiniui, prašo atmesti ieškinį, priteisti atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad G. nuomonė yra tokia, kad tai yra tėčio asmeninė nuosavybė ir ieškovei ½ dalis nepriklauso. Gyvenant bendrai vienuose namuose nėra jungtinė veikla, turi būti konkretus susitarimas. Ieškovė nenurodė susitarimo ir jos indėlio į nekilnojamojo turto sukūrimą, nepateikė įrodymų kokiomis lėšomis prisidėjo prie buto. Iš liudytojų parodymų, ieškovė ir atsakovų tėvas gyveno virš 20 metų ir per visą laiką neturėjo draudžiamųjų pajamų. Ieškovė, 3 metai prieš paimt paskolą butui įsigyti, neturėjo jokių pajamų, nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė būtų gavusi pajamų kita forma. Iš Sodros duomenų matosi, kad A. P. dirbo 72 įmonėse, darbo laikotarpiai įvairūs, tačiau akivaizdu, kad visą gyvenimo kartu laikotarpį turėjo pajamų. A. P. dirbo, turėjo galimybę gauti paskolą, ją gavo, ji buvo didesnė negu būsto kaina, ją įsigijo kaip asmeninę nuosavybę. Sutinka, kad yra pervedimų iš T. Š.. Visi pavedimai yra padaryti kaip dovana. T. Š. pretenzijų dėl turto nereiškia. Duomenų, kad ieškovė būtų prisidėjusi prie nekilnojamojo turto, nėra. Kiekvienas turėjo savo pajamas. Atsakovų manymu, ieškinys turi būti netenkinamas, nes nėra nustatytas įnašo dydis. Yra įrodytas tik bendras gyvenimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. vasario 28 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1490, A. P. įsigijo Butą/Patalpą - Butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (bendras plotas: 40,66 kv. m.), esantį adresu (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą - sandėliuką, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/9 dalį kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių, unikalus numeris 7897-1002-7060, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau tekste visas turtas – ir Turtas) (f. 1, b. l. 12-16, 24-25, 26-27, 30-37, f. 2, b. l. 70, 71-74, 75-76). Turtas VĮ Registrų centras įregistruotas A. P. vardu (f. 1, b. l. 24-25, 26-27, f. 2, b. l. 70, 71-74, 75-76).
11. VĮ Registrų centras 2025 m. sausio 22 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta Turto vidutinė rinkos vertė: Buto/Patalpos - Buto – 8490 Eur, Patalpos - sandėliuko – 186 Eur, ir 1/9 dalies kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių – 2,33 Eur (21 / 9 = 2,33) (t. 2, b. l. 75-76). Viso Turto vidutinė rinkos vertė - 8 678,33 Eur (CPK 197 straipsnio 2 dalis).
12. A. P. mirė 2023 m. kovo 16 d. (f. 1, b. l. 8).
13. Telšių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės J. K. 2023 m. liepos 21 d. rašte Nr. S-68 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad po A. P., mirusio 2023 m. kovo 16 d., mirties, palikimą priėmė jo įpėdiniai pagal įstatymą, vaikai – G. P. ir A. P. (t. 1, b. l. 11).
14. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl jungtinės veiklos teisinių santykių tarp nesusituokusių asmenų, nesant rašytinės sutarties dėl bendros jungtinės veiklos.
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.969 straipsnio 1 dalį, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.969 straipsnio 4 dalį, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti.
16. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek ir pagal kasacinio teismo praktiką santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nelaikomi lygiaverčiais santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).
17. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).
18. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aplinkybė, jog šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas savaime bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Vadinasi, nuosavybės teisės atsiradimas jungtinės veiklos teisinių santykių pagrindu skiriasi nuo nuosavybės teisės į santuokos metu sutuoktinių įgytą turtą atsiradimo. Sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali ir kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016). Taigi, vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).
19. Apibendrinant aptartą kasacinio teismo praktiką konstatuotina, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis). Aptarta kasacinio teismo praktika suponuoja, kad, net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).
20. Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies. Pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016). Sprendžiant dėl šalims priklausančio turto dalių, joms gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).
21. Ieškovė teigia, kad su A. P. įvairiais laikotarpiais bendravo ir susitikinėjo jau nuo 1984 m. Palaikė artimus ryšius ir santykius. 1985 m. rugpjūčio 25 d. jiems gimė sūnus T. Š., o 1996 m. birželio 20 d. gimė dukra E. Š.. Nors faktiškai A. P. Tadą ir Eglę visada pripažino ir laikė savo vaikais, tačiau tėvystė jų atžvilgiu pripažinta nebuvo. Nuo 2002 metų su A. P. nutarė kartu pradėti bendrą gyvenimą, apsigyvendami kartu.
22. Iš Gimimo akto įrašo nustatyta, kad T. Š. yra ieškovės L. Š. vaikas (t. 1, b. l. 18). Atsižvelgiant į tai, kad vaiko tėvystės klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
23. Byloje nustatyta, kad ieškovė L. Š. ir A. P. maždaug nuo 2002 metų palaikė artimus asmeninius santykius, gyveno kartu ir jų santykiai, nepaisant to, jog jie nebuvo sudarę santuokos, buvo panašūs į šeimos santykius. Šalių bendrą gyvenimą patvirtina Telšių rajono savivaldybės administracijos Telšių miesto seniūnijos 2023 m. rugsėjo 1 d. Pažyma Nr. (2023-439-PD)-408 „Apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (f. 1, b. l. 5), VĮ Registrų centras 2023 m. rugsėjo 7 d. Gyventojų registro pažyma Nr. GR.3A-8047 apie asmens duomenis (f. 1, b. l. 9-10), 2018 m. sausio 11 d. Vartojimo kredito sutartis Nr. 2800-2018-132870 (sudaryta tarp Luminor Bank AB (dabartinis pavadinimas – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius) ir A. P.) (kurioje nurodyta, kad A. P. gyvenamoji vieta sutarties sudarymo metu, t. y. 2018 m. sausio 11 d., buvo adresu (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 151-155), byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas šalių bendras dalyvavimas šventėse, taip pat ieškovės paaiškinimai byloje, ir liudytojų G. P., V. S., R. L., T. Š., R. V. parodymai (apie šalių kaip poros bendrą gyvenimą). Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad A. P. palaidotas ieškovės L. Š. motinos D. V. – G. ir F. V. kape.
24. Iš liudytojų G. P., T. Š. ir R. V. parodymų galima daryti išvadą, kad ieškovė L. Š. ir A. P. kartu gyvendami vedė bendrą ūkį kartu.
25. Atsakovė G. P. iš esmės pripažįsta, kad A. P. apie 20 metų gyveno su ieškove. Elektroniniame laiške nurodyta, kad ji buvo sutikusi su turto dalybomis (t. 1, b. l. 119), šią aplinkybę patvirtino teismo posėdyje. Atsakovas A. P. nurodė, kad žinojo, jog A. P. gyvena su moterimi, gal nuo 2004 metų.
26. Atsakovai teigia, kad A. P. Turtą įsigijo asmeninės nuosavybės teise. A. P. nuo 1999 m. spalio 12 d. iki 2009 m. gruodžio 1 d. turėjo asmeninę nuosavybę - butą, adresu (duomenys neskelbtini). Butas parduotas 2009 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6084. Iš šio buto pardavimo gautos lėšos buvo taupomos ir panaudotos įsigyjant butą su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini). Paskolos sutartis buvo sudaryta A. P. vardu, jis asmeniškai grąžino paskolą iš savo asmeninių lėšų. Iš paskolos gautos lėšos buvo naudojamos būsto įsigijimui bei būsto remontui ir pagerinimui po jo įsigijimo.
27. Kaip nurodyta šio sprendimo pirmiau aptartoje kasacinio teismo praktikoje, kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys gali įgyti bendros dalinės nuosavybės teisę į tą turtą, kurį jie kūrė bendromis lėšomis ir pastangomis, o ne į visą vienas kito turtą.
28. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė L. Š. ir A. P. nebuvo sudarę rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl ginčo turto. Tačiau nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, gali būti įrodinėjamas, be kita ko, tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu. Būtent tokias aplinkybes, įrodinėdama šalių susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės) buvimą, nagrinėjamoje byloje ir įrodinėjo ieškovė.
29. Ieškovė teigia, kad ji ir A. P. nuo 2002 metų nutarė kartu pradėti bendrą gyvenimą, apsigyvendami kartu. Jų bendro gyvenimo pradžia buvo jos mamos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Vėliau tame pačiame name išsinuomojo (duomenys neskelbtini) butą, kuris jų šeimai buvo erdvesnis ir jame buvo patogesnės gyvenimo sąlygos. Dar po kurio laiko gavo pasiūlymą naudotis ir butu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame tame pačiame (duomenys neskelbtini) name (minėta).
30. 2018 m. vasario 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu butą, esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniais įsigijo A. P. vardu. Buto pirkimui finansinių išteklių neturėjo, todėl kreipėsi į Luminor banką (tuo metu buvo kitas banko pavadinimas) dėl paskolos gavimo, būsto įsigijimui buvo suteikta 5800 Eur paskola. Kadangi tuo metu ji buvo registruota darbo biržoje kaip ieškantis darbo asmuo, o A. tuo metu dirbo pagal darbo sutartį ir gaudavo nuolatines pajamas, todėl paskola buvo suteikta jo vardu ir butą įsigijo taip pat A. P. vardu (minėta).
31. Bylos duomenimis nustatyta, kad Turtas buvo įgytas 2018 m. vasario 28 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1490, Turtas VĮ Registrų centras įregistruotas A. P. vardu (f. 1, b. l. 24-25, 26-27, f. 2, b. l. 70, 71-74, 75-76) (minėta). Šis Turtas įsigytas už 1 500 Eur (f. 1, b. l. 30-37).
32. Iš į bylą pateiktos 2018 m. sausio 11 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. 2800-2018-132870 nustatyta, kad tarp Luminor Bank AB (dabartinis pavadinimas – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius) ir A. P. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis (toliau – Kreditavimo sutartis), pagal kurią Luminor Bank AB suteikė A. P. 5 800 Eur vartojimo kreditą. Lumino Bank AS Lietuvos skyriaus 2024 m. rugpjūčio 8 d. pažymoje Nr. 2024 | 19.17-L3011-999 nurodyta, kad visi mokėjimai susiję su paskolos sutarties sudarymu ir mokėjimu už paskolą buvo vykdomi per A. P. banko sąskaitą (t. 1, b. l. 150). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Kreditavimo sutartis buvo sudaryta 2018 m. sausio 11 d., Turtas įsigytas 2018 m. vasario 28 d., bei į turto kainą, ir liudytojų G. P., T. Š., R. V. parodymus (dėl Kreditavimo sutarties sudarymo) daro išvadą, kad labiau tikėtina, kad iš gauto kredito buvo sumokėta už įsigytą ginčo Turtą.
33. Šios aplinkybės ir aukščiau sprendime nustatytos aplinkybės suteikia teismui pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė ir A. P. nusprendė ginčo turtą įsigyti bendrai, tam šalys skolinosi pinigų, o tai, kad turtas buvo užrašytas A. P. vardu nereiškia, kad A. P. šį turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise. Byloje nustatytas ieškovės ir A. P. susitarimas dėl bendro būsto įgijimo ir jų bendra valia turėti bendrus namus ir ateityje juose gyventi.
34. Atsakovai teigia, kad Turtas buvo įgytas A. P. asmeninės nuosavybės teise, už pinigines lėšas pardavus savo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir gavus kreditą pagal Kreditavimo sutartį (minėta). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas 2009 m. gruodžio 1 d. (t. 1, b. l. 60-61), šio buto vidutinės rinkos vertę (3 860 Eur) (t. 1, b. l. 60-61), į tai, jog ginčo turtas įsigytas 2018 m. vasario 28 d., gavus kreditą pagal Kreditavimo sutartį (minėta), bei į liudytojos G. P. nurodytą aplinkybę, jog pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo grąžintos skolos, ir į liudytojų G. P., R. L., R. V. parodytas aplinkybes, bei ieškovės ir atsakovės G. P. paaiškinimus, kad A. P. turėjo priklausomybę alkoholiui, bei liudytojų G. P., R. L. parodytas aplinkybes, kad A. P. ne visada dirbo, bei įvertinęs A. P. gautas pajamas (t. 2, b. l. 122-133), taip pat įvertinęs ieškovės L. Š. nurodytą aplinkybę, jog turėjo skolų, o po buto pardavimo A. jai davė iš tos sumos, nepamena 600 litų ar 800 litų, daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog įsigyjant ginčo Turtą nebuvo panaudotos piniginės lėšos, gautos iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Teismas, priėjęs tokios išvados, atmeta atsakovų argumentą, kad įsigyjant ginčo Turtą buvo panaudotos piniginės lėšos, gautos iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo.
35. Ieškovė teigia, kad įsigytas ginčo butas buvo labai prastos būklės. Tą įrodo liudytojų G. P., V. S., R. L., T. Š. ir R. V. parodymai.
36. Ieškovė teigia, kad gyvendami su A. P. kartu, bendromis lėšomis ginčo turtą susiremontavo, įsivedė komunikacinius įrenginius, jiems finansiškai padėjo T. Š. (iš šių lėšų darė ginčo turto remontą ir mokėjo įmokas pagal Kreditavimo sutartį). Šias aplinkybes patvirtina A. P. sąskaitos išrašas (iš kurio nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 19 d. iki 2022 m. gruodžio 28 d., T. Š. pervedė į A. P. sąskaitą iš viso 13 570 Eur) (f. 1, b. l. 112-118, f. 2, b. l. 115-120), liudytojų G. P., V. S., T. Š., R. V. parodymai.
37. T. Š. teisme parodė, kad pervestos lėšos buvo skirtos įsigyto buto remontui, taip pat kredito įmokoms pagal Kreditavimo sutartį mokėti. Įvertinus šias aplinkybes bei liudytojų G. P., V. S., T. Š., R. V. parodymus (kad ieškovei ir A. P. padėjo T. Š.), teismas daro išvadą, kad T. Š. pervestos lėšos į A. P. sąskaitą buvo skirtos dviem asmenims – jo motinai L. Š. ir A. P.. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pervesta 13 570 Eur, ieškovei ir A. P. teko po 6 785 Eur (13 570 / 2 = 6 785).
38. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė prisidėjo prie bendro turto (t. y. ginčo turto) įsigijimo ir remonto 6 785 Eur.
39. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2025 m. vasario 14 d. Pažymos Nr. (11.4E) DV_S-12275 apie asmens valstybinį socialinį draudimą (t. 2, b. l. 122-133), A. P. sąskaitos išrašo (f. 2, b. l. 115-120), ir liudytojų G. P., V. S., T. Š., R. V. parodymų teismas daro išvadą, kad ieškovė ir A. P. bendro gyvenimo metu dirbo, gaudavo pajamas.
40. Taigi būtent šalių susitarimas dėl savo indėlio į bendrą turtą įnešimo ne tik pinigais, bet ir tiesioginiu darbu bei darbu remontuojant ginčo turtą, tvarkant bendrą ūkį, patiriant bendras ūkio išlaidas, lėmė jungtinės veiklos sutarties sudarymą dėl ginčo turto įsigijimo.
41. Kaip jau minėta, pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Kiekvieno iš sugyventinių indėlis į ginčo turtą yra reikšmingas tiek vertinant susitarimo dėl konkretaus turto objekto bendrosios dalinės nuosavybės teisės egzistavimą, tiek sprendžiant dėl konkretaus sugyventinio dalies.
42. Pažymėtina, kad visi apklausti liudytojai patvirtino, kad ieškovė ir A. P. gyveno kaip šeima, jiems nei vienam nekilo abejonių, kad ieškovė ir A. P. yra vyras ir žmona, nors nesusituokę. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ir A. P. vedė bendrą ūkį, rūpinosi įsigyto turto remontu, kredito pagal Kreditavimo sutartį grąžinimu, ieškovė prie turto įsigijimo ir jo remonto prisidėjo piniginėmis lėšomis (jai tenkančia iš T. Š. mokėtų į A. P. sąskaitą dalimi), savo darbu prisidėjo prie įsigyto turto remonto, kas iš esmės patvirtina aplinkybę, jog ieškovę ir A. P. siejo bendri tikslai, bendro gerbūvio kūrimas.
43. Tiek ieškovės, tiek A. P. elgesys ir veiksmai leidžia daryti išvadą, kad šalys bendromis jėgomis ir lėšomis įgijo bei kūrė bendrą turtą, tą suvokė ir priėmė vienas kito dalyvavimą šiame kūrime (CK 1.64 straipsnio 1 dalis).
44. Taigi remiantis išdėstytomis bylos duomenimis nustatytomis aplinkybėmis yra pagrindas pripažinti esant šalių ginčui reikšmingą faktų visumą, kad šalys asmeninėmis ir bendromis lėšomis, darbu bei pastangomis, esant nustatytiems šalių susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės) elementams (požymiams), patvirtintiems byloje esančiais duomenimis ir konkliudentiniais veiksmais, bendro gyvenimo laikotarpyje sukūrė (įgijo) bendrąją dalinę nuosavybę, todėl A. P. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – Butas/Patalpa - Butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa - sandėliukas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 1/9 dalis kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pripažįstamas ieškovės L. Š. ir A. P. bendra daline nuosavybe (CK 6.969 straipsnis, CPK 178 straipsnis).
45. Ieškovė laiko, kad jos dalis ginčo turte yra ½ ir prašo pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį turto.
46. Tokiu būdu, visumoje įvertinus bylos duomenimis nustatytas aplinkybes apie ieškovės ir A. P. bendro gyvenimo laikotarpį, tarp jų bendro ūkio vedimo fakto buvimą, T. Š. finansinę pagalbą (darant ginčo turto remontą ir mokant kredito įmokas pagal Kreditavimo sutartį), šios finansinės pagalbos dalį, tenkančią ieškovei, ieškovės darbą įrenginėjant ginčo turtą, pripažįstama, kad ieškovės ir A. P. prisidėjimas ir įnašai buvo lygūs, todėl galima vadovautis lygių dalių prezumpcija. Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikoma, kad ieškovės L. Š. ir A. P. dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios – po ½ dalį turto, todėl ieškovei pripažįstama nuosavybės teisė į ½ dalį Buto/Patalpos - Buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį negyvenamosios patalpos - sandėliuko, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalį (iš 1/9 Butui/Patalpai - Butui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priklausančios dalies) kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
47. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
48. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei byloje yra teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (100 procentų). Iš teismui pateiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 189,41 Eur. Ieškinys buvo patenkintas pilnai, todėl iš atsakovų priteisiama lygiomis dalimis 189,41 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (CPK 96 straipsnis). Žyminis mokestis šioje byloje sudaro 98 Eur, kuris taip pat priteisiamas lygiomis dalimis iš atsakovų, valstybės naudai (CPK 80 straipsnio l dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio l dalies 9 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovei L. Š. nuosavybės teisę į ½ dalį Buto/Patalpos - Buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalį negyvenamosios patalpos - sandėliuko, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį (iš 1/9 Butui/Patalpai - Butui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priklausančios dalies) kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovų G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 189,41 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis Eur 41 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630).
Priteisti iš atsakovų G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 98,00 Eur (devyniasdešimt aštuonis Eur 00 ct) žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.