- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- e2A-1299-381/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00432-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Artūras Driukas, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Aldonos Tilindienės ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Laukesta“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdomo viešojo pirkimo Nr. 495352 „Maisto produktų (aliejų) pirkimas“ (toliau – Pirkimas) sąlygų reikalavimus dėl Pirkimo objekto tikslios apimties, didelio oleino rūgšties kiekio, tamsaus stiklo butelių, galiojimo termino ir galimybės pateikti alternatyvius, nelygiaverčius produktus neteisėtais, nepakankamai apibrėžtais, neaiškiais, dviprasmiškais ir neproporcingais bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Pirkimo sąlygose nėra numatyta minimali išperkamų produktų dalis, todėl Pirkimo objekto apimtis yra nepakankamai apibrėžta ir pažeidžianti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą parengti tikslius ir aiškius dokumentus, taip pat neužtikrinanti VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintų skaidrumo ir proporcingumo principų laikymosi, racionalaus lėšų panaudojimo siekio ir nepagrįstai pagrindinės sutarties vykdymo riziką perkelianti tiekėjui. Kadangi Pirkimo sąlygos nenumato jokios minimalios išperkamų prekių dalies, tiekėjai ne tik gali patirti didelių nuostolių vykdydami sutartį, bet ir yra priversti į kainą įskaičiuoti galimą riziką bei siūlyti didesnes produktų kainas. Be to, pasak ieškovės, Pirkimo techninės specifikacijos reikalavimas perkamo aliejaus pakuotei „išpilstytas tamsaus stiklo buteliuose ar skardinėse“ yra neaiškus ir neapibrėžtas. Kadangi sąvoka „tamsus“ yra vertinamoji, neaišku, kaip bus nustatoma produkto atitiktis tokiam reikalavimui. Ieškovės nuomone, neaiškus bei neapibrėžtas ir techninės specifikacijos reikalavimas „pirmo spaudimo, rafinuotas, tinkantis kepimui arba šalto spaudimo nerafinuotas išgautas iš didelį oleino rūgšties kiekį turinčių saulėgrąžų sėklų“. Sąvoka „iš didelį oleino rūgšties kiekį turinčių“ yra vertinamoji ir neaišku, koks kiekis yra didelis. Be to, tokiu reikalavimu yra leidžiama pateikti alternatyvius produktus, nors Pirkimo sąlygos draudžia tai daryti. Ieškovė taip pat nurodė, kad techninės specifikacijos reikalavimas, kad visos prekės būtų pristatomos ne su trumpesniu kaip 2/3 tinkamumo vartoti terminu, jos manymu, yra perteklinis ir neproporcingas pirkimo objektui. Pagal pagrindinės sutarties projekto sąlygas prekės bus pristatomos pagal suderintus grafikus pagal įstaigų poreikius, todėl toks vartojimo terminas gali būti paprastai kontroliuojamas. Be to, toks reikalavimas yra nelygiateisiškas atskirų produktų atžvilgiu, kadangi, jei bus pasiūlytas aliejus, kurio bendras galiojimo terminas yra tik vienas mėnuo, tai jis galės būti tiekiamas įstaigoms, kai iki galiojimo pabaigos bus likę 20 dienų, o aliejus, kurio bendras galiojimo terminas yra 12 mėn., turės būti tiekiamas, kai iki galiojimo termino pabaigos liko ne mažiau kaip 8 mėn.
3. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė siekia ne apginti savo tariamai pažeistas teises, o užvilkinti Pirkimo procedūras ar jas apskritai nutraukti, nes atidėjus pirkimo sutarties sudarymą, ieškovė ir su ja galimai susijusios įmonės, didelėmis kainomis tiekusios ar šiuo metu tiekiančios maisto produktus Kauno miesto ikimokyklinėms ir priešmokyklinėms įstaigoms, galės ir toliau užsitikrinti pajamas iš šios veiklos. Be to, ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo šioje byloje ginčyti Pirkimo sąlygas, nes pateikia tik bendro pobūdžio prielaidas ir samprotavimus apie tariamą Pirkimo sąlygų neteisėtumą, tačiau nė vienos ginčijamos sąlygos kontekste nepagrindžia, kad Pirkimo sąlygos kokia nors apimtimi riboja būtent ieškovės dalyvavimo Pirkime galimybes ar pažeidžia jos subjektines teises.
Atsiliepimas
4. Atsakovė taip pat nurodė, kad Pirkimo sąlygos yra aiškios ir teisėtos, atitinkančios VPĮ reikalavimus. Pirkimo objekto specifika, kai yra perkami maisto produktai (aliejus) darželiams, bei neprognozuojamas ir nuo įvairių veiksnių priklausantis vaikų lankomumas lemia tai, kad minimali sutarties vertė negali būti nustatyta. Bandant nuspėti galimą minimalią sutarties vertę, nepagrįstą riziką tektų prisiimti savivaldybei (darželiams), nes jie būtų priversti įsigyti jiems visiškai nereikalingą ir perteklinį aliejaus kiekį, kad pasiektų minimalią sutarties vertės ribą, o tai akivaizdžiai prieštarautų racionalaus lėšų naudojimo principui. Atsakovės teigimu, visi ieškovės ginčijami techninės specifikacijos reikalavimai yra tikslūs, aiškūs, proporcingi ir teisėti. Techninės specifikacijos reikalavimas dėl alyvuogių aliejaus pakuotės visiškai atitinka aliejaus rinkoje vartojamą terminiją, todėl atidžiam ir rūpestingam tiekėjui negali būti nesuprantamas. Tai, kad techninėje specifikoje saulėgrąžų aliejus privalo atitikti vieną iš dviejų techninių reikalavimų rinkinių, niekaip nesusiję su draudimu tiekėjui teikti alternatyvius pasiūlymus, nes tiekėjas, siūlydamas vienokią ar kitokią techninės specifikacijos reikalavimus atitinkančią prekę, neteikia alternatyvaus pasiūlymo, kaip jis suprantamas viešųjų pirkimų kontekste. Atsakovės įsitikinimu, reikalavimas dėl didelio oleino rūgšties kiekio suinteresuotiems tiekėjams, kurie yra savo srities profesionalai, turėjo būti suprantamas, nes augalinių aliejų kokybę reglamentuojančiame standarte LST 1959:2005 saulėgrąžų aliejus yra skirstomas į tris grupes:1) saulėgrąžų aliejus; 2) saulėgrąžų aliejus su dideliu oleino rūgšties kiekiu; 3) saulėgrąžų aliejus su vidutiniu oleino rūgšties kiekiu, o šio standarto 4.1.3 punkte aiškiai numatyta, kad saulėgrąžų aliejuje su dideliu oleino rūgšties kiekiu turi būti ne mažiau kaip 75 proc. oleino rūgšties (bendrojo riebalų rūgščių kiekio procentais). Atsakovės nuomone, Pirkimo sąlyga dėl prekių tinkamumo vartoti termino yra ypač skaidri, universaliai pritaikoma net ir skirtingų kategorijų maisto produktams bei užtikrina, kad būtų tiekiama tik šviežia produkcija. Gaminių tiekimo grafikas niekaip nėra susijęs su produktų tinkamumo vartoti terminu, todėl Pirkimo sąlygose nesant reikalavimo dėl tinkamumo vartoti termino net ir suderintu su darželiais grafiku pristatoma produkcija galėtų būti besibaigiančio galiojimo. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovė, būdama profesionalia rinkos dalyve, turėdama pareigą elgtis aktyviai, galimybe teikti pastabas nesinaudojo, nesiekė išsiaiškinti neva neaiškių Pirkimo sąlygų ir nesinaudojo tiekėjui suteikta teise kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl Pirkimo sąlygų paaiškinimo.
5. Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje pateikė nuomonę, kad ieškovė turi teisinį suinteresuotumą byloje, todėl jos argumentai turėtų būti vertinami iš esmės. Dėl Pirkimo sąlygose nenumatyto minimalaus išperkamo prekių kiekio Viešųjų pirkimų tarnyba pažymėjo, kad perkančioji organizacija įsigyja prekes ne sau, o Pirkimu siekia tik sudaryti preliminariąją sutartį, pagal kurią, esant konkrečiam poreikiui, bus sudarytos pagrindinės sutartys ir pagal pagrindines sutartis maisto produktus įsigis Kauno miesto savivaldybės ikimokyklinio bei priešmokyklinio švietimo ir ugdymo įstaigos. Dabartiniu laikotarpiu asmenų lankomumas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose nėra lengvai prognozuojamas dėl įvairių su visame pasaulyje paplitusiu COVID-19 virusu susijusių veiksnių. Dėl Pirkimo techninėje specifikacijoje nurodyto reikalavimo, kad alyvuogių aliejus privalo būti išpilstytas tamsaus stiklo buteliuose ar skardinėse, Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad sąvoka „tamsus stiklas“ turėtų būti žinoma profesionaliems alyvuogių aliejaus pardavimo rinkoje veikiantiems tiekėjams, nes būtent alyvuogių aliejaus specifika lemia tai, jog šios rūšies aliejaus teigiamas savybes galima ilgiau išlaikyti tamsaus stiklo buteliuose. Kadangi ieškovė, be kita ko, veikia alyvuogių aliejaus pardavimo rinkoje, Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, iš jos galima pagrįstai tikėtis žinių, koks turėtų būti alyvuogių aliejaus stiklinio butelio tamsumas, kad jis įprastai rūpestingos perkančiosios organizacijos būtų pripažintas tinkamu. Dėl Pirkimo techninėje specifikacijoje tiekėjams numatytos galimybės pasirinktinai pateikti vieną iš saulėgrąžų aliejaus rūšių Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad tokia sąlyga nėra leidžiama vienam tiekėjui pateikti dviejų skirtingų pasiūlymų, tačiau sudaroma galimybė pateikti vieną pasiūlymą, kuriame būtų nurodytas vienas iš dviejų galimų saulėgrąžų aliejaus variantų. Kadangi sąvoka „didelis oleino rūgšties kiekis“ yra tiksliai (procentais) apibūdinta specialiajame teisės akte, t. y. standarte, todėl, Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, minėta sąvoka pripažintina aiškia. Viešųjų pirkimų tarnybos teigimu, Pirkimo sąlyga dėl pristatomų prekių tinkamumo vartoti termino nėra nelygiateisiška skirtingų produktų atžvilgiu, kadangi visiems Pirkime planuojamiems įsigyti produktams yra nustatoma vienoda sąlyga, be to, ši sąlyga yra tikslinga, siekiant užtikrinti šviežių maisto produktų naudojimą mokymo įstaigose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
7. Teismas nurodė, kad reikalavimai dėl produkto kokybės, taros, sutarties kainos gali turėti įtakos tiekėjų galimybei dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, todėl UAB „Laukesta“ yra tinkama ieškovė kvestionuoti ginčo Pirkimo sąlygas, tačiau byloje nėra pagrindo pripažinti ieškovės suinteresuotumą kvestionuoti pirkimų sąlygas subjektinių teisių pažeidimo aspektu. Teismo vertinimu, ieškovė iš esmės nenurodė jokių argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie jos teisių suvaržymą ar pažeidimą, ir nei teismui, nei perkančiajai organizacijai nepateikė kokių nors konkrečių įrodymų dėl savo teisių pažeidimo. Kadangi ieškovė neįrodė, jog nustatant ginčo Pirkimo sąlygas buvo pažeistos jos subjektinės teisės ir kaip tai buvo padaryta, teismas sprendė, kad ieškovei nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas kvestionuoti ginčo Pirkimo sąlygas.
8. Teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose nenustatydama minimalaus prekių kiekio, nepažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų ir šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pirkimų tikslo – įsigyti prekes racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, nes minimalaus prekių kiekių nenustatymas visiškai atitinka Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtintos Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – Kainodaros metodika) 17.1 punktą, pagal kurį, kai objektyviai neįmanoma nustatyti minimalios pirkimui skirtos lėšų sumos, yra nustatoma maksimali suma, kurios perkančioji organizacija neturi teisės viršyti.
9. Dėl reikalavimo alyvuogių aliejaus pakuotei teismas pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, jog sąvoka „tamsus stiklas“ turėtų būti žinoma profesionaliems alyvuogių aliejaus pardavimo rinkoje veikiantiems tiekėjams. Atsižvelgiant į tai, kad būtent alyvuogių aliejaus specifika lemia tai, jog šios rūšies aliejaus teigiamas savybes galima ilgiau išlaikyti tamsaus stiklo buteliuose, ir į tai, kad ieškovė, be kita ko, alyvuogių aliejaus pardavimo rinkoje veikia kaip profesionali tiekėja, iš ieškovės galima pagrįstai tikėtis žinių, koks turėtų būti alyvuogių aliejaus stiklinio butelio tamsumas, kad jis įprastai rūpestingos perkančiosios organizacijos būtų pripažintas tinkamu.
10. Dėl galimybės pasirinktinai pateikti vieną iš saulėgrąžų aliejaus rūšių teismas pritarė Viešųjų pirkimų tarnybos išvadai, kad alternatyviais pasiūlymais turėtų būti laikomi to paties tiekėjo pateikti skirtingi pasiūlymai, susiję su tuo pačiu pirkimo objektu. Kadangi nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija, turėdama tikslą įsigyti kepti skirtą aliejų, suteikė tiekėjams galimybę pateikti vieną iš dviejų kepti tinkančio aliejaus variantų, teismas sprendė, kad ši Pirkimo sąlyga atitiko perkančiosios organizacijos tikslą ir ja nėra sudaroma galimybė pateikti alternatyvių pasiūlymų.
11. Teismas konstatavo, kad sąvoka „didelis oleino rūgšties kiekis“ yra tiksliai (procentais) apibūdinta specialiajame teisės akte – standarte LST 1959:2005, kurio 4.1.3 punkte numatyta, kad saulėgrąžų aliejuje su dideliu oleino rūgšties kiekiu turi būti ne mažiau kaip 75 proc. oleino rūgšties (bendrojo riebalų rūgščių kiekio procentais), todėl ši sąvoka yra aiški ir yra aiškintina ir taikytina taip, kaip ji apibūdinama standarte LST 1959:2005.
12. Įvertinęs Pirkimo dokumentus, teismas padarė išvadą, kad visiems pirkime planuojamiems įsigyti produktams yra nustatoma vienoda sąlyga dėl perkamų prekių vartojimo termino. Teismas pažymėjo, kad ši sąlyga yra tikslinga, ja siekiama užtikrinti šviežių maisto produktų naudojimą mokymo įstaigose, todėl ji nėra pripažintina nelygiateisiška skirtingų produktų atžvilgiu.
13. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visetą, teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija nepažeidė viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, įtvirtintų VPĮ 17 straipsnyje, bei VPĮ 35 straipsnio 4 dalies nuostatų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Laukesta“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neturi suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas. Teismų praktika visiškai patvirtina ieškovės suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygas, ypač kai tai susiję su Pirkimo sąlygų reikalavimų neaiškumu, kuris turi tiesioginę įtaką ieškovės galimybėms pateikti tinkamą pasiūlymą, galimybei būti pripažinta pirkimo laimėtoja ir tinkamai vykdyti viešojo pirkimo sutartį.
14.2. Pirkimo sąlygų aiškumas užtikrina ne tik tiekėjų tinkamą jų supratimą, bet ir pačios perkančiosios organizacijos galimybę įvertinti tiekėjų pasiūlymų atitiktį joms ir dėl to priimti teisėtus sprendimus. Perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose privalo aiškiai apibrėžti iškeltus reikalavimus, ypač abstrakčius, nes kiekvienu atveju jų samprata gali skirtis, taip pat kaip įmanoma tiksliai nurodyti, kokios informacijos iš tiekėjų reikalaujama, jiems siekiant pagrįsti pasiūlymų atitiktį. Šiuo atveju techninėje specifikacijoje buvo nustatyta neaiški ir vertinamoji sąvoka „tamsaus stiklo buteliuose“. Atsižvelgiant į atsakovės išankstinį nusiteikimą ieškovės atžvilgiu, neatmestina galimybė, kad atsakovė gali piktnaudžiauti tokiomis neaiškiomis ir dviprasmiškomis Pirkimo sąlygų nuostatomis tiek vertindama ieškovės pasiūlymą, tiek kontroliuodama viešojo pirkimo sutarties vykdymą, jei ieškovė laimėtų Pirkimą.
14.3. Kainodaros metodikos 17.2 punktu galima remtis ir nenurodyti minimalios pirkimui skirtos lėšų sumos tik tada, kai to padaryti neįmanoma, t. y., kai pirkimo vykdytojas negali paskaičiuoti prekių kiekių ir (ar) paslaugų apimčių, ypač, jei jos priklauso ne nuo pirkimo vykdytojo. Teismui buvo pateiktos maisto produktų darželiams viešojo pirkimo sutartys, sudarytos Pirkimo procedūrų vykdymo ar panašiu laiku, kuriose numatytas minimalus maisto produktų išperkamas kiekis (procentinė kiekių kitimo paklaida). Šie įrodymai patvirtina, kad maisto produktų, skirtų ugdymo įstaigoms, pirkimo atvejais įmanoma nurodyti minimalias pirkimui skirtas lėšų sumas ir minimalius išperkamus kiekius, tačiau teismas šių įrodymų visiškai nevertino. Lankomumas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose yra prognozuojamas nuolatos, atsižvelgiant į gripo virusus ar panašias situacijas, todėl ir COVID-19 viruso situacija neįrodo, kad neįmanoma nurodyti minimalios pirkimui skirtos lėšų sumos.
14.4. Pirmosios instancijos teismas tik pacitavo Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą byloje, tačiau taip ir neargumentavo, kodėl sąvoka „tamsus stiklas“ nelaikytina neaiškia. Tiek Viešųjų pirkimų tarnyba, tiek atsakovė nurodė, kad sąvoka „tamsus stiklas“ turėtų būti žinoma profesionaliems alyvuogių aliejaus pardavimo rinkoje veikiantiems tiekėjams, tačiau taip ir nepateikė jokių konkrečių, objektyvių paaiškinimų kas yra tamsus stiklas. Tokia neaiški ir vertinamoji sąvoka leistų perkančiajai organizacijai įvertinti, kad pagal sutartį pristatomi stiklo buteliai nėra tamsūs, neatitinka Pirkimo sutarties reikalavimų ir sutartį nutraukti, dėl ko tiekėjai būtų skiriama bauda ir atsirastų pagrindas įtraukti ją į nepatikimų teikėjų sąrašą.
14.5. Teismas, sprendime nurodydamas, kad sąvoka „didelis oleino rūgšties kiekis“ aiškintina ir taikytina taip, kaip ji apibūdinama standarte LST 1959:2005, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė Pirkimo sąlygose nenurodė jokių reikalavimų dėl standarto LST 1959:2005. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos standartai ir kiti leidiniai taikomi savanoriškai, išskyrus atvejus, kai teisės aktuose pateikta išskirtinė nuoroda į standartus ir kitus leidinius.
14.6. Pirkimo sąlygų reikalavimas dėl pristatomų prekių tinkamumo vartoti termino yra nelygiateisiškas atskirų produktų atžvilgiu, kadangi tuo atveju, jei bus pasiūlytas aliejus, kurio bendras galiojimo terminas yra tik 1 mėn., tai jis galės būti tiekiamas įstaigoms, kai iki galiojimo pabaigos bus likę 20 dienų, o aliejus, kurio bendras galiojimo terminas yra 12 mėn., turės būti tiekiamas, kai iki galiojimo termino pabaigos liko ne mažiau kaip 8 mėn. Taigi skirtingas aliejus lemia skirtingą tiekėjo padėtį pagal minėtus Pirkimo sąlygų reikalavimus. Pirkimo sąlygose turėtų būti nustatytas konkretus minimalus terminas dienomis iki galiojimo termino pabaigos ir būtent tokia sąlyga laikytina vienoda visos prekėms. Šiuo atveju Kauno apygardos teismas sprendime praktiškai perrašė atsakovės teikiamus argumentus, nei juos įvertindamas ir patvirtindamas, nei paneigdamas ieškovės argumentus.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Kauno apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė neturi teisinio suinteresuotumo šioje byloje. Vienintelis apeliantės tikslas šioje byloje yra kiek įmanoma labiau užvilkinti Pirkimo procedūras arba jas apskritai nutraukti tam, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ilgam laikui sustabdžius pirkimų procedūros, kiti tiekėjai, net ir pateikę ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus, atsisakytų toliau dalyvauti procedūrose, o kiti subjektai, šiuo metu tiekiantys maisto produktus darželiams, su kuriais apeliantė galimai koordinuoja savo procesinius veiksmus, galėtų kiek įmanoma ilgiau tiekti aliejų darželiams pagal esamą tvarką ir, atitinkamai, aukštesnėmis kainomis.
15.2. Ne vienoje panašioje byloje teismai jau yra atmetę tiekėjų ieškinius dėl suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas nebuvimo. Apeliantei neįrodžius, kad ji apskritai turi teisę pasinaudoti teisine gynyba nagrinėjamu atveju, tai sudaro savarankišką ir pakankamą pagrindą apeliacinį skundą atmesti visa apimtimi net nesprendžiant dėl ginčijamų Pirkimų sąlygų teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
15.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minimalaus išperkamų prekių kiekio nenustatymas nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Pirkimo objekto specifiškumas lemia tai, kad nagrinėjamu atveju yra neįmanoma nustatyti minimalios sutarties vertės. Pirkimu yra siekiama įsigyti maisto produktus (aliejų) darželius lankantiems ikimokyklinio amžiaus vaikams. Reikiamų įsigyti maisto produktų kiekis ir valgiaraščio formavimas tiesiogiai ir išimtinai priklauso nuo vaikų lankomumo, o iš anksto ir tokiam ilgam laikotarpiui prognozuoti vaikų lankomumo tendencijas yra iš esmės neįmanoma. COVID-19 viruso sukelta pandemija yra puikus tokios situacijos pavyzdys. Bandymas nuspėti galimą minimalią sutarties vertę nepagrįstą riziką perkeltų darželiams ir prieštarautų racionalaus lėšų naudojimo principui. Kad tokia Pirkimo sąlyga yra teisėta, jau ne kartą yra pasisakę teismai.
15.4. Atsakovė tinkamai suformulavo techninius reikalavimus įsigyjamoms prekėms. Sąvoka „tamsus“, „tamsaus stiklo“ yra visuotinai priimtina, pripažįstama ir vieningai vartojama alyvuogių aliejaus rinkoje tiek mitybos, aliejaus ekspertų, tiek pardavėjų, taigi techninės specifikacijos reikalavimas yra aiškus, tikslus ir suprantamas bet kuriam vidutiniškai protingam ir atidžiam tiekėjui, ketinančiam pasiūlyti atitinkamas prekes Pirkime.
15.5. Savivaldybė, siekdama, kad Pirkimo sąlygos būtų aiškios ir suprantamos aliejaus rinkos dalyviams, naudojo tiek teisės aktuose vartojamą, tiek rinkoje įprastą, plačiai naudojamą terminą, kuris dažniausiai nurodomas ant pakuotės ar produkto aprašyme. Techninės specifikacijos nuostata „išgautas iš didelį oleino rūgščių kiekį“ yra aiški, kadangi jos turinys, be kita ko, yra atskleistas ir standarte LST 1959:200552. Net ir tuo atveju, jei Pirkimo dokumentuose nėra tiesiogiai referuojama į konkretų teisės aktą (šiuo atveju standartą), sąvokos turinys yra atskleidžiamas sistemiškai aiškinant Pirkimo sąlygas, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatų turinį. Atsakovė, rengdama Pirkimo sąlygas, neperkėlinėja į jas visų teisės aktuose nustatytų produktų apibrėžimų ir reikšmių, susijusių su pirkimo objekto aprašymu, nes pagrįstai laiko, kad suinteresuoti tiekėjai, būdami savo srities profesionalais, jas žino ir supranta, yra susipažinę su pirkimo objektą reglamentuojančiais bent nacionaliniais teisės aktais ir standartais arba laisvai gali tai padaryti. Šiuo atveju standartas LST 1959:200552 yra vienintelis nacionalinis teisės aktas, reglamentuojantis aliejų kokybinius parametrus.
15.6. Vien ta aplinkybė, jog vienam tiekėjui techninės specifikacijos reikalavimai yra neaiškūs, savaime nereiškia, kad atsakovė pažeidė pareigą parengti tikslius ir aiškius dokumentus. Susidūrę su neaiškumais, Pirkimo dalyviai turi teisę kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl pirkimo sąlygų išaiškinimo. Šiuo atveju Pirkimo dalyviams nekilo jokių klausimų ar neaiškumų dėl ginčo techninės specifikacijos reikalavimų. Ieškovė teise teikti pastabas ar paklausimus dėl Pirkimo sąlygų taip pat nesinaudojo. Be to, kituose darželių ar kitų įstaigų individualiai vykdomuose mažos vertės pirkimuose savo turiniu panašios sąlygos apeliantei buvo visiškai aiškios ir suprantamos ir apeliantės nebuvo laikomos nei vertinamosiomis, nei neaiškiomis ar neteisėtomis.
15.7. Jei, kaip pageidauja apeliantė, techninėje specifikacijoje būtų nustatytas konkretus minimalus terminas dienomis iki galiojimo termino pabaigos, toks reikalavimas būtų neracionalus, diskriminuojantis ir nepagrįstai apribojantis dalies tiekėjų dalyvavimą. Nors skirtingų gamintojų skirtingi produktai turi skirtingą galiojimo laikotarpį, tačiau būtent tai ir sukuria poreikį nustatyti skirtingoms prekėms universaliai pritaikomą proporcingą galiojimo termino reikalavimą. Kai prekių galiojimo terminas gali būti iš esmės skirtingas, nustačius vienodą tikslaus dienų skaičiaus iki galiojimo termino pabaigos reikalavimą, be jokio racionalaus pagrindo tiekėjai, kurių prekės bendras galiojimo terminas būtų trumpesnis nei reikalaujamas iki galiojimo termino pabaigos likęs dienų skaičius techninėje specifikacijoje, išvis neturėtų galimybės siūlyti prekę. Atsakovė, organizuodama centralizuotą pirkimą, siekia tiek apsaugoti darželius ir vaikus, kad būtų tiekiama tik šviežia produkcija, tiek užtikrinti teisėtas konkurencijos sąlygas ir neapriboti skirtingų tiekėjų dalyvavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas. Apeliacijos dalykas – Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl tiekėjo suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas
18. Pirmosios instancijų teismas atmetė ieškovės ieškinį ne tik dėl to, jog nenustatė ieškovės ginčijamų Pirkimo sąlygų neteisėtumo, bet ir konstatavęs, kad ieškovei nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas kvestionuoti ginčo Pirkimo sąlygas. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl jos suinteresuotumo.
19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.
20. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas – tai jo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-916/2020; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020).
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų. Tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).
22. Nors pirmosios instancijos teismas pagristai sprendė, kad ieškovė yra tinkamas subjektas kvestionuoti Pirkimo sąlygas, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovei nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti Pirkimo sąlygas subjektinių teisių pažeidimo aspektu. Dalis ieškovės argumentų, t. y. teiginiai, kad Pirkimo objekto neapibrėžtumas, nenurodant minimalaus išperkamų prekių kiekio, sudaro nepalankias sąlygas tiekėjams, potencialiai didina pasiūlymų kainas, iš tiesų yra susiję su visų galimų panašioje situacijoje esančių tiekėjų interesais, racionaliu lėšų naudojimu ir niekaip nepagrindžia, kokiu būdu tokia Pirkimo sąlyga trukdo būtent ieškovei pateikti pasiūlymą. Vien ekonominio racionalumo argumentai – perkeltos rizikos tiekėjams ir dėl to galimai pasiūlytos didelės kainos – negali pagrįsti viešojo pirkimo sąlygų neteisėtumo, jei iš principo tiekėjai pagal konkurso sąlygas gali teikti pasiūlymus ir veiksmingai konkuruoti tarpusavyje. Tačiau be šių argumentų ieškovė taip pat nurodė, kad ginčijamos Pirkimo sąlygos, jos nuomone, nesudaro jai galimybių pateikti palyginamo pasiūlymo, be to, ieškovė ginčija Pirkimo sąlygas ir dėl jų neaiškumo, neproporcingumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytais argumentais ieškovė siekia pagrįsti, kad ginčijamos Pirkimo sąlygos užkerta kelią būtent jai pačiai dalyvauti Pirkime pateikiant tinkamą pasiūlymą ir tokiu būdu pažeidžia ieškovės teises ir (ar) teisėtus interesus bei galimybes sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovei pripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti Pirkimo sąlygas.
23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovė ieškinyje Pirkimo sąlygas ginčijo 5 aspektais: 1) dėl minimalaus išperkamų prekių kiekio nenustatymo; 2) dėl reikalavimų aliejaus butelio spalvai; 3) dėl didelio oleino rūgšties kiekio reikalavimo neapibrėžtumo; 4) dėl galimybės teikti alternatyvius pasiūlymus; 5) dėl tiekiamų prekių vartojimo termino. Pirmosios instancijos teismas visus ieškovės argumentus dėl nurodytų Pirkimo sąlygų atmetė kaip nepagrįstus. Nors ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau apeliaciniame skunde nebekelia ginčo dėl galimybės teikti alternatyvius pasiūlymus. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria konstatuota, kad Pirkimo sąlygomis nėra sudaryta galimybė teikti alternatyvius pasiūlymus. Dėl nurodytos priežasties, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su Pirkimo sąlygomis dėl minimalaus išperkamų prekių kiekio nenustatymo, dėl reikalavimų aliejaus butelio spalvai, dėl didelio oleino rūgšties kiekio reikalavimo neapibrėžtumo ir dėl reikalavimų prekių vartojimo terminui.
Dėl pirkimo dokumentuose nenustatyto minimalaus išperkamo prekių kiekio
24. Pagal Pirkimo sąlygų 7.4. punktą preliminariosios sutarties 3 priede nurodyti perkamų prekių kiekiai yra preliminarūs. Pirkėjas neįsipareigoja užtikrinti visų preliminariosios sutarties 3 priede nurodytų prekių ar viso jų kiekio nupirkimo, preliminariosios sutarties 20 ir 26 punktuose nurodytų verčių išnaudojimo. Vykdant preliminariąją sutartį, jos 3 priede nurodyti preliminarūs prekių kiekiai ir apimtis gali kisti, neviršijant preliminariosios sutarties 20 punkte nurodytos pradinės preliminariosios sutarties vertės, kuri kiekvienai įstaigai bus nurodyta preliminariosios sutarties 2 priede ir yra įvardinta kaip pradinės pagrindinės sutarties vertė, ir atitinkamai įstaigos negali viršyti preliminariosios sutarties 2 priede nurodytos kiekvienai įstaigai numatytos sumos, skirtos įsigyti preliminariosios sutarties 3 priede nenurodytas, bet su pirkimo dalyku susijusias prekes. Pirkėjas turi teisę įsigyti mažiau ar daugiau preliminariosios sutarties 3 priede nurodytų prekių kiekių apimties ir neprivalo įsigyti preliminariosios sutarties 3 priede nenurodytų prekių už maksimalią preliminariosios sutarties 26 punkte nurodytą sumą, atitinkamai įstaigos neprivalo įsigyti prekių už preliminariosios sutarties 2 priede nurodytą kiekvienai įstaigai numatytą maksimalią sumą, skirtą šioje sutartyje nenurodytoms, bet su pirkimo objektu susijusioms prekėms įsigyti. Sudarant pagrindinę sutartį, perkamų prekių kiekiai bus nurodomi atsižvelgiant į įstaigos prekių poreikį per pagrindinės sutarties galiojimo laikotarpį.
25. Ieškovės nuomone, tokia Pirkimo sąlyga reiškia, kad Pirkimo objektas yra visiškai neapibrėžtas, taigi neatitinkantis VPĮ 35 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kad pirkimo sąlygos būtų aiškios, tikslios ir nedviprasmiškos.
26. VPĮ įtvirtinta, kad pirkimo dokumentuose turi būti nurodytas prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai (VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Jei tam tikri duomenys pirkimo sąlygų ir pasiūlymų rengimo metu perkančiajai organizacijai ir tiekėjams nepaaiškėja ir po pasiūlymų vertinimo, o jie svarbūs tiekėjams rengiant pasiūlymus (pavyzdžiui, apsibrėžiant pirkimo objektą ar jo apimtį) ir perkančiajai organizacijai, kai ši juos vertina, tokiu atveju perkančioji organizacija gali pažeisti skaidrumo principą, jei dėl iš anksto nežinomų bei pirkimo sąlygose neapibūdintų (neapibrėžtų) duomenų tiekėjai negalėjo tinkamai pateikti pasiūlymų, šių vertinimas tampa neobjektyvus, o sutarties vykdymas rizikingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Pirkimo sąlygų aiškumas, be kita ko, apima ir pirkimo objekto kiekio (apimties) nurodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-690/2019).
27. VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog rašytinėje pirkimo sutartyje turi būti nustatyta kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą metodiką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Kainodaros metodikos nuostatų taikymas pagal šią VPĮ normą privalomas, įskaitant ir vieno iš kelių kompleksinio objekto sudėtinių dalių įkainojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).
28. Pirkimo sąlygų 7.1 punkte nustatyta, kad preliminariosios sutarties / pagrindinės sutarties kainos apskaičiavimo būdas – fiksuoto įkainio su peržiūra būdas. Pagal Kainodaros metodikos 17.2 punktą pirkimo dokumentuose esant nustatytam fiksuoto įkainio būdui, nurodomas įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų sąrašas bei minimali ir maksimali pirkimui skirtą lėšų suma. Taip pat gali būti nurodoma procentinė paklaida. Jeigu neįmanoma nurodyti minimalios pirkimui skirtos lėšų sumos, nurodoma maksimali. Pirkimo vykdytojas turi nurodyti preliminarius lyginamuosius prekių ir (ar) paslaugų kiekius ar koeficientus, kurie bus naudojami tik pasiūlymų vertinime ir nebus laikomi maksimaliais. Šį būdą rekomenduojama naudoti, kai pirkimo vykdytojas negali paskaičiuoti prekių kiekių ir (ar) paslaugų apimčių, ypač, jei jos priklauso ne nuo pirkimo vykdytojo.
29. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo Pirkimo atveju minimalaus išperkamo aliejaus kiekio nenurodymas visiškai atitinka VPĮ ir Kainodaros metodikos reikalavimus ir niekaip nepažeidžia ieškovės teisių. Šiuo atveju atsakovė, atsižvelgdama į pirkimo objekto ir jo poreikio – aliejaus vaikų darželiams – specifiką, pirkimo dokumentuose nurodė maksimalią lėšų sumą, kurią planuoja skirti aliejui įsigyti ir preliminarų planuojamo įsigyti aliejaus kiekį. Šie duomenys iš esmės orientuoja pasiūlymus teikiančius tiekėjus, kokį pasiūlymą jiems reikia pateikti, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad šiuo atveju ginčo Pirkimo objektas nėra apibrėžtas. Tai, kad nesant nurodyto minimalaus išperkamų prekių kiekio, ieškovės teigimu, jai gali tekti siūlyti didesnę kainą, nei tuo atveju, jei minimalus išperkamų prekių kiekis būtų nurodytas, nepaneigia fakto, kad ginčijama Pirkimo sąlyga yra teisėta, nes vien ekonominio racionalumo argumentai negali pagrįsti viešojo pirkimo sąlygų neteisėtumo, jei iš principo tiekėjai pagal konkurso sąlygas gali teikti pasiūlymus ir veiksmingai konkuruoti tarpusavyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017; 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).
30. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria ieškovės apeliacinio skundo teiginiams, jog atsakovė gali apskaičiuoti minimalius išperkamų produktų kiekius, todėl jie turi būti aiškiai įvardinti Pirkimo sąlygose. Šiuo atveju Pirkimo tikslas yra aprūpinti vaikų darželius aliejumi, skirtu maistui gaminti. Maitinimas darželiuose yra tiekiamas kiekvieną dieną, atsižvelgiant į faktiškai tą dieną darželyje esančių vaikų skaičių, todėl reikalingas aliejaus kiekis yra priklausomas ne tik nuo valgiaraščio, kurį galima suplanuoti į ateitį, bet ir nuo darželyje tą dieną esančio vaikų skaičiaus. Reikiamas maisto produktų kiekis tokiose įstaigose išimtinai priklauso nuo vaikų lankomumo, t. y. į vaikų darželį atitinkamą dieną atvykusių vaikų skaičiaus. Teisėjų kolegijos vertinimu, prognozuoti konkrečiu laikotarpiu darželį lankančių vaikų skaičių yra neįmanoma, ypač šiuo metu, kai visame pasaulyje yra paplitęs COVID-19 virusas. Vaikų lankomumas darželiuose nepriklauso nei nuo Pirkimo vykdytojos Kauno miesto savivaldybės administracijos, nei nuo pačių vaikų ugdymo įstaigų. Nors, kaip nurodo apeliantė, jos praktikoje yra pasitaikę atvejų, kad su vaikų darželiais sudarytose sutartyse dėl maisto produktų tiekimo buvo nurodoma minimali pirkimui skiriama lėšų suma, tačiau tai nereiškia, kad toks nurodymas atitiko realius perkančiosios organizacijos poreikius ar kad tokia viešojo pirkimo sąlyga atitiktų perkančiosios organizacijos poreikius ginčo pirkime. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad nustačius minimalius prekių kiekius, kuriuos privaloma išpirkti, vaikų darželiai galėtų būti priversti įsigyti jiems visiškai nereikalingą perteklinį aliejaus kiekį. Būtent tokiu atveju būtų neracionaliai naudojamos pirkimui skirtos lėšos, nes įstaigos būtų priverstos įsigyti maisto produktus nepriklausomai nuo jų poreikio, o tai neatitiktų viešųjų pirkimų tikslo.
31. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje panašiose bylose dėl viešųjų pirkimų, kuriais siekiama įsigyti maisto produktus vaikų darželiams, sąlygų teisėtumo tuo apsektu, kad perkančiosios organizacijos nenurodo minimalios sutarties vertės / minimalaus išperkamų prekių kiekio, jau ne kartą konstatuota, jog minimalios pagrindinės sutarties vertės ir minimalių prekių kiekių nenustatymas, atsižvelgiant į VPĮ ir VPT metodikų nuostatas, bei pirkimų objektų ir perkančiosios organizacijos poreikių specifiką, šiuo atveju yra galimas ir nepagrįstai neperkelia sutarties vykdymo rizikos tiekėjui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1208-381/2018; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-727-790/2020).
Dėl Techninės specifikacijos reikalavimų aliejaus pakuotei ir oleino rūgšties kiekiui
32. Pirkimo sąlygų Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad perkamas alyvuogių aliejus turi būti išpilstytas tamsaus stiklo buteliuose ar skardinėse, o šalto spaudimo nerafinuotas saulėgrąžų aliejus turi būti išgautas iš didelį oleino rūgšties kiekį turinčių saulėgrąžų sėklų. Ieškovės nuomone, šios Pirkimo sąlygos yra neaiškios, prekės atitiktis šių sąlygų reikalavimams priklauso tik nuo atsakovės vertinimo, nes Pirkimo sąlygose nėra apibrėžta, koks stiklas yra tamsus ir koks oleino rūgšties kiekis yra didelis.
33. VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).
34. Pirkimo sąlygose iš tiesų nėra atskirai apibrėžtas reikalaujamas alyvuogių aliejaus butelio stiklo tamsumo laipsnis bei oleino rūgšties kiekis, kuris laikytinas dideliu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tiekėjai, kaip profesionalūs viešųjų pirkimų santykių dalyviai, neabejotinai turi žinoti savo tiekiamų prekių specifiką. Atsakovė pateikė įrodymus, kad aliejaus pardavėjai vartoja tokius terminus kaip „tamsaus stiklo butelis“, „didelis oleino rūgšties kiekis“, taigi tai nėra naujos, neįprastos sąvokos, sukurtos konkrečiai ginčo Pirkimui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nei kiti tiekėjai, nei pati ieškovė į atsakovę dėl Pirkimo sąlygų paaiškinimo šiais aspektais nesikreipė.
35. Šiuo atveju reikalavimo, kad alyvuogių aliejus būtų tiekiamas tamsaus stiklo buteliuose, tikslas – siekis, kad alyvuogių aliejus kuo ilgiau išlaikytų savo teigiamas savybes. Nors sąvoka „tamsus“ tam tikrais atvejais iš tiesų gali būti vertinamoji, tačiau, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvadomis, kad sąvoka „tamsus stiklas“ turėtų būti žinoma profesionaliems alyvuogių aliejaus pardavimo rinkoje veikiantiems tiekėjams, todėl iš ieškovės galima pagrįstai tikėtis žinių, koks turėtų būti alyvuogių aliejaus stiklinio butelio tamsumas, kad jis įprastai rūpestingos perkančiosios organizacijos būtų pripažintas tinkamu (CPK 182 straipsnio 4 punktas).
36. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai šias suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdamas savo pasiūlymus (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas byloje SIAC Construction, C-19/00; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-248/2019).
37. Teisėjų kolegija sutinka, kad tai, koks oleino rūgšties kiekis laikytinas dideliu, gali būti neaišku tiekėjui, veikiančiam ne maisto produktų (aliejaus) pardavimo rinkoje, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad minėta sąvoka paplitusi tarp aliejumi prekiaujančių pardavėjų, spręstina, kad pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis turėtų ją suprasti, tuo labiau kad didelis oleino rūgšties kiekis saulėgrąžų aliejuje yra aiškiai apibrėžtas (ne mažiau kaip 75 proc. oleino rūgšties) standarte LST 1959:2005.
38. Ieškovė apeliaciniame skunde laikosi savo pozicijos, kad reikalavimas dėl oleino rūgšties kiekio yra neaiškus, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Pirkimo sąlygose nebuvo nuorodos į standartą LST 1959:2005.
39. Kasacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016; 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-378/2018). Šiuo atveju perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose tiesiogiai nekėlė reikalavimo, kad pirkimo objektas atitiktų standartą LST 1959:2005, tačiau tai nereiškia, kad aiškinant ir taikant Pirkimo sąlygas nereikia atsižvelgti į standarte LST 1959:2005, kuris vienintelis Lietuvoje reglamentuoja aliejų kokybinius parametrus, apibrėžtą didelį oleino rūgšties kiekį. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad rengdama pirkimo sąlygas ji neprivalo perkelti į jas visų kituose teisės aktuose nustatytų apibrėžimų, susijusių su pirkimo objekto aprašymu, jei tokios sąvokos yra žinomos ir suprantamos perkamo objekto tiekėjams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog nurodyta Pirkimo sąlyga yra neaiški.
Dėl pristatomų prekių vartojimo termino
40. Techninėje specifikacijoje taip pat nustatyta, kad visos prekes pristatomos su netrumpesniu kaip 2/3 tinkamumo vartoti terminu.
41. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad toks reikalavimas yra nelygiateisiškas atskirų produktų atžvilgiu. Pažymėtina, kad Pirkimo sąlygose nustatytas pristatomų prekių vartojimo terminas sudaro vienodas galimybes Pirkime dalyvauti tiekėjams, siūlantiems įvairaus vartojimo termino aliejus. Be to, tokia Pirkimo sąlyga užtikrina, kad vaikų darželiams būtų tiekimai švieži maisto produktai. Visiškai sutiktina su atsakove, kad minimalus terminas dienomis iki galiojimo termino pabaigos diskriminuotų ir nepagrįstai apribotų galimybes dalyvauti tiekėjams, kurių prekės bendras galiojimo terminas būtų trumpesnis nei reikalaujamas iki galiojimo termino pabaigos likęs dienų skaičius.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nustatytas reikalavimas pristatomo aliejaus vartojimo terminui yra visiškai aiškus, proporcingas ir atitinka VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintų principų laikymąsi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios pirkimo sąlygos nepripažino neteisėta.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad, nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo kvestionuoti ginčo Pirkimo sąlygas, tačiau teismas išsamiai ir tinkamai įvertino ginčijamas Pirkimo sąlygas ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovės ieškinys turi būti atmestas, nes ginčijamos Pirkimo sąlygos nepažeidžia VPĮ įtvirtintų viešųjų pirkimų principų ir yra aiškios bei teisėtos. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
45. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, jai neatlygintinos.
46. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 2 519,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės patirtos išlaidos viršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuotą maksimalų rekomenduojamą priteisti išlaidų dydį, atsakovės prašomas priteisti išlaidas mažina ir iš ieškovės atsakovei priteisia 1 818 Eur (1 398,5 Eur × 1,3) (Rekomendacijų 7 ir 8.11 punktai) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
47. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi ieškovės ieškinio reikalavimams užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė Pirkimo procedūras iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atmesti ieškovės ieškinį, dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo nepasisakė, nors tokioje situacijoje turėjo išspręsti šį klausimą savo sprendimu (CPK 150 straipsnio 2 dalis), taigi ši klausimą išsprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys, įsiteisėja, vadinasi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tampa neaktualus, todėl laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos šia nutartimi.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 150 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188764867) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laukesta“ (juridinio asmens kodas 305181027) 1 818 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.