Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-225-940/2024

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-06-06
Bylos Nr.: e2A-225-940/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-01204-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
Atsakovas: A. V.
Ieškovas: S. V.

Kategorijos

2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant

Civilinė byla Nr. e2A-225-940/2024Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01204-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; (S) 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 6 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3544-1136/2023 pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. V. prašė:

1.1. nustatyti nepilnamečio vaiko E. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama S. V.;

Šalies argumentai

1.2. priteisti iš A. V. materialinį išlaikymą E. V., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur per mėnesį, pradedant nuo 2023 m. kovo 23 d. ir tęsiant iki dukros E. V. pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant vaiko mamą S. V.;

1.3. nustatyti A. V. ir dukros E. V., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

1.3.1. iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki dukrai E. V. sukaks keturi metai amžiaus, atsakovas A. V. su dukra E. V. bendrauja metų lyginių savaičių savaitgalį – šeštadienį nuo 11 val. iki 19 val., sekmadienį nuo 11 val. iki 19 val., atsakovas nurodytu laiku pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos – šeštadienį 11 val. ir tą pačią dieną 19 val. grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą, sekmadienį 11 val. ir tą pačią dieną 19 val. grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą;

1.3.2. nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas A. V. su dukra E. V. bendrauja metų lyginių savaičių savaitgalį – penktadienį pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 18 val. ir parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 18 val.;

1.3.3. A. V. su dukra E. V. bendrauja nelyginiais metais antrąją Šv. Kalėdų dieną nuo 11 val. iki 17 val., pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 13 val. iki 17 val.; lyginiais metais pirmąją Šv. Kalėdų dieną nuo 11 val. iki 17 val., antrąją Šv. Velykų dieną nuo 11 val. iki 19 val., Tėvo dieną nuo 9 val. iki 19 val.;

1.3.4. A. V. su dukra E. V. nuo 2028 m. rugsėjo 19 d. bendrauja dešimt dienų A. V. vasaros atostogų metu, konkrečią bendravimo kalendorinę datą suderinęs su vaiko mama S. V. ne vėliau kaip prieš mėnesį laiko iki vasaros atostogų pradžios.

1.4. Priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad dukra E. V. gyvena kartu su ieškove. A. V. nuo gimimo dukra nesirūpina. Šalys nėra sudariusios santuokos; nuo 2023 m. sausio mėnesio pabaigos šalys gyvena atskirai. Pažymėjo, kad ieškovė dukrą augina nuo pat jos gimimo; tik ieškovė vaikui užtikrina tinkamas, jos amžių atitinkančias gyvenimo sąlygos, auklėjimo sąlygas, būtiną priežiūrą vaikui; nepertraukiamai rūpinasi dukros auklėjimu, ugdymu, mityba, higiena, laisvalaikiu, poilsiu, sveikata. O atsakovas yra linkęs smurtauti; 2023 m. kovo 16 d. panaudojo psichologinį, fizinį smurtą prieš ieškovę, kuri tuo metu buvo su mažamete dukra.

3. Tvirtino, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai per mėnesį sudaro: maistui – 250 Eur; gyvenamajam būstui – 50 Eur; ugdymui ir visapusiškam bei pilnavertiškam vystymuisi – 60 Eur; sveikatai, higienai – 100 Eur; drabužiams ir avalynei – 130 Eur; poilsiui, laisvalaikiui – 50 Eur; transporto išlaidoms – 60 Eur. Taigi, vaiko materialinių poreikių patenkinimui būtina skirti 700 Eur per mėnesį.

4. Pažymėjo, kad ieškovės pajamas sudaro 284 Eur motinystės išmoka. Ieškovė taip pat gauna 86 Eur išmoką vaikui. Ieškovei materialiai išlaikyti dukrą padeda tėvai, sesuo. Atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera; atsakovas dirba tėvo įmonėje (duomenys neskelbtini) vadybininku, gauna stabilias pajamas, kitų išlaikytinių neturi; turi automobilį, gyvena tėvų bute.

5. Teigė, kad tinkamam atsakovo ir dukros ryšiui susiformuoti būtina bendravimo tvarkoje nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovas su dukra bendrautų be nakvynės, konkrečioje sutartoje bendravimo vietoje. Tvirtino, kad šiuo metu atsakovas nėra pasiruošęs bendrauti su dukra nepertraukiamai visą parą su nakvyne, kadangi jis negalėtų užmigdyti dukros, ji verktų, reikalautų mamos (dukra neužmiega be mamos), negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiko higiena, negalėtų pagaminti vaikui tinkamo maisto (vaikas valgo ne viską ir nėra valgus).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino:

6.1. nustatė nepilnametės E. V. gyvenamąją vietą kartu su jos motina S. V.;

6.2. priteisė iš A. V. išlaikymą nepilnametei E. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2023 m. kovo 23 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant jos motiną S. V.;

6.3. patvirtino A. V. bendravimo su nepilnamete E. V. tvarką, pagal kurią:

6.3.1. iki (duomenys neskelbtini) A. V. su nepilnamete E. V. bendrauja taip:

6.3.1.1. kiekvienų metų lyginių savaičių savaitgalį – šeštadienį nuo 11 val. iki 19 val. ir sekmadienį nuo 11 val. iki 19 val. A. V. nurodytu laiku pasiima dukrą E. V. iš jos gyvenamosios vietos – šeštadienį 11 val. ir tą pačią dieną 19 val. grąžina dukrą E. V. į jos gyvenamąją vietą, sekmadienį 11 val. ir tą pačią dieną 19 val. grąžina dukrą E. V. į jos gyvenamąją vietą;

6.3.1.2. nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, A. V. su dukra E. V. neporiniais kalendoriniais metais bendrauja pirmąją Šv. Kalėdų ir antrąją Šv. Velykų dienomis, poriniais kalendoriniais metais – antrąją Šv. Kalėdų ir pirmąją Šv. Velykų dienomis, nuo 11 val. iki 17 val.; kiekvienais metais – Tėvo dieną nuo 9 val. iki 19 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą.

6.3.2. Nuo (duomenys neskelbtini) (nuo 2028 m. rugsėjo 19 d. – A. V. vasaros atostogų metu) A. V. su nepilnamete E. V. bendrauja taip:

6.3.2.1. kiekvieną lyginių metų savaitę, nuo tos savaitės penktadienio A. V. dukrą E. V. pats pasiima iš ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos (16-17 val.) ir tos pačios savaitės sekmadienį grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą 18 val.;

6.3.2.2. nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, A. V. su dukra E. V. neporiniais kalendoriniais metais bendrauja pirmąją Šv. Kalėdų, ir antrąją Šv. Velykų dienomis, poriniais kalendoriniais metais – antrąją Šv. Kalėdų ir pirmąją Šv. Velykų dienomis, nuo 11 val. iki 19 val., kiekvienais metais – Tėvo dieną, nuo 9 val. iki 19 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą ;

6.3.2.3. nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, A. V. turi teisę nepertraukiamai atostogauti su dukra E. V. 10 dienų savo kasmetinių vasaros atostogų metu, apie tai S. V. informuojant prieš mėnesį;

6.3.2.4. tėvai – S. V. ir A. V., bendrauja jiems abiem žinomais elektroniniais „gmail“ pašto adresais ir pateikia vienas kitam informaciją apie numatomus ar neįvyksiančius susitikimus ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatyto susitikimo dienos 18 val.;

6.3.2.5. dukrai E. V. pasireiškus ligos požymiams būnant pas ieškovę S. V., ieškovė nedelsiant informuoja atsakovą A. V. apie dukros sveikatos būklę ir numatomą ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymą/nelankymą. Dukrai E. V. pasireiškus ligos požymiams būnant pas atsakovą A. V., atsakovas nedelsiant informuoja ieškovę S. V. apie vaiko sveikatos būklę ir tą pačią dieną grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą.

7. Teismas taip pat iš A. V. priteisė 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės S. V. naudai ir 81,00 Eur žyminį mokestį bei 19,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybės naudai.

8. Teismas nustatė, kad S. V. ir A. V. yra nepilnametės E. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Po vaiko gimimo ieškovė ir atsakovas, nesusituokę, kartu negyvena nuo 2023 m. sausio mėnesio pabaigos, dukra E. V. gyvena su motina – ieškove S. V..

9. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, liudytojų A. P., V. V., S. P., V. V. parodymus, išvadą teikiančios institucijos išvadą, atsižvelgęs į tai, jog atsakovas pagrįstų argumentų, kodėl vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su juo, nepateikė, savarankiško reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo nereiškė, taip pat įvertinęs tai, jog nuo pat gimimo susiformavo vaiko įpročiai būti kartu su motina, vaikas motinos gyvenamojoje vietoje jaučiasi saugus, jam yra užtikrintos visos sąlygos augti sveikam, prižiūrėtam, ugdomam, lavinamam, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir siekdamas užtikrinti vaiko teisę į jo gyvenimo saugumą ir stabilumą, sprendė, kad nepilnamečio vaiko E. V. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus.

10. Teismas taip pat nustatė, kad E. V. – 2 metų amžiaus, yra alergiška tam tikros rūšies maistui, dėl nepakankamos inkstų veiklos turi vartoti daug skysčių; kitokių sveikatos sutrikimų, lemiančių didesnį piniginių lėšų poreikį, neturi. Mergaitė pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbines pajamas per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1 081,00 Eur. Ieškovės vardu yra registruotas automobilis Volvo V50, nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo darbines pajamas per mėnesį sudaro vidutiniškai apie 845,00 Eur (įskaitant privalomus mokesčius). Atsakovo vardu yra registruoti du automobiliai Volvo V70, kurių vieno dalyvavimas eisme draudžiamas; savo vardu atsakovas neturi registruoto nekilnojamojo turto. Atsakovas patvirtino, kad sveikatos sutrikimų neturi, galėtų gauti didesnes darbines pajamas. Taip pat nurodė, kad pajamų gauna iš neoficialių šaltinių.

11. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį ir galimybes vaikui teikti išlaikymą, sprendė, kad kiekvienas iš tėvų yra pajėgus teikti po 300,00 Eur sumą nepilnamečio vaiko išlaikymui. Taip pat, įvertinęs tai, kad nepilnametis vaikas pradėjo lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, esančią kitoje nei vaiko gyvenamoji vieta, vietovėje, teismas sprendė, kad ieškovės nurodyta vaikui išlaikyti reikalinga pinigų suma nėra užaukštinta, galinti užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius. Nurodė, kad atsakovo akcentuojamos mažos darbinės pajamos šioje byloje nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovas prie dukters išlaikymo turi prisidėti mažesne suma nei ieškovė.

12. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje pateikti įrodymai leidžia tvirtinti, jog nuo 2023 m. vasaros šalys stengėsi laikytis, nors ir nesėkmingai, 2023 m. birželio 6 d. sudarytos, bet teismo nutartimi nepatvirtintos taikos sutarties, kurioje yra aptarta ir atsakovo bendravimo tvarka, t. y. šalims pačioms pasirinkus tam tikrą bendravimo su vaiku tvarką ir stengiantis jos laikytis, sprendė, jog teismas neturi pagrindo spręsti dėl visai kitokio bendravimo su vaiku modelio.

13. Teismas, įvertinęs tiek byloje nustatytas aplinkybes dėl 2023 m. birželio 6 d. sudarytos, bet teismo nutartimi nepatvirtintos taikos sutarties, 2023 m. lapkričio 23 d. teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nevykdymo, tiek pačių šalių ir išvadą teikiančios institucijos patvirtintą informaciją apie atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nevykdymo, sprendė, kad realiai teismo nustatyta laikinoji bendravimo su vaiku tvarka nebus vykdoma, šalys negebės laikytis ir iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvusios bendravimo su vaiku tvarkos, todėl pripažino, kad šiuo metu atsakovo bendravimas su nepilnamete dukra ilgesniam nei para laikotarpiui nėra įmanomas ir vykdomas.

14. Teismas, atsižvelgęs į nepilnametės mergaitės amžių, sprendė, kad teisinga ir protinga nustatyti pereinamojo tipo bendravimo su vaiku tvarką iki mergaitei sueis 4 metai. Teismas vertino, jog palaipsniškas bendravimas su vaiku leis atsakovui įgyti ir ugdyti savo gebėjimus pažinti vaiko poreikius bei juos patenkinti. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgęs į tai, kad byloje nepaneigta, jog iki ieškovė su dukra išsikraustė iš atsakovo namų, pats atsakovas praktiškai nedalyvavo vaiko auginime.

15. Teismas, vertinamas šalių bendravimo dėl vaiko interesų galimybes, įvertinęs gausią bylos medžiagą, susijusią su atsakovo rašytomis žinutėmis, siųstomis nuotraukomis ieškovei, darė išvadą, jog ir turint atskirą telefoną su numeriu, kuris būtų skirtas tik bendravimui dėl vaiko, atsakovas negebės tinkamai jo naudotis. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo atžvilgiu yra vykdomas ikiteisminis tyrimas ir jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant atsakovą nebendrauti ir neieškoti ryšių su ieškove, teismas sprendė, kad neutraliausias ir efektyviausias bendravimo tarp atsakovo ir ieškovės, kiek tai susiję su vaiku, būdas būtų tik „gmail“ elektroniniu paštu elektroniniais laiškais.

16. Teismas, įvertinęs šalių tarpusavio santykius, bendravimo su vaiku praktiką, sprendė, kad tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra bendravimo tvarką pagal ieškovės pasiūlytą, patikslinant nepilnamečio vaiko pasiėmimo iš ugdymo įstaigos būdą bei bendravimą švenčių dienomis.

17. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad abu tėvai turi lygias teises žinoti apie vaiko sveikatos būklę, ugdymo pasiekimus, sprendė, kad neturi pagrindo atsakovo teisę žinoti apie vaiko sveikatą bei ugdymą papildomai įtraukti į bendravimo su vaiku tvarką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Apeliaciniu skundu atsakovas A. V. prašo panaikinti arba pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3544-1136/2023 dalį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnametei E. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki dukters pilnametystės bei nustatant bendravimo su vaiku tvarką:

18.1. Tėvas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) paimdamas vaiką penktadienį 16-17 val. iš ugdymo įstaigos (priklausomai nuo to, kur vaikas yra) ir grąžindamas jį pirmadienį 8 val. ryte į vaiko ugdymo įstaigą;

18.2. tėvas su vaiku bendrauja dvi darbo dienas per savaitę su nakvyne iš antradienio į trečiadienį, paimdamas vaiką antradienį 16-17 val. iš jo ugdymo įstaigos ir grąžindamas jį trečiadienį 8 val. ryte į vaiko ugdymo įstaigą, ketvirtadienį paimdamas vaiką 16-17 val. iš vaiko ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaiką 20-21 val. į vaiko gyvenamąją vietą (vaiką tėvas perduoda motinai). Vaikas gali būti grąžinamas motinai į motinos darbo vietą;

18.3. mama įsipareigoja būti pasiekiama telefonu ir socialiniais tinklais bei užtikrinti atsakovo teisę žinoti apie vaiko būklę. Vaiko ligos atveju tėvas turi būti informuojamas nedelsiant. Vaiko motina du-tris kartus per dieną informuoja tėvą apie vaiko sveikatos, emocinę būklę;

18.4. tėvas bendrauja su vaiku vaiko ligos atveju vaiko gyvenamojoje vietoje ne mažiau kaip vieną valandą per dieną. Taip pat tėvas, šalių susitarimu, vaikui susirgus gali paimti vaiką iš motinos ir būti vaiko ligos metu su vaiku;

18.5. tėvas bendrauja su vaiku porinių metų: liepos 6-ąją (Valstybės diena), lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų diena), sausio 1-ąją (Naujųjų metų diena), Vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo diena), pirmąją Šv. Velykų dieną, gegužės 1-ąją (Tarptautinė darbo diena), pasiimdamas vaiką šventinės dienos išvakarėse nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžindamas šventinės dienos vakare nuo 19 val. iki 20 val.; gruodžio 25-ąją ir 26-ąją (Šv. Kalėdos), pasiimdamas vaiką gruodžio 25-ąją nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas gruodžio 26-ąją nuo 18 val. iki 19 val.;

18.6. tėvas bendrauja su vaiku neporinių metų: birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių diena), rugpjūčio 15-ąją (Žolinės), kovo 11-ąją (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena), antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas vaiką šventinės dienos išvakarėse nuo 17 val. iki 19 val. ir grąžindamas šventinę dieną nuo 19 val. iki 20 val.; gruodžio 24-ąją (Kūčių diena), pasiimdamas vaiką šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas gruodžio 25-ąją dieną nuo 10 val. iki 11 val.;

18.7. tėvas bendrauja su vaiku kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena), pasiimdamas vaiką nustatytą šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas tą pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val.;

18.8. tėvas bendrauja su vaiku vaiko gimtadienio dieną, pasiimdamas vaiką nustatytą šventinę dieną nuo 15 val. iki 16 val. ir grąžindamas tą pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val.;

18.9. tėvas bendrauja su vaiku tėvo gimtadienio dieną, pasiimdamas vaiką nustatytą šventinę dieną nuo 15 val. iki 16 val. ir grąžindamas tą pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val., bei tėvas bendrauja su vaiku vaiko senelių (iš tėvo pusės) gimtadienių bei tėvo sesers gimtadienio dieną, pasiimdamas vaiką nustatytą šventinę dieną nuo 15 val. iki 16 val. ir grąžindamas tą pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val.;

18.10. mama bendrauja su vaiku tvarkoje nenurodytomis švenčių dienomis, taip pat kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena). Jei Motinos diena sutampa su tėvo bendravimo su vaiku laikotarpiu, tuomet tėvas grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją vietą šios šventinės dienos ryte 9 val., o motina grąžina vaiką tėvui 19 val.;

18.11. tėvai savo atostogų metu su vaiku bendrauja be apribojimų, t. y. vieno iš tėvų atostogų metu netaikoma 18.1 p. ir 18.2 p. numatyta tvarka. Dėl papildomų bendravimo su vaiku dienų vasaros laikotarpiu ir kitu metu abu tėvai susitaria tarpusavyje, atsižvelgiant į darbo grafikus ir galimybes. Motina suteikia galimybę tėvui bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio būdu ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę po 15 minučių. Šalys susitaria, kad metinė atostogų trukmė negali viršyti 30 dienų ir ne ilgiau kaip 14 dienų iš eilės nepertraukiamai. Apie numatomą atostogų laiką šalys įsipareigoja informuoti viena kitą likus ne mažiau kaip 30 dienų iki numatomų atostogų pradžios. Planuojant atostogas yra būtina atsižvelgti į 18.5 – 18.7 p. numatytą bendravimo tvarką.

19. Atsakovas taip pat prašo nepriteisti iš jo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidų arba, panaikinus ginčijamą sprendimą, gražinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

20. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas, jog ieškovės ieškinį tenkina pilna apimtimi, kadangi netenkino ieškovės prašymo dėl išlaikymo įsiskolinimo. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos panašaus pobūdžio bylose, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

21. Tvirtina, kad atsakovas byloje teikė įrodymus apie ieškovės netinkamą bendravimą su dukra, vartojamus keiksmažodžius ir grasinimus. Ieškovė ir liudytojai melavo apie tai, kad atsakovas nesugeba pasirūpinti dukra; ieškovė nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Apelianto teigimu, ieškovės pasikviesti liudytojai buvo nesąžiningi ir teismas privalėjo šių liudytojų parodymus vertinti kritiškai.

22. Pažymi, kad teismas nepasisakė apie tai, jog ieškovės giminaičiai atsakovui grasino, daro psichologinį spaudimą. Apelianto manymu, teismas, nurodydamas duomenis apie atliekamą ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nes sprendime buvo remtasi aplinkybėmis, kurios yra absoliučiai neįrodytos. Pažymi, kad dėl ieškovės aplinkos asmenų grasinimų atsakovui šiuo metu Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-2-00007-24 dėl grasinimo nužudyti.

23. Apelianto nuomone, iš jo priteista 300 Eur suma 2 metų vaikui yra aiškiai per didelė. Apelianto teigimu, abiem šalims lygiomis dalimis išlaikant vaiką, pakaktų 400 Eur. Apeliantui nesuprantama, kodėl teismas nustatė, kad vaikui didesne dalimi išlaikymą turi teikti jis. Pažymi, kad teismo teiginys, jog atsakovas nurodė pajamų gaunantis iš neoficialių šaltinių, neteisingas, kadangi atsakovas gauna tik legalias pajamas.

24. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas su dukra nebendrauja nuo 2023 m. gruodžio 26 d.; apeliantui nepavyksta susisiekti su ieškove teismo manymu tinkama priemone, t. y. elektroniniu paštu. Ieškovė piktnaudžiauja savo teise, ji sudaro kliūtis atsakovui bendrauti su dukra. Ieškovė atsakovui neteikia jokių duomenų apie vaiką.

Atsiliepimas

25. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė S. V. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo visas ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26. Nurodo, kad atsakovo siekis maksimaliai bendrauti su dukra šiuo metu negali būti tenkinamas, atsižvelgiant į geriausius nepilnametės dukros interesus, užtikrinant dukros saugumą. Apeliantas nuolat persekioja ieškovę, garsina, žemina, įžeidinėja rašydamas šimtus žinučių, kuriose išsako ne tik fizinio ir psichologinio smurto grasinimus, tačiau nuolat siekia parodyti, jog pats atsakovas ketina sau nutraukti gyvybę. Atsakovas nuolat persekioja ieškovę fiziškai: budi prie ieškovės darbo, gyvenamosios vietos; persekioja ieškovę jai vairuojant transporto priemonę, taranuoja, užkerta kelią, atlieka kitus pavojingu manevrus, žinodamas, kad ieškovė vyksta su dukra.

27. Tvirtina, kad atsakovas neturi bendravimo įgūdžių su dukra, taip pat vaiko priežiūros įgūdžių; jis nesirūpina vaiko saugumu vairuodamas – veža mažametę ne automobilinėje vaiko kėdutėje, neprisegęs net saugos diržu; po bendravimo su atsakovu dukra dažnai serga, būna netekusi skysčių, peršilusi. Pažymi, jog šiuo metu atsakovas ieškovės telefone yra užblokuotas ir jai gali rašyti tik elektroniniu paštu, tačiau, į ieškovės banko sąskaitą atlikdamas mažavertį pavedimą, atsakovas pavedimo paskirtyje nuolat rašo jai grasinančias žinutes.

28. Pažymi, kad Panevėžio apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje atsakovas kaltinamas laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 16 d. iki 2023 m. rugsėjo 3 d. terorizavęs ieškovę, grasindamas padengti jos turtą, padaryti gyvybei pavojingą veiką, ir sistemingai bauginęs ieškovę, naudodamas įvairią psichinę prievartą, padaręs ieškovei nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlęs fizinį skausmą. Atsakovas kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje; jam taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti su ieškove, tačiau šią priemonę atsakovas sistemingai pažeidinėja.

Šalies argumentai

29. Ieškovės teigimu, dėl nestabilios psichologinės atsakovo būklės; dėl to, kad atsakovas, bendraudamas su dukra, nesilaiko jokios bendravimo tvarkos, sutartu laiku neparveža vaiko, ko pasėkoje tenka nuolat kreipti į policijos pareigūnus; dėl menkų vaiko priežiūros įgūdžių, atsakomybės jausmo nebuvimo atsakovas su dukra privalo bendrauti pradedant nuo pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos. Pažymi, kad bendravimas darbo dienomis, po vaiko ugdymo laiko negalimas dėl to, kad vaikas per mažas, jis jau būna pavargęs po ugdymo laiko ugdymo įstaigoje, reikalaujantis poilsio.

30. Nurodo, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 300 Eur išlaikymą, t. y. mažiau negu pusę minimalios mėnesinės algos, todėl, remiantis kasacinio teismo praktika, neturi pareigos įrodinėti tokio dydžio vaiko poreikių. Ieškovės vertinimu, prašomas priteisti 300 Eur išlaikymo dydis laikytinas realiu ir protingu, atitinkančiu augančio vaiko poreikius. Pažymi, kad apeliantas nepaneigė nei vaiko poreikių, nei savo galimybių šiuos poreikius užtikrinti. Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, todėl gali ir turi dirbti, užtikrinant visapusišką nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

32. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalies, kuria buvo tenkintas ieškinys dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir materialinio išlaikymo vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

33. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė papildomus dokumentus – 2024 m. sausio 4 d., 2024 m. vasario 5 d., 2024 m. vasario 29 d., 2024 m. kovo 25 d. Vaiko situacijos vertinimo anketas Nr. 7VSV-68, Nr. 7VSV-459, Nr. 7VSV-728, Nr. 7VSV-987; Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato 2023 m. gruodžio 4 d. Atsakymą dėl gauto pranešimo Nr. 7SD-13475, 2024 m. sausio 30 d., 2024 m. vasario 1 d. Raštus dėl informacijos pateikimo; 2024 m. balandžio 3 d. Administracinių nusižengimų registro išrašą Nr. VVTAIT-ANR_I-1947-2024.

34. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, nes CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

35. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Iš CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

36. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręsti šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos, išlaikymo priteisimo klausimai, įvertindamas išvadą teikiančios institucijos teikiamų naujų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla, į tai, jog šių dokumentų turinys šalims yra žinomas, kadangi jie buvo siųsti šalims susipažinti bei nustatytas terminas dėl jų (ne)priėmimo pasisakyti, sprendžia, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai priimtini ir vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais.

37. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat pateikė naują įrodymą – 2023 m. lapkričio 1 d. – 2024 m. sausio 19 d. laikotarpio „Swedbank“, AB išrašą. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). Nagrinėjamu atveju nors ieškovė pateiktu nauju įrodymu siekia pagrįsti aplinkybę apie atsakovo grasinančių žinučių jai siuntinėjimą, tačiau, įvertinus tai, jog byloje sprendžiami klausimai dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, spręstina, jog ieškovės pateiktas naujas įrodymas neturi pakankamo sąsajumo su byloje nagrinėjamais klausimais. Atsižvelgiant į CPK 314 straipsnyje numatytus naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme ribojimus, nenustačius pakankamo pateikto naujo įrodymo sąsajumo ir pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytas išimtis, ieškovės pateiktas naujas įrodymas nepriimamas ir nevertinamas kartu su kitais byloje jau esančiais įrodymais.

Dėl nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku

38. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra nustatyta, jog, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020).

39. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

40. Pažymėtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021). Taigi, iš pacituotos teismų praktikos matyti, kad pirmiausia turi būti atsižvelgta į vaiko interesus ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką derinti būtent prie vaiko, o ne išimtinai tėvo (motinos) interesų.

41. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydama nustatyti šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką su atsakovu, pagal kurią šalių dukra ir atsakovas bendrauja lyginių savaičių savaitgalį – šeštadienį nuo 11 val. iki 19 val. ir sekmadienį nuo 11 val. iki 19 val., t. y. be nakvynių, iki (duomenys neskelbtini) (iki dukrai sukaks keturi metai), o nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas su dukra bendrauja metų lyginių savaičių savaitgalį, pasiimant dukrą penktadienį 18 val. ir grąžinant sekmadienį iki 18 val.; taip pat bendrauja nelyginiais metais antrąją Šv. Kalėdų dieną nuo 11 val. iki 17 val., pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 13 val. iki 17 val.; lyginiais metais pirmąją Šv. Kalėdų dieną nuo 11 val. iki 17 val., antrąją Šv. Velykų dieną nuo 11 val. iki 19 val., Tėvo dieną nuo 9 val. iki 19 val.; nuo 2028 m. rugsėjo 19 d. bendrauja dešimt dienų atsakovo vasaros atostogų metu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nevykdymą, atsižvelgęs į šalių dukros amžių, sprendė, kad šiuo metu atsakovo bendravimas su nepilnamete dukra ilgesniam nei para laikotarpiui nėra įmanomas ir vykdomas, todėl teisinga ir protinga nustatyti pereinamojo tipo bendravimo su vaiku tvarką iki mergaitei sueis 4 metai. Teismas nustatė iš esmės ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, patikslinęs nepilnamečio vaiko pasiėmimo iš ugdymo įstaigos būdą ir bendravimą švenčių dienomis bei papildomai įtraukęs bendravimą elektroniniu paštu ir įpareigojimą šalims informuoti viena kitą apie vaiko sveikatos būklę.

42. Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su nepilnamete dukra tvarka iš esmės grindžia tuo, jog ieškovė ir liudytojai melavo apie atsakovo nesugebėjimą pasirūpinti dukra. Apelianto teigimu, teismas, nurodydamas duomenis apie atliekamą ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Pažymi, kad ieškovė sudaro kliūtis bendrauti su dukra, nepavyksta su ja susisiekti, neteikia jokios informacijos apie dukrą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šiuos apelianto argumentus laiko iš esmės nepagrįstais.

43. Teismas turi teisę tikrinti viešai prieinamą informaciją, taip pat ir informaciją apie atliekamus ikiteisminius tyrimus, bei remtis šia informacija priimdamas sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino ir rėmėsi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros pateikta informacija apie atsakovo atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą ir pritaikytas kardomąsias priemones, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog tokiu būdu atsakovo atžvilgiu buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Pažymėtina ir tai, kad išgarinėtoje byloje nebuvo sprendžiamas atsakovo kaltumo klausimas ir teismas dėl to nepasisakė.

44. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09545-23 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir 145 straipsnio 1 dalį (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas), kuris 2023 m. gruodžio 14 d. baigtas vadovaujantis BK 220 straipsniu kaltinamąjį aktą perdavus teismui; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-121-1206/2024 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš byloje pateikto Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad atsakovas ne kartą baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tėvo valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams ir narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimą bei vairavimą apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi ir įvertinusi atsakovą charakterizuojančius duomenis, įvertinusi pakankamai mažą šalių vaiko amžių (2 m.), aplinkybes, jog vaikas nuo gimimo iki dabar gyvena su ieškove, yra prisirišęs prie mamos, kuri žino ir tenkina visus vaiko poilsio, mitybos ir kitus poreikius, įvertinus ir tai, jog atsakovas su dukra nebendrauja, dėl ko neabejotinai yra susilpnėjęs jų tarpusavio ryšys, sprendžia, jog atsakovo bendravimas su nepilnamete dukra lyginių savaičių savaitgaliais be nakvynių iki dukrai sukaks keturi metai, o nuo (duomenys neskelbtini) lyginių savaičių savaitgaliais su nakvyne, geriausiai atitinka šalių mažamečio vaiko interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į ginčo šalių vaiko interesus pagrįstai nustatė pereinamąjį laikotarpį ir ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.

45. Apeliantas, be kita ko, nurodo, kad ieškovė sudaro kliūtis jam bendrauti su dukra, nepavyksta su ja susisiekti, neteikia jokios informacijos apie dukrą. Apelianto teigimu, ieškovė netinkamai bendrauja su dukra, vartoja keiksmažodžius ir grasinimus. Bylos duomenys patvirtina esant itin konfliktiškus šalių santykius vaiko priežiūros klausimais, tačiau taip pat išvadą teikiančios institucijos pateiktais duomenimis nustatyta, kad pats atsakovas nelinkęs bendradarbiauti su socialines paslaugas teikiančiais specialistais ir tai neigiamai veikia jo santykius su dukra ir vaiko motina, dėl ko galimai tėvams nepavyksta išvengti konfliktų dėl bendravimo ir susitikimų su vaiku. Pažymėtina ir tai, jog iš bylos duomenų matyti, kad nors atsakovas daug kartų kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių dėl vaiko nepriežiūros, ieškovės sudaromų kliūčių jam susitikti su dukra, informacijos apie dukrą neteikimo ir pan., dėl ko 2023 m. kovo 30 d., 2023 m. birželio 14 d., 2023 m. birželio 21 d., 2023 m. liepos 5 d., 2023 m. liepos 17 d., 2023 m. liepos 24 d., 2023 m. rugpjūčio 3 d., 2023 m. rugpjūčio 29 d., 2023 m. rugsėjo 11 d., 2023 m. rugsėjo 21 d., 2023 m. spalio 2 d., 2023 m. spalio 31 d., 2023 m. lapkričio 17 d., 2024 m. vasario 5 d., 2024 m. vasario 29 d., 2024 m. kovo 25 d. buvo atlikti vaiko situacijos vertinimai, tačiau nebuvo nustatyti nei rizikos veiksniai, vaiko apsaugos poreikiui vertinti, nei vaiko apsaugos poreikis. Pabrėžtina, kad CK 3.165 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, tėvai sprendžia tarpusavio sutarimu. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023). Bendravimas su abiem tėvais yra esminis vaiko interesas, pagrindinė jo asmeninė teisė. Tai įpareigoja tėvus dėti pastangas, netrukdyti vienas kitam bendrauti su vaiku bei geranoriškai bendradarbiauti.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką. Bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos pakeitimas vertintinas pirmiausia atsižvelgiant į vaiko interesus, kartu siekiant, kad be pagrindo nebūtų apribota galimybė skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

47. Pažymėtina ir tai, jog apelianto nurodyti argumentai dėl ieškovės giminaičių grasinimų, psichologinio spaudimo apelianto atžvilgiu, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi jokios reikšmės nagrinėjamam klausimui dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Dėl priteisto išlaikymo dydžio

48. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį ir galimybes vaikui teikti išlaikymą, sprendė, kad kiekvienas iš tėvų yra pajėgus teikti po 300,00 Eur sumą nepilnamečio vaiko išlaikymui. Taip pat, įvertinęs tai, kad nepilnametis vaikas pradėjo lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, esančią kitoje nei vaiko gyvenamoji vieta, vietovėje, teismas sprendė, kad ieškovės nurodyta vaikui išlaikyti reikalinga pinigų suma nėra užaukštinta, galinti užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius.

49. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priteistu išlaikymo dydžiu, nurodo, jog 300 Eur suma dviejų metų vaikui yra per didelė. Apelianto teigimu, vaiko išlaikymui pakaktų 400 Eur. Pažymi, kad teismo teiginys, jog atsakovas nurodė pajamų gaunantis iš neoficialių šaltinių, neteisingas, kadangi atsakovas gauna tik legalias pajamas. Prašo nepilnametei dukrai iš jo priteisti 200 Eur išlaikymą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atsakovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

50. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

51. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

52. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, bet tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti 300 Eur dydžio išlaikymą, kuris neviršija minimalios mėnesinės algos (sprendimo priėmimo metu apie 633 Eur atskaičius mokesčius), todėl, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, pareigos detaliai įrodinėti išlaikymo dydžio neturėjo. Nors apeliantas nurodo, kad šalių vaikui pakaktų 400 Eur išlaikymo per mėnesį, tačiau nepateikia jokių argumentų, duomenų, kas sudarytų pagrindą abejoti ieškovės nurodytų vaiko poreikių dydžiu. Be to, ir teismo posėdžio metu pats atsakovas ieškovės nurodytų vaiko poreikių dydžio iš esmės neginčijo, nurodydamas, kad vaikui gal ir reikalinga 700 Eur suma per mėnesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių nepilnamečiui vaikui priteistas 300 Eur dydžio išlaikymas yra protingo dydžio, neužaukštintas ir atitinkantis vaiko interesus bei poreikius. Pažymėtina, jog apelianto akcentuojamas mažas vaiko amžius taip pat nesudaro pagrindo teikti mažesnio dydžio išlaikymą, įvertinus ir aplinkybes apie vaiko pradėtą lankyti ugdymo įstaigą, diagnozuotą atopinį (alerginį) dermatitą nuo kūdikystės, taikomą specialią dietą, dėl ko susidaro papildomos išlaidos ugdymo priemonėms, vaistams, specialiam maistui ir pan.

53. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

54. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas).

55. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad dėl tėvų pasyvaus elgesio, nepakankamo siekio gauti didesnes pajamas negali nukentėti nepilnamečių vaikų interesai. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

56. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovo darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 600 Eur atskaičius mokesčius, atsakovo vardu yra registruoti du automobiliai Volvo V70; kito kilnojamojo, nekilnojamojo turto atsakovas neturi, tačiau šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad yra itin sunki atsakovo turtinė padėtis ir atsakovas gali teikti savo vaikui išlaikymą tik po 200 Eur per mėnesį mokamomis išmokomis, kaip apeliaciniame skunde nurodo atsakovas. Atsakovas yra jauno darbingo amžiaus, todėl turi dėti maksimalias pastangas, jog pagerintų savo turtinę padėtį ir galėtų teikti tinkamo dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovo darbingumas būtų apribotas, ar dėl sveikatos būklės jis neturėtų galimybės stengtis siekti gauti didesnes pajamas. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas deda maksimalias pastangas, kad pagerintų savo turtinę padėtį. Spręstina, jog šiuo atveju atsakovo turtinė padėtis, kiek ji priklauso nuo paties atsakovo valios ir pastangų gauti didesnes pajamas, nelaikytini sudarančiais pagrindą teikti mažesnio dydžio išlaikymą vaikui. Paminėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Pažymėtina ir tai, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl vaiko tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

57. Apeliantas nurodo, kad teismo teiginys apie atsakovo gaunamas pajamas iš neoficialių šaltinių yra neteisingas, tačiau teisėjų kolegija, išklausiusi teismo posėdžių garso įrašus, neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu. Atsakovas 2023 m. lapkričio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu pats nurodė, kad kartais kažką perparduoda ar kitaip užsidirba papildomų lėšų, o teismo paklaustas ar iš neoficialių šaltinių, atsakovas patvirtinto, jog taip (2023 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įrašo 00:55:08). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog atsakovas gauna pajamų ir iš neoficialių šaltinių.

58. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodytas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas, jog ieškovės ieškinį tenkina pilna apimtimi, kadangi netenkino ieškovės prašymo dėl išlaikymo įsiskolinimo, nepagrįstas, kadangi ieškovė ieškiniu nereiškė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, be to, teismo posėdžio metu patvirtino, jog išlaikymo įsiskolinimo priteisti iš atsakovo neprašo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023, 74 punktas). Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

60. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, kasacinio teismo praktiką nagrinėjamu klausimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir materialinio išlaikymo vaikui priteisimo yra teisėta ir pagrįsta, sprendimas priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

61. Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovės reikalavimo dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad atsakovo bendravimas su dukra nuo (duomenys neskelbtini) nustatomas ne kiekvieną lyginių metų savaitę, o lyginę metų savaitę, patikslintina pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies 9 pastraipa, nurodant, kad „kiekvieną lyginę metų savaitę, nuo tos savaitės penktadienio A. V. dukrą E. V. pats pasiima iš ugdymo įstaigos <...>“.

62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

63. Atsakovo A. V. apeliacinį skundą atmetus, jam apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė patyrė 650 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė įrodymus, kuriais grindžia šias išlaidas – sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas, patvirtinimą apie lėšų įskaitymą.

64. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktus apskaičiuotą maksimalų atlygintinų išlaidų už nurodyto pobūdžio procesinio dokumento parengimą dydį, daro išvadą, kad ieškovės prašoma atlyginti 650 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma yra pagrįsta, todėl ieškovei priteistina 650 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš atsakovo A. V..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinės dalies 9 pastraipą, ją išdėstant taip:

„1. kiekvieną lyginę metų savaitę, nuo tos savaitės penktadienio A. V. dukrą E. V. pats pasiima iš ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos (16-17 val.) ir tos pačios savaitės sekmadienį grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą 18 val.;“

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjai Ramunė ČeknienėAlvida Jasaitytė – PralgauskienėLaimantas Misiūnas