Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Frondita“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“, skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo uždarosios akcinės bendrovės „Frondita“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo (kreditorė) VMI prie FM atsiliepime į skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad JANĮ 59 straipsnyje yra nustatytos paskirto nemokumo administratoriaus pareigos įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, iš kurių viena yra tikrinti juridinio asmens sandorius ir spręsti dėl kreipimosi į teismą dėl jų pripažinimo negaliojančiais ir dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, informaciją apie patikrinimo rezultatus pateikti kreditorių susirinkimui. Tai reiškia, kad minėtas pareigas administratoriui nustato įstatymas, o skundžiamu nutarimu administratorius tik įpareigotas jas vykdyti. Administratorius bendrovės nemokumo procese netinkamai atliko jam įstatymo nustatytas pareigas, neteikė informacijos kreditoriams apie planuojamus teikti ieškinius ar motyvuotą atsisakymą kreiptis dėl bendrovės sandorių pripažinimo negaliojančiais ir dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, taip apribodamas bendrovės kreditorių teises, kadangi bankrutuojančios įmonės kreditoriai pagrįstai tikisi, kad paskirtasis nemokumo administratorius vykdys jam įstatymo nustatytas pareigas ir tik šiam atsisakius atlikti konkrečius jam įstatymo pavestus atlikti veiksmus, gali imtis savarankiškai ginti savo kaip kreditoriaus teises. Kreditorės vertinimu, administratorius iki šiol netinkamai vykdė jam įstatymo nustatytas pareigas. Be to, administratorius nepagrindė, kad anksčiau patvirtinta administravimo išlaidų sąmata jau dabar yra viršyta. Pateikus faktiškai patirtų bei realiai numatomų patirti administravimo išlaidų pagrindimą ir skaičiavimus, šis klausimas gali būti teikiamas svarstyti kreditorių susirinkimui iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartimi atsakovei UAB ,,Frondita“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Start Invest“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. spalio 15 d. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi UAB „Start Invest“ atstatydinta iš UAB „Frondita“ nemokumo administratoriaus pareigų, nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Reniva“. Teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėlesnėmis nutartimis buvo patikslintas, o 2020 m. vasario 26 d. nutartimi UAB „Frondita“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Nemokumo administratorius 2021 m. gegužės 27 d. BUAB „Frondita“ kreditorių susirinkimui pateikė pasiūlymus 1-uoju darbotvarkės klausimu – dėl informacijos kreditoriams pateikimo (laikyti informaciją išklausyta); 2-uoju darbotvarkės klausimu – dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos ir atlyginimo administratoriui patikslinimo (už BUAB „Frondita“ bankroto proceso administravimą laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos patvirtinti 6 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą; už BUAB „Frondita“ bankroto proceso administravimą laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos nustatyti administratoriui 5 000 Eur atlyginimą). Kreditorių susirinkimas balsų dauguma (74,75 proc.) 1-uoju darbotvarkės klausimu priėmė sprendimą įpareigoti nemokumo administratorių iki 2021 m. birželio 18 d. pateikti informaciją kreditoriams bei kreiptis į teismą dėl BUAB „Frondita“ kreditorių patirtos žalos, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų juridinio asmens vadovo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo klausimą bei bankroto pripažinimo tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytus požymius: buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai (1 punktas); veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje (5 punktas), o 2-uoju darbotvarkės klausimu priėmė sprendimą – nemokumo administratorius nepateikė jokio pagrindimo, kad jam nustatytas atlyginimas yra per mažas, nepateiktos faktiškai patirtos administravimo išlaidos, todėl administravimo išlaidų didinimo klausimą siūlytina spręsti įvykdžius kreditorių įpareigojimus.

Pareiškėja BUAB „Frondita“, atstovaujama nemokumo administratoriaus UAB „Reniva“, nesutinka su 2021 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkime 1-uoju ir 2-uoju darbotvarkės klausimais priimtais sprendimais, dėl ko pateikė teismui skundą.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 55 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad priimant skundžiamus kreditorių susirinkimo sprendimus buvo laikytasi JANĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, dalyvavimo, darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarkos. Teismas tokių pažeidimų taip pat nenustatė, todėl spręstina, kad kreditorių susirinkimo procedūros nebuvo pažeistos. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorių susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarkos pažeidimų nenustatyta, toliau spręstina dėl pareiškėjos ginčijamų kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu.

Pareiškėja BUAB „Frondita“, atstovaujama nemokumo administratoriaus UAB „Reniva“, skundžia 2021 m. gegužės 27 d. įvykusiame kreditorių susirinkime 1-uoju darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą, kuriuo nutarta įpareigoti nemokumo administratorių iki 2021 m. birželio 18 d. pateikti informaciją kreditoriams bei kreiptis į teismą dėl BUAB „Frondita“ kreditorių patirtos žalos atlyginimo bei bankroto pripažinimo tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytus požymius. Nurodo, kad administratorius yra nustatęs tam tikrą neteisėtą veiksmą ir pateikęs Kauno apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuris šiai dienai dar nėra išnagrinėtas. Be to, yra tikrinami duomenys, kuriuos buvęs bendrovės vadovas administratoriui perdavė tik 2021 m. gegužėse 14 d., taigi nustačius, kad buvęs vadovas savo veiksmais nesilaikė imperatyviųjų teisės normų ir bendrovės ar jos kreditoriams sukėlė materialinę žalą, administratorius teiks ieškinį dėl žalos atlyginimo. Nei vienas kreditorius pateikęs skundžiamą nutarimą nenurodė nei vieno pagrindo, kuriuo būtų galima taikyti buvusiam vadovui civilinę atsakomybę, taip pat nenurodė tyčinio bankroto požymių. Vien tai, kad bendrovei yra iškelta bankroto byla, savaime nesukelia tiesioginės civilinės atsakomybės jos buvusiam vadovui, taip pat nereiškia, kad bendrovės bankrotas buvo sukeltas sąmoningai, tiesiogine tyčia. Kiekvienas kreditorius turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį bendrovės vardu, reikalaudamas atlyginti žalą, teikti prašymus dėl bankrutuojančios įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.

Pagal JANĮ 59 straipsnio 6 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius tikrina juridinio asmens sandorius ir sprendžia dėl kreipimosi į teismą dėl jų pripažinimo negaliojančiais ir dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. JANĮ 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreipiasi į teismą: 1) dėl sandorių, priešingų juridinio asmens veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, kurie Civilinio kodekso 1.82 straipsnyje nustatytais pagrindais galėtų būti pripažinti negaliojančiais; 2) dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, jeigu padaro prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių; 3) dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą 6 mėnesių terminą nemokumo administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui (JANĮ 64 straipsnio 2 dalis). Taigi, nemokumo administratorius, patikrinęs įmonės sandorius, sprendžia, ar yra pagrindas ir tikslinga juos ginčyti, ar egzistuoja prielaidos įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu.

Pažymėtina, kad JANĮ nuostatos, įtvirtinančios nemokumo administratoriaus teisę (ir pareigą) atitinkamais atvejais pareikšti ieškinius teisme bankrutuojančios įmonės vardu ir interesais, nenustato jokių specialių šios teisės įgyvendinimo sąlygų. Kreditorių susirinkimo teises reglamentuojantis JANĮ 44 straipsnis taip pat neįtvirtina jokių kreditorių susirinkimo teisių, susijusių su bankroto administratoriaus kontrole reiškiant ieškinius teisme bankrutuojančios įmonės vardu. Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimui pagal įstatymą nėra suteikta teisė riboti ar nustatyti bankroto administratoriaus teisės reikšti ieškinius bankrutuojančios įmonės vardu įgyvendinimą (teikiant privalomus nurodymus bankroto administratoriui kreiptis į teismą ar draudimus tai daryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-823/2021).

Taigi, teismo paskirtas administratorius, atstovaudamas bankrutuojančiai įmonei, veikia savarankiškai. Kreditoriai neturi teisės duoti bankroto administratoriui privalomų nurodymų bankrutuojančios įmonės vardu pareikšti ieškinį, susilaikyti nuo jo pareiškimo ar, pareiškus ieškinį, jo atsisakyti, arba vesti bylą pagal kreditorių susirinkimo ar komiteto nurodytas veikimo kryptis, t. y. įpareigoti byloje atlikti tik konkrečius, ribotus ar kitus jam nurodytus veiksmus. Bankroto administratorius yra laisvas pasirinkti, kokiu teisiniu būdu ir priemonėmis siekti įstatyme numatytų bankroto proceso tikslų, nuspręsti dėl konkrečių bylų iškėlimo, įstojimo į vykstančius teisminius procesus ir kt. Įmonės kreditoriai, kaip subjektai kurie turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir siekia gauti reikalavimų patenkinimą iš įmonės, gali imtis priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų, tačiau teismo paskirtam bankroto administratoriui negali nustatyti privalomų valdingų nurodymų, kurie ribotų įstatymu priskirtų įgaliojimų administratoriui vykdymą, tame tarpe teismine tvarka ginant įmonės bei jos kreditorių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-252-330/2015; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1812-381/2017, 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-680-823/2019).

Pažymėtina ir tai, kad ne kreditoriai (jų susirinkimas ar komitetas) atstovauja bankrutuojančiai įmonei, o bankroto administratorius, kuriam JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 10 nustato pareigą ir išimtinę teisę teikti teisme ieškinius bankrutavusios įmonės vardu ir interesais. Todėl kreditorių susirinkimo nutarimas 1-uoju darbotvarkės klausimu (įpareigoti administratorių kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo ir bankroto pripažinimo tyčiniu) galėtų būti vertinamas tik kaip rekomendacinis, o ne įpareigojantis, kadangi bankroto administratorius sprendimus pareikšti ieškinius bankrutuojančios įmonės vardu ir interesais priima savarankiškai ir kreditorių susirinkimo valios juos priimdamas ir įgyvendindamas nėra saistomas. Tai paaiškinama tuo, kad nemokumo administratoriui geriausiai yra žinomi visi nemokumo procese atlikti veiksmai, įmonės finansinė padėtis dėl ko jis geriausiai gali įvertinti ginčo inicijavimo ir bylos nagrinėjimo kaštus bei galimą jų naudą kreditoriams ir įmonei.

Iš bylos ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad nemokumo administratorius Kauno apylinkės teismui 2021 m. gegužės 12 d. pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau pareiškimą atsisakyta priimti (civilinė byla Nr. eL2-13914-1087/2021), o 2021 m. birželio 11 d. pateiktas ieškinys buvusiam įmonės vadovui P. L. dėl žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. e2-16532-713/2021). Taip pat pažymėtina, kad 2021 m. gegužės 11 d. administratorius pateikė sąrašą dokumentų buvusiam vadovui, kurie, administratoriaus manymu, nebuvo perimti ankstesnio administratoriaus ar buvęs vadovas nebuvo jų pateikęs ankstesniam administratoriui. Buvęs bendrovės vadovas administratoriui šiuos dokumentus perdavė 2021 m. gegužės 14 d. Taigi, nemokumo administratorius, tik gavęs papildomus dokumentus ir juos patikrinęs turės galimybę įvertinti, ar buvęs vadovas laikėsi imperatyviųjų teisės normų ir bendrovei ar jos kreditoriams nesukėlė materialinės žalos bei tuo atveju, jeigu žala buvo padaryta, teikti ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Tuo tarpu dėl bendrovės tyčinio bankroto BUAB „Frondita“ nemokumo administratorius nuosekliai laikosi pozicijos, kad šioje bankroto bylos stadijoje pagrindo kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nėra.

Atsižvelgiant į aptartus teismų praktikos išaiškinimus, bendrovės kreditorių susirinkimas negali įpareigoti nemokumo administratorių kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo ir/ar bendrovės tyčinio bankroto, todėl kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo administratorius įpareigojamas kreiptis į teismą dėl BUAB „Frondita“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir civilinių bylų dėl žalos atlyginimo inicijavimo, vertintini kaip prieštaraujantys imperatyvioms nemokumo proceso normoms, pagal kurias teisė ir pareiga spręsti dėl bankrutavusios įmonės interesų gynimo tikslingumo suteikiama išimtinai nemokumo administratoriui, be to, įstatymu jam suteikti įgaliojimai veikti nemokumo procese nėra deleguotini, todėl kreditorių bandymas juos perimti prieštarauja imperatyvioms nemokumo procesą reglamentuojančioms normoms.

Tuo atveju, kuomet išsiskiria administratoriaus ir kreditorių nuomonė dėl konkrečių teisminių procesų (pvz., bankroto administratorius nemato būtinybės ginčyti tam tikrą sandorį), įstatymai neriboja kreditoriaus (kreditorių) teisės pareikšti netiesioginį ieškinį. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad kreditoriai turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų. Tokiu atveju, patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas būtų įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Be to, įstatymas įmonės bankroto proceso metu yra suteikęs teises ginti savo interesus ir patiems kreditoriams, aktyviais veiksmais dalyvaujant bankroto procese, taip pat ir kreipiantis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (JANĮ 71 straipsnio 1 dalis). Tačiau šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad kreditoriai būtų kreipęsi į teismą su pareiškimu dėl BUAB „Frondita“ bankroto pripažinimo tyčiniu ar inicijavę civilinę bylą dėl žalos atlyginimo.

2021 m. gegužės 27 d. BUAB „Frondita“ kreditorių susirinkimas 1-uoju darbotvarkės klausimu, be kita ko, nusprendė įpareigoti nemokumo administratorių iki 2021 m. birželio 18 d. pateikti informaciją kreditoriams.

Pagal JANĮ 43 straipsnio 4 punktą kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš juridinio asmens valdymo organų, vykstant restruktūrizavimo procesui, ir nemokumo administratoriaus. JANĮ 44 straipsnio 6 punkte numatyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę, taip pat nemokumo proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo kreditoriams tvarką.

Pirmasis BUAB „Frondita“ kreditorių susirinkimas, įvykęs 2020 m. sausio 27 d., 5-uoju darbotvarkės klausimu patvirtino informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę teikimo kreditoriams tvarką, kurioje numatytas kreditoriams teikiamos informacijos pobūdis, forma, terminas ir pan. Iš byloje esančio el. susirašinėjimo tarp kreditorės VMI prie FM ir administratoriaus (atsiliepimo į skundą 1 priedas), taip pat 2021 m. gegužės 12 d. informacijos 2021 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimui matyti, kad nemokumo administratorius bendradarbiauja su kreditoriais ir teikia turimą informaciją kreditoriams, taip pat nurodo, kad informacija dar yra renkama/vertinama ir kreditoriai apie esminius sprendimus bankroto byloje (ieškinius dėl žalos atlyginimo, bankroto pripažinimo tyčiniu ir pan.) bus informuojami artimiausiu metu.

Teismo vertinimu, 2021 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu dalis, kuria nemokumo administratorius įpareigotas pateikti kreditoriams informaciją iki 2021 m. birželio 18 d., nėra aiški, nutarime nėra aiškiai nurodyta (įvardinta), kokią konkrečią informaciją administratorius turi pateikti kreditoriams iki nurodytos datos, o tik išvardintos JANĮ nuostatos, reglamentuojančios administratoriaus pareigas bankroto procese. Be to, kaip jau minėta, informacija kreditoriams yra teikiama pagal 2020 m. sausio 27 d. kreditorių susirinkime patvirtintą informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę teikimo kreditoriams tvarką.

Taip pat pastebėtina, kad teismų praktikoje akcentuojama, jog ne absoliučiai visos įstatyme numatytos bankroto administratoriui priskirtinos funkcijos jau privalo būti atliktos iki pirmojo kreditorių susirinkimo (šiuo atveju antrojo kreditorių susirinkimo, kadangi atstatydinus nemokumo administratorių buvo paskirtas naujas nemokumo administratorius). Iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius iki pirmojo kreditorių susirinkimo atlieka pirmines bankroto procedūras, t. y. perima įmonės turtą, organizuojama įmonės dokumentų ir turto apsaugą, įvairioms institucijoms, kreditoriams praneša apie bankroto bylos iškėlimą, įspėja darbuotojus apie darbo sutarties nutraukimą, tikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pan. Daugelis bankroto administratoriaus pradėtų darbų yra vykdomi ir po pirmojo kreditorių susirinkimo ir paprastai trunka iki bankroto proceso pabaigos, t. y. įmonės turto apsaugos organizavimas, skolų išieškojimas iš skolininkų, apskaitos organizavimas, finansinės atskaitomybės rengimas, sandorių, sudarytų iki bankroto bylos iškėlimo, tikrinimas, patikslintų kreditorinių reikalavimų tvirtinimas (tikslinimas), jų ginčijimas, ieškinių rengimas ginčijant sandorius, priešingus įmonės veiklos tikslams, informacijos apie bankroto proceso eigą teikimas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1945/2013). Taigi nėra logiška iš administratoriaus besąlygiškai reikalauti pateikti absoliučiai visus tikslius duomenis dėl sandorių ginčijimo galimybių, civilinių bylų dėl žalos atlyginimo inicijavimo, taip pat tyčinio bankroto jau pirmajam (šiuo atveju – antrajam) kreditorių susirinkimui, nes administratoriaus darbas nesibaigia po pirmojo (šiuo atveju – antrojo) kreditorių susirinkimo ir atitinkama informacija gali būti bet kada pačių kreditorių pareikalauta iš nemokumo administratoriaus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 2021 m. gegužės 27 d. BUAB „Frondita“ kreditorių susirinkimo nutarimas 1-uoju darbotvarkės klausimu panaikinamas, kaip nepagrįstas.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu.

Pareiškėja BUAB „Frondita“, atstovaujama nemokumo administratoriaus UAB „Reniva“, skundžia 2021 m. gegužės 27 d. įvykusiame kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą, kuriuo nutarta administravimo išlaidų didinimo klausimą spręsti nemokumo administratoriui įvykdžius kreditorių įpareigojimus. Nurodo, kad administravimo sąmata turėtų būti protinga ir adekvati tiek administravimo išlaidų atlyginimu, tiek atlygiu už teikiamas administravimo paslaugas. Objektyviai pagrįsti ateities išlaidų yra neįmanoma, todėl bankroto administravimo išlaidų sąmata turėtų būti tvirtinama remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis. Be to, visos išlaidos būtų pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais.

Pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus ir kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias tam tikras išimtis (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 1-5 punktai). To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime, šiam įgyvendinant ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte nustatytą kompetenciją. Vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai yra ne savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūros sudėtinė dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017 27 punktą; 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018 28 punktą). Atsižvelgiant į tai, kad BUAB „Frondita“ bankroto administravimo išlaidų sąmata pirmą kartą buvo patvirtinta pagal ĮBĮ nuostatas, todėl sprendžiant klausimą dėl sąmatos patikslinimo (padidinimo) taip pat taikytinos ĮBĮ nuostatos.

ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ nuostatas bankroto administravimo išlaidų rekomendacinis dydis mažai įmonei, neturinčiai įmonės veiklos rūšies ir bankroto proceso vykdymo ypatumų, yra 25 MMA, o minimalus administratoriaus atlyginimo dydis – 6 MMA.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi patvirtino 1 500 Eur administravimo išlaidų sąmatą, kurią administratorius turi teisę naudoti įmonės administravimo išlaidoms apmokėti iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. 2020 m. sausio 27 d. BUAB „Frondita“ kreditorių susirinkimas 3-iuoju darbotvarkės klausimu nutarė patvirtinti nemokumo administratoriui 3 642 Eur (6 MMA) atlyginimą visam bankroto procesui nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo iki išregistravimo JAR.

Nemokumo administratorius 2021 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimui 2-uoju darbotvarkės klausimu siūlė patikslinti pirmajame kreditorių susirinkime nustatytą atlyginimą ir administravimo išlaidų sąmatą: už BUAB „Frondita“ bankroto proceso administravimą laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos patvirtinti 6 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą; už BUAB „Frondita“ bankroto proceso administravimą laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos nustatyti administratoriui 5 000 Eur atlyginimą.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau – kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos (pvz., patalpų nuomos, pašto, teisinių paslaugų, šildymo ir pan.) yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punkto formuluotė „administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti“ nereiškia, jog administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti, ir nevaržomas pareigos atsiskaityti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009). Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Pagal kasacinio teismo praktiką, siekdamas administravimo išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018).

Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius 2021 m. gegužės 27 d. BUAB „Frondita“ kreditorių susirinkimui nepateikė jokio prašomų patvirtinti administravimo išlaidų pagrindimo (apie konkrečias išlaidų rūšis, jų dydžius ir pan.), taip pat nepateikė faktiškai jau patirtų administravimo išlaidų pagrindimo (kartu ir pagrindimo, kad 1 500 Eur patvirtinta sąmata jau panaudota ir yra būtina ją padidinti), taip pat kad nustatytas administratoriaus atlyginimas yra per mažas (pvz., atsižvelgiant į jau atliktų ir būsimų atliktinų veiksmų bankroto procese apimtį). BUAB „Frondita“ yra maža įmonė (priešingų duomenų nemokumo administratorius nėra pateikęs), todėl tokios bendrovės bankroto proceso nėra pagrindo laikyti ypatingai didelės apimties ir sudėtingu. Teismo ir kreditorių susirinkimo patvirtinta BUAB „Frondita“ administravimo išlaidų sąmata atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintus rekomendacinio pobūdžio administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų dydžius. Nors administravimo išlaidų sąmata pagal savo pobūdį yra tam tikras būsimų išlaidų planavimas ir dėl šios priežasties negali būti preciziškai tiksli, tai nereiškia, kad bankroto administratorius gali grįsti administravimo išlaidų sąmatą vien spėjimais apie galimus veiksmus ir (ar) reikalauti patvirtinti maksimaliai dideles administravimo išlaidų sąmatos ribas. Nepagrįstai didelės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas prieštarautų bankrutuojančios įmonės kreditorių turtiniams interesams (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1071-823/2016).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtinti tik rekomendacinio pobūdžio administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų dydžiai, kurie nei teismui, nei kreditorių susirinkimui nėra privalomi, todėl kiekvienu atveju tvirtinant administravimo išlaidas ir administratoriaus atlyginimą reikia įvertinti faktines aplinkybes, faktines darbų apimtis, bankroto procedūrų sudėtingumą, o ne vien automatiškai vadovautis rekomendacinio pobūdžio dydžiais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-649-370/2017).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, kad 2021 m. gegužės 27 d. BUAB „Frondita“ kreditorių susirinkimo nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu yra pagrįstas, todėl jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pastebėtina, kad nemokumo administratorius turi teisę, pateikęs rašytinius įrodymus ir argumentus, pakartotinai siūlyti kreditorių susirinkimui svarstyti klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo (padidinimo).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos BUAB „Frondita“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus UAB „Reniva“, skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų 1-uoju ir 2-uoju darbotvarkės klausimais panaikinimo tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2021 m. gegužės 27 d. BUAB „Frondita“ kreditorių susirinkimo nutarimą 1-uoju darbotvarkės klausimu.

2021 m. gegužės 27 d. BUAB „Frondita“ kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu palikti nepakeistą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.