- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-27
- Bylos Nr.
- 2-4358-776/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03250-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- notarei Birutei Šatienei, P. V.
- Trečiasis asmuo
- S. S., VĮ „Registrų centras“
- Advokatai
- Eglė Gecevičė
- Kategorijos
- 2.4.1.3Paveldėjimas pagal įstatymą
dalyvaujant atsakovams notarei Birutei Šatienei ir P. V., atsakovo P. V. atstovei advokatei Eglei Gecevičei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams notarei Birutei Šatienei ir P. V. bei tretiesiems asmenims S. S. ir VĮ „Registrų centras“ dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atnaujinti praleistą Z. R. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo terminą ir panaikinti Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarės Birutės Šatienės 2014 m. birželio 11 d. atsakovui P. V. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. 2640) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad aplinkybės, kad jis apie savo teises paveldėti motinos palikimą sužinojo tik 2015 m. rugpjūčio mėn., o tai, kad gali ginti savo teises, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui – tik 2016 m. vasario mėn., tai, kad neturi teisinio išsilavinimo, buvo prislėgtas po savo tėvo ir motinos mirties yra svarbios priežastys atnaujinti palikimo priėmimo terminą. Ieškovo nuomone, šiuo atveju už teisinių santykių stabilumą yra svarbesnė būtinybė pašalinti jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Ieškovas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo neteisėtumą grindžia tuo, kad jis išduotas pažeidus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 2 dalį, nes ginčijamas liudijimas išduotas ketvirtos eilės įpėdiniui, nors ieškovas buvo pirmos eilės įpėdinis, kuris palikimo nei žodžiu, nei raštu nebuvo atsisakęs, o paveldėjimo teisė iš ieškovo nebuvo atimta. Ieškovo teigimu, jis nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsiliepimas
Atsakovė notarė Birutė Šatienė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, taikyti vienerių metų ieškinio senatį ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Atsakovė nesutikdama, kad ieškovo nurodytos palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys yra svarbios, nurodė, kad ieškovas apie motinos Z. R. B. mirtį žinojo, todėl žinojo ir apie palikimo atsiradimą, nepateikė įrodymų, kad jis sirgo depresija ar apatija, o teisinių žinių trūkumas negali būti pripažintas svarbia priežastimi, nes įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Atsakovė nurodė, kad ieškovas, būdamas rūpestingas, galėjo ir turėjo žinoti apie kitų įpėdinių pareiškimus dėl palikimo priėmimo, jis galėjo ir turėjo žinoti apie 2014 m. birželio 11 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas prasidėjo 2014 m. birželio 11 d. ir baigėsi 2015 m. birželio 11 d., o ieškovas, praleisdamas šį terminą, į teismą kreipėsi tik 2016 m. balandžio mėn. Atsakovės nuomone, paveldėjimo teisės liudijimas yra išduotas teisėtai, nes pirmos, antros ir trečios eilės Z. R. B. įpėdiniams nepriėmus palikimo per įstatymų nustatytą terminą, palikimas buvo laikomas nepriimtu ir pagal įstatymų nuostatas teisė paveldėti atsirado ketvirtos eilės įpėdiniui P. V..
Atsakovas P. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir taikyti vienerių metų ieškinio senatį ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas, nesutikdamas, kad ieškovas palikimo priėmimo terminą parleido dėl svarbių priežasčių, nurodė, kad ieškovas apie motinos mirtį buvo informuotas telefonu, mažai tikėtina, kad jis, būdamas kelių įmonių direktoriumi, kuriam keliami didesni reikalavimai nei vidutiniam žmogui, nesusigaudė paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o ieškovo nurodytos aplinkybės apie depresiją ir apatiją nepagrįstos ir neįrodytos. Atsakovas nurodė, kad dalį paveldėto nekilnojamojo turto dovanojimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui S. S. ir kartu su ja pagerino šį turtą, todėl termino atnaujinimas pažeistų tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens teises ir teisėtus interesus. Atsakovas nurodė, kad ieškovas apie motinos mirtį sužinojo jos mirties dieną ar kitą dieną po mirties, todėl nuo šios dienos turėtų būti skaičiuojamas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurį, atsakovo teigimu, ieškovas, kreipdamasis į teismą po trejų metų nuo motinos mirties, praleido.
Tretysis asmuo VĮ „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė sprendimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo panaikinimo priimti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
Ieškovas R. B. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovas nurodė, kad jis yra pirmos eilės įpėdinis, jis nėra atsisakęs savo teisės paveldėti, ši teisė iš jo nėra atimta. Ieškovas nurodė, kad buvo informuotas telefonu apie motinos mirtį tą pačią dieną ar sekančią dieną po jos, tačiau atsakovas neinformavo jo apie palikimą sudarantį turtą, nors tokią pareigą turėjo. Ieškovas nurodė, kad palikimo priėmimo terminą praleido, nes nuo 2000 m. gyveno (duomenys neskelbtini), su motina nebendravo su ja nebuvo artimo ryšio, nebuvo pagrindo, ką nors daryti, be to, buvo sunku apsispręsti, ar priimti palikimą. Ieškovas paaiškino, kad jam po motinos mirties buvo depresija, vidinis nuopuolis ir jis nesugebėjo protingai mąstyti.
Atsiliepimas
Atsakovė notarė Birutė Šatienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad liudijimą išdavė pagal teisės aktų reikalavimus. Atsakovė taip pat paaiškino, kad palikimo nepriėmimas sukelia tas pačias teisines pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas, todėl ieškovui, kaip pirmos eilės įpėdiniui, nesikreipus per įstatymų nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo, teisė paveldėti atsirado ketvirtos eilės įpėdiniui atsakovui. Atsakovė akcentavo, kad notaras neieško galimų palikėjo įpėdinių pagal įstatymą.
Atsakovas P. V. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Atsakovas paaiškino, kad ieškovas nesidomėjo, nelankė motinos, taip pat atsisakė dalyvauti jos laidotuvėse. Atsakovas nurodė, kad jis kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo tik ieškovui nesikreipus į notarę dėl palikimo priėmimo.
Atsakovo P. V. atstovė advokatė Eglė Gecevičė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovės nuomone, ieškovas nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido palikimo priėmimo terminą. Atstovė nurodė, kad ieškovas turėjo apsisprendimo laisvę priimti palikimą, tačiau sąmoningai teise priimti palikimą nepasinaudojo. Atstovė taip pat nurodė, kad jos atstovaujamojo ir notarės veiksmai paveldėjimo teisės procedūroje buvo teisėti. Atstovės teigimu, ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Atstovė nurodė, kad patenkinus ieškovo prašymą būtų pažeisti kitų asmenų interesai.
Trečiasis asmuo S. S. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo paaiškino, kad ji pranešė ieškovui apie motinos mirtį, niekas nuo ieškovo nieko neslėpė, o tokios pareigos pranešti apie palikėjos turtą nėra. Trečiojo asmens nuomone, ieškovo nurodytos termino praleidimo priežastys nerimtos. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovo tyla po motinos mirties reiškė palikimo atsisakymą, todėl ieškovas neteko teisės paveldėti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Dėl praleisto palikimo priėmimo termino atnaujinimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.) (redakcija, galiojusi iki 2015 m. liepos 8 d.). Įpėdinis, kreipęsis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą atnaujinti terminą palikimui priimti visų pirma grindžia tuo, kad apie savo teises paveldėti motinos palikimą sužinojo tik 2015 m. rugpjūčio mėn., kai dėl kitų teisinių veiksmų atlikimo kreipėsi į kitą notarą. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad jam apie motinos mirtį buvo pranešta telefonu tą pačią dieną ar sekančią dieną po jos. Teismo vertinimu, ieškovo argumentai, kad iš karto po motinos mirties jis nežinojo apie jam, kaip palikėjos sūnui, atsiradusią teisę priimti palikimą, yra nepagrįsti. Akivaizdu, kad ieškovas, jei būtų pakankami rūpestingas, turėjo suvokti savo teisę į palikimą po motinos mirties. Tai, kad ieškovas neatliko aktyvių veiksmų tam, kad susižinotų daugiau apie galimybę paveldėti (koks konkretus turtas ir skoliniai įsipareigojimai gali būti paveldėti), apie šios teisės tinkamą įgyvendinimą (į kokį notarą kreiptis dėl paveldėjimo), toks jo neveikimas vertintinas kaip neatidaus ir nerūpestingo asmens. Ieškovo argumentai, kad jo su motina nesiejo artimi ryšiai, nes motina jo neaugino, juo nesirūpino ir dėl to jam buvo morališkai sunku apsispręsti, ar priimti palikimą po jos mirties, pagrindžia tik tai, kad ieškovas apskritai neturėjo valios priimti palikimo. Kaip minėta, palikimo priėmimo terminas gali būti atnaujinimas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.
Ieškovas taip pat remiasi teisinio išsilavinimo neturėjimu kaip svarbia priežastimi, sutrukdžiusia priimti palikimą. Kaip teisingai pažymėjo atsakovė notarė Birutė Šatienė, įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 str.). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertintinas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui. Pripažįstant konkrečias priežastis svarbiomis, svarbus palikimą siekiančio priimti asmens elgesys, kuris vertinamas pagal tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Taigi, asmens teisinio išsilavinimo ar tokio pobūdžio žinių stoka savaime nepagrindžia palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016). Įvertinus atsakovo P. V. pateiktus duomenis, kad ieškovas yra (duomenys neskelbtini) direktorius (nuo 2010-05-14), (duomenys neskelbtini) direktorius ir (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas (duomenys neskelbtini)) direktorius (nuo 2007-11-22), akivaizdu, kad pagal savo asmenines savybes ieškovas, nors ir neturėdamas teisinio išsilavinimo, galėjo pats ar per atstovą atlikti veiksmus dėl palikimo priėmimo, o to neapdaręs elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai.
Ieškovas nurodė, kad jis jautėsi prislėgtas po savo tėvo ir motinos mirties ir kad tai buvo svarbi palikimo, atsiradusio po motinos mirties, priėmimo termino praleidimo priežastis. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovas nebuvo pajėgus įstatymų nustatytais terminais pradėti palikimo priėmimo procedūrų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo emocinė būklė buvo nestabili, o byloje esantys duomenys apie ieškovo sveikatos būklę nepatvirtina, jog jo galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po motinos mirties buvo suvaržyta. Vien tik ieškovo paaiškinimas nėra pakankamas įrodymas, galintis patvirtinti, tokią jo būklę. Ieškovas pateikė medicininių dokumentų išrašus, kurie patvirtina tik apie jo susirgimą meningitu 1983 m. ir tolesnį jo gydymą dėl šios ligos liekamųjų reiškinių. Be to, to šiais duomenimis ieškovas grindė savo sunkų moralinį apsisprendimą priimti motinos, kuri juo nesirūpino ir dėl jos kaltės jis susirgo meningitu, palikimą, bet, kaip jau minėta, palikimo priėmimo terminas gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti.
Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką pripažįstama, jog įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Pareiga notarui pranešti visiems žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims apie palikimo atsiradimą įtvirtina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.33 straipsnyje, tačiau ši pareiga jam kyla tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Sutiktina su ieškovu, kad tokiu atveju, kai įpėdiniai yra artimi giminaičiai, kitų įpėdinių pagal įstatymą informavimas reikštų solidarų bei geranorišką giminaičių elgesį ir atitiktų geros moralės normas, tačiau aplinkybė, kad gali būti turto, paveldėtino pagal įstatymą po Z. R. B. mirties, teismo vertinimu, buvo žinoma tiek ieškovui (nors konkrečių duomenų apie palikėjos turtą ieškovas ir neturėjo), tiek atsakovui P. V.. Todėl ieškovo argumentai, kad atsakovai, nepranešdami jam apie Z. R. B. palikimo priėmimą, veikė pažeisdami teisingumo ir sąžiningumo principus atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į tai, daryta išvada, kad ieškovas neįrodė, kad motinos Z. R. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl ieškovo prašymas atnaujinti praleistą palikimo priėmimo terminą atmestinas.
Dėl teisės ginčyti paveldėjimą ir ieškinio senaties termino
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
Įstatyme nustatytas terminas, per kokį laikotarpį galima priimti palikimą (CK 5.50 str. 3 d.). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą. Vienas iš pagrindų paveldėjimo teisės perėjimui paskesnės eilės įpėdiniams yra tai, jog pirmesnės eilės įpėdinis palikimo nepriėmė. Praleidus terminą palikimui priimti laikoma, kad palikimas nepriimtas, todėl po šio termino pasibaigimo, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis pareiškimu atsisako nuo palikimo, ar neišreiškia jokios valios dėl palikimo, abiem šiais atvejais atsiranda tie patys palikimo nepriėmimo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014). Tačiau, kaip teisingai nurodė ieškovas, paveldėjimo teisinis reglamentavimas prioritetą teikia pirmesnės eilės įpėdinių teisių apsaugai, tačiau tik jei teise priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą toks įpėdinis nepasinaudojo dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.), o teisę į nuosavybę riboja tokia apimtimi, kiek tai apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 2 dalyje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, kas laikytinas asmeniu, turinčiu teisę ginčyti paveldėjimą, įvertinęs santykį tarp Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, konstatavo, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 str.), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 str. 1, 2 d.) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 str.), jei teismas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu atnaujina tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009. Teismų praktika. 2009, 32). Todėl neatnaujinus praleisto termino palikimui priimti nėra teisinių prielaidų palikimo priėmimo teisei įgyvendinti, o tai lemia, kad toks asmuo nelaikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimą ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.
Nagrinėjamu atveju ieškovui R. B. praleistas palikimo priėmimo terminas neatnaujintas, todėl ieškovas neturi teisinių prielaidų Z. R. B. palikimo priėmimo teisei įgyvendinti. Tai reiškia, kad ieškovas nelaikytinas asmeniu, turinčiu teisę ginčyti atsakovo P. V. paveldėjimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8 straipsnio prasme. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2011). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neturi materialinės reikalavimo teisės ginčyti paveldėjimą, ieškovo reikalavimas panaikinti Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarės Birutės Šatienės 2014 m. birželio 11 d. atsakovui P. V. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr. 2640) atmestinas.
Kaip minėta, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo, pretenduojantis į palikimą, sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo, ieškinio senaties terminas asmeniui, pretenduojančiam į palikimą, ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškiant ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja, o šioje byloje atsakovai notarė Birutė Šatienė ir P. V. prašo ieškovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu atnaujinus įpėdiniui palikimo priėmimo terminą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8 straipsnyje nustatyto vienerių metų termino pradžia yra ta diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009. Teismų praktika. 2009, 32). Kadangi ieškovui neatnaujintas praleistas palikimo priėmimo terminas, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl ieškinio senaties termino praleidimo ar nepraleidimo teisinių pasekmių.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog pagal teisės į tinkamą teismo procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 str. 1 d. 1 p.). Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-701/2015). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra suformavęs praktiką dėl notaro procesinės padėties ginčuose dėl paveldėjimo teisinių santykių, t. y. bylose dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais bylos šalys yra įpėdiniai, o ne paveldėjimo teisės liudijimą išdavęs notaras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2008; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013). Todėl ieškinys atsakovės notarės Birutės Šatienės atžvilgiu atmestinas ir tuo pagrindu, kad notarės, kaip ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą išdavusio asmens, su ieškovu nesieja ginčo materialiniai teisiniai santykiai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovo ieškinį atmetus, atsakovui P. V. iš ieškovo priteistinos atsakovo patirtos 500,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios, teismo vertinimu, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 4,06 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteisiamos valstybei iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui P. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 4,06 Eur (keturių eurų 6 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.