Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-5120-1115/2024 pagal pareiškėjų M. P. ir P. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2024 m. spalio 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas ir teisėjo rezoliucija 2024 m. spalio 23 d. priimtas pareiškėjos M. P. (toliau – ir pareiškėja) prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-5120-1115/2024, kuriame prašoma: 1) pareiškėjos atstovui advokatui Rokui Kaireliui išduoti teismo liudijimą, suteikiantį teisę iš Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ ir Lietuvos transporto saugos administracijos gauti duomenis apie P. P. vardu registruotas kelių ir vidaus vandenų transporto priemones; 2) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-5120-1115/2024; 2) tenkinus prašymą dėl proceso atnaujinimo – sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol šalys sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Teismas nurodė, kad VMI reikalavimas į pareiškėją atsirado vėliau nei buvo priimtas ir įsiteisėjo teismo sprendimas civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės neegzistavo bylos nagrinėjimo metu, teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra pagrindas atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu pareiškėja M. P. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-5120-1115/2024 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

6. 2024 m. spalio 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas ir teisėjo rezoliucija 2024 m. spalio 23 d. priimtas pareiškėjos M. P. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-5120-1115/2024, kuriame prašoma: 1) pareiškėjos atstovui advokatui Rokui Kaireliui išduoti teismo liudijimą, suteikiantį teisę iš VĮ „Regitra“ ir Lietuvos transporto saugos administracijos gauti duomenis apie P. P. vardu registruotas kelių ir vidaus vandenų transporto priemones; 2) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-5120-1115/2024; 2) tenkinus prašymą dėl proceso atnaujinimo – sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol šalys sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

9. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė M. P. pateikė atskirąjį skundą. Nurodė, kad apeliantės ir / ar P. P. prievolė atsirado dar 2019–2021 metais, o patikrinimo aktu tik buvo konstatuotas netinkamas mokestinių įsipareigojimų 2019–2021 metais vykdymas. Kadangi prievolės VMI (nepaisant jų apimties ar pobūdžio) egzistavo šalims sudarant sutartį bei civilinės bylos Nr. e2YT-5120-1115/2024 nagrinėjimo metu, šalys sutartyje privalėjo aptarti minėtų prievolių padalinimo klausimą, o VMI turėjo būti įtraukta į bylos nagrinėjimą. Su prašymu dėl santuokos nutraukimo į bylą buvo pateikti tik atskiri Kelių transporto priemonių registro išrašai. Duomenų apie tai, kiek P. P. vardu buvo iš viso registruota transporto priemonių, byloje nėra, todėl negalima spręsti ar teismui buvo pateikta informacija apie visas P. P. vardu registruotas transporto priemones. Duomenys iš vidaus vandenų laivų registro į santuokos nutraukimo bylą apskritai nebuvo teikti, o apeliantės atstovo prašymas išduoti teismo liudijimą šiems duomenims gauti liko neišspręstas, tuo apribojant apeliantei procesines galimybes gauti reikšmingus bylai įrodymus. Tokia transporto priemonė kaip vandens motociklas nėra naudojama kaip kasdieninė susiekimo priemonė, todėl akivaizdu, kad apeliantė galėjo nežinoti (ir nežinojo) kokiu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar pan.) valdo minėtą turtą. Apeliantės buvęs sutuoktinis P. P. vieną iš dviejų santuokoje (2021 m. liepos 27 d.) įgytų butų Gruzijoje (Sakartvele) 2024 m. liepos 23 d. pardavė, kitą – ketina parduoti, kadangi yra patalpinęs skelbimą socialiniame tinkle. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje, jei būtų atnaujintas procesas, būtų sprendžiamas ginčas ne dėl daiktinių teisių į užsienyje esantį nekilnojamąją turtą, o dėl kompensacijos už santuokoje įgyto turto pardavimą priteisimo. Toks ginčas priklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai.

10. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

11. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Proceso atnaujinimo institutą galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020, 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022).

13. Vienas iš civilinio proceso atnaujinimo pagrindų yra nustatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte – tai civilinio proceso atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Vadovaujantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015, 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017). Pažymėtina, kad, jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

15. Iš apeliantės kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateiktų priedų nustatyta, kad 2024 m. liepos 24 d. VMI surašė patikrinimo aktą, kuriame nurodyta apeliantės mokestinio patikrinimo metu užfiksuota informacija bei apeliantei papildomai apskaičiuota 30 264,64 Eur mokesčių suma. Patikrinimo akte nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d. Pranešimas apie mokestinį patikrinimą Nr. (21.222 Mr) FR0663-126 buvo paskelbtas 2023 m. rugpjūčio 1 d. VMI portalo autorizuotų elektroninių paslaugų srityje, apeliantė VMI portale su dokumentu susipažino 2023 m. rugpjūčio 2 d. Be to, 2023 m. rugpjūčio 8 d. pateikė atsakymus į klausimus pateiktus Pranešime apie mokestinį patikrinimą. Akivaizdu, kad apeliantė žinojo tai, kad jos atžvilgiu atliekamas mokestinis patikrinimas. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad VMI reikalavimas į apeliantę atsirado vėliau nei buvo priimtas ir įsiteisėjo teismo sprendimas civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo metu, kai buvo nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, t. y. nuo 2024 m. kovo 19 d. iki 2024 m. balandžio 16 d., nebuvo jokio teisinio pagrindo VMI vertinti kaip apeliantės ar abiejų sutuoktinių kreditorę. Nors apeliantė nurodo, kad VMI minėtą mokestinę nepriemoką kildina iš teisinių santykių, kuriuose dalyvavo buvęs apeliantės sutuoktinis P. P., todėl šiai dienai nėra galutinai aišku, ar minėta mokestinė prievolė yra apeliantės asmeninė, ar P. P., ar bendra abiejų, tačiau minėti apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. VMI patikrinimo akte aiškiai nurodyta, kad apeliantės ir jos buvusio sutuoktinio vykdyti nekilnojamojo turto sandoriai yra abiejų sutuoktinių atsakomybė, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio nuostatomis, pajamos ir nustatytos išlaidos vertinamos abiem sutuoktiniams per pusę. Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad apeliantės nurodomi duomenys apie VMI atliktą mokestinį patikrinimą nelaikytini naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

16. Apeliantė prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad apeliantei pradėjus aiškintis dėl minėtos mokestinės prievolės pagrįstumo, taip pat tapo žinoma apie santuokos metu buvusio sutuoktinio P. P. vardu įgytą (ir nutraukiant santuoką nepadalintą) turtą – du butus Gruzijoje, iš kurių vienas po santuokos nutraukimo buvo parduotas, vandens motociklą bei kelių motociklą. Apeliantės teigimu, minėtas turtas sprendimu (ar kitokiu būdu) padalintas nebuvo, todėl egzistuoja pagrindas proceso atnaujinimui CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

17. Vadovaujantis CPK 784 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Jeigu abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų šeimos bylas nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai (CPK 784 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teismai taip pat yra kompetentingi nagrinėti šeimos bylas, jeigu abu sutuoktiniai yra užsieniečiai, bet jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (CPK 784 straipsnio 3 dalis).

18. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog šeimos bylose paprastai yra pareiškiami keli reikalavimai (pavyzdžiui, nutraukti santuoką ir padalyti bendrą turtą; nustatyti tėvystę, vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką ir priteisti išlaikymą), teismas, gavęs ieškinį, visų pirma turi kiekvienam jų (reikalavimų) atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementą, susijusią valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytiną teisės aktą. Taigi, esant pareikštiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai. Tuo pagrindu kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nesuponuoja galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016). Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės atskirojo skundo argumentus, kad, šeimos byloje su tarptautiniu (užsienio) elementu esant pareikštiems ieškinio reikalavimams dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių daiktinio ir prievolinio pobūdžio teisinių pasekmių taikymo, tai, kad Lietuvos teismai turi jurisdikciją nagrinėti šeimos byloje pareikštą reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, lemia reikalavimo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo priskirtinumą Lietuvos teismams.

19. Sprendžiant, kokių teisės aktų pagrindu nustatytina jurisdikcija nagrinėti reikalavimą dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo, taikytina taisyklė, kuria remiantis tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija) nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ES), tarptautinės teisės aktus arba nacionalinės tarptautinės privatinės teisės normas. Pažymėtina, kad joks ES teisinio reguliavimo instrumentas nereglamentuoja jurisdikcijos klausimų, susijusių su sutuoktinių bendro turto padalijimu. Tokie klausimai nepatenka ir į 2007 m. spalio 30 d. Lugano konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, kuri reglamentuoja jurisdikcijos ir teismų sprendimų pripažinimo bei vykdymo klausimus civilinėse ir bylose, kylančius tarp ES valstybių narių (išskyrus Daniją) ir Europos laisvosios prekybos asociacijos narių (Norvegijos Karalystės, Islandijos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos) bei Danijos, taikymo sritį – šios konvencijos 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ji netaikoma, be kita ko, nuosavybės teisėms, susijusioms su santuokiniais ryšiais. Lietuvos Respublika ir Sakartvelas (Gruzija) nėra sudariusios dvišalės tarptautinės sutarties dėl teisinių santykių ir teisinės pagalbos civilinėse bylose. Atsižvelgiant į tai, dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos išspręsti prašymą pareikštą tarptautinį elementą turintį reikalavimą padalyti Sakartvele (Gruzijoje) esantį nekilnojamąjį turtą spręstina taikant nacionalinės tarptautinės privatinės teisės normas.

20. Remiantis CPK 786 straipsniu, išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai nagrinėja bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į CPK 786 straipsnyje įtvirtintą Lietuvos Respublikos teismų išimtinės jurisdikcijos taisyklę, taip pat tarptautinėje teisėje egzistuojančius abipusiškumo ir pagarbos principus, CPK 786 straipsnyje įtvirtintą teisės normą aiškino kaip reiškiančią ne tik tai, jog visiškai eliminuojama ne Lietuvos Respublikos teisingumo įstaigų galimybė spręsti dėl daiktinių teisių į Lietuvos Respublikoje esantį nekilnojamąjį turtą, bet taip pat ir tai, kad Lietuvos Respublikos teismai, nesant tarptautinių sutarčių (santykiuose su ES valstybėmis narėmis – ES teisės aktų), leidžiančių tai daryti, negali spręsti dėl daiktinių teisių į kitose valstybėse esantį nekilnojamąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018). Taigi, remiantis kasacinio teismo praktikoje suformuota pozicija, valstybės teisė spręsti dėl jos teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų yra išimtinė ir susijusi su jos suverenitetu, todėl Lietuvos Respublikos teismai, nesant su Sakartvelu (Gruzija) sudarytos tarptautinės sutarties, kuri leistų nuspręsti dėl asmens daiktinių teisių į Sakartvele (Gruzijoje) esantį nekilnojamąjį turtą, neturi jurisdikcijos nuspręsti dėl santuokoje įgyto Sakartvele (Gruzijoje) esančio nekilnojamojo turto padalijimo. Tačiau apeliantės teigimu, apeliantės buvęs sutuoktinis P. P. vieną iš dviejų santuokoje įgytų (2021 m. liepos 12 ir 2021 m. liepos 27 d.) butų Sakartvele (Gruzijoje) 2024 m. liepos 23 d. pardavė (nors pirkimo–pardavimo sutarties vertimas į lietuvių kalbą nepateiktas, tačiau suinteresuotas asmuo P. P. šios aplinkybės neginčija), kitą, kaip teigia pareiškėja, – ketina parduoti, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad jei būtų atnaujintas procesas, turėtų būtų sprendžiamas klausimas ne dėl daiktinių teisių į Sakartvele (Gruzijoje) esantį nekilnojamąją turtą, o dėl teisės į kompensaciją už turtą, kuriam įsigyti buvo panaudotos ir kito sutuoktinio (bendros šeimos) lėšos. Toks ginčas priklauso Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai.

21. Kasacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje. Tokia pozicija yra grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs, pavyzdžiui, išlaikymo vaikui priteisimas turtu (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas) gali turėti įtakos sprendžiant dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).

22. Nurodyta taisyklė, kad santuokos nutraukimo byloje turi būti išspręsti visi santuokos nutraukimo padarinių klausimai, reiškia ne tik tai, kad teismas, nutraukdamas šalių santuoką, turi išspręsti visus CPK 385 straipsnio 1 dalyje išvardytus klausimus, tačiau taip pat ir tai, kad šioje byloje turi būti padalytas visas buvusių sutuoktinių bendras turtas. Pagal bendrą taisyklę toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Todėl tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018). Nurodyti reikalavimai taikytini nepriklausomai nuo to, kokia santuokos nutraukimo procedūra taikoma – santuokos nutraukimas ginčo teisena (dėl kito sutuoktinio kaltės) ar ypatingąja teisena (abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ar vieno sutuoktinio prašymu).

23. Paaiškėjus, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, nes proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-916/2019). Vis dėlto šio civilinio proceso teisės instituto taikymas ne visada gali užtikrinti asmeniui veiksmingą jo galimai pažeistų teisių gynybą susiklosčius nurodytoms aplinkybėms.

24. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, proceso atnaujinimas civilinėje byloje yra galimas tik išimtiniais atvejais, todėl, siekdamas įgyvendinti šią procesinę teisę, asmuo turi įrodyti konkretų įstatyme nustatytą proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 366 straipsnis). Asmens galimybę inicijuoti proceso užbaigtoje byloje atnaujinimą riboja ir CPK 368 straipsnio nuostatos, kuriose nurodytas prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminas ir įvardytas naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus nebegali būti tenkinamas prašymas atnaujinti procesą konkrečioje byloje. Tokios įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad, pirma, sutuoktiniams, nutraukusiems santuoką ir neišsprendusiems visų su santuokiniu turtu susijusių klausimų, yra galimybė juos išspręsti atnaujinus procesą santuokos nutraukimo byloje; antra, tokios galimybės realus įgyvendinimas yra apribojamas civilinio proceso atnaujinimui keliamų reikalavimų. Tokiu atveju gali susiklostyti situacija, kai sutuoktinių (ar vieno iš jų) turtinė teisė liks neapginta, bus pažeisti teisės į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis), nuosavybės neliečiamumo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis), teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai dėl susiklosčiusios išskirtinės situacijos santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras sutuoktinių turtas, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi galimybę šį (bendro turto dalybų) klausimą išspręsti santuokos nutraukimo byloje pasinaudodami proceso atnaujinimo institutu, tačiau tuo atveju, jeigu dėl naikinamojo termino, per kurį galima paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, pabaigos nebėra objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir dėl to gali būti pažeista asmens teisė į teisminę gynybą ir nuosavybės neliečiamumą, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su bendru turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje. Tokie atvejai yra bendrosios taisyklės, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje, išimtys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018).

26. Taigi, kai santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas sutuoktinių turtas, visų pirma, turi būti vertinama galimybė šį klausimą išspręsti pasinaudojant proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo institutu, o tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių šios galimybės nėra įmanoma realizuoti, turto padalijimo klausimas gali būti sprendžiamas atskiroje byloje. Nagrinėjamu atveju apeliantės ir jos buvusio sutuoktinio santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas sutuoktinių turtas, kadangi nebuvo išspręstas teisės į kompensaciją klausimas, susijęs su apeliantės sutuoktinio santuokos metu Sakartvele (Gruzijoje) įgytu nekilnojamuoju turtu, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės suteikia pagrindą pripažinti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas.

27. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjai nepateikus duomenų apie bendrą kito sutuoktinio vardu Lietuvoje registruotą turtą (transporto priemones: vandens motociklą ir kelių motociklą), kuris, apeliantės teigimu, nutraukiant santuoką liko nepadalintas, negalima spręsti, jog toks turtas egzistavo. Apeliantė prašyme dėl proceso atnaujinimo prašė jos atstovui advokatui Rokui Kaireliui išduoti teismo liudijimą, suteikiantį teisę iš VĮ „Regitra“ ir Lietuvos transporto saugos administracijos gauti duomenis apie buvusio sutuoktinio P. P. vardu registruotas kelių ir vidaus vandenų transporto priemones, kadangi negali savarankiškai pateikti šių įrodymų dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimo. Nors apeliantė atskirajame skunde teigia, kad apeliantės prašymas išduoti teismo liudijimą duomenims gauti liko neišspręstas, tačiau apeliacinės instancijos teismas su minėtais apeliantės argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netenkindamas apeliantės prašymo dėl teismo liudijimo išdavimo nurodė, kad pareiškėjai byloje buvo atstovaujami profesionalaus teisininko (advokato), o duomenys apie transporto priemones yra prieinami iš Kelių transporto priemonių registro. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, neturi jokio pagrindo spęsti, kad šis pareiškėjos procesinis prašymas buvo išspręstas netinkamai. Kita vertus, civilinėje byloje Nr. e2YT-5120-1115/2024 atnaujinus procesą, pareiškėjai siekiant surinkti reikiamus įrodymus santuokos nutraukimo byloje, į bylą pateikus duomenis, kad jos atstovas negali gauti duomenų iš viešųjų registrų apie buvusio sutuoktinio vardu registruotas transporto priemones, neužkertamas kelias iš naujo kreiptis į teismą dėl liudijimo išdavimo (CPK 199 straipsnio 4 dalis).

28. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta, konstatuoja, kad spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą, pirmosios instancijos teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikė pernelyg formaliai, neatsižvelgdamas į šio instituto paskirtį, nepagrįstai nekonstatavo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo – naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos apeliantei bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad nėra ginčo, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti pareiškėja nėra praleidusi. Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti, atnaujinti procesą Vilniaus regiono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-5120-1115/2024 ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 370 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą Vilniaus regiono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-5120-1115/2024 bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.