- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- e2A-725-538/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00292-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- D. M., G. M.
- Ieškovas
- V. Z., S. Z.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų I. Č., A. P. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), L. Š.,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų D. M. ir G. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. Z. ir S. Z. ieškinį atsakovams D. M. ir G. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų D. M. ir G. M., P. M. atstovų pagal įstatymą, ieškovės S. Z. naudai 456,E. E. turtinės žalos ir 8 E. E. neturtinės žalos atlyginimą dėl žalos padarytos V. Z.; priteisti iš atsakovų D. M. ir G. M., atstovų pagal įstatymą P. M., ieškovės S. Z. naudai 2 E. E. jai padarytos neturtinės žalos atlyginimą; taip pat priteisti iš atsakovų D. M. ir G. M. ieškovės S. Z. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini), adresu , prie (duomenys neskelbtini) atsakovų D. M. ir G. M. (toliau – ir Atsakovai) nepilnametis sūnus P. M. sužalojo ieškovės S. Z. (toliau – ir Ieškovė) mažametį sūnų V. Z.. Teigė, kad nuvežė sūnų į priėmimo skyrių, kur buvo nustatyti (duomenys neskelbtini). Tolimesniam gydymui V. Z. buvo išsiųstas į Klaipėdos vaikų ligoninę. Sūnus jai nurodė, kad keturiese žaidė prie mokyklos su kankorėžiais, atvažiavo P. M. su draugais ir pradėjo laidyti į juos konkorėžius, jie laidė atgal. Kai jie susiruošė eiti namo P. M. draugas laikė ir tempė jį už striukės, po to P. M. jam sudavė 1 nestiprų smūgį, jis norėjo pabėgti, bet buvo pagautas ir laikomas, tada P. M. sudavė jam 3 stiprius smūgius į nosį. 2021 m. balandžio 20 d. nutarimu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato veiklos skyrius atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovės sūnaus V. Z. sumušimo, tačiau šiame nutarime aiškiai nurodyta, kad P. M. veiksmuose sulaužant V. Z. (duomenys neskelbtini) yra nusikalstamos veikos numatytos LR BK 138 str. 2 d. 1 p. (nesunkus sveikatos sutrikdymas), požymių, tačiau P. M. neturi amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų) nuo kurio atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus. 2021 m. gegužės 11 d. teismo medicinos specialistas P. P. pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad V. Z. nustatytas (duomenys neskelbtini). <...> V. Z. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas“. Pažymėjo, kad siekė geranoriškai išspręsti jos sūnui ir jai padarytos žalos atlyginimą, tačiau taikiai išspręsti žalos atlyginimo klausimą su atsakovais nepavyko. Teigė, kad P. M. tėvai turėdami pareigą užtikrinti, kad jų sūnus neatliktų teisei priešingų veiksmų - nežalotų jaunesnio vaiko šios pareigos neįvykdė, todėl yra atsakingi už savo mažamečio sūnaus padarytą žalą. Dėl patirtų sužalojimų V. Z. jautė skausmą, nepatogumus. Po sužalojimo V. Z. patyrė taip pat ir dvasinį sukrėtimą, diskomfortą, neigiamas emocijas, nes dėl skausmo sutriko jo miegas, jaučia baimę, tapo uždaresnis, mažiau pasitiki savimi ir aplinkiniais. Ieškovė patyrė didelius dvasinius išgyvenimus dėl sūnaus patirtų sužalojimų, ji viena augina sūnų. Teigė, kad ji kaip mama labai išgyveno. Vaikas miega išsižiojęs, knarkia, pradėjo šlapintis į lovą, tris dienas Klaipėdoje ligoninėje jį stebėjo, nes buvo veidas sutinęs, 1,5 val. truko operacija. Kai ėmė tamponus buvo baisinis skausmas, imant tamponus leido nuo skausmo kelis kartus vaistus. Buvo baisu matyti kaip vaikas kenčia, ji tris naktis nemiegojo. Vaikas buvo visas mėlynas, sutinęs, negalėjo išeiti į lauką, jautė skausmą. Kramtyti maisto negalėjo. Gydėsi apie mėnesį. Liko įdubimas prie nosies, (duomenys neskelbtini). Sūnus sako, kad nebėra toks koks buvo. Ji pati jautėsi tragiškai, dėl sukrėtimo negalėjo dirbti, pirko vaistus nuo streso, juos vartoja dar ir dabar. Norint atstatyti tokią nosį kokią turėjo reikia kreiptis į plastikos chirurgus. Atsižvelgiant į esančius įrodymus, patvirtinančius V. Z. sužalojimus, jų pobūdį, sunkumą, jam taikytą gydymą ir jo trukmę, patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, nepatogumus, žalą, padariusio asmens veiksmus, žalos padarymo aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laiko, kad V. Z. fizinės sveikatos sutrikdymu padaryta neturtinė žala, kurią įvertintina 10 E. E. – 8 E. E. V. Z. ir 2 E. E. V. Z. mamai S. Z..
3. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai atlygino ieškovui padarytą turtinę žalą, todėl 2021 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė atsisakė reikalavimo dėl 456,92 Eur turtinės žalos atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 5 d. ieškinį tenkino iš dalies. Civilinę bylą dėl 456,92 Eur turtinio reikalavimo nutraukė. Priteisė ieškovo V. Z. naudai solidariai iš atsakovų D. M. ir G. M. 2 E. E. neturtinę žalą. P. V. Z. neturtinę žalą uzufrukto teise pavedė tvarkyti ieškovo V. Z. įstatyminei atstovei S. Z.. P. S. Z. E. E. neturtinę žalą. P. S. Z. iš atsakovų D. M. ir G. M. iš kiekvieno po E. E. bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybės naudai iš atsakovų D. M. ir G. M. iš kiekvieno po E. E. žyminio mokesčio. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
4.1. Atmestini atsakovų argumentai, kad konflikto iniciatorius buvo nukentėjusysis V. Z.. Nukentėjusysis pripažįsta, kad jis metė iš kankorėžio atgal po to, kai į jį metė P. M.. Tačiau toks veiksmas negali būti dingstis naudoti smurtą prieš mažametį V. Z., kuris ir jaunesnis už P. M. 2 metais, ir akivaizdžiai silpnesnis fiziškai. Be to, P. M. smurtą prieš mažametį panaudojo suduodamas keturis smūgius, kas rodo tyčinius veiksmus naudojant smurtą. Toks P. M. tyčinio smurto panaudojimas sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nėra pateisinamas, todėl P. M. įstatyminiai atstovai turi prisiimti atsakomybę dėl atsiradusios žalos.
4.2. Atsakovų argumentai, kad sūnus gerai charakterizuojamas, gerai mokosi, nėra gavęs pastabų dėl netinkamo elgesio, vertintini tik kaip jų siekis tinkamai auklėti vaiką, tačiau ar rezultatai yra pasiekti tokie, kokių siekta, galima spręsti iš esmės pagal vaiko elgesį.
4.3. Dėl sužalojimų V. Z. patyrė didelius fizinius skausmus, dvasinį sukrėtimą, emocinį stresą. Sužalojimus V. Z. patyrė dėl tyčinių P. M. veiksmų. Darant tyčinį nusikaltimą prieš asmenį nukentėjusysis priverčiamas iškęsti didesnes fizines ir dvasines kančias, pažeminimą žalojimo metu, negu padarant neatsargų nusikaltimą. Po sužalojimo buvo sutinęs veidas, atlikus nosies operaciją buvo uždėtas gipsas. Buvo labai skausminga. Po įvykio patyrė bendravimo nepatogumus, nes mėnesį nėjo į mokyklą. Nosis liko su pakitimais, norint atstatyti reikalinga plastinė operacija. Po įvykio V. Z. miega išsižiojęs, knarkia.
4.4. Atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo mastą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas nustatė, kad ieškovas V. Z. patyrė 2500 Eur neturtinę žalą.
4.5. Ieškovė S. Z. viena augina, prižiūri ir auklėja sūnų V. Z.. Vaiko tėvas su sūnumi jokio ryšio nepalaiko, todėl mamos ir mažamečio sūnaus dvasinis ir fizinis ryšys yra ypač stiprus. Sužalojus V. Z., mama pati vežiojo sūnų į gydymo įstaigas. Kai vežė po sužalojimo į ligoninę matė, kad sūnus sėdėjo užvertęs galvą ir duso. Matė sūnaus kančias, sužalojimo simptomus, skausmus po sužalojimo taip pat ir po atliktų medicininių operacijų, sūnaus išgyvenimus dėl bendravimo galimybių praradimo. Dėl vaiko patiriamų išgyvenimų S. Z. kyla stresas, atsirado baimė dėl vaiko ateities, todėl akivaizdu, kad dėl įvykio mažamečio vaiko mama S. Z. taip pat patyrė neigiamų emocinių išgyvenimų, stresą ir baimę.
4.6. Nustatant neturtinės žalos dydį mamai įvertintina tai, kad byloje nėra duomenų apie tai kad mamai atsirado liga ar kitos sunkios pasekmės dėl vaiko sužalojimo. Teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nustatė ieškovei E. E. neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovai (toliau – ir apeliantai) prašo Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – sumažinti neturtinės žalos dydį ieškovui V. Z.; atmesti reikalavimą priteisti neturtinę žalą S. Z.; priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Skundžiamu sprendimu teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose atlyginant neturtinę žalą ir nusprendė priteisti daugiau nei įprasta tokio pobūdžio bylose. Atsakovų įsitikinimu, teismas šioje byloje nepakankamai išsamiai išnagrinėjo teisminę praktiką, bylos faktus skiriant neturtinę žalą nukentėjusiajam. Byloje nesant rašytinių duomenų, pagrindžiančių ieškovo įstatyminės atstovės teiginius apie patirtus didelius emocinius išgyvenimus ir sukeltus skausmingus fizinius padarinius teismas vadovavosi deklaratyviais ieškovo atstovės paaiškinimais ir tuo pagrindu priteisė ieškovui iš atsakovų 2 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
5.2. Atsakovai nagrinėjamoje byloje sutinka su teisingu, protingu, sąžiningu ir teisminę praktiką panašiose nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose atitinkančiu žalos atlyginimu nukentėjusiajam.
5.3. Teismas priimdamas sprendimą neanalizavo aplinkybių, paprastai turinčių įtakos neturtinės žalos (bausmės) skyrimui, t. y. jog P. M., po smūgių sudavimo gailėjosi savo poelgio, yra gerai charakterizuojamas tarp bendraamžių ir mokytojų, nedelsiant prisipažino tėvams ką padaręs, kartu su tėvais nuvyko į ligoninę surasti nukentėjusįjį ir civilinės bylos nagrinėjimo pradžioje padengė patirtas ieškovų turtines išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
5.4. Teismas , nors konstatavo nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, tačiau neatkreipė dėmesio į ieškovų patirtos turtinės žalos sudėtį, t. y., jog lėšos, skirtos vaiko gydymui, tesudarė tik 34,46 Eur. Iš bendros 456,92 eurų turtinės žalos, 363 eurus sudarė privataus specialisto išvados parengimas, 59,46 eurus sudarė degalai.
5.5. Atsakovų įsitikinimu teismas skirdamas V. Z. 2 500 eurų dydžio neturtinę žalą susikoncentravo tik ties ieškovo įstatyminės atstovės emociškai sustiprintais žodiniais paaiškinimais, vienpusiškai analizuojant ieškovo traumą, neanalizuojant atsakovo asmenybę/elgesį apibūdinančių aplinkybių po nusikalstamos veikos atlikimo.
Žemesnės instancijos teismas
5.6. Pats teismas sprendimu konstatavo, jog ieškovė medicininių dokumentų, patvirtinančių jos sakomas aplinkybes į bylą neteikė, tačiau tai nebuvo kliūtis skirti didesnę neturtinę žalą byloje, nei paprastai tokio pobūdžio bylose.
5.7. Ieškovės S. Z. įvardyti emociniai išgyvenimai, stresas, baimė dėl vaiko, jo vežiojimas pas gydytojus neapima tų išimtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priteisiama neturtinė žala. Akivaizdu, kad S. Z. patirti išgyvenimai nėra išimtiniai ir nepaprastai dideli, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje. Ieškovo atstovės patirti išgyvenimai buvo daugiau nepatogumai, papildomi rūpesčiai ir nerimas dėl sūnaus sveikatos, tačiau tikrai nebuvo tokio didelio masto, kad būtų galima taikyti išimtį, numatytą įstatyme, ir priteisti neturtinę žalą ne tiesiogiai nukentėjusiajam, tačiau ir artimiesiems.
5.8. Teismas šioje byloje nepakankamai išsamiai ir teisingai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisminę praktiką ir priėmė keistiną sprendimą ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
6.1. Nepagrįstai apeliaciniame skunde apeliantai remiasi nurodoma teismų praktika (civilinė byla Nr. 2-167- 979/2019, baudžiamoji byla Nr. 2K-36-895/2017, baudžiamoji byla Nr. 2K-258-699/2015, baudžiamoji byla Nr. 1-298-304/2018, baudžiamoji byla Nr. 1-1736-1009/2018), nes minėtose bylose padaryti sužalojimai nukentėjusiesiems dėl fizinio smurto panaudojimo nebuvo susiję su nosies kaulo lūžimu, nukentėjusieji nebuvo mažamečiai asmenys.
6.2. Byloje nustatyta, kad po P. M. ciniško elgesio ir smurtinių fizinių veiksmų V. Z. buvo padaryta (duomenys neskelbtini) su aplinkinėmis poodinėmis (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) iškrypimu. Dėl padarytų sužalojimų S. Z., kaip mažamečio vaiko mama, be jokios abejonės patyrė emocinius sukrėtimus ir didelius išgyvenimus.
6.3. Teismas spręsdamas, ar ieškovė (mama) patyrė neturtinę žalą dėl jos sūnui padaryto sveikatos sutrikdymo, atsižvelgė tiek į jos jau patirtus išgyvenimus (laikotarpiu, kai sūnus buvo gydomas ligoninėje); taip pat į besitęsiančius mamos išgyvenimus, nuolat matant sūnaus sužalojimų fizinius liekamuosius reiškinius (nosies pertvaros iškrypimą) ir jo išgyvenimus dėl sumažėjusių galimybių aktyviai leisti laiką ir bendrauti.
Šalies argumentai
6.4. Ieškovė nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais apelianto argumentais, jog priteisiant neturtinę žalą S. Z., teismas rėmėsi tik ieškovės deklaratyviais pasisakymais, ir kad teismas nagrinėjamoje byloje taikė išimtį.
6.5. Ieškovė buvo priversta kreiptis pažeistos teisės gynimo į teismą, dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidas, tai yra priešingai nei teigiama skunde, bylinėjimosi išlaidų atsiradimui ar išaugimui turėjo įtakos pačių atsakovų elgesys.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Faktinės aplinkybės
9. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) P. M., gim. (duomenys neskelbtini) suduodamas kumščiu į veidą sužalojo mažametį V. Z., gim. (duomenys neskelbtini) padarydamas jam (duomenys neskelbtini) su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis paakiuose bei nosies pertvarkos iškrypimu. Dėl P. M. padarytų smurtinių veiksmų V. Z. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjęs nepilnametis V. Z. ir jo mama kreipėsi į teismą prašydami priteisti žalos atlyginimą iš P. M. ir jo tėvų. Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį tenkino iš dalies.
Dėl teismo sprendimo (ne)teisėtumo
Dėl 2500Eur neturtinės žalos priteisimo ieškovui V. Z.
10. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad skundžiamu sprendimu teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose atlyginant neturtinę žalą ir nusprendė priteisti daugiau, nei įprasta tokio pobūdžio bylose. Atsakovų įsitikinimu teismas šioje byloje nepakankamai išsamiai išnagrinėjo teisminę praktiką, bylos faktus skiriant neturtinę žalą nukentėjusiajam. Byloje nesant rašytinių duomenų, pagrindžiančių ieškovo įstatyminės atstovės teiginius apie patirtus didelius emocinius išgyvenimus ir sukeltus skausmingus fizinius padarinius teismas vadovavosi deklaratyviais ieškovo atstovės paaiškinimais ir tuo pagrindu priteisė iš atsakovų 2 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Apelianto argumentai atmestini.
11. Byloje nėra ginčo, kad ieškovui atsakovo neteisėtais veiksmais buvo sutrikdyta sveikata ir kad jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl ieškovui priteistos žalos dydžio, taip pat apeliantas nesutinka su neturtinės žalos priteisimu ieškovei.
12. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.
13. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
14. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).
15. Kasacinis teismas pažymėjo, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Kita vertus, svarbu pažymėti, jog, kaip minėta, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis). Taip yra aiškinama kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).
16. Iš bylos duomenų matyti, kad V. Z. nustatytas nosies kaulų lūžis (impresija kairėje) su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis paakiuose bei nosies pertvaros iškrypimu. Sužalojimai padaryti trauminiu poveikiu kietu buku daiktu į nosies kairę pusę iki kreipimosi medicinos pagalbos, galimai nurodytu laiku, tai yra (duomenys neskelbtini) V. Z. keturis kartus sudavus į nosį. V. Z. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas, nes jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Atlikta (duomenys neskelbtini) bendrinėje nejautroje. Rekomendacija vengti karštų patalpų, karšto maisto fizinio krūvio 2 savaites, sunkaus krūvio vengti 1 mėnesį. Po sužalojimo buvo sutinęs veidas, atlikus nosies operaciją buvo uždėtas gipsas. Akivaizdu, kad ieškovas patyrė ne tik didelį fizinį skausmą, bet dvasinius išgyvenimus. Visą mėnesį nėjo į mokyklą, nosis liko su pakitimais, norint atstatyti reikalinga plastinė operacija. Po operacijos ilgai negalėjo kramtyti maisto. Po įvykio V. Z. miega išsižiojęs, knarkia. fizinio smurto panaudojimo metu V. Z. buvo tik 10 metų amžiaus, ir dėl patirto fizinio smurto, ko pasėkoje iškrypo nosies pertvara, turės ateityje vėl patirti išgyvenimus, skausmą, nes be jokios abejonės, siekiant pašalinti nosies pertvaros iškrypimą, privalės kreiptis į gydymo įstaigą veido plastinei operacijai, tai yra iškrypusios nosies pertvaros tiesinimo. Tokios operacijos kol V. Z. nesueis pilnametystė, atlikti negalima, todėl tam tikrą laiką jis turės jausti diskomfortą, nuolatinius išgyvenimus, emocinius sutrikimus, ką patiria ir šiuo metu kilus tokioms pasekmėms.
17. Pasisakydama dėl ieškovui priteisto neturtinės žalos dydžio teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Kita vertus, kaip minėta, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (CPK 4 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014). Taigi toks vertinimas lemia, jog tiek dėl artimo asmens gyvybės atėmimo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tiek dėl sveikatos sužalojimo nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).
18. Vertindama padarytos žalos mastą, teisėjų kolegija pažymi, kad sužalojimus V. Z. patyrė dėl tyčinių, brutalių P. M. veiksmų, tai yra V. Z. suduodant kumščiu į veidą net keturis kartus. Ieškovas po patirto sveikatos sutrikdymo kentė didelį fizinį skausmą, taip pat jam buvo sukelti ir dvasiniai išgyvenimai - visą mėnesį nėjo į mokyklą, buvo apribotas bendravimas su bendraamžiais, nosis liko su pakitimais, norint atstatyti reikalinga plastinė operacija.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į atsakovo neteisėtų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, neigiamus ilgalaikius fizinės bei psichinės sveikatos padarinius ieškovui, protingumo ir teisingumo principus, pripažintina, kad skundžiamu sprendimu priteista 2500 Eur suma nėra per didelė, nes ja siekiama kompensuoti patirtas neigiamas, žalingas ilgalaikes pasekmes ieškovui, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas ieškovui priteisti 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).
20. Nors apeliaciniame skunde apeliantas remiasi kasacinio teismo praktika panašiose bylose, (civilinė byla Nr. 2-167- 979/2019, baudžiamoji byla Nr. 2K-36-895/2017, baudžiamoji byla Nr. 2K-258-699/2015, baudžiamoji byla Nr. 1-298-304/2018, baudžiamoji byla Nr. 1-1736-1009/2018), tačiau nurodytose bylose situacijos nėra tapačios, be to, apelianto minimose bylose nukentėjusieji nebuvo mažamečiai asmenys.
21. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nurodė kasacinio teismo nutartis bylose, kurios išnagrinėtos prieš 3-4 metus, tačiau priteistina suma turi būti vertinama pagal dabartinę ekonominę situaciją, tai yra atsižvelgiant į infliaciją, kuri šiuo metu siekia daugiau nei 20 procentų.
22. Atmestini apelianto argumentai, kad teismas, nors konstatavo nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, tačiau neatkreipė dėmesio į ieškovų patirtos turtinės žalos sudėtį, t. y., jog lėšos, skirtos vaiko gydymui, tesudarė tik 34,46 Eur. Iš bendros 456,92 eurų turtinės žalos, 363 eurus sudarė privataus specialisto išvados parengimas, 59,46 eurus sudarė degalai.
23. Nagrinėjamu atveju vertinant neturtinės žalos dydį nėra reikšminga, kokio dydžio sumą ieškovė išleido ieškovo gydymui. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas buvo gydomas ligoninėje, taigi akivaizdu, kad ligoninėje ir buvo skiriamas atitinkamas medikamentinis gydymas, už kurį ieškovei nereikėjo mokėti, todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad lėšos, skirtos vaiko gydymui, tesudarė tik 34,46 Eur.
Dėl neturtinės žalos priteisimo S. Z.
24. Apeliantas teigia, kad ieškovės S. Z. įvardyti emociniai išgyvenimai, stresas, baimė dėl vaiko, jo vežiojimas pas gydytojus neapima tų išimtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priteisiama neturtinė žala. Akivaizdu, kad S. Z. patirti išgyvenimai nėra išimtiniai ir nepaprastai dideli. Mano, kad ieškovo atstovės patirti išgyvenimai buvo daugiau nepatogumai, papildomi rūpesčiai ir nerimas dėl sūnaus sveikatos, tačiau tikrai nebuvo tokio didelio masto ir išliekami net sūnui pasveikus, kad būtų galima taikyti išimtį, numatytą įstatyme, ir priteisti neturtinę žalą ne tiesiogiai nukentėjusiajam, tačiau ir artimiesiems.
25. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobūdis, t. y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, lemia tai, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais.
26. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu, ir kad tai pirmiausia yra asmenys, kurių santykiai yra labai glaudūs, tačiau apie tai sprendžiama kiekvienoje byloje individualiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-7-255/2005, kaip esminį kriterijų neturtinei žalai nukentėjusių dviejų vaikų tėvams atlyginti nurodė ypač didelį nukentėjusiųjų sužalojimą ir jo padarinius vaikų sveikatai, taip pat ypatingą dvasinį ir fizinį vaikų bei tėvų ryšį, kartu neatmesdama ir teisingumo kriterijaus.
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos dėl nukentėjusio vaiko tėvų teisės į neturtinės žalos atlyginimą iš esmės atitinka Konvencijos nuostatas ir praktiką; EŽTT laikosi gana rezervuotos pozicijos ir nėra linkęs primesti kompensavimo įpareigojimo netgi tose bylose, kuriose neteisėti veiksmai lėmė sunkiausius padarinius – pareiškėjo artimojo mirtį; pvz., 2009 m. sprendimas Z. prieš Latviją (No. 58447/00, 7 July 2009).
28. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas nepilnamečio vaiko mamai neturtinės žalos atlyginimą argumentavo, kad ieškovė S. Z. viena augina, prižiūri ir auklėja sūnų. Vaiko tėvas su sūnumi jokio ryšio nepalaiko, todėl mamos ir mažamečio sūnaus dvasinis ir fizinis ryšys yra ypač stiprus. Sužalojus V. Z. mama pati vežiojo sūnų į gydymo įstaigas. Kai vežė po sužalojimo į ligoninę matė, kad sūnus sėdėjo užvertęs galvą ir duso. Matė sūnaus kančias, sužalojimo simptomus, skausmus po sužalojimo taip pat ir po atliktų medicininių operacijų, sūnaus išgyvenimus dėl bendravimo galimybių praradimo.
29. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl vaiko patiriamų išgyvenimų S. Z. kyla stresas, atsirado baimė dėl vaiko ateities, todėl akivaizdu, kad dėl įvykio mažamečio vaiko mama S. Z. taip pat patyrė neigiamų emocinių išgyvenimų, stresą ir baimę.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad suprantama, jog dėl įvykio ieškovė patyrė stresą ir išgyvenimus. Tačiau, kaip minėta kasacinio teismo išaiškinimuose, nukentėjusiojo artimiesiems turi būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, išgyvenimai, pasireiškiantys dideliu neigiamu poveikiu gali būti patvirtinami pačios mamos sveikatos sutrikimu ir dėl šios priežasties jai paskirtų vaistų vartojimu. Nors ieškovė teigia, kad vartojo ir vartoja vaistus nuo streso, tačiau įprastai vaistai nuo streso išduodami tik pateikus gydytojo receptą. Ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kad kreipėsi į gydymo įstaigą ir jai buvo paskirti stresą mažinantys vaistai, todėl darytina išvada, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl patirtų išgyvenimų negali būti vertinamos kaip pagrindas taikyti įstatymo išimtis ir ieškovei priteisti neturtinės žalos atlyginimą, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovei E. E. neturtinės žalos atlyginimas priteistas nepagrįstai.
31. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovų priteistas E. E. neturtinės žalos atlyginimas naikintina, teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui priteista 2 E. E. žalos atlyginimo paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme
33. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
34. E. Ž. T. T. (toliau – EŽTT) 2013 m. liepos 18 d. sprendime byloje K. prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10, konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kitos šalies patirtų atstovavimo išlaidų prisidėjimo prie paties pareiškėjo atstovavimo išlaidų efektas buvo toks, kad jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją: tenkinus ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas ir galutinė jo gauta suma buvo sumažinta dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, nepaisant fakto, kad teismai vienodai buvo nusprendę, jog jis turi teisę į kompensaciją dėl patirtos neturtinės žalos ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014 ). Civilinis Kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-38-942/2017). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).
35. Atsižvelgiant į E. Ž.T. T. ir kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad ieškovas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, laikytina, kad jo reikalavimas yra iš esmės patenkintas. Įvertinus tai, kad byloje nustatyta, jog ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas, darytina išvada, kad byloje yra tenkinta ½ ieškovų ieškinio reikalavimų.
36. Byloje nustatyta, kad ieškovai pirmosios instancijos teisme patyrė E. E. išlaidų. Taip pat nustatyta, kad atsakovai pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis apie patirtas išlaidas: 2021 m. gegužės 27 d. sąskaita Nr.MK 42, 605 Eur sumai, 2021 m. liepos 19 d. sąskaita Nr. MK 60, 605 Eur sumai, 2021 m. gruodžio 8 d. sąskaita Nr. MK 113, 1210 Eur sumai.
37. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų 7 punktas numato, kad užmokesčio už teisinę pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės patirtos išlaidos būtinos ir pagrįstos, neviršija teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl atsižvelgiant, kad buvo tenkinta ½ ieškinio reikalavimų, ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma pirmosios instancijos teisme sudaro E. E., iš atsakovų ieškovei lygiomis dalimis priteistina E. E..
39. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje ieškinys teismui pateiktas 2021 m. birželio 16 d., atsakovo pateikta sąskaita yra 2021 m. gegužės 27 d., tai yra sąskaita išrašyta dar nesant iškeltai civilinei bylai, be to, nepateikti duomenys apie šios sąskaitos apmokėjimą, todėl išlaidos pagal šią sąskaitą nepriteistinos. Taip pat atsakovai pateikė sąskaitą Nr. 113, 1200 Eur sumai, kurioje nurodyta, kad ši sąskaita išrašyta už pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose 2021 m. lapkričio 5 d. ir 2021 m. gruodžio 8 d. Tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2021 m. lapkričio 5 d. posėdis vyko nuo 9 val. iki 10.50 val., 2021 m. gruodžio 8 d. teismo posėdis vyko nuo 10.11 val. iki 10.50 val. Atsižvelgiant į teismo posėdžių trukmę, bei į tai, kad ruošiant procesinius dokumentus atstovas turi pakankamai galimybių susipažinti su byloje esančiais procesiniais dokumentais ir papildomas pasiruošimas teismo posėdžiams nereikalingas, už atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose priteistina suma sudarytų 469,92 Eur. Už pateiktą sąskaitą 2021 m. liepos 19 d. Nr. 60 teisinės pagalbos išlaidos priteistinos. Įvertinus, kad tenkinta ½ ieškovų ieškinio reikalavimų, atsakovams pirmosios instancijos teisme iš viso priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 537,46 Eur. Atsakovei pagal sąskaitą faktūrą Nr. 60 priteistina 302,50 Eur, atsakovui pagal sąskaitą Nr. 113 priteistina 234,96 Eur.
40. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo naikintina, ieškovei iš atsakovų priteistina E. E., atsakovui G. M. priteistina 537,46 Eur. Kadangi ieškovai nuo žyminio mokesčio atleisti (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina E. E. žyminio mokesčio Valstybei.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
41. Nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovė D. M. patyrė 953 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovė patyrė 750 Eur bylinėjimosi išlaidų.
42. Tenkinus apeliacinį skundą iš dalies, tai yra ½ skundo reikalavimų, atsakovei D. M. iš ieškovės priteistina 476,50 Eur, ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 375 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei S. Z. solidariai iš atsakovų D. M. ir G. M. priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Priteisti ieškovei S. Z. iš atsakovės D. M. 425 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovei S. Z. iš atsakovo G. M. 425 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti atsakovui G. M. iš ieškovės S. Z. 234,96 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti atsakovei D. M. 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės D. M. 50 Eur žyminio mokesčio Valstybei.
Priteisti iš atsakovo G. M. 50 Eur žyminio mokesčio Valstybei.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei D. M. iš ieškovės S. Z. 476,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti ieškovei S. Z. iš atsakovo G. M. 187,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti ieškovei S. Z. iš atsakovės D. M. 187,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.