Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2018-12-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1736-1009/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-12-17Šiaulių apylinkės teismas
  2. T-629-674/2019Nutartis · 2019-05-10Šiaulių apylinkės teismas
  3. T-867-476/2019Nutartis · 2019-09-02Šiaulių apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2019-10-01Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-12-17
Bylos Nr.
1-1736-1009/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35191-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Kazlauskienė
Kaltinamasis
M. V.
Nukentėjusysis
V. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1736-1009/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35191-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.12.; 1.2.4.4.1.; 1.2.26.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.13.; 2.4.1.3 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 17 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė, sekretoriaujant Rasai Budreckienei,

dalyvaujant prokurorei Raimondai Mackevičienei,kaltinamajam M. V.,nukentėjusiajam V. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas 2015-01-23 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 6 mėn. laisvės apribojimo, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. V. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. S. sveikatą.

Veika objektyviai pasireiškė tokiu būdu:

M. V. 2018-07-14, apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, vieną kartą galva sudavė V. S. į veidą, taip sulaužydamas nosį ir padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuo savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, jis 2018-07-14, apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, vieną kartą galva sudavė V. S. į veidą, padarydamas nosies sumušimą, odos nubrozdinimą nosies nugarėlės srityje, poodinės kraujosruvas nosies ir abiejų akių vokų srityse, nosikaulio lūžį, ir nosies pertvaros iškrypimą, tuo nukentėjusiajam dėl nosikaulio lūžio sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. V. kaltu prisipažino visiškai. Jo parodymai tokie patys, kaip ir duoti ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai jis paaiškino, jog šiuo metu niekur nedirba, augina su sugyventine du nepilnamečius vaikus. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, sutiktų atlyginti 500,00 Eur neturtinei žalai, nes pats nukentėjusysois išprovokavo jo nusikalstamą veiką.

Nukentėjusysis V. S. paaiškino, kad dėl nosies sulaužymo patyrė neturtinę 2500,00 Eur žalą, o ne 3000,00 Eur, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Jis paaiškino, jog dvi savaites negalėjo išeiti iš namų ir pasirodyti viešai, nes ant veido buvo matyti kraujosrūvos, ištinęs veidas. Jis niekur nedirba. Produktų atnešdavo namo dukra. Po sužalojimo negali kvėpuoti viena nosies puse, patyrė galvos skausmus, skaudėjo apie pusantros savaitės.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško M. V. prisipažinimo jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis bei pagarsinti perskaitant BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamsis M. V. paaiškino, jog 2018-07-14 buvo pas tėvą A. V.. Po pietų, apie 15.00 val., atvyko tėvo sesuo I. K. su draugu V. S.. Visi kartu lauko pavėsinėje gėrė alkoholį. V. S. pradėjo kabinėtis prie jo, kvietė pasišnekėti. Išėjęs su V. iš lauko pavėsinės stovėjo kieme. Apie 21.30 val. stovint kieme abu surėmė galvas. Paskui vienas nuo kito atsitraukė, o jis galva trenkė V. S., pataikė į nosį. Juos išskyrė, kad daugiau nesusimuštų. Jis nemanė, kad sulaužė nosį. V. nosis buvo ir taip kreiva. Nuo smūgio ėmė bėgti iš nosies kraujas. V. S. matė pirmą kartą. Jis po įvykio V. S. davė 30,00 Eur (b. l. 77-78, 90-91).

Parodymų patikrinimo metu kaltinamsis patvirtino įtariamojo apklausos metu duotus parodymus (b. l. 96-102).

Nukentėjusysis V. S. parodė, kad 2018-07-14, apie 12.30 val., su drauge I. K. vyko pas A. V.. Nuo 14.00 val. šventė A. V. gimtadienį. Toje šventėje buvo ir M. V., kurį jis matė pirmą kartą. Gimtadienis vyko lauko pavėsinėje. Apie 21.30 val., tiksliai valandų neprisimena, jau buvo išgėręs, kai stovėjo kieme prie automobilio. Jis norėjo M. paduoti ranką. norėdamas atsisveikinti. Tuomet M. nieko nesakęs vieną kartą galva sudavė jam į veidą. Pataikė į nosį. Pradėjo bėgti kraujas. Šalia buvo M. tėvas, kuris viską matė. Po jam suduoto smūgio A. išvežė M. namo. 2018‑07-16 kreipėsi į teismo medicinos ekspertą dėl patirtų sužalojimų. Jam labai skaudėjo nosį, buvo ištinusi. Teismo medicinos ekspertas nustatė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Po eksperto apžiūrėjimo jis kreipėsi į skubios pagalbos traumų skyrių, ten peršvietus nosį nustatytas nosies kaulo lūžimas. Gydytoja liepė ateiti po dviejų trijų savaičių, spręsti dėl operacijos, gydymas dar nėra baigtas. Teismo medicinos ekspertas nenustatė tikslaus sužalojimo, kadangi nebuvo nuotraukos. Jam A. davė 30,00 Eur, kad jis galėtų nuvykti pas medikus. Jis nori, kad M. atsakytų už savo veiksmus (b. l. 40-41).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja I. K. parodė, kad 2018-07-14, apie 14.00 val., kartu su savo draugu V. S. atvyko į brolio A. V. gimtadienį. Šventė vyko lauko pavėsinėje. Apie 21.30 val., A. susiruošė vežti sūnų namo. Išėjusi iš pavėsinės kieme prie automobilio matė stovinčius M., A. ir V.. Matė, kaip M. su V. stovėjo vienas prieš kitą pusės metro atstumu. Po to staiga pamatė kaip M. galva sudavė V. į veidą. Pataikė į nosį, ji labai išsigando, todėl pribėgo prie V.. Puolė į jų tarpą, nes bijojo, kad dar kartą nesužalotų V.. Ji labai išsigando, nes niekas to nesitikėjo. Viskas įvyko labai greitai. Ji pati buvo šoke, išsigando, nes nėra tokių įvykių buvę jos gyvenime. Nėra tokių dalykų mačiusi. Pirmą kartą tokį vaizdą matė, ir jis nebuvo jai malonus. Paskui puolė suteikti pirmąją pagalbą savo draugui V., nes jam iš nosies bėgo kraujas. Po įvykio buvo didžiulis stresas, jautėsi blogai, nes suprastėjo santykiai su broliu. Dėl šio įvykio abu su draugu V. stresavo, patyrė nemalonumų (b. l. 54-55, 60-64).

Liudytojas A. V. parodė, kad 2018-07-14 šventė savo gimtadienį. Jo sesuo I. K. su draugu V. S. atvyko į šventę nekviesti. Jis šventės metu negėrė. Negeria jau 5 metus. Šventė vyko jo namo kieme lauko pavėsinėje. 21. 30 val. iš pavėsinės pakilo M. su V.. Ko jie išėjo iš pavėsinės, jis nežino, galbūt nuėjo parūkyti. Jis liko sėdėti pavėsinėje, gėrė kavą, nes buvo paruoštas saldus stalas. Sėdėdamas pavėsinėje pamatė, kad V. susiėmęs už nosies ir bėga kraujas. Jis negirdėjo, kad M. su V. konfliktuotų. M. sakė, kad V. prie jo pristojo. Jis M. pasodino į mašiną ir išvežė namo. V. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, iškeikė visus esančius. Jis pats nematė kaip buvo prakirsta V. nosis. Kaip sūnus sudavė, jis nematė. Jis būtų neleidęs tokių dalykų. 2018-07-16 jam paskambino sesuo I. ir paprašė 30,00 Eur gydymui. Po to paprašė 1000,00 Eur dėl padarytos žalos. Jis ir sūnus tokių pinigų neturi, todėl nedavė. Jam yra žinoma, kad V. yra sulaužyta nosis ir gydymas tęsiasi. V. įvykio metu buvo labai girtas. Po įvykio elgėsi agresyviai (b. l. 67-68).

2018-07-25 įvykio vietos apžiūros protokole, foto lentelėje užfiksuota įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą fotografuota, niekas nepaimta, jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (b. l. 13-17).

2018-09-18 specialisto išvadoje Nr. G 2687/2018 (02) nurodyta, kad V. S. padarytas nosies sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu nosies nugarėlės srityje, poodinės kraujosruvos nosies ir abiejų akių vokų srityse, nosikaulių lūžiu ir nosies pertvaros iškrypimu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nosies sritį. Sužalojimai galėjo būti padaryti 1 (vienu) trauminiu poveikiu į nosies sritį. V. S. padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl nosikaulio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiui (b. l. 24-25).

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikacija

Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešojoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010 ir kt.). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus tokiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį, tačiau, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį.

Nukentėjusysis V. S. nurodė, kad kaltinamasis jam sudavė smūgį į galvą ir taip sulaužė jam nosį, taip pat buvo padaryti kiti sužlaojimai nubrozdint nosis, kraujosrūvos aiejuose paakuosie, veido tinimas. Kaltinamasis M. V. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Jo paaiškinimai atitinka nukentėjusiojo, liudytojos I. K. parodymus. Teismo medicinos specialisto išvadoje yra nurodyta, kad nukentėjusiajam padarytas nosies sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu nosies nugarėlės srityje, poodinės kraujosruvos nosies ir abiejų akių vokų srityse, nosikaulių lūžiu ir nosies pertvaros iškrypimu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nosies sritį. Sužalojimai galėjo būti padaryti 1 (vienu) trauminiu poveikiu į nosies sritį. V. S. padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl nosikaulio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiui. Šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad būtent tarp kaltinamojo M. V. veiksmo – smūgio sudavimo galva į veidą - ir nukentėjusiajam kilusio padarinio – žandikaulio kairės pusės šakos lūžimo - yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam smūgį galva į veidą, smurtas buvo pakankamai intensyvus, nutrauktas tik dėl to, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį išskyrė liudytoja I. K., taip pat vėliau į pagalbą atskubėjo liudytojas A. V., kas leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis M. V. suduodamas nukentėjusiajam smūgį į veidą, numatė, kad nukentėjusiojo sveikatai neišvengiamai ar labai tikėtinai bus padaryta žala, to norėjo ir to siekė. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo M. V. tyčia buvo tiesioginė, tačiau neapibrėžta, nes norėdamas padaryti sužalojimus, jis savo sąmonėje tiksliai nedetalizavo sveikatos sutrikdymo masto. Kaltinamasis M. V. parodė, kad fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo dėl to, kad šis įžeidžiančiai kalbėjo apie šventėje dalyvavusias moteris, t. y. dėl asmeninių paskatų, todėl kaltinamojo M. V. veika dėl nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimų kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Be to, kaip jau ir buvo minėta, pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta - yra viešoji vieta. Viešoji vieta - tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Kaip matyti iš nukentėjusiojo, liudytojų, kaltinamojo parodymų kaltinamasis lauke vykusios šventės metu sudavė galva smūgį nukentėjusiajam. Tai matė liudytoja I. K., kuri buvo šokiruota, pasijuto nesaugiai. Be to, skirti kaltinamojo ir nukentėjusiojo atėjo ir A. V. užuot toliau dalyvavęs šventėje. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad viešoji tvarka buvo pažeista. Kaltinamojo veiksmai vertinti kaip įžūlūs, dėl kurių buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes buvo panaudotas fizinis smurtas. Kaltinamasis suprato, kad viešoje vietoje suduodamas smūgius nukentėjusiajam sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką. Toks kaltinamojo elgesys patvirtina jam veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio dispozicijoje, ir siekius, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Tokia kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę M. V., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nesunkius nusikaltimus, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Jis praeityje buvo teistas 1 kartą už anlaogiškos nusikalstamos veikos padarymą, turi išnykusių teistumų (b. l. 113-119), administracine tvarka nebaustas (b. l. 120), nedirba (b. l. 121), neregistruotas Darbo biržoje (b. l. 122). Taip pat atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam straipsnių sankcijose numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis skaičiuotinas nuo sankcijos vidurkio iki minimumo.

Teismas bausmes bendrina apėmimo būdu, nes nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina trečdaliu.

Civilinis ieškinys

Nukentėjusysis V. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 3000,00 Eur neturitnei žalai atlyginti. Teisminio nagrinėjimo metu ieškinio reikalvimus jis sumažino iki 2500,00 Eur, paaiškino, jog dėl patirtos traumos dvi savaites negalėjo išeiti iš namų ir pasirodyti viešai, nes ant veido buvo matyti kraujosrūvos, ištinęs veidas. Jis niekur nedirba. Produktų atnešdavo namo dukra. Po sužalojimo negali kvėpuoti viena nosies puse, patyrė galvos skausmus, skaudėjo apie pusantros savaitės.

Kaltinamasis M. V. paaiškino, jog su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, sutiktų atlyginti 500,00 Eur neturtinei žalai, nes jokio turto neturi, nedirba, su sugyventine augina du mažamečius vaikus.

Byloje nustatyta, kad kaltinamsis neturi jokio jo vardu registruoto truto, lėšų banko sąskaitose, yra nedirbantis, nors darbingas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas turi pareigą kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

Atkreipiamas dėmesys, kad kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012). Pavyzdžiui, bylose, kai nustatomas nesunkus sveikatos sužalojimas, be kita ko, reiškiasi nosies kaulų lūžiu, priteisiamos įvairios sumos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2008 – 1158,48 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012 – 2027,34 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-497/2011 – 2896,20 Eur).

Pažymėtina, jog viešosios tvarkos pažeidimo bylose LAT yra patvirtinęs kaip pagrįstai paskirtus neturtinės žalos dydžius, kurie svyruoja nuo 202,73 iki 1737,72 EUR (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-170-699/2016, 2K-605/2011, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-452/2014, 2K-473/2013). Didesnis neturtinės žalos dydis (nutartis Nr. 2K-473/2013) buvo priteistas situacijoje, kai asmeniui buvo sukelti rimtesni išliekamieji padariniai – nosies lūžis (1737,72 Eur).

Teismų praktikoje didesnis neturtinės žalos dydis nustatomas tik tokiais atvejais, kai nusikaltimo pasekmės būna tokios, kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, nustatyta invalidumo grupė.

Byloje nenustayta, kad nukentėjusiajam būtų konstatuotos sunkios pasekmės, potrauminis stresas, pvz. kuris turi būti diagnozuotas ir gydomas, nors apie tai duomenų byloje nėra, sumažėjęs darbingumas ar neįgalumo grupė. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad minėtas įvykis sukėlė atgarsį visuomenėje ar turėjo įtakos nukentėjusiojo reputacijai, o kita vertus byloje nagrinėjamo konflikto pobūdis nėra kažkuo išskirtinis ar kitų asmenų akyse galėjęs pažeminti V. S., kuris ir pats liudytojų parodymais keikėsi, elgėsi agresyviai. Nukentėjusysis nenurodė, jog po įvykio dėl sveikatos būklės būtų vartojęs vaistų. Paaiškio, jog buvo nesmagu tik dėl kraujosrūvų ir tinimo. Nukentėjusysi nurodė, kad dėl įvykio negalįs kvėpuoti viena nosies puse, tačiau svarsto, ar būtina operuotis. Pats nukentėjusysis netinkamai elgėsi konflikto metu viešoje vietoje. V. S. nebuvo nei tiek jautrus, nei sugniuždytas ar pažemintas, į šventę atvyko nekviestas.

Išdėstytos aplinkybės sudaro objektyvų pagrindą nukentėjusiajam priteisti mažesnį nei prašoma neturtinės žalos dydį – 1 000,00 Eur.

Žalą valstybinei liginių kasai kaltinamsis M. V. atlygino ikiteisminio tyrimo metu, todėl šis civilinys ieškinys nenagrinėtinas.

Nukentėjusysi taip pat prašė priteisti 170,00 Eur už advokato paslaugas, kelionės išlaidas, dydžio nedatalizavo.

BPK 106 straipsnio nuostatomis pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Teismas pažymi, jog ši baudžiamoji byla nėra nei didelės apimties, nei tam tikru aspektu sudėtinga. Būtina pažymėti ir tai, kad šiuo atveju advoaktas atstovavo nukentėjusįjį, kurio interesus gina ir prokuroras bei kuris turi teisę reikšti reikalavimus bei pasikviesti atstovą, o būtinojo jo atstovavimo šioje byloje pagrindų nėra.

Taigi įvertinus šios bylos apimtį, sprendžiamų klausimų specifiką, konstatuotina, kad 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už advokato paslaugas yra pakankama ir racionali.

BPK 105 straispnio 1 dalies nuostatomis teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Nukentėjusysis taip pat paaiškino, jog iš Kauno į Raseinius vežė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau šiuo konkrčiu atveju teismas pažymi, jog šios išlaidos nebuvo būtinos, nes nukentėjusysis pariškimą galėjo siųsti paštu arba kreiptis į bet kurį prokurorą ar ikiteisminio tyrimo įstaigą, esančias šalia jo gyvenamosios vietos, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2018-07-27 nukentėjusis buvo atvykęs į apklausą, du kartus atvykęs į teisiamuosius posėdžius, todėl teismas laiko, jog šios kelionės išlaidos yra pagrįstos ir turi būti priteistinos iš kaltinomojo, viso 37,63 Eur.

Procesinės prievartos priemonės

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktinos jam paskirtos kardomosios priemonės: dokumento paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei procesinė prievartos priemonė – nuosavybės teisės ribojimas (LR PK 139 str.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis BPK 297 straipsniu, 303 straispnio 2 dalimi, 304 - 305, 307 straipsniais teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti 12 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., per pirmus du bausmės mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Jį pripažinti katu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti 12 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., per pirmus du bausmės mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straispnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes bendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 12 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigijant per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., per pirmus du bausmės mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipniu paskirta bausmę mažinti trečdalių ir galutinę bausmę paskirti 12 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo22.00 iki 6.00 val., per pirmus du bausmės mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąsiais priemones: dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Procesinę prievartos priemonę laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš M. V. nukentėjusiajam V. S. 1000,00 Eur (vieną tūkstantį Eur 00 ct) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. V. nukentėjusiajam V. S. proceso išlaidas: 100,00 Eur (vienas šimtas Eur 00 ct) už advokato paslaugas bei 37,63 Eur kelionės išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Išaiškinti bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, kad padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.

Teisėja Sigita Kazlauskienė