- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-14
- Bylos Nr.
- 1-298-304/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-64605-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Staševičienė
- Nukentėjusysis
- I. B.
- Kaltinamasis
- A. M.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, išsilavinimas vidurinis, nevedęs, nedirbantis, gyv.(duomenys neskelbtini), teistas: Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu 2015-05-04 pagal BK 140 str. 2 d. - 2 mėn. viešųjų darbų, Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu 2016-03-24 pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. - laisvės apribojimas 4 mėn., Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu 2017-05-29 pagal BK 140 str. 2 d. - 10 parų arešto, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 3 p.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. 2017-12-09, apie 15 val., namuose, esančiuose adresu(duomenys neskelbtini), kilusio konflikto tarp jo ir jo sugyventinės I. B. metu, suėmęs I. B. kairės rankos delną ir tyčia užlauždamas pirštus, tuo padarydamas jai kairės plaštakos IV delnakaulio lūžį, poodines plaštakos kraujosruvas bei suėmęs I. B. už dešinės kojos pėdos ir ją sukdamas bei suspausdamas kojos pirštus, tuo sukeldamas savo šeimos nariui, t. y. savo sugyventinei I. B. fizinį skausmą bei dėl kairės plaštakos IV delnakaulio lūžio nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.
Kaltinamasis A. M. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad su I. B. kartu gyvena apie penkerius metus. Turi sugyvenę keturių metukų dukrą A. M., gim.(duomenys neskelbtini). Su I. B. jo santykiai yra gan problematiški. Normaliai su I. sutarė kokius 6 mėnesius nuo pažinties dienos, po to prasidėjo konfliktai, nesutarimai. I. yra labai konfliktiška, isteriška. Pykstasi dažniausiai dėl pinigų. Buvo laikotarpis kai važinėjo dirbti į Škotiją, tačiau I. tam kėlė pretenzijas, priekaištus, nenorėjo, jog išvažiuotų. Tačiau kai jis yra namuose, ji ir vėl kelia priekaištus, niekaip jai neįtinka. Neneigia, jog kartais ir savo elgesiu (kaip išėjimas pas draugų, alkoholio vartojimas) sukelia priekaištus, kurie vėliau perauga į konfliktus. Kas liečia 2017-12-09, įvykusius įvykius gali pasakyti, kad eilinį sykį tarp jo ir I. įvyko konfliktas. Dėl kokių priežasčių - nežino, tačiau mano, jog tai buvo eiliniai I. priekaištai. Ar buvo vartojęs alkoholio nepamena, mano, kad buvo blaivus. Konflikto metu I. susinervinusi puolė jį (gal norėjo jį pastumti, ar patąsyti už rūbų), jie apsistumdė ir abu nugriuvo į lovą. I. buvo isteriška, šaukė, rėkė, mosikavosi rankomis, griebė jam už veido ar už galvos. Jis nenorėdamas jog jį sužalotų ar kad jam sukeltų fizinį skausmą, čiupo jos ranką ir užlaužė pirštus. Neneigia, jog gal kiek nepaskaičiavo savo jėgų. Tačiau dėl įvykusio konflikto ir I. elgesio labai suėmė pyktis, buvo nervingas, dėl ko ir laužė jai pirštus, kad ji nusiramintų ir baigtų savo rankomis mosikuotis. Po to, kai užlaužė ranką, ji pradėjo jį spardyti. Tuomet čiupo jos koją (nežino kurią) gal ir pasuko pėdą, gal ir suspaudė neneigia to, tačiau tai darė norėdamas ją nuraminti, kad baigtų vieną kartą draskytis. Nežino, kaip baigėsi tas jų konfliktas, kai pati I. jį išvijo lauk iš savo namų. Jis išėjo pas savo mamą, kuriai 92 metai ir gyvena(duomenys neskelbtini). Kad užlauždamas rankos pirštus, lūžo pirštas jis nežinojo, taip pat nežinojo, kad I. dėl šio įvykio kreipėsi į policiją ir kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Praėjus gal 2-3 dienom po šio įvykio jis su I. susitaikė ir vėl toliau gyveno. I. nesakė, kad policijoje yra byla. Su I. šiuo metu yra susipykę ir nuo 2017-12-30 kartu nebegyvena. Šiuo metu gyvena pas savo mamą J. S., adresu (duomenys neskelbtini). Pripažįsta, kad užlauždamas pirštus ir spausdamas bei sukdamas kojos pėdą savo sugyventinei I. sukėlė fizinį skausmą ir dėl jo jai galėjo lūžti pirštas. Tačiau pirmas konfliktų nepradėjo, taip gavosi, kai norėjo sudrausminti pačią I., kuri buvo puolusi į isteriją, draskėsi, mosikavosi rankomis ir spardė kojomis.
Nukentėjusioji I. B. parodė kad 2017-12-09, būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sugyventinis A. M. būdamas pagiringas iš po vakarykščio prigėrimo pradėjo prie jos kabinėtis, ją keikti. Kilo konfliktas, jie susigrūmė, griuvo ant sofos ir jis pagriebęs kairės rankos delną, atlenkė pirštus į išorę, kas sukėlė labai stiprų fizinį skausmą, o bandydama nuo sugyventinio apsiginti bandė kojomis jį nustumti, bet jis sugriebė už dešinės kojos pėdos ir ją suko bei suspaudė kojos pirštus, paplėšė du nagus, dėl to patyrė fizinį skausmą. Nors turtinės žalos ir nepatyrė, tačiau patyrė didelius psichologinius išgyvenimus. Visą gyvenimą A. M. jai buvo blogas, pastoviai geria alkoholį, ją žemina ir pan. Nebegali daugiau taip gyventi, yra tikrai psichologiškai sugniuždyta ir nori vieną sykį savo santykiuose su A. M. padėti tašką. Dėl sužalojimų patyrė labai didelių išgyvenimų, dėl ko savo nepatogumus, psichologinius išgyvenimus įvertina 1000 eurų sumai, t. y. tokiai sumai ir reiškia civilinį ieškinį, neturtinei žalai atlyginti.
Iš 2017-12-11 įvykio vietos apžiūros protokolo bei fotolentelės Nr. 1, matyti, jog įvykio vieta yra butas, esantis(duomenys neskelbtini). Fotolentelėje Nr. 1 pateiktose nuotraukose užfiksuotas bendras kambario vaizdas, nukentėjusiosios sutinusio riešo ir pamėlusio delno vaizdas, bei sumuštos pėdos vaizdas (b. l. 9-13).
Iš Specialisto teismo mediko 2018-01-08 išvados Nr. G 41/2018 (03) matyti, kad I. B. nustatytas kairės plaštakos IV delnakaulio lūžis, poodinės plaštakos kraujosruvos. Sužalojimas atitinka užduotyje nurodytą laiką ir aplinkybes, padarytas buka jėga, paaiškinamas vienu poveikiu. I. B. padarytas delnakaulio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 34).
Iš Specialisto išvados Nr. 95TPK matyti, kad dėl A. M. diagnozuotų potrauminio sindromo, psichikos ir elgesio sutrikimo, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo, teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (b. l. 80).
Dėl veikos kvalifikacijos
Aukščiau aptarti įrodymai, įvertinus juos visumoje, patvirtina, kad kaltinamasis A. M. tyčia smurtavo prieš nukentėjusiąją I. B. ir savo veiksmais nesunkiai sutrikdė jos sveikatą, kadangi dėl I. B. kairės plaštakos IV delnakaulio lūžio, poodinės plaštakos kraujosruvos. I. B. padarytas delnakaulio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuojamo nusiklatimo padarymo pilnai įrodyta nukentėjusiosios, paties kaltinamojo parodymais, VTMT Klaipėdos skyriaus specialisto išvada. Visi šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamojo A. M. kaltė dėl I. B. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta. Ši veika priskiriama apysunkių nusikalstamų veikų kategorijai. Veika įrodyta ir nekelia abejonių, kad A. M. 2017-12-09, apie 15 val., namuose, esančiuose adresu(duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu suėmė sugyventinei I. B. už kairės rankos delno, tyčia užlaužė pirštus tuo padarydamas IV delnakaulio lūžį ir poodines kraujosruvas. Po to suėmė I. B. už dešinės kojos pėdos, ją suko ir spaudė ir tuo sukėlė savo sugyventinei fizinį skausmą. I. B. buvo padarytas nesunkus kūno sužalojimas ir sveikatos sutrikdymas. Veika kvalifikuota teisingai ir atitinka LR BK 138 str. 2 d. 3 p. veikos požymius.
Dėl bausmės skyrimo.
Įstatymas numato, kad asmuo, padaręs BK 138 str. 2 d. 3 p. numatytą nusikaltimą, baudžiamas laisvės laisvės atėmimu iki penkerių metų. BK 54 str. 1 d. ir 2 d. nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal straipsnio sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kaltinamojo A. M. padarytas nusikaltimas pagal pavojingumo laipsnį priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.), kuriuo buvo padaryta žala kito žmogaus sveikatai, kaltinamasis nusikalto veikdamas tyčia, nusikaltimas yra baigtas.
I. B. buvo padarytas nesunkus kūno sužalojimas ir sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis. A. M. teisiamas ketvirtą kartą, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 83-78). Pripažintina jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kad iš esmės pripažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios. Byloje neginčytinai nenustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl ši aplinkybė nepripažintina sunkinančia (BK 60 str.).
Skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį kaltinamajam, teismas atsižvelgia į 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; siekdamas užtikrinti, kad paskirta bausmė būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės, gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).
BK 61 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas visų pirma turi apsispręsti dėl skirtinos bausmės rūšies, o jos dydžio klausimas pradedamas spręsti nustačius bausmės rūšies vidurkį įstatymo sankcijoje. Būtina vertinti, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kiekvienos aplinkybės reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272-976/2017).
Parinkdamas bausmę kaltinamajam A. M., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną baigtinę nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios.
Individualizuodamas bausmę kaltinamajam A. M., teismas vertina tai, kad kaltinamasis yra brandaus amžiaus, nedirba, baustas administracine tvarka, teistas. Nusikalsta veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).
Parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis kritiškai įvertino savo poelgius, atsiprašė nukentėjusiosios. Nukentėjusiosios elgesys, nesusivaldymas konfliktinėse situacijose, iššaukė kaltinamojo nusikalstamus veiksmus. Vertindamas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga paskirti laisvės atėmimo bausmę nustatant mažesnės trukmės, nei sankcijose nustatytas bausmės vidurkis (BK 41 straipsnis, 54 straipsnis, 49 straipsnis).
Teismas sprendžia, kad A. M. elgesys gali būti koreguojamas neizoliavus jo nuo visuomenės. Bausmės paskirtį, numatytą BK 54 straipsnyje, teismo įsitikinimu, galima pasiekti pritaikant kaltinamajam BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Be to, teismo manymu, kaltinamojo elgesio koregavimui teigiamos įtakos turės ne prokuroro pasiūlyti nemokami darbai 60 val., o baudžiamojo poveikio priemonė įpareigojimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje skyrimas (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas), taip pat baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis) ir įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų per visą bausmės vykdymo atidėjimo terminą.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 1000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b. l. 29). Teisiamajame posėdyje ieškinį palaikė.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa, atstovaudama Valstybinės ligonių kasos interesus, pateikė civilinį ieškinį 76,87 Eur sumai už nukentėjusiajai I. B. suteiktas gydymo paslaugas (1 t., b. l. 36,37) ieškinys yra pagrįstas, įrodytas ir visiškai tenkintinas, tuo pagrindu kaltinamajam tenka pareiga atlyginti 76,87 Eur į PSDF biudžetą už nukentėjusiajai suteiktas gydymo paslaugas. Kaltinamasis ieškinio dydžio neginčijo.
Civiliniai ieškovai - Šiaulių teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius ir nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytų turtinių ir neturtinės žalos atlyginimo. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala Šiaulių teritorinei ligonių kasai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui ir nukentėjusiajai I. B. padaryta neturtinė žala kaltinamojo veiksmais. Žala, padaryta asmeniui, jo turtui, privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo (CK 6.263 str.).
Vadovaujantis LR BPK 115 str. 1 d. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje iki įrodymų tyrimo tvarkos, pareikštas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. B. civilinis ieškinys neturtinei žalai 1000 Eur ( b. l. 29) yra, įrodytas, tačiau tenkintinas dalinai, nes nusikaltimu jai padaryta žala, nors kaltinamasis nesutiko su ieškinio suma. Kaltinamais, nusikalstamais veiksmais padaręs žalą nukentėjusiajai I. B., privalo ją atlyginti (CK 6.263 str. 2 d.).
Pagal LR BPK 44 str. 10 d., 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą, susiformavusią bendrą teismų praktiką, be to, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.
Taigi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, frustraciją, nepatogumus, nerimą ir sielvartą.
Žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą ir labai skiriasi nuo turtinės žalos - nėra apčiuopiama ir kažkokiu būdu apskaitoma. Todėl, civilinėje teisėje egzistuojantis visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), veikiantis turtinės žalos atlyginimo atveju, tampa sunkiai įgyvendinamu neturtinės žalos atvejais. Pastaroji yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai įmanoma įvertinti bei kompensuoti materialiai. Tokios kompensacijos paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (2006 m. rugpjūčio 19 d. LR Konstitucinio Teismo nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-469 (2007 m. lapkričio 6 d. nutartis) pasisakė, kad pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeminimo faktas. Neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (2003 m. vasario 24 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2003). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas, kuriuo gali būti asmuo, manantis, kad pažeista jo neturtinė vertybė. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. B. pilnai įrodė neturtinės žalos egzistavimą. Tačiau ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas prašomas neturtinės žalos atlyginimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime dažnai yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
Iš susiformavusios teismų praktikos, neturtinės žalos dydis turi būti mažintinas, nes kaip jau minėta, teisės pažeidimo pripažinimas kaltinamajam jau yra teisinga satisfakcija už nukentėjusiojo patirtą skriaudą. Atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį – yra nedirbantis, patirtos neturtinės žalos dydį bei pačios nukentėjusiosios veiksmus dalyvaujant konflikte ir laikantis teismų praktikos bylose dėl analogiškų sužalojimų ir patirtos skriaudos, neturtinė žala mažintina.
Telšių AVPK M2018-01-02 nutarimu A. M. buvo sulaikytas 2018-01-02 17 val. 06 min., paleistas į laisvę 2018-01-03 10 val. 08 min. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu į paskirtą bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 1 (vieną) sulaikymo dieną.
2018-01-03 prokuroro nutarimu A. M. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintina (b. l. 99,100).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 304-307 str. str.,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p. ir skirti laisvės atėmimo bausmę - 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatomis bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų per visą bausmės vykdymo atidėjimo terminą, per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu į paskirtą bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 1 (vieną) sulaikymo dieną.
Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinių ligonių kasų civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žalos gavėjui Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 76,87 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 87 ct) (Europos aikštė 1, 03505 - Vilnius, įm. kodas 191351679, sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbankas“, AB, banko kodas 7300) už I. B. gydymą.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. B. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti patenkinti dalinai ir priteisti iš nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žalos gavėjai I. B., 300 eurų (tris šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Kaltinamajam A. M. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.