Tauragės apylinkės teismo sprendimas, e2-44-761/2022

Teismas: Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-05-05
Bylos Nr.: e2-44-761/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-42-3-00292-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Osvaldas Briedis
Ieškovas: V. Z., S. Z.
Atsakovas: P. M., D. M., G. M.
Advokatai: Irmantas Balčiūnas, Mindaugas Kazlauskas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-44-761/2022Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00292-2021-9Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.2; 2.6.10.5.2.16; 3.2.6.1; 3.2.3.8 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 5 d.Šilalė

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėjas Osvaldas Briedis,sekretoriaujant Virginijai Makarienei,

dalyvaujant ieškovei ir ieškovo V. Z. atstovei S. Z., jų atstovui advokatui Irmantui Balčiūnui,

atsakovo P. M. atstovams D. M. ir G. M. jų atstovui advokatui Mindaugui Kazlauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. Z. ir S. Z. ieškinį atsakovams D. M. ir G. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovai pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų D. M. ir G. M., atstovų pagal įstatymą P. M., ieškovės S. Z. naudai 456,92 Eur turtinės žalos ir 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl žalos padarytos V. Z.; priteisti iš atsakovų D. M. ir G. M., atstovų pagal įstatymą P. M., ieškovės S. Z. naudai 2.000,00 Eur jai padarytos neturtinės žalos atlyginimą; taip pat priteisti iš atsakovų D. M. ir G. M. ieškovės S. Z. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisiniu paslaugų teikimu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai atlygino Ieškovui padarytą turtinę žalą, todėl 2021-11-05 teismo posėdžio metu Ieškovo atstovė atsisakė reikalavimo dėl 456,92 Eur turtinės žalos atlyginimo.

1.1. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė bei teismo posėdžio metu ji ir jos atstovas advokatas I. Balčiūnas paaiškino, kad 2021-04-16, apie 17:30 val. adresu (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) mokyklos atsakovų D. M. ir G. M. (toliau - Atsakovai) nepilnametis sūnus P. M. sužalojo ieškovės S. Z. (toliau - Ieškovė) mažametį sūnų V. Z..

1.2. 2021-04-16 S. Z. buvo darbe, apie 18 val. grįžo namo. Išvedusi šunį lauke, sutiko sūnų, jį parvedė draugas R. P.. Vaikas buvo veidą užsidengęs. Nuvežė sūnų į priėmimo skyrių, peršvietė, nustatė lūžius akiduobės ir nosies pertvaros. Tolimesniam gydymui V. Z. buvo išsiųstas į Klaipėdos vaikų ligoninę. Šeimos gydytojas, be kita ko, nustatė, kad nosis patinusi, deformuota, palpuojant skausminga. Atvykusi policiją, apklausė dėl įvykio. Sūnus P. jai sakė, kad keturiese žaidė prie mokyklos su kankorėžiais, atvažiavo P. M. su draugais ir pradėjo laidyti į juos konkorėžius, jie laidė atgal. Kai jie susiruošė eiti namo P. M. draugas laikė ir tempė jį už striukės, po to P. M. jam sudavė 1 nestiprų smūgį, tada bėgo, bet buvo pagautas ir laikomas, tada P. M. sudavė jam 3 stiprius smūgius į nosį. P. M. lanko karate būrelį, yra vyresnis už V. Z. 2 m metais, stambesnio kūno sudėjimo. Po įvykio Ieškovė savo sūnų nuvežė į VŠĮ Šilalės rajono ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. Į ligoninės Priėmimo skyrių atvyko ir M., bet jie nepriėjo prie jos sūnaus, nesidomėjo jos net neatsiprašė, be to policijoje pareiškė, kad ji buvo girta.

1.3. 2021-04-20 nutarimu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato veiklos skyrius atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Ieškovės sūnaus V. Z. sumušimo (Priedas Nr. 2). Tačiau šiame nutarime aiškiai nurodyta, kad: „iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad P. M. veiksmuose sulaužant V. Z. nosies kaulą yra nusikalstamos veikos numatytos LR BK 138 str. 2 d. 1 p. (nesunkus sveikatos sutrikdymas), požymių, tačiau P. M. neturi amžiaus (16 metų) nuo kurio atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, todėl yra reikalinga priimti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“.

1.4. 2021-05-11 Teismo medicinos specialistas P. P., pateikė išvadą Nr. 0043/21, kurioje nurodė: „V. Z. nustatytas nosies kaulų lūžis (impresija kairėje) su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis paakiuose bei nosies pertvarkos iškrypimu. <...> V. Z. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas“.

1.5. Ieškovė siekė geranoriškai išspręsti jos sūnui ir jai padarytos žalos atlyginimą, tačiau taikiai išspręsti žalos atlyginimo klausimą su Atsakovais nepavyko.

1.6. Po įvykio Atsakovai pripažino, kad jų sūnus P. M. sumušė V. Z.. Mažametis P. M., gim. (duomenys neskelbtini), sumušdamas V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), padarė neteisėtus veiksmus. Žalos padarymo metu, t. y. 2021-04-16, P. M., gim. (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini) metų, todėl jis kaip neveiksnus asmuo (CK 2.7 str.) negali būti civilinės atsakomybės subjektu. CK 6.275 str. 1 d. nurodyta, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tėvų kaltę už nepilnamečius vaikus iki 14 metų įstatymas preziumuoja (CK 6.248 str. 1 d.), todėl pats žalos padarymo faktas suponuoja prielaidą, kad tėvų kaltė visuomet yra. Tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro žalą, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t. y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus, ir CK 6.275 str. 1 d. taikymui pakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiksmą.

1.7. P. M. tėvai turėdami pareigą užtikrinti, kad jų sūnus neatliktų teisei priešingą veiksmą - nežalotų jaunesnio vaiko, nesukoregavo vaiko elgesio taip, kad šis elgtųsi tinkamai ir nesmurtautų kito vaiko atžvilgiu, šios pareigos neįvykdė, todėl yra atsakingi už savo mažamečio sūnaus padarytą žalą.

1.8. Dėl P. M. veiksmų V. Z. nustatytas nosies kaulų lūžis su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis paakiuose bei nosies pertvarkos iškrypimu. V. Z. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas, jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Dėl patirtų sužalojimų V. Z. jautė skausmą, nepatogumus. Po sužalojimo V. Z. patyrė taip pat ir dvasinį sukrėtimą, diskomfortą, neigiamas emocijas, nes dėl skausmo sutriko jo miegas, jaučia baimę, tapo uždaresnis, mažiau pasitikimi savimi ir aplinkiniais. Ieškovė patyrė didelius dvasinius išgyvenimus dėl sūnaus patirtų sužalojimų, kadangi tai buvo pirmasis ir vienintelis toks įvykis, Atsakovai, siekdami įrodyti, jog Ieškovai prašo per didelės neturtinės žalos, turėtų pateikti įrodymus, patvirtinančius jų sunkią finansinę padėtį. Šiuo atveju, Atsakovai, tokių įrodymų nepateikdami byloje, patvirtina galintys prašomą sumą išmokėti. Atsakovai visiškai nesigaili dėl įvykusio nutikimo. Ieškovė su sūnumi lankėsi pas psichologę, sūnui yra paskirti vaistai „Flux“ nuotaikai pakelti. Vaikas nebėra toks koks buvo, išgyvena viską savyje.

1.9. Ieškovė S. Z. viena augina V. Z.. Ji kaip mama labai išgyveno, vaikas miega išsižiojęs, knarkia, ką ji išgyveno to nelinkėtų niekam. Vaikas pradėjo šlapintis į lovą. Iki to įvykio jis niekada nesišlapino į lovą. Tris dienas Klaipėdoje ligoninėje juos stebėjo, nes buvo veidas sutinęs. Buvo labai skausminga. Pusantros valandos truko operacija. Kai ėmė tamponus buvo baisinis skausmas, imant tamponus leido nuo skausmo kelis kartus vaistus. Tai buvo baisu matyti kaip vaikas kenčia, dėl ko ji tris naktis buvo be miego. Vaikas buvo visas mėlinas, sutinęs, negalėjo išeiti į lauką, jautė skausmą. Kramtyti maisto negalėjo. Mėnuo gydymosi laikotarpis. Po to mėnesio jis bijodavo toliau nuo kiemo nueiti. Iki tol knarkimo nebuvo, dabar knarkia, miega daugiau išsižiojęs. Liko įdubimas prie nosies, nosis kreiva. Sūnus sako, kad nebėra toks koks buvo. Ji pati jautėsi, tragiškai, siaubingai, sunku papasakoti ką išgyveno, jai reikėjo eiti į darbą, bet nepadirbo, pirko vaistus nuo streso juos dar ir dabar naudoja. Kaip ji turi jaustis kai vaikas šlapinasi į lovą, pats vaikas jaučiasi blogai, nes jam gėda. Vaikas patyrė didelį stresą, šoką, jis pasakė, kad buvo visiškai nekaltas. Jai pasakojo ne tik sūnus, bet ir jo draugai. Po įvykio 2 savaites nėjo į mokyklą, paskui buvo operacija, buvo uždėtas gipsas. Iš viso mėnesį laiko nėjo į mokyklą dėl sužalojimo. Gipsas buvo uždėtas 2 savaites. Norint atstatyti tokią nosį kokią turėjo, reikia kreiptis pas plastikos chirurgus. Sūnus turi daug draugų, ir nei su vienu nėra susipykęs. Kaimynai irgi sako, kad jos sūnus geras vaikas, mandagus. Nėra sūnus nieko sumušęs, ar kažką sudaužęs. Neturėjo su sūnum jokių problemų. Mokytoja ir M. yra šeimos draugai. M. su mokytoja nori pažeminti jos vaiką, padaryti, kad patys yra kalti.

1.10. S. Z. paaiškino, kad ji yra vieniša, jos pajamos mažos. dirba pardavėja ir valytoja, jos pajamos apie 800 eurų. Viena augina V. 2 vaikai pilnamečiai. Socialinė parama, nes gauna maisto produktus, vaikas gauna nemokamą maitinimą. Turtinei jos padėčiai ši nelaimė apvertė viską aukštyn kojomis. Reikalingi vaistai nuo streso, dėl vaiko jai kyla stresas, nežino kas gali atsitikti, bijo. Gal yra koks keršto planas. Neturtinė žala, jos neįmanoma apskaičiuoti, tų išgyvenimų. M. gyvena geriau negu ji. Moka atstovui už teisines paslaugas, suruošint dokumentus, atstovavimą teisme. 1500 eurų jai didelė suma, jai pinigų ir vaikai davė ir skolinosi.

1.11. Atsižvelgiant į esančius įrodymus, patvirtinančius V. Z. sužalojimus, jų pobūdį, sunkumą, jam taikytą gydymą ir jo trukmę, patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, nepatogumus, žalą, padariusio asmens veiksmus, žalos padarymo aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laiko, kad V. Z. fizinės sveikatos sutrikdymu padaryta neturtinė žala, kurią įvertintina 10.000,00 Eur - 8.000,00 Eur V. Z. ir 2.000,00 Eur V. Z. mamai S. Z..

2. Atsakovai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu ieškinio dalį dėl turinės žalos atlyginimo pripažino ir teisminio nagrinėjimo metu ją atlygino. Ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo prašo atmesti.

2.1. 2021 04 16 dieną atsakovas P. M. tėvams prisipažino, jog vienam iš matymo pažįstamam berniukui, tarpusavio konflikto metu, suduodamas kumščiu į veidą galimai sulaužė nosį.

Šalies argumentai

2.2. Ieškovai ieškiniu nurodo, jog V. Z. po sužalojimo patyrė dvasinį sukrėtimą, diskomfortą, neigiamas emocijas, sutriko jo miegas, jaučia baimę, mažiau pasitiki savimi ir aplinkiniais. Tačiau objektyvių duomenų byloje nėra, jog dėl P. M. veiksmų nukentėjusiajam būtų prireikę psichologinės pagalbos.

2.3. Vertinant neturtinės žalos ieškovai sąmoningai nutyli aplinkybę, jog P. M. sužeidė V. Z. abipusio konflikto metu. Ši aplinkybė užfiksuota ir policijos protokoluose. Pažymėtina tai, jog P. M. nėra linkęs konfliktuoti, tokiose muštynėse dalyvavo pirmą kartą, išprovokuotas paties V. Z., kuris, dar būdamas trečioje klasėje jau užgauliojo silpnesnius už save, juos provokuoja, mėto daiktus. Mokykla V. Z. charakterizuoja kaip „blogųjų“ vaikų lyderį klasėje, jam trūksta pareigingumo ir motyvacijos, nuolatos gauna pastabas iš mokytojų. Todėl pats ieškovas yra linkęs į delinkventinį elgesį, kitų vaikų provokacijas.Tuo tarpu P. M. yra visiškai priešinga asmenybė - mokosi gerais pažymiais, yra nekonfliktiškas, stropus, pavyzdys kitiems mokiniams, dažnai gauna iš mokytojų pagyrimus, pastabų dėl netinkamo elgesio nėra gavęs.

2.4. Atsakovai savo kaltę pripažįsta ir jos neneigia, tačiau paaiškėjus aplinkybėms, jog pats V. Z. dar nuo trečios klasės jau ya linkęs į destruktyvų elgesį, jog šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų grupę, ji buvo stebima Šilalės rajono savivaldybės Turto ir socialinės paramos skyriaus, buvo teikiama socialinė pagalba. Šių aplinkybių kontekstas kelia pagrįstų abejonių dėl pačios ieškovės S. Z. tinkamo savo vaiko auklėjimo ir tinkamų psichologinių sąlygų užtikrinimo mažamečiam vaikui. Šių aplinkybių kontekste, įvertinus vaikų charakteristikas, P. M. kaltės pripažinimą, ilgalaikių sveikatos padarinių nebuvimą, aplinkybę, jog sužalojimas vyko abipusio konflikto metu nukentėjusiam išprovokavus P. M., ieškovų ieškinys dalyje dėl 10000 eurų neturtinės žalos priteisimo atmestinas. Atsakovų įsitikinimu 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimas yra neteisingas balansas tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių, yra akivaizdžiai per didelis, kadangi neturtinės žalos priteisimas negali virsti siekiu pagerinti savo turtinę padėtį atsakovų sąskaita.

Atsiliepimas

2.5. Atsakovai mano, kad teismas nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą ir kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Atsakovai neneigia, jog P. M. sudavė V. Z., tačiau būtent tai, kokia asmenybė yra atsakovas, (jog galimai pats išprovokavo P. M.) bei kokia ieškovas, kokie buvo atsakovo veiksmai po smūgio sudavimo (jog atsakovas iškart pripažino kaltę, kartu su tėvais iškart nuvažiavo į ligoninę susirasti nukentėjusįjį), jog atsakovas į tokias muštynes pateko pirmą kartą, sudaro pagrindą lengvinti atsakovo atsakomybę.

Šalies argumentai

2.6. S. Z. ieškiniu prašo priteisti jai 2000 eurų neturtinės žalos, nedetalizuojant jos patirtų išskirtinai sunkių emocinių išgyvenimu. Atsakovų įsitikinimu toks prašymas yra atmestinas. Su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims neturtinės žalos atlyginimo pagrindas yra išimtinės aplinkybės kaip patirti nepaprastai dideli išgyvenimai bei itin glaudus, asmeninis, emocinis ir ypatingas tarpusavio ryšys. ne bet koks susirūpinimas ar nerimas traktuotinas kaip neturtinės žalos atsiradimo faktas. Rūpesčiai ginant savo teises yra įprasta ir neišvengiama būtinybė. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasiniu sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

3. Byloje nustatyta, kad 2021 m. balandžio 16 d. apie 17.30 val. prie (duomenys neskelbtini), mažametis P. M., gim. (duomenys neskelbtini). suduodamas kumščiu į veidą sužalojo mažametį V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), padarydamas jam nosies kaulų lūžį (impresija kairėje) su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis paakiuose bei nosies pertvarkos iškrypimu. Dėl P. M. padarytų smurtinių veiksmų V. Z. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas“.

Dėl V. Z. sužalojimo aplinkybių

4. Šalys pripažįsta faktą, kad 2021 m. balandžio 16 d. atsakovas mažametis P. M., sužalojo mažametį V. Z.. Tačiau šalys skirtingai vertina kas buvo panaudoto smurto iniciatorius. Ieškovė nurodo, kad iš sūnaus V. paaiškinimų jai žinoma, kad sūnus su draugais keturiese prie mokyklos žaidė su konkorėžiais. Atvažiavo P. M. su draugais ir pradėjo laidyti į juos konkorėžius, jie laidė atgal. Kai V. su draugais susiruošė eiti namo, P. sudavė jam vieną nestiprų smūgį į nosį. Kai gavo vieną smūgį sūnus bėgo, bet jis buvo pagautas ir laikomas už striukės, o tada P. sudavė 3 stiprius smūgius į nosį.

5. Pagal atsakovo P. M. įstatyminių atstovų D. M. ir G. M. paaiškinimus konfliktas prasidėjo iš V. Z. pusės, nes jis pirmasis pradėjo mėtytis konkorėžiais, po to spyrė jų sūnui. Sūnus sakė kad jis ėjo su draugų kompanija, viskas iš pradžių vyko draugiškai, mėtėsi konkorėžiais. Sūnaus kompanija nenorėjo su jais žaisti, tokioje situacijoje jie pradėjo gaudytis, P. sugavo V., tada V. jam įspyrė. Sūnus iš karto paskambino G. M. ir jie aplankė nukentėjusyjį ligoninėje, norėjo padėti, bet S. Z. buvo konfliktiška ir jie išvyko. Grįžus namo iš ligoninės P. pakambino P. pasakė, kad V. sulaužė nosį.

6. 2021-04-20 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuotas V. Z. paaiškinimas dėl įvykio aplinkybių. V. Z. paaiškino, kad 2021-04-16 jis su draugais prie (duomenys neskelbtini) žaidė slėpynių. Prie jų priėjo P. M. su dviem draugais. P. pradėjo mėtyti iš konkorėžių į juos. Į jį pataikė iš konkorėžio, jis metė atgal, bet nepataikė. P. bėgdamas trenkė jam kumščiu per veidą, bet jis spėjo sukryžiuoti rankas. V. P. vėl trenkė jam kumščiu į veidą pasakė „ar verksi dabar“. P. jį nusitempė už rankos toliau nuo kitų vaikų, nors jo draugai sakė paleisti. Jo P. M. nepaleido vėl kumščiu trenkė per nosį ir sulaužė jam nosį.

7. Tauragės AVPK Šilalės r. PK G. M. 2021-04-20 apklaustas liudytoju parodė, kad 2021-04-16, apie 18.30 val., telefonu, verkdamas paskambino sūnus P. M., kuris pasakė, kad vienam iš matymo pažįstamam berniukui, per tarpusavio konfliktą, suduodamas kumščiu į veidą galimai sulaužė nosį. Sūnų parsivežė iš (duomenys neskelbtini) g., jį rado prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Sūnus pradėjo pasakoti, kad prieš pusvalandį, gal daugiau, kartu su juo buvo jo draugai bendraamžiai A. B., G. P., jie susistumdė su kitais iš matymo pažįstamais vaikais M. B., I. P., V. Z.. P. susistumdžius su kaip vėliau sužinojo V. Z., jam kumščiu sudavė į veidą ir pagal kitų vaikų nupasakojimą jį išvežė į VšĮ Šilalės rajono ligoninę. Grįžus namo jam paskambino iš priėmimo skyriaus ir pasakė, kad šiuo metu sužalota nosimi yra pristatytas vaikas V. Z.. Jam rūpėjo šio vaiko būklė, todėl su sūnumi nuvyko į priėmimo skyrių. Ten rado pristatytą V. Z., matėsi, kad jo nosies sritis yra patinusi, pamėlusi. Pripažįsta, kad sūnus P. pasielgė netinkamai, gailisi, kad taip atsitiko.

8. 2021-04-20 Tauragės AVPK Šilalės r. PK Veiklos skyriaus Nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą P. M. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pagal baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 1 p., neturint amžiaus (16 metų) nuo kurio atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus.

9. Teismo medicinos specialisto P. P. 2021-05-09 – 2021-05-11, išvada Nr. 0043/21, nustatyta, kad V. Z. nustatytas nosies kaulų lūžis (impresija kairėje) su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis paakiuose bei nosies pertvaros iškrypimu. Sužalojimai padaryti trauminiu poveikiu kietu buku daiktu į nosies kairę pusę iki kreipimosi medicinos pagalbos, galimai nurodytu laiku, tai yra 2021 m. balandžio 16 d. apie 17.30 val. V. Z. keturis kartus sudavus į nosį. V. Z. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas, nes jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

10. Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatą, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

11. Kasacinio teismo praktika aiškinant pirmiau nurodytas proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015); 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą).

12. Įvertinus 4-9 punktuose aptartų įrodymų visumą atmestini atsakovų argumentai, kad konflikto iniciatorius buvo nukentėjusysis V. Z.. Nukentėjusysis pripažįsta, kad jis metė iš konkorežio atgal po to kai į jį metė P. M.. Tačiau toks veiksmas negali būti dingstis naudoti smurtą prieš mažametį V. Z., kuris be to ir jaunesnis už P. M. dviem metams, tai yra akivaizdžiai silpnesnis fiziškai. P. M. smurtą prieš mažametį panaudojo suduodamas keturis smūgius, kas rodo tyčinius veiksmus naudojant smurtą.

Dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo už mažamečio padarytą žalą

13. Pareiga atlyginti žalą įtvirtinta įstatyme CK 6.263 straipsnyje. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (1 dalis). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (2 dalis). Atsakyti pagal deliktinės atsakomybės taisykles gali tik asmenys, kurie sugeba valdyti savo veiksmus ir tinkamai įvertinti tokiais veiksmais sukeliamas teisines pasekmes. Asmuo iki keturiolikos metų yra neveiksnus (CK 2.7 straipsnis).

14. Įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą (CK 6.263 straipsnio 3 dalis). Šioje normoje įtvirtinta netiesioginė deliktinė atsakomybė, t. y. asmens civilinė prievolė atlyginti žalą, padarytą ne tiesiogiai jo paties, bet kitų asmenų. Tokia atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai žalą padaro nepilnamečiai iki keturiolikos metų. Nagrinėjamu atveju deliktinės atsakomybės subjektai yra nepilnamečio iki keturiolikos metų P. M. tėvai D. M. ir G. M., atsakantys už savo sūnaus ieškovės sūnui padarytą žalą. Pagal CK 6.275 straipsnio 1 dalį už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

15. Tėvų civilinė atsakomybė už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą žalą atsiranda esant jų kaltei. Tėvų kaltė, skirtingai nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Ši įstatyme įtvirtinta prezumpcija lemia ir įrodinėjimo naštos paskirstymo ypatumus, todėl tai, kad nėra jų kaltės, nagrinėjamu atveju privalo įrodyti atsakovai (nepilnamečio vaiko iki keturiolikos metų tėvai). Tėvų atsakomybės pagrindas yra kalta jų pačių veikla (veikimas ar neveikimas), pasireiškianti neveikimu ar netinkamu, nepakankamu veikimu, t. y. netinkama ir (ar) nepakankama vaiko priežiūra, neatsakingas požiūris į jo auklėjimą, tėvų valdžios nepanaudojimas ar neefektyvus jos panaudojimas, sudaręs sąlygas neteisėtam, žalą sukėlusiam vaiko elgesiui.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Iš šios konstitucinės nuostatos, inter alia (be kita ko), kildinamos prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Tėvų valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai reglamentuojami atskiruose įstatymuose.

17. Tėvų valdžios turinys atskleistas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į nustatytą tėvų valdžios turinį, o už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, nustatyta įstatymuose (CK 3.159 straipsnio 4 dalis).

18. Nagrinėjamoje byloje P. M. buvo (duomenys neskelbtini) metų, todėl jis, kaip neveiksnus asmuo (CK 2.7 str.), negali būti civilinės atsakomybės subjektu. Tam, kad atsakovams netaikyti civilinės atsakomybės už jų nepilnamečio sūnaus veiksmus būtina įrodyti, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tėvų kaltė šiuo atveju preziumuojama ir jiems tenka pareiga šią prezumpciją paneigti, t. y. įrodyti, kad jų sūnus auklėjamas tinkamai ir sūnaus elgesys tam tikroje situacijoje buvo tinkamas. Atsakovai nurodo, kad jų sūnus P. M. buvo tinkamai auklėjamas - mokosi gerais pažymiais, yra nekonfliktiškas, stropus, pavyzdys kitiems mokiniams, dažnai gauna iš mokytojų pagyrimus, pastabų dėl netinkamo elgesio nėra gavęs, nėra linkęs konfliktuoti, tokiose muštynėse dalyvavo pirmą kartą, sužeidė V. Z. abipusio konflikto metu. Šioje byloje nustačius, kad D. M. ir G. M. sūnus P. M. tyčiniais veiksmais kumščiu sudavė keturis kartus į veidą kumščiu, mažamečiui V. Z., kuris dar ir dviem metais jaunesnis ir be abejo silpnesnis, nepaneigia atskovų kaltės dėl žalos atsiradimo. Toks P. M. elgesys - intensyvaus smurto panaudojimas sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nėra tinkamas ir pateisinamas, todėl P. M. įstatyminiai atstovai turi prisiimti atsakomybę dėl atsiradusios žalos.

19. Atsakovų argumentai, kad sūnus gerai charakterizuojamas, gerai mokosi, nėra gavęs pastabų dėl netinkamo elgesio vertintini tik kaip jų siekis tinkamai auklėti vaiką, tačiau ar rezultatai yra pasiekti tokie, kokių siekta, galima spręsti iš esmės pagal vaiko elgesį. Nagrinėjamu atveju P. M. panaudojo tyčinius smurtinius veiksmus V. Z. atžvilgiu ir jį sužalojo. Todėl P. M. įstatyminiai atstovai neįrodė, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo V. Z.

20. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška.

21. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgiama ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

22. Šioje byloje ieškovės paaiškinimais, medicininiais dokumentais nustatyta, kad 2021 m. balandžio 16 d. apie 17.30 val. prie (duomenys neskelbtini) atsakovas mažametis P. M., gim. (duomenys neskelbtini) suduodamas kumščiu į veidą sužalojo mažametį V. Z., gim. (duomenys neskelbtini) padarydamas jam nosies kaulų lūžį (impresija kairėje) su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis paakiuose bei nosies pertvarkos iškrypimu. Dėl P. M. padarytų smurtinių veiksmų V. Z. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas“. Pristačius V. Z. į Klaipėdos vaikų ligoninę jam nustatyta diagnozė- nosies kaulų lūžis. Apžiūros metu nosies nugarėlė patinusi, pamėlę paakiai, nosies ašis pakrypusi. Nosies gleivinė paburkusi matosi kraujas, pertvara pakrypusi į abi puses. Nosikauliai atstatyti. Nosies ašis išsitiesino. Po savaitės 2021-04-23 išlieka nosies formos pakitimas, nosies ašis pakrypusi į dešinę, C formos. Paakiuose išlieka neryškios mėlynės. 2021-04-29 kairėje pusėje čiuopiama lūžgalio impresija. Nosies pertvara iškrypusi į kairę, išlieka nosies formos pakitimas. Atlikta nosikaulių repozicija bendrinėje nejautroje. Rekomendacija vengti karštų patalpų, karšto maisto fizinio krūvio 2 savaites, sunkaus krūviovengti 1 mėnesį.

23. Dėl sužalojimų V. Z. patyrė didelius fizinius skausmus, dvasinį sukrėtimą emocinį stresą. Sužalojimus V. Z. patyrė dėl tyčinių P. M. veiksmų. Darant tyčinį nusikaltimą prieš asmenį nukentėjusysis priverčiamas iškęsti didesnes fizines ir dvasines kančias, pažeminimą žalojimo metu, negu padarant neatsargų nusikaltimą. V. Z. sužalojimus P. M. padarė suduodamas kumščiu į veidą keturis kartus, tai yra intensyviais veiksmais. Po sužalojimo buvo sutinęs veidas. 2021-04-29 atlikus nosies operaciją buvo uždėtas gipsas. Buvo labai skausminga. Labai skaudėjo imant tamponus. Po įvykio patyrė bendravimo nepatogumus, nes mėnesį nėjo į mokyklą. Nosis liko su pakitimais, norint atstatyti reikalinga plastinė operacija. Po įvykio V. Z. miega išsižiojęs, knarkia. Po operacijos ilgai negalėjo kramtyti maisto.

24. Be to ieškovo atstovė nurodė, kad sūnus pradėjo šlapintis į lovą, dėl patirtų išgyvenimų pablogėjo emocinė būsena dėl ko lankėsi pas psichologą, jam buvo išrašyti vaistai Flux nuotaikai pakelti. Tačiau ieškovė medicininių dokumentų patvirtinančių šias pasekmes teismui nepateikė.

25. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes į tai, kad sužalojimus patyrė mažametis vaikas, kuriam žala padaryta dėl smurtinių veiksmų, atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo mastą į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas nustato, kad ieškovas V. Z. patyrė 2500 € neturtinę žalą

Dėl neturtinės žalos atlyginimo S. Z.

26. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atvejai, kai teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl fizinio asmens mirties įgyja kiti, t. y. šio asmens išlaikomi arba jo mirties dieną turėję teisę į išlaikymą, asmenys.

27. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai) yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, įstatymu ar įstatymais reguliuodamas santykius, susijusius su asmeniui padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos atlyginimu, turi tam tikrą diskreciją, kiek jos neriboja Konstitucija. Iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl yra išaikinęs, kad CK 6.284 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama taip, kad šioje materialiosios teisės normoje yra nustatytas apskritai baigtinis asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvybės atėmimo, sąrašas – toks aiškinimas, t. y. kad visi kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai įvardyti CK 6.284 straipsnio 1 dalyje, neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą mirus fiziniam asmeniui, neatitiktų konstitucinio žalos atlyginimo principo ir CK 6.250 straipsnio 2 dalies, kuri nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu, ir kad tai pirmiausia yra asmenys, kurių santykiai yra labai glaudūs, tačiau apie tai sprendžiama kiekvienoje byloje individualiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, ir kt., bylos. kaip esminį kriterijų neturtinei žalai nukentėjusių vaikų tėvams atlyginti nurodė ypač didelį nukentėjusiųjų sužalojimą ir jo padarinius vaikų sveikatai, taip pat ypatingą dvasinį ir fizinį vaikų bei tėvų ryšį, kartu neatmesdama ir teisingumo kriterijaus.

30. Ieškovė S. Z. viena augina prižiūri ir auklėja sūnų V. Z.. Vaiko tėvas su sūnumi nebendrauja jokio ryšio napalaiko. Todėl mamos ir mažamečio sūnaus dvasinis ir fizinis ryšys yra ypač stiprus. Sužalojus V. Z. mama pati vežiojo sūnų į gydymo įstaigas. Kai vežė po sužalojimo į ligoninę matė, kad sūnus sėdėjo užvertęs galvą ir duso. Matė sūnaus kančias, sužalojimo simptomus, skausmus po sužalojimo taip pat ir po atliktų medicininių operacijų, sūnaus išgyvenimus dėl bendravimo galimybių praradimo. Dėl vaiko patiriamų išgyvenimų S. Z. kyla stresas atsirado baimė dėl vaiko ateities. Todėl akivaizdu, kad dėl įvykio mažamečio vaiko mama S. Z. taip pat patyrė neigiamų emocinių išgyvenimų, stresą ir baimę. Todėl šioje byloje ieškovės patirtas stresas dėl mažamečio sūnaus sužalojimo kito nepilnamečio tyčiniais smurtiniais veiksmais turi būti įvertinti.

31. Nustatant neturtinės žalos dydį mamai įvertintina tai, kad byloje nėra duomenų apie tai kad mamai atsirado liga ar kitos sunkios pasekmes dėl vaiko sužalojimo. Teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, iš dalies tenkina ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nustato ieškovei 500 € neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų

32. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

33. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, tai yra teisingą piniginę kompensaciją už asmens patirtus neturtinius praradimus, atsižvelgiant į nustatytų kriterijų visumą, yra teismo funkcija (CPK 6.250 str.). Ieškovai, reikšdami ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodo tokį neturtinės žalos dydį, kokį jie mano, kad yra patyrę, bet faktą, kad neturtinės žalos iš viso buvo padaryta, konstatuoja ir galutinį jos dydį nustato teismas. Dėl to, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, neturi reikšmės tai, kad ieškovai prašė priteisti daugiau neturtinės žalos, bet teismas priteisė jos mažiau. Kadangi ieškovų prašoma priteisti suma nevaržo teismo diskrecijos, laikytina, jog atsakovai bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo V. Z. ir S. Z. pralaimėjo ir bylinėjimosi išlaidos jiems šioje dalyje neatlygintinos, t. y. nėra pagrindo priteisti atsakovamas jų turėtų bylinėjimosi išlaidų. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žiūr. civilinė byla Nr. 3K-3-560/2010).

34. Ieškinys ir kiti procesiniai dokumentai byloje buvo teikiami elektroninėmis ryšių priemonėmis. Ieškovė ir ieškovo V. Z. atstovė S. Z. prašė priteisti neturtinę žalą 8000 € V. Z. ir 2000 € S. Z.. Teismas priteisia V. Z. 2500 €, o S. Z. 500 € neturtinės žalos atlyginimui. Mokėtinas žyminis mokestis už neturtinės žalos atlyginimą sudaro 68 € (2500+500 x 3% x 75 %).

35. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti 456,92 € turtinės žalos. Žyminis mokestis dėl šio reikalavimo sudarė 15 €. 2021-11-05 teismo posėdžio metu teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dėl turtinės žalos 456,92 € atlyginimo, atsakovams atlyginus turtinę žalą. Civilinė byla dėl turtinės žalos 456,92 € reikalavimo nutraukiama. Todėl mokėtinas žyminis mokestis dėl šio reikalavimo sudaro 4 €. Viso mokėtinas žyminis mokestis šioje byloje sudaro 72 €. Ieškovė 2021 m. birželio 22 d. nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas. Kadangi ieškinys išnagrinėtas ieškovų naudai žyminis mokestis priteistinas iš atsakovų valstybės naudai.

36. Iš 2021-11-04 prašymo ir jo priedų matosi, kad ieškovė už teisines paslaugas pagal 2021-05-07 sąskaitą (SEB banko 2021-05-10 nurodymas Nr 562945198), sumokėjo 1500 €; pagal 2021-08-04 sąskaitą (Swedbank AB, 2021-08-06 mokėjimo nurodymas Nr. 2). Kadangi byla išspręsta ieškovų naudai ieškovei ir ieškovo V. Z. atstovei S. Z. iš atsakovų priteistinos 1700 € bylinėjimosi išlaidų patirtų dėl advokato suteiktos teisinės pagalbos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Civilinę bylą dėl 456,92 € turtinio reikalavimo nutraukti.

Priteisti ieškovo V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), naudai solidariai iš atsakovų D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2500 € (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinę žalą.

Priteistą V. Z. neturtinę žalą uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovo V. Z. įstatyminei atstovei S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 € (penkis šimtus eurų) neturtinę žalą.

Priteisti S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 850 € (aštuonis šimtus penkiasdešim eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovų D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 36 € (trisdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio.

Valstybei priteistas žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: žyminis mokestis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėjas Osvaldas Briedis