- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-27
- Bylos Nr.
- 1A-8-576/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37217-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- D. M., V. N.
- Nukentėjusysis
- V. L., T. L.
- Advokatai
- Nikolajus Voinovas, Adomas Liutvinskas, Adomas Liutvin
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko ir nuteistojo V. N. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:
D. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 63, 64, 65 straipsniais šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme laisvės atėmimu vieneriems metams bei su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirta bauda 256 MGL (12 800 Eur) dydžio ir D. M. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams dviem mėnesiams ir 256 MGL (12 800 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad D. M. 2020 m. liepos 30 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 256 MGL (12 800 Eur) dydžio bauda yra vykdoma atskirai.
V. N. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės ir V. N. nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams aštuoniems mėnesiams.
Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistųjų D. M. ir V. N. solidariai priteista: T. L., buvusi pavardė K. (K.), 1 000 Eur neturtinės žalos ir 20 000 Eur turtinės žalos, V. L. 1 000 Eur neturtinės žalos ir 9 450 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. M. ir V. N. nuteisti už tai, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą įsibraunant į patalpą, o būtent: jie, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti didelės vertės svetimą turtą, 2020 m. rugsėjo 16 d. laikotarpiu nuo 10.40 val. iki 13.30 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), kur tyrimo metu tiksliai nenustatytu būdu pateko į (duomenys neskelbtini) butą, priklausantį V. L., bei su ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu įrankiu supjaustę seifą, iš jo pagrobė V. L. ir T. L. ((T. L.) buvusi pavardė K. (K.)) priklausančius 29 200 eurų, vestuvinį auksinį žiedą, kurio vertė 100 eurų, sidabrinę grandinėlę, 100 eurų vertės, ir apyrankę, kurios vertė 50 eurų, viso padarė 29 450 eurų materialinę žalą. Tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistojo D. M. gynėjas advokatas Adomas Liutvinskas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendį D. M. atžvilgiu ir priimti naują nuosprendį: D. M. išteisinti.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktai). Teismas ignoravo pareigą nustatyti visas reikšmingas bylos išsprendimui aplinkybes, formaliai sprendė dėl duomenų pripažinimo įrodymais BPK 20 straipsnio aspektu.
2.2. Pasisakant dėl nusikalstamos veikos dalyko apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje neginčytinai nustatyta tik faktinė aplinkybė, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. galimai byloje nurodytu laiku buvo įvykdyta V. L. seife buvusių pinigų ir kitų daiktų vagystė. Pasak apelianto, aplinkybė, kad buvo pavogta V. L. nurodyta pinigų suma bei kiti daiktai, jokiais objektyviais ir abejonių nekeliančiais bylos duomenimis nepatvirtinta. Teismas spręsdamas klausimą dėl vagystės dalyko, patikėjo V. L. ir tuometinės jo sutuoktinės žodžiais, kad 9 200 Eur priklausė V. L., o 20 000 Eur buvo T. K. nuosavybė, nors jų santuoka tuo metu dar nebuvo nutraukta.
Šalies argumentai
2.3. Teismas, patikėjęs nukentėjusiųjų žodžiais, skundžiamame nuosprendyje neatliko nuoseklios jų parodymų turinio analizės ne tik dėl seife buvusios pinigų sumos, bet ir dėl seife buvusių pinigų atsiradimo aplinkybių. Akivaizdūs nukentėjusiųjų parodymų prieštaravimai skundžiamame nuosprendyje taip ir liko nepašalinti. V. L. teigė, kad 20000 eurų T. K. į namus atnešė 2020 m. pavasarį, nors pati T. K. nurodė, kad pinigus vyrui perdavė prieš pora metų. Dar V. L. nurodė, kad šią sumą T. K. uždirbo, o iki parnešant namo pinigus laikė banke, vėliau jau nurodė, kad pinigai tik pusę metų buvo seife. Apeliantas pastebi, kad T. K. nurodyta aplinkybė, kad jai reikėjo nuimti pinigus nuo sąskaitos banke, nes pinigus reikėjo rodyti norint gauti leidimą gyventi Lietuvoje, prieštarauja leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo tvarkai esant santuokoje su Lietuvos Respublikos piliečiu.
2.4. Nurodoma, kad byloje nėra jokių duomenų ar dokumentų, patvirtinančių, kad T. K. iki įvykio turėjo sąskaitą banke, kad nuo sąskaitos nuėmė 20 000 Eur sumą, kad dirbdama nagų meistre uždirbo minimą sumą. Jokie tai patvirtinantys dokumentai nukentėjusiųjų teismui nebuvo pateikti, o pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių procesinių priemonių, kad būtų gauti nukentėjusiųjų parodymus patvirtinantys duomenys.
2.5. Nurodoma, kad teismas nevertino seifo įgijimo aplinkybių. Apklausiamas teisme V. L. nurodė, kad seifą įsigijo todėl, kad žmona imdavo jo pinigus be jo žinios. Kaip tik dėl šios priežasties jis T. K. nepasakė ir seifo kodo. Pasak apelianto, ši aplinkybė pakankama išvadai, kad T. K. savų pinigų, o juo labiau 20 000 Eur, V. L. priklausančiame seife, kurio atrakinimo kodo nežinojo, nelaikė. Tokią gynybos nuomonę patvirtina ir V. L. 2021 m. vasario 24 d teisme nurodyta aplinkybė, kad jo tuometinė sutuoktinė kažkur kitur slėpė pinigus. Pasak apelianto, šią aplinkybę patvirtina tuo metų jų smarkiai pašliję santykiai – šeima artėjo prie ištuokos, kas vėliau ir įvyko.
2.6. Aptardamas byloje surinktus duomenis, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas patvirtinančiais D. M. kaltę įrodymais laikė sekimo įrangą, rastą po V. L. automobiliu, jo naudoto mobilaus ryšio telefono pokalbių išklotinę, V. L. kairės rankos pėdsaką ant vieno pas jo ginamąjį rastų banknotų. Teigia, kad tokia teismo išvada padaryta ignoruojant kitas reikšmingas aplinkybes, nes sulaikius D. M. pas jį buvo rasta 13 250 Eur ir tik ant vienos kupiūros iš minėtos sumos yra rastas V. L. kairės rankos delno pėdsakas ir nerasta D. M. rankų pėdsakų. Be to, D. M. paaiškino, jis skolindavosi pas V. L. pinigų, ir taip kaip galėjo atsirasti V. L. kairės rankos delno pėdsakas. Šią aplinkybę patvirtino ir V. L.. Pažymima, kad teismo išvada, kad negalėjo pas jo ginamąjį likti pinigų, jei jis juos pasiskolino 2020 m. rugpjūčio mėnesį, o sulaikytas buvo 2020 m. rugsėjo 16 d., yra prielaidinio pobūdžio. Teigiama, kad D. M. grąžino V. L. skolą, o ne tuos pačius banknotus, kaip dėstoma skundžiamame nuosprendyje.
2.7. Pasak apelianto, V. L. nurodė, kad buvusius seife pinigus, jis eilinį kartą perskaičiavo dvi ar trys dienos iki vagystės. T. K. nurodė, kad V. L. mėgo dažnai perskaičiuoti pinigus. Tokiu būdu, esant tokiam dažnam seife buvusių pinigų perskaičiavimui, ant kupiūrų, paimtų pas ginamąjį, turėjo likti jas rankose laikiusiųjų pėdsakai. Specialistai rado tik vieną V. L. kairės rankose delno pėdsaką ir tik ant vieno banknoto. T. K. pirštų pėdsakų nerasta. Taip pat šių asmenų pėdsakų nerasta ir ant banknotų, paimtų pas V. N.. Kam priklausė pėdsakai, net nebuvo bandoma nustatyti.
2.8. Nurodoma, jog teismo išvada, kad pas D. M. ir pas V. N. rastų pinigų suma yra labai nežymiai mažesnė už pavogtą ir todėl, pasak teismo, pavogta suma buvo pasidalinta lygiomis dalimis, yra tik prielaida. Darydamas minėtą išvadą, pirmosios instancijos teismas nutylėjo aplinkybę, kad norint pasidalinti lygiomis dalimis, pinigus pirmiausia reikia suskaičiuoti ir dalintis. Tokiu atveju, ant tų pasidalintų banknotų negalėjo nelikti D. M. ar V. N. pirštų pėdsakų. Tokių pėdsakų rasta nebuvo.
2.9. Apeliantas aptardamas V. L., D. M. ir T. K. parodymus dėl sekimo įrangos pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, nebuvo aiškinamasi, kas dar be D. M. ir V. L., tame tarpe ir pastarojo artimųjų, turėjo techninę galimybę stebėti sekimo įrangos judėjimą. Teismas nevertino aplinkybės, kad specialistas nekonstatavo, jog 2020 m. rugsėjo 16 d., bent jau iki 13 val. 30 min. D. M. stebėjo V. L. vairuoto automobilio judėjimą. Techninė galimybė stebėti, dar nereiškia, kad buvo stebima. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, nebuvo aiškinamasi, ar būdamas neblaivus V. L. T. K. nesuteikė tokios galimybės, t. y. nepaaiškino kaip naudotis ta įranga.
2.10. Nurodoma, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo aiškinamasi kokiomis aplinkybėmis V. L. įvykio dieną buvo išviliotas iš namų. Nors įvykio rytą V. L. SMS žinutėmis bendravo su D. M., tačiau pastarojo neinformavo, kad ketina išvykti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sekimo įrangą siejo su D. M. vagystės aspektu. Apelianto teigimu, D. M. nežinojo apie V. L. kelionę, taigi negalėjo žinoti ir kiek laiko jo nebus namuose, o ryžtis apsilankyti V. L. bute galėjo tik asmuo, kuris žinojo, kiek laiko jo nebus namuose.
2.11. Toliau skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi vyriausiojo tyrėjo B. M. padaryta prielaida, kad tikėtina, jog minėtu laiku D. M. galėjo vykdyti nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas nutylėjo, kad buvo užfiksuotas D. M. kontaktas su V. N., nes fiksuotas 12,40 val. D. M. naudojamo telefono prisijungimas prie celės Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), t. y. prie minėtos celės veikimo zonos yra V. N. deklaruota gyvenamoji vieta. Aplinkybę, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. apie 12 val. telefonu bendravo su D. M. patvirtino V. N.. Aplinkybę dėl bendravimo telefonu patvirtino ir P. M.. Gynėjo teigimu, pagal skundžiamo nuosprendžio nustatytas faktines bylos aplinkybes, D. M. ir V. N. nebuvo vienoje vietoje, tad negalėjo bendrininkauti įvykdant vagystę.
2.12. Nurodoma, kad teismas neatliko D. M. ir V. N. telefoninio ryšio duomenų analizės, neįrodinėjo bendrininkavimo fakto. Pažymi, kad jokių nusikalstamos veikos įrankių pas D. M. ir pas V. N. nerasta. Nei pas vieną iš jų nerasta ir jokių pavogtų daiktų, kokių nors pėdsakų. Nerasti V. L. buto raktai, o pagal bylos duomenis, į butą buvo patekta panaudojus originalius raktus. Nenustatytu būdu, kaip kad nurodoma nuosprendyje, patekti į butą negalima. Skunde pažymima, kad, kaip nurodė V. L., apie jo turimą seifą ir ten laikomus pinigus, žinojo ir daugiau asmenų, tame tarpe ir dabartinis T. K. sutuoktinis V. L.. Pasak apelianto, mobilaus ryšio telefonų duomenų analizė, objektyviai neigia bendrininkavimo faktą. Bylos duomenimis nekonstatuota, jog vagystės metu, D. M. ir V. N. buvo vienoje vietoje, t. y. V. L. bute. Nėra jokių duomenų, jog jie 2020 m. rugsėjo 16 d., iki teismo nurodyto vagystės laiko buvo susitikę. Be to, rasti pas D. M. ir V. N. pinigai, objektyviai nepatvirtina, kad tie pinigai buvo pavogti iš V. L. ir dar bendrais veiksmais.
2.13. Teigiama, kad byloje apklausti liudytojai P. M., J. S., R. P. patvirtino, kad D. M. 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 12-13 val. dirbo J. S. sodo sklype. Tokie liudytojų parodymai patvirtina paties D. M. parodymus.
2.14. Nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, tikėdamas vien V. L. ir T. K. žodžiais, be pagrindo nukrypo nuo baudžiamojoje jurisprudencijoje nusistovėjusios nuoseklios teisės taikymo praktikos, pagal kurią, vertinant atskirų įrodymų šaltinių savarankišką įrodomąjį turinį bei jų sąsają su kitais bylos duomenimis, teismas turi atsižvelgti į subjektyvios kilmės įrodymų šaltinio, t. y. asmens santykį su nuteistuoju, teikiamos informacijos svarbą informaciją teikiančių asmenų interesams. Nurodoma, jog šiuo atveju įrodymų turinys atpasakotas be konteksto minint detales, kokio nors įvykio fragmentus arba apsiribojant bendro pobūdžio teiginiais. Nuosprendyje konkrečių išvadų dėl jame išdėstytų duomenų įrodomosios reikšmės nepateikta. Nuosprendyje minimi faktai nesujungti į loginę visumą, kuri būtų pakankama D. M. kaltei pagrįsti. Šioje byloje D. M. kaltu pripažintas iš esmės vien tik V. L. ir T. K. parodymų pagrindu bei rastų pinigų pas pastarąjį ir V. N. faktais.
2.15. Skunde keliamas teismo šališkumo klausimas. Nurodoma, jog pastebėtas ne tik teismo palankumas nukentėjusiais pripažintų asmenų pozicijai, bet ir priešiškumas nuteistajam, t. y. visiškai nepagrįsti teismo priekaištai D. M. ir jo gynybai dėl D. M. teismui nepateikto paskolos raštelio ir dėl gynybos nepareikšto prašymo apklausti pinigus paskolinusį asmenį. Teigiama, kad tokia pirmosios instancijos teismo pozicija yra šališka, akivaizdžiai prieštaraujanti teismo pareigai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes. Pastebima, kad jokių priekaištų V. L. dėl nepateiktų banko dokumentų teismas neturėjo. Teismui buvo žinoma aplinkybė, kad D. M. proceso metu atlikinėjo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir pateikti dokumentų neturėjo galimybės. Kadangi teismas nuosprendį grindė liudytojų parodymais, kurie neturi jokio reikšmingo santykio su inkriminuojama veika, tai irgi parodo teismo šališkumą. Be to, liudytojų parodymus teismas vertino tik kaltinimui palankiu aspektu. Nuosprendyje liudytojų parodymai, kurie teisina D. M., yra nutylimi. Teismo šališkumą apeliantas įžvelgia ir dėl D. M. paskirtos bausmės, kuri, pasak gynėjo, neadekvati nei įvykiui, nei jo padariniams. Teismo šališkumas pasireiškė ir nurodant, kad bausmės dydžiui reikšmės turi ir D. M. reakcija V. L. atžvilgiu.
3. Nuteistasis V. N. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.
3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė tik kaltinančiais įrodymais ir visiškai nepasisakė dėl teisinančių įrodymų. Teismas nepagrįstai nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus pripažino nuosekliais ir atrinko tik tuos parodymus, kuriais remiantis buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teismas neįvertino, kad viso proceso metu nukentėjusiojo V. L. parodymai apie įvykio aplinkybes keitėsi, jo parodymuose yra reikšmingų prieštaravimų dėl faktinių aplinkybių - kaip ir kada atsirado rankinis laikrodis“ Breitling“, kurį jis neva pirko Turkijoje turgavietėje, valiutos keitimo čekiai, kurie nukentėjusiojo teigimu priklausė jam, tačiau atsirado nuteistojo V. N. tėvų namuose.
3.2. Nurodoma, kad teismas visiškai neatsižvelgė į nuteistojo V. N. ikiteisminio tyrimo metu ir bylos teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, kad įvykio dieną 2020 m. rugsėjo 16 d. 12 val. jis susiskambino su D. M. bei paklausė, ar pastarasis ruošiasi važiuoti į Vilnių. Išgirdęs teigiamą atsakymą, paprašė važiuoti kartu, nes jam reikėjo nuvežti pirkėjams kontrabandines cigaretes. Jie su D. M. automobiliu „Audi A6“ nuvyko į Vilnių, Vilniuje pirkėjams netiko cigarečių markė bei pavadinimas, taip pat nesusitarė dėl kainos, todėl cigaretes vežė atgal į (duomenys neskelbtini). Grįžtant, ties kavine „A“ jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai ir pradėjo tikrinti dokumentus. Jis padavė savo dokumentus ir liko sėdėti prie vairo, kai staiga prie jų mašinos privažiavo nežymėtas automobilis, iš jo iššoko kaukėti vyrai, pribėgo prie D. M. keleivinių durelių, atidarė jas ir ištraukus D. M. iš mašinos paguldė ant žemės ir pradėjo spardyti kojomis. Pagalvojęs, kad tai banditai, paspruko iš įvykio vietos. Jis važiavo greitai, nematė, kad automobilį vytųsi policijos pareigūnų automobilis. Nurodė, jog jis atvykęs į Jašiūnus pasuko į kairę gilyn į mišką kur sustojo, ten paskambino savo pažįstamui A. A. ir paprašė nuvežti jį į Turgelius, po kelių dienų paprašė nuvežti į Vilnių, į (duomenys neskelbtini), kur jis gyveno garaže, kol jį sulaikė policijos pareigūnai.
3.3. Nurodo, kad aplinkybę, kad jis perdavė 12 000 Eur A. A. tėvų gyvenamojo namo stogo remontui patvirtino liudytojai V. K., A. K., T. N., pats A. A. bei jo sugyventinė K. Š., tačiau teismas šių liudytojų parodymus vertino kritiškai, kaip siekį padėti išvengti atsakomybės V. N.. Teismas vertino, kad tokia versija atsirado tik nagrinėjant bylą teisme, o ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis apie tai nenurodė, neužsiminė ir V. K..
3.4. Nurodoma, jog gynyba siekė, kad byloje būtų atliktas DNR biologinis tyrimas dėl rankų pėdsakų ant kratos metu pas A. A. išimtų eurų banknotų, tikslu nustatyti, ar ant banknotų yra liudytojų V. K. ir A. K. rankų pėdsakai, tačiau šis prašymas tenkintas nebuvo. Pažymima, kad ant pinigų kupiūrų, kurias jis perdavė liudytojui A. A. už numatomus atlikti statybos darbus, nerasta nei vieno nukentėjusiojo rankų antspaudų pėdsako, lygiai taip pat kaip nerasta ir jo rankų pėdsakų. Manoma, kad nurodytų asmenų pėdsakų aptikimas ant išimtų pas A. A. ir priklausiusių nurodytiems asmenims pinigų, niekaip negalėjo tenkinti teisėsaugos pareigūnų, nes sugriautų jų sukurtą nusikaltimo padarymo versiją, kurioje nuo pat pradžių buvo preziumuojama jo ir kito nuteistojo kaltė.
3.5. Pažymima, kad atlikus kriminalistinius tyrimus ir ištyrus objektus išimtus iš V. L. buto, nei jo, nei kito nuteistojo D. M. avalynės, biologinių pėdsakų arba pirštų antspaudų aptikta nebuvo. Pagal 2020 m. lapkričio 25 d. specialisto išvadą devyni rankų pėdsakai ant eurų banknotų, paimtų 2020 m. spalio 9 d. kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), tinkami asmeniui identifikuoti, taip pat ant tyrimui pateiktų eurų banknotų yra rankų pėdsakai, kurie netinkami asmeniui identifikuoti. Devyni rankų pėdsakai ant eurų banknotų paikti ne V. N., ne V. L., ne T. K. rankomis, bet kitų asmenų. Atsakyti, ar rankų pėdsakai ant eurų banknotų palikti D. M. nėra galimybės dėl nepateiktos daktiloskopinės kortelės lyginamajam tyrimui.
3.6. Nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindžia prielaida, jog V. N. kaltę įrodo ir tai, kad jo slapstymosi vietoje buvo rastas nukentėjusiajam priklausantis laikrodis. Paskutiniojo teismo posėdžio metu nuteistojo V. N. gynybos iškelta versija, kad laikrodis priklauso Baltarusijos piliečiui M., buvo vertinama kaip visiškai neįtikinama gynybinė versija, nepagrįsta jokiais byloje esančiais objektyviais duomenimis. Tačiau teismas atmetė ir netenkino gynybos prašymo dėl liudytojo M. P. apklausos bei besąlygiškai tiki prieštaringais nukentėjusiojo parodymais. Akcentuojama, kad ikiteisminio tyrimo metu laikrodis buvo sugrąžintas V. N., nes nukentėjusysis iš karto nepastebėjo, kad dingo jo laikrodis, kuris buvo laikomas atskirai nuo pinigų. V. N. atgavęs laikrodį perdavė jį Baltarusijos Respublikos piliečiui, o pastarasis laikrodį sutaisė, ką patvirtina teismui pateikta nuotrauka. Teismas nepagrįstai laikė neįtikinama gynybinę versiją dėl Baltarusijos piliečio M. P. bei jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio laikrodžio ir netenkino gynybos prašymo dėl jo apklausos.
3.7. Skunde teigiama, kad neištyrus eurų banknotų, išimtų kratos metu A. A. gyvenamajame name, tikslu nustatyti, ar yra ant jų V. K., A. K. ir T. N. rankų antspaudai ir jų biologiniai pėdsakai, bylos faktinės aplinkybės teismo įvertintos neteisingai. Nors remiantis teismų praktika visos abejonės ir prieštaravimai vertintini kaltinamųjų naudai, teismas šiuo atveju pasielgė priešingai.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu advokatas Adomas Liutvinskas ir nuteistasis D. M. prašė gynėjo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinį skundą tenkinti, advokatas Nikolajus Voinovas prašė V. N. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis V. N. prašė jį išteisinti, prokuroras ir nukentėjusysis V. L. prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Nuteistojo D. M. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko ir nuteistojo V. N. apeliaciniai skundai atmetami
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018).
Žemesnės instancijos teismas
7. Šiuo atveju apeliaciniais skundais prašoma nuteistuosius D. M. ir V. N. išteisinti, nesutinkama su teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų vertinimu. Apeliaciniuose skunduose nesutikimas su D. M. ir V. N. nuteisimu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį grindžiamas nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principų pažeidimu, manant, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistieji padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką,o nuosprendis grindžiamas prielaidomis. Nurodoma, kad apylinkės teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, neįvertinta visuma bylos įrodymų, pažeisti BPK 20 straipsnio reikalavimai.
8. Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, tiek nuteistasis V. N., tiek ir gynėjas advokatas Adomas Liutvinskas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo, visų pirma dėl nukentėjusiųjų parodymų vertinimo, todėl apeliacinių skundų teiginiai bei argumentai analizuojami kartu ir pateikiamos bendros išvados.
Žemesnės instancijos teismas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas:
1) Nukentėjusioji T. L. pateikė pajamų mokesčio deklaracijas už 2019, 2020 ir 2021 metus, Luminor banko sąskaitos išrašą, operacijų ataskaitą, verslo liudijimą (10 t., b. l. 85-93) bei pagal teismo pareikalavimą pateikė išrašus iš banko Luminor sąskaitos (10 t., b. l. 101-137
2) Prie bylos prijungtas 2022 m. balandžio 29 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį A. A. atžvilgiu (10 t., b. l. 144-146)
3) Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartimi paskirta byloje daktiloskopinė ekspertizė, 2022 m. gruodžio 1 d. gautas ekspertizės aktas, kuriame pateikta išvada, kad ant kratos metu (krata atlikta A. A. 2020 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. spalio 8 d. V. N. asmens krata) rastų ir 2020 m. lapkričio 25 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2826337-20 (1 t., b. l. 85-91) tirtų eurų banknotų aptikti rankų pėdsakai (žr. nuotraukas Nr. 1-9, 2020 m. lapkričio 25 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2826337-20) yra palikti ne liudytojų: V. K., A. K., T. N., ne nuteistojo D. M., o kitų asmenų rankomis (10 t., b. l. 167-169).
4) Apklaustas liudytoju M. P. parodė, kad 2017 m. Maskvoje parduotuvėje „CUM“ įsigijo rankinį laikrodį. Nurodė, kad V. N. pažįsta seniai. 2020 m. vasario 19 d. atvažiavo į Lietuvą pas jį į svečius, kad šis jam padėtų įforminti dokumentus mašinos, kuri buvo konfiksuota Lietuvos Respublikoje. V. N. pagalbos prašė, nes pats blogai orientavosi Vilniuje, o V. žinojo, kur reikia susitvarkyti dokumentus. Kartu nuvažiavo į baudų aikštelę, tačiau konfiskuotas automobilis nebevažiavo, nes buvo nusėdęs akumuliatorius ir nuleistas ratas. Siekdamas daiktų neprarasti, visus savo daiktus, taip pat ir laikrodį, padėjo į V. automobilį. Užvedus automobilį, jis išvažiavo į Baltarusiją, ir tik prie sienos suprato, kad visi daiktai liko V. automobilyje. Jam paskambinus, pasakė, kad kai kitą kartą bus Lietuvoje, daiktus atsiims, tačiau vėliau baigėsi viza ir prasidėjo karantinas. 2020 m. rugsėjį nepavyko susisiekti su V., o 2021 m. sausio mėnesį paskambino pats V. ir paaiškino, kad visus daiktus grąžins. 2021 m. balandžio mėnesį V. jį informavo, kad visus daiktus perdavė tolimųjų reisų vairuotojui, su kuriuo jis susitiko jau Baltarusijos pusėje, ir juos atsiėmė – pretenzijų V. dėl daiktų neturi. Grąžinus laikrodį, sekundės rodyklė vis nukrisdavo, tačiau ji krenta iki šiol, nors ir buvo laikrodis tvarkytas. Ant laikrodžio užrašytas jo modelis – „Breli“. Pas V. N. mašinoje palikti daiktai buvo sudėti į Baltarusiškos parduotuvės maišelį – jame buvo mašinos dokumentai, siųsti teismo, laikrodis ir šiek tiek rūbų. Juos paliko automobilyje, nes reikėjo pakeisti nuleistą ratą ir nenorėjo laikrodžio sudaužyti. D. M. nepažįsta, su V. N. pažįstami apie 15 metų.
5) Nukentėjusioji T. L., buvusi pavardė K. (K.), parodė, kad pažinojo tik D. M.. Nurodė, kad seife buvo apie 20 tūkstančių eurų, kurie buvo jos, ir apie 10 tūkstančių eurų V. Seifas buvo bendras, šeimos. 20 tūkstančių eurų sukaupė per 13 metų dirbdama Lietuvoje. Banke Luminor turi sąskaitą. Kartais tuos pinigus įdėdavo į banko sąskaitą, paskui vėl išsiimdavo. Paskutinis pavedimas į banko sąskaitą buvo jos mamos, suma 10 tūkstančių eurų. Seifą pirko kartu su V. parduotuvėje „Senukai“ prieš 3- metus, atsižvelgę į tai, kad mieste buvo labai daug vagysčių. Seifas namuose iki įvykio buvo apie 2 metus. Ne visi uždirbti pinigai buvo laikomi seife – kiti buvo padėti įvairiose vietose namuose. Baltarusijos banko sąskaitoje taip pat laikė pinigus. 2020 m. rugsėjį su V. nebuvo susipykę, žinojo, kur buvo laikomas seifo raktas. Pinigus prieš 2 metus paėmė iš sąskaitos, nes bankais nepasitikėjo – jie bankrutuodavo. Seifo kodo nežinojo, nes V. kiekvieną dieną kodą keisdavo, o raktas nuo jo buvo skirtas tam, kad būtų galima atrakinti seifą, jei jo baterija išsikrautų. Po skyrybų ir po įvykio, kai buvo pinigai pavogti, tėvai nusprendė padėti ir pervesdavo jai pinigų.
6) Nukentėjusysis V. L. parodė, kad į paskutinį posėdį jie atnešė laikrodį ir rodyklė buvo raudonos spalvos, todėl jis atnešė nuotrauką parodyti, kokios spalvos rodyklė turėjo būti. Praeitą kartą nebuvo sakyta, kad rodyklė buvo pakeista, ir tik dabar paaiškėjo, kad liudytojas rodyklę keitė. Jo laikrodis, kuris dingo, buvo toks pat, kaip atšviestame lape, tik nebuvo rodyklės. Laikrodis nebuvo originalus, nupirktas Turkijoje už 50 dolerių. Rodyklės nekeitė, tik stikliuką. Seifą buvo galima atidaryti suvedant kodą, sudarytą iš keturių - penkių skaičių. Sutuoktinė visada žinojo, kur yra padėtas seifo raktas. Pats raktas buvo skirtas mechaniniam atrakinimui, jei baterija išsikrautų ar būtų pamirštas kodas.
Dėl įrodymų vertinimo
10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o D. M. ir V. N. pagrįstai pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje. Apeliantų teigimą, kad D. M. ir V. N. nusikalstamos veikos nepadarė, teisėjų kolegija vertina kaip gynybinę poziciją, jų kaltę pagrindžia pirmosios instancijos teismo ištirti ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka dar kartą įvertinti bylos duomenys, kurie, be kita ko, leidžia spręsti, kad apeliantų argumentai dėl nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principo pažeidimų yra nepagrįsti.
11. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2010, 2K -309/2011, 2K-264-976/2019). Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26 -689/2018). Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-719/2019).
12. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).
13. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016; 2K-93-458). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Teismas tyrė bei analizavo tiek D. M. ir V. N. teisinančius, tiek kaltinančius įrodymus ir tai, kad jų atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, savaime nereiškia, kad teismas įrodymus įvertino netinkamai. Pirmosios instancijos teismas apklausė nuteistuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, ištyrė kitus byloje esančius duomenis ir juos pripažino įrodymais, be to, tikrino gynybos keliamas versijas ir jas atmetė.
Dėl nukentėjusiųjų parodymų
14. Apeliaciniuose skunduode kategoriškai neigiama D. M. ir A. N. dalyvavimas inkriminuotame nusikaltime. Kaip vieną iš argumentų gynėjas advokatas A. Liutvinskas nurodo, kad byloje nesurinkta pakankamai tiesioginių ir netiesioginių įrodymų pagrindžiančių pinigų sumos ir papuošalų (auksinis žiedas, sidabrinė grandinėlė, apyrankė) egzistavimą seife įvykio dieną. Tvirtina, kad nukentėjusiojo V. L. ir jo sutuoktinės parodymai prieštaringi, prieštaravimai liko nepašalinti, o nuosekli jų parodymų turinio analizė nuosprendyje neatlikta. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas patikėjęs nukentėjusiųjų V. L. ir T. K. parodymais nukrypo nuo teisės taikymo praktikos pagal kurią teismas turi atsižvelgti į įrodymų šaltinio kilmę. Teigiama, kad nuosprendyje tik išdėstyti faktai, jų nesujungiant į nuoseklią loginę grandinę, kuri būtų pakankama nuteistųjų kaltei pagrįsti. Pažymima, kad iš esmės vienintelis šaltinis, kuris nurodo, kad įvykio dieną iš seifo buvo pavogti pinigai ir papuošalai yra tik paties V. L. bei jo tuometinės sutuoktinės T. K. žodžiai. Aplinkybę, kad nukentėjusiųjų parodymai prieštaringi, kad teismas jais vadovavosi nepagrįstai, apeliaciniame skunde nurodo ir V. N..
15. Taigi, apeliaciniuose skunduose abejojama nukentėjusiųjų parodymų patikimumu, o tuo pačiu ir jų nurodyta pavogtų pinigų suma bei, atitinkamai, V. L. nurodytais seife buvusiais papuošalais. Sutiktina su apeliacinių skundų argumentais, kad pagrindinis šaltinis, kuris nurodo, jog įvykio dieną iš seifo buvo pavogti 29 200 eurų ir papuošalai, yra paties V. L. parodymai, ir nukentėjusiosios T. L. parodymai. Atitinkamai teisėjų kolegija turi pareigą šių asmenų parodymais grįsti sprendimą tiek, kiek jie sutampa tarpusavyje ir tiek, kiek juos pagrindžia kiti objektyvūs duomenys. Todėl minėtų asmenų parodymus tikslinga išanalizuoti chronologine tvarka, vertinant juos tarpusavyje ir jungiant į nuoseklią logišką grandinę kartu su kitais duomenimis.
15.1. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo V. L. parodymai viso proceso metu dėl pavogtų pinigų sumos ir daiktų iš esmės buvo nuoseklūs: 1) 2020 m. rugsėjo 16 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad V. L. kreipėsi į pareigūnus iš karto po įvykio ir nuo 14.30 iki 14.39 val. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. laikotarpiu nuo 10:40 val. iki 13:30 val. buvo patekta į jo butą, adresu (duomenys neskelbtini), iš kur supjausčius seifą iš jo pavogta 29200 eurų, vestuvinis auksinis žiedas, sidabrinė grandinėlė ir vyriška metalinė nikeliuota apyrankė, bendrai padaryta 29350 eurų materialinė žala (1 t., b. l. 1-3); 2) apklausos protokole nurodė, kad metalinėje dėžutėje buvo 20 000 eurų, tai buvo žmonos T. pinigai, o jo paties pinigai buvo tame pačiame seife, dėžutėje nuo akinių, baltos spalvos, 9200 eurų, šiuos pinigus jis nusiėmė nuo savo SWED banko sąskaitos prieš du metus. Žmona šią sumą sukaupė dirbdama pagal verslo liudijimą per kelerius metus. Kartu seife gulėjo jo, V. L., vestuvinis žiedas, sidabrinė grandinėlė ir nikeliuota apyrankė (1 t., b. l. 1-5); 3) papildomai apklaustas 2020 m. rugsėjo 17 d. nurodė, kad iš seifo buvo pagrobti pinigai 20000 eurų, iš kurių 10000 eurų poletileniniame maišelyje, kiti 10000 eurų voke. Buvo kupiūromis po 500 eurų, 100 eurų ir 200 eurų, 50 eurų, po kiek tiksliai vienetų neatsimena, bet tiksliai žino, kad buvo 20000 eurų, nes visiškai neseniai dar perskaičiavo pinigus. 9200 eurų buvo padėti į ,,Channel” kartotinę dėžutę nuo piniginės, kupiūromis po 100 eurų, 50 eurų ir 20 eurų. Taip pat pavogtas jo vestuvinis auksinis žiedas, 100 eurų vertės, sidabrinė grandinėlė, 100 eurų vertės, ir apyrankė, 50 eurų vertės (1 t., b. l. 108-109). Teisme nukentėjusysis V. L. nurodė, kad seife buvo 20 000 eurų, kurie priklausė žmonai, o kartoninėje dėžutėje nuo akinių gulėjo 9 200 eurų, kurie priklausė jam. Iš viso pavogta 29 200 Eur. Taip pat V. L. teisme nurodė, kad iš jo pavogti daiktai – 100 Eur vertės žiedas, 100 Eur vertės apyrankė ir 50 Eur vertės grandinėlė. Apklaustas Vilniaus apygardos teisme V. L. parodymų dėl pagrobtų daiktų ir pinigų nekeitė.
15.2. T. L. (K.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai apie vagystę pranešė paskambinęs jos vyras V. L. 2020 m. rugsėjo 16 d. apie 13,00 val. V. iš karto pasakė, kad iš seifo pavogti pinigai, t. y. jai priklausantys 20 000 eurų ir jo 10 000 eurų. Vėliau vyras jai pasakė, kad pavogtas jo vestuvinis auksinis žiedas (2 t., b. l. 15-16). Pirmosios instancijos teisme T. L. (K.) parodė iš esmės analogiškai, kad seife buvo pinigai – jos 20 000 eurų ir V. L. 9 000 eurų, grandinėlė, dokumentai, kvitai. Apklausta Vilniaus apygardos teisme nukentėjusioji iš esmės nurodė analogiškai patvirtindama, kad seife buvo apie 20 000 eurų, kurie priklausė jai, ir apie 10 000 eurų, kurie priklausė V. L.. Nurodė, kad ji kartais pinigus įdėdavo į banko sąskaitą, po to vėl išimdavo. Seifo kodo nežinojo.
15.3. Taigi, nukentėjusiųjų parodymai iš esmės neprieštaravo tarpusavyje ir buvo nuoseklūs viso proceso metu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi, o apeliaciniuose skunduose nurodyti prieštaravimai nelaikytini esminiais, sudarančiais pagrindą abejoti nukentėjusiųjų parodymų patikimumu. Nukentėjusieji patvirtino jiems priklausančių pinigų vagystės faktą, nuosekliai nurodė pavogtą pinigų sumą. Be kita ko, nukentėjusysis V. L. iš karto po įvykio kreipėsi su pareiškimu į policiją (1 t., b. l. 1-4), kas patvirtina jo parodymų nuoseklumą.
16. Apeliaciniame skunde neginčijant paties vagystės fakto, advokatas A. Liutvinskas teigia, kad be V. L. ir T. K. parodymų, jokie kiti objektyvūs įrodymai nepatvirtina pavogtų pinigų sumos ir tai, kad iš seifo buvo pavogti daiktai. Visgi, su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina. Aplinkybę, kad buvo pavogti pinigai netiesiogiai įrodo ir liudytojo J. J., nukentėjusiųjų kaimyno, parodymai, kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme patvirtino iš V. L. žodžių žinantis, kad buvo pavogti pinigai apie 30 000 eurų. Nurodė, kad tokias aplinkybes dar įvykio dieną jam nurodė pats V. L.. Be kita ko, liudytojas patvirtino girdėjęs įrankio garsą likus pusei valandos ar valandai iki V. L. atėjimo pas jį. Siejant šiuos liudytojo parodymus į vieną loginę grandinę su nukentėjusiųjų parodymais, spręstina, kad nekelia abejonių vagystės faktas iš V. L. buto, o tuo pačiu ir pavogta nukentėjusiųjų nurodyta pinigų suma bei papuošalai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę, o įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-511/2019, 13 punktas).
17. Gynėjas apeliaciniame skunde itin akcentuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, kad T. K. nuo sąskaitos banke nuėmė 20 000 eurų sumą, kad ji tokią pinigų sumą uždirbo. Teisėjų kolegija atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, prijungė prie bylos aktualaus laikotarpio T. K. banko sąskaitos išrašus. Į bylą pateikti Luminor bank AS sąskaitos išrašai (10 t., b. l. 124-137) patvirtina, kad nukentėjusioji T. K. tiek prieš vagystę, tiek ir po jos disponavo piniginėmis lėšomis. Minėti išrašai leidžia daryti išvadą, kad vyko pinigų judėjimas, kad nukentėjusioji įnešdavo, nuimdavo pinigus, atlikdavo pervedimus, tame tarpe ir nemažomis pinigų sumomis, pavyzdžiui 2020 m. sausio 12 d. fiksuotas grynųjų pinigų įnešimas - 4400 eurų. Matyti, kad laikotarpio už 2019 metus pradžio likutis fiksuotas 7 386,88 eurai, 2020 m. laikotarpio pabaigos likutis 15 901,10 eurų. Be kita ko, nukentėjusioji nurodė, kad pinigus ji taupė dirbdama, o jos darbo faktą liudija į byla pateikti verslo liudijimai už 2019-2021 metus. Pažymėtina, kad minėti duomenys, ne tik nepaneigia, o priešingai, patvirtina, kad nukentėjusioji disponavo piniginėmis lėšomis sąskaitoje, tame tarpe ir nemažomis, kas neprieštarauja jos nurodytai aplinkybei dėl turėtos pinigų sumos.
18. Gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad liko nepašalinti prieštaravimai tarp nukentėjusiųjų parodymų dėl seife buvusių pinigų atsiradimo aplinkybių. Teigiama, kad V. L. nurodo, kad 20 000 eurų T. K. į namus atnešė 2020 m. pavasarį, o pati T. K. nurodo, kad pinigus vyrui perdavė prieš pora metų. Pasak gynėjo, V. L. teigia, kad tokią pinigų sumą T. K. uždirbo, iki parnešant namo laikė banke, o vėliau jau nurodė, kad pinigai seife buvo pusę metų. Patikrinusi skundžiamą nuosprendį, teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir pažymi, kad tam tikri prieštaravimai ar nesutapimai nukentėjusiųjų parodymuose yra akivaizdu subjektyvaus pobūdžio, t. y. apspręsti skirtingo sugebėjimo atmintyje atkurti ir atpasakoti informaciją apie įvykį, nulemti praėjusio laiko tarpo nuo įvykdytos vagystės momento, todėl teisėjų kolegijos vertinimu tam tikri neatitikimai parodymuose nėra esminiai, jie nepaneigia nukentėjusiųjų parodymų dėl vagystės dalyko, todėl laikytini patikimais.
18.1. Nustatyta, kad V. L. pirminiuose parodymuose (2020 m. rugsėjo 16 d.) teigė, kad 20 000 eurų, kurie pavogti iš seifo, buvo žmonos, pastaroji šią sumą sukaupė dirbdama pagal verslo liudijimą kelių metų laikotarpiu, o dėl 9200 eurų nurodė, kad tai jo pinigai, juos nusiėmė iš savo SWED banko sąskaitos prieš du metus (1 t., b. l. 1-5). Taigi, konkretaus laikotarpio, kada T. K. sukaupė pinigus nenurodė. Papildomai apklaustas 2020 m. rugsėjo 17 d. detalizavo, kad visai neseniai perskaičiavo pinigus (datos nenurodė), todėl paaiškino esantis tikras dėl nurodytos pavogtos pinigų sumos (1 t., b. l. 108-109). T. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausta 2020 m. rugsėjo 29 d. tik tvirtino kaltinime nurodytos pinigų sumos vagystės faktą, o kada 20 000 eurų buvo įdėti į seifą nenurodė ( 2 t., b. l. 15-16). Pirmosios instancijos teisme V. L. 2021 m. gegužės 28 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 20 000 eurų jam davė žmona vasaros pradžioje ar pavasarį 2020 metais. Paaiškino, kad jie kartu gyveno 13 metų, žmona dirbo, atliko manikiūrą, pedikiūrą, turėjo daug klientų. Nurodė, kad laikė pinigus banke 10 000 ar 16 000 eurų. Visos sumos nelaikė banke, tik dalį. Dar nurodė, kad seife esamus pinigus skaičiavo 2-3 dienos iki įvykio. Žmona seifo kodo nežinojo (7 t., b. l. 99-101). Pirmosios instancijos teisme T. K. nurodė, kad pinigus 20 000 eurų ji užsidirbo, surinko ir sudėjo. Pinigus perdavė vyrui gal prieš du metus, seifo kodo nežinojo (7 t., b. l. 102-104). Apklausiama apygardos teisme nukentėjusioji tvirtino pinigus sukaupusi per darbo laikotarpį, be to, jai 10 tūkstančių eurų buvo pervedusi mama.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, gynėjo apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kada seife atsirado kaltinime minima pinigų suma, kaip ir T. K. nurodyta priežastis išgryninti pinigus (leidimui gauti), nustačius, kad kaltinime nurodyta pinigų suma seife buvo, esminės įtakos neturi ir nepaneigia D. M. ir V. N. dalyvavimo jiems inkriminuotoje veikoje bei nešalina jų atsakomybės. Todėl dėl šių argumentų plačiau nepasisakoma.
20. Gynėjas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino seifo įgijimo aplinkybių. Iš tikrųjų nuosprendyje ši aplinkybė nebuvo aptarta, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu seifo įgijimo aplinkybės, sprendžiant, ar nuteistieji įvykdė jiems inkriminuojamą veiką, jokios įtakos neturi. Byloje nustatyta, kad seifas vagystės momentu bute buvo. Nukentėjusioji T. K. nurodė, kad seifą pirko kartu su V. L. prieš 3-4 metus, nes mieste buvo daug vagysčių. Nurodymas, kad žmona imdavo pinigus be žinios, tik apibūdina V. L. ir T. K. kaip sutuoktinių tarpusavio santykius, tačiau teismo išvadų dėl V. N. ir D. M. kaltės nekeičia. Vagystės momentu, nukentėjusieji nebuvo išsituokę, jie kaip jau minėta nuosekliai nurodė aplinkybes dėl pinigų sumos, kuri buvo seife, tad faktas, kad po vagystės jų santuoka iširo, sprendžiant V. N. ir D. M. kaltės klausimą, taip pat jokios įtakos neturi.
21. Įvertinusi aptartus duomenis teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymų patikimumu, tokių aplinkybių nenustatė ir apygardos teismas. Iš esmės nuoseklūs nukentėjusiųjų parodymai ir juos patvirtinantys rašytiniai bylos duomenys, be kita ko, prijungti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, liudytojo J. J. parodymai, leidžia spręsti, kad kaltinime nurodomu laiku ir aplinkybėmis iš buto adresu (duomenys neskelbtini) buvo pavogta viso 29 200 eurų ir auksinis žiedas, sidabrinė grandinėlė, apyrankė, kurių vertė 250 eurų.
22. Teisėjų kolegija byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu sprendžia, kad vagystę įvykdė būtent nuteistieji D. M. ir V. N.. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu turi teisę duoti sau palankius parodymus, o teismo pareiga yra juos įvertinti kitų byloje surinktų duomenų kontekste ir motyvuotai spręsti, ar jais vadovautis kaip patikimais įrodymais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vertino tiek nuteistųjų, tiek nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, rašytinę bylos medžiagą, t.y. visumą byloje surinktų įrodymų ir pagrįstai konstatavo, kad D. M. ir V. N. parodymai yra gynybinio pobūdžio.
22.1. D. M. apklausiamas įtariamuoju 2020 m. rugsėjo 17 d., dalyvaujant gynėjai, atsisakė duoti parodymus (4 t., b.l.138-139). Apklaustas papildomai 2020 m. rugsėjo 18 d., dalyvaujant gynėjui, aiškino, kad pinigus – 13 000 eurų jis laikė miške sudėtus į stiklainį paslėptus po krūmu. Juos taupė asmeniniams poreikiams nuo 2017 metų. Kiekvieną kartą dirbdamas ir gaudamas atlyginimą, veždavo pinigus ir slėpdavo juos stiklainyje po krūmu. Tad 2020 m. rugsėjo 16 d. su V. N. apie 13,30 susitiko prie (duomenys neskelbtini) bažnyčios ir važiavo į Vilnių, kur apsilankė prekybos centuose „Ozas“, „Akropolis“, parduotuvėje Kalvarijų gatvėje, ir po to užvažiavo į mišką, esantį prie kelio link Utenos, kur jis pasiėmė po krūmu paslėptus pinigus. Pinigai buvo skirti sumokėti 12 800 eurų baudai pagal 2020 m. liepos 8 d. nuosprendį. Tada nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur V. N. išėjo, o jis laukė, o kai grįžo, juos važiuojant prie motelio „Sendi“ sustabdė pareigūnai (4 t.b. l. 141-142). Papildomai apklaustas įtariamuoju 2020 m. rugsėjo 22 d. parodymus pakeitė ir nurodė, kad pinigų miške neslėpė, juos laikė namuose (duomenys neskelbtini), pinigai – viso 13250 eurų buvo supakuoti polietileniniame maišelyje ir padėti kompiuterio stalčiuje, juos pasiėmė važiuodamas į Vilnių, nes ketino sumokėti baudą 12 800 eurų pagal Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, tačiau nespėjo į teismą užvažiuoti. (1 t., b. l.; 144 - 145). Duodamas parodymus teisme aiškino, kad dalis rastų pinigų – 3000 eurų priklauso jam, o kita dalis – 10 000 eurų buvo pasiskolinęs iš draugo K. tėvo N., nes reikėjo sumokėti baudą. Ant pinigų rasti V. L. pirštų antspaudai, nes pastarasis jam mokėdavo už cigaretes.
22.2. Taigi, D. M. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, jie keitėsi ir tokį jo parodymų keitimą teisėjų kolegija vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pirminę versiją, kad pinigus trejus metus laikė stiklainyje miške, paneigė pats nuteistasis D. M., be kita ko, tokia versija visiškai neįtikinama. Versija, kad dalis rastų pinigų priklauso jam, o dalis paskolinta iš draugo tėvo, paneigta faktiniais bylos duomenimis, nes ant vieno iš banknotų rasti nukentėjusiojo V. L. delno antspaudai. Be kita ko, pastebėtina, kad baudai pagal teismo nuosprendį sumokėti nebūtina vykti į teismą, nes bauda mokama į atitinkamą sąskaitą banke.
22.3. V. N. ikiteisminio tyrimo metu iš karto po sulaikymo, dalyvaujant advokatui, parodymų nedavė (5 t., b. l. 147). Apklausiamas papildomai 2020 m. spalio 14 d., dalyvaujant pageidaujamam gynėjui, paaiškino, kad kartu su D. M. vyko į Vilnių automobiliu „Audi A6“, nes vežė asmeniui parduoti dvi dėžes cigarečių, tačiau susitikus su asmeniu Šiaurės miestelyje netiko cigarečių kaina, todėl jas vežėsi automobilyje. Po susitikimo jie užvažiavo į prekybos centrą „Akropolis“, kur pabuvę važiavo link namų, kai sustabdė policijos pareigūnai, tada privažiavo du neuniformuoti pareigūnai su kaukėmis. Padavęs pareigūnui savo asmens tapatybės kortelę jis nelaukė ir išvažiavo, nes bagažinėje buvo dvi dėžės cigarečių, automobilį paliko miške, dvi dėžes cigarečių pasiėmė su savimi ir atidavė draugui (pastarojo neįvardijo), šis draugas jį pavežė iki (duomenys neskelbtini), o jis 2020 m. rugsėjo 16 d. paskambino A. A. ir pastarasis jo prašymu jį nuvežė prie garažų (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Teisme teigė kad 12000 eurų perdavė A. A. tėvų namo stogo remontui.
22.4. Pastebėtina, kad V. N. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad dvi dežes cigarečių atidavė asmeniui, kurio duomenis atsisakė įvardinti, tačiau apklausoje minėjo A. A. ir nenurodė, kad pastarajam būtų perdaves cigaretes. Tokie jo parodymai prieštarauja A. A. parodymams, kuris teigė, kad V. N. jam atidavė dvi dėžes cigarečių.
22.5. Sugretinus aptartus nuteistųjų D. M. ir V. N. parodymus, akivaizdžiai matyti, kad jie prieštarauja tarpusavyje, nesutampa kiekvieno jų nurodytas važiavimo į Vilnių ir sustojimo maršrutas, kas leidžia teigti, kad jie duodami parodymus nėra nuoširdūs.
23. Gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad sekimo įranga nepagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinta kaip D. M. kaltę patvirtinantis įrodymas. Visgi, teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka.
23.1. V. L. papildomai apklaustas 2020 m. rugsėjo 17 d. nurodė, kad iš pažįstamo D. jis prieš tris mėnesius skolinosi sekimo įrangą „TK Star“, kurią panaudojo – įdėjo automobilyje „AUDI A 6“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su kuriuo važinėjo žmona. Kai buvo pasiskolinęs įrenginį, savo telefone su D. pagalba instaliavo programą ,,TK Star”, kurios pagalba nuotoliniu būdu galima stebėti judėjimą. Prisijungimo kodas ID (duomenys neskelbtini) (numeris būtent to įrenginio, kuris buvo sumontuotas jo automobilyje), slaptažodžio neatsimena, bet automatiškai galima prisijungti prie sistemos. Vėliau minėtą įrenginį grąžino D. Norėdamas vėl įrenginį pasiskolinti, vėl kreipėsi į D., tačiau D. vis išsisukdavo ir sakydavo, kad šiuo metu neturi. Įtariant, kad galimai D. galėjo prisidėti prie vagystės nusprendė patikrinti savo naudojamą automobilį „BMW 5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo, kad galinėje dalyje po baku yra pritvirtintas tas pats sekimo įrenginys su magnetu. Atpažino įrenginį pagal tai, kad įrenginio sandarumo gumytė yra įplyšusi. Kadangi telefone „HUAWEI GY“ 2019 (juodos spalvos) yra automatiškai išsaugoti sekimo įrenginio prisijungimo duomenys iš karto patikrino 2020-09-16 judėjimą istoriją ir pamatė, kad judėjimas atitinka jo realų judėjimą. Nutarė patikrinti sekimo įrangos buvimo vietą 2020-09-15 ir pastebėjo, kad sekimo įrangos buvimo vieta nuolat buvo (duomenys neskelbtini) ir šalia adreso (duomenys neskelbtini), kur ir gyvena D. draugė J. (1 t., b. l. 108-109). Teisme parodė supratęs, kad sekimo įranga po BMW automobiliu yra ta pati įranga, kuria jis sekė žmoną, nes turėjo programą šiai įrangai ir sutapo ID.
23.2. T. K. (L.) ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 29 d. parodė, kad iš vyro V. L. žodžių žino, kad prieš mėnesį iš D. pastarasis gavo sekimo įrangą ir įrengė ją po jos automobiliu „AUDI A6“. Po vagystės V. L. po savo autombiliu rado tą pačią sekimo įrangą, kuri buvo įrengta po jos automobiliu. V. ją atpažino iš to, kad įrenginio sekimo sandarumo gumytė įplyšusi ( 2 t., b. l. 15-16).
23.3. Aplinkybę, kad sekimo įranga 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo rasta įmontuota automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta šio automobilio apžiūros metu kieme adresu (duomenys neskelbtini). Sekimo įranga rasta pritvirtinta ant automobilio dugno, ties kairiu ratu, ant bako. Įrenginys yra pritvirtintas magnetu, ant įrenginio yra užrašas „Trikstar“. Kitoje įrenginio pusėje yra užklijuotas baltos spalvos lipdukas ant kurio yra juodos spalvos užrašas „ROHS“ ir numeris ID: (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 113-114).
23.4. Iš sekimo įrenginio pavadinimu ,,Trikstar” apžiūros protokolo matyti, kad vienoje įrenginio pusėje yra sandarinimo gumytė, kuri įplyšusi (1 t., b. l. 115-117). Tokie apžiūros protokole fiksuoti duomenys atitinka nukentėjusiųjų V. L. ir T. K. nurodytas aplinkybes, kas patvirtina jų parodymų nuoseklumą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad peržiūrėjus viso mėnesio GPS sekimo įrangos judėjimą daugiau duomenų neužfiksuota, tiktai judėjimas 2020 m. rugsėjo 15 d. ir 2020 m. rugsėjo 16 d. dienomis, tai yra tada, kai buvo padaryta nusikalstama veika (1 t., b. l. 123-200, 2 t., b. l. 1-11).
23.5. Iš D. M. parodymų matyti, kad pastarasis neneigia, kad buvo V. L. paskolinęs sekimo įrangą, tačiau teigia, kad jam nukentėjusysis V. L. įrangos negrąžino. Visgi, tokie nuteistojo D. M. parodymai paneigti nukentėjusiojo V. L. parodymais bei išvardinta rašytine bylos medžiaga, patvirtinančia sekimo įrangos radimo faktą ant nukentėjusiojo V. L. automobilio 2020 m. rugsėjo 16 d. Teismas kaip teisingus vertina ir tiki nukentėjusiojo parodymais. Byloje nustatyta, kad sekimo įranga iš karto po vagystės rasta ant nukentėjusiojo automobilio. Gynėjo skunde keliama versija, ar neblaivus V. L. nepaaiškino T. K. kaip naudotis sekimo įranga, yra prielaidinio pobūdžio, ji paneigta nukentėjusiosios T. K. parodymais, kuri tokių aplinkybių nenurodė. Be kita ko, gynėjo skunde keliamas klausimas, kas dar be V. L. ir D. M. turėjo techninę galimybę stebėti sekimo įrangos judėjimą, nustačius, kad V. L. pats savo automobilio nesekė, o D. M. įvykdė vagystę, esminės įtakos priimamam sprendimui neturi.
23.6. Taigi, nukentėjusiojo V. L. parodymais nustatyta, kad sekimo įrenginys, kurio ID (duomenys neskelbtini), kurį jis iki vagystės buvo pasiskolinęs iš D. M., ir pritvirtinęs prie žmonos automobilio „Audi A6“, o po to sugrąžinęs D. M., 2020 m. rugsėjo 16 d. jau po vagystės rastas pritvirtintas prie V. L. naudojamo autombilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).V. L. parodymais nustatyta, kad pastarajam sugrąžinus D. M. sekimo įrenginį ir po to vėl prašant paskolinti, D. M. vis sakydavo, kad šiuo metu neturi ir neskolino įrenginio. Teismas tiki būtent nukentėjusiojo parodymais, nes jie buvo nuoseklūs, juos patvirtina T. K. parodymai bei sekimo įrangos radimo ant nukentėjusiojo automobilio faktas. Nurodyti duomenys pakankami išvadai, kad iki vagystės įrenginiu disponavo būtent D. M., o ne V. L.. Be kita ko, D. M. nenurodė, kad sekimo įrenginį jis būtų perdavęs naudotis kitiems asmenims. Todėl D. M. priklausiusios sekimo įrangos aptikimo faktas ant nukentėjusiojo V. L. automobilio, nustačius, kad nukentėjusysis pats šios įrangos ant savo automobilio nedėjo, šios įrangos judėjimo duomenys neabejotinai sietini su įvykusiu vagystės faktu ir nuteistojo D. M. dalyvavimu joje. Nors byloje nenustatyta, kad D. M. stebėjo V. L. automobilį, tačiau, esant byloje pakankamai D. M. kaltę patvirtinančių įrodymų, tai nepaneigia jo dalyvavimo vagystėje fakto.
24. Gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad sulaikius D. M., pas jį buvo rasta 13 250 eurų ir tik ant vienos kupiūros rastas V. L. kairės rankos pėdsakas ir nerasta paties D. M. rankų pėdsakų. Nurodo, kad D. M. skolindavosi pinigų pas V. L., todėl tokiu būdu galėjo atsirasti ir nukentėjusiojo delno pėdsakas ant kupiūros. Nurodo, kad D. M. grąžino V. L. skolą, o ne tuos pačius paskolintus banknotus, todėl teismo išvada, kas pas nuteistąjį negalėjo likti pinigų, kuriuos jis pasiskolino 2020 m. rugpjūčio mėnesį, o sulaikytas buvo 2020 m. rugsėjo 16 d., yra prielaidinio pobūdžio. Atsakant į tokius gynėjo argumentus pastebėtina, kad šiuo atveju byloje 2020 m. spalio 29 d. specialisto išvada neabejotinai patvirtina, kad ant eurų kupiūrų, paimtų 2020 m. rugsėjo 16 d. kratos metu iš D. M., vienas rankos delno pėdsakas paliktas V. L. kairės rankos delnu (1 t., 66-68). Teismas tai laikė vienu iš įrodymų, kad pinigai priklausė nukentėjusiajam. Teisėjų kolegija sutinka, kad šis įrodymas patvirtina nukentėjusiojo V. L. sąsajas su pinigais, rastais kratos metu pas D. M., o atsižvelgiant, kad pinigai rasti dar tą pačią dieną, kai buvo įvykdyta vagystė, įvertinus pinigų sumą, kuri buvo rasta (13 250 eurų), jų radimo vietą (kelių kišenėje, permatomame maišelyje), radimo aplinkybes (sulaikymo metu), D. M. elgesį (elgėsi agresyviai, negalėjo pareigūnams paaiškinti pinigų kilmės (4 t., b. l. 23-24)), ir tai, kad D. M. versija, kad ant vienos iš kupiūrų yra V. L. delno antspaudai dėl tarp jų buvusių santykių (V. L. skolino pinigus), iškelta tik vėliau, ją laiko gynybine ir atmeta kaip nepagrįstą.
25. Gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistieji D. M. ir V. N. negalėjo bendrininkauti įvykdant vagystę, nes nebuvo vienoje vietoje, o teismas vadovavosi tyrėjo B. M. padaryta prielaida, kad D. M. galėjo įvykdyti nusikalstamą veiką. Patikrinus šį skundo argumentą, nustatyta, kad :
Žemesnės instancijos teismas
25.1. D. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis su P. M. prie J. S. namo buvo apie 10,00 val. Bedirbant prie jų buvo priėjęs kaimynas R. su kuriuo bendravo apie 20 min. Apie 12.00 val. per Telegram programėlę paskambino V. (V. N.). Po to apie 20 minučių dar dirbo, po to nuvažiavo namo nusiprausti, vyko automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 12.30 val. prie (duomenys neskelbtini) bažnyčios susitiko su V. (4 t., b. l. 144-145). Teisme aiškino, kad sklype, kuris priklausė J. S., su broliu buvo 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo nuo 9.00-9.30 val., ten dirbo, pabendravo su priėjusiu kaimynu, po to paskambino V. N. ir galimai apie 12 valandą jis išvažiavo. Apie 11 val. susirašinėjo su V. L., paskui jis paskambino apie 14 valandą.
25.2. V. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. apie 11.00 val. per Telegram programėlę paskambino D. M.. Pakalbėjus po 20 ar 30 minučių perskambino D. ir pasakė, kad gali susitikti prie bažnyčios, kur jie ir susitiko (5 t., b. l. 149-150). Teisme prašė vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
25.3. Liudytoja J. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tik tvirtino faktą, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. ji skambino D. M. ir pastarajam privažiavus prie degalinės „Lukoil“ padavė raktą, nes pastarasis su broliu turėjo pas ją statyti tvorą. Tvirtino, kad dar susiskambino apie 10,00 val. teisme davė iš esmės analogiškus parodymus. Taigi liudytoja aplinkybių, kada atvažiavo ir kada išvažiavo D. M. nenurodė.
Žemesnės instancijos teismas
25.4. Liudytojas P. M. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. 9.27 val. buvo (duomenys neskelbtini) ir paskambino D. su kuriuo po poros minučių susitiko, užėję namo pavalgė ir apie 10.30 val. išvažiavo pas J. į sodybą, kur kasė griovį. D. kažkas 11.30 val. paskambino į mobiliojo ryšio telefoną ir jis pakalbėjęs apie 12.00 val. išvažiavo. Apie 12.15 val. D. jam paskambino ir pasakė, kad nebeatvažiuos (2 t., 32-33 l.). Teisme liudytojas nurodė, kad į sodybą atvažiavo 10.00 val., o apie 12 valandą išvažiavo.
25.5. Liudytojas R. P. teisme parodė, kad tikslios datos ir laiko neprisimena, ryte 9 -10 val., atvažiavo į savo sodą, kuris yra sodų bendrijoje „C“, kur matė D. M. ir dar vieną asmenį, kurio nepažįsta, dirbantį kaimyniniame sklype. Darė pamatus tvorai. Pats savo sode buvo kažkur iki 12 val., ar D. M. visą tą laiką buvo sklype nestebėjo, neprisimena, ar išvažiuodamas matė D. M..
25.6. Nuosprendžiu nustatyta, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta 2020 m. rugsėjo 16 d. laikotarpiu nuo10.40 val. iki 13.30 val. Iš kitų objektų apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėta D. M. naudojamo telefono (duomenys neskelbtini) išklotinė, nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. jo buvimo vieta keitėsi. D. M. buvimo vieta 2020 m. rugsėjo 16 d. nuo 11:09 iki 12:12 val. buvo (duomenys neskelbtini) bokšto veikimo zonoje, vėliau 12:15 val. buvimo vieta (duomenys neskelbtini) bokšto veikimo zonoje ir 12:24 val. buvimo vieta (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 144-152), be to, nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. 16:08 val. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. 12:15 val. D. M. naudojamas telefono numeris jungėsi prie celių Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), t. y. į šių celių veikimo zoną patenka D. M. namų vieta ir įvykio vieta. 12.40 val. fiksuotas jo naudojamo numerio kontaktas su naudojamu mobiliu internetu (MOBILEDATA) (2 t., b. l. 152, 154-155). V. N. telefono numeris ((duomenys neskelbtini)) nusikaltimo padarymo metu buvo išjungtas, telefono signalas buvo užfiksuotas tik nusikaltimo dienos vakare – 2021 m. rugsėjo 16 d. 21.26 valandą.
25.7. Apibendrinant minėtus duomenis darytina išvada, kad telekomunikacijų duomenys, liudytojų ir nuteistųjų parodymai, nepatvirtina D. M. buvimo sklype nuo 10.00 val. iki 12.00 val. Jie tik patvirtina jo buvimo sklype faktą, tačiau tiek atvykimo, tiek išvykimo laikas nėra aiškiai apibrėžtas, nes nuteistieji ir liudytojai duoda skirtingus parodymus. Nuteistojo D. M. parodymai dėl atvykimo ir išvykimo į sklypą laiko, dėl pokalbio su V. N. laiko nesutampa su nuteistojo V. N. parodymais ir su liudytojo P. M. parodymais. D. M. teigė, kad atvažiavo apie 10.00 val., apie 12.00 val. paskambino V. N., o apie 12.30 su pastaruoju susitiko. P. M. teigia, kad apie 10.30 val. išvažiavo į sklypą, apie 11.30 val. paskambino, o apie 12,00 val. išvažiavo. V. N. nurodo skambinęs D. M. visa valanda anksčiau, t.y. apie 11.00 val. Aptarti parodymai nepaneigia, kad D. M. ir V. N. dalyvavo inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje.
26. Nuteistasis V. N. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino rankinio laikrodžio „Breitling“, valiutos keitimo čekių aplinkybių. Pasisakant dėl laikrodžio, visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistieji nėra ir nebuvo kaltinami pavogę nukentėjusiojo V. L. laikrodį. Bylos duomenimis, rankinis laikrodis „Breitling“ buvo rastas 2020 m. spalio 8 d. V. N. slapstymosi vietoje patalpose (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 75-78), jis apžiūrėtas (5 t., b. l. 108-115). Nuosprendyje nurodoma, kad nukentėjusysis šį laikrodį atpažino kaip savo ir tai laikė V. N. kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos, patvirtinančiu įrodymu bei atmetė gynybos versiją, kad laikrodis priklauso Baltarusijos piliečiui M. P.. Visgi, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti neabejotiną išvadą, kad šis laikrodis priklauso nukentėjusiajam nepakanka.
27. Bylos duomenimis rastas laikrodis ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas 2020 m. lapkričio 18 d. pagal pakvitavimą T. N. (5 t., b. l. 60). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme liudytojas M. P. tvirtino šį laikrodį vienos iš kelionių metu pamiršęs ir palikęs Lietuvoje, o V. N. jam po to laikrodį sugrąžinęs. Analogiškai teisme tvirtino ir V. N.. Nukentėjusysis V. L. iš karto po vagystės nenurodė, kad buvo pavogtas jo laikrodis, nes kaip pats teigia, to nepastebėjo. Nukentėjusysis parodė, kad susipažinęs su bylos medžiaga pamatė, kad kratos metu pas V. N. rastas laikrodis galimai priklauso jam. Taigi, nukentėjusysis tik tvirtino, kad jo dingęs laikrodis ir pas V. N. rastas laikrodis buvo toks pats, tik nebuvo rodyklės. Šiuo atveju M. P. patvirtino, kad laikrodis buvo taisytas, nes sekundės rodyklė vis krisdavo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nuosprendyje nurodė, kad atgavęs laikrodį V. N. perdavė jį Baltarusijos Respublikos piliečiui, kuris dar ir sutaisė laikrodį, nes paskutinio teismo posėdžio metu pateiktoje nuotraukoje matyti, kad sekundžių rodyklė jau yra pritvirtinta, nors ikiteisminio metu rodyklė buvo nukritusi (t. 5, b. l. 111). Minėti duomenys nėra pakankami konstatuoti, kad V. N. slapstymosi vietoje buvo rastas būtent nukentėjusiajam V. L. priklausantis laikrodis, todėl ši aplinkybė nelaikytina patvirtinančia V. N. kaltę. Tačiau tai nekeičia pirmosios instancijos išvadų, kad vagystę įvykdė būtent nuteistieji D. M. ir V. N.. Valiutos keitimo čekiai, rasti V. N. tėvų namuose, nesusiję su nuteistiesiems pareikštu kaltinimu, todėl plačiau neaptariami.
28. Nuteistojo V. N. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į jo parodymus, kad jis įvykio dieną vežė parduoti į Vilnių kontrabandines cigaretes, tačiau jų nepardavė, o grįžtant sustabdžius policijos pareigūnams ir pradėjus tikrinti dokumentus, privažiavo automobilis su kaukėtais vyrais, ištraukė D. M., todėl pagalvojęs, kad tai banditai, paspruko iš įvykio vietos ir po to slapstėsi garaže, kol sulaikė policijos pareigūnai. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina, nes iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas šiuos nuteistojo V. N. parodymus aptarė (25, 27 nuosprendžio lapai) ir vertino kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas teisingai V. N. parodymus vertino kaip siekį išvengti atsakomybės, o V. N. versiją dėl pabėgimo motyvų ir vežtų automobilyje kontrabandinių cigarečių, pagrįstai atmetė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje, be V. N. parodymų, nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad cigaretės automobilyje iš tikrųjų buvo.
29. Svarbu tai kad V. N. ir D. M. parodymai dėl jų sustabdymo aplinkybių nesutampa tarpusavyje. Tiek vienas, tiek ir kitas nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė suvokę, kad juos stabdo būtent policijos pareigūnai. D. M. aiškino, kad neuniformuoto pareigūno nurodymu jis atidarė duris, išlipo, ir jį pastatė prie galinių durų, klausė kas jis ir ką turi, o kitas jau uniformuotas pareigūnas priėjo prie vairuotojo pusės, pabeldė į langą, tačiau V. N. nei durų, nei lango neatidarė ir dideliu greičiu nuvažiavo. Policijos žymėtas automobilis nusivijo jo automobilį (4 t. b.l. 141-142). Teisme D. M. parodymus iš dalies pakeitė, priderindamas prie V. N. parodymų, ir jau aiškino, kad kai juos stabdė kelių policija, jį ištempė iš automobilio, paguldė ant žemės ir uždėjo antrankius. V. N. nuvažiavo, o jį, D. M., vežė daryti kratą (7 t., b. l. 96-98). V. N. ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad jis vairavo automobilį, o D. sėdėjo keleivio vietoje, juos važiuojant link namų, prie miško pradėjo stabdyti policijos pareigūnai su automobiliu. Jis sustojo, žinojo, kad bagažinėje yra dvi cigarečių dėžės, todėl nervinosi, kad nepamatytų (yra teistas už kontrobandą ir turi lygtinumą), tada du neuniformuoti pareigūnai su kaukėmis, kurie privažiavo su nežymėtu automobiliu pasistatė priešais jų automobilį, pribėgo prie D. pusės, ištraukė jį iš automobilio, o ankščiau juos sustabdęs uniformuotas pareigūnas priėjo prie jo pusės ir pareikalavo dokumentų, jis jam padavė savo asmens tapatybės kortelę ir pareigūnas pasakė laukti, tačiau nelaukęs nuvažiavo, nes bagažinėje gulėjo dvi cigarečių dėžės. Aiškino, kad skambino draugui, kurio duomenis atsisakė įvardinti, pastarajam atidavė dvi dėžes cigarečių, paprašė pavežti iki (duomenys neskelbtini). O vėliau A. A. nuvežtas jis tris savaites gyveno (duomenys neskelbtini) garažuose (5 t. b.l. 149-150.) Teisme aiškino iš esmės analogiškai, kad juos sustabdė pareigūnai. Jis sustojo, pateikė dokumentus, o po keleto sekundžių privažiavo nežymėtas automobilis, iššoko vyrai su kaukėmis, jėga ištraukė D. iš automobilio, o jis pabėgo, galvojo, gal banditai.
30. Byloje esančiame tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. kai D. M. buvo sulaikytas, V. N. užvedė automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino link (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 56)
31. 2020 m. rugsėjo 17 d. tarnybiniame pranešime be kitų aplinkybių užfiksuota, kad D. M. sulaikymui buvo panaudotas patrulis „1757“, kuris automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 16 d. apie 18,50 val. sustabdė patikrinimui. Minėtam automobiliui sustojus, patrulis priėjo prie vairuotojo ir paprašė pateikti dokumentus, o pareigūnai B. M. ir T. J. R. priėjo prie keleivio pusės, D. M., kuris sėdėjo keleivio vietoje, o durys buvo užrakintos, buvo liepta atrakinti duris ir išlipti. D. M. pakluso pareigūnų reikalavimams, o vairuotojas V. N. padavęs asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, reikalavimams nepakluso ir paspaudęs greičio pedalą, pavojingai manevruodamas, bei sukėlęs grėsmę sveikatai šalia stovėjusiems patruliams bei važiuojantiems automobiliams, pradėjo šalintis link (duomenys neskelbtini), o patrulis „1757“ su mėlynai – raudonais šviesos signalais ir garsiniu signalu nusivijo minėtą automobilį, tačiau jo pasivyti nepavyko. Antrankiai D. M. buvo uždėti po to, kai pas pastarąjį kelnių kišenėje buvo rasta didelė suma pinigų.( 4 t., b. l. 23-25)
32. Vis tik, V. N. parodymų, kad pareigūnai buvo su kaukėmis, nepatvirtina ne tik tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, bet ir įvykio vietoje buvusio D. M. parodymai, todėl teisėjų kolegija tokiais V. N. parodymais nesivadovauja. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad V. N. neabejotinai suvokė stabdomas pareigūnų, nes pagal jų pareikalavimą sustojo ir pateikė dokumentus, tačiau pareigūnui pasakius laukti, V. N. pasišalino dideliu greičiu, pavojingai judėdamas. Pagrindo vertinti, kad jis sustabdytas ne pareigūnų, nebuvo jokio, tad realaus poreikio pasišalinti nebuvo.
33. Byloje nustatyta, kad A. A. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) kratos metu 2020 m. spalio 9 d. buvo rasta ir paimta 12 000 eurų. Minėti pinigai rasti vonios kambaryje po santechnikos mazgu (3 t., b. l. 73-94). Dėl minėtų pinigų priklausomybės ir paskirties teisme davė parodymus nuteistasis V. N. ir liudytojai V. K., A. K., K. Š., T. N., A. A.
34. Apeliaciniame skunde V. N. teigia, kad 12000 eurų jis perdavė A. A. gyvenamojo namo stogo remontui ir tai patvirtino liudytojai V. K., A. K., T. N., A. A. bei jo sugyventinė K. Š., tačiau teismas nepagrįstai tokius parodymus vertino kritiškai. Dar kartą patikrinus minėtų liudytojų ir paties nuteistojo V. N. parodymus dėl 12 000 eurų perdavimo, laikymo ir minėtos pinigų sumos atsiradimo aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad V. N. nurodyta versija paneigta byloje sutrinktų įrodymų visuma, todėl atmestina kaip nepagrįsta.
34.1. Įvertinus paties V. N. parodymus matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu jis apie 12 000 eurų jokių aplinkybių nenurodė. Tik kėlė versiją apie automobilio bagažinėje vežtas dvi dėžes kontrabandinių cigarečių. Teigė, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. paskambino A. A. per programėlę Telegram ir paprašė, kad šis jį nuvežtų iki (duomenys neskelbtini) esančių garažų, kur 3 savaites gyveno (5 t. b.l. 149-150). V. N. buvo sulaikytas 2020 m. spalio 8d, apklaustas įtariamuoju 2020 m. spalio 14 d.
34.2. Apklaustas teisme V. N. iškėlė versiją, kad 2020 m. rugsėjo 5 d., t.y. dar iki vagystės, 12 000 eurų buvo perduoti jo geram draugui A. A. tėvų namo stogo remontui. Pinigai priklausė seseriai. Tokią V. N. versiją teisme tvirtino liudytojai A. A. (draugas), V. K. (sesuo), A. K. (sesers vyras), T. N. (motina). Teismas nekvestionuoja nurodytų stogo remonto darbų, visgi sprendžia, kad kratos pas A. A. metu rasti 12 000 eurų susiję su įvykdyta vagyste iš V. L. buto. Tokią teismo išvadą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų A. K., A. A., T. N., K. Š. parodymai. Teismas vadovaujasi būtent ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie sutampa tarpusavyje.
34.3. Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo mėn. pabaigoje galimai apie 20 d. (konkrečiai negali pasakyti) į garažą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame jis dirba, atvažiavo V. N., kurį atvežė A. ir paprašė pagyventi pora dienų. Kažkur po savaitės laiko V. jam užsiminė, kad jis slapstosi nuo policijos pareigūnų, be to, V. jam padavė raktus nuo savo automobilio „VW Passat“, nurodė, kad automobilis stovi už bažnyčios (duomenys neskelbtini) mieste, kad jį reikia pervaryti pas tėvus. Jis kartu su žmona I. ir V. tėvu N. nuvyko prie bažnyčios ieškoti V. automobilio, tačiau jį rado Šalčininkų mieste prie Vaikų globos namų. Automobilį parvarius tėvus į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), atidarė bagažinę ir pamatė kampinį šlifuoklį (bulgarkę) ,,Boch“, prailgintuvą, užtiesalą (pledą). (2 t., b. l. 38). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. K. atpažino A. A. kaip asmenį, kuris 2020 m. rugsėjo mėn. galimai 20 d. su automobiliu AUDI A6 ar C4 atvežė V. N. prie garažų, adresu (duomenys neskelbtini). (2 t., b. l. 39-44). Duodamas parodymus teisme liudytojas nurodė naujas aplinkybes ir aiškino, kad jis su žmona 2020 m. rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje davė V. N. 12 000 eurų stogo dengimui. Pinigus perdavė žmona, perdavimo momento nematė.
34.4. Liudytoja V. K. teisme tvirtino, kad ji davė broliui 12 000 eurų 2020 m. rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje tėvų namo stogo dengimui, kupiūrų neprisimena. Pinigus uždirbo, taip pat buvo padovanoti per vestuves.
34.5. Liudytoja T. N. teisme parodė, kad jos dukra V. K. perdavė sūnui V. N. 12 000 eurų stogo remontui, o sūnus perdavė A. A., nes A. A. prašė 6000 eurų už darbą ir 6000 eurų už stogo keitimą. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus tik dėl namuose rastų 9000 eurų, kurie priklauso jai, o ne sūnui (2 t., b. l. 49)
34.6. Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. apie 19.30 val., jam į jo telefoną paskambino V. N. per programėlę Telegram ir paprašė pagalbos, jį pavežti, nes jis slapstosi nuo policijos. Pasakė, kad jis yra miške netoli (duomenys neskelbtini) ir lauks jo. Jis sutiko jam padėti ir sėdęs į K. Š. automobilį „AUDI C4“ valstybinių numerių neatsimena, nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) miško ir pamatė, kad V. stovi prie kelio. V. pastarojo prašymu nuvežė į Turgelius prie bažnyčios, kur išleido. V. su savimi turėjo sportinį krepšį, ar kas nors jame buvo nematė. Maždaug už poros dienų apie pietus V. jam vėl per programėlę Telegram paskambino ir paprašė jį nuvežti į (duomenys neskelbtini). Jis jau tuo metu žinojo, kad (duomenys neskelbtini) iš V. L. (pavardę sužinojo tik įtarimo) buto buvo pagrobta apie 30000 eurų. Kalbos ,,vaikščiojo“ iš visų pažįstamų ir iš pačio V. Pačio V. labai gerai nepažįsta, jis tik jo pažįstamas. Jis kalbėdavo, kad yra sulaikytas D. ir kad ,,neva“ pas jį rasta pusę pinigų, va tada jis suprato, kad galimai V. susijęs su šiuo visu reikalu, nes jis pastaruoju metu labai draugaudavo su D. V. sutiko padėti ir jis nuvežė V. prie (duomenys neskelbtini) esančių garažų. Jie abu išlipo iš automobilio ir paėjo truputį toliau, kad jų niekas negirdėtų, tada jis padavė maišelį su pinigais (kurie buvo rasti kratos metu, tualeto ir vonios kambaryje, santechnikos mazge) ir paprašė juos pas save paslėpti, kai viskas aprims jis pinigus iš jo pasiims. Tada jis įsitikino, kad jis tikrai su D. įvykdė vagystę iš V. buto, apie kurią visi (duomenys neskelbtini) ir kalbėjo. V. pats konkrečiai neminėjo iš kur yra pinigai, o jis ir neklausė. Jis pasiėmė maišelį su pinigais ir išvažiavo, o V. liko prie garažų (3 t., b. l. 16-167). Teisme A. A. parodymus pakeitė ir jau aiškino, kad miške V. N. atnešė dvi dėžes su cigaretėmis į jo automobilį, teigė, kad kratos metu rasti pinigai 12 000 eurų kažkada duoti V. N..
34.7. Liudytoja K. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena kartu su A. A., jų namuose buvo daroma krata, kurios metu buvo rasti ir paimti jai priklausantys 7 000 Eur, kuriuos buvo sutaupiusi ir dar paėmė kitus 12 000 Eur, kurie priklausė V. N., iki kratos nežinojo, jog tie pinigai yra saugomi pas juos. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad kratos metu vonioje, santechnikos mazge buvo rastas plastikinis kibirėlis su didele pinigų suma, iš kur šie pinigai ji nenumano, jai A. nieko nesakė, tik po atliktos kratos ji A. užklausė iš kur tie pinigai, tai A. jai atsakė, kad tai V. jam davė juos pasaugoti. Daugiau nieko nesakė (2 t., 51-52 l.).
35. A. A. šioje byloje buvo pareikštas įtarimas veikiant bendrininkų grupe su D. M. ir V. N. įvykdžius vagystę iš V. L. buto, tačiau ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, jis apklaustas liudytoju. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, o vėliau liudytoju A. A. davė iš esmės analogiškus parodymus, tvirtindamas, kad po 2020 m. rugsėjo 16 d., V. N. jam davė maišelį su pinigais ir paprašė paslėpti, minėti pinigai buvo rasti kratos metu santechnikos mazge. Teisme, kaip jau minėta, parodymus pakeitė. Pagal teismų praktiką ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai yra duomenys, kurie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus, bendrame bylos duomenų kontekste. Šie duomenys gali turėti reikšmės teismo vidiniam įsitikinimui vertinant įrodymus laikantis BK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–192/2008, 2K-206/2008, 2K-200/2009). Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).
36. Šiuo atveju pinigų - 12 000 eurų radimo vieta (santechnikos mazgas), laikymo būdas (paslėpti), atsižvelgiant, kad kiti kratos metu rasti pinigai nebuvo slepiami, K. Š. parodymai (A. A. jai nurodė, kad V. davė pinigus pasaugoti), liudytojų A. K., T. N., A. A. parodymų keitimas leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad pinigai buvo skirti ne stogo remontui, o gauti iš V. N. po įvykdytos vagystės tikslu juos paslėpti. Tokios teismo išvados nekeičia ir 2022 m. lapkričio 29 d. ekspertizės akto duomenys.
37. Kratos protokolas patvirtina, kad pas A. A. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spali 9 d. buvo atlikta krata. Kratos metu be kitų daiktų rasti grynieji pinigai: dėžutėje, kuri stovėjo ant komodos, viso 400 eurų; ant kompiuterio stalo po klaviatūra – 1500 eurų, virtuvėje ant lentynos voke 5000 eurų, piniginėje 20 eurų, plastmasiniame maišelyje (indelyje), kuris rastas vonios kambaryje, paslėptas santechnikos mazge, viso 12 000 eurų. Taip pat rastas pasas, išduotas V. N. vardu.( 3 t., b. l. 76-80).
Dėl bendrininkavimo
38. Apeliaciniame skunde advokatas A. Liutvinskas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįrodinėjo bendrininkavimo fakto. Iš tikrųjų ši aplinkybė detaliai nuosprendyje nėra aptarta. Vis tik teismas nustatė, kad V. N. ir D. M. vagystę įvykdė veikdami bendrininkų grupe ir šią aplinkybę pripažino jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Be to, teismas pasisakydamas dėl veiksmų kvalifikavimo nurodė, kad D. M. ir V. N. suvokdami savo neteisėtų veiksmų pobūdį bei pavojingumą, tai, kad kiekvieno veiksmai yra reikšmingi galutiniam rezultatui, bendrais veiksmais, neatlygintinai užvaldė svetimą didelės vertės turtą. Taigi, nors teismas detaliai ir nepasisakė, visgi įvertino, kad rezultatas pasiektas bendrais veiksmais.
39. Kaip matyti iš kaltinamojo akto ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, D. M. ir V. N. veika kvalifikuota tik pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, asmenims, veikiantiems bendrininkų grupe, tačiau esant visiems vykdytojams jų veika atskirai pagal BK 24 straipsnio 1 dalį nekvalifikuojama. Taigi, remiantis kaltinimu, jie abu buvo nusikaltimo vykdytojai.
40. Kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas, įstatymas nenurodo. Todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir kt.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, jog visi bendrininkai (t. y. vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas) buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (t. y. susitarimas gali būti išankstinis ar staiga kilęs), iki bus pasiektas norimas rezultatas. Bendrininkavimas iš anksto susitarus yra tokia bendrininkavimo rūšis, kai susitarimas tarp bendrininkų dėl bendro nusikalstamos veikos padarymo sudaromas iki nusikalstamos veikos objektyviosios pusės įgyvendinimo pradžios. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes kasacinė nutartis Nr.2K-199-719/2022.)
41. Apie nuteistųjų V. N. ir D. M. susitarimą veikti bendrai rodo jų veiksmai ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Pareigūnams sustabdžius V. N. vairuojamą automobilį jame buvo ir D. M., pas pastarąjį buvo rasta didelė pinigų suma 13 250 eurų, o V. N. pateikęs savo asmens dokumentą nuo pareigūnų pabėgo ir slapstėsi apie tris savaites kol buvo sulaikytas bei perdavė A. A. saugojimui 12 000 eurų, kurie pastarojo buvo paslėpti. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teisėjų kolegijai daryti išvadą apie jų dalyvavimą vagystėje iš nukentėjusiojo V. L. buto, o surinkti netiesioginiai įrodymai sudaro neabejotiną ir logišką įrodymų grandinę, kuri leidžia spręsti apie subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių buvimą nuteistųjų vagystės iš nukentėjusiojo buto veikoje.
Dėl teismo šališkumo
42. Skunde advokatas A. Liutvinskas teigia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Teismo šališkumas įžvelgiamas tokiais aspektais: 1) teisėjo palankumu nukentėjusiesiems ir nusistatymu prieš nuteistąjį; nurodoma, kad teismas neturėjo priekaištų nukentėjusiesiems dėl nepateiktų banko dokumentų, tačiau turėjo priekaištų dėl nepateiktų dokumentų D. M. ir jo gynybai; 2) liudytojų parodymus vertino kaltinimui palankiu aspektu, nutylėjo įrodomąją reikšmę teisinančių įrodymų, grindė nuosprendį liudytojų parodymais, kurie neturi įrodomosios reikšmės jo ginamojo atžvilgiu; 3) paskirta neadekvati bausmė, o bausmės dydis nustatytas atsižvelgiant į D. M. reakciją V. L. atžvilgiu. Tačiau tokie apelianto argumentai nepagrįsti.
42.1. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismai, spręsdami klausimą, ar pirmosios instancijos teisme nebuvo pažeistas nešališkumo principas, privalo vadovautis kasacine tvarka išnagrinėtose bylose pateiktais išaiškinimais, kurie grįsti ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, bei jų neignoruoti.
42.2. Teisėjų kolegija sprendžia, kad gynėjo argumentas dėl teismo palankumo nukentėjusiesiems ir priešiškumo kaltinamajam ir gynybai, kaip šališkumą grindžiančios aplinkybės, yra nepagrįstas. Iš teisiamojo posėdžio protokolo įrašų nėra pagrindo daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo procesas buvo organizuojamas ir proceso veiksmai atlikti tokiu būdu, kuris rodytų, jog kaltinamiesiems ar gynybai buvo reiškiamas išankstinis priešiškumas Nustatyta, kad bylą nagrinėjęs teismas sprendė tiek gynybos, tiek kitų proceso dalyvių prašymus, kurių vienus tenkino, kitus atmetė. 2021m. gegužės 28 d. teismo posėdžio metu tenkino V. N. prašymą dėl dokumentų pateikimo, to paties posėdžio metu uždavė klausimus D. M. dėl skolos raštelio, į klausimus atsakinėdamas D. M. nurodė, kad skolos raštelis guli namuose, jo pateikti negali, nes yra įkalintas. Nurodė, kad nebent sesers paprašys, kad atiduotų advokatui. Po to teisėjas uždavė klausimą gynėjui, kuris patvirtino žinantis tokį skolos raštelį. 2021 m. rugsėjo 13 d. posėdžio metu teisėjas tenkino D. M. prašymą dalyvauti posėdyje tiesiogiai ir būtent dėl to buvo skelbiama teismo posėdžio pertrauka. 2021 m. spalio 19 d. teismo posėdyje teismas tenkino advokato N. Voinovo prašymą dėl prijungimo pateiktų dokumentų ir USB laikmenos, tačiau netenkino prašymo skirti DNR ir daktiloskopinio tyrimo.
42.3. Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių realių faktų, kurie keltų abejonių dėl bylą pirmąja instancija nagrinėjusio teismo nešališkumo ar asmeninio tendencingumo. Atsakant į apeliacinio skundo teiginius dėl šališko pirmosios instancijos teismo vertinant įrodymus ir skiriant bausmę, pažymėtina, kad pagal ilgametę teismų praktiką ne toks, kokio pageidautų kaltinamasis ar nuteistasis, įrodymų vertinimas nelaikomas teismo šališkumu (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-645/2005, 2K-30/2006). Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad teismas – konkretus teisėjas ar teisėjų kolegija stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir svarbus, bet nėra lemiamas. Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Išvada, kad bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas turi būti objektyviai pagrįsta. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai. Teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, neesminiai proceso įstatymo pažeidimai ir pan. nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog teismas išnagrinėjo bylą šališkai, jei nėra duomenų, faktų, rodančių teismo suinteresuotumą bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548-699/2015, 2K-102-222/2016, 2K-162-697/2016 ir kt.). Be to, nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2012, 2K-486/2014 ).
42.4. Tai, kad teismas dalį įrodymų įvertino nepalankiai nuteistajam, nėra nei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nei teismo šališkumą patvirtinanti aplinkybė ??(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-648/2020). Jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo šališkumo požymių, atitinkančių BPK 58 straipsnyje išvardytus teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo pagrindus, byloje nenustatyta, apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismą šališku. Taigi darytina išvada, kad nuteistųjų D. M. ir V. N. teisė į nešališką teismą nebuvo pažeista.
43. Pirmosios instancijos teismas D. M. pripažinęs kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisęs laisvės atėmimu ketveriems metams dviem mėnesiams, šią bausmę vadovaujantis BK 63, 64, 65 straipsniais subendrino visiško sudėjimo būdu su Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme laisvės atėmimu vieneriems metams bei su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme 256 MGL (12 800 Eur) dydžio bauda ir D. M. nustatė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams dviem mėnesiams ir 256 MGL (12 800 Eur) dydžio baudą.
44. Be kita ko, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nustatė ir tai, kad D. M. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirta 256 MGL (12 800 Eur) dydžio bauda yra vykdoma atskirai. Teisėjų kolegijos vertinimu toks rezoliucinės dalies formulavimas turi būti tikslinamas, nes subendrinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bauda, nuosprendžiui įsiteisėjus, baudos vykdymas bus atliekamas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendį. Tad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nuoroda, kad atskirai dar turi būti vykdoma ir 2020 m. liepos 30 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 256 MGL (12 800 Eur) dydžio bauda, yra perteklinė, galinti sukelti neaiškumų vykdymo procese, todėl iš nuosprendžio rezoliucinės dalies yra šalinama.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. M. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko ir nuteistojo V. N. apeliacinius skundus atmesti.
Pašalinti iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies nuorodą, kad D. M. 2020 m. liepos 30 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 256 MGL (12 800 Eur) dydžio bauda yra vykdoma atskirai.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.