- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-02
- Bylos Nr.
- 2-331-1204/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-01034-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jakubėnė
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- T. D.
- Advokatai
- Darius Ališauskas
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės R. D. atstovui advokatui Dariui Ališauskui (prisijungus nuotoliniu būdu),
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Genovaitei Eidukienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. patikslintą ieškinį atsakovui T. D., byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė R. D. patikslintu ieškiniu teismu prašo: nutraukti santuoką tarp T. D. ir R. D., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nenustatyti termino susitaikymui; po santuokos nutraukimo atsakovui palikti pavardę – D., ieškovei – D.; nepilnamečių vaikų D. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. D.; priteisti iš atsakovo T. D. dukros D. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir dukros A. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo ieškinio dėl santuokos nutraukimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 230 Eur kiekvienam vaikui atskirai, išlaikymo sumą indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka; ieškovę R. D. paskirti dukros D. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir dukros A. D., gim. (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
2. Ieškinyje nurodė, kad jog su atsakovu skyrium gyvena jau nuo 2019 m. spalio mėn. Per šį laikotarpį iki dabar sutuoktiniai tapo svetimi, bendravimas apsiriboja tik kas liečia vaikų klausimus. Dėl santuokos iširimo vienas kito nekaltina, sutinka, kad santuokinis gyvenimas nesusiklostė. Kartu nebeveda bendro ūkio, todėl netikslinga toliau gyventi santuokoje. Faktiškai šeimyniniai santykiai laikytini nutrūkusiais, nes kiekvienas naudojasi savo asmeninėmis pajamomis, neveda bendro šeimos ūkio, negyvena bendro sutuoktinių gyvenimo ir nėra pagrindo teigti ir tikėtis, kad vėl gyvensime kartu, artimų santuokinių ryšių nepalaiko. Sutinka, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
3. Šiuo metu ieškovė su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). Būstas yra pilnai įrengtas, pritaikytas vaikams gyventi, dukros turi atskirą kambarį, gali žaisti uždarame kieme. Šias aplinkybes patvirtina pridedama nuomos sutartis, nuotraukos. Mergaitės pripratusios gyventi su motina, su ja turi stiprų ryšį, o su tėvu nebendrauja. Jos (duomenys neskelbtini) lanko mokyklą, yra registruotos šeimos klinikoje. Tais atvejais, kai ieškovė būna darbe, o dukros grįžta iš mokyklos, jas prižiūri ieškovės motina P. N., taip pat gyvenanti (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, abiejų nepilnamečių vaikų, D. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir dukros A. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą prašo nustatyti su jų motina ieškove R. D..
4. Ieškovės manymu, konkrečią dukrų bendravimo su tėvu tvarką nustatyti nėra būtina. Ieškovė sutinka leisti tėvui bendrauti su dukromis maksimaliai, pagal jo pageidavimus, mano, kad ginčo šioje dalyje nėra. Konkreti tvarka nustatytina, nebent jei to reikalautų pats atsakovas.
Šalies argumentai
5. Ieškovė nurodo, kad vieno vaiko poreikių patenkinimui išleidžia 460 Eur, todėl ieškovė mano, kad atsakovo teikiamas išlaikymo dydis dukros D. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir dukros A. D., gim. (duomenys neskelbtini) turėtų būti priteistas po 230 Eur kiekvieną mėnesį periodiniais mokėjimais kiekvienam vaikui atskirai. Išlaikymo suma indeksuojama vyriausybės nustatyta tvarka. Vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise prašo laikyti ieškovę R. D..
6. Ieškovė neprašo priteisti išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo nereikalauja. Ieškovė patvirtina, kad jokio dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto nei kiekvienas atskirai, nei abu kartu neturi. Ieškovė patvirtina, jog kreditorių nei kiekvienas atskirai, nei abu kartu neturi.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu ieškovė R. D. nurodė, po antros dukters gimimo atsirado nesutarimai, vyras pavargo emociškai, pradėjo išgėrinėti, kartu su atsakovu negyvena jau 6 metus, gyvena tame pačiame mieste – (duomenys neskelbtini), nedraudžia bendrauti su vaikais, bet tokio noro iš tėčio pusės nėra. Su vyro tėvais santykius palaiko iki šiol. Metus laiko tėvas su vaikais nebendravo, paskui paprašė susitikimo, po to jokio bendravimo nebuvo, jam yra pateiktas vyresniosios dukros telefono numeris, tačiau ryšio nėra. Gyvename (duomenys neskelbtini), abi dukros lanko mokyklą, kuri yra šalia namų. Nuomoja namą, mergaitės turi savo kambarį. Vienam vaikui išleidžia po 460 Eur, reikia uniformų, drabužių, maistui, būreliams, mano, kad tai nedidelė suma, iš valstybės gauna išmokas vaikams. Atsakovas kada sugalvoja tada perveda po 100 Eur, pastovaus prisidėjimo prie vaikų išlaikymo nėra.
Šalies argumentai
8. Teismo posėdžio metu ieškovės R. D. atstovas advokatas Darius Ališauskas prašė ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Siekiant greitesnio proceso prašo santuoką nutraukti dėl abipusės kaltės, santykiai iširę daug metų, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dukros visą laiką gyvena su mama, ginčo dėl to nėra, todėl dukrų gyvenamoji vieta nustatytina su jų mama. Prašoma išlaikymo suma yra pagrįsta.
9. Atsakovui T. D. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, per teismo nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį ir patikslintą ieškinį negautas. Apie posėdžio vietą ir laiką atsakovui pranešta tinkamai (siunta įteikta gavėjui 2024-09-09), atsakovas į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Kadangi atsakovui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką praneštą tinkamai, byla nagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
10. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) pateikė išvadą, kuria dėl ieškovės reikalavimų tenkinimo neprieštaravo. Išvadoje nurodyta, kad ieškovės R. D. šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, šeimai atvejo vadyba netaikoma, socialinės paslaugos neteikiamos. Skyriaus turimais duomenimis ieškovė R. D. nuo 2013 m. balandžio 30 d. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), duktė D. D. – (duomenys neskelbtini), T. D. – (duomenys neskelbtini), dukra A. D. – (duomenys neskelbtini). Skyrius neturi pagrindo abejoti ieškovės R. D. pateiktu vaikų poreikių paskaičiavimu. Akivaizdu, kad tas asmuo su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai patiria daugiau išlaidų. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas ir atsakovė yra abu darbingo amžiaus, todėl nepilnamečių vaikų poreikius turi galimybę abu pilnai tenkinti. Skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra prašoma nustatyti su motina, vaikų kasdieniams būtiniesiems poreikiams užtikrinti būtinas nuolatinis abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo po 230 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Pagal turimą ir pateiktą ieškovės informaciją, daroma išvada, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais D. ir A. D.. Atsakovas T. D. atsiliepimo nepateikė, todėl darytina išvada, kad tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ginčo nėra. Skyrius neturi duomenų, jog vaikų D. ir A. D. gyvenamosios vietos nustatymas su motina R. D. pažeistų vaikų interesus.
Šalies argumentai
11. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė Genovaitė Eidukienė pateiktą išvadą palaikė, prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Dėl vaikų gyvenamosios vietos skyrius neturi pretenzijų, mama tinkamai užtikrina vaikų poreikius, prašomas išlaikymo dydis nėra didelis. Dėl bendravimo tvarkos tarp šalių nėra ginčo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
12. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad santuoka tarp T. D. ir R. D. (iki santuokos – N.) įregistruota (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė R. D. ir atsakovas T. D. yra D. D., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai. Ieškovė R. D. nuo (duomenys neskelbtini). gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), duktė D. D. – (duomenys neskelbtini), T. D. – (duomenys neskelbtini), dukra A. D. – (duomenys neskelbtini). Nuo pat gimimo dukros gyvena su ieškove, kurias prižiūri ir jomis rūpinasi. Ieškovė šiuo metu dirba, metinė deklaracija patvirtina apie gaunamas pajamas, kurios yra 12398,18 svarų, ieškovė gauna išmokas vaikams, vyriausiam po 25,60 svarų, už kiekvieną papildomą vaiką po 16,95 svarų. Pateikta 2018-08-22 buto nuomos sutartis, gyvenimo sąlygas patvirtinančios nuotraukos. Dukros lanko (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą: A. D. ((duomenys neskelbtini)) – nuo 2020-06-23, D. D. ((duomenys neskelbtini)) – nuo 2018-09-27. Pateiktos 2 šeimos klinikos pažymos, kurios patvirtina, kad dukra D. yra registruota įstaigoje nuo (duomenys neskelbtini), dukra A nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį teismui nepateikė.
Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei
13. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).
Žemesnės instancijos teismas
14. Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nagrinėdamas bylą įsitikino, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2019 metų spalio mėnesio, tarpusavio ryšio nebepalaiko, bendro ūkio neveda, bendras santuokinis gyvenimas nutrūkęs, sutuoktiniai nebendrauja, vienas nuo kito yra atitolę, nebeturi bendrų ateities planų. Teismo įsitikinimu, abi šalys nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti santuoką, kaltė pasireiškia jų abiejų nesutarimais, lojalumo stoka, to pasekmė – bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai (CPK 185 straipsnis, 384 straipsnio 6 dalis, CK 3.61 straipsnis).
Dėl termino susitaikyti nustatymo
15. CK 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Teismas atsižvelgia į tai, kad šalys kartu nebegyvena jau dešimt metų, šalys bendro ūkio nebeveda, todėl, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.
Dėl tarpusavio išlaikymo
16. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nėra (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
17. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „D.“, o atsakovui „D.“. Nesant ginčo po santuokos nutraukimo teismas ieškovei palieka jos santuokinę pavardę – „D.“, atsakovui –„D.“.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
18. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
19. Ieškovė prašo nustatyti dukterų D. ir A. gyvenamąją vietą kartu su motina. Nagrinėjamu atveju spręsdamas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teismas atsižvelgia į tai, kad mergaitės nuo pat gimimo gyvena su mama. Šiuo metu ieškovė su dukromis gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojamame name, adresu (duomenys neskelbtini). Pateiktose nuotraukose matosi, kad gyvenamoji patalpa yra sutvarkyta, švari, nepilnamečiams vaikams yra sudaryta jų poreikius atitinkanti erdvė, kurioje jie gali žaisti ir ilsėtis. Mergaitės lanko mokyklą (duomenys neskelbtini), yra registruotos šeimos klinikoje, po mokyklos mergaites prižiūri ieškovės mama P. N.. Tarp ieškovės ir nepilnamečių dukrų nuo gimimo susiformavęs stiprus emocinis ryšys. Atsakovas dukrų gyvenimu nesidomi, jų gyvenimuose nedalyvauja. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, sprendžia, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiks vaikų interesus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, abiejų nepilnamečių vaikų, D. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir dukros A. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina ieškove R. D..
Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo
20. Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas: tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis); vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis); kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Kaip minėta Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokia praktika, kai nėra sprendžiamas vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimas, nesant ginčo, reiškia, kad nepakankamai apsaugomos vaiko teisės, neužtikrinamas viešasis interesas (2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).
21. Ieškovė nurodo, kad netikslinga nustatyti konkrečios tėvo bendravimo su dukterimis tvarkos, nes jos teigimu, ji niekuomet nedaro jokių kliūčių tėvui matytis ir bendrauti su dukra. Atsakovas savo pozicijos dėl bendravimo su vaikais nepateikė.
22. Teismo vertinimu, manytina, kad ieškovė sudarys sąlygas atsakovui maksimaliai bendrauti su dukromis ir tai nepažeis vaikų teisių ir teisėtų interesų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas nenustato atsakovo su dukromis konkrečios bendravimo tvarkos.
23. Išaiškintina, jog vaikui paaugus ir tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti kitokią bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
Dėl išlaikymo dydžio padidinimo ir išlaikymo priteisimo
24. Ieškovė prašo iš atsakovo nepilnamečiams vaikams D. D. ir A. D. priteisti išlaikymą po 230 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
25. Abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taip pat abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 straipsniai, 11–14 straipsniai, 18 straipsnis ir kiti, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
26. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tėvai turi dėti visas pastangas, kad sudarytų sąlygas vaikui gyventi, ugdytis saugioje, labiausiai jo interesus atitinkančioje aplinkoje, bendrauti ir žaisti su bendraamžiais, lavinti gabumus ir įvairiapusiškai leisti laisvalaikį. Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
27. Šiuo metu ieškovė viena augina ir rūpinasi dukromis, jai vienai tenka su vaikų išlaikymu susijusios išlaidos (išlaidos maistui, rūbams, vaistams, higienos priemonėms, ugdymo priemonėms, laisvalaikiui ir kt.).
28. Priteisiant vaikams išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, t. y. vieno išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje, 2020 m. gruodžio 17 d., Teismų praktika Nr.53, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-273-969/2020). Nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA sudarys 924 Eur (atskaičius mokesčius 709 Eur). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje taikomas minimalus išlaikymo dydis, kurio pagrįstumo ieškovė neturi pareigos įrodinėti. Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį teismui nepateikė. Šiuo atveju atsakovui tenka pareiga pagrįsti, kad prašoma išlaikymo suma nepilnametėms dukroms yra per didelė, ar kad jis, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį ar sveikatos būklę, tokio išlaikymo negali teikti. Tokių duomenų atsakovas teismui neteikė, todėl teismas pažymi, kad atsakovas negali nusišalinti nuo pareigos išlaikyti nepilnametės dukras, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovas neturi galimybės dirbti ir prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo lygia dalimi.
29. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, tėvų turtinę padėtį ir minimalius vaiko poreikius, patikslintas ieškinys šioje dalyje tenkintas ir iš atsakovo T. D. priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams D. D. ir A. D. po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. iki vaikų pilnametystės, ją indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196-3.198 straipsniai, 3.200 straipsnis).
30. Ieškovė skirtina lėšų, skirtų nepilnamečiams vaikams išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise. Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė nepateikė teismui duomenų apie jos patirtas atstovavimo išlaidas, todėl jos nepriteisiamos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 146,00 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio.
32. Atsakovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Šiuos reikalavimus tenkinus, iš atsakovo priteistina 166 Eur žyminio mokesčio valstybei.
33. Iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 13,28 Eur, t. y. didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovės R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei R. D. palikti santuokinę pavardę – „D.“, atsakovui T. D. pavardę – „D.“.
Nustatyti nepilnametės D. D., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai D. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dinos – 2023 m. rugsėjo 21 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos – 2023 m. rugsėjo 21 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Paskirti ieškovę R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai D. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnametei dukrai A. D., gimusiai (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 146,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus 0 ct) ieškovės sumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 166,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus 0 ct) žyminį mokestį ir 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, nurodant šias sumas sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300. Įmokos kodas mokant žyminį mokestį ir išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą 5662.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šį sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimui įregistruoti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams.