Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-09-15 · Civilinė byla Nr. e2S-2220-340/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-15
Bylos Nr.
e2S-2220-340/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13812-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Soscredit“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Novum Situm“
Kategorijos
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-2220-340/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13812-2022-0Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Novum Situm“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-18482-808/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Soscredit“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Novum Situm“ dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo bei restitucijos taikymo,

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti 2020 m. rugpjūčio 3 d. sutartį, sudarytą tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Soscredit“ ir atsakovės UAB „Novum Situm“ dėl esminio sutarties pažeidimo bei taikyti restituciją – grąžinti ieškovei UAB „Soscredit“ sumokėtas įmokas, kurių dydis 28 765,62 Eur; 2) priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas;

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės vardu registruotą turtą – Butą/Patalpą – Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartimi prašymą tenkino. Teismas ieškovės UAB „Soscredit“ reikalavimų užtikrinimui nutarė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti UAB „Novum Situm“ nuosavybės teise priklausantį Butą/ Patalpą – Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini)

4. Teismas nurodė, kad ieškinyje suformuluotus reikalavimus ieškovė pagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais, taip pat kartu su ieškiniu pateikė nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovės reikalavimas atsakovei yra akivaizdžiai negalimas pažeistų teisių gynimo būdas. Teismas sprendė, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

5. Teismas nurodė, kad ieškovė pareikštu ieškiniu taip pat prašo nukreipti išieškojimą į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Teismas nurodė, kad teismui priėmus galimai palankų ieškovei teismo sprendimą, o atsakovei perleidus buto nuosavybės teise kitiems tretiesiems asmenims arba kitaip suvaržant arba sumažinant buto vertę, ieškovei galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliantė (atsakovė) UAB „Novum Situm“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu; priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimo išlaidas. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:

6.1. pirmosios instancijos teismo išvados akivaizdžiai patvirtina, kad laikinosios apsaugos priemonės byloje buvo pritaikytos nepagrįstai, nesant tam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytų pagrindų, o tik abstrakčiai išdėstant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teoriją ir niekaip jos nesusiejant su nagrinėjama byla. Teismo nutartyje nėra nei vieno argumento, kuris pagrindžia, kad laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos būtent šioje konkrečioje byloje.

6.2. Ieškovė nepateikė jokių konkrečių įrodymų apie atsakovės nesąžiningumą, piktnaudžiavimą ir ketinimą vengti teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus ieškinyje dėstomus nepagrįstus pamąstymus apie tariamą atsakovės nesąžiningumą. Absoliučiai jokių aplinkybių apie atsakovės nesąžiningumą nenurodė ir teismas teismo nutartyje.

6.3. Pagrindinis ieškovės prašymo argumentas yra tas, jog atsakovė, ieškovės manymu, nesąžiningai šiuo metu parduoda ar perleidžia kitais pagrindais jos turimą turtą tretiesiems asmenims, tačiau ir toliau su ieškove vengia atsiskaityti. Tačiau tai nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises, kadangi šioje bylos stadijoje tokie argumentai negali įrodyti atsakovės nesąžiningumo, t. y., ar nurodyti atsakovės veiksmai yra nesąžiningi paaiškės tik nagrinėjant bylą iš esmės. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kol nėra nuginčyta tarp šalių sudaryta sutartis, nėra pagrindo sutikti, kad atsakovės veiksmai yra nesąžiningi ir keliantys grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.

6.4. Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti 2020 m. rugpjūčio 3 d. jungtinės veiklos sutartį dėl turto (duomenys neskelbtini), Vilnius, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės dėl esminio sutarties pažeidimo bei taikyti restituciją: grąžinti ieškovei sumokėtas įmokas, kurių dydis iš viso 28.765,62 EUR. Ginčas nėra dėl buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu Vilniaus m.sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), kuris buvo areštuotas teismo nutartimi. Ieškovė nesiekia susigrąžinti buto, o prašo teismo priteisti jai iš atsakovės jos sumokėtas pinigines įmokas. Šis reikalavimas (ieškovės laimėjimo atveju) galėtų būti patenkintas iš bet kokio atsakovės turto, kurio atsakovė turi pakankamai, ką ieškinyje patvirtina ir ieškovė.

6.5. Atsakovės finansinė padėtis yra gera (t. y. ji galės įvykdyti jai galimai nepalankų teismo sprendimą) įrodo ir pačios ieškovės ieškinyje nurodytas teiginys, kad „kaip galime matyti iš viešai prieinamos rekvizitai.lt nuorodos atsakovės pelnas 2019 ir 2020 metais kardinaliai augo (apie 400 proc.)“. Taigi, ši aplinkybė taip pat nesudarė teismui prielaidų spręsti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

6.6. Palikus teismo nutartį nepanaikintą ir likus galioti laikinosioms apsaugos priemonėms šalių pusiausvyra ir proporcingumo principas byloje būtų akivaizdžiai pažeisti, suteikiant nepagrįstą pranašumą ieškovei ir jos reikalavimams.

7. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo netenkinti atsakovės atskirojo skundo ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

7.1. Ieškovė pateikė įrodymus, kad atsakovė bei jos vadovas, veikdamas su buvusia ieškovės vadove G. B. bei per kitus asmenis, sudarinėjo galimai apgaulingus, nesąžiningus sandorius, naudojant įvairias schemas, nesąžiningai siekiant išvengti atsiradusių prievolių ieškovei. Ieškovė nustatė, jog atsakovės atstovas, veikdamas su kitais asmenimis bei pasitelkdamas kitas įmones, perleido ir kitą ieškovės turtą, realiai neatsiskaitant su ieškove, bet galimai klastojant dokumentus, dėl ko teisėsaugos institucijų yra atliekami net keli ikiteisminiai tyrimai. Ieškovė nustatė, kad atsakovė šiuo metu parduoda ar perleidžia kitais pagrindais jos turimą kitą turtą tretiesiems asmenims, tačiau ir toliau su ieškove vengia atsiskaityti. Dėl tokių sutarties pasirašymo metu atsakovės veikusio direktoriaus A. J. veiksmų ieškovė reiškia ieškinius teismuose. Ieškovė ieškinyje pateikė konkrečius įrodymus dėl turto perleidimo atvejų, patvirtinančių akivaizdų atsakovės ir jos vadovo A. J. nesąžiningumą. Taip pat dėl keleto kitų nekilnojamojo turto sandorių, kuomet ieškovė perleido turtą atsakovei, o atsakovė iki šiol neatsiskaitė už turtą. Ieškovė pareiškė ieškinius Vilniaus apygardos teisme dėl nurodytų aplinkybių ir visose bylose buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (civilinės bylos Nr. e2-2294-803/2022; Nr. e2-2279-861/2022; Nr. e2-2280-580/2022).

7.2. Ieškovė pateikė įrodymus, kad 2020 metais, pagal identišką sutartį, tarp ieškovės ir atsakovės, buvo sudaryta dėl kitų nekilnojamojo turto vienetų esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėtoje sutartyje taip pat viena iš esminių sąlygų ta, kad turto (butų) be ieškovės sutikimo, perleisti tretiesiems asmenims atsakovė negalėjo. Tačiau, nepaisant atsakovės sutartyje numatyto įsipareigojimo nerealizuoti turto nesant registre įregistruotam 100 procentų baigtumui, atsakovė pradėjo turto realizavimo procesus, t.y. vieną iš minimo projekto būtų perleido, taip pat sudarė kito buto pardavimo preliminariąją sutartį be derinimo su ieškove, tuo pažeidžiant šalių sudarytą sutartį.

7.3. Ieškovė pateikė įrodymus, kad pagrindinis kreditorius UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“ atsakovės atstovą A. J. bei T. J. nušalino nuo visų ieškovės bei dukterinių bendrovių valdymo, perėmė balsavimo teises, pateikė reikalavimus dėl įsipareigojimų nevykdymo. Ieškovė įrodė, jog A. J. buvo nušalintas nuo visų ir bet kokių valdymo funkcijų susijusių grupių įmonėse, be to, jo kaip akcininko teisės buvo perimtos pagrindinio kreditoriaus. Tokie kreditoriaus veiksmai, taip pat A. J. nušalinimas nuo vadovavimo pagrindžia ieškovės teiginius apie A. J. nesąžiningumą, neteisėtus veiksmus, veiklos, nukreiptos prieš įmonių grupę ir pačią ieškovę.

7.4. Objektyvūs duomenys patvirtina, kad yra reali grėsmė, jog atsakovė, jos vadovas A. J. gali imsis neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų, siekiant išvengti prievolių bei siekiant perleisti sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą kitiems asmenims, kas apsunkintų šioje byloje ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, turėtų būti įtraukiami vis nauji asmenys į procesą, kas neabejotinai apsunkintų ieškovės teisių gynimą, užvilkintų šios bylos nagrinėjimą, taip pat turėtų būti inicijuojami vis nauji (su naujais savininkais) teisminiai procesai dėl ieškovės savininko teisių gynimo, registro įrašų panaikinimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo.

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, taip pat ieškovė įrodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius kyla grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Ieškovė nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvados dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus atsakovės nesąžiningumo aspektu.

13. Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – ieškinio reikalavimo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (ne) egzistavimu.

14. Teismas nustatęs, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, turi įvertinti, ar yra grėsmė, jog ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, t. y., kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-370/2021 ir kt.).

15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama ir tai, kad asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir panašiai). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).

16. Ieškovė tiek savo prašyme, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovės nesąžiningumą iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad atsakovė netinkamai vykdo (nevykdo) ginčijamos sutarties sąlygas, vengia atsiskaityti su ieškove, buvo nesąžininga ir kituose sutartiniuose santykiuose su ieškove, teismuose nagrinėjami kiti tarp šalių kilę ginčai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad anksčiau atsakovo atlikti nesąžiningi veiksmai gali būti pripažįstami vienu iš įrodymų, patvirtinančiu galimą grėsmę teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019). Neabejotina, kad atsakovo nesąžiningumą gali liudyti ir iki bylos jam iškėlimo atlikti veiksmai, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste tokie veiksmai visgi turi būti siejami su sąmoningu atsakovui priklausančio turto masės arba jo vertės mažinimu, apsunkinant šį turtą (pavyzdžiui, jį įkeičiant), jį išmainant, dovanojant, parduodant, sudarant dėl jo preliminariąsias sutartis, jį paslepiant, turint tikslą šiais veiksmais pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti galimo išieškojimo nukreipimo į turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022). Šiame kontekste pažymėtina, kad civilinėje teisėje, išskyrus tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, todėl nesąžiningumo, kaip grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtinančios aplinkybės, įrodinėjimo pareiga visuomet tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme ieškinio reikalavimą ir prašo taikyti kitai šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai), o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-113-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020).

17. Taigi, apie asmens (ne) sąžiningumą sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje pagal toje byloje nustatytus faktus ir aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atitinkamą prašymą pateikusi ieškovė atsakovės nesąžiningų veiksmų, nukreiptų į jos turto masės sumažinimą, turto apsunkinimą ar jo vertės sumažėjimą (vertės pokyčius iki ginčijamos bylos pradėjimo arba ją pradėjus), nenurodė ir neįrodinėjo. Byloje nėra jokių faktinių duomenų apie atsakovės ketinimus perleisti jai nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. sumažinti turimo turto apimtį, ir taip apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą. Ieškovė nurodo, kad ji ieškinyje pateikė konkrečius įrodymus dėl turto perleidimo atvejų, patvirtinančių akivaizdų atsakovės ir jos vadovo A. J. nesąžiningumą, t.y. atvejus susijusius su neteisėtu, galimai klastojant dokumentus, turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perleidimu. Taip pat pateikė duomenis, kad 2020 metais sudarytą sutartį, tarp ieškovės ir atsakovės dėl kitų nekilnojamojo turto vienetų esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šioje sutartyje taip pat viena iš esminių sąlygų ta, kad turto (butų) be ieškovės sutikimo, perleisti tretiesiems asmenims atsakovė negalėjo. Visų pirma, pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškovės nurodytų butų perleidimu yra kitų šiuo metu nagrinėjamų bylų ginčo dalyką sudarančios aplinkybės, kurios automatiškai neįrodo atsakovės nesąžiningumo. Dėl šių aplinkybių pasisakys bylą iš esmės nagrinėjantys teismai. Antra, aplinkybės, jog atsakovė nevykdo prievolės ieškovei (t. y. nesilaiko šalių sudarytos sutarties sąlygų) yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Ieškovės nesąžiningais nurodomi atsakovės veiksmai šioje stadijoje negali pagrįsti atsakovės nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu, o bus vertinami nagrinėjant šalių ginčą iš esmės.

18. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo nutraukti 2020 m. rugpjūčio 3 d. sutartį, sudarytą tarp ieškovės UAB „Soscredit“ ir atsakovės UAB „Novum Situm“ dėl esminio sutarties pažeidimo bei taikyti restituciją – grąžinti ieškovei UAB „Soscredit“ sumokėtas įmokas, kurių dydis 28 765,62 Eur. Ieškovė išreikalauti konkretų turtą restitucijos pagrindu neprašo. Tuo tarpu ieškinio reikalavimų užtikrinimui, nors ir prašo taikyti konservacinės paskirties laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti konkretų atsakovės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, kurio vidutinė rinkos vertė 128000 Eur (bylos el. failas 1, l.86), tačiau, kaip minėta, ieškinys yra pareikštas tik dėl piniginės sumos priteisimo iš atsakovės, jokie konkretūs materialūs ieškinio reikalavimai šioje byloje nėra nukreipti į patį prašomą areštuoti nekilnojamąjį turtą. Vadinasi, ieškinio galimo patenkinimo atveju atsakovei atsirastų prievolė sumokėti teismo sprendimu priteistą piniginę sumą atsakovei, tačiau ieškovė neįgytų jokių subjektinių teisių į ginčo turtą. Kitaip tariant, ieškinio patenkinimas nelemtų atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto nuosavybės ar kitų daiktinių teisių perėjimo ieškovei, todėl nėra pagrindo taikyti suvaržymus šiam konkrečiam turtui ir su juo susijusioms atsakovės teisėms bei teisėtiems interesams.

19. Pažymėtina, kad ekonomiškumo principas reikalauja, jog teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1331-178/2017). Skundžiama nutartimi teismas nukrypo nuo nurodyto reglamentavimo bei suformuotos praktikos nuostatų ir nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio turto areštą.

20. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad ieškovė su atsakove turi daugiau ginčų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, teismuose. Pagal ieškovės atsakovei pareikštus ieškinius bylose Vilniaus apygardos teisme bylose buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (civilinės bylos Nr. e2-2294-803/2022; Nr. e2-2279-861/2022; Nr. e2-2280-580/2022). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kitose bylose laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prejudicinės galios teismui neturi. Susipažinus su šiomis bylomis, matyti, kad priešingai nei šioje byloje, ieškovės nurodytose Vilniaus apygardos teismo nurodytose bylose reikalavimai buvo pareikšti dėl sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo ieškovei reiškiant reikalavimą priteisti butus restitucijos pagrindu. Taigi, skirtingai nei šioje byloje, kur prašoma priteisti pinigų sumą, tuo labiau pačiai ieškovei tvirtinant, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera, kitose bylose buvo prašoma priteisti ginčo objektu esantį turtą. Teismas laikinosiomis apsaugos priemonės siekė užtikrinanti ginčo šalių status quo išsaugojimą. Šiuo atveju tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės nėra reikalingos. Be to, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2410-560/2022 byloje, kurioje ieškovė prašė iš atsakovės priteisti pinigines lėšas, ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (butų arešto) nebuvo tenkintas, o Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-845-467/2022, padarė išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės netaikytos pagrįstai.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, todėl atsakovės atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

23. Kiti šalių argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

24. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo iš ieškovės priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas.

25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas. Šis klausimas spręstinas teismui priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 20 punktą; 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).

26. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje civilinio proceso stadijoje nesprendžiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Novum Situm“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Soscredit“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

Teisėja Tatjana Žukauskienė