Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. patikslintą ieškinį atsakovui L. V. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė kreipėsi į teismą ir 2023 m. sausio 9 d. ieškininiu prašė pakeisti bendravimo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką, t.y. nustatyti neribotą matymosi su dukra tvarką, kuri pakeistų Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2015 m. vasario 19 d. priimto sprendimą Nr. N2-88-328/2015, ir 2022 m. gegužės 17 d. teismo sprendimą Nr. e2SP-5659-639/2022 bei priteisti visas atstovavimo išlaidas.

2. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi Nr. e2SP-5659-639/2022 patvirtina J. B. ir L. V. sudaryta 2022 m. balandžio 28 d. taikos sutartis, kuria šalys susitarė pakeisti teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartyje Nr. N2-88-328/2015 patvirtintos taikos sutarties 1 punktą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Taikos sutarties 2 punkte šalys susitarė nuo 2022 m. gegužės 1 d. atnaujinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-88- 328/2015 patvirtintos taikos sutarties 4.1. - 4.9. punktuose numatytą L. V., bendravimo su nepilnamečiu vaiku - M. V. tvarkos vykdymą, su vaiko interesų užtikrinimo tikslu papildomai nustatomu adaptaciniu periodu. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2022 metais buvo išduoti vykdomieji raštai dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos vykdymo, tačiau tai nekeičia situacijos, jog reikia keisti tokią šalių patvirtintą tvarką. Ieškovės atstovė 2022 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į atsakovą su taikos pasiūlymu, tačiau jokio atsakymo negavo. Taip pat buvo vykdyta mediacijos procedūra, kuomet atsakovas absoliučiai nesureagavo ir nedalyvavo procedūroje. Nepilnametė M. V. yra paauglė, turi savo nuomonę, po mokyklos lanko užsiėmimus, pagal pridedamą pažymą, su atsakovu mielai bendrautu visada, pati skambina tėčiui kai tik nori. Iki pilnametystės liko 7 metai, tad esamas patvirtintas šalių matymosi su dukra grafikas nebeatitinka realybės ir vaiko interesų. Ieškovė manė, kad yra tikslinga nustatyti neribotą matymosi su dukra tvarką, kuri pakeistų 2015 m. vasario 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose priimto sprendimą Nr. N2-88-328/2015, ir 2022 m. gegužės 17 d. teismo sprendimą Nr. e2SP-5659-639/2022. Pažymėjo, kad būtent atsakovas niekada nevykdė 2015 m. vasario 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-88-328/2015, o konkrečiai taikos sutartyje 4 punkte numatytos matymosi tvarkos su nepilnamete dukra M. V.. Šalims 2022 m. gegužės 17 d. pakeitus dukros išlaikymo dydį civilinėje byloje Nr. e2SP-5659-639/2022, tik tuomet pareiškėjas susidomėjo dukra ir jos auklėjimu, t. y. praėjus daugiau nei 7 metams po skyrybų. J. B. visada vykdė teismo sprendimą ir niekada nuo pat 2015 m. patvirtintos taikos sutarties, nebuvo nei menkiausios abejonės ar pagrindo vykdomojo rašto išdavimui.

3. 2023 m. balandžio 28 d. ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti tokią bendravimo su nepilnamete dukra tvarką - nustatyti matymosi su dukra tvarką, kuri pakeistų 2015 m. vasario 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose priimto sprendimą Nr. N2-88- 328/2015, ir 2022 m. gegužės 17 d. teismo sprendimą Nr. e2SP-5659-639/2022, papildant:

„Šalys pateikia viena kitai esamą gyvenamąjį adresą, ateityje pasikeitus telefonų numeriams, adresams, gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip dieną prieš pasikeitimą.“

„L. V. kiekvieno mėnesio antrą šeštadienį pasiima dukrą iki 10 val. iš gyvenamosios vietos ir gražina į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.“

„Šalys įsipareigoja pranešti apie viešbučio ar kitą nakvynės adresą, kelionės užsienyje metu“.

4. Papildomai nurodo, kad nuo ieškovės kreipimosi į mediatorių (2022 m. lapkričio 25 d.) praėjo daugiau kaip 5 mėnesiai ir per tą laikotarpį galutinai paaiškėjo, kad atsakovas nevykdo nei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-5659- 639/2022, nei patvirtintos J. B. ir L. V. sudarytos 2022 m. balandžio 28 d. taikos sutarties, kuria šalys susitarė pakeisti teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartimi Nr. N2-88-328/2015 patvirtintos taikos sutarties 1 punktą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškovė pridėjo susirašinėjimą su atsakovu bei tikslina savo ieškinį, kuriame dėsto naujas aplinkybes ir tikslina prašymus.

5. 2023 m. gegužės 11 d. ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pakeisti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra, kuri pakeistų 2015 m. vasario 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose priimto sprendimą Nr. N2-88-328/2015, ir 2022 m. gegužės 17 d. teismo sprendimą Nr. e2SP-5659-639/2022, nustatant, kad:

4.1. „L. V. kiekvieno mėnesio antrą šeštadienį pasiima dukrą iki 10 val. iš gyvenamosios vietos ir gražina į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.“.

4.2. „Tėvas L. V., Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis, turi teisę pasiimti dukrą M. V. iš jos gyvenamosios vietos ir pristatyti į jos gyvenamąją vietą, suderinęs paėmimo laiką ir trukmę su motina J. B. ne vėliau kaip prieš 3 dienas.“

4.3. „Tėvas L. V., Šv. Velykų dienomis, turi teisę pasiimti dukrą M. V. iš jos gyvenamosios vietos ir pristatyti į jos gyvenamąją vietą, suderinęs paėmimo laiką ir trukmę su motina J. B. ne vėliau kaip prieš 3 dienas.“

4.4. Tėvas L. V. kiekvienų metų pirmąjį birželio savaitgalio šeštadienį iki 10:00 val. pasiima dukrą M. V. iš jos gyvenamosios vietos ir perveža ją į jos gyvenamąją vietą sekantį sekmadienį iki 18 val.

4.5. Dėl bendravimo su dukra M. V. jos gimtadienio dieną, abu tėvai įsipareigoja spręsti geranoriškai tarpusavio sutarimu, atžvelgiant į tėvų užimtumą tą dieną bei veikdami išimtinai dukros interesais.

4.6. Tėvas L. V. savo atostogų metu, kartu su dukra praleidžia ne daugiau kaip 14 kalendorinių dienų, įspėjęs motiną J. B. prieš vieną mėnesį bei nurodęs konkrečiais dienas bei pasiėmimo iš gyvenamosios vietos ir pristatymo į ją datas ir laiką.

4.7. Šalys įsipareigoja nedaryti kliūčių ir išduoti nustatyta tvarką visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus dukters M. kelionėms į užsienį atostogų metu ar kitiems veiksmams atlikti, jeigu teisės aktuose nustatyta abiejų tėvų sutikimo ar kitų dokumentų būtinybė. „Šalys įsipareigoja pranešti apie viešbučio ar kitą nakvynės adresą, kelionės užsienyje metu“.

4.8. Motina, J. B., įsipareigoja nedaryti jokių kliūčių tėvo L. V. bendravimui su dukra M. telefonu ar kompiuterine programa ,, Skype“ ir, priešingai, dukters buvimo pas tėvą L. V. metu, vaiko tėvas L. V. įsipareigoja netrukdyti motinai J. M. bendrauti telefonu ar kompiuterine programa ,,Skype“, jei konkrečiu metu būtų techninė galimybė ir dukra to pageidautų.

4.9. Motina, J. B., įsipareigoja nepiktnaudžiauti savo, kaip motinos teisėmis, pranešti SMS žinute tėvui L. V. apie dukters gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, šeimos gydytojo pasikeitimus, taip pat apie dukters sveikatos būklę, planuojamas dukros šventas, tėvų susirinkimus, numatomas keliones, ekskursijas ir pan. L. V. turi teisę bet kada ir nekliudomai lankyti dukrą M. jos ugdymo/mokymosi, sveikatos priežiūros ir kitose įstaigose, dalyvauti tėvų susirinkimuose, renginiuose ir pan.

4.10. „Šalys pateikia viena kitai esamą gyvenamąjį adresą, ateityje pasikeitus telefonų numeriams, adresams, gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip dieną prieš pasikeitimą“.

Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Nurodė, kad ieškovė pirminiu ieškiniu prašė nustatyti neribotą matymosi tvarką, nes atsakovas ilgą laiką praktiškai dukra nesidomėjo ir nebendravo. Bendrauti pradėjo tik 2022 metais, ir ieškovė, matydama, kad atsakovas nesilaiko bendravimo tvarkos, nustatytos teismo sprendimuose, pasiūlė neribotą bendravimą. Tačiau pastarieji 5 mėnesiai parodė akivaizdžius atsakovo vengimo bendrauti su dukra trūkumus, atsakovas slepia savo gyvenamą vietą, ką akivaizdžiai patvirtina tai, kad teismas beveik 3 mėnesius ieškojo atsakovo ir dokumentus pavyko įteikti per darbovietę. O tai reiškia, kad ieškovė net nežino kuriame Lietuvos mieste atsakovas gyvena ir jei dukra būtų pas jį, ieškovei nebūtų žinoma, kur dukters buvimo vieta. Atsakovas kelis kartus nuvylė dukrą pažadėjęs ir neatvykęs jos pasiimti, ką patvirtina pridedamas susirašinėjimas el. paštu ir žinutėmis. Pateikė skundą išvadą teikiančiai institucijai dėl neva trukdymo bendrauti su dukra, nors pats buvo nuolatos klausiamas ar pasiims dukrą teismo nutartyje numatytu laiku, ko atsakovas nedarydavo, t. y. nesilaikydavo sprendimo. Nepilnametė M. V. yra paauglė, turi savo nuomonę, po mokyklos lanko užsiėmimus, pagal pridedamą pažymą, su atsakovu mielai bendrautu visada, pati skambina tėčiui kai tik nori. Iki pilnametystės liko 7 metai, tad esamas patvirtintas šalių matymosi su dukra grafikas nebeatitinka realybės ir vaiko interesų. Mano, kad tokia tvarka yra keistina, todėl pateikė patikslintą ieškinį dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra. Nepilnametės dukros tėvai yra išsiskyrę, gyvena atskirai. Ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl įpareigojimo vaiko tėvą (atsakovą) bendrauti su dukra, yra įsitikinusi, kad neribotos jos duros ir atsakovo bendravimas darytų teigiamą įtaką vaikui. Ieškovė niekada nesudaro ir nedarytų kliūčių abipusiam bendravimui, dukra geriau pažinos tėvą, bus auklėjama abiejų tėvų, o taip bus užtikrinta dukros teisė į abiejų tėvų ryšį su ja.

7. Ieškovės atstovė advokatė Kristina Vezbergaitė teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė, prašė tenkinti pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, kad situacija pasikeitė vienareikšmiškai būtent tuo, kad atsakovas neturi galimybių pasiimti dukrą dažniau nei vieną kartą per mėnesį su nakvyne. Neteikė į bylą įrodymų ar kitų bylai svarbių aplinkybių dėl ko negali pasiimti mergaitės su nakvyne bei jo noras pasiimti vaiką tik du kartus per mėnesį tik yra formalumas, vykdo/nevykdo. Taip pat vykdomųjų dokumentų išdavimas šių klausimų neišsprendė. Paskutiniu metu mergaitė būna liūdna, tai galimai įtakoja ir teisminiai ginčai dėl vaiko bendravimo tvarkos su tėčiu. Atsakovas nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, pasiėmęs dukrą dažnai palieka ją pas senelius, todėl mano, kad 2015 metų teismo sprendimas, dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo, yra keistinas. Mano, kad nei šalių, nei vaiko interesai nebus pažeisti.

8. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pateikė prašymą priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-5659-639/2022 patvirtinta taikos sutartimi tarp ieškovės J. B. ir atsakovo L. V., pastaroji tėvo ir dukters bendravimo tvarka nebuvo pakeista, tik buvo susitarta atnaujinti jos vykdymą, atskirai aptartas tam tiktas pereinamasis laikotarpis tėvo ir dukters tarpusavio santykių atnaujinimui. Po 2022 metų vasaros tėvo L. V. ir jo nepilnametės dukters tarpusavio ryšys atsinaujino, tarpusavio bendravimas tapo reguliarus ir pakankamai intensyvus. Tokia padėtis visiškai tenkina tiek atsakovą, tiek nepilnametę M. V.. Pabrėžė, kad po 2022 m. gegužės 17 d. taikos sutarties patvirtinimo, kuria buvo susitartas laipsniškas L. V. ir M. V. bendravimo atkūrimas, pati ieškovė nuolat kliudė vaiko tėvui realiai susitikti ir bendrauti su dukra. Nuo pat 2022 m. birželio pradžios atsakovas prašė sudaryti jam sąlygas susitikti su dukra, bet nuolat gaudavo atsakymus iš ieškovės, kad dukra arba yra išvažiavusi į (duomenys neskelbtini) varžybas (2022 m. birželio 4-5 d.) ir grįš vėlai; kad sekantį savaitgalį (2022 m. birželio 11-12 d.) yra suplanuotos dukters išleistuvės, todėl atsakovas ir vėl negali susitikti su dukra; atsakovui paprašius susitikti su dukra bent sekmadienį (2022 m. birželio 12 d.), jam buvo pasiūlyta pasėdėti trumpai su dukra baseino kavinėje, nes ieškovė su savo sutuoktiniu tą dieną yra susiplanavę pabūti baseine; 2022 m. birželio 27 d. savaitgalį atsakovui paprašius susitikti su dukra ieškovė pareiškė, kad dukra atostogauja pas pusseserę ir tėvas su vaiku susitikti negalės. Galiausiai rugpjūčio 254 d. ieškovė pagaliau parašė „leisianti“ L. V. susitikti su dukra, bet tik (duomenys neskelbtini) ir porai valandų. Atsakovui nesutikus su vaiku leisti laiką (duomenys neskelbtini), tą kartą vaiko ir tėvo susitikimas apskritai nebeįvyko. L. V. vis prašė ieškovės išleisti dukrą pabūti su juo kartu bent porai valandų, nuvažiuoti pavyzdžiui pas senelius, atsakovo tėvus, tačiau ieškovė neleido. 2022 m. rugsėjo 7 d. L. V. vėl paprašius leisti jam susitikti su dukra, ieškovės buvo atsakyta, kad jie savo laiką jau susiplanavę ir susitikti su vaiku negalės. Ta pati situacija kartojosi į žinutės rugsėjo 9 d. – buvo atsakyta, kad jų nėra Klaipėdoje ir tėvas su dukra susitikti negalės. Tik 2022 m. rugsėjo 24 d. atsakovas pagaliau galėjo susitikti ir pabūti kelias valandas su dukra, kai vaikas buvo atvežtas susitikti su tėvu į PC (duomenys neskelbtini). Sekantį kartą dukrą su tėvu susitikti ieškovė atvežė į (duomenys neskelbtini) (2022 m. spalio 1 d.), kai tėvas turėjo galimybę pabūti su dukra visą pusdienį, nuvažiavo į kaimą pas atsakovo tėvus. Tik po vykdomojo rašto išdavimo, nuo 2022 m. lapkričio mėn., atsakovo susitikimai su vaiku tapo sklandesni. Kai ieškovė nedaro dirbtinų kliūčių ir leidžia susitikti su vaiku, tėvas (atsakovas) su dukra dažnai nuvažiuoja pas senelius, atsakovo tėvus į kaimą. Atsakovas kategoriškai nesutinka, kad tokia tėvo ir dukros bendravimo tvarka būtų panaikinta ir jo bei dukros M. V. bendravimo galimybės būtų paliktos tik ieškovės J. B. užgaidoms ir ieškovės valiai.

10. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad laikosi pozicijos, jog pradinio ieškovės pareikšto reikalavimo tenkinimas savo esme reikštų, kad nebeliktų nustatytos apskritai jokios tėvo ir skyrium gyvenančios dukters M. bendravimo tvarkos. Ieškovės J. B. ir atsakovo L. V. tarpusavio santykiai yra sudėtingi, ieškovė sudaro dirbtines kliūtis tėvui bendrauti su dukra, todėl apskritai jokios L. V. bendravimo tvarkos su dukra nebuvimas tik dar labiau apsunkintų situaciją, sukeltų papildomų ir nereikalingų ginčų tarp vaiko tėvų, ir niekaip neprisidėtų prie vaiko interesų geresnės apsaugos. Byloje pateiktu patikslintu ieškiniu, ieškovė tiek aiškiai suformulavo savo ieškinio reikalavimus, tiek, iš esmės, atskleidė savo tikruosius siekius byloje reiškiamais reikalavimais. Atsakovas L. V. sutinka tik su neesminėmis ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos korekcijomis, nekeičiančiomis pačios bendravimo esmės: atsakovas sutinka, kad abu vaiko tėvai būtų įpareigoti kitą šalį informuoti apie savo gyvenamąją vietą, tinkamai informuoti kitą iš tėvų apie savo kontaktinių duomenų, adreso pasikeitimą ir pan. Atsakovas taip pat neprieštarauja, kad dabar egzistuojanti jo bendravimo su dukra M. tvarka būtų papildyta įpareigojimu pranešti ieškovei apie viešbučio ar kitos nakvynės adresą tėvo ir dukters kelionės užsienyje metu. Tačiau su kitais, vaiko ir tėvo bendravimo trukmę, periodiškumą iš esmės keičiančiais bendravimo tvarkos pakeitimais atsakovas kategoriškai nesutinka ir prašo teismo šioje dalyje ieškovės ieškinio netenkinti. Patikslintu ieškiniu ieškovė teismo prašo esmingai pakeisti (sutrumpinti) jo ir dukters bendravimą savaitgaliais, bei prašo padaryti neapibrėžtu bei ieškovės savivalei paliekamu vaiko ir tėvo bendravimą didžiųjų metų švenčių metu. Su kuo atsakovas niekaip nesutinka ir parėžia, kad jį ir dukrą M. visiškai tenkina tiek šiuo metu galiojanti teismo nutartimi nustatyta jų bendravimo tvarka, tiek pastarojo meto jų realaus tarpusavio bendravimo praktika, ir atsakovas nemato jokių priežasčių tokios tvarkos nei keisti, nei jos naikinti, nei trumpinti jo ir dukters bendravimo trukmę. Pažymėjo, kad tik po vykdomojo rašto išdavimo ir didelių atsakovo pastangų atsinaujino tėvo (atsakovo) ir jo nepilnametės dukters tarpusavio ryšys, tarpusavio bendravimas tapo reguliarus ir pakankamai intensyvus. Tokia padėtis visiškai tenkina tiek atsakovą L. V., tiek nepilnametę M. V.. Atsakovo nuomone, šiuo metu teismo nutartimi nustatyta, galiojanti atsakovo ir jo dukros bendravimo tvarka yra reikalinga labiausiai vaiko tėvų tarpusavio santykiams sureguliuoti, apsisaugoti nuo ieškovės savivalės ir jos iracionalaus elgesio. Todėl atsakovas kategoriškai nesutinka, kad tokia tėvo ir dukros bendravimo tvarka būtų panaikinta ir jo bei dukros M. V. bendravimo galimybės būtų paliktos tik ieškovės J. B. užgaidoms ir ieškovės valiai.

11. Atsakovo atstovė advokatė Renata Astrauskienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad reikalavimai yra dėl ginčo neaišku apie ką, nežinant dėl ko išviso ginčas kilo. Šitoje byloje nėra visiškai jokio poreikio nei faktiniu, nei teisinių prielaidų keisti bendravimo tvarką nustatytą teismo sprendimu, keičiant bendravimo tvarką iš esmės. Taikos sutartis, kuria buvo nustatyta nepilnametės dukros su vaiko tėvu bendravimo tvarka dar 2015 metais yra pakankamai aiški ir konkreti. Nors vaiko tėvas dėl kažkokių aplinkybių ilgą laiko tarpą ir nebendravo su savo nepilnamete dukra, tačiau šita byla yra ne apie tai, kad kažkaip nubausti L. V. dėl to, kad jis nebendravo su vaiku, o spręsti ar yra pagrindas, kai ieškovė kreipėsi į teismą, keisti nustatytą bendravimo tvarką ar ne. Atstovės manymu, keisti bendravimo tvarką su nepilnamete šalių dukra pagrindo nėra, nes apie tai sprendė pačios šalys dar 2022 metais kai kita teismo nutartimi abi šalys susitarė dėl bendravimo tvarkos pereinamojo laikotarpio, kad nepilnametės dukros ir jos tėvo bendravimas su dukra vyktų sklandžiai, abiem šalims tai buvo priimtina. Akivaizdus ieškovės blaškymosi šitoje byloje ir reikalavimas neaišku ko, kai ieškinio pagrindas grindžiamas vienokiomis aplinkybėmis, o reikalavimai visiškai nekoreliuoja su tais pagrindais kuriuos nurodo, yra visiškai nesuprantamas. Ieškovė sausio mėnesio pateikė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti bet kokią egzistuojančią bendravimo tvarką ir palikti tai kažkokiam šalių tarimuisi ieškovės nuožiūrai. Tai buvo apeliuojamą į tai, kad mergaitė didelė, ji pati gali spręsti kada nori bendrauti su tėčiu, o kada ne, kad bendravimas būtų intensyvesnis ir ieškiniu pareikalauta, kad ta bendravimo tvarka išvis būtų panaikinta, sumažinant galimybę su tėčiu susitikti ir bendrauti. Šiuo atveju, problema yra ne vaiko ir tėčio bendravime, o ieškovės ambicijose bei keistuose lūkesčiuose, kurių nelabai supranta. Apklausus ieškovės sutuoktinį paaiškėjo kokia čia problema, t. y. ieškovės sutuoktinis K. B. paaiškino, kad tėčio atsiradimas ir pradėjimas bendrauti sukėlė sumaištį jų šeimos gyvenime. Akivaizdu, kad jiems nepatiko, jog atsirado tėtis, atsirado kitas asmuo, kuris sukėlė sumaištį vaikui. Kad pabendravus su tėčiu mergaitė elgiasi nebe taip kaip visada, arba nekreipia į juos dėmesio, arba neva kažkaip įsilieja ant jų. Leido sau spręsti, kad vaiko bendravimas su tėčiu neigiamai veikia jos emocinę būseną, kai tuo tarpu vaikas tiek tėčiui, tiek psichologei prasitarė aiškiai, kad bijo savo patėvio, kad neturi su juo jokio ryšio, kad jis yra despotiškas bei jam viskas yra negerai. Taip pat, mergaitė paaiškino, kad mama taip pat būna pikta, kad namuose yra įtempta situacija, akivaizdu dėl patėvio būdo. Iš vaikų teisių išvados taip pat matosi, kad dar 2019 metais iki visų šitų bylų nagrinėjimo buvo gautas pranešimas iš vaiko mokyklos apie tai, kad mergaitė nenori grįžti namo, dėl to, kad galimai prieš ją fiziškai smurtaujama. Akivaizdu, kad šitai mergaitei su šitais žmonėmis nėra gera gyventi, jauku ir saugu ir, kad būtent šitų žmonių tiek patėvio, tiek vaiko mamos konfliktiškas būdas ir nepasitenkinimas, jog vaikas pradėjo bendrauti su tėčiu (su tėčiu vaikas jaučiasi geriau, su tėčiu jai yra smagiau, vaikas jaučiasi labiau mylimas) ir jie pralaimi šitą konkurencinį bendravimą, sukėlė jų tokią reakciją mažinti bendravimą su tėčiu. Kalbant apie 4.10. punktą, kurį ieškovė nori įtraukti į nutartį, mano, kad atsakovas visada pasiima vaiką iš ieškovės namų ir jį gražina laiku, ieškovei neteko dar vaiko ieškoti, be to mergaitė yra didelė ir turi telefoną, kuriuo esant reikalui visada gali susisiekti su mama (ieškove), nėra duomenų, kad vaikui su tėčiu (atsakovu) nėra saugu, todėl jei atsakovas dėl konfliktiškų santykių su buvusia drauge (ieškove) nenori pranešti kur yra jo gyvenamoji vieta, tai jis neturi būti įpareigojamas tai padaryti teismo sprendimu. Ieškovė nėra įpareigota pasiimti vaiko iš tėčio, iš vaiko apklausos matyti, kad mergaitė niekada nepasijuto būdama su tėčiu nesaugiai, todėl tokių problemų, kad ieškovei gali tekti lėkti kažkur ieškoti savo dukros, nėra jokio pagrindo šitoje dalyje keisti teismo sprendimo. Visos kitos ieškovės ieškiniu keistinos dalys yra tik bloginančios vaiko padėtį, apsunkinančios vaiko ir tėčio galimybes bendrauti. Po 2022 metų nutarties, atsakovui bandant atnaujinti bendravimą su dukra, nuo pat gegužės mėnesio iki pat rugsėjo mėnesio atsakovas beviltiškai bandė gauti galimybę susitikti su vaiku nors trumpam. Ieškovė sudarinėjo dirbtines priežastis, kad tik mergaitė nesusitiktų su tėčiu. Ir tik po to kai buvo kreiptasis dėl vykdomojo rašto išdavimo ir vaiko teises, rugsėjo – spalio mėnesį tie ledai buvo pralaužti. Tačiau po to sekė ieškovės reakcija, kreipimosi į teismą dėl bendravimo tvarkos su dukra pakeitimo. Šiuo atveju, matoma, kad pati ieškovė yra linkusi sudarinėti dirbtines kliūtis ir bet koks derinimas su ieškove jos nuožiūra vaiko susitikimams su tėčiu, tai tik dar labiau sukeltu konfliktiškas situacijas bei galimybes ieškovei piktnaudžiauti savo teisėmis. Todėl teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimu nustatytos vaiko bendravimo su tėčiu tvarką keisti nėra jokio poreikio ir būtinybės, nes tai pažeistų vaiko interesus, todėl turi būti atmestinas pilna apimtimi. Atitinkamai atmetus ieškinį prašoma priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Institucijos, teikiančios išvadą byloje teismui pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad skyriui ieškovės ir atsakovo šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo žinoma. 2019 m. gegužės 24 d. iš K. S. progimnazijos gautas pranešimas (Nr. 5GD-5430) apie tai, kad nepilnametė M. V. nenori grįžti į namus dėl to, kad mama galimai prieš ją fiziškai smurtauja. Atlikus pirminį informacijos vertinimą (vaiko nuomonės ir vaiko tėvų pozicijos išklausymas, kitų faktinių aplinkybių identifikavimas) priimtas sprendimas užbaigti pranešimo nagrinėjimą, nevertinti vaiko situacijos, kadangi nebuvo duomenų (ar jų nepakako) patvirtinančių vaiko teisių ir geriausių interesų neužtikrinimą/pažeidimą. 2022 m. rugsėjo 15 d. į Skyrių kreipėsi atsakovas (Nr. 5VTP-2340) dėl galimo ieškovės piktnaudžiavimo tėvų valdžią ribojant jo galimybes bendrauti ir palaikyti ryšį su nepilnamete šalių dukra. Skyrius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 20223-04-20) „Dėl vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ priėmė sprendimą vertinti vaiko situaciją. Pažymėjo, kad siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus bei atsižvelgiant į ieškovės teiginius dėl vaiko emocionalumo (jautriai reaguoja į specialistus, verkia), - vaiko nuomonė nebuvo išklausyta. Išklausius ieškovės, teigė neribojanti skyrium gyvenančio tėvo galimybių bendrauti su dukterimi. Atsakovas, laikėsi savo pozicijos, teigdamas, jog ieškovė sąmoningai sudaro kliūtis jam palaikyti ryšį su dukterimi pozicijas, neidentifikuoti Aprašo 29 ir 30 punktuose įtvirtinti rizikos veiksniai, todėl nebuvo objektyviai pagrįsto pagrindo nustatyti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, ar apsaugos vaikui poreikį. Vaiko teisių pažeidimų skyrius nenustatė (2022-09-19 Nr. 5VSV-1763). 2023 m. spalio 30 d. į skyrių kreipėsi ieškovė, su prašymu išsiaiškinti tikslią atsakovo gyvenamąją vietą (Nr. 5VTP-3636). Ieškovė savo poziciją argumentavo tuo, kad ji jaučiasi nesaugiai nežinodama į kokią aplinką patenka nepilnametė šalių dukrą bendraudama su skyrium gyvenančiu tėvu. Vadovaujantis Aprašo nuostatomis, skyrius priėmė sprendimą vertinti vaiko situaciją, tačiau dėl ieškovės atsisakymo leisti skyriaus specialistams bendrauti su nepilnamete M. V., - vaiko nuomonė nebuvo išklausyta. Dėl kitų konstatuotų faktinių aplinkybių ieškovė kategoriškai neigia ribojanti skyrium gyvenančio tėvo galimybes bendrauti su dukterimi bei nurodo, jog po bendravimo su tėčiu pasikeičia vaiko elgesys; atsakovas nurodo su dukterimi laiką leidžiantis savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) bei tai, kad vaiko teigimu, ant jos namuose yra šaukiama. Atsakovas tikina norintis prisidėti prie vaiko priežiūros ir jo ugdymo, tačiau negali spręsti tam tikrų klausimų su ieškove, kadangi į skambučius atsako ieškovės sutuoktinis. Vaiko teisių pažeidimų skyrius nenustatė (2023-11-14 Nr. 5VSV-4952). Iš skyriuje turimų duomenų (vaiko situacijos vertinimo anketos, Teismo psichologės išvados) matyti, kad ginčo šalių vaiko, M. V., nuomonė nėra kintanti, dviprasmiška, tačiau akivaizdu, jog yra galimai įtakota vaiko tėvų ar užsitęsusios probleminės/konfliktinės situacijos. Todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu, privalu nustatyti geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką. Institucijos mano, jog skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka (ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neneigia vaiko intereso palaikyti nuoseklų ryšį su tėvu, vaikas išreiškia aiškiai pagrįstą poreikį matytis su tėčiu, atsakovas siekia palaikyti, stiprinti ir puoselėti ryšį su dukterimi) pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Todėl Skyrius laikosi pozicijos, jog ieškovės patikslintame ieškinyje teikiami prašymai pažeidžia paties vaiko teisę (VTK 9 str., EŽTK 8 str. ir kt.) ir skyrium gyvenančio tėvo teisę (EŽTK 8str. ir kt.) į tarpusavio ryšio palaikymą, puoselėjimą bei stiprinimą. Pažymėjo, jog skyrius neidentifikavo atvejų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog vaiko teisės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ar analogiškos tėvo teisės realizavimas nesutampa su vaiko interesais. Taigi, situaciją reziumuojant išimtinai geriausių vaiko interesų kontekste, skyrius laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai vaiko ir vieno iš tėvų interesų kolizija neišvengiamai turi būti išspręsta vieno iš jų nenaudai, privalo dominuoti vaiko interesai, dėl to skyrius teikia teismui rekomendacinio pobūdžio bendravimo tvarkos projektą.

13. Teismo posėdžio metu, Institucijos atstovė papildomai paaiškino, kad nenustatyta, kad atsakovo gyvenamoji vieta vaikui tapo nesaugi ar analogiškos tėvo teisės realizavimas nesutampa su vaiko interesais. Atkreipė dėmesį, kad iš teismo psichologės išvados matyti, jog vaikas myli tėvą ir nori su juo bendrauti, matytis su juo, o atsakovas išreiškia norą su vaiku matytis ir bendrauti su juo, dalyvauti jo auklėjime, todėl priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę.

14. Teismui pateikta teismo psichologės išvada, kurioje pokalbio metu pastebima sudėtinga nepilnametės M. emocinė psichologinė būsena, kurią galimai pastiprino nežinojimas dėl ko vyksta teismas, kas mergaitei galimai sukėlė nerimą, nesaugumą ir stresą. Pokalbio metu mergaitė itin jautriai reagavo į kiekvieną užduotą klausimą, galimai dėl to, kad mergaitė aiškiai nesuvokė individualaus pokalbio tikslo ir sprendžiamo klausimo teisme. Nepilnametė išreiškė norą bendrauti su tėčiu, taip kaip bendrauja šiuo metu su juo, paaiškindama saugiu, stipriu ir artimu ryšiu su tėvu. Pokalbio metu pastebimas didelis pyktis ant mamos ir patėvio, kuris nėra tiksliai įvardijamas, tačiau galimai jis gali kilti dėl namuose girdimų pastabų susijusiu su tėvu. Kiekvienu atveju, sprendžiant ginčą dėl bendravimo tvarkos, psichologo išvada turi būti vertinama visų svarbių dokumentų, byloje reikšmingų faktų, aplinkybių kontekste. Sveikam ir visaverčiam mergaitės asmenybės formavimuisi būtinas abipusis saugus, laisvanoriškas bendravimas su kiekvienu iš tėvų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

15. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad J. B. ir L. V. yra nepilnametės M. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

16. Šiuo atveju kilo ginčas dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos.

17. Teismas pažymi, kad sprendžiant kilusį ginčą santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis; CK 3.3 straipsnio 1 dalis; Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

18. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

19. Iš informacinės teismų sistemos Liteko nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2015 m. vasario 19 d. nutartimi Nr. N2-88-328/2015 patvirtino tarp ieškovės J. M., ir atsakovo L. V. sudarytą taikos sutartį, kurioje šalys susitarė dėl bendravimo tvarkos bei kitų klausimų.

20. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-5659-639/2022, patvirtino atnaujintą J. B. ir L. V. 2022 m. balandžio 28 d. sudarytą taikos sutartį, kurioje šalys susitarė dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nepilnametei dukrai, bendravimo tvarkos pakeitimo bei kitų klausimų. Šalys Taikos sutartyje numatė adaptacinį periodą dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.

21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymu siekiama išlaikyti vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Nagrinėjamu atveju bendravimo su vaiku tvarka turi būti orientuota į aiškumą ir konkretumą siekiant užtikrinti vaiko ir tėvo stabilų bendravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Aiškindamas pirmiau nurodytas teisės normas, kasacinis teismas pasisakė, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Dėl bendravimo tvarkos.

22. Ieškovė 2023 m. gegužės 11 d. patikslintu ieškiniu pateikė prašymą pakeisti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra, kuri pakeistų 2015 m. vasario 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose priimto sprendimą Nr. N2-88-328/2015, ir 2022 m. gegužės 17 d. teismo sprendimą Nr. e2SP-5659-639/2022. Motyvuodama, kad nepilnametė M. V. yra paauglė, turi savo nuomonę, po mokyklos lanko užsiėmimus, pagal pridedamą pažymą, su atsakovu mielai bendrautu visada, pati skambina tėčiui kai tik nori. Iki pilnametystės liko 7 metai, tad esamas patvirtintas šalių matymosi su dukra grafikas nebeatitinka realybės ir vaiko interesų.

23. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

24. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2015 m. vasario 19 d. nutartimi Nr. N2-88-328/2015 patvirtino tarp ieškovės J. M., ir atsakovo L. V. sudarytą taikos sutartį, kurioje šalys susitarė dėl bendravimo tvarkos 4.1. punkte: „Tėvas L. V. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį iki 10:00 val. pasiima dukrą M. V. iš jos gyvenamosios vietos ir parveža į jos gyvenamąją vietą sekantį sekmadienį iki 18 val.“; 4.2. punkte: „Tėvas L. V., porinių metų gruodžio 24 d., tai yra Šv. Kūčių dieną iki 12:00 val. pasiima dukrą M. V. iš jos gyvenamosios vietos ir pristato ją į gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 12:00 val., neporinių metų gruodžio 25 d. tai yra Šv. Kalėdų pirmą dieną iki 12:00 val. pasiima dukrą M. V. iš jos gyvenamosios vietos ir pristato į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d., tai yra Šv. Kalėdų antrą dieną, iki 16 val.“; 4.3. punkte: „Tėvas L. V. porinių metų Šv. Velykų pirmą dieną, sekmadienį iki 10:00 val. pasiima dukrą M. V. iš jos gyvenamosios vietos ir pristato į jos gyvenamąją vietą iki 20:00 val., neporiniais metais pasiima dukrą M. V. iš jos gyvenamosios vietos Šv. Velykų antrą dieną, pirmadienį iki 10:00 val. ir pristato į jos gyvenamąją vietą iki 18 val.“; 4.7. punkte: „Šalys įpareigoja nedaryti kliūčių ir išduoti nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus dukters M. kelionėms j užsienį atostogų metu ar kitiems veiksmams atlikti, jeigu teisės aktuose nustatyta abiejų tėvų sutikimo ar kitų dokumentų būtinybė.“

25. Patikslintu 2023 m. gegužės 11 d. ieškiniu ieškovė prašo pakeisti 4.1.-4.3. punktus, jį išdėstant taip: 4.1. punktą: „L. V. kiekvieno mėnesio antrą šeštadienį pasiima dukrą iki 10 val. iš gyvenamosios vietos ir gražina į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.“. 4.2. punkte: „Tėvas L. V., Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis, turi teisę pasiimti dukrą M. V. iš jos gyvenamosios vietos ir pristatyti į jos gyvenamąją vietą, suderinęs paėmimo laiką ir trukmę su motina J. B. ne vėliau kaip prieš 3 dienas.“; 4.3. punkte: „Tėvas L. V., Šv. Velykų dienomis, turi teisę pasiimti dukrą M. V. iš jos gyvenamosios vietos ir pristatyti į jos gyvenamąją vietą, suderinęs paėmimo laiką ir trukmę su motina J. B. ne vėliau kaip prieš 3 dienas.“. 4.7. punktą ieškovė prašo papildyti, išdėstant jį: „Šalys įsipareigoja nedaryti kliūčių ir išduoti nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus dukters M. kelionėms į užsienį atostogų metu ar kitiems veiksmams atlikti, jeigu teisės aktuose nustatyta abiejų tėvų sutikimo ar kitų dokumentų būtinybė. „Šalys įsipareigoja pranešti apie viešbučio ar kitą nakvynės adresą, kelionės užsienyje metu“. Bei papildomai ieškovė prašo įtraukti į nutartį 4.10. punktą, jog „Šalys pateikia viena kitai esamą gyvenamąjį adresą, ateityje pasikeitus telefonų numeriams, adresams, gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip dieną prieš pasikeitimą“.

26. Nagrinėjamoje byloje įvertinus ieškovės pateiktą bendravimo su vaiku projektą, teismas sprendžia, kad pakeitus 4.1.- 4.3. punktus, atsakovo ir jo nepilnametės dukros bendravimo trukmė sumažės daugiau nei perpus ar net priklausys nuo pačios ieškovės noro leisti mergaitei bendrauti su tėčiu ar ne. Toks bendravimo tvarkos pakeitimas tik dar labiau pagilintų ginčus su ieškove, nes tai leistų ieškovei pačiai nuspręsti kada leisti susitikti su vaiku, o kada ne., taip pat teismo vertinimu tai pažeistų vaiko interesus.

27. Vaiką apklausė teismo psichologė ir pateikė išvadą, kurioje nurodė jog apklausos metu mergaitė itin jautriai reagavo į kiekvieną užduotą klausimą, galimai dėl to, kad mergaitė aiškiai nesuvokė individualaus pokalbio tikslo ir sprendžiamo klausimo teisme. Nepilnametė išreiškė norą bendrauti su tėčiu, taip kaip bendrauja šiuo metu su juo, paaiškindama saugiu, stipriu ir artimu ryšiu su tėvu. Pokalbio metu pastebimas didelis pyktis ant mamos ir patėvio, kuris nėra tiksliai įvardijamas, tačiau galimai jis gali kilti dėl namuose girdimų pastabų susijusiu su tėvu.

28. Kiekvienu atveju, sprendžiant ginčą dėl bendravimo tvarkos, psichologo išvada turi būti vertinama visų byloje reikšmingų faktų, aplinkybių kontekste. Sveikam ir visaverčiam mergaitės asmenybės formavimuisi būtinas abipusis saugus, laisvanoriškas bendravimas su kiekvienu iš tėvų.

29. Teismas pažymi, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba išvadoje nurodė, kad ginčo šalių vaiko, t.y. M. V., nuomonė nėra kintanti, dviprasmiška, tačiau akivaizdu, jog yra galimai įtakota vaiko tėvų ar užsitęsusios probleminės/konfliktinės situacijos. Todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu, privalu nustatyti geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką. Institucijos nuomone, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka (ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neneigia vaiko intereso palaikyti nuoseklų ryšį su tėvu, vaikas išreiškia aiškiai pagrįstą poreikį matytis su tėčiu, atsakovas siekia palaikyti, stiprinti ir puoselėti ryšį su dukterimi) pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Todėl Institucija laikosi pozicijos, jog ieškovės patikslintame ieškinyje teikiami prašymai pažeidžia paties vaiko teisę (VTK 9 str., EŽTK 8 str. ir kt.) ir skyrium gyvenančio tėvo teisę (EŽTK 8str. ir kt.) į tarpusavio ryšio palaikymą, puoselėjimą bei stiprinimą. Institucija pažymėjo, jog neidentifikavo atvejų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog vaiko teisės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ar analogiškos tėvo teisės realizavimas nesutampa su vaiko interesais. Taigi, situaciją reziumuojant, išimtinai geriausių vaiko interesų kontekste, Institucija laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai vaiko ir vieno iš tėvų interesų kolizija neišvengiamai turi būti išspręsta vieno iš jų nenaudai, privalo dominuoti vaiko interesai.

30. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymas ir vaiko ryšio su skyrium gyvenančiu tėvu išlaikymas yra ypatingai svarbus vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai, susilpnėjusį vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu yra būtina atstatyti, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis. Atsižvelgiant į tai, kad tėvas ilgą laiką su vaiku nebendravo 2022 m. teismo nutartimi buvo atnaujinta 2015 m. taikos sutartis, nustatytas adaptacinis periodas. Taigi, ieškovės siūlomas projektas pakeisti 4.1.-4.3. punktus, papildant šiuos punktus, teismo vertinimu, pažeistų vaiko teisę ir skyrium gyvenančio tėvo teisę į tarpusavio ryšio palaikymą, puoselėjimą bei stiprinimą, vaiko teisę bendrauti su atsakovu (tėvu) tiek kiek ji pati nori, jaustis mylimai ir globojamai.

31. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad minimalus bendravimas labiau daro įtaką jo nutrūkimui, o ne ryšių atkūrimui (Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1052-230/2017). Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

32. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. N. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-202/2014). Nagrinėjamu atveju, atsakovui pareiškus norą bendrauti su dukra po 7 metų pertraukos, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-5659-639/2022, patvirtino atnaujintą J. B., ir L. V. 2022 m. balandžio 28 d. sudarytą taikos sutartį, kurioje šalys susitarė ne tik dėl išlaikymo dydžio nepilnametei dukrai, bet ir sutartyje numatė adaptacinį periodą dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. Šiuo metu, atsakovas ir jo dukra yra atkūrę glaudų tarpusavio tėvo ir dukros ryšį, todėl naujo ieškovės siūlomo projekto dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, teismas nemato poreikio tvirtinti, kadangi tai neatitinka nei atsakovo, nei nepilnametės dukros poreikių bei abipusio noro bendrauti.

33. Šiame kontekste pasisakytina ir tai, kad atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pati ieškovė yra linkusi sudarinėti dirbtines kliūtis ir bet koks derinimas su ieškove jos nuožiūra vaiko susitikimams su tėčiu, tai tik dar labiau sukeltu konfliktiškas situacijas bei sudarytų galimybes ieškovei piktnaudžiauti savo teisėmis. Todėl teismo vertinimu, 4.2. ir 4.3. punktuose numatyti pakeitimai: „pasiimti dukrą M. V. iš jos gyvenamosios vietos ir pristatyti į jos gyvenamąją vietą, suderinęs paėmimo laiką ir trukmę su motina J. B. ne vėliau kaip prieš 3 dienas.“, reikštu ne ką kitą, o atsakovo teisių nebuvimo bei priklausomumo nuo ieškovės geranoriškumo. Pasisakytina ir dėl 4.7. punkto papildymo, kuriame ieškovė įtraukia: „Šalys įsipareigoja pranešti apie viešbučio ar kitą nakvynės adresą, kelionės užsienyje metu“. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas neišreiškė prieštaravimo šio punkto papildymui, tačiau dėl konfliktiško ieškovės būdo atsisako teikti informaciją, kurią ieškovė prašo įtraukti 4.10. punktu, t. y. „Šalys pateikia viena kitai esamą gyvenamąjį adresą, ateityje pasikeitus telefonų numeriams, adresams, gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip dieną prieš pasikeitimą“. Byloje duomenų, kad atsakovas elgėsi neatsakingai, negražino laiku vaiko, nesitarė su vaiko motina dėl vaiko gražinimo laiko ir vietos ar savo neadekvačiais veiksmais/neveikimu sukėlė pavojų šalių nepilnametei dukrai, nėra. Priešingai, iš pateiktų teismui rašytinių įrodymų, atsakovo ir ieškovės susirašinėjimų matyti, kad atsakovas elgiasi labai atsakingai nepilnametės dukros atžvilgiu, rūpinasi jos emocine būsena, klausia ieškovės kaip ji jaučiasi bei išreiškia didelį norą bendrauti ir rūpintis savo nepilnamete dukra. Todėl 4.10. punktą papildomai įtraukti teismas nemato būtinumo ir yra perteklinis.

34. Byloje nėra duomenų, kad tėvo bendravimas su vaiku darytų jam neigiamą įtaką ar keltų pavojų. Byloje taip pat nėra nustatyta, jog nuolatinis maksimalus bendravimas kenktų vaiko interesams, t. y. byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas piktnaudžiauja tėvo valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku ar daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu. Atsakovo tėvo valdžia nėra apribota. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nenustatyta, jog atsakovo gyvenamoji vieta vaikui tapo nesaugi ar analogiškos tėvo teisės realizavimas nesutampa su vaiko interesais. Tai, kad bylos šalys tarpusavyje konfliktuoja, ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos, negali apriboti vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė pradiniu ieškiniu prašė nustatyti neribotą bendravimo tvarką nepilnametės dukros su atsakovu (tėvu), vėliau ieškinys buvo tikslinamas keičiant, panaikinant ar papildant kai kuriuos punktus dar keletą kartų. Tokį ieškovės nuomonės keitimą, teismas vertina, jog esamos bendravimo tvarkos pakeitimas yra tik pačios ieškovės principinis nusistatymas. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Nagrinėjamu atveju vertintina, kad patikslintu ieškiniu prašomos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, pažeistų skyrium gyvenančio tėvo teisę dalyvauti vaiko auklėjime bei vaiko interesus, trukdytų vaikui ir tėvui suformuoti bei palaikyti normalius tėvo ir vaiko santykius.

35. Įvertinus nurodytas aplinkybes, paliktina bendravimo tvarka, tokia, kokia nurodyta 2015 m. vasario 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose priimto Nr. N2-88-328/2015, ir 2022 m. gegužės 17 d. byloje Nr. e2SP-5659-639/2022, sprendimų rezoliucinėse dalyse, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

36. Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

38. Kadangi ieškinys atmestinas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlygintinos, atsakovas pateikė įrodymus apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos priteisiamos iš ieškovės, viso 1 415,67 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 93, 96, 98, 259, 260, 268, 270, 282, 293 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. B. 1 415,67 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai penkiolika eurų 67 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovo L. V., naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.