Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laisvydo Zederštremo,

atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės Z. G. ir jo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo Z. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, kaltinamajam ir nukentėjusiajai L. S. susitaikius, ir baudžiamoji byla Z. G. atžvilgiu nutraukta; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, Z. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL dydžio (250 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią Z. G. privalo sumokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; Z. G. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

7. Prokurorė apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, Z. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos ar sprendimo Z. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti, tačiau mano, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, skirdamas Z. G. BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl Z. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas ir atleisdamas Z. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, esmingai nusižengė baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms, todėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma prokurorės apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl Z. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės

8. BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atleisdamas Z. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, jam ir nukentėjusiajai L. S. susitaikius, Z. G., vadovaudamasis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio (250 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

9. Pažymėtina, kad nuo 2021 m. birželio 10 d. įsigaliojo nauja BK 71 straipsnio 1 dalies redakcija (2021 m. gegužės 27 d. įstatymas Nr. XIV-368), kurioje nurodyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL, o nepilnamečiui – nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, teisėjų kolegijai neaišku, kodėl atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės Z. G. buvo paskirta 5 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nes, kaip teisingai nurodo prokurorė apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tokio savo sprendimo visiškai nemotyvavo. Iki 2021 m. birželio 10 d. galiojusios BK 71 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL, o nepilnamečiui – nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tačiau Z. G. inkriminuota nusikalstama veika padaryta 2021 m. birželio 29 d., tai yra jau po naujos BK 71 straipsnio 1 dalies redakcijos įsigaliojimo, todėl pirmosios instancijos teismas, atleisdamas Z. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, privalėjo motyvuoti savo sprendimą skirti jam mažesnio dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą nei numato įstatymas, tačiau to nepadarė. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Z. G. nagrinėjamoje byloje paskyręs 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 71 straipsnį (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis dalyje dėl Z. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės keistinas, nustatant Z. G. teisingą įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį.

10. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Parenkant įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį, atsižvelgtina į tai, kad Z. G. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas (1 t., 50-51), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 46-48), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (1 t., b. l. 44). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra viena Z. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės (tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir siekiant užtikrinti bausmės paskirtį, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės Z. G. skirtina prokurorės prašoma minimalaus dydžio baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bus proporcinga Z. G. įvykdytai nusikalstamai veikai ir užtikrins kitų teisės pažeidimų prevenciją bei neleis formuotis nebaudžiamumo jausmui.

11. BK 71 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kartu nustato šios įmokos sumokėjimo terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai. Nagrinėjamu atveju skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Z. G. buvo įpareigotas jam paskirtą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti per 3 mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės Z. G. gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas nurodė, kad Z. G. neprieštarauja, kad jam būtų paskirta didesnė įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nes turi lėšų jai sumokėti. Atsižvelgus į šias aplinkybes ir įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą šiai įmokai sumokėti (3 mėnesiai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos), teisėjų kolegija sprendžia, kad šis terminas, per kurį turi būti sumokėta paskirta įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nagrinėjamu atveju nėra aiškiai per trumpas ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti ilgesnį terminą įmokai į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti (apeliaciniu skundu prokurorė taip pat neprašo nustatyti kitokį terminą įmokai į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti nei nustatė pirmosios instancijos teismas).

Dėl proceso išlaidų

12. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės Z. G. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas (1 t., b. l. 128). Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. rugsėjo 28 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje, remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 6 punktu, prašoma iš Z. G. valstybės naudai priteisti 90 Eur už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (1 t., b. l. 130-132).

13. BPK 105 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-231-489/2020). Atsižvelgiant į minėtas įstatymo nuostatas, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto asmens, tačiau nagrinėjamu atveju Z. G. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai, vadovaujantis BK 38 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla jam nutraukta, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą Z. G. apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.???

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. liepos 27 d. nuosprendį pakeisti:

atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės Z. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį padidinti iki 10 MGL (500 Eur).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės Z. G. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai neišieškoti.