Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-03-29 · Civilinė byla Nr. 2-2602-960/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-03-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-04-24Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-29
Bylos Nr.
2-2602-960/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-39873-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dariuš Lučinski
Atsakovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Ieškovas
V. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-2602-960/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39873-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski,sekretoriaujant Deimantei Mikelėnaitei,

dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui V. V.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už Telšių rajono apylinkės teismo padarytus Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei pagrindinių Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų sukeltus emocinius bei psichologinius pergyvenimus. Nurodė, kad 2016 m. kovo 30 d. Telšių rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjamas prokuroro pareiškimas ikiteisminio tyrimo metu dėl kardomosios priemonės – suėmimo, pratęsimo. Teisminiame pareiškimo nagrinėjame ieškovas nedalyvavo, apie numatytą teisminį pareiškimo nagrinėjimą jam nebuvo iš anksto pranešta. Taip pat iš anksto nebuvo apie šį teismo procesą pranešta jo advokatei, taigi ji nežinojo ieškovo pozicijos dėl šio klausimo ir kokiais teisiniais argumentais jis galėtų remtis, todėl jai teko veikti savo nuožiūra, nes prieš teismo posėdį neturėjo galimybės su ieškovu pasikonsultuoti. Iki minimo posėdžio ieškovui jau buvo paskirtas suėmimas, kad būtų užtikrintas dalyvavimas visuose juridiniuose veiksmuose, todėl nebuvo jokių realių trukdžių, galinčių padaryti tokį dalyvavimą neįmanomu. Tokiais veiksmais Telšių rajono apylinkės teismas eliminavo ieškovo gynybą, kadangi advokatė turėjo veikti ekspromtu, taigi iš esmės jis teismo posėdžio metu nebuvo atstovaujamas, jo interesai nebuvo ginami. Nurodė, kad neneigia advokatės kompetencijos sprendžiant teisinius klausimus susijusius su atstovavimu, bet išspręsti klausimo nežinant esminių susijusių su klausimo sprendimu kriterijų neįmanoma. Telšių rajono apylinkės teismo neteisėti veiksmai (neveikimas) pažeidžiant pagrindinius įstatymus pasireiškė tuo, kad nebuvo išspręstas pagrindinis klausimas, ar gali būti teisme nagrinėjamas prokuroro pareiškimas dėl sankcijos skyrimo ieškovui nedalyvaujant, užtikinant jam teisę į gynybą, taip pat nebuvo užtikrintas tinkamas jo etapavimas. Dėl tokių neteisėtų veiksmų, ieškovas patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumenkinimą, buvo diskriminuojamas dėl teisinės padėties, dėl ko dar labiau padidėjo dvasiniai išgyvenimai.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismo posėdyje sprendžiant ieškovui skirtos kardomosios priemonės – suėmimo, pratęsimo klausimą dalyvavo advokatė, taigi, įtariamojo teisė į gynybą buvo realizuota. Ieškovas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kurios būtų sąlygojusios būtinybę pristatyti jį į posėdį. Suimtojo noras dalyvauti teismo posėdyje nėra pakankamas pagrindas tenkinti tokį prašymą. Ieškovas pripažįsta, kad jo interesus teismo posėdyje gynė advokatė, kuriai V. J. pretenzijų neturi, taigi, darytina išvada, jog ji tinkamai gynė ieškovo interesus. Darytina išvada, kad teismo veiksmai nekviečiant (nepristatant) ieškovo į teismo posėdį nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl yra teisėti, o dėl teisėtų veiksmų deliktinė atsakomybė nekyla. Jokių įrodymų, patvirtinančių tariamai patirtas neigiamas pasekmes, ieškovas nepateikė, jo teigimai vertintini tik kaip subjektyvios ir deklaratyvios prielaidos. Ieškovas šioje byloje neįrodinėja, jog suėmimas buvo skirtas ir pratęstas neteisėtai, jo teigimu, neteisėtas buvo tik pats jo nedalyvavimo teismo posėdžiuose faktas. Akivaizdu, jog šie veiksmai (kurių neteisėtumas nėra įrodytas) negali būti išvardintų neigiamų pasekmių priežastimi, todėl neturtinė žala kaip valstybės deliktinės atsakomybės sąlyga taip pat nėra konstatuotina.

Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovas V. V. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes teismas neprivalėjo ieškovo pristatyti į posėdį, jo gynėjas dalyvavo, palaikė suimtojo poziciją. Šiuo atveju teisė į gynyba buvo realizuojama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) tvarka. Be to, ieškovas neįrodė patirtos neturtinės žalos ir, atitinkamai, deliktinės atsakomybės sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartimi ieškovui ikiteisminio tyrimo metu buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo, terminas (b.l. 12). Iš Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. teismo posėdžio protokolo ir Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties matyti, jog nagrinėjant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, ieškovui pratęsimo dalyvavo jo gynėja advokatė K. A., kuri prašė pareiškimo netenkinti, teismo posėdžio metu posėdžio dalyviai prašymų teismui neturėjo (b.l. 10-12). Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi buvo atmestas ieškovo skundas dėl Telšių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016 m. kovo 30 d. nutarties (b.l. 37).

Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje <...> civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.). Ieškovas turi pareigą įrodyti nurodytas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012, 2014 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014).

Vadovaujantis BPK nuostatomis, gynėju yra asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka teikia teisinę pagalbą įtariamajam, gina jo teises ir teisėtus interesus. Gynėju gali būti advokatas ir įstatymų numatytomis sąlygomis – advokato padėjėjas (BPK 17 straipsnis). BPK 127 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo metu klausimui išspręsti ikiteisminio tyrimo teisėjas ar apygardos teismo teisėjas privalo surengti posėdį, į kurį šaukiami gynėjas ir prokuroras, šių asmenų dalyvavimas šiame posėdyje būtinas. Prireikus į posėdį gali būti pristatomas suimtasis. Suimtąjį privaloma pristatyti į posėdį tuo atveju, kai sprendžiamas ilgiau kaip šešis mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimo klausimas <...> suimtasis, kuris dalyvauja šioje dalyje nurodytame posėdyje, ir gynėjas turi teisę susipažinti su visa prokuroro pateikta medžiaga, pagal kurią prašoma pratęsti suėmimo terminą (akto redakcija nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. birželio 9 d.).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog 2016 m. kovo 30 d. teismo posėdyje, kurio metu buvo nagrinėjamas Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo, pratęsimo, dalyvavo prokuroras A. G. ir ieškovo gynėja advokatė K. A., kuri jokių prašymų teismui neturėjo, išdėstė poziciją dėl pareiškimo netenkinimo bei savo atsikirtimus. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad neneigia advokatės kompetencijos sprendžiant teisinius klausimus susijusius su atstovavimu.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo galimai padarytų nusikalstamų veikų padarymo dienos, t.y. 2016 m. vasario 6 d., dėl kurių buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, iki 2016 m. kovo 30 d. teismo posėdžio, kurio metu buvo nagrinėjamas klausimas dėl suėmimo pratęsimo, buvo praėję apie du mėnesiai, sąlyga dėl suimtojo privalomo pristatymo į posėdį, kai sprendžiamas ilgiau kaip šešis mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimo klausimas, taip pat nėra tenkinama. Kitais atvejais, atsižvelgiant į BPK 217 straipsnio 6 dalies nuostatas, suimtojo pristatymas į posėdį organizuojamas tik tam prireikus, taigi jis nėra būtinas. Nagrinėjant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, pratęsimo suimtojo teisė į gynybą užtikrinta dalyvaujant jo gynėjui advokatui.

Telšių rajono apylinkės teismas, nenustačius poreikio į teismo posėdį pristatyti patį suimtąjį, dalyvaujant jo gynėjai advokatei, kas užtikrino ieškovo teisę į gynybą, nepažeidžiant teisės aktų nuostatų išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl suėmimo pratęsimo. Pažymėtina ir tai, jog Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi, kuri buvo priimta teismo posėdyje dalyvaujant ieškovui ir jo gynėjui advokatui, išnagrinėjus ieškovo skundą, skundas dėl Telšių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016 m. kovo 30 d. nutarties buvo atmestas, nustačius, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pakankamai motyvuota.

Teismo vertinimu, ieškovas šioje byloje neįrodė Telšių rajono apylinkės teismo neteisėtų veiksmų nagrinėjant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, pratęsimo.

Nenustačius neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų CK 6.272 straipsnyje įtvirtintų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, konstatuotina, jog ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir todėl atmestinas.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 92 straipsniu, ieškinį atmetus, iš ieškovo į valstybės biudžetą išieškomos 4,77 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų, įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo V. J. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 4,77 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.

Teisėjas Dariuš Lučinski