- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-24
- Bylos Nr.
- 2A-455-640/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39873-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Astos Radzevičienės, Rūtos Veniulytės – Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už Telšių rajono apylinkės teismo padarytus Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei pagrindinių Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų sukeltus emocinius bei psichologinius pergyvenimus. Nurodė, kad 2016 m. kovo 30 d. Telšių rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjamas prokuroro pareiškimas ikiteisminio tyrimo metu dėl kardomosios priemonės – suėmimo, pratęsimo. Teisminiame pareiškimo nagrinėjame ieškovas nedalyvavo, apie numatytą teisminį pareiškimo nagrinėjimą jam nebuvo iš anksto pranešta. Taip pat iš anksto nebuvo apie šį teismo procesą pranešta jo advokatei, taigi ji nežinojo ieškovo pozicijos dėl šio klausimo ir kokiais teisiniais argumentais jis galėtų remtis, todėl jai teko veikti savo nuožiūra, nes prieš teismo posėdį neturėjo galimybės su ieškovu pasikonsultuoti. Iki minimo posėdžio ieškovui jau buvo paskirtas suėmimas, kad būtų užtikrintas dalyvavimas visuose juridiniuose veiksmuose, todėl nebuvo jokių realių trukdžių, galinčių padaryti tokį dalyvavimą neįmanomu. Tokiais veiksmais Telšių rajono apylinkės teismas eliminavo ieškovo gynybą, kadangi advokatė turėjo veikti ekspromtu, taigi iš esmės jis teismo posėdžio metu nebuvo atstovaujamas, jo interesai nebuvo ginami. Nurodė, kad neneigia advokatės kompetencijos sprendžiant teisinius klausimus susijusius su atstovavimu, bet išspręsti klausimo nežinant esminių susijusių su klausimo sprendimu kriterijų neįmanoma. Telšių rajono apylinkės teismo neteisėti veiksmai (neveikimas) pažeidžiant pagrindinius įstatymus pasireiškė tuo, kad nebuvo išspręstas pagrindinis klausimas, ar gali būti teisme nagrinėjamas prokuroro pareiškimas dėl sankcijos skyrimo ieškovui nedalyvaujant, užtikinant jam teisę į gynybą, taip pat nebuvo užtikrintas tinkamas jo etapavimas. Dėl tokių neteisėtų veiksmų, ieškovas patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumenkinimą, buvo diskriminuojamas dėl teisinės padėties, dėl ko dar labiau padidėjo dvasiniai išgyvenimai.Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismo posėdyje sprendžiant ieškovui skirtos kardomosios priemonės – suėmimo, pratęsimo klausimą dalyvavo advokatė, taigi, įtariamojo teisė į gynybą buvo realizuota. Ieškovas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kurios būtų sąlygojusios būtinybę pristatyti jį į posėdį. Suimtojo noras dalyvauti teismo posėdyje nėra pakankamas pagrindas tenkinti tokį prašymą. Ieškovas pripažįsta, kad jo interesus teismo posėdyje gynė advokatė, kuriai V. J. pretenzijų neturi, taigi, darytina išvada, jog ji tinkamai gynė ieškovo interesus. Darytina išvada, kad teismo veiksmai nekviečiant (nepristatant) ieškovo į teismo posėdį nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl yra teisėti, o dėl teisėtų veiksmų deliktinė atsakomybė nekyla. Jokių įrodymų, patvirtinančių tariamai patirtas neigiamas pasekmes, ieškovas nepateikė, jo teigimai vertintini tik kaip subjektyvios ir deklaratyvios prielaidos. Ieškovas šioje byloje neįrodinėja, jog suėmimas buvo skirtas ir pratęstas neteisėtai, jo teigimu, neteisėtas buvo tik pats jo nedalyvavimo teismo posėdžiuose faktas. Akivaizdu, jog šie veiksmai (kurių neteisėtumas nėra įrodytas) negali būti išvardintų neigiamų pasekmių priežastimi, todėl neturtinė žala kaip valstybės deliktinės atsakomybės sąlyga taip pat nėra konstatuotina.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas šioje byloje neįrodė Telšių rajono apylinkės teismo neteisėtų veiksmų nagrinėjant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų CK 6.272 straipsnyje įtvirtintų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, konstatuotina, jog ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir todėl atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, jog gynybos galimybių sumenkinimas ar eliminavimas yra teisiškai pagrįstas aktas, neprieštaraujantis įstatymui. Su tokiais argumentais ieškovas nesutinka. Nurodo, jog tiek BK nuostatos, tiek Žmogaus teisių konvencija aiškiai nustato teisę į gynybą. Todėl tokios teisės nesuteikimas yra grubus pažeidimas, kuris sąlygojo neturtinės žalos padarymą. Ieškovas nurodo, jog sprendime nepagrįstai nurodoma, jog sprendimas dėl kardomosios priemonės pratęsimo galėjo būti sprendžiamas jam nedalyvaujant. Nurodo, jog jo teisių pažeidimai yra pakankamai aiškūs ir įrodyti. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog ieškovas neįrodė teismo veiksmų neteisėtumo. Ieškovo teiginiai apie tariamai nerealizuotą teisę į gynybą yra deklaratyvūs. Ieškovas nenurodo jokių realių pasekmių, kilusių dėl nedalyvavimo teismo posėdyje. Atsakovas nurodo, jog ieškovas taip pat neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Ieškovas neįrodinėja, jog suėmimas jam buvo skirtas ir pratęstas neteisėtai. Neteisėtas tik buvo jo nedalyvavimas teismo posėdžiuose.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą nuo kitų asmenų neteisėto kėsinimosi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ir pareigūnai. Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje ypatinga reikšmė tenka žalos atlyginimo institutui. Vienas iš šiame institute nustatytų žalos atlyginimo atvejų yra specialiai reglamentuojamas žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų pareigūnų veiksmais, atlyginimas. Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje išvardytas baigtinis sąrašas ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų, teisėjo ar teismo veiksmų baudžiamajame procese, kurie gali būti pripažinti neteisėtais ir už kuriuos atsako valstybė, būtent: neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimas.Kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiškinimo ir taikymo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.). Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas. Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010;2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.).Spręsdami tokio pobūdžio ieškinius teismai, vadovaudamiesi CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, t. y. atsižvelgdami į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016).Byloje nustatytas, jog Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartimi ieškovui ikiteisminio tyrimo metu buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo, terminas (b.l. 12). Iš Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. teismo posėdžio protokolo ir Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties matyti, jog nagrinėjant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo ieškovui pratęsimo dalyvavo jo gynėja advokatė K. A., kuri prašė pareiškimo netenkinti, teismo posėdžio metu posėdžio dalyviai prašymų teismui neturėjo (b.l. 10-12). Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi buvo atmestas ieškovo skundas dėl Telšių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016 m. kovo 30 d. nutarties (b.l. 37). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog kardomoji priemonė ieškovui buvo paskirta ir pratęsta teisėtai ir pagrįstai. Kolegija nurodo, jog ir pats apeliantas nekelia klausimo dėl pačios kardomosios priemonės teisėtumo. Ieškovo nurodomi teismo padaryti pažeidimai yra susiję tik su tuo, jog jis pats nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės pratęsimo. Ieškovo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas paneigė jo teisę į gynybą, atmestini kaip nepagrįsti. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog byloje neįrodyta, jog Telšių rajono apylinkės teismas, priimdamas nutartį dėl ieškovui paskirtos kardomosios priemonės pratęsimo, pažeidė įstatymus. BPK 127 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo metu klausimui išspręsti ikiteisminio tyrimo teisėjas ar apygardos teismo teisėjas privalo surengti posėdį, į kurį šaukiami gynėjas ir prokuroras, šių asmenų dalyvavimas šiame posėdyje būtinas. Prireikus į posėdį gali būti pristatomas suimtasis. Suimtąjį privaloma pristatyti į posėdį tuo atveju, kai sprendžiamas ilgiau kaip šešis mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimo klausimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovo atstovė advokatė teismo posėdyje dalyvavo, suėmimas netruko ilgiau nei šešis mėnesius, todėl darytina išvada, jog ieškovo teisės į gynybą buvo tinkamai užtikrintos. Ieškovas nenurodė aplinkybių, patvirtinančių poreikį jam pačiam dalyvauti teismo posėdyje.Kolegija pabrėžia, jog ieškovas nenurodo, kokias neigiamas pasekmes sukėlė jo nedalyvavimas teismo posėdyje. Pažymėtina, jog jo skundas dėl Telšių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016 m. kovo 30 d. nutarties buvo išnagrinėtas apeliacine tvarka ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi buvo atmestas. Todėl konstatuotina, jog ieškovo teiginiai dėl jo tariamai nerealizuotos teisės į gynybą yra tik deklaratyvūs ir nepagrįsti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normų nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į ieškovo apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms ir nenustačius jokių absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atmesti ieškovo V. J. apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.