Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. J. ieškinį atsakovei V. M., dalyvaujant trečiajam asmeniui L. J. ir institucijai, duodančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas V. B. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti 2013 m. gruodžio 5 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-16-744/2013, kuria buvo patvirtinta jo ir V. M. taikos sutartis, pagal kurią jis įsipareigojo nuo 2014 m. sausio 1 d. mokėti jų dukters U. L. J., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 1000 litų (289,62 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, ir sumažinti teikiamą išlaikymo sumą nuo 289,62 Eur iki 100 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sumažinti nuo teismui ieškinio padavimo dienos dukters U. L. išlaikymo dydį nuo 289,62 Eur iki 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas V. B. J. ieškinyje nurodė, kad kai buvo patvirtinta jo su atsakove V. M. sudaryta taikos sutartis dėl dukters U. L. J. išlaikymo, jis turėjo pastovų darbą, gaudavo pensiją ir turėjo galimybes teikti dukrai sutarto dydžio išlaikymą. Tačiau nuo 2018 m. rugpjūčio 25 d. pasikeitė jo turtinė padėtis – jis gauna tik senatvės pensiją 365 Eur, todėl mokėdamas sutarto dydžio išlaikymą dukrai, lieka be pragyvenimo šaltinio, nes jam lieka tik apie 75 Eur. Kadangi jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, tai yra, iš esmės pasikeitė aplinkybės, turinčios įtakos išlaikymo išmokų dydžio nustatymui, todėl prašo išlaikymą sumažinti iki 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Ieškovas V. B. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad žymiai sumažėjo jo pajamos. Jis nuo 2018 m. nebedirba ir lieka tik pensija. Kadangi jis tikėjosi, jog teismo posėdis įvyks greičiau, todėl susidarė didelis įsiskolinimas, nes jis nuo 2018 m. spalio mėnesio mokėjo tik po 100 Eur išlaikymą. Sutinka, kad jo toks prašomas išlaikymas vaikui per mažas, bet jis negali mokėti daugiau. Jam 76 metai, atsirado sveikatos problemų, todėl papildomai užsidirbti negali ir papildomų pajamų negauna. 2014 m. turėjo santaupų doleriais, tačiau jų nebeturi. Minėtus pinigus užsidirbo dirbdamas (duomenys neskelbtini), kai ten gyveno 13 metų. Turėti vaiką buvo atsakovės vienašališkas sprendimas. Turėtą savo nekilnojamąjį turtą perleido sūnui M., nes to prašė sūnaus mama. Su atsakove jie nebuvo susituokę ir pragyveno kartu du metus iki dukros gimimo. Kai gimė dukra, jis viską supirko, viską sutvarkė ir pripažino vaiką. Po dukros gimimo dar kartu pragyveno metus, tačiau dėl atsakovės muštynių buvo priverstas išeiti iš namų. Išvažiuodamas į Lietuvą paliko atsakovei išnuomotą butą su visais baldais. Grįžęs į Lietuvą, dukrai išlaikymo nemokėjo. Dukrą matė prieš septynis metus. Atsakovė neleidžia bendrauti su dukra. Žino, kad atsakovė turi neįgalų, suaugusį sūnų, nes buvo jį priėmęs gyventi pas save. Tarėsi su atsakove dėl išlaikymo sumažinimo, bet nesusitarė. Jo pensija palaipsniui šiek tiek padidėjo.

Ieškovo V. B. J. atstovas advokatas Anatolijus Šichovcovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas ir atsakovė turi bendrą dukrą U. L. J.. 2013 m. buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės taikos sutartis dėl 1000 litų dydžio išlaikymo. Kol ieškovas dirbo ir gaudavo papildomai pensiją, jis neturėjo sunkumų dėl dukters išlaikymo. Nutraukus darbo sutartį, jis jau nebegalėjo teikti vaikui tokio išlaikymo. Nereikia aiškintis aplinkybių dėl turto perleidimo, nes tai buvo seniau, reikia aiškintis dabartinę turtinę padėtį. Atsakovė turi nekilnojamo turto Lietuvoje ir matyti, kad atsakovė gyvena žymiai geriau, nei ieškovas, todėl turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo daugiau. Atsakovė kiekvienais metais atostogauja Lietuvoje, tačiau neleidžia ieškovui susitikti su dukra, nors šis sutiktų, kad dukra atostogautų pas jį kaime. Ieškinys pagrįstas, nes ieškovas yra priverstas kreiptis dėl išlaikymo dydžio sumažinimo. Nepaisant to, kad ieškovo pensija padidėjo, tačiau tuo pačiu viskas pabrango. Ieškovui reikia ir pačiam išgyventi, ir vaistų nusipirkti. Prašo teismo ieškinį tenkinti visiškai.

Institucija, duodanti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad su atsakove susisiekti nepavyko ir išvadą pateiks po visų įrodymų ištyrimo.

Institucijos, duodančios išvadą, atstovė Eglė Koskutė teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakove nepavyko pabendrauti, nepavyko susiekti. Vaiko poreikiai nėra pasikeitę, tačiau ieškovo turtinė padėtis yra pasikeitusi. Mano, kad galima diskutuoti dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, tačiau mano, kad 100 Eur išlaikymas vaikui yra per mažas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis; kt.); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis). Ir vienu, ir kitu atveju teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis).

CK 3.201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Šiuo nagrinėjamu atveju, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovės V. M. ir atsakovo V. B. J. taikos sutartis, kuria šalys sutarė, kad atsakovas V. B. J. moka savo nepilnametei dukrai U. L. J. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 1000 litų (289,62 Eur) kas mėnesį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki U. L. J. pilnametystės, išlaikymą mokėdamas į V. M. nurodytą banko sąskaitą iki einamo mėnesio (už kurį mokamas išlaikymas) paskutinės dienos.

Ieškovas V. B. J. teikdamas teismui ieškinį nurodė, kad pasikeitė jo turtinė padėtis – pablogėjo, todėl prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi jo nepilnametės dukros U. L. J. išlaikymui kas mėnesį mokamą pinigų sumą sumažinti nuo 289,62 Eur iki 100 Eur.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas V. B. J. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) pažymą bei banko sąskaitos išrašus matyti, kad 2013 m. lapkričio mėnesį, tai yra iki susitariant dėl šalių dukters kasmėnesinio išlaikymo dydžio, ieškovo mėnesinės pajamos, kurias sudarė darbo užmokestis ir senatvės pensija, buvo 3427,01 Lt (992,53 Eur) ir tokio dydžio ieškovo pajamos išliko nepakitusios iki 2015 m. sausio 1 d. Nuo 2015 m. sausio 1 d. ieškovo gaunamos pajamos, kiek matyti iš banko išrašų, sumažėjo apie 150 Eur, o nuo 2016 m. rugsėjo mėn. sumažėjo dar apie 100 Eur ir ieškovo vidutinės mėnesinės pajamos iki išėjimo iš darbo buvo apie 700 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad šiuo metu jo gaunama senatvės pensija yra apie 416 Eur. Iš banko išrašo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. ieškovas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gavo 416,23 Eur, t. y. tokio dydžio senatvės pensiją, kokią ir nurodė ieškovas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovo V. B. J. vidutinės mėnesinės pajamos nuo išlaikymo šalių vaikui priteisimo iki šios dienos sumažėjo nuo 992 Eur iki 416 Eur, t. y. apie 58 procentus. Teismo nuomone, toks pajamų sumažėjimas gali būti laikomas iš esmės pasikeitusia – pablogėjusia ieškovo turtine padėtimi.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas V. B. J. neturi jokio jam nuosavybės teise priklausančio turto. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje vienas iš atsakovės atstovės advokatės argumentų buvo tai, kad ieškovas pats tikslingai blogina savo turtinę padėtį, nes perleido jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą neatlygintinai savo sūnui. Iš byloje esančių Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise, pagal paveldėjimo teisės liudijimą bei dovanojimo sutartį, priklausė 1,9900 ha žemės sklypas, kurį jis (duomenys neskelbtini) pardavė. Be to, jam nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis žemės sklypo su statiniais, kuriuos jis (duomenys neskelbtini)dovanojimo pagrindu perleido M. J., kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu, savo sūnui. Kadangi minėti sandoriai buvo sudaryti dar iki 2013 m. gruodžio 5 d., t. y. iki tol, kol ieškovas ir atsakovė susitarė dėl šalių dukrai teikiamo išlaikymo dydžio nustatymo, todėl teismo vertinimu, šie sandoriai nėra reikšmingi nagrinėjamos bylos kontekste.

Teismas reikšminga aplinkybe laiko ieškovo V. B. J. amžių. Ieškovui yra 75 metai, jis yra pensinio amžiaus, todėl akivaizdu, kad ieškoti galimybių papildomai užsidirbti vaiko išlaikymui jam yra sudėtinga.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

Šiuo atveju, atsakovė kartu su šalių dukra gyvena (duomenys neskelbtini), kuriose pragyvenimo lygis yra daug aukštesnis nei Lietuvoje, tačiau duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas, ten turimą nekilnojamąjį turtą ir pan., teismui nebuvo pateikta.

Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovės atstovė advokatė Renata Narbutienė, jos žiniomis, atsakovė dirba po 42 val. per savaitę, prižiūri neįgalius, senus žmones ir gauna minimalias pajamas, kurios turėtų būti apie 487,96 Eur per savaitę, kas sudaro apie 1951,84 Eur per mėnesį, t. y. atsakovės pajamos yra apytiksliai 4,5 kartų didesnės nei ieškovo.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Kasacinis teismas byloje, kurios aplinkybės iš esmės panašios į šios nagrinėjamos bylos, yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2015).

Taigi šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pasirinko su dukterimi gyventi (duomenys neskelbtini), nors, pagal byloje esančius duomenis, turi jai nuosavybės teises priklausančią ½ dalį gyvenamųjų patalpų ir Lietuvoje, todėl, teismo nuomone, šiuo atveju jai tenka pareiga tenkinti vaiko poreikius didesne dalimi nei ieškovui. Tačiau vien tas faktas, kad atsakovės turtinė padėtis geresnė, ieškovo neatleidžia nuo pareigos prisidėti prie dukters išlaikymo.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Šiuo atveju teismas negavo jokių duomenų apie vaiko poreikius, tačiau tikėtina, kad augant vaikui, auga ir jo poreikiai. To teismo posėdžio metu neginčijo ir ieškovas. Tačiau, nepaisant to, kad vaiko interesai yra prioritetas, negalima visiškai ignoruoti ir tėvų galimybių patenkinti šiuos poreikius. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo praktiką būtina atsižvelgti ir į tėvų turtinę padėtį bei galimybes teikti išlaikymą. Ieškovui ir atsakovei sutarus dėl išlaikymo dydžio šalių vaikui ir teismui 2013 m. gruodžio 5 d. patvirtinus jų sudarytą taikos sutartį, ieškovas dirbo bei gavo senatvės pensiją, jo pajamos, kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, per mėnesi buvo apie 992 Eur, be to, iš banko išrašų matyti, kad ieškovas turėjo ir santaupų. Tačiau šiuo metu ieškovo pajamos yra sumažėjusios 2,5 karto, santaupų neturi, todėl darytina išvada, kad jis nebepajėgus teikti šalių vaikui tokio dydžio išlaikymą, kokį teikė iki tol.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad ieškovo pajamos sumažėjo ir sumažėjo žymiai, ieškovo prašymas sumažinti nepilnametei dukrai teikiamą išlaikymą iki 100 Eur yra visiškai nepagrįstas ir prieštarauja teismų suformuotai praktikai bei neatitinka vaiko interesų. Institucijos, duodančios išvadą atstovė, teismo posėdžio metu, taip pat nurodė, kad dėl išlaikymo sumažinimo galima būtų diskutuoti, tačiau 100 Eur dydžio išlaikymas tikrai yra per mažas.

Teismo nuomone, 100 Eur dydžio išlaikymas nepatenkintų net minimalių vaiko poreikių, todėl toks ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas. Be būtinųjų vaiko poreikių tenkinimo, turi būti tenkinami poreikiai ir visapusiškam vaiko vystymuisi, ko su ieškovo siūlomu išlaikymu neįmanoma užtikrinti. Be to, akivaizdu, kad ieškovas ir taip jau prie dukters išlaikymo prisideda mažesne apimtimi nei atsakovė. Teismo nuomone, šios bylos kontekste, 200 Eur dydžio išlaikymas būtų optimalus tiek nepilnamečio vaiko interesų, tiek ieškovo turtinės padėties atžvilgiu.

Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktus rašytinius įrodymus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais bei suformuota teismų praktika, konstatuoja, kad ieškinys iš dalies pagrįstas ir iš ieškovo V. B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistinos lėšos nepilnametės dukros U. L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės – (duomenys neskelbtini), paskiriant atsakovę V. M. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, pakeičiant Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16-744/2013 m. rezoliucinės dalies 1 punktą.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Kadangi šioje byloje ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovui tenkanti patenkintų reikalavimų dalis – 47,3 procentai, atsakovei – atmestų reikalavimų dalis – 52,7 procentai, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 165,55 Eur (350 Eur x 47,3 proc.) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovei – 579,70 Eur (1100 Eur x 52,7 proc.). Galutinai bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo V. B. J. atsakovei V. M. 414,15 Eur sumoje.

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) sudaro 24,96 Eur ir viršija minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš ieškovo V. B. J. į valstybės pajamas priteistina 13,15 Eur (24,96 Eur x 52,7 proc.), iš atsakovės V. M. priteistina 11,81 Eur (24,96 Eur x 47,3 proc.), bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 ir 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16-744/2013 m. rezoliucinės dalies 1 punktą ir priteisti iš ieškovo V. B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai U. L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukros pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametės U. L. J. išlaikymui gautų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo V. B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atsakovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas – 414,15 Eur (keturis šimtus keturiolika eurų ir 15 ct).

Priteisti iš ieškovo V. B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 13,15 Eur (trylika eurų ir 15 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą), įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 11,81 Eur (vienuolika eurų ir 81 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.