- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-21
- Bylos Nr.
- e2A-621-459/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02708-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- A. Č.
- Ieškovas
- A. R.
- Trečiasis asmuo
- M. Č.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui A. Č., trečiajam asmeniui M. Č. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 31 858,20 Eur skolos, 24 550,39 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovas nurodė, kad 2007-06-12 paskolino atsakovui 110 000 Lt (31 858,20 Eur) sumą, pervesdamas ją į atsakovo banko sąskaitą. Ieškovas kreipėsi į atsakovą prašydamas grąžinti 31 858,20 Eur skolą, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-12-08 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.
3. Atsakovas A. Č. pateikė prieštaravimus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-08 preliminaraus sprendimo, prašė preliminarų sprendimą panaikinti, skirti ieškovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, 50 procentų šios baudos skiriant atsakovui, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
1.2. Atsakovas paaiškino, kad tarp šalių niekada nebuvo paskolinių santykių. Ieškovas 2007-06-12 banko pavedimu pervedė atsakovui 110 000 Lt sumą, bet tai buvo ne paskola, o avansinis mokėjimas už ieškovui pagal būsimą Skolos perkėlimo sutartį Nr. SPL2007-050103-01 perleistą automobilį BMW M3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Aplinkybę, kad šis banko pavedimas buvo įvardintas kaip „Č. A. asmeninė paskola“, atsakovas sužinojo tik tuomet, kai gavo ieškovo pretenziją su prie jos pridėtu mokėjimo nurodymu. Atsakovas ieškovo praktiškai nepažįsta, bet žino, kad šis buvo jo sūnaus trečiojo asmens M. Č. geras draugas. Sūnus 2006 m. įsigijo daužtą, bet prabangų sportinį automobilį BMW M3, pagamintą 2004 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio remontas kainavo virš 45 000 Lt. Iš pradžių šis automobilis buvo registruotas sūnaus draugės vardu. Sūnui sutvarkius automobilį, jis buvo įkainuotas 152 397,96 Lt, o rinkos kaina siekė beveik 200 000 Lt. 2007-05-23 atsakovas pasirašė su SEB banku finansinio lizingo sutartį, pagal kurią minėtą automobilį iš sūnaus draugės įsigijo lizingo būdu. Atsakovas sumokėjo pradinį įnašą 17 087,58 Eur ir 2007-05-26 pagal priėmimo - perdavimo aktą perėmė automobilį iš pardavėjos. Ieškovas, kuris lankydavosi trečiojo asmens namuose, norėjo minėtą automobilį įsigyti, o sūnus norėjo jį parduoti ir užsidirbti, tačiau ieškovas neturėjo pinigų. Ieškovas, tarpininkaujant sūnui, paprašė, kad atsakovas laiduotų Šilutės kredito unijoje už jo imamą paskolą. Buvo sutarta, kad ieškovas sumoka 110 000 Lt, o kai turės likusią pinigų sumą, tada įformins skolos perkėlimo sutartį. Ieškovas atsakovui 2007-06-12 pervedė 110 000 Lt ir iš sūnaus pasiėmė automobilį. 2008 m. pavasarį sūnus padėjo ieškovui parduoti žemės sklypą ir iš gautų pinigų ieškovas grąžino paskolą kredito unijai. 2008-08-05 buvo sudaryta Skolos perkėlimo sutartis Nr. SPL2007-050103-01, ir automobilis buvo perduotas ieškovui. Taip 2008-08-05 ieškovas de jure tapo automobilio valdytojas, prieš tai už jį atsakovui sumokėjęs 110 000 Lt avansą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-12-13 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
2.1. Teismas nurodė, jog atsakovas pinigų gavimo fakto neginčija. Ieškovo pinigų pervedimas, kuriame nurodyta, kad pinigai pervesti kaip asmeninė paskola atsakovui, ir atsakovo veiksmai šiuos pinigus priimant suteikia pagrindą vertinti, kad pinigus atsakovas gavo kaip paskolą. Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu reiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 str. 1 d.), nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą.
2.2. Teismas kritiškai įvertino atsakovo ir trečiojo asmens teiginius, kad ieškovas 2007-06-12 pervedė atsakovui 110 000 Lt (31 858,20 Eur) avansą už iš atsakovo perkamą automobilį BMW M3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kurio 2008-08-05 buvo pasirašyta trišalė Skolos perkėlimo sutartis Nr. SPL2007-050103-01, kuria ieškovas perėmė atsakovo įsipareigojimus UAB „SEB Lizingas“. Logiškai nepaaiškinama ir mažai tikėtina, kad ieškovas, kuris neturėjo praktinių vairavimo įgūdžių ir net neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių, 2007 metų birželio mėn. pirko iš atsakovo pakankamai brangų automobilį, tam neturėdamas piniginių lėšų, iš Šilutės kredito unijos 2007-06-05 paėmęs 170 000 Lt (49 235,40 Eur) paskolą ir jos dalį – 110 000 Lt pervedęs atsakovui kaip avansą už perkamą automobilį, nors 170000 Lt (49235,40 Eur) paskolos sumos ieškovui būtų pakakę didesne dalimi atsiskaityti už perkamą automobilį. 2008-08-05 Skolos perkėlimo sutartyje ar 2008-08-05 Turto priėmimo – perdavimo akte nenurodyta jokių duomenų apie prieš tai atliktą avansinį mokėjimą už automobilį.
2.3. Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00318-09 medžiagos matyti, kad jau 2009-02-05 pareiškime ir 2009-02-10 pareiškimo patikslinime (ikiteisminio tyrimo bylos l. 18, 23-24) ieškovas A. R. nurodė, kad jis, paprašytas M. Č., savo vardu persirašė ginčo automobilio lizingo sutartį, nes trečiasis asmuo jam yra skolingas didelę pinigų sumą 100 000 Lt, o persirašydamas minėtą lizingo sutartį ieškovas tikėjęsis pagreitinti skolos atgavimą. Ieškovo teigimu, paskolinti atsakovui 110 000 Lt sumą jį įkalbėjo šio sūnus M. Č., kuris veikė atstovaudamas savo tėvą, todėl teismas padarė išvadą, kad dėl šios priežasties 2009-02-05 pareiškime ir 2009-02-10 pareiškimo patikslinime policijai ieškovas kaip skolininką paminėjo ne atsakovą, o trečiąjį asmenį. Taigi teismas nustatė, kad ieškovas neišreiškė valios pirkti iš atsakovo automobilį BMW M3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl laikė esant įrodytą tą aplinkybę, kad atsakovas ginčo pinigines lėšas gavo ne kaip avansą už jo parduodamą automobilį, o kaip asmeninę paskolą.
2.4. Teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą, aplinkybę, kad tarp šalių nėra sudaryta rašytinė paskolos sutartis, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, šios bylos ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, nusprendė, jog atsakovas neįrodė tarp jo ir ieškovo buvus kitokius nei paskolos teisiniai santykiai.
3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, jame prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-12-13 sprendimą ir ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3.1. Atsakovas nurodo, jog priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo paskolos teisinių santykių ir atsakovas ieškovui nėra skolingas, tai liudija šios aplinkybės: 1) 2007-05-23 atsakovas pasirašė su SEB banku finansinio lizingo sutartį, pagal kurią automobilį BMW M3 iš sūnaus draugės įsigijo lizingo būdu. Atsakovas sumokėjo pradinį įnašą 17 087,58 Eur ir 2007-05-26 pagal priėmimo - perdavimo aktą perėmė automobilį iš pardavėjos; 2) Ieškovas, kuris lankydavosi trečiojo asmens atsakovo sūnaus namuose, norėjo minėtą automobilį įsigyti, o sūnus norėjo jį parduoti ir užsidirbti, tačiau ieškovas neturėjo pinigų. Ieškovas, tarpininkaujant sūnui, paprašė, kad atsakovas laiduotų Šilutės kredito unijoje už jo imamą paskolą. Buvo sutarta, kad ieškovas sumoka 110 000 Lt, o kai turės likusią pinigų sumą, tada įformins skolos perkėlimo sutartį; 3) Ieškovas atsakovui 2007-06-12 pervedė 110 000 Lt ir iš sūnaus pasiėmė automobilį; 4) 2008 m. pavasarį sūnus padėjo ieškovui parduoti žemės sklypą ir iš gautų pinigų ieškovas grąžino paskolą kredito unijai. 2008-08-05 buvo sudaryta Skolos perkėlimo sutartis Nr. SPL2007-050103-01, ir automobilis buvo perduotas ieškovui. Ieškovas sumokėjo bankui kelis įnašus pagal lizingo sutartį ir tada, kai bankas pradėjo reikalauti vykdyti įsipareigojimus, parašė pareiškimą policijai dėl trečiojo asmens sukčiavimo; 5) Tai, kad atsakovas nėra skolingas, įrodyta ir baudžiamosios bylos medžiaga. Toje byloje ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo, o ne atsakovas yra skolingas ieškovui. Ieškovas teismui pateikė vekselį, pasirašytą trečiojo asmens, bet paaiškino, jog pagal vekselį pinigų neperdavė, o šis vekselis buvo kaip garantas, kad trečiasis asmuo parduos jo senelio žemes ir perduos jam pinigus; 6) Byloje apklaustas liudytojas patvirtino, jog pas jį 2008 metais BMW automobiliu buvo atvykęs ieškovas. Atsakovo nuomone, visos šios aplinkybės įrodo, jog tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo paskolos teisinių santykių.
3.2. Be to, atsakovas teigia, jog sprendimas turi būti panaikintas ir dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų. Ieškinio suma sudarė 56 408,59 Eur, todėl byla turėjo būti perduota nagrinėti apygardos teismui.
4. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, jame prašo skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.
4.1. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog ieškovas neva ne suteikė paskolą atsakovui, o atliko avansinį mokėjimą už ieškovui pagal 2008-08-05 Skolos perkėlimo sutartį perleistą automobilį, tėra atsakovo gynybinė pozicija, siekiant išvengti skolos ieškovui grąžinimo. Tokie atsakovo teiginiai nepaneigia nei to, kad ieškovas paskolino atsakovui 31 858,20 EUR, nei to, kad atsakovas privalo grąžinti ieškovui skolą bei sumokėti palūkanas.
4.2. Paskolos suteikimo faktą patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai bei byloje esantys įrodymai.
4.3. Ieškovui ginčo automobilis nebuvo perduotas (juo faktiškai naudojosi ir valdė atsakovo sūnus), o 2008-08-05 Skolos perkėlimo sutartis buvo sudaryta tik formaliai, siekiant perkelti atsakovo įsipareigojimus kitam asmeniui, tam, kad atsakovas galėtų lizingo būdu nupirkti sūnui naują automobilį.
Šalies argumentai
4.4. Ieškovas nesutinka, jog šiuo atveju bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas ir tai neva sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą: toks pagrindas egzistuotų nebent tada, jei būtų pažeistos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas vertins, ar toks pagrindas nagrinėjamu atveju egzistuoja (LR CPK 329 str., 338 str.).
6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra būtinybės bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
7. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar jas siejo paskolos teisiniai santykiai, ar ne. Ieškovas teigia, jog paskolino atsakovui 31 858,20 Eur (110 000 Lt), šį faktą grindžia 2007-06-12 mokėjimo nurodymu, kuriame kaip mokėjimo paskirtis nurodyta „Č. A. asmeninė paskola“. Atsakovas įrodinėja, jog tarp šalių buvo susiklostę kiti nei paskolos teisiniai santykiai: ieškovo prašoma priteisti suma neva sumokėta atsakovui kaip avansas už įsigyjamą automobilį BMW M3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
8. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Taigi įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą. Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Tuo atveju, jeigu ginčas kyla dėl paskolos sutarties sudarymo, į įrodinėjimo dalyką įeina aplinkybės dėl esminių sutarties sąlygų egzistavimo, t. y. paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Šių aplinkybių dėl esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo įrodinėjimo našta tenka ieškovui (CPK 12, 178 str.).
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas būtinus paskolos sutarties požymius, ne kartą yra pažymėjęs, kad esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-04 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-235/2009, 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009, 2013-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, 2014-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-426/2014, 2015-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684-313/2015). CK 6.871 str. 1 d. numatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur (buvęs atitikmuo – 2000 Lt). CK 1.73 str. išvardinti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma. Kadangi įstatymas imperatyviai nenumato, kad paskolos sutartis, sudaryta nesilaikant rašytinės formos, negalioja, tai žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodinėjimo priemonių leistinumą (CK 1.93 str. 2 d., 6.875 str. 2 d.).
10. Nors šalys nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties, ieškovas savo poziciją, jog paskolino atsakovui prašomą priteisti pinigų sumą, įrodinėja minėtu mokėjimo nurodymu. Atlikdamas 2007-06-12 mokėjimo nurodymą dėl 31 858,20 Eur sumos pervedimo atsakovui, ieškovas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog mokėjimo paskirtis – asmeninės paskolos suteikimas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011, ir joje nurodyta praktika). Visgi šiuo atveju ieškovo mokėjimo nurodyme aiškiai apibrėžtas pinigų pervedimo tikslas, t. y. jog pinigai skolinami. Pažymėtina, jog protingas ir apdairus asmuo, gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 str. 1 d.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, net ir nesant raštu išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jam pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš šių lėšų priėmimo fakto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009).
11. Atsakovas pinigų gavimo fakto neginčija, tačiau jam tenka pareiga nuginčyti pinigų pervedimo tikslą – tinkamais, leistinais ir pakankamais įrodymais įrodyti, jog šalis siejo kitokie nei paskolos teisiniai santykiai.
12. Kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą bei vadovaudamasi įrodymų tikimybių pusiausvyros principu, daro išvadą, jog atsakovas, teigdamas, kad pinigai buvo pervesti kaip avansas už perkamą automobilį, šio fakto neįrodė pakankamais įrodymais.
13. Visų pirma, mokėjimo pavedimas, kuriuo ieškovas suteikė 31 858,20 Eur paskolą, buvo atliktas 2007-06-12, o Skolos perkėlimo sutartis, kuria ieškovas perėmė atsakovo įsipareigojimus lizingo bendrovei, ir Turto perdavimo – priėmimo aktas, kuriuos automobilis perduotas ieškovui, pasirašyti tik 2008-08-05, t. y. šiuos du veiksmus skiria daugiau nei vienerių metų laikotarpis. Tai leidžia manyti, jog 2007-06-12 mokėjimo nurodymas ir 2008-08-05 Skolos perkėlimo sutartis nėra tarpusavyje susiję. Tuo labiau, kad nei Skolos perkėlimo sutartyje, nei Turto perdavimo – priėmimo akte nėra nurodyta, kad už perkamą automobilį buvo sumokėtas avansas.
14. Kolegijai pagrįstų abejonių taip pat kelia tas faktas, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas 2007-06-05 sudarė su Šilutės kredito unija kreditavimo sutartį, pagal kurią jam buvo suteiktas 170 000 Lt kreditas, tos pačios dienos Laidavimo sutartimi atsakovas A. Č. prisiėmė laiduotojo įsipareigojimus, laidavimo sutartimi užtikrintas kreditavimo sutarties vykdymas. Kolegija laikosi pozicijos, jog labiau tikėtina, kad sutikdamas būti laiduotoju pagal kreditavimo sutartį atsakovas turėjo aiškų ekonominį interesą gauti iš ieškovo paskolą, taigi veikė savo naudai.
15. Be to, kolegija pažymi, jog Laidavimo sutarties 2.2 punkte, kaip papildomos sutarties sąlygos, nurodytas paprastas neprotestuotinas vekselis. Ieškovas pateikė į bylą 2007-06-01 paprastąjį vekselį 125 000 Lt sumai, kurį pasirašė atsakovo sūnus M. Č.. CK 6.70 straipsnyje numatyta, kad prievolių užtikrinimo priemonėmis gali būti ne tik tos priemonės, kurios numatytos Civiliniame kodekse (laidavimas, garantija, netesybos, įkeitimas), tačiau ir kitos šalių sutartos, teisėtos prievolių vykdymo užtikrinimo priemonės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vekselis, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje; vekselio naudojimas prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymui. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, kolegija daro labiau tikėtiną išvadą, jog 2007-06-01 vekseliu buvo užtikrintas atsakovo įsipareigojimų ieškovui grąžinti 110 000 Lt paskolą vykdymas. Tai papildomai patvirtina, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai.
16. Be to, ieškovas įrodinėja, jog, nors sudarė su atsakovu 2008-08-05 Skolos perkėlimo sutartį, automobilis faktiškai jam nebuvo perduotas, o 2008-08-05 Skolos perkėlimo sutartį ieškovas su atsakovu sudarė ir įsipareigojimus lizingo bendrovei prisiėmė tik dėl to, jog buvo apgautas trečiojo asmens – atsakovo sūnaus M. Č.. Kolegijos nuomone, šią ieškovo poziciją pagrindžia tokie byloje esantys įrodymai:
16.1. Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00318-09 medžiagos matyti, kad jau 2009-02-05 pareiškime ir 2009-02-10 pareiškimo patikslinime (ikiteisminio tyrimo bylos lapai 18, 39-40) ieškovas A. R. nurodė, kad jis, paprašytas M. Č., savo vardu persirašė ginčo automobilio lizingo sutartį, nes trečiasis asmuo jam yra skolingas didelę pinigų sumą 125 000 Lt, o persirašydamas minėtą lizingo sutartį ieškovas tikėjęsis pagreitinti skolos atgavimą. Kadangi, ieškovo teigimu, paskolinti atsakovui 110 000 Lt sumą jį įkalbėjo šio sūnus M. Č., kuris veikė atstovaudamas savo tėvą, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog tikėtina, kad dėl šios priežasties 2009-02-05 pareiškime ir 2009-02-10 pareiškimo patikslinime policijai ieškovas skolininku paminėjo ne atsakovą, o trečiąjį asmenį. Kita vertus, esmine aplinkybe šiuo atveju kolegija laiko ne tai, ką kaip skolininką nurodo ieškovas, bet tai, jog jis nuo pat 2009 metų laikėsi pozicijos, kad Skolos perkėlimo sutartis fiktyvi, o sudarydamas ją jis buvo apgautas. Ieškovas teigė, jog pinigų lizingo įmokoms jam duodavo arba atsakovo sūnus, arba tretieji asmenys.
16.2. Ieškovas ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog faktiškai automobiliu naudojosi M. Č.. Taip pat ieškovas nurodė, jog M. Č. jam pareiškė, kad sudaro asmenį, norintį pirkti automobilį, kuris mokės lizingo įmokas, o iki naujųjų metų persirašys lizingo sutartį. Vėliau M. Č. prašymu ieškovas įformino asmeniui – V. K. leidimą važinėtis automobiliu, nes jis norintis vykti automobiliu į Rusiją. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. K. parodė, jog išsinuomojo ginčo automobilį kelionei į Rusiją (sutarties nesudarė, žmogus, atvažiavęs automobiliu, neprisistatė), kelionės metu automobilis sugedo, todėl V. K. jį paliko Rusijoje. Parodymo atpažinti asmenis, tarp kurių buvo ir ieškovas, metu V. K. nurodė, jog tarp parodytų asmenų nėra asmens, perdavusio jam automobilį.
16.3. Civilinėje byloje taip pat yra pateiktas ieškovo VĮ „Regitra“ laikytų egzaminų sąrašas, praktikos egzaminų sąrašas bei VĮ „Regitra“ vairavimo praktikos egzaminų protokolai. Šie įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014-01-08 iki 2015-11-06 ieškovas laikė tiek vairavimo teorijos, tiek vairavimo praktikos egzaminus VĮ „Regitra“. Ieškovui laikyti vairavimo praktikos egzaminus sekėsi sunkiai; ieškovas net 4 kartus neišlaikė vairavimo praktikos egzaminų ir tik 2015-11-06 egzaminą išlaikė. Civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytoju apklaustas ieškovo vairavimo praktikos instruktorius Ž. Ž. paliudijo, jog ieškovui laikyti vairavimo egzaminus sekėsi sunkiai ir jog ieškovas, išlaikęs vairavimo praktikos egzaminą, turėjo tik patenkinamus vairavimo įgūdžius. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, mažai tikėtina, kad ieškovas, kuris neturėjo praktinių vairavimo įgūdžių ir teisės vairuoti transporto priemonių, 2007 metų birželio mėn. pirko iš atsakovo pakankamai brangų automobilį, iš Šilutės kredito unijos 2007-06-05 paėmęs 170 000 Lt (49 235,40 Eur) paskolą ir jos dalį – 110 000 Lt pervedęs atsakovui kaip avansą už perkamą automobilį.
16.4. Visų šių įrodymų pagrindu kolegija daro išvadą, jog ieškovo valia pirkti iš atsakovo automobilį BMW M3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įrodyta. Byloje nėra tiesioginių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas turėjo aiškiai išreikštą valią įsigyti ginčo automobilį savo nuosavybėn, netiesioginiai įrodymai yra prieštaringi, nelogiški, o ieškovas bylos nagrinėjimo metu prieštaravo dėl šalių teisinio santykio kvalifikavimo kaip automobilio pirkimo – pardavimo sutarties.
17. Nors atsakovas įrodinėja, kad ginčo pinigų pervedimo metu jo pajamos ir turtinė padėtis buvo pakankamai gera, todėl skolintis nebuvo tikslo, tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nagrinėjamu atveju motyvai, dėl kokių priežasčių atsakovas skolinosi lėšas iš ieškovo nėra esminiai ir nepaneigia fakto, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis.
18. Taigi atsakovui pakankamais įrodymais nenuginčijus, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad atsakovas pinigines lėšas gavo ne kaip avansą už jo parduodamą automobilį, o asmeninei paskolai ir pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą priteisti paskolos sumą bei palūkanas.
19. Be to, atsakovas teigia, jog sprendimas turi būti panaikintas ir dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų. Ieškinio suma sudarė 56 408,59 Eur, todėl, atsakovo nuomone, byla turėjo būti perduota nagrinėti apygardos teismui. Kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą. Pagal Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 6 punktą absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas nustatomas tada, kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės. Taigi absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą sudarytų ne rūšinio teismingumo apygardos ar apylinkės teismui, bet rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklių pažeidimas. Kadangi nagrinėjamos bylos atveju teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimas nėra keliamas, nėra jokio pagrindo spręsti, jog egzistuoja atsakovo nurodytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
20. Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
21. Ieškovas pateikė prašymą priteisti 1694 Eur teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Iš išlaidų detalizacijos matyti, jog šią sumą sudaro susipažinimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovo apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į skundą parengimas.
22. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).
23. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą numatytas koeficientas 1,3, todėl maksimalios išlaidos už atsiliepimo parengimą šiuo atveju sudarytų 972,4 Eur. Kolegija mano, jog logiška laikyti, kad atsiliepimo parengimo kaštai apima ir laiką, kurį advokatas skiria susipažinti su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei apeliaciniu skundu. Kolegija nemano esant priežasčių viršyti Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą, todėl, atmetus apeliacinį skundą, ieškovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki maksimalios ribos – 972,4 Eur.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovui A. R. iš atsakovo A. Č. priteisti 972,4 Eur advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.