Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Gintei Vingytei, Vaidai Gumuliauskienei, Renatai Majauskienei, dalyvaujant ieškovui A. R., ieškovo atstovui advokatui Mariui Intai, atsakovui A. Č., trečiajam asmeniui M. Č., atsakovo ir trečiojo asmens atstovui advokatui D. F., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui A. Č., trečiajam asmeniui M. Č. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-12-08 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo A. Č. 31858,20 Eur skolos, 24550,39 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos 56408,59 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-11-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 531,38 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. R.. Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-11-04 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios pakeistos Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-11-19 nutartimi (civilinė byla Nr. eL2-3182-351/2015), paliktos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o jį įvykdžius, panaikintinos.

2015-12-29 atsakovas A. Č. pateikė prieštaravimus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-08 preliminaraus sprendimo, prašo preliminarų sprendimą panaikinti, už piktnaudžiavimą procesu skirti ieškovui A. R. 5000 Eur baudą ir 50 procentų iš šios baudos skirti atsakovui, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdyje paaiškino, kad tarp šalių niekada nebuvo paskolinių santykių. Ieškovas 2007-06-12 banko pavedimu pervedė atsakovui 110000 Lt sumą, bet tai buvo ne paskola, o avansinis mokėjimas už ieškovui pagal būsimą Skolos perkėlimo sutartį Nr. SPL2007-050103-01 perleistą automobilį BMW M3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Aplinkybę, kad šis banko pavedimas buvo įvardintas kaip „Č. A. asmeninė paskola“, atsakovas sužinojo tik tuomet, kai gavo ieškovo pretenziją su prie jos pridėtu mokėjimo nurodymu. 2007 m., kuomet atsakovui buvo pervesti 110000 Lt, jis matė trumpą sąskaitos išrašą. Atsakovas ieškovo praktiškai nepažįsta, bet žino, kad šis buvo jo sūnaus trečiojo asmens M. Č. geras draugas. Sūnus 2006 m. įsigijo daužtą, bet prabangų sportinį automobilį BMW M3, pagamintą 2004 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio remontas kainavo virš 45000 Lt. Iš pradžių šis automobilis buvo registruotas sūnaus draugės vardu. Sūnui sutvarkius automobilį, jis buvo įkainuotas 152397,96 Lt, o rinkos kaina siekė beveik 200000 Lt. 2007-05-23 jis pasirašė su SEB banku finansinio lizingo sutartį, pagal kurią minėtą automobilį iš sūnaus draugės įsigijo lizingo būdu - pagal 2007-05-23 finansinio lizingo sutarties Nr.L2007-050103 priedą Nr. l automobilis buvo apžiūrėtas, įvertintas 152397,96 Lt, arba 44137,50 Eur. Jis įnešė pradinį įnašą 17087,58 Eur, ir 2007-05-26 pagal priėmimo - perdavimo aktą perėmė automobilį iš pardavėjos. Ieškovas, kuris lankydavosi jo namuose, norėjo minėtą automobilį įsigyti, o sūnus norėjo jį parduoti ir užsidirbti, tačiau ieškovas neturėjo pinigų. Ieškovas A. R., tarpininkaujant sūnui, paprašė, kad jis laiduotų Šilutės kredito unijoje, už jo imamą paskolą. Buvo sutarta, kad ieškovas sumoka 110000 Lt, o kai turės likusią pinigų sumą, tai tada suformins skolos perkėlimo sutartį. Ieškovas atsakovui 2007-06-12 per banką pervedė 110000 Lt ir iš sūnaus pasiėmė automobilį. 2008 m. pavasarį sūnus padėjo ieškovui parduoti žemės sklypą ir iš gautų pinigų ieškovas grąžino paskolą kredito unijai. 2008-08-05 buvo sudaryta Skolos perkėlimo sutartis Nr.SPL2007-050103-01, ir automobilis buvo perduotas ieškovui. Tokiu būdu 2008-08-05 ieškovas de jure tapo automobilio valdytoju, prieš tai 2007-06-12 už jį atsakovui sumokėjęs 110000 Lt avansą. Tarp šalių nebuvo paskolinių santykių, ieškovas automobilį įsigijo lizingo būdu perkeliant jam atsakovo skolos dalį pagal lizingo sutartį. Nurodo, kad jis gauna pakankamas pajamas ir turi pakankamai turto, todėl nebuvo jokios būtinybės skolintis didžiulės pinigų sumos iš mažai pažįstamo asmens.

Atsakovo ir trečiojo asmens atstovo advokatas D. F. savo atstovaujamųjų pozicijas ir reikalavimus palaiko.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu.

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 str. 2 d.), taigi sutartis yra realinė. Esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo – pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo – pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką, jo dalį ir atlygį už daikto skolinimą, jeigu toks buvo šalių sutartas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas būtinus paskolos sutarties požymius, ne kartą yra pažymėjęs, kad esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-04 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-235/2009, 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009, 2013-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, 2014-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-426/2014, 2015-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684-313/2015). CK 6.871 str. 1 d. numatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur (buvęs atitikmuo – 2000 Lt). CK 1.73 str. išvardinti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma. Kadangi įstatymas imperatyviai nenumato, kad paskolos sutartis, sudaryta nesilaikant rašytinės formos, negalioja, tai žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodinėjimo priemonių leistinumą (CK 1.93 str. 2 d., 6.875 str. 2 d.).

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu ((duomenys neskelbtini)str.). Taigi įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą. Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Tuo atveju, jeigu ginčas kyla dėl paskolos sutarties sudarymo, į įrodinėjimo dalyką įeina aplinkybės dėl esminių sutarties sąlygų egzistavimo, t. y. paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Šių aplinkybių dėl esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo įrodinėjimo našta tenka ieškovui (CPK 12, 178 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovas nebuvo sudarę rašytinės paskolos sutarties bendrąja paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme. Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl paskolos grąžinimo ir palūkanų priteisimo, savo reikalavimą grindė tuo, kad, atsakovo A. Č. sūnaus paprašytas, ieškovas 2007-06-05 paskolos sutartimi Nr. 07-00385 iš Šilutės kredito unijos paėmė 170000 Lt paskolą, kurią 2007-06-05 Laidavimo sutartimi Nr. 07-00291 laidavo pats atsakovas A. Č.. Po to, vykdydamas šalių susitarimą dėl pinigų paskolinimo, 2007-06-12 mokėjimo nurodymu ieškovas A. R. iš savo banko sąskaitos pervedė į atsakovo A. Č. banko sąskaitą 110000 Lt (atitinka 31858,20 Eur) sumą, nurodydamas mokėjimo paskirtį „Č. A. asmeninė paskola“. Šalys neginčija pinigų perdavimo ir priėmimo fakto. Esminę reikšmę turi pinigų perdavimo faktas, kuris suponuoja atsakovo pareigą pinigus grąžinti arba įrodyti, jog pinigus gavo kitu pagrindu, kuris nesuponuoja pareigos jam jų grąžinti.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011, ir joje nurodyta praktika). Taigi vien tik pinigų pervedimas nepatvirtina esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui – egzistavimo. Mokėjimo pavedimas gali būti pripažintas paskolos sutarties sudarymu CK 6.871 str. 3 d. prasme, kaip kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, jeigu jame yra įrašas apie paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui faktą. Nagrinėjamu atveju ieškovas, 2007-06-12 pervesdamas 110000 Lt ( 31858,20 Eur) sumą atsakovui, laikėsi iš bonus pater familias principo kylančių reikalavimų elgtis protingai, apdairiai ir rūpestingai, ir, nors rašytinės paskolos sutarties, kad ateityje nekiltų ginčų dėl paskolos sutarties sudarymo fakto, nesudarė, tačiau 2007-06-12 mokėjimo pavedime nurodė konkrečią mokėjimo paskirtį, kad tai yra atsakovo A. Č. asmeninė paskola. Taigi, įvardijus šios pinigų sumos pervedimo paskirtį kaip asmeninę paskolą, yra faktas, kad buvo pervestas būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui egzistavimas.

Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas pinigų gavimo fakto neginčija. Atsakovas iš ieškovo gautą 110000 Lt sumą priėmė ir ja disponavo. Ieškovo pinigų pervedimas, kuriame nurodyta, kad pinigai pervesti kaip asmeninė paskola atsakovui, ir atsakovo S. G. veiksmai šiuos pinigus priimant suteikia pagrindą vertinti, kad pinigus atsakovas gavo kaip paskolą. Protingas ir apdairus asmuo, mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 str. 1 d.), nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą. Dėl to net ir nesant raštu atskirai išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jam pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš šių lėšų priėmimo fakto. Tokia išvada atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009). Dėl to atsakovas, norėdamas paneigti paskolos santykių tarp šalių buvimą, privalėjo įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes pinigus iš ieškovo jis gavo ne pagal paskolos sutartį, o kitu pagrindu ((duomenys neskelbtini) straipsnis, CK 6.875 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013). Kartu pažymėta, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011). Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ginčo pinigų perdavimą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta mokėjimo paskirtis – asmeninė paskola atsakovui, kilus lėšas pervedusio ieškovo ir jas gavusio atsakovo ginčui, laikytini pakankamais spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių, kaip paskolos. 2007-06-12 banko mokėjimo nurodymas vertintinas kaip rašytinis įrodymas, kuris laikytinas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu ne tik lėšų pervedimo, bet ir paskolos sutarties sudarymo faktą. 2007-06-12 atlikto mokėjimo paskirtyje jokių duomenų apie avansinį mokėjimą už perkamą automobilį nebuvo nurodyta. Atsakovo A. Č. veiksmai (ieškovo pinigų su nuoroda – asmeninė paskola – priėmimas ir disponavimas jais) patvirtina ieškovo reikštą šioje byloje poziciją, t. y. šalių paskolinius teisinius santykius (CK 6.870 str. 1 d.).

Teismas kritiškai vertintina atsakovo ir trečiojo asmens teiginius, kad ieškovas 2007-06-12 pervedė atsakovui 110000 Lt ( 31858,20 Eur) avansą už iš atsakovo perkamą automobilį BMW M3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kurio 2008-08-05 buvo pasirašyta trišalė Skolos perkėlimo sutartis Nr. SPL2007-050103-01, kuria ieškovas perėmė atsakovo įsipareigojimus UAB „SEB Lizingas“ pagal šio automobilio įsigijimo lizingu 2007-05-23 finansinio lizingo sutartį Nr. L2007-050103. Iš ieškovo pateiktų duomenų apie laikytus vairavimo egzaminus nustatyta, kad jis 2014-01-08, 2014-02-21, 2014-04-112014-09-18 praktinio vairavimo egzaminų neišlaikė, vairuodamas darė klaidas parkuojantis, važiuodamas sudarė eismui pavojingas situacijas, o išlaikius vairavimo praktinį vairavimo egzaminą jo įgūdžiai įvertinti kaip patenkinami. Liudytojas Ž. Ž. patvirtino, kad praktinio vairavimo mokęsis ieškovas turėjo patenkinamus vairavimo įgūdžius. Logiškai nepaaiškinamos ir mažiau tikėtinos aplinkybės, kad ieškovas, kuris neturėjo praktinių vairavimo įgūdžių ir net neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių (ją įgijo tik 2015-11-06), 2007 metų birželio mėn. pirko iš atsakovo pakankamai brangų automobilį, tam neturėdamas piniginių lėšų, iš Šilutės kredito unijos 2007-06-05 paėmęs 170000 Lt (49235,40 Eur) paskolą ir jos dalį – 110000 Lt pervedęs atsakovui kaip avansą už perkamą automobilį, nors 170000 Lt (49235,40 Eur) paskolos sumos ieškovui būtų pakakę didesne dalimi atsiskaityti už perkamą automobilį arba, išvengiant Šilutės kredito unijos 2007-06-05 paskolos sutarties sudarymo, perimti atsakovo įsipareigojimus UAB „SEB Lizingas“ pagal nesenai sudarytą 2007-05-23 Finansinio lizingo sutartį Nr. L2007-050103 tuo pačiu perimant lizingu perkamo automobilio valdymą. 2008-08-05 Skolos perkėlimo sutartyje ar 2008-08-05 Turto priėmimo – perdavimo akte jokių duomenų apie prieš tai atliktą avansinį mokėjimą už automobilį nenurodyta. Nors atsakovas A. Č. paaiškino 2007-05-23 lizingo sutartimi ginčo automobilį iš sūnaus M. Č. įsigijęs sau, tačiau neneigia, kad juo toliau naudojosi trečiasis asmuo, kuris, kaip teigia atsakovas, nusprendė automobilį parduoti ieškovui ir taip užsidirbti. Be to, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00318-09 dokumentuose nurodoma, kad 2008 m. rugpjūčio mėn. automobilis BMW M3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo vertinamas tik 60000 Lt.

Civilinėje byloje gauta UAB „Retrocar“ akcininkės ir steigėjos L. V. atstovo advokato M. S. informacija apie tai, kad 2015-11-04 Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-61021-15 pagal BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas) ir 300 str. (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) pagal 2015-09-07 pareiškimą apie tai, kad 2014-11-18 UAB „Roark house design“ transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo iš UAB „Retrocar“ transporto priemonę BMW M6 už 138000 Eur sumą. Sandorio metu UAB „Retrocar“ šiam sandoriui atstovavo M. Č., kurias įmonės akcininkė ir steigėja bei joks kitas kompetentingas šios įmonės darbuotojas įgaliojimų veikti įmonės vardu nebuvo suteikęs, L. V. minėto sandorio pasirašyme nedalyvavo, sandorio sudarymo ir vykdymo dokumentų nepasirašė.

Motyvuojamoji dalis

Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00318-09 medžiagos matyti, kad jau 2009-02-05 pareiškime ir 2009-02-10 pareiškimo patikslinime (ikiteisminio tyrimo bylos l. 18, 23-24) ieškovas A. R. nurodė, kad jis, paprašytas M. Č., savo vardu persirašė ginčo automobilio lizingo sutartį, nes trečiasis asmuo jam yra skolingas didelę pinigų sumą 100000 Lt, o persirašydamas minėtą lizingo sutartį ieškovas tikėjęsis pagreitinti skolos atgavimą. Ieškovo teigimu paskolinti atsakovui 110000 Lt sumą jį įkalbėjo šio sūnus M. Č., kuris veikė atstovaudamas savo tėvą, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad dėl šios priežasties 2009-02-05 pareiškime ir 2009-02-10 pareiškimo patikslinime policijai ieškovas skolininku paminėjo ne atsakovą, o trečiąjį asmenį. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo valia pirkti iš atsakovo automobilį BMW M3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo išreikšta. Byloje nėra tiesioginių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo tokia ieškovo valia, netiesioginiai įrodymai yra prieštaringi, nelogiški, o ieškovas bylos nagrinėjimo metu prieštaravo dėl šalių teisinio santykio kaip automobilio pirkimo – pardavimo sutarties kvalifikavimo. Teismas laiko įrodytu, kad atsakovas ginčo pinigines lėšas gavo ne kaip avansą už jo parduodamą automobilį, o asmeninei paskolai. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo prieštaravimų argumentai, kad 2007-06-12 ginčo pinigų pervedimas ir 2008-08-05 skolos už lizingu įsigytą automobilį BMW M3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perkėlimas ieškovui yra tarpusavyje susiję.

Nors atsakovas įrodinėja, kad ginčo pinigų pervedimo metu jo pajamos ir turtinė padėtis buvo pakankamai gera, todėl jam skolintis pinigų nebuvo tikslo, tačiau nagrinėjamu atveju motyvai, dėl kokių priežasčių atsakovas skolinosi lėšas iš ieškovo nėra esminiai ir neturi įtakos ginčo teisingam išsprendimui bei nepaneigia fakto, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis ir atsakovas turi prievolę grąžinti ieškovui skolą ir sumokėti palūkanas.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, aplinkybę, kad tarp šalių nėra sudaryta rašytinė paskolos sutartis, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, šios bylos ir ikiteisminio tyrimo medžiagas sprendžia, jog atsakovas dėl 110000 Lt (31858,20 Eur) sumos jam pervedimo neįrodė tarp jo ir ieškovo buvus kitokius nei paskoliniai teisiniai santykiai. Ieškovas įrodė pinigų perdavimą atsakovui, o atsakovas neįrodė, jog turėjo tam tikrą konkrečią piniginę prievolę, kuriai įvykdyti galėjo būti pervesta ginčo suma, todėl konstatuotina, jog nurodyta suma pervesta atsakovui sutartinių paskolos santykių pagrindu. Atsakovas neįrodė, kad buvo sudaryta ne paskolos sutartis, o avansinis mokėjimais už automobilį ((duomenys neskelbtini)str.).

Be to, ieškovas nurodo, kad iš Lietuvos banko viešai pateikiamos informacijos apie 2007 m. birželio mėnesį Lietuvos komercinių bankų fiziniams asmenims suteikiamoms vartojimo paskoloms taikytas vidutines palūkanų normas matyti, kad 2007 m. birželį Lietuvos komercinių bankų fiziniams asmenims suteikiamoms vartojimo paskoloms (suteikiant šias paskolas ilgesniam nei vienerių metų terminui) taikyta vidutinė metinių palūkanų norma sudarė 9,18 proc. Atsižvelgiant į tai, kad nuo to dienos, kai 2007-06-12 ieškovas paskolino atsakovui 31858,20 Eur sumą, iki ieškovo kreipimosi į teismą su 2015-11-02 pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo praėjo 3064 dienos, atsakovo ieškovui privaloma mokėti palūkanų suma už šį laikotarpį sudaro viso 24550,39 Eur sumą už naudojimąsi ieškovo atsakovui paskolintomis piniginėmis lėšomis.

Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d., 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 str.). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str.). Ieškovas įrodė, kad atsakovas A. Č. pažeidė prievolę grąžinti paskolą pažeidė, todėl Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-12-08 preliminariu sprendimu pagrįstai visiškai patenkino ieškovo ieškinio reikalavimas dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Esant nustatytoms ir įvertintoms faktinėms bylos aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė prieštaravimuose dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-08 preliminaraus sprendimo nurodytų aplinkybių. Naikinti ar keisti minėtą preliminarų sprendimą teismas neturi teisinio pagrindo, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-08 preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu ((duomenys neskelbtini) str. 6 d. 1 p., 183 str., 185 str.).

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-08 preliminariu sprendimu iš atsakovo buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos: 531,38 Eur žyminio mokesčio ieškovui (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str.). Atsižvelgiant į ieškovo patirtas teisinės pagalbos išlaidas šioje civilinėje byloje, kurios pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais, iš atsakovo papildomai priteistina 2675,16 Eur teisinės pagalbos išlaidų ieškovui (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 260 str., 263 str. – 265 str., 430 str. 6 d. 1 p., 7 d., 8 d.,

nusprendžia:

Palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. preliminarų sprendimą.

Papildomai priteisti iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2675,16 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.