- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-31
- Bylos Nr.
- e2A-205-372/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- V. J.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6257-1042/2022 pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismo prašė: 1) priteisti iš atsakovės 2663,43 Eur turtinės žalos, padarytos transporto priemonei Dodge Durango, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2022-02-08 eismo įvykio metu atlyginimą pagal 2022-03-31 UAB „Asistavita“ Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. KK220069; 2) priteisti iš atsakovės išlaidas, susijusias su kilnojamojo turto vertinimu, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad yra transporto priemonės Dodge Durango, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė, kuri dėl 2022-02-08 ant transporto priemonės (duomenys neskelbtini) užkritusių dviejų elektros stulpų, priklausančių Šiaulių miesto savivaldybei, kaip nustatyta Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato eismo įvykio medžiagoje (duomenys neskelbtini), patyrė 2663,43 Eur turtinę žalą (nuostolius). Pagal 2022-03-31 Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. KK220069, kurią transporto priemonės savininkės užsakymu atliko UAB „Asistavita“, žalos dydį sudaro 2663,43 Eur (po detalių nusidėvėjimo nuskaitymo) su PVM.
3. Ieškovė nurodė, kad transporto priemonė eismo įvykio metu buvo apdrausta draudimo bendrovėje „Compensa Vienna insurance group“ pagal Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį 300 1829287. Ieškovė kreipėsi į draudimo bendrovę dėl patirtos žalos atlyginimo, draudimo bendrovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, dėl žalos atlyginimo šiuo atveju kreiptis tiesiogiai į atsakovę – Šiaulių miesto savivaldybę. 2022-04-11 ieškovė kreipėsi tiesiogiai į atsakovę su paklausimu dėl turtinės žalos (nuostolių) ir susijusių išlaidų atlyginimo. Atsakovė pateikė atsakymą, kad nėra atsakinga už ieškovei padarytus nuostolius, nes „du elektros stulpai, esantys šalia (duomenys neskelbtini), nėra apskaityti Šiaulių miesto savivaldybės balanse, t. y. nepriklauso Šiaulių miesto savivaldybei“.
4. Ieškovė pažymėjo, jog su tokia atsakovės pozicija nesutinka dėl šių argumentų: 1) (duomenys neskelbtini) su visais jos elementais (važiuojamomis dalimis, sankryžomis, gatvių statiniais, pėsčiųjų ir dviračių takais (šaligatviais), želdiniais, techninėmis eismo reguliavimo, stebėjimo ir informacinėmis priemonėmis, automobilių stovėjimo vietomis ir kt.) nuosavybės teise priklauso atsakovei; 2) pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31, 32, 36 punktus, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas, komunalinių atliekamų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimas yra savarankiškos Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos; 3) (duomenys neskelbtini) susideda iš keturių eismo juostų važiuojamosios dalies, kelkraščių ir inžinerinių tinklų koridoriaus, kelkraštyje galima statyti/rengti pagal poreikį inžinerinius tinklus, triukšmo ir taršos slopinimo įrangą, eismo reguliavimo priemones, apsaugines tvoreles, atitvarus, šveistuvų atramas. Atsižvelgiant į galimą pėsčiųjų ir dviračių takų plėtrą, vietoje kelkraščių gali būti rengiami pėsčiųjų ir dviračių takai. Iš Šiaulių PK pateiktų eismo įvykio fotonuotraukų matyti, kad betoniniai stulpai, padarę žalą ieškovės transporto priemonei, pastatyti kelkraštyje, ant jų kabojo VĮ „Regitra“ ženklas su posūkio į dešinę nuoroda. Betoninius stulpus iš įvykio vietos, Šiaulių PK teigimu, utilizavo atsakovė. Šiaulių PK 2022-03-07 nutarime nepradėti administracinio nusižengimo teiseną nurodyta, kad už Šiaulių miesto gatvių statinius yra atsakinga atsakovė.
5. Ieškovė nurodė, kad transporto priemonę eismo įvykio metu vairavo jos sūnus, kuris, kaip nustatyta eismo įvykio tyrimo metu, jokių kelių eismo taisyklų nepažeidė, vairavo blaivus. 2022-02-08 tarnybiniame pranešime užfiksuoti sūnaus parodymai, jog išvažiavęs iš automobilių stovėjimo aikštelės (adresu (duomenys neskelbtini), pasisuko į (duomenys neskelbtini) ir netrukus iš dešiniame kelkraštyje esančių stulpų laidų pastebėjo kibirkščiavimą, dėl to ant transporto priemonės užgriuvo du elektros stulpų laidai, stipriai apgadindami transporto priemonę. Vairuotojas sužalojimų nepatyrė, atsipirko tik išgąsčiu ir galėjo pats išsikviesti policijos pareigūnus. Ieškovės vertinimu, aplinkybės, susijusios su padarytais nuostoliais, nustatytos eismo įvykio tyrimo metu, o atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą.
6. Savo procesiniuose dokumentuose ieškovė papildomai nurodė, kad elektros energijos tiekimas sutrikdytas nebuvo, todėl darytina išvada, jog nuvirtę nebenaudojami gelžbetoniniai stulpai kažkada ir kažkieno turėjo būti demontuoti. Ieškovės vertinimu, atsakovės atsiliepimo argumentas – „Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad elektros tiekimas. Elektros oro linijų eksploatavimas nėra Savivaldybių funkcija“ yra akivaizdžiai perteklinis, kadangi ieškovė šių funkcijų atsakovei ir nepriskiria, be to, stulpai buvo neeksploatuojami.
Atsiliepimas
7. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
8. Atsakovė nurodė, kad nėra nuvirtusių stulpų savininkė ar kitaip atsakinga dėl jų. Stulpų vieta tikrai yra ant Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios (duomenys neskelbtini), tačiau nėra aišku, kaip ieškovė, ieškinyje išvardindama, kas priklauso Šiaulių miesto savivaldybei, įrodo, jog nuvirtę elektros stulpai yra susiję su atsakovės nuosavybe ar atsakomybe. Taip pat neaišku, kaip kelių ir gatvių priežiūra, saugaus eismo organizavimas, antrinių žaliavų surinkimas ir t.t. yra susiję su atsakovės nuosavybės teise ir atsakomybe, nuvirtus (duomenys neskelbtini) elektros stulpams. Ieškinyje ieškovė nurodė, iš ko susideda gatvė ir kelkraščio galimybes, galimą jų plėtrą, nepaaiškindama jokių sąsajų su nurodytu įvykiu, dėl kurio patirta žala. Šiaulių miesto savivaldybės administracija netvarkė, neutilizavo ar kitu būdu nevykdė jokios veiklos nei prie betoninių (elektros) stulpų, nei aplink nurodytos įvykio vietos. Šiaulių PK nutarime nurodė klaidinančią informaciją, kad atsakovė yra atsakingas asmuo, taip nurodyta galimai neįsigilinus, kas tokie yra gatvių statiniai. Elektros tiekimas, elektros oro linijų eksploatavimas nėra savivaldybių funkcija. Nei elektros stulpai, nei elektros laidai nėra priskirtini atsakovei, todėl atsakovė nėra niekaip atsakinga už atsiradusią žalą.
9. Atsakovės vertinimu, ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės atlyginti žalą, kadangi nenustatyta, jog žala išties kilo dėl atsakovei priklausančių elektros stulpų ir (ar) laidų, nėra įrodytas atsakovės veiksmų/neveikimo ir kilusios žalos priežastinis ryšys, nėra visų būtinų sąlygų taikyti civilinę atsakomybę. Ieškovė visiškai neįrodė kilusios turtinės žalos atsiradimo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) priežastinio ryšio, todėl pareikštas ieškinys turi būti atmestas.
10. Savo procesiniuose dokumentuose atsakovė papildomai nurodė, kad ieškovė bet kokiomis priemonėmis, nesiaiškindama jokių faktinių aplinkybių, neapsisunkindama įrodymų rinkimu, siekia prisiteisti žalą būtent iš atsakovės, net ir nesant atsakovės kaltės. Atsakovė tyrimo metu informavo tyrimą atliekančią instituciją, kad ginčo objektas (gelžbetoninis stulpas) nėra ir niekada nebuvo įtrauktas į savivaldybės balansą, todėl negali būti laikomas savivaldybės turtu ar nuosavybe. Priešingu faktinių duomenų apie tai, kad nugriuvęs gelžbetoninis stulpas yra Šiaulių miesto savivaldybės administracijos nuosavybė, į bylą pateikta nebuvo, todėl darytina išvada, kad atsakovė negalėjo ir negali disponuoti turtu, kuris nėra ir nebuvo jos nuosavybė.
Atsiliepimas
11. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, jog dėl ieškovės ieškinio prašo spręsti teismo nuožiūra. Trečiojo asmens nuomone, ieškovės ieškinys negali būti tenkinamas, kadangi ieškovė į bylą nėra pateikusi įrodymų, jog nugriuvę gelžbetoniai stulpai priklauso atsakovei. Ieškovės ieškinys galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jei nagrinėjant civilinę bylą, bus nustatytas asmuo, dėl kurio veiksmų atsirado žala. Trečiasis asmuo pažymėjo, jog neturi duomenų, kas yra nugriuvusių gelžbetoninių stulpų savininkas.
12. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime nurodė, jog ieškovės pareikštas reikalavimas niekaip nelemia trečiojo asmens teisių ir pareigų; duomenų, kam priklauso gelžbetoniniai stulpai, neturi; prašė teismo dėl ieškinio spręsti savo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti visiškai; priteisti ieškovei V. J. iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2663,43 Eur nuostolių atlyginimą, 60,00 Eur žyminį mokestį, 220,00 Eur turto vertinimo išlaidas ir 1000,00 Eur advokatės pagalbos išlaidas.
14. Teismas sprendė, jog stulpai buvo skirti (duomenys neskelbtini) kelio važiuojamai daliai apšviesti, o tai, kad stulpai šiuo metu neatlieka savo funkcijos, nepašalina atsakovės pareigos juos prižiūrėti.
15. Teismas nurodė, jog atsakovė, kaip (duomenys neskelbtini) esančio kelio valdytoja, privalėjo prižiūrėti ar tvarkyti objektą, tačiau nesielgė rūpestingai ir tinkamai neprižiūrėjo jai priskirtos teritorijos bei joje esančių gelžbetoninių kelio apšvietimo stulpų.
16. Teismas pažymėjo, kad atsakomybė už tokio statinio nugriovimą ir žemės sklypo sutvarkymą tenka atsakovei, kaip žemės sklypo naudotojai, ir pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą.
17. Teismas sprendė, kad tarp atsakovės neveikimo ir ieškovės turėtų nuostolių egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi dėl gelžbetoninių stulpų nepriežiūros stulpai nuvirto ant kelio važiuojamosios dalies ir ieškovė patyrė 2663,43 Eur nuostolių, kuriuos sudarė automobilio remonto kaštai.
18. Teismas nurodė, kad šiuo atveju egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygų visetas, todėl ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
19. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
19.1. Ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus. Nors teismas ir pasisakė dėl įrodinėjimo pareigos, tačiau atsakovei teismo pozicija visiškai nesuprantama. AB „Energijos skirstymo operatorius“ klaidingai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ruože, kuriame stovėjo gelžbetoniniai stulpai, niekada neturėjo jokio elektros tinklo (nei orinių, nei požeminių elektros linijų). Iš viešai prieinamos informacijos matyti elektros kabelių linijos, kurios yra būtent toje vietoje, galimai antžeminiai kabeliai buvo keisti į požeminius. Jei kabeliai nepriklauso AB „Energijos skirstymo operatorius“, tikėtina, kad informacija, kam priklauso šie stulpai ir/ ar kam buvo tiekiama elektros energija, turėtų turėti būtent AB „Elektros skirstymo operatorius“, todėl manytina, kad AB „Elektros skirstymo operatorius“ nepateikė visos turimos informacijos, todėl teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.
19.2. Žemės sklypo valdymas panaudos pagrindais nėra absoliutus ir iš jo nekyla pareiga tikrinti visų esamų objektų perduotame sklype funkcionalumą, nustatyti pastatymo teisėtumą ir pan., todėl nėra nei pareigos, nei teisės vykdyti patikrinimą dėl gelžbetoninių stulpų būklės, jų naudojimo ir pan. Teismas netinkamai įvertino šias aplinkybes.
19.3. Teismo netinkamai įvertinta ir aplinkybė, kad atsakomybė už gelžbetoninių stulpų nugriovimą ir žemės sklypo sutvarkymą pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą tenka atsakovei, kaip žemės sklypo naudotojai. Atsakovė neįpareigota tikrinti gelžbetoninių stulpų savininkų, valdytojų ar naudotojų duomenis. Be to, pagal viešai prieinamus duomenis stulpai nebuvo suskilę, sutrūkę ar kitaip išoriškai pažeisti, su matomais kabeliais, dėl ko atsakovei negalėjo ir /ar neturėjo kilti klausimų, ar kabeliai ir gelžbetoniniai stulpai atlieka savo funkciją.
19.4. Atsakovė nėra niekaip susijusi su inžineriniais statiniais (gelžbetoniniais stulpais), nėra statytoja, užsakovė, valdytoja, naudotoja ir pan., todėl jai negali būti taikoma atsakomybė už padarytą žalą. Atsakovė nei savo veiksmais, nei neveikimu negalėjo padaryti ir nepadarė kitam asmeniui žalos.
19.5. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą savarankiškoms savivaldybių funkcijoms priklauso savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo reguliavimas, tačiau tai niekaip nesusiję su atsakomybe dėl gelžbetoninių stulpų. Teismas nepagrįstai suabsoliutino atsakomybę ir už atsakovei nepriklausančius gelžbetoninius stulpus atsakomybę nusprendė priskirti atsakovei.
Žemesnės instancijos teismas
19.6. Teismas netinkamai įvertino faktus, be pagrįstų įrodymų nustatydamas gelžbetoninių stulpų funkcionalumą, priėmė neteisėtą sprendimą. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, byloje esančius įrodymus vertino netinkamai.
Atsiliepimas
20. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė V. J. prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
20.1. Atsakovė skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri nesusijusi su nagrinėjamos bylos dalyku.
20.2. Teismas priėmė motyvuotą sprendimą, įvertino ir pasisakė dėl visų esminių byloje esančių duomenų, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, pasisakė dėl visų esminių byloje esančių duomenų. Teismo padarytos išvados atitinka teismų praktiką, pagal kurią įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes.
20.3. Teismas padarė visiškai teisingą ir motyvuotą išvadą, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovės išdėstyta pozicija, kad gelžbetoniai stulpai nebuvo apskaityti jos balanse, o stulpų savininko ji nenustatė, neeliminuoja atsakovės atsakomybės civiline tvarka.
20.4. Atsakovės pozicija, kad gelžbetoninių stulpų savininką turėjo nustatyti ieškovė, nors atsakovei jo nustatyti nepavyko, pagrįsta nebent įrodinėjimo pareigos beribiškumu.
20.5. Nepagrįstas ir atsakovės skundo argumentas, jog teismas „nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygų visetas“.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
22. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei V. J. priklausė transporto priemonė Dodge Durango, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
23. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2022-02-08 adresu (duomenys neskelbtini), ant važiuojančio automobilio Dodge Durango, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvirto du stulpai ir apgadino automobilį.
24. Nustatyta, kad 16,7379 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis nuosavybės teise Lietuvos Respublikai, pagal 2022-10-19 panaudos sutartį Nr. 31SUN-37-(14.31.56) yra perduotas neatlygintinai naudotis Šiaulių miesto savivaldybei (inžinieriniam statiniui – gatvei eksploatuoti). Pagal sutarties 4.1 punktą žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Pastatytus statinius ar įrenginius, kurie neatitinka teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo, panaudos gavėjas (atsakovė) privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą.
25. VĮ „Regitra“ informavo Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kad nuversti stulpai VĮ „Regitra“ Šiaulių filialui nepriklauso.
Žemesnės instancijos teismas
26. UAB „Lutora“ informavo Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kad nuversti stulpai jai nepriklauso.
27. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyrius informavo Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kad „Šiaulių gatvių apšvietimas“ nurodytoje atkarpoje aptarnaujamų elektros tinklų nėra.
28. UAB „SROS“ informavo Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kad įmonei stulpai nepriklauso.
29. Šiaulių miesto savivaldybė administracijos Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyrius patvirtino aplinkybes, kad nuo 2002 m. nebuvo išduota leidimų statyti inžinierinius statinius (gelžbetoninius stulpus) (duomenys neskelbtini).
30. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad neturi duomenų apie nurodytame žemės sklype išduotus statybą leidžiančius dokumentus. Informavo, kad taip pat nėra duomenų, apie atsakovės kreipimąsi į Inspekciją dėl galimai savavališkai žemės sklype įrengtų inžinerinių statinių (gelžbetoninių stulpų).
31. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2022-03-07 nutarimu nutarta pradėtą administracinio nusižengimo teiseną L. J. atžvilgiu nepradėti, nesant administracinio nusižengimo sudėties ir pasiūlyta dėl šio įvykio metu patirtos turtinės žalos savo teises ginti civilinio proceso tvarka. Nutarime pažymėta, kad už Šiaulių miesto gatvių statinius atsakinga Šiaulių miesto savivaldybė.
32. Iš UAB „Asistavita“ 2022-03-21 kilnojamojo turto (automobilio Dodge Durango, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos nustatyta, kad transporto priemonės rinkos vertė prieš apgadinimą siekė 7830,00 Eur, o atkuriamoji vertė (remonto kaštai), įvertinus keičiamų detalių nuvertėjimą, sudarė 2663,43 Eur.
33. Ieškovė pagal 2022-06-02 pirkimo-pardavimo sutartį apgadintą transporto priemonę Dodge Durango pardavė už 2500,00 Eur.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų
34. Apeliaciniame skunde atsakovė akcentuoja, jog ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus. T. y. ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, neįrodė, jog automobilį apgadinę nukritę inžinieriniai statiniai (gelžbetoniniai stulpai) priklauso atsakovei. Atsakovė pažymėjo, jog nėra niekaip susijusi su inžineriniais statiniais (gelžbetoniniais stulpais), nėra statytoja, užsakovė, valdytoja, naudotoja ir pan., todėl jai negali būti taikoma atsakomybė už padarytą žalą. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino atsakomybę ir už atsakovei nepriklausančius inžinerinius statinius (gelžbetoninius stulpus) atsakomybę nusprendė priskirti atsakovei.
35. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės.
36. CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė. Statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015; 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).
37. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Nurodyta norma nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės. Dėl to asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.
38. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis). Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto.
39. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad 2022-02-08 adresu (duomenys neskelbtini), ant važiuojančio automobilio Dodge Durango, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvirto du stulpai ir apgadino automobilį.
40. VĮ „Regitra“ informavo Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kad nuversti stulpai VĮ „Regitra“ Šiaulių filialui nepriklauso. UAB „Lutora“ informavo Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kad nuversti stulpai jai nepriklauso. UAB „SROS“ informavo Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kad įmonei stulpai nepriklauso. AB „Energijos skirstymo operatorius“ nurodė, jog žemės sklype, kuriame įvyko įvykis, niekada neturėjo ir iki šiol neturi jokio elektros tinklo (nei orinių, nei požeminių elektros linijų). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyrius informavo Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kad „Šiaulių gatvių apšvietimas“ nurodytoje atkarpoje aptarnaujamų elektros tinklų nėra. Šiaulių miesto savivaldybė administracijos Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyrius patvirtino, kad nuo 2002 m. nebuvo išduota leidimų statyti inžinierinius statinius (gelžbetoninius stulpus) (duomenys neskelbtini). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad neturi duomenų apie nurodytame žemės sklype išduotus statybą leidžiančius dokumentus. T. y., byloje nėra duomenų, kad inžineriniams statiniams (gelžbetoniniams stulpams) įrengti buvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai, taip pat nenustatyta šių stulpų priklausomybė atitinkamiems fiziniams ar juridiniams asmenims.
41. Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad žemės sklype, kuriame įvyko įvykis, buvę gelžbetoniniai stulpai galbūt buvo skirti gatvės apšvietimui, kadangi ant stulpų viršaus palikti šviestuvo laikikliai, kurie yra identiški visos teritorijos šviestuvų laikikliams. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į trečiojo asmens nuomonę bei į nagrinėjamą bylą pateiktas nuotraukas, sprendė, jog gelžbetoniniai stulpai (šiuo metu demontuoti) buvo skirti (duomenys neskelbtini) kelio važiuojamai daliai apšviesti.
Žemesnės instancijos teismas
42. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2022-03-07 nutarime pažymėta, kad už Šiaulių miesto gatvių statinius atsakinga Šiaulių miesto savivaldybė.
43. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų – savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas.
44. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 punkte, kelias – tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme.
45. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės keliai skirstomi į: viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse, jungiamieji ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams (1 punktas); 2) vidaus kelius. Tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams) (2 punktas).
46. Kelio priežiūra – tai nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio ir jo statinių naudojimo laiką (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 10 punktas).
47. Įvertinus minėtas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad atsakovė, kaip (duomenys neskelbtini) esančio kelio valdytoja, privalėjo užtikrinti vietinės reikšmės kelio priežiūrą, tačiau to nepadarė, t. y. atsakovė, turėdama pareigą tinkamai prižiūrėti kelius, laikantis visų jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, netinkamai vykdė kelio priežiūrą, nesiėmė saugų eismą užtikrinančių priemonių, dėl ko 2022-02-08 adresu (duomenys neskelbtini), ant važiuojančio automobilio Dodge Durango užvirto du gelžbetoniniai stulpai ir automobilį apgadino. Dėl šio įvykio transporto priemonei buvo padaryta žala.
48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju žalos atsiradimą nulėmė CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės ir ieškovei buvo padaryta žala šioje teisės normoje nustatytu būdu. Kaip jau minėta, atsakovė nevykdė jai įstatymais nustatytų pareigų (savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas) ir dėl tokio jos neveikimo ieškovei buvo padaryta žala. Atsakovė, kaip (duomenys neskelbtini) esančio kelio valdytoja, privalėjo prižiūrėti ar tvarkyti šį objektą, tačiau nesielgė rūpestingai ir tinkamai neprižiūrėjo jai priskirtos teritorijos ir joje esančių inžinerinių statinių (gelžbetoninių stulpų). Šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygų visetas.
49. Be to, byloje nustatyta, kad 16,7379 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis nuosavybės teise Lietuvos Respublikai, pagal 2022-10-19 panaudos sutartį Nr. 31SUN-37-(14.31.56) yra perduotas neatlygintinai naudotis Šiaulių miesto savivaldybei (duomenys neskelbtini) eksploatuoti. Pagal sutarties 2 punktą žemės sklypas perduodamas neatlygintinai naudotis 25 metams, skaičiuojant nuo šios sutarties sudarymo dienos, bet ne ilgesniam laikotarpiui, nei reikia valstybės ir savivaldybės funkcijoms atlikti. Pagal sutarties 4.1 punktą žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Pastatytus statinius ar įrenginius, kurie neatitinka teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo, panaudos gavėjas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą.
50. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui (1 punktas); žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui (2 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
51. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą reglamentavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog nenustačius ginčo gelžbetoninių stulpų savininko, atsakomybė už tokio statinio nugriovimą ir žemės sklypo sutvarkymą pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnį šiuo atveju tenka atsakovei kaip žemės sklypo naudotojai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nesant nustatyto statytojo, teikiami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytu eiliškumu: statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; tik nesant nustatytų šių asmenų, minėti reikalavimai teikiami žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-104-701/2020).
52. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat akcentavo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktus, be pagrįstų įrodymų nustatydamas gelžbetoninių stulpų funkcionalumą, priėmė neteisėtą sprendimą. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, byloje esančius įrodymus vertino netinkamai.
53. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).
54. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).
55. Kasacinio teismo konstatuota, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019).
56. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Teismas, vertindamas įrodymus ir jų pagrindu darydamas išvadas, turi vadovautis logikos dėsniais.
57. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertintos ir atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (dėl žemės sklypo valdymo panaudos pagrindais, dėl vienos iš savivaldybių funkcijų (savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo ir saugaus eismo organizavimo) bei atsakovės pareigų, susijusių su inžineriniais statiniais (gelžbetoniniais stulpais)), kurias įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.
Dėl bylos procesinės baigties
58. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
59. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
60. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas; pateikė 2023 m. sausio 20 d. sąskaitą už teisines paslaugas (susipažinimas su apeliacinio skundo motyvais ir argumentais; atsiliepimo surašymas ir pateikimas apeliacinės instancijos teismui), kurios suma 600,00 Eur; pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį apie 600,00 Eur sumos apmokėjimą advokatei už teisines paslaugas.
61. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
62. Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, ieškovės pateikto procesinio dokumento turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas rekomendacijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, ir ieškovei V. J. iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priteistina 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokatės pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188771865) 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.