Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame mišriu būdu vykusiame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė prašė dėl ieškovės ieškinio tenkinimo spręsti teismo nuožiūra (el. bylos apyrašo 1 tomas, 140–142 b. l.).

6. Trečiojo asmens atstovė pažymėjo, kad žemės sklypas kuriame stovėjo gelžbetoniai stulpai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir pagal (duomenys neskelbtini) panaudos sutartį yra perduotas neatlygintinai naudotis Šiaulių miesto savivaldybei. Nurodė, kad neturi duomenų, kas yra nugriuvusių gelžbetoninių stulpų savininkas.

7. Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atkreipė dėmesį į tai, kad žemės sklype, kuriame įvyko įvykis, jam priklausančių elektros oro linijų nėra ir niekada nebuvo. Pažymėjo, kad nuo gelžbetoninio stulpo atramos nueina kabeliai, o ant stulpų viršaus palikti šviestuvo laikikliai, kurie yra identiški visos teritorijos šviestuvų laikikliams ir galbūt buvo skirti gatvės apšvietimui (el. bylos apyrašo 2 tomas, 16–17 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8. Byloje sprendžiamas ginčas dėl turtinės žalos, padarytos nukritusių inžinierinių statinių (gelžbetoninių stulpų) eisme dalyvavusiam automobiliui, atlyginimo.

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovei V. J. priklausė transporto priemonė „D. D.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), ant važiuojančio automobilio „D. D.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvirto du stulpai ir apgadino automobilį. VĮ „R.“ informavo Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kad nuversti stulpai VĮ „R.“ Šiaulių filialui nepriklauso. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyrius informavo Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kad „Šiaulių gatvių apšvietimas“ nurodytoje atkarpoje aptarnaujamų elektros tinklų nėra. UAB „S.“ informavo Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kad įmonei stulpai nepriklauso. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimu nutarta pradėta administracinio nusižengimo teisena L. J. atžvilgiu nepradėti, nesant administracinio nusižengimo sudėties ir pasiūlyta dėl šio įvykio metu patirtos turtinės žalos savo teises ginti civilinio proceso tvarka. Nutarime pažymėta, kad už Šiaulių miesto gatvių statinius atsakinga Šiaulių miesto savivaldybė. Iš UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) kilnojamojo turto (automobilio „D. D.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos matyti, kad transporto priemonės rinkos vertė prieš apgadinimą siekė 7830,00 Eur, o atkuriamoji vertė (remonto kaštai), įvertinus keičiamų detalių nuvertėjimą sudarė 2 663,43 Eur. Ieškovė pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį už 2500,00 Eur pardavė apgadintą transporto priemonę „D. D.“.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Dėl įrodinėjimo pareigos ir teismo vaidmens šioje byloje

10. Nagrinėjamu atveju atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija, be kita ko, teigė, jog ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, t. y. ieškovė neįrodė, jog automobilį apgadinę nukritę inžinieriniai statiniai (gelžbetoniniai stulpai) priklauso atsakovei.

11. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.

12. Kasacinio teismo konstatuota, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019 107 punktą; 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019 40 punktą).

13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad inžinieriniai statiniai (gelžbetoniniai stulpai) nukrito ant kelio važiuojamosios dalies ir tai sukėlė pavojų eismo dalyviams, o žmogaus sveikata ir gyvybė yra didžiausios vertybės, kurias saugo įstatymai, sprendžia, jog šiuo atveju teismui teko aktyvesnis (negu įprastas) vaidmuo. Toks vaidmuo įrodinėjimo procese atsiskleidžiamas tuo aspektu, kad teismas, siekdamas išsiaiškinti bylai teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus.

14. Teismas savo iniciatyva kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, prašydamas kuo skubiau suteikti informaciją apie inžinierinius statinius (gelžbetoninius stulpus), nurodant kokiam asmeniui ir kada buvo išduoti statybos leidimai įrengti minėtus inžinierinius statinius. Vėliau pareikalavo suteikti informaciją, ar atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl galimo minėtų inžinerinių statinių (gelžbetoninių stulpų) savavališkos statybos atvejo. Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybė administracijos Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyrius patvirtino aplinkybes, kad nuo 2002 m. nebuvo išduota leidimų statyti inžinierinius statinius (gelžbetoninius stulpus) (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad neturi duomenų apie nurodytame žemės sklype išduotus statybą leidžiančius dokumentus. Informavo, kad taip pat nėra duomenų, apie atsakovės kreipimąsi į Inspekciją dėl galimai savavališkai, žemės sklype, įrengtų inžinerinių statinių (gelžbetoninių stulpų).

15. Taigi byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvės ruože, kuriame stovėjo gelžbetoniniai stulpai AB „Energijos skirstymo operatorius“ niekada neturėjo ir iki šiol neturi jokio elektros tinklo (nei orinių, nei požeminių elektros linijų) (el. bylos apyrašo 1 tomas, 172 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad gelžbetoniniams stulpams įrengti buvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai, taip pat nenustatyta minėtų stulpų priklausomybė kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Teismas, atsižvelgdamas į AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuomonę, kad žemės sklype, kuriame įvyko įvykis, jam priklausančių elektros oro linijų nėra ir niekada nebuvo ir gelžbetoniai stulpai galbūt buvo skirti gatvės apšvietimui, kadangi ant stulpų viršaus palikti šviestuvo laikikliai, kurie yra identiški visos teritorijos šviestuvų laikikliams, taip pat įvertindamas byloje esančias stovėjusių stulpų nuotraukas (el. bylos apyrašo 1 tomas, 168-169 b. l.) ir aplinkybes, jog stulpai stovėjo 1-2 m nuo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies (el. bylos apyrašo 1 tomas, 182 b. l.), sprendžia, jog stulpai buvo skirti (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamai daliai apšviesti, t. y. juos montuojant buvo skirti gatvės apšvietimui. Nors šiuo metu stulpų šviestuvai buvo demontuoti ir palikti tik laikikliai, tai nepakeičia jų montavimo paskirties. O tai, kad stulpai šiuo metu neatlieka savo funkcijos, taip pat nepašalina atsakovės pareigos juos prižiūrėti. Teismo išvadas patvirtina toliau nurodomas teisinis reglamentavimas.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

16. Deliktinė atsakomybė kyla iš asmens neteisėtais veiksmais (neveikimu) padaromos žalos. Deliktinė atsakomybė kyla tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.

17. Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą savarankiškosioms (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijoms priklauso savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Pagal Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 punktą kelio elementams priklauso kelio apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 9 punktą kelio priežiūra apibrėžiama kaip nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio ir jo statinių naudojimo laiką.

18. Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija kaip (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio kelio valdytoja privalėjo prižiūrėti ar tvarkyti šį objektą, tačiau nesielgė rūpestingai ir tinkamai neprižiūrėjo jai priskirtos teritorijos ir joje esančių gelžbetoninių kelio apšvietimo stulpų.

19. Atskirai pažymėtina, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pareiga tinkamai prižiūrėti teritoriją, kurioje stovėjo gelžbetoniniai statiniai, kilo ir (duomenys neskelbtini) panaudos sutarties pagrindu. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis nuosavybės teise Lietuvos Respublikai, pagal (duomenys neskelbtini) panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra perduotas neatlygintinai naudotis Šiaulių miesto savivaldybei (inžinieriniam statiniui - gatvei eksploatuoti) (el. bylos apyrašo 1 tomas, 140-142 b. l.). Pagal sutarties 4.1 punktą žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Pastatytus statinius ar įrenginius, kurie neatitinka teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo, panaudos gavėjas (atsakovė) privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Taigi net ir tuo atveju, jai atsakovės teigimu, ji nenustatė ginčo gelžbetoninių stulpų savininko ir stulpai nebuvo apskaityti atsakovės balanse, atsakomybė už tokio statinio nugriovimą ir žemės sklypo sutvarkymą pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros priežiūros įstatymo 14 straipsnį tenka atsakovei kaip žemės sklypo naudotojai.

20. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, patirtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Nagrinėjamu atveju iš UAB „A.“ (duomenys neskelbtini) kilnojamojo turto (automobilio „D. D.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos matyti, kad transporto priemonės rinkos vertė prieš apgadinimą siekė 7 830,00 Eur, o atkuriamoji vertė (remonto kaštai), įvertinus keičiamų detalių nuvertėjimą sudaro 2 663,43 Eur. Minėta, kad ieškovė pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį apgadintą transporto priemonę „D. D.“ pardavė už 2 500,00 Eur, t. y. žymiai pigiau nei už rinkos kainą, nes transporto priemonę buvo būtina remontuoti. Pažymėtina, kad atsakovė neginčijo ieškovės nurodyto padarytos žalos fakto ir dydžio.

21. Priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas sprendžia, kad tarp atsakovės neveikimo ir ieškovės turėtų nuostolių egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi dėl gelžbetoninių stulpų nepriežiūros, stulpai nuvirto ant kelio važiuojamosios dalies ir ieškovė turėjo 2 663,43 Eur nuostolių, kurios sudarė automobilio remonto kaštai (automobilio vertės praradimas atitinkamai sumai).

22. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 str. 1 d.). Atsakovės neveikimas, jos nepakankamas rūpestingumas ir apdairumas vykdant pareigą tinkamai prižiūrėti kelią (jo elementų būklę) ir nevykdant pareigos pagal panaudos sutarties nuostatas – nugriauti įrenginius, kurie neatitinka teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo, lėmė žalos ieškovei atsiradimą ir yra teisinis pagrindas atsakovės neteisėtus veiksmus pripažinti kaltais.

23. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygų visetas, todėl ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Ieškinį tenkinus visiškai, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovei iš atsakovės priteistinas 60,00 Eur žyminis mokestis, 220,00 Eur turto vertinimo išlaidos ir 1000,00 Eur advokatės pagalbos išlaidos. Teismas nenustatė, kad ieškovė turėjo su bylos nagrinėjimu nesusijusių bylinėjimosi išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės atstovės advokatės turėtos pagalbos išlaidos neviršijo rekomenduojamo priteisti dydžio, taip pat į advokatės darbo sąnaudas, šių išlaidų nemažina.

25. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad civiline byla buvo vedama elektronine forma, sprendžia, jog proceso išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188771865) 2663,43 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt trijų eurų, 43 centų) nuostolių atlyginimą, taip pat 60,00 Eur (šešiasdešimties) žyminį mokestį, 220,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimties eurų) turto vertinimo išlaidas ir 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) advokatės pagalbos išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.