Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-679-569/2021 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01657-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.1.2.4.2.3; 2.1.2.7; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

2021 m. gruodžio 15 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. patikslintą ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, pinigų mokėjimo pripažinimo, pirkėjo ir statytojo teisių perkėlimo, neturtinės žalos ir nuostolių atlyginimo, atsakovams R. B., A. B., J. R., L. R., F. P., E. P., tretieji asmenys – notarė A. S., notarė K. Š., J. A., VĮ Registrų centras, ir atsakovės L. R. patikslintą priešieškinį dėl 2016 m. rugsėjo 1 d. sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. M. 2017 m. spalio 6 d. pareiškė ieškinį, kurį atstovaujamas globėjos D. M. J. 2020 m. kovo 17 d. patikslino, kuriuo prašė: pripažinti negaliojančia 2017 m. kovo 2 d. (duomenys neskelbtini) rajono notarės K. Š. patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį tarp R. M., bei F. P. ir E. P. dėl 0,0615 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu adresu esančių pastatų: gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo, kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, nuo sandorio sudarymo momento Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio pagrindu; restitucijos netaikyti ir palikti F. P. ir E. P. nuosavybėje 0,0615 ha dydžio žemes sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu adresu esančius pastatus: gyvenamą namą, ūkinį pastatą, garažą, kitus inžinierinius statinius - kiemo statinius; pripažinti, kad F. P. sumokėti pinigai pagal 2017 m. kovo 2 d. (duomenys neskelbtini) rajono notarės K. Š. patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį tarp R. M. bei F. P. ir E. P. dėl 0,0615 ha dydžio žemes sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu adresu esančių pastatų: gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo, kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, buvo sumokėti atsakovui A. B. už jo ir jo sutuoktinės R. B. parduodamą nekilnojamąjį turtą pirkėjams L. R. bei jos sutuoktiniui J. R. pagal L. R. bei jos sutuoktiniui J. R. pagal (duomenys neskelbtini) notaro biuro (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės A. S. 2017 m. kovo 22 d. patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį dėl A. B. ir R. B. turimo bendrosios jungtinės nuosavybes teisėmis 0,0604 ha dydžio žemes sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo L. R. ir J. R. pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei pagal 2017 m. liepos 5 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 statiniams: gyvenamajam namui/terasai, ūkiniam pastatui, malkinei, stoginei, esantiems (duomenys neskelbtini); perkelti R. M. pirkėjo teises vietoje buvusių pirkėjų L. R. ir J. R. pagal (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės A. S. 2017 m. kovo 22 d. patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl R. ir A. B. turimo bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis 0,0604 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo L. R. ir J. R., perkelti R. M. Statytojo teises vietoje Statytojų L. R. ir J. R. pagal 2017 m. liepos 5 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. l gyvenamam namui/terasai, ūkiniam pastatui, malkinei, stoginei, esantiems (duomenys neskelbtini); priteisti R. M. iš atsakovų A. B. ir L. R. 15 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą už apgaulingo sandorio sudarymą už R. M. asmeninius pinigus; priteisti R. M. iš atsakovų A. B. ir L. R. 4 800,00 Eur nuostolių, susidariusių dėl R. M. butų nuomos, atlyginimo; priteisti R. M. iš atsakovų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. R. M. globėja D. M. J. nepalaikė R. M. pradinių reikalavimų ir prašė bylą šioje dalyje nutraukti: pripažinti, kad 2008 m. lapkričio 24 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, suformuota 0,0604 ha dydžio žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 22 d. stoviui neatitiko faktinės žemes sklypo padėties, tai yra nebuvo įbrėžti 2015 m., 2016 m. pastatyti statiniai: gyvenamas namas/terasa, ūkinis pastatas, malkinė, stoginė; pripažinti negaliojančia 2017 m. liepos 5 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 statiniams: gyvenamam namui/terasai, ūkiniam pastatui, malkinei, stoginei, esantiems (duomenys neskelbtini); perduoti A. B. ir R. B. bendrosios jungtinės nuosavybes teise 0,0604 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); įpareigoti A. B. ir R. B. grąžinti F. P. ir E. P. pinigus, iš jų 2017 m. kovo 2 d. gautus už R. M. nuosavybės teisėmis priklausiusį parduotą turtą, esantį (duomenys neskelbtini); perduoti R. M. asmeninės nuosavybės teisėmis 0,0615 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu adresu esančius pastatus: gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, garažą, kitus inžinierinius statinius - kiemo statinius.

3. Atsakovė L. R. pateikė ieškinį kitoje byloje, kuris sujungus bylas pripažintinas priešieškiniu. Atsakovė L. R. pateikė priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė: pripažinti tarp ieškovės L. R. ir atsakovo R. M. 2016 m. rugsėjo 1 d. sudarytą paskolos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento; taikyti restituciją - L. R. priteisti iš R. M. 11 900,00 Eur; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad F. P. sumokėti pinigai 30 000,00 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) pagal 2017 m. kovo 2 d. (duomenys neskelbtini) notarės K. Š. patvirtintą pirkimo – pardavimo sutartį tarp R. M. bei F. P. ir E. P. dėl 0,0615 ha dydžio žemes sklypo ir pastatų: gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo, kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), buvo sumokėti atsakovui A. B. už A. B. ir R. B. parduodamą nekilnojamąjį turtą pirkėjams L. R. ir J. R. pagal (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės A. S. 2017 m. kovo 22 d. patvirtintą pirkimo – pardavimo sutartį dėl A. B. ir R. B., turimo bendrosios jungtinės nuosavybes teisėmis 0,0604 ha dydžio žemes sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo L. R. ir J. R. bei pagal 2017 m. liepos 5 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 statiniams: gyvenamajam namui/terasai, ūkiniam pastatui, malkinei, stoginei, esantiems (duomenys neskelbtini). Priteisė R. M., atstovaujamam globėjos D. M. J., iš L. R. 30 000,00 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2017 m. spalio 9 d. iki sprendimo visiško įvykdymo. 2017 m. spalio 9 d. ieškinio reikalavimus: pripažinti, kad 2008 m. lapkričio 24 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, suformuota 0,0604 ha dydžio žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 22 d. stoviui neatitiko faktinės žemes sklypo padėties, tai yra nebuvo įbrėžti 2015 m., 2016 m. pastatyti statiniai: gyvenamas namas/terasa, ūkinis pastatas, malkinė, stoginė; pripažinti negaliojančia 2017 m. 5 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 statiniams: gyvenamam namui/terasai, ūkiniam pastatui, malkinei, stoginei, esantiems (duomenys neskelbtini); perduoti A. B. ir R. B. bendrosios jungtinės nuosavybes teise 0,0604 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); įpareigoti A. B. ir R. B. grąžinti F. P. ir E. P. pinigus, iš jų 2017 m. kovo 2 d. gautus už R. M. nuosavybės teisėmis priklausiusį parduotą turtą, esantį (duomenys neskelbtini); perduoti R. M. asmeninės nuosavybės teisėmis 0,0615 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu adresu esančius pastatus: gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, garažą, kitus inžinierinius statinius - kiemo statinius paliko nenagrinėtus ieškovui atsisakius dalies ieškinio. Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė L. R. iš R. M., atstovaujamo globėjos D. M. J., 11 900,00 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2020 m. rugsėjo 16 d., iki sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje patikslintą priešieškinį atmetė. Priteisė iš L. R. 1 234,00 Eur bylinėjimosi išlaidų R. M., atstovaujamo globėjos D. M. J., naudai. Priteisė iš R. M., atstovaujamo globėjos D. M. J. 3 892,70 Eur bylinėjimosi išlaidų L. R. naudai. Priteisė iš R. M., atstovaujamo globėjos D. M. J., 4 385,70 Eur F. P. naudai bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš R. M., atstovaujamo globėjos D. M. J. 55,86 Eur teismo turėtų pašto išlaidų valstybei. Priteisė iš L. R. 55,86 Eur teismo turėtų pašto išlaidų valstybei.

5. Teismas nustatė, kad ieškovas R. M. nuo (duomenys neskelbtini) m. gydomas ambulatoriškai ir stacionare psichiatrų, (duomenys neskelbtini) m. stacionarinio gydymo metu jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Nors pagal medicininius dokumentus R. M. nuo (duomenys neskelbtini) metų gydomas psichiatrų, tačiau nė vienam proceso dalyviui nekilo abejonių dėl adekvataus ieškovo R. M. elgesio tiek prieš sandorių sudarymą, kai tartasi dėl nekilnojamojo turto pirma pardavimo, po to kito turto pirkimo. Tokių abejonių ilgą laiką nekilo ir atsakovei L. R., kuri (duomenys neskelbtini) m. vasarą susipažino su R. M., su juo vėliau gyveno iki (duomenys neskelbtini) m. birželio 30 d.. Tik po kurio laiko L. R. R. M. elgesys pasirodė keistas, kaip nestabilaus žmogaus, konfliktiškas.

6. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovas privalo įrodyti, kad buvo tokios būsenos, jog pasirašydamas notarinėje kontoroje 2017 m. kovo 2 d. žemės sklypo, gyvenamojo namo su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, negalėjo suprasti ir nesuprato šių savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti.

7. Teismas pažymėjo, kad R. M. pats organizavo žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorio sudarymą, tarėsi dėl namo apžiūros, iš trečiojo asmens J. A. gavo 1 000,00 Eur rankpinigių ir pasirašė skolos raštą, ėjo pas notarę ir susitarė dėl sandorio tvirtinimo, domėjosi dokumentais, reikalingais sandoriui patvirtinti. Kaip nurodė notarė K. Š., R. M. visus notarinius reikalus tvarkė vienas, jo niekas nelydėjo. Be to, R. M. sužinojęs, kad ne visi dokumentai tvarkingi ir reikia naujų kadastrinių matavimų, su F. P. 2017 m. sausio 17 d. pasirašė sutartį, kad jis pasižada F. P. parduoti žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, jog tai rodo tvirtą ir nedvejotiną R. M. valią parduoti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. R. M. niekada nedvejojo, tai kartojo ir ambulatorinės teismo psichiatrinės ekspertizės metu, kad savo žemės sklypą su pastatais pardavė. Nė karto nebuvo išsakyta abejonių ar ketinimų pasilikti asmenine nuosavybe turimą namų valdą. Teismas sprendė, jog šios aplinkybės rodo, kad viso sandorio metu, kuris prasidėjo nuo (duomenys neskelbtini) m. vasaros ir baigėsi 2017 m. kovo 2 d., R. M. siekė sandorio įvykdymo.

8. Teismas vertino, jog tiek atsakovai, tiek notarė K. Š., 2017 m. kovo mėnesį R. M. esant veiksniam, negalėjo numatyti, jog ieškovas bus pripažintas neveiksniu ateityje. 2017 m. kovo 2 d. žemės sklypo, gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta tuo metu, kai ieškovas R. M. turėjo civilinį veiksnumą.

9. Teismas nurodė, kad ieškovas R. M. nebuvo registruotas Centrinės hipotekos neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, todėl tiek atsakovams, tiek notarei nebuvo žinoma apie atsakovo sveikatos būklę, o iš ieškovo elgesio nuspręsti, kad jam galimai negerai su sveikata, nebuvo galimybės. Be to ir teismo psichiatrė ekspertė J. D. nurodė teismo posėdžio metu, kad paprastas žmogus, be medicininio išsilavinimo jo, tai yra R. M., būsenos galėjo ir nesuprasti.

10. Teismas pažymėjo, kad ilgą laiką R. M. vairuoja transporto priemones, 2014 m. balandžio 8 d. VĮ Regitra R. M. išdavė naujo tipo vairuotojo pažymėjimą, todėl R. M., norėdamas pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, turėjo gauti medicininę pažymą, be kita ko apsilankyti pas psichiatrą ir iš jo gauti pažymą – medikams taip pat nekilo jokių abejonių dėl R. M. adekvataus elgesio ir gebėjimo tinkamai vertinti ir suvokti aplinką, save. R. M. automobilį vairuoja ir šiai dienai.

11. Teismas darė išvadą, kad žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo ir kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo sandoris yra pagrįstas, o R. M. nebuvo žalingas ir jį klaidinantis. Teismas sprendė, kad sandoris buvo sudarytas teisėtai, sąžiningai ir laisvai išreiškus sandorio šalims savo valią.

12. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju prašoma perkelti pirkėjo teises ir pareigas ieškovui R. M. į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas 2017 m. kovo 22 d. pirkimo – pardavimo sandorio, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuginčyti neprašė. Nepateikė įrodymų, kad šis sandoris būtų netinkamai sudarytas, kad nebuvo tinkamai išreikšta šalių tikroji valia.

13. Teismas darė išvadą, jog L. R. turėjo pinigų, kad susimokėtų už statybos darbus ir 12 500,00 Eur skolą A. B., be to, nenustatyta, kad iš R. M. sąskaitos būtų nuimtos atitinkamos sumos pinigų. Tarp šalių buvo nusistovėjusi nuomonė, kad R. M. ir L. R. susitarimu nekilnojamasis turtas registruojamas L. R. vardu, nes ji turės prižiūrėti ne tik namus, bet ir R. M. su jo neįgalia dukra.

14. Teismas darė išvadą, kad ieškovas R. M. nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo siekė, adekvačiai vertino savo norą jį parduoti, 2017 m. kovo 2 d. sudarytas sandoris R. M. nebuvo žalingas, todėl nėra teisinio ir pagrįsto pagrindo 2017 m. kovo 2 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės K. Š. patvirtintos pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. M., bei E. P. ir F. P. pripažinti negaliojančia CK 1.89 straipsnio pagrindu.

15. Teismas sprendė, jog šiuo atveju ieškovas nepaneigė atsakovų L. R. ir J. R. bei A. B. ir R. B. sąžiningumo prezumpcijos, nes atsakovai žemės sklypą įgijo pagal atlygintinį sandorį, už perkamą žemės sklypą sumokėjo sutartą pinigų sumą, be to, tinkamai susitvarkė deklaraciją dėl statybų užbaigimo/paskirties pakeitimo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai L. R. ir J. R. bei A. B. ir R. B. žinojo ar turėjo žinoti, jog nekilnojamieji daiktai įgyjami iš asmens, kuris galimai pilnai neišreiškė tikrosios savo valios. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovo R. M. reikalavimo dėl pirkėjo ir statytojo teisių perkėlimo nėra teisinio pagrindo tenkinti.

16. Teismas darė išvadą, jog reikalavimą pripažinti, kad F. P. sumokėti pinigai pagal 2017 m. kovo 2 d. (duomenys neskelbtini) notarės K. Š. patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį tarp R. M. bei F. P. ir E. P. dėl 0,0615 ha dydžio žemes sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu adresu esančių pastatų: gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo, kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, buvo sumokėti atsakovui A. B. už jo ir jo sutuoktinės R. B. parduodamą nekilnojamąjį turtą pirkėjams L. R., bei jos sutuoktiniui J. R. pagal L. R. bei jos sutuoktiniui J. R. pagal (duomenys neskelbtini) notaro biuro (duomenys neskelbtini) biuro notarės A. S. 2017 m. kovo 22 d. patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį dėl A. B. ir R. B. turimo bendrosios jungtinės nuosavybes teisėmis 0,0604 ha dydžio žemes sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo L. R. ir J. R. pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei pagal 2017 m. liepos 5 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 statiniams: gyvenamajam namui/terasai, ūkiniam pastatui, malkinei, stoginei, esantiems (duomenys neskelbtini), yra pagrindas tenkinti.

17. Teismas pažymėjo, kad R. M. už žemės sklypą ir jame esančius pastatus, adresu (duomenys neskelbtini), sumokėjo 30 000,00 Eur, o L. R. sumokėjo 32 000,00 Eur. Teismas vertino, kad tarp R. M. ir L. R. buvo sutartiniai santykiai, tai yra R. M., įmokėdamas dalį savo pinigų (30 000 Eur) už L. R. nuosavybės teise priklausantį turtą jai davė su atitinkama tikimybe teisių į būsimą nekilnojamąjį turtą. Šalys neneigia, kad už minimą turtą 30 000,00 Eur yra užmokėta iš R. M. lėšų. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai.

18. Teismas vertino, jog, nors tarp šalių jokia forma nebuvo įformintas pinigų perdavimas ir gavimas, tačiau tai, kad A. B. už žemės sklypą ir ten esančius pastatus adresu (duomenys neskelbtini), R. M. buvo perduota 30 000,00 Eur suma, niekas neginčija.

19. Teismas vertino, jog atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. sausio 21 d. R. M. pripažintas neveiksniu, siekiant, kad byloje įsivyrautų socialinė taika, nustatytina, kad atsakovė L. R., ieškovui R. M. skolinga 30 000,00 Eur, kuriuos R. M. sumokėjo už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ten esančius statinius: gyvenamąjį namą/terasą, ūkinį pastatą, malkinę, stoginę.

20. Teismas darė išvadą, jog, ginant neveiksnaus asmens ieškovo R. M. interesus, yra pagrindas pripažinti, kad jis iš savo lėšų sumokėjo 30 000,00 Eur už žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre registruotų L. R. vardu pagal 2017 m. kovo 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2017 m. liepos 5 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, įgijimą, ir iš L. R. R. M. naudai priteistina 30 000,00 Eur įsiskolinimo.

21. Teismas sprendė, kad priteisti R. M. neturtinę žalą nėra teisinio pagrindo. Teismas vertino, jog nėra pagrindo manyti, kad sandoris dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo sudarytas apgaulės būdu. Nustatyta, kad R. M. dalyvavo namo apžiūroje, pats sulygo jo kainą ir pinigų sumokėjimo sąlygas, sumokėjo pirmą dalį pinigų (3 000,00 Eur), su L. R. ir savo dukra dar prieš sandorio patvirtinimą pas notarą šiame name pradėjo gyventi. Byloje nėra duomenų, kad namą buvo tartasi forminti R. M. vardu, po to, A. B. ir L. R. susitarus, buvo pakeistos sąlygos ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas L. R. ir J. R. vardu. Ieškovo atstovė nurodė, kad notarė nebuvo itin atidi ir neatliko visų būtinų veiksmų dėl 2017 m. kovo 22 d. įvykdyto sandorio, nesidomėjo, ar ant žemės sklypo nėra pastatų. Kaip nurodė notarė – nekilnojamojo turto registro duomenimis adresu (duomenys neskelbtini), registruotas tik žemės sklypas, jokių kitų žymenų nebuvo. Taip pat, jei jau yra atlikti kadastriniai matavimai, parduodant žemės sklypą nereikalaujama atlikti naujų kadastrinių matavimų. Iš 2008 m. lapkričio 24 d. žemės sklypo kadastro duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nėra jokių žymenų apie pastatus, tuo tarpu iš 2017 m. birželio 23 d. žemės sklypo kadastro duomenų matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra žymos apie statinius: sodo namelis, ūkinis, malkinė, stoginė. Teismas vertino, kad nesant jokių žymų apie statinius, nebuvo ir pagrindo notarei nesutikti su nekilnojamojo turto registro duomenimis. Teismas sprendė, kad R. M. į bylą nepateikė jokių papildomų įrodymų, kad būtent dėl 2017 m. kovo 22 d. sandorio įvykdymo jis patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, fizinį skausmą.

22. Teismas pažymėjo, jog, nors ieškovo atstovės manymu atsakovė L. R. neįrodo, kad tokią pinigų sumą turėjo, tačiau nustatyta, kad R. M. iš L. R. grynais gavo 11 900,00 Eur. To šalys niekada neginčijo. Be to, aukščiau minimais bylos duomenimis nustatyta, kad R. M. su L. R. turėjo bendrą tikslą – įgyti naują nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir R. M. prie to turto įgijimo prisidėjo 30 000,00 Eur. 30 000,00 Eur sumos, kurią sumokėjo R. M., L. R. neneigia. Bylos nagrinėjimo metu L. R. nurodė, kad pasirengusi R. M. sumokėti 18 100,00 Eur, tai yra iš 30 000,00 Eur atskaičius jo skolą 11 900,00 Eur. Šios aplinkybės įrodo pinigų paskolinimo pripažinimą. Be to, 2016 m. rugsėjo 1 d. skolos rašte nurodyta, kad R. M. iš L. R. pasiskolino 11 900,00 Eur ir pasirašė abi šalys.

23. Teismas sprendė, jog, nors pinigų paskolinimo įforminimas neatitinka CK 6.871 straipsnio 4 dalyje numatyto reikalavimo, tačiau teismo vertinimu pinigai realiai buvo skolinti ir R. M. perduoti. Nors ir nenumatytas pinigų grąžinimo terminas, tačiau tai vertintina kaip suklydimas ir neišmanymas, kaip turi būti surašomas skolos lapelis ir kokia forma. Teismas vertino, kad įrodyta, jog L. R. R. M. realiai paskolino 11 900,00 Eur, nors ir netinkamai šį faktą įformino, todėl sprendė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti tarp L. R. ir R. M. sudarytą paskolos sutartį negaliojančia.

24. Teismas nustatė, kad atsakovė L. R. ir ieškovas R. M. 11 900,00 Eur sumai notarine forma sutarties nebuvo sudarę. Tačiau, kaip nurodo L. R., R. M. pasitikėjo, jie siekė pardavę R. M. turtą bendromis lėšomis įgyti kitą gyvenamąjį būstą. Sudarant sandorį svarbi abiejų šalių suderinta valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis). Iš bylos duomenų matyti, jog abi šalys siekė, kad R. M. atsiskaitytų su buvusia sutuoktine A. M., po to R. M. parduotų jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tuomet bendromis lėšomis įgytų kitą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Tokia valia buvo jų abiejų nedviprasmiškai išreikšta. Kad šiuos pinigus (11 900,00 Eur) R. M. būtų grąžinęs, įrodymų nepateikta. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo R. M., atstovaujamo globėjos D. M. J., priteistina atsakovės L. R. naudai 11 900,00 Eur skolos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

25. Apeliaciniu skundu ieškovas R. M., atstovaujamas globėjos D. M. J. (toliau – ir apeliantas), prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Priteisti R. M. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų L. R. R., A. R. B.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Teismas ne tik nevertino kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės, bet ir visų įrodymų viseto, iš selektyvių įrodymų darė išvadas apie konkrečių faktų buvimą ar nebuvimą.

25.2. Teismas, vertindamas įrodymus, nesivadovavo logikos dėsniais, darė šališkas ir nepagrįstas išvadas. Pavyzdžiui, iš byloje esančių įrodymų yra akivaizdu, kad R. ginčo nekilnojamąjį turtą įgijo apeinant įstatymų nustatytą tvarką, tai yra nuslėpė dar 2016 m. pastatytus statinius, kuriuose L. R. su R. M. gyveno ir žemės sandorio sudarymo metu, nors privalėjo notarui pateikti teisingus duomenis: naujai atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus, ant žemės stovinčių pastatų kadastrinių matavimų bylą ir forminti visą nekilnojamojo turto sandorį.

25.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad L. R. yra sąžininga statytoja, nes pastatus pastatė A. B. ir už tai gavo 62 500,00 Eur. A. B. kartu su L. R. melavo notarei 2017-03-22, kad ant perkamos žemės nėra statinių. Teismas į šį melą nekreipė dėmesio ir tokį melą pateisino.

25.4. Teismas nepagrįstai nesivadovavo stacionarinės valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) ekspertinio skyriaus (duomenys neskelbtini) ekspertizės išvada. Savo sprendime iš esmės teismas nepasisakė, kodėl netiki medicinine išvada.

25.5. Teismo motyvas, kad R. M. buvo veiksnus, yra nepagrįstas ne tik iš juridinės pusės, bet teismas visiškai nesivadovavo galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais. Teismas privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad R. M. yra žmogus, turintis psichikos sveikatos sutrikimų, kurie mediciniškai byloje yra nenuginčyti.

25.6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 17 straipsnyje įtvirtintas šalių lygiateisiškumo principas. Teismas savo sprendime daro išvadą, kad R. M. 2017-03-02 sandorio sudarymo metu buvo veiksnus, tačiau jam neleido teisme išdėstyti savo poziciją ir dalyvauti teismo posėdžiuose, nors keturis kartus buvo prašoma išklausyti R. M. teismo posėdyje. Teismas neužtikrino teisingo bylos nagrinėjimo, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytą teisingumo vykdymą, nes pagrindinė teismo funkcija yra teisingai išspręsti šalių ginčą. Teisingo sprendimo priėmimas turi būti pagrįstas visų byloje asmenų teisių užtikrinimu. Teismas buvo šališkas neveiksnaus asmens atžvilgiu.

25.7. Teismo sprendimo 39 p. padaryta klaidinga išvada, kad „teismo posėdžio metu nustatyta, kad ekspertizės metu tirti duomenys ir vertinimas pateiktas tik santykiams nuo 2017-03-02 sandorio sudarymo ir vėlesni. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, dar iki sandorio sudarymo 2017-03-02 yra atlikta eilė veiksmų, kad sandoris būtų įvykdytas.“ Tačiau stacionarinės ekspertizės aktas grindžiamas ankstesniais medicininiais dokumentais ir byloje surinktais įrodymais, kurie atsirado prieš 2017-03-02. Tiek iš stacionarinės ekspertizės akto visumos, tiek iš nenuginčyto Šiaulių apylinkės teismo 2020-01-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai matosi konstatuoti teiginiai, kad psichikos sutrikimų R. M. jau turėjo (duomenys neskelbtini) m., o nuo (duomenys neskelbtini) m. jam buvo diagnozuota psichinė liga, kuri, jam ne periodiškai, o su pertraukomis lankantis pas psichiatrą ir faktiškai nevartojant vaistų, progresavo ir intensyvėjo, dėl ko jo psichinė būsena tik blogėjo, nors jis pats taip nemanė. R. M. apie 20 metų serga demencija organiniu pagrindu, tai negrįžtamas, nuolat progresuojantis procesas, nepagydomas.

25.8. Teismas sprendimo 40 p. remiasi suinteresuotų asmenų – notarės, atsakovų parodymais apie „visiškai veiksnų“ R. M.. Tačiau, ta pati ekspertė J. D. teisme patvirtino, kad asmenys, neturintys medicininio išsilavinimo, gali nepastebėti elgesio nenormalumų. Notarių pareiga įsitikinti žmogaus veiksnumu, ypač (duomenys neskelbtini) m. ir vyresnių, nes sandoriai sudaromi Valstybės vardu: neprašė pateikti psichiatro pažymos apie R. M. sveikatos būseną, nors notarai turi įsitikinti sandorio šalies veiksnumu.

25.9. Teismas nevertino proceso šalių visuose atsiliepimuose nurodytų aplinkybių ir nelaikė tai įrodymais, nesiaiškino, kodėl atsakovė L. R. ir atsakovas A. B. pakeitė paskutiniuose atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, nei buvo rašę pirmuose atsiliepimuose. Teismas nesiaiškino, kodėl 2017-03-22 sudarydami žemės sandorį, B. ir L. R. kartu nesudarė ant šios žemės jau 2016 m. pastatytų pastatų pirkimo-pardavimo sutarties.

25.10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.74 straipsnis numato, kad notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių nekilnojamąjį turtą perleidimo sandoriai. Atsakovai B. kartu su žemės sklypu perleido ir gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, pastatytus 2016 m. (tai matosi L. R. kadastrinių matavimų byloje, įteisinant pastatus), pačios šalys to fakto neginčijo, tačiau teismo tai nedomino, kad atsakovai nepateikė notarinio sandorio dėl ginčo pastatų pardavimo ir L. R. laikė sąžininga statytoja, nematė nesąžiningų A. B. ir L. R. veiksmų.

25.11. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. M. nuo pat pradžių tvirtino, kad jis sumokėjo visus gautus pinigus už jo parduotą namą (29 000,00 Eur plius 21 000,00 Eur) ir dar liko skolos 12 500,00 Eur. Iš esmės ir L. R. su A. B. dėl 12 500,00 Eur jam likusios skolos neginčijo. Vadinasi, iš 62 500,00 Eur atėmus 12 500,00 Eur, lieka 50 000,00 Eur. A. B. pripažįsta, kad 4 000,00 Eur avanso gavo iš abiejų pirkėjų. Todėl nėra aišku, kodėl teismui pateiktą raštą dėl avanso gavimo už perkamą namą, pasirašytą L. R., vertino kaip L. R. asmenines lėšas.

25.12. CK 6.398 straipsnio nuostatos taip pat buvo pažeistos. Iš žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 5. p. matosi, kad L. R. ir J. R. buvo perduotas tik žemės sklypas. Pagal CK 6.396 straipsnio nuostatas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojame daikte.

25.13. R. M., parduodamas savo turėtą nekilnojamąjį turtą, dėl tuo metu buvusios savo sveikatos būklės atsidūrė gatvėje su savo neįgalia globojama dukra I. M.. Dėl savo sveikatos būklės R. M. nesugebėjo teisiškai įvertinti perduodamų pinigų svetimam asmeniui be patvirtinančio raštelio apie perdavimo riziką, nepranešė policijai apie A. B. pinigų pasiėmimą iš jo be pateisinamo dokumento, notarinio sandorio įforminimą be paties pirkėjo (R. M.).

25.14. Negalima sutikti su teismo motyvu 49 p.-50 p., kad L. R. pati pasistatė namą. Teismas nevertino 2017-03-22 sandorio teisėtumą pagal ieškinyje nurodytus teisės aktus dėl nekilnojamojo turto ir ypač žemės įsigijimo aplinkybių pagal byloje surinktus įrodymus. Teismas nematė CK VIII skirsnyje, 6.392 straipsnio, 6.398 straipsnio pažeidimo ir L. R. laikė sąžininga pirkėja ir statytoja pagal CK 4.96 straipsnio nuostatas.

25.15. Nepagrįsta teismo padaryta išvada, jog tarp R. M. ir L. R. susiklostė prievoliniai santykiai. Tai, kad L. R. pasinaudojo R. M. sveikatos būkle turtui įsigyti, dar nereiškia, kad susiklostė prievoliniai santykiai.

25.16. Teismas nepagrįstai tenkino priešieškinį, nevertindamas visumos byloje surinktų įrodymų. R. M. dėl savo sveikatos būsenos, nesąžiningų veiksmų dėka negali būti laikomas nepagrįstai ir nesąžiningai praturtėjęs, kai L. R. dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių: numatyti, kokiu tikslu duoda pinigus, kada pinigai turi būti grąžinami, pagaliau, galėjo per notarą sudaryti teisėtą sutartį. Faktiškai L. R. praturtėjo be vieno teisėto euro R. M. sąskaita, o ne atvirkščiai. 2016-09-01 raštelis, pasirašytas tik R. M., neatitinkantis teisės aktų reikalavimų, negali tapti teisiškai įsipareigojančiu aktu ir reikšminga savireguliacijos priemonė. Teismas nukrypo nuo sutarties sąlygų dėl to, kad jo manymu (teismo sprendimo 85-86p.) šalys suklydo. Teismas priešieškinio reikalavimą turėjo nagrinėti visos bylos kontekste, o ne kaip atskirą įvykį.

25.17. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. F. E. P. į bylą buvo įtraukti ne šiaip sau, o todėl, kad F. P. R. M. skirtus pinigus perdavė A. B., nenorėdamas matyti R. M. būsenos, ir, jei sąžiningai, turėjo padėti R. M. išsireikalauti iš A. B. raštą apie pinigų paėmimą.

26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai F. P. ir E. P. prašo 2021 m. rugpjūčio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovo atsakovo F. P. 762,30 Eur patirtas išlaidas teisinei advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Ne tik pradiniame ieškinyje ieškovas, bet ir pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo bei reikalavimų papildymo jo įstatyminė atstovė nurodė, kad ieškovas norėjo parduoti savo namų valdą F. P.. Niekieno neverčiamas ieškovas sudarė ginčijamą 2017-03-02 sandorį, gavo iš F. P. visą sutartą namų valdos kainą. Tą patvirtina ir ieškovo įstatyminės atstovės pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo bei reikalavimų papildymo išdėstyti reikalavimai – ieškovas nesiekia susigrąžinti sau nuosavybės teisių į jiems perleistą namų valdą, o prašo perkelti jam pirkėjo teises į atsakovams B. priklausiusią namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini).

26.2. Tiek pradiniame ieškinyje ieškovas, tiek ir jo įstatyminė atstovė pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo bei reikalavimų papildymo pripažįsta, kad F. P. neatliko ieškovo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų. Todėl yra sąžiningi įgijėjai. Taip pat tiek pradiniame ieškinyje ieškovas, tiek ir jo įstatyminė atstovė pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo netiesiogiai pripažįsta, kad ginčijamas 2017-03-02 sandoris nepažeidžia ieškovo teisių. Teismas įstatymų nustatyta tvarka gina pažeistas teises, todėl nesant ieškovo teisių pažeidimo 2017-03-02 sandoriu, nėra pagrindo šį sandorį pripažinti negaliojančiu.

26.3. Kadangi teismui nėra privaloma vadovautis ekspertizės aktu, todėl teismas tinkamai nustatė, jog žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo ir kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo sandoris yra pagrįstas, o R. M. nebuvo žalingas ir jį klaidinantis bei šis sandoris atitiko tikrąją šalių valią ir nepažeidžia R. M. teisių.

26.4. Apeliantas nenurodė teises normos, kuria notarė būtų įpareigota prašyti psichiatro pažymos iš sandorio šalių. Jeigu notarei nekyla abejonių dėl šalies veiksnumo ar sveiktos būsenos tai notarė ir neprivalo teirautis apie sandorio šalies neįgalumą. Tuo labiau, kad notarė prieš sandorį patikrina neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą. Šiame registre sandorio sudarymo metu duomenų apie apeliantą nebuvo.

26.5. Kadangi atsakovams pareikšti ieškinio reikalavimai buvo atmesti, todėl teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina ir tai, kad ne dėl atsakovų kaltės R. M. patyrė bylinėjimosi išlaidas. Ne atsakovai už R. M. pinigus įgijo sau namų valdą. Ne atsakovai išvijo R. M. iš namų, įgytų už jo pinigus. Atsakovai yra sąžiningi įgijėjai. Tą netiesiogiai pripažįsta ir pats R. M. ir jo įstatyminė atstovė, tai sprendime nustatė ir teismas.

26.6. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad „F. P. vengė teismui pasakyti tiesą apie faktiškai sumokėtus pinigus, taip padėdamas L. R. neteisėtai praturtėti“. Tokie teiginiai neatitinka tikrovės. Atsakovai nei R. B., nei A. B., nei L. R., nei J. R. nepažinojo nei prieš sandorio sudarymą, nei po jo, todėl neturėjo jokios intencijos padėti ar kitaip prisidėti prie „L. R. neteisėto praturtėjimo“. Be to, atsakovas F. P. 2021 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure notaro akivaizdoje davė liudytojo parodymus.

27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai L. R. ir J. R. prašo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovei L. R. iš apelianto R. M., atstovaujamo įstatyminės atstovės D. M. J., atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 525 Eur. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

27.1. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes, teismo sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas, kadangi jame nurodyta konkreti kasacinio teismo praktika bei pateiktas nuoseklus teisės normų aiškinimas. Byloje visapusiškai įvertinti kiekvienos šalies tiekti įrodymai.

27.2. Apeliantas netinkamos įrodinėjimo naštos paskirstymu įvardina tai, kad teismas byloje pateiktų įrodymų nevertino taip, kaip to tikėjosi apeliantas, bei tai, kad apeliantą pripažinus neveiksniu tam tikrose srityse, anot jo, teismas turėtų būti aktyvus procese bei pateiktus byloje įrodymus vertinti išimtinai apelianto naudai. Atsakovai su tokiais teiginiais nesutinka.

27.3. Tiek teismo posėdžio metu, tiek ir apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kuriomis apeliantas galėtų įrodyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo už 51 000,00 Eur faktą. Priešingai, byloje tiek apklausta liudytoja - notarė K. Š., tiek atsakovas F. P. patvirtino, kad R. M. buvo sumokėta 30 000,00 Eur (29 000,00 Eur notarų biure, o 1000,00 Eur sumokėjo trečiasis asmuo J. A. kaip avansą).

27.4. Pirmosios instancijos teismas ne tik tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, bet ir atliko visapusišką byloje esančių įrodymų vertinimą. Priešingu atveju, teismui vadovaujantis vien tik apelianto žodiniais teiginiais apie 51 000,00 Eur sumos gavimą, teismo sprendimas būtų buvęs grindžiamas išimtinai paties apelianto iškelta prielaida, kurios nepatvirtintų nė vienas byloje pateiktas įrodymas. Taigi, pirmosios instancijos teismui nenustačius aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pripažinti 2017-03-02 pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia, pagrįstai buvo atsisakyta tenkinti tokio pobūdžio patikslinto ieškinio reikalavimą.

27.5. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde pateiktos nuorodos į teisės aktus, kurie, anot apelianto, turėjo būti taikomi, yra bendrinio pobūdžio, susiję su asmens teisėmis. Tačiau nei vienu aukščiau nurodytu teisės aktu nėra sprendžiamas klausimas nei dėl pirkėjo teisių perkėlimo, nei dėl neturtinės žalos atlyginimo ar dėl asmens atleidimo nuo įrodinėjimo naštos, vien tik dėl tos aplinkybės, kad paties asmens iniciatyva jis buvo pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse. Taigi, manytina, kad teisės aktai ir jų aiškinimas, pateiktas apeliacinio skundo 6 ir 7 psl., yra nesusiję su nagrinėtina byla.

27.6. Pažymėtina, kad apeliantas ir jo atstovai nušalinimo nereiškė nei vieno teismo posėdžio metu, todėl teiginiai apie tariamą pirmosios instancijos teismo šališkumą yra visiškai nepagrįsti.

27.7. Medicininę ekspertizę teismas vertino kartu su kitais įrodymais. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra nurodyta, kad teismas atsisako vertinti teismo medicininės ekspertizės aktą.

27.8. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Apeliantas, nors ir kritikuoja teismo atliktą įrodymų vertinimą ir teisinį santykių kvalifikavimą, tačiau nenurodo nei teismų praktikos, nei kitų teisės normų, kurių pagrindu būtų galima apelianto iškeltą teiginį pagrįsti.

27.9. Šios bylos atveju apeliantas R. M., neįgijo nuosavybės teisių į žemės sklypą, nes žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2017-03-22 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu buvo parduotas atsakovams L. R. ir J. R.. Vien ta aplinkybė, kad R. M. 30 000,00 Eur suma prisidėjo prie gyvenamojo namo įsigijimo, kuriuos atsakovė L. R., išminusavus R. M. turimą skolą jai, siūlėsi grąžinti ne kartą, tampa akivaizdu, kad statytojo teisių perkėlimas neveiksniam tam tikrose srityse asmeniui būtų visiškai nepagrįstas.

27.10. Atsakovai pažymi, kad apelianto pozicija dėl savo sveikatos būklės yra nenuosekli. Sprendžiant klausimą dėl neveiksnios R. M. dukros globos, kaip buvo galima suprasti teismo posėdžio metu, apelianto sveikatos būklė buvo pakankamai gera, jis turėjo fizinių jėgų pasirūpinti neįgalia dukra, o turimos sveikatos problemos neužkirto kelio R. M. tapti globėju ir turto administratoriumi. R. M. sveikatos būklė netrukdo jam vairuoti transporto priemonių (padidinto pavojaus šaltinio). R. M. sveikatos būklė jam taip pat netrukdė sudaryti eilės teisinių sandorių, nei teismams, nei notarams, nei aplinkiniams nesukeliant net menkiausios abejonės apie galimus psichikos sutrikimus.

27.11. 2016-09-01 sandorį sudarė du fiziniai asmenys, neturintys reikiamos teisinės patirties rengiant paskolos sutartį. Tačiau šalių valia buvo akivaizdi - sudaryti paskolos sutartį. Nepaisant to, kad konkretus grąžinimo terminas sutartyje nenurodytas, tačiau tokiu atveju taikytina CK 6.873 straipsnio 2 dalis, todėl paskolos grąžinimo termino nenurodymas neturėtų būti laikytina esmine sandorio sąlyga.

28. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. B. ir R. B. prašo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

28.1. Apelianto netinkamas įrodymų vertinimas įvardijamas tuo, kad teismas jo pateiktus faktus įvertino ne taip, kaip jis tikėjosi, manydamas, kad jie yra reikšmingesni, nei kitų bylos šalių. Apeliantą atstovavo profesionali teisininkė, advokatė, kuri turėjo paaiškinti apeliantui ir jo įstatyminei atstovei apie pareigą teikti įrodymus, siekiant pagrįsti ieškinį ir joje teikiamą informaciją.

28.2. Apeliaciniame skunde taip pat keliamos įvairios prielaidos apie atsakovų pareigą tinkamai deklaruoti gaunamas pajamas, apeliuojama į R. B. užimamas pareigas. Atkreiptinas dėmesys, kad šios advokatės keliamos prielaidos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, taip pat, kiek atsakovams žinoma, R. M. ne kartą kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas, siekdamas pradėti ikiteisminius tyrimus dėl aplinkybių, susijusių su gautų pajamų deklaravimu, tačiau ikiteisminio tyrimo institucijos jokios nusikalstamos veikos neįžvelgė. Taip pat turimais duomenimis R. M. buvo kreipęsis į buvusį R. B. darbdavį, tačiau jo nurodyti faktai, duomenys, niekaip nėra susiję su R. B. darbine veikla.

28.3. Ieškovas neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto, tyčinių atsakovų veiksmų, kaltės. Niekada atsakovai ieškovo atžvilgiu nenaudojo jokių grasinimų, ekonominio spaudimo, apgaulės, nėra atlikę jo atžvilgiu kitų neteisėtų veiksmų, veikė sąžiningai, neįtakodami R. M. priimtų sprendimų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

30. Byloje kilo ginčas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, pirkėjo ir statytojo teisių perkėlimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

31. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir pripažinti šalių dalyvavimą būtinu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), o žodinis apeliacinės bylos nagrinėjimas galimas tuomet, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta tokio proceso būtinumą (CPK 322 straipsnis).

32. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pasisakoma, kad įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama – toks sprendimas galimas tik išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti išimtinėmis aplinkybėmis (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nuspręsti dėl teismo posėdžio formos teisė palikta teismui, o byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nelemia žodinio proceso būtinumo ir teismo neįpareigoja. Be to, teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme, dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas aukštesnės instancijos teismuose gali būti pateisinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

33. Aptartų teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo išaiškinimų kontekste teisėjų kolegija apelianto prašymo vienintelio argumento dėl tikslingumo išklausyti šalis nevertina kaip išimtinės situacijos, lemiančios būtinumą skirti šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šalys ir jų atstovai dalyvavo teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, teikė paaiškinimus ir neabejotinai turėjo visas galimybes pateikti visus, jų manymu, ginčui išspręsti reikšmingus paaiškinimus, susijus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais ar jų turinio vertinimu. Vadinasi, šalių teisė būti išklausytoms buvo joms užtikrinta ir faktiškai realizuota. Taip pat apelianto ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų pozicija išsamiai išdėstyta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Dėl to nurodytas apelianto prašymas netenkintinas, byla pagal CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

34. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. vasario 22 d. R. M. su E. J. sudarė preliminarią namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo sutartį, ketino pirkti jį už 47 000,00 Eur. 2017 m. kovo 2 d. ieškovas R. M. ir atsakovas F. P. sudarė žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), garažo (duomenys neskelbtini), kitų kiemo statinių (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); turtas perkamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, sutuoktinė E. P.; kaina 29 000,00 Eur. Prieš sandorį už perkamą namą (duomenys neskelbtini), J. A. R. M. davė 1 000,00 Eur, pasirašė R. M. ir J. A.. Prieš sandorį minimi žemės sklypas ir pastatai buvo registruoti R. M. vardu pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. apylinkės teismo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. sausio 17 d. R. M. ranka surašė sutartį, kad jis tikrai F. P. parduos namą (duomenys neskelbtini), kol bus ruošiami dokumentai leidžia gyventi ir pagal save tvarkytis. 2017 m. rugsėjo 22 d. nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas, gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise registruoti F. P. ir E. P. vardu pagal 2017 m. kovo 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. kovo 22 d. atsakovai A. B. ir R. B. (pardavėjai) su L. R. (pirkėja) pasirašė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); turtas perkamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktinis J. R.; kaina 3 450,00 Eur. Nekilnojamojo turto registro 2017 m. rugsėjo 22 d. duomenimis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso L. R. ir J. R., pastatai įregistruoti L. R. vardu pagal 2017 m. liepos 5 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1. Pridedama Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą. 2017 m. spalio 4 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos rašte nurodyta, jog patikrinus duomenis nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas gyvenamojo namo statybai adresu (duomenys neskelbtini), nėra išduotas. 2008 m. lapkričio 24 d. ir 2017 m. birželio 23 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenyse nurodyta, kad 2017 m. yra sodo namelis, ūkinis, malkinė, stoginė. L. R. A. B. išrašė skolos lapelius: 2016 m. rugsėjo 7 d. 4 000,00 Eur už nebaigtos statybos namą; 2016 m. spalio 3 d. - 5 500,00 Eur už katilinę namo šildymui (A. B. įsipareigojo įrengti katilinę; 2016 m. lapkričio 10 d. L. R. nurodė, kad pretenzijų neturi); 2017 m. vasario 6 d. - 6 000,00 Eur už atliktus apdailos darbus (2017 m. rugsėjo 5 d. – L. R. pretenzijų neturi); 2017 m. balandžio 20 d. 4 500,00 Eur perdavė už namą ir nustatė, kad L. R. dar lieka skolinga A. B. 12 500,00 Eur. 2020 m. birželio 18 d. skolos grąžinimo raštelis – L. R. A. B. davė 12 500,00 Eur skolą už namą, esantį (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugsėjo 1 d. R. M. surašė skolos raštą, kad jis pasiskolino iš L. R. 11 900,00 Eur, už tai dovanoja namą adresu: (duomenys neskelbtini). Pasirašė R. M. ir L. R..

35. 2018 m. gegužės 8 – 16 d. R. M. atlikta ekspertizė. Iš Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvados matyti, kad, remiantis anamneze (psichikos būsena sutrikusi nuo (duomenys neskelbtini) m., mažiausiai 8 kartus gydytas psichiatrijos ligoninėje, vartojęs įvairių vaistų, šizotipinis sutrikimas nustatytas 2000 metais), įvertinta jo psichikos būsena: teisingai orientuotas savyje ir laike, tačiau negali pasakyti, kokiu adresu dabar gyvena (duomenys neskelbtini) ,,pas pažįstamus“, kokiu adresu deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini); mąstymas stokojantis nuoseklumo, lėto tempo; emocijos blankios, monotoniškos, veidas amimiškas, pykčio reakcijos nesiprovokuoja; kalbėdamas dažnai susiima už galvos, kai sako ,,nieko neatsimenu“; deklaruoja atminties sutrikimus. Diagnozės tikslumui, ar galėjo suprasti savo veiksmų esmę, kokiu laipsniu suprato, ar galėjo juos tinkamai valdyti savo veiksmus, rekomenduojama tiriamąjį R. M. nukreipti stacionarinei teismo psichiatrijos ekspertizei į VTPT prie SAM (duomenys neskelbtini) ekspertų skyrių. 2018 m. lapkričio 13-27 d. R. M. atlikta stacionari ekspertizė. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), išvadoje nurodyta, kad R. M. 2017 m. kovo 2 d. sandorio sudarymo metu bei vėlesniu laikotarpiu sirgo įgyta silpnaprotyste – mišria kortikine ir subkortikine kraujagysline demencija bei šizotipiniu sutrikimu (pseudoneurozine šizofrenija), negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negalėjo teisingai ir adekvačiai numatyti savo veiksmų pasekmių.

36. R. M. 2020 m. sausio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu pripažintas neveiksniu tam tikrose asmeninių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Jam 2020 m. vasario 24 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi nustatyta globa, globėja paskirta D. M. J..

Dėl 2017 m. kovo 2 d. sandorio pripažinimo negaliojančiu ir pripažinimo, kad sumokėti pinigai pagal 2017 m. kovo 22 d. pirkimo - pardavimo sandorį ir pagal 2017 m. liepos 5 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1

37. Apeliantas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2017 m. kovo 2 d. (duomenys neskelbtini) rajono notarės K. Š. patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį tarp R. M. bei F. P. ir E. P. dėl žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo, kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nuo sandorio sudarymo momento CK 1.89 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, kad apeliantas restitucijos taikyti neprašė bei prašė palikti F. P. ir E. P. nuosavybėje 0,0615 ha dydžio žemes sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu adresu esančius pastatus: gyvenamą namą, ūkinį pastatą, garažą, kitus inžinierinius statinius - kiemo statinius.

38. Taip pat apeliantas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad F. P. sumokėti pinigai pagal 2017 m. kovo 2 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės K. Š. patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį buvo sumokėti atsakovui A. B. už jo ir sutuoktinės R. B. parduodamą nekilnojamąjį turtą pirkėjams L. R. ir J. R. pagal (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės A. S. 2017 m. kovo 22 d. patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį tarp R. B. ir A. B. bei L. R. ir J. R. dėl žemes sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, bei pagal 2017 m. liepos 5 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 statiniams: gyvenamajam namui/terasai, ūkiniam pastatui, malkinei, stoginei, esantiems (duomenys neskelbtini).

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos apelianto pareikštus reikalavimus, pažymi, kad jie nesukelia jokių materialiųjų teisinių padarinių šalims. Ieškovas, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2017 m. kovo 2 d. sandorį ir prašydamas netaikyti restitucijos – palikti turtą pirkėjų nuosavybei, nenurodo, kokių teisinių padarinių siekia. Jei sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, o turto nuosavybės teisė liktų turto pirkėjams, tokio reikalavimo patenkinimas nesukeltų ieškovui jokių teisinių padarinių. Ieškovas, pareiškęs tokį reikalavimą, neprašo iš turto pirkėjų ir nuostolių atlyginimo. Priešingai, pripažinus sandorį negaliojančiu, liktų neaišku, kas parduotą turtą ateityje valdys nuosavybės teise.

40. Teisėjų kolegijos nuomone ieškovo reikalavimas, kuriuo jis prašo pripažinti, kad pagal 2017 m. kovo 2 d. sandorį gautos jo lėšos buvo panaudotos kitos namų valdos įsigijimui pagal 2017 m. kovo 22 d. sandorį, taip pat nesukelia jokių teisinių padarinių. Šis reikalavimas nėra materialinio pobūdžio, juo prašoma nustatyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kuriomis vadovaujantis gali būti sprendžiamas ginčas, jis nelaikytinas savarankišku materialiniu teisiniu reikalavimu, nagrinėtinu teisme CPK tvarka.

40. Pažymėtina, jog materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia (be kita ko) turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2dalies 1punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1dalies 1punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

40. Apibendrinusi pirmiau išdėstytų argumentų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą bylą šioje dalyje nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija mato pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir bylą dėl patikslinto ieškinio reikalavimų: pripažinti negaliojančia 2017 m. kovo 2 d. (duomenys neskelbtini) rajono notarės K. Š. patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį tarp R. M. bei F. P. ir E. P. dėl 0,0615 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu adresu esančių pastatų: gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo, kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, nuo sandorio sudarymo momento CK 1.89 straipsnio pagrindu; restitucijos netaikyti ir palikti F. P. ir E. P. nuosavybėje 0,0615 ha dydžio žemes sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu adresu esančius pastatus: gyvenamą namą, ūkinį pastatą, garažą, kitus inžinierinius statinius - kiemo statinius, taip pat reikalavimą pripažinti, kad F. P. sumokėti pinigai pagal 2017 m. kovo 2 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės K. Š. patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį buvo sumokėti atsakovui A. B. už jo ir sutuoktinės R. B. parduodamą nekilnojamąjį turtą pirkėjams L. R. ir J. R. pagal (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės A. S. 2017 m. kovo 22 d. patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį tarp R. B. ir A. B., bei L. R. ir J. R., dėl žemes sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, bei pagal 2017 m. liepos 5 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 statiniams: gyvenamajam namui/terasai, ūkiniam pastatui, malkinei, stoginei, esantiems (duomenys neskelbtini), nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, jog tokiu atveju nebelieka teisinio pagrindo apeliacine tvarka vertinti šiose dalyse apskųsto teismo sprendimo pagrįstumo bei apeliacinio skundo argumentų šiuo pagrindu.

Dėl pirkėjo ir statytojo teisių perkėlimo pagal 2017 m. kovo 22 d. pirkimo - pardavimo sandorį ir 2017 m. liepos 5 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, dėl skolos R. M. priteisimo

37. Apeliantas patikslintu ieškiniu prašė perkelti R. M. pirkėjo teises vietoje buvusių pirkėjų L. R. ir J. R. pagal (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės A. S. 2017 m. kovo 22 d. patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei perkelti R. M. statytojo teises vietoje Statytojų L. R. ir J. R. pagal 2017 m. liepos 5 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. l gyvenamam namui/terasai, ūkiniam pastatui, malkinei, stoginei, esantiems (duomenys neskelbtini).

38. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis tarėsi su R. M. ir L. R. dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir prie jo esančių pastatų: gyvenamojo namo/terasos, ūkinio pastato, malkinės, stoginės, pardavimo. Apeliantas teigia, kad už parduotą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), gavo 51 000,00 Eur ir ši pinigų suma buvo panaudota gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Atsakovė L. R. neneigia, kad ji ir R. M. bendromis lėšomis įsigijo už sutartą su A. B. kainą (62 500,00 Eur) žemės sklypą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau nesutinka, kad apeliantas už įsigytą ginčo turtą sumokėjo 51 000,00 Eur sumą. L. R. nurodė, kad R. M. A. B. davė 30 000,00 Eur, o ji sumokėjo dalimis likusią 32 500,00 Eur sumą (2016 m. rugsėjo 7 d. 4 000,00 Eur už nebaigtos statybos namą; 2016 m. spalio 3 d. – 5 500,00 Eur už katilinę namo šildymui (A. B. įsipareigojo įrengti katilinę; 2016 m. lapkričio 10 d. L. R. nurodė, kad pretenzijų neturi); 2017 m. vasario 6 d. - 6 000,00 Eur už atliktus apdailos darbus (2017 m. rugsėjo 5 d. – L. R. pretenzijų neturi); 2017 m. balandžio 20 d. 4 500,00 Eur perdavė už namą ir nustatė, kad L. R. dar lieka skolinga A. B. 12 500,00 Eur. Pagal 2020 m. birželio 18 d. skolos grąžinimo raštelį L. R. A. B. davė 12 500,00 Eur už namą, esantį (duomenys neskelbtini)).

39. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. kovo 2 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure buvo patvirtinta žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo ir kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis tarp R. M., bei E. P. ir F. P.. Byloje nustatyta, kad F. P. dukra J. A. už minimą nekilnojamąjį turtą davė 1 000,00 Eur rankpinigių ir po to sandorio metu, pas notarą, F. P. R. M. sumokėjo grynais 29 000,00 Eur. Šių aplinkybių šalys neneigia. Apeliantas teigia, kad sumokėti pinigai buvo perduoti iš karto kito nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui A. B., kurio žemę su statiniais ketino pirkti R. M. ir L. R.. Byloje notarė K. Š. nurodė, kad F. P. pinigus už perkamą nekilnojamąjį turtą norėjo mokėti pas notarą grynais, todėl pinigai paduoti pas notarą grynais 29 000,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad taip R. M., A. B. davė 30 000,00 Eur.

40. Apeliantas teigia, kad už ketinamą pirkti namą A. B. davė 4 000,00 Eur rankpinigių, pasirašė skolos lapelį, bet jo, išeidamas iš namų (duomenys neskelbtini), nepasiėmė, po to neberado. A. B. neneigia gavęs 4 000,00 Eur rankpinigių, nurodė, kad, duodant 4 000,00 Eur, kartu buvo ir R. M., ir L. R.. Atsakovė L. R. teigia, jog ji A. B. davė 4 000,00 Eur rankpinigių. Iš 2016 m. rugsėjo 7 d. skolos lapelio matyti, jog jis yra pasirašytas A. B. ir L. R.. Pažymėtina, kad pagal CPK 178 straipsnio nuostatas, aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, turi įrodyti būtent ta šalis, kuri teigia. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė įrodymų apie minimą skolos lapelį dėl 4 000,00 Eur sumos, o atsakovė pateikė 2016 m. rugsėjo 7 d. skolos lapelį, kuriame atsakovas A. B. aiškiai nurodo, jog jis gavo 4 000,00 Eur rankpinigių iš atsakovės L. R., todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino, kad šią pinigų sumą perdavė atsakovė iš savo asmeninių lėšų.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybes, kad už apelianto parduotą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), gauta 30 000,00 Eur, ir ši pinigų suma buvo panaudota gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų 51 000,00 Eur sumos gavimą už apelianto parduotą žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, garažą ir kitus kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Apeliantas teigia, kad sutarta kaina buvo 51 000,00 Eur, pas notarą F. P. sumokėjo 29 000,00 Eur, o po to dar davė 21 000,00 Eur, kurie iš karto perduoti A. B.. Tačiau F. P. nepripažino mokėjęs papildomai 21 000,00 Eur, A. B. taip pat neigė, kad gavo šiuos pinigus. Kitų įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, apeliantas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu apelianto nurodomos aplinkybės dėl tuo metu galimo neveiksnumo šiuo atveju nėra lemiamos, svarbu, ar yra įrodytas pinigų perdavimo faktas. Nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė 21 000,00 Eur pinigų perdavimo fakto.

42. Dėl pirkėjo ir statytojo teisių perkėlimo pažymėtina, jog apeliantas neprašė pripažinti negaliojančia 2017 m. kovo 22 d. (duomenys neskelbtini) notarės A. S. patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį tarp A. B. ir R. B. bei L. R. ir J. R. dėl žemės sklypo, gyvenamojo namo/terasos, ūkinio pastato, malkinės, stoginės, esančių (duomenys neskelbtini), kuris savo esme susijęs su namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), pardavimu ir R. M. ketinimu pirkti namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini).

43. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai L. R. ir J. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą pagal 2017-03-22 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sandoris yra teisėtas ir įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytas.

44. Teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju šalys nebuvo bendrosios nuosavybės teisės subjektai, nes jos neturėjo bendrosios nuosavybės teisės į žemės sklypą, dėl kurio prašoma ieškovui perkelti teises ir pareigas.

45. Iš bylos duomenų matyti, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), registruose nebuvo registruoti, leidimai statymams neišduoti. 2017 m. liepos 5 d. išduota Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, statytojais nurodyti L. R. ir J. R.. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje nėra duomenų, kad šios statybos yra nelegalios. Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybes, kad namo statybos užbaigimo darbus derino su A. B. L. R.. L. R. jam mokėjo pinigus, tai patvirtina byloje esantys skolos rašteliai (sumokėta 5 500,00 Eur, įsigyto gyvenamojo namo katilinės įrengimui, 2017-02-06 - 6 000,00 Eur dydžio avansinį mokėjimą, tam, kad būtų užbaigti statybos darbai), taip pat ji sumokėjo ir 12 500,00 Eur likusią nesumokėtą skolos dalį. J. R. teismo posėdžio metu patvirtino, kad L. R. per du kartus davė apie 25 000,00 Eur. L. R. yra dirbanti ir gauna pensiją, iš bylos duomenų matyti, kad pinigų jai yra davęs ir jos sutuoktinis už jam paliktą bendrą turtą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad L. R. turėjo pinigų, jog susimokėtų už statybos darbus ir 12 500,00 Eur skolą A. B.. Apeliantas šiuo atveju nepateikė įrodymų, jog jis mokėjo už statybos užbaigimo darbus bei kad turėjo galimybę už juos sumokėti. Pažymėtina, kad apeliantas neneigia pats prašęs L. R. pinigų, kad galėtų sumokėti savo buvusiai sutuoktinei kompensaciją, nes turėjo tik 1100,00 Eur santaupų. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog teisingai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimo dėl pirkėjo ir statytojo teisių perkėlimo nėra teisinio pagrindo tenkinti.

46. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, išėjo už ieškinio reikalavimo ribų ir priteisė R. M. iš atsakovės L. R. 30 000,00 Eur skolos, kurią jis buvo davęs atsakovei namų valdos įsigijimui adresu (duomenys neskelbtini), bei procesines palūkanas. Teismas tokį sprendimą priėmė, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, ir atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei ginant neveiksnaus asmens ieškovo interesus. Atsakovė apeliacinio skundo dėl tokio sprendimo nepateikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra nustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teismo sprendimą naikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Panaikinus teismo priimto sprendimo dalį dėl 30 000,00 Eur skolos ir procesinių palūkanų priėmimo, nesant apeliacinio skundo, būtų pabloginta apelianto padėtis. CPK 313 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Todėl teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas galioti.

Dėl neturtinės žalos ir nuostolių priteisimo

47. Apeliantas patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovų L. R. ir A. B. priteisti 15 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo už apgaulingo sandorio sudarymą iš R. M. asmeninių pinigų; taip pat priteisti iš jų 4 800,00 Eur nuostolių, susidariusių dėl R. M. butų nuomos, atlyginimo. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįžvelgė nei vieno iš atsakovų CK 1.91straipsnio nuostatų pažeidimą, todėl netenkino ieškinio dalies dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus.

48. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnis).

49. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

50. Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad, esant įstatymo nustatytiems atvejams, neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

51. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

52. Reikšdamas ieškinį dėl civilinės atsakomybės taikymo ieškovas turi įrodyti tokios atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, kaltę (išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytus atvejus, kai atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Visų pirma civilinė atsakomybė, būdama teisinės atsakomybės rūšimi, gali atsirasti tik tada, kai asmens veiksmai nesiderina su teisės normų ar sutarties nustatytomis elgesio taisyklėmis ir pareigomis. Veiksmų neteisėtumas gali priklausyti ir nuo konkrečių aplinkybių: tas pats veiksmas gali būti vienais atvejais teisėtas, kitais – ne.

53. Apeliantas atsakovų civilinę atsakomybę kildina iš delikto, prašo atlyginti jam neturtinę žalą pagal CK 1.91 straipsnio 3 dalį dėl sandorio pripažintino negaliojančiu dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, realaus grasinimo ar dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi. Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; kt.).

54. Nagrinėjamu atveju R. M. byloje neneigia fakto, kad vyko apsižiūrėti namą, jo pardavimo kainą sulygo nuo 64 000,00 Eur iki 62 500,00 Eur, sutiko mokėti grynais, kai parduos savo namą, esantį (duomenys neskelbtini). R. M. su L. R. ir savo dukra dar prieš sandorio patvirtinimą pas notarą ginčo name pradėjo gyventi. Byloje nėra duomenų, kad namą buvo tartasi forminti R. M. vardu, po to A. B. ir L. R. susitarus, buvo pakeistos sąlygos ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas L. R. ir J. R. vardu. Bylos duomenys patvirtina aplinkybes, kad R. M. sumokėjo pirmą dalį pinigų 30 000,00 Eur, o visus skolos raštelius 12 500,00 Eur sumai A. B. pasirašė su L. R..

55. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovai ieškovo atžvilgiu naudojo grasinimus, ekonominį spaudimą, apgaulę ar atliko jo atžvilgiu kitus neteisėtus veiksmus, kaip nors įtakojo R. M. priimtus sprendimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo manyti, jog sandoris dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo sudarytas apgaulės būdu. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas neprašė pripažinti negaliojančia 2017 m. kovo 22 d. pirkimo - pardavimo sutartį tarp A. B. ir R. B. bei L. R. ir J. R. dėl žemės sklypo, gyvenamojo namo/terasos, ūkinio pastato, malkinės, stoginės, esančių (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija vertina, kad R. M. į bylą nepateikė įrodymų, jog būtent dėl 2017 m. kovo 22 d. sandorio įvykdymo jis patytė stresą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, fizinį skausmą.

56. Apeliantas teigia, kad atsakovė L. R. jį išvarė iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), todėl su neįgalia dukra yra privertas nuomotis kambarį. L. R. teigia, kad R. M. iš namų nebuvo išmestas, jis savo apsisprendimu išėjo iš namų. Teigė, kad niekada neliepė apeliantui išsikraustyti, priešingai, apeliantui supykus, kad L. R. nesutinka nutraukti darbo santykių ir išimtinai slaugyti tik R. M. neįgalią dukrą, kilo konfliktas ir R. M. savo iniciatyva nusprendė palikti gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, kad apelianto prašė nesikarščiuoti ir pasilikti, tačiau apeliantas buvo kategoriškas ir savo iniciatyva išsikraustė. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad po išsikraustymo apeliantas dar kelis kartus lankėsi adresu (duomenys neskelbtini). Įrodymų, patvirtinančių apelianto aplinkybes, kad jis buvo išvarytas iš namų, kad jam buvo sudaromos kliūtys grįžti į namus, esančius (duomenys neskelbtini), byloje nėra. Įvertinus byloje esančius įrodymus, aptartas aplinkybes, vertintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos sprendė, jog reikalavimų dėl 15 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 4 800,00 Eur nuostolių atlyginimo nėra teisinio pagrindo tenkinti.

Dėl priešieškinio reikalavimų

57. Atsakovė L. R. patikslintu priešieškiniu prašė pripažinti tarp ieškovės L. R. ir atsakovo R. M. 2016 m. rugsėjo 1 d. sudarytą paskolos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento; taikyti restituciją - L. R. priteisti iš R. M. 11 900,00 Eur; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo 2016 m. rugsėjo 1 d. sudarytos paskolos sutarties pripažinti negaliojančia, tačiau sprendė, kad R. M. perduota 11 900,00 Eur suma, kurią R. M. iš esmės panaudojo nekilnojamojo turto įsigijimui, turi būti priteista atsakovei. Apeliantas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad atsakovė siekė už 11 900,00 Eur įsigyti būstą išimtinai savo interesais ir savo rizika ir taip padarė, todėl teismas nepagrįstai tenkino priešieškinį, nevertindamas visumos byloje surinktų įrodymų. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina nepagrįstais.

58. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). CK 6.871 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.

59. Į bylą pateiktas 2016 m. rugsėjo 1 d. skolos raštas tarp R. M. ir L. R. dėl 11 900,00 Eur skolos, kuriame R. M. nurodo, kad iš L. R. pasiskolino 11 900,00 Eur, už tai jai dovanoja namą, esantį (duomenys neskelbtini). Skolos rašte pasirašė abi šalys. Pažymėtina, kad R. M. niekada ir neginčijo, jog iš L. R. grynais gavo 11 900,00 Eur. Pažymėtina, kad ieškovas ir patikslintame ieškinyje nurodė, jog po skyrybų su A. M. jam liko visas nekilnojamasis turtas, o jis turėjo sumokėti kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį, tai yra 13 000,00 Eur. Dalį pinigų jis turėjo, o kitą dalį (11 900,00 Eur) paprašyta paskolino L. R.. Tai, kad R. M. sumokėjo kompensaciją savo sutuoktinei, įrodo ir (duomenys neskelbtini) išraše užfiksuotas 2016 m. rugsėjo 13 d. pavedimas A. M. – pervesta 13 000,00 Eur.

60. Nagrinėjamu atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog paminėtos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad R. M. skolinosi pinigus aiškiai suvokdamas, kam jam šių pinigų reikia, kur jis tuos pinigus panaudos. Pažymėtina, jog L. R. nurodė, kad jai nekilo jokių abejonių dėl R. M. veiksnumo, R. M. skolindamasis pinigus buvo nuovokus, adekvačiai vertino situaciją ar galėjo suvokti ką darantis. Pažymėtina, kad ekspertizė dėl to, ar R. M. galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, atlikta tik 2018 m. lapkričio 27 d. ir vertinti tik jo veiksmai nuo 2017 m. kovo 2 d. bei vėlesni. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ankstesnius veiksmus reikia vertinti atsižvelgiant į situaciją, R. M. būseną būtent to sandorio sudarymo metu, tai yra šiuo atveju 2016 m. rugsėjo 1 d.

61. Pažymėtina, kad sandorio sudarymo metu - 2016 m. rugsėjo 1 d. R. M. turėjo visišką civilinį veiksnumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu sandoris sudaromas dar iki asmens pripažinimo neveiksniu, laikytina, kad asmuo turėjo civilinį veiksnumą. Neveiksniu tam tikrose srityse jis pripažintas tik 2021 m. sausio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu, t. y. praėjus beveik 4 metams nuo suteiktos paskolos. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog iš byloje nustatytų aplinkybių pagrįstai galima teigti, kad pinigai (11 900,00 Eur) gauti iš L. R. buvo panaudoti išimtinai kompensacijos A. M. sumokėjimui. Tai atitiko R. M. interesus. R. M. suvokė, kam jam reikia pinigų, juos pasiskolino ir panaudojo tam, dėl ko juos skolinosi, t. y. kompensacijos A. M. sumokėjimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti tarp L. R. ir R. M. sudarytą paskolos sutartį negaliojančia.

62. Paskolos sumai viršijant tris tūkstančius eurų ir šis sandoris vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis). 2016 m. rugsėjo 1 d. skolos raštas nebuvo notarinės formos. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių valia buvo sudaryti paskolos sutartį. Teisingai paminėjo pirmosios instancijos teismas, jog abi šalys siekė, kad R. M. atsiskaitytų su buvusia sutuoktine A. M., po to R. M. parduotų jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tuomet bendromis lėšomis įgytų kitą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

63. Apeliantas taip pat nurodo, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. skolos raštelyje šalys nesitarė dėl pinigų grąžinimo, todėl tokį raštelį traktuoti kaip paskolos sutartį įstatymas nenumato galimybės. CK 6.873 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.873 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į šias nuostatas, nesutiktina su apeliantu, jog dėl to, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. skolos rašte nėra nurodytas paskolos grąžinimo terminas, raštelio negali vertinti kaip paskolos sutarties.

64. Apeliantas neneigia, kad gavo minėtus pinigus, o atsakovė, kad paskolino. Kad šiuos pinigus R. M. būtų grąžinęs įrodymų nepateikta, to neteigia ir pats apeliantas. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog iš ieškovo R. M., atstovaujamo globėjos D. M. J., atsakovei L. R. turi būti priteista 11 900,00 Eur skola.

Dėl įrodymų vertinimo

65. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

66. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

67. Įvertinusi bylos įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi, analizavo ne atskirus byloje esančius įrodymus, o jų visumą ir padarė teisingas ir pagrįstas išvadas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

68. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ekspertizės išvada bei sprendime nepasisakė, kodėl netiki šia medicinine išvada, kodėl negali šiuo aktu vadovautis.

69. CPK 216 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009, kt.).

70. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Ši išvada ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

71. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).

72. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju teismas rėmėsi ne tik teismo ekspertizės išvada, bet ir kitais įrodymais, juos skundžiamame sprendime ne tik įvardijo, bet ir išsamiai tyrė, analizavo bei vertino. Todėl vertintina, kad teismas, nepažeisdamas civilinio proceso teisės normų, įvertino visą byloje surinktą medžiagą ir sprendimą priėmė remdamasis šių įrodymų visuma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

73. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. F. E. P. į bylą buvo įtraukti ne šiaip sau, o tai, kad F. P. R. M. skirtus pinigus perdavė A. B., nenorėdamas matyti R. M. būsenos ir jei, sąžiningai, turėjo padėti R. M. išsireikalauti iš A. B. raštą apie pinigų paėmimą

74. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

75. Nagrinėjamu atveju ieškinys ir priešieškinys tenkinti iš dalies, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas.

76. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

77. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas į šiuos kriterijus atsižvelgė ir įvertino. Įvertinus bylos apimtį, trukmę, sudėtingumą, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, advokatų darbo laiko sąnaudas, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad šalių atstovų pateiktos išlaidos neviršija nustatytų teikiamų paslaugų maksimalių dydžių.

78. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai įvertino ir paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas, todėl nėra pagrindo jas perskirstyti ar sumažinti. Taip pat nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas dėl sprendimo pakeitimo, nes iš esmės sprendimo rezultatas lieka tas pats (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

79. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

80. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Nors teisėjų kolegija nutarė pakeisti skundžiamą sprendimą ir nutraukti bylą dalyje dėl patikslinto ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia 2017 m. kovo 2 d. (duomenys neskelbtini) notarės K. Š. patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį tarp R. M., bei F. P. ir E. P. dėl 0,0615 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu adresu esančių pastatų: gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo, kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, nuo sandorio sudarymo momento CK 1.89 straipsnio pagrindu; restitucijos netaikyti ir palikti F. P. ir E. P. nuosavybėje 0,0615 ha dydžio žemes sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu adresu esančius pastatus: gyvenamą namą, ūkinį pastatą, garažą, kitus inžinierinius statinius - kiemo statinius ir dėl patikslinto ieškinio reikalavimo pripažinti, kad F. P. sumokėti pinigai pagal 2017 m. kovo 2 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės K. Š. patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį buvo sumokėti atsakovui A. B. už jo ir sutuoktinės R. B. parduodamą nekilnojamąjį turtą pirkėjams L. R. ir J. R., pagal (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės A. S. 2017 m. kovo 22 d. patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį tarp R. B. ir A. B., bei L. R. ir J. R., dėl žemes sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, bei pagal 2017 m. liepos 5 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 statiniams: gyvenamajam namui/terasai, ūkiniam pastatui, malkinei, stoginei, esantiems (duomenys neskelbtini), tačiau iš esmės sprendimas lieka nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

81. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovai prašo iš apelianto priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Atsakovai L. R. ir J. R. pateikė įrodymus, jog patyrė 525,00 Eur išlaidas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsakovai F. P. ir E. P. pateikė įrodymus, jog patyrė 762,30 Eur išlaidas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

82. Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, advokatų darbo laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iš apelianto (ieškovo).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą dalį ir nutraukti bylą dalyje dėl patikslinto ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia 2017 m. kovo 2 d. (duomenys neskelbtini) notarės K. Š. patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį tarp R. M. bei F. P. ir E. P. dėl 0,0615 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu adresu esančių pastatų: gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo, kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, nuo sandorio sudarymo momento CK 1.89 straipsnio pagrindu; restitucijos netaikyti ir palikti F. P. ir E. P. nuosavybėje 0,0615 ha dydžio žemes sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu adresu esančius pastatus: gyvenamą namą, ūkinį pastatą, garažą, kitus inžinierinius statinius - kiemo statinius ir patikslinto ieškinio reikalavimo pripažinti, kad F. P. sumokėti pinigai pagal 2017 m. kovo 2 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės K. Š. patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį buvo sumokėti atsakovui A. B. už jo ir sutuoktinės R. B. parduodamą nekilnojamąjį turtą pirkėjams L. R. ir J. R., pagal (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės A. S. 2017 m. kovo 22 d. patvirtintą pirkimo - pardavimo sutartį tarp R. B. ir A. B. bei L. R. ir J. R., dėl žemes sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, bei pagal 2017 m. liepos 5 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 statiniams: gyvenamajam namui/terasai, ūkiniam pastatui, malkinei, stoginei, esantiems (duomenys neskelbtini).

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. M., atstovaujamo globėjos D. M. J., 525,00 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovams L. R. ir J. R..

Priteisti iš R. M., atstovaujamo globėjos D. M. J., 762,30 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt du eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovams F. P. ir E. P..

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Vilija Valantienė