Kauno apylinkės teismo sprendimas

2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.9 (S)

2022 m. sausio 26 d.

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Dainai Cikanavičienei ir Gabrielei Žemaitytei,

dalyvaujant ieškovei D. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. patikslintą ieškinį atsakovui M. K. dėl sveikatos sužalojimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu Reg. Nr. DOK-71882 pateikė šiuos turtinius reikalavimus:

1.1. priteisti ieškovei iš atsakovo 1 657 Eur turtinės žalos atlyginimą;

1.2. priteisti ieškovei iš atsakovo 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Vėlesnėje proceso stadijoje (2021 m. lapkričio 22 d.) ieškovė patikslino turtinės žalos dydį ir prašė priteisti iš atsakovo faktiškai patirtą turtinę žalą – 905 Eur (žr. procesinį dokumentą Reg. Nr. DOK-148415). Ieškovė nurodė, kad bendras turtinės žalos dydis, kurį ji patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, yra 1 406 Eur:

2.1. 331 Eur suma, sumokėta už gydymą uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Restauracinės odontologijos centras“;

2.2. 1 075 Eur suma, sumokėta už gydymą ir nuskelto danties atstatymą UAB „Kauno ortodontijos centras“.

II. Atsakovo pozicija

5. Atsakovas M. K. apie iškeltą civilinę bylą, jam pareikštus ieškinio reikalavimus, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai. Teismo šaukimai atsakovui įteikti asmeniškai. Tačiau atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, šaukiamas atvykti į teismą šios procesinės pareigos taip pat neįvykdė. Ieškovės prašymu byla išnagrinėta, nedalyvaujant atsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatytos esminės faktinės aplinkybės

6. (duomenys neskelbtini) apie 18.00 val. degalinėje „CircleK“, esančioje (duomenys neskelbtini), ieškovei D. B. atsakovas M. K. vieną kartą kumščiu smogė į veido sritį. Ieškovei šiuo veiksmu buvo nuskeltas priekinis dantis. Už šio įvykio metu padarytą žalą ieškovei buvo pervesta bankiniu pavedimu 500 Eur suma. Šią sumą į ieškovės sąskaitą banke mokėjimo pavedimu (duomenys neskelbtini) pervedė G. J.. Po įvykio ieškovė su atsakovu bendravo, tačiau šalys nepasiekė susitarimo dėl žalos visiško atlyginimo. Ieškovė dėl atsakovo smurtinio veiksmo kreipėsi į policiją. Tačiau Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) nutarimu (tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes ikiteisminio tyrimo D. B. nurodė nepageidaujanti pradėti, skundo neteiksianti BK 140 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Ieškovei dėl nuskelto danties gydymo ir atstatymo buvo suteiktos mokamos medicininės paslaugos UAB „Kauno ortodontijos centras“ ir UAB „Restauracinės odontologijos centras“.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

7. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl atsakovo M. K. veiksmų (dėl (duomenys neskelbtini) apie 18.00 val. degalinėje „CircleK“, esančioje (duomenys neskelbtini), suduoto smūgio kumščiu į veidą) ieškovei buvo sužalota sveikata – nuskelta dalis priekinio danties. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės žodiniai paaiškinimai ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) nutarimas (tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini)) atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ieškovės ir atsakovo susirašinėjimas SMS žinutėmis telefonu). Šio fakto atsakovas byloje neginčijo ir ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių dėl atsakovo neteisėto veiksmo, padarytos žalos sveikatai, kaltės ir priežastinio ryšio nekvestionavo.

9. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad nuskelto danties gydymas ir atstatymas ieškovei iš viso faktiškai kainavo 1 406 Eur. Į bylą pateiktos UAB „Kauno odontologijos centras“ ir UAB „Restauracinės odontologijos centras“ išrašytos sąskaitos faktūros (2021 m. balandžio 14 d., 2021 m. balandžio 21 d., 2021 m. balandžio 26 d., 2021 m. gegužės 3 d.) ir mokėjimo pavedimai (2021 m. vasario 12 d., 2021 m. kovo 3 d., 2021 m. kovo 4 d., 2021 m. balandžio 16 d., 2021 m. balandžio 23 d., 2021 m. balandžio 28 d., 2021 m. gegužės 5 d.) patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad dėl nuskelto danties gydymo ir atstatymo ieškovė reguliariai lankėsi minėtuose centruose (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. CBP-10471 priedus). Ieškovei po bylos iškėlimo faktiškai buvo suteiktos medicininės paslaugos, susijusius su nuskelto danties gydymu ir atstatymu. Bendra šių medicininių paslaugų kaina, kaip jau minėta, buvo 1 406 Eur.

10. Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės paaiškinimus, kad po įvykio (duomenys neskelbtini) ieškovė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) lankėsi UAB „Kauno ortodontijos centras“, ieškovei buvo atlikta pirminė danties apžiūra ir suteikta konsultacija dėl nuskelto danties, suteikta konsultacija dėl reikalingų atlikti susijusių darbų kitiems dantims rekonstruojamo danties atžvilgiu. Už konsultacijas ieškovė bankiniais pavedimais sumokėjo atitinkamai 15 Eur ir 10 Eur (žr. ieškinio priedus Nr. 2 ir Nr. 4). UAB „Restauracinės odontologijos centras“ (duomenys neskelbtini) buvo atlikta apžiūra, padaryta rentgeno nuotrauka, sudarytas gydymo planas. Už rentgeno nuotrauką ir konsultacijas UAB „Restauracinės odontologijos centras“ ieškovė sumokėjo 74 Eur(žr. ieškinio priedą Nr. 3). Laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. gegužės 3 d. keturių vizitų metu UAB „Restauracinės odontologijos centras“ ieškovei buvo atliktos paruošiamojo gydymo etapo procedūros, už kurias bankiniais pavedimais iš viso sumokėti 257 Eur (76 Eur sumokėti 2021 m. balandžio 16 d. + 116 Eur sumokėti 2021 m. balandžio 23 d. + 57 Eur sumokėti 2021 m. balandžio 28 d. + 8 Eur sumokėti 2021 m. gegužės 5 d.) (žr. ieškinio priedus Nr. 6–13). Taigi iki kreipimosi į teismą ieškovė faktiškai buvo patyrusi 356 Eur išlaidas (15 Eur + 10 Eur + 74 Eur + 257 Eur).

11. Kaip nustatyta, ieškovei ir po bylos iškėlimo buvo tęsiamas gydymas UAB „Kauno ortodontijos centras“. Šiame centre be gydymo ir procedūrų, kurie buvo atlikti iki ieškinio pateikimo (už 356 Eur sumą), papildomai už 1 050 Eur buvo atliktas atstatomasis gydymas: dėl stipraus kietųjų 21 danties audinių pažeidimo cementuotas danties kanalas (80 Eur), danties šlifavimas keramikos vainikėliui (20 Eur), nuimti viršutinio ir apatinio žandikaulių antspaudai bei žandikaulių padėčių registrai techniniam vainikėlio gamybos etapui (100 Eur), pagamintas laikinas plastikinis vainikėlis (60 Eur), vėliau pagamintas ir pricementuotas nuolatinis danties vainikėlis (550 Eur), nusidėvėjusių viršutinių ir apatinių ilčių plombavimas, siekiant apsaugoti priekinio danties protezavimo darbą (160 Eur), pagaminta apsauginė termoplastinė viršutinio žandikaulio kapa (80 Eur). Po ieškinio pateikimo papildomai atlikta gydymo procedūrų už 1 050 Eur sumą. Papildomų gydymo išlaidų sumą ir šios sumos faktinį apmokėjimą patvirtina UAB „Kauno ortodontijos centras“ 2021 m. lapkričio 3 d. pažyma, pasirašyta gydytojos odontologės Karolinos Kumidor bei ieškovės „Swedbank” AB banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. spalio 29 d. Pažymėtina, kad 2021 m. lapkričio 3 d. pažymoje yra nurodyta 1 075 Eur, kurią sudaro dar iki ieškinio pateikimo sumokėtos 10 Eur ir 15 Eur sumos bei po bylos iškėlimo papildomai sumokėta 1 050 Eur suma. Papildomai pažymėtina, kad centrui buvo sumokėta didesnė nei 2021 m. lapkričio 3 d. pažymoje nurodyta suma (iš viso laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. spalio 29 d. sumokėta 2 802 Eur suma), nes, ieškovės teigimu, šiame centre jai buvo suteiktos ir kitos medicininės paslaugos, nesusijusios su šios bylos ginčo dalyku, taigi ir neįskaičiuotos į ieškinio turtinio reikalavimo sumą.

12. Atsakovo ieškovei bankiniu pavedimu pervesta 500 Eur suma yra užskaitoma, kaip dalinis turtinės žalos atlyginimas. Todėl likusi neatlyginta turtinės žalos suma yra 906 Eur. Paskutiniame teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. sausio 6 d., ieškovė nurodė, kad be 500 Eur sumos pervedimo atsakovas daugiau nemokėjo jokios sumos. Taigi konstatuojama, kad ieškovės turtinis reikalavimas dėl 905 Eur turtinės žalos atlyginimo laikomas visiškai pagrįstu, todėl yra tenkinamas.

13. Remdamasis byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma ir teisiniais motyvais, išdėstytais teismo sprendimo 7–12 punktuose, teismas daro išvadą: ieškovė D. B. leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė atsakovo civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas – neteisėtą veiksmą, žalą, kaltę ir priežastinį ryšį. Tuo pagrindu ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 905 Eur turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas.

14. Papildomai pažymėtina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė, kad neatlygintos turtinės žalos dydis yra 906 Eur (1 406 Eur patirtos išlaidos – 500 Eur atsakovo sumokėta suma = 906 Eur). Tačiau ieškovė nurodė ieškinio reikalavimą dėl vienu euru mažesnės sumos – 905 Eur. Teismas byloje negali peržengti ieškinio reikalavimo ribų, todėl iš atsakovo priteistina turtinės žalos suma yra 905 Eur, t. y. pačios ieškovės nurodyta ieškinio reikalavimo suma.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

15. Kaip jau minėta, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti ne tik turtinius nuostolius, bet ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Ieškovė reikalauja iš atsakovo priteisti 1 500 Eur neturtinę žalą.

16. Teismas pažymi, jog pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką kriterijai, į kuriuos, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti teismas, išvardyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas. Atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013).

17. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir jo aplinkybes bei sunkumą, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvūs kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi, nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

18. Teismas nagrinėjamu atveju atsižvelgia į šias išimtinai individualaus pobūdžio aplinkybes, susijusias su ieškovei padaryta neturtine žala:

18.1. pagal teismų praktiką vienas iš esminių neturtinės žalos nustatymo kriterijų yra sužalojimo padarymo aplinkybės bei sunkumas. Iš šios bylos duomenų nustatyta, kad nagrinėjamu atveju neturtinė žala buvo padaryta ieškovės sveikatai, kaip vienai iš labiausiai teisės ginamų vertybių. Atsakovo kaltė dėl sveikatos sužalojimo buvo išreikšta tyčiniu smurtiniu veiksmu. Ieškovė dėl atsakovo ranka (kumščiu) suduoto vieno smūgio į veido sritį neabejotinai patyrė fizinį skausmą, baimę, nesaugumo jausmą, kadangi viešoje vietoje (degalinės aikštelėje) nesitikėjo, jog pašalinis asmuo jos atžvilgiu panaudos fizinį smurtą. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad žala padaryta ne neatsargiai, o tyčiniu smurtiniu atsakovo veiksmu (vienu smūgiu ranka į veido sritį);

18.2. ieškovė dėl nuskelto priekinio danties neabejotinai patyrė ir nepatogumus, kadangi ne savo pačios valia laikotarpiu nuo 2021 m. vasario pradžios iki 2021 m. spalio pabaigos privalėjo lankytis pas odontologus dėl medicininių paslaugų. Gydymas užtruko keletą vizitų, lankymasis pas odontologus turėjo būti derinamas su darbine veikla UAB „Besis“. Be to, ieškovė turėjo ir papildomų problemų finansiniu aspektu. Danties gydymas pareikalavo nenumatytų (neplanuotų) išlaidų, o ieškovės turtinė padėtis nebuvo (ir nėra) tokia gera, kad nenumatytos išlaidos ieškovei nebūtų problema. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis yra pakankama save išlaikyti, tačiau nenumatytos (neplanuotos) išlaidos dėl danties protezavimo neabejotinai sukėlė ieškovei papildomų rūpesčių dėl finansinio stabilumo. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei paveldėjimo teisės pagrindu priklauso ½ dalis buto; ieškovė dirba UAB „Besis“, gaunamas atlyginimas už darbą vidutiniškai sudaro 1 230 Eur sumą (neatskaičius mokesčių), 766 Eur – atskaičius mokesčius. Šie duomenys suponuoja išvadą, kad ieškovei pagal jos turtinę padėtį 1 406 Eur išlaidos už odontologų medicinines paslaugas buvo (ir yra) ženkli suma, atitinkanti beveik dviejų mėnesių jos darbo užmokestį;

18.3. ieškovė dėl nuskelto priekinio danties jautė diskomfortą profesiniame gyvenime. Ieškovė tam tikrą laiką (po danties nuskėlimo (duomenys neskelbtini) iki danties visiško atstatymo 2021 m. spalio 27 d.) periodiškai jautė gėdos ir nepasitikėjimo savimi jausmą, nes negalėjo laisvai bendrauti su aplinkiniais. Ieškovė pateikė į bylą UAB „Besis“ 2020 m. gruodžio 1 d. pareiginius nuostatus, patvirtinančius, kad ieškovės dizainerės-konstruktorės darbas yra susijęs su tiesioginiu bendravimu su klientais (dizaino paslaugų teikimas ir pan.). Taigi priekinio danties (danties dalies) praradimas vizualiai pakeitė ieškovės išvaizdą, todėl tam tikru laikotarpiu ieškovė neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus;

18.4. kita vertus byloje nebuvo įrodyti neigiami ilgalaikiai pokyčiai ieškovės socialiniame gyvenime ar kitose gyvenimo srityse. Nustatyta, kad ieškovė didžiausius nepatogumus patyrė tuo laikotarpiu, kol vyko danties gydymas (danties dalies atstatymas nuo 2021 m. vasario iki 2021 m. spalio mėnesio);

18.5. kaip jau minėta, žala padaryta dėl asmens sveikatos sužalojimo bei kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniu smurtiniu atsakovo veiksmu. Taigi žalą padariusio M. K. turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju nėra laikoma lemiamu kriterijumi nustatant žalos dydį. Antra vertus, pats atsakovas byloje nebuvo aktyvus, visiškai nesidomėjo nagrinėjama byla, nepateikė duomenų apie savo finansines galimybes atlyginti ieškovei jos patirtą žalą.

19. Teismas, remdamasis teismo sprendimo 18.1–18.5 papunkčiuose nurodytais motyvais, sprendžia, kad 400 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai D. B. yra individualizuotas, adekvatus pasekmių atžvilgiu ir kartu užtikrinantis teisingą pažeistos teisės gynimo mechanizmą (atlyginimo dydį).

20. Pasisakant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, akcentuotina svarba atsižvelgti ir į teismų praktiką. Pažymėtina, kad vienodą teismų praktiką bei teisės taikymo taisykles formuoja kasacinis teismas. Kita vertus, teismai, priimdami procesinius sprendimus, yra saistomi ir kitų teismų bei savo pačių priimtuose sprendimuose formuojamos praktikos. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas įžvelgia pagrindą savo sprendimą dėl 400 Eur neturtinės žalos dydžio pagrįsti ir atitinkama apeliacinės instancijos teismų bei kasacinio teismo praktika. Nagrinėjamoje byloje 400 Eur neturtinės žalos atlyginimas, teismo vertinimu, iš esmės atitinka teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis – sveikatai padaryta žala; žala dėl nuskelto priekinio danties):

20.1. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-483-589/2021 padidino neturtinės žalos dydį iki 500 Eur (muštynių metu nepilnamečiui vaikui nuskeltas trečdalis priekinio apatinio danties; muštynių metu smūgiuota į žandikaulį ir į pilvą; nustatytas tam tikrą laiką trukusių patyčių faktas);

20.2. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-461-589/2021 konstatavo, kad 780 Eur neturtinės žalos dydis yra adekvatus ir pagrįstas (nukentėjusiajam nepilnamečiam asmeniui priekinis dantis buvo nuskeltas pasekmėje to, kai iš šratasvydžio šautuvo vaikų žaidimų mokykloje metu iššovė atsakovas, kuris įvykio metu buvo 13 metų amžiaus; šioje byloje konstatuoti traumos liekamieji padariniai, kadangi ateityje iki traumos buvęs natūralus sveikas dantis (danties šaknis), labai tikėtina, turės būti pašalintas ir turės būti atliekama implantacija);

20.3. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-160-357/2021 pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, įvertino ieškovo patirtus sužalojimus, tai, kad jie sukėlė jam skausmą, kad ieškovui buvo protezuoti trys sužaloti dantys, iš kurių du priekiniai; teismas pažymėjo, jog dėl patirtos traumos ir ateityje ieškovas gali patirti nepatogumus dėl dantų šalinimo, dantų protezavimo; teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo patirti sužalojimai galimai apribojo ieškovo galimybes bendrauti, sukėlė dvasinius išgyvenimus; byloje nepaneigta, kad pirmosios instancijos teismo ieškovo naudai iš atsakovės priteista 1 250 Eur suma neturtinei žalai atlyginanti būtų nepagrįsta;

20.4. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-371-856/2019 nurodė, kad ištyrusi bylos medžiagą teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apelianto sūnui padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į ieškovo pažeistos vertybės pobūdį, padaryto sužalojimo laipsnį (nesunkus), patirtos traumos pobūdį (nosies kaulų lūžis, viršutinio žandikaulio abiejų 1-ųjų dantų sumušimas su viršutinio žandikaulio dešinės pusės 1-o danties vainiko vidinio krašto 1/4 nuskilimu), ieškovo gydymosi stacionare ir ambulatoriškai laikotarpį bei intensyvumą, taikomų procedūrų sudėtingumą, mokymosi trukmės sumažėjimą, galimybių bendrauti suvaržymą, psichologinį diskomfortą, įvertino tai, kad ieškovas buvo paauglys ir galimą tokio amžiaus jaunuolio didesnį emocinį jautrumą. Taip pat atsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, tačiau kartu įvertino ir tai, kad šiuo atveju konfliktas kilo tarp dviejų jaunuolių ir ieškovas buvo sužalotas nepilnamečio (bendraamžio) atsakovo, atsakovas ieškovo atsiprašė, kartu su motina atsakove bandė susitarti dėl žalos atlyginimo, todėl atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas nustatė 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

20.5. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1553-638/2017 nustatė, kad tarp nepilnamečių vyko konfliktas, asmuo buvo užpultas viešoje vietoje, buvo suduotas ne vienas smūgis, buvo filmuojama, tuo dar labiau gluminant ir bauginant auką, tai atitinkamai padidino nukentėjusiojo asmens kančias, smūgius sudavė ne vienas, o keletas asmenų. Teismas pagrįstu laikė ieškovo prašymą priteisti jam 450 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nepaisant to, kad 150 Eur jam jau buvo atlyginta. Ieškovo prašyta priteisti 450 Eur suma laikyta pagrįsta;

20.6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012 ieškovui nepilnamečiam vaikui dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ne konflikto metu (praskelta lūpa, nuskilęs dantis) buvo priteista apie 290 Eur (1 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo.

21. Pažymėtina, kad nurodyta teismų praktika yra tik orientacinio pobūdžio, kadangi ir kasacinis teismas savo praktikoje yra atkreipęs dėmesį į tai, jog teismai neturėtų suabsoliutinti teismų praktikoje nustatytų sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžių, nes kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus bei praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis. Nustatant sveikatos sužalojimo atveju priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžius, būtina atsižvelgti ir į bendrus ekonominius bei pragyvenimo lygio pokyčius, nes kasacinio teismo praktikoje nustatyti neturtinės žalos dydžiai gali nebeatitikti nurodytų pokyčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021). Teismo vertinimu, ieškovei priteistina apytiksliai pusės dydžio ieškovės mėnesio darbo užmokesčio suma (400 Eur) pateisina tiek ieškovės lūkesčius dėl adekvačios piniginės kompensacijos už patirtus dvasinius išgyvenimus bei fizinį skausmą, tiek ekonominius ir pragyvenimo lygio Lietuvoje aspektus 2022-ųjų metų pirmame ketvirtyje (teismo sprendimo priėmimo momentu).

22. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuojama, kad ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteistina 400 Eur neturtinė žala.

23. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 96, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje. Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

24. Šioje byloje ieškovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Patenkinus ieškinio reikalavimus dėl 905 Eur turtinės žalos ir 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo, valstybei iš atsakovo priteistinas 29 Eur žyminis mokestis (905 Eur + 400 Eur = 1 305 Eur; 1 305 x 3 procentai = 39,15 Eur; 39,15 Eur x 75 procentai (ieškinys pateiktas elektroniniu būdu) = 29 Eur).

25. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (11,46 Eur) valstybei priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies – iš atsakovo M. K. (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 905 Eur (devynių šimtų penkių eurų) turtinę žalą ir 400 Eur (keturių šimtų eurų) neturtinę žalą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29 Eur (dvidešimt devynių eurų) žyminį mokestį ir 11,46 Eur (vienuolikos eurų 46 ct) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.