Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2023-12-21 · Civilinė byla Nr. e2-14061-1028/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-12-21
Bylos Nr.
e2-14061-1028/2023
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04739-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvijus Balčytis
Ieškovas
A. M.
Atsakovas
A. M.
Civilinė byla Nr. e2-14061-1028/2023Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04739-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.4.3.; 2.3.2.7.; 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; 3.2.4.11; 3.2.6.5.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 21 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Petrevičienei,dalyvaujant ieškovei A. M. ir jos atstovei advokatei S. V.-G,dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos atstovei,nedalyvaujant atsakovui A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo:

1. Nutraukti A. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – M. ir M.

3. Nustatyti šalių nepilnametės dukros E. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama A. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

Šalies argumentai

4. Nustatyti, kad A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra E. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) bendru tėvų ir dukros sutarimu ne vėliau kaip prieš vieną dieną suderintu laiku, atsižvelgiant į šalių ir vaiko užimtumą, suplanuotas atostogas, sveikatos būklę ir kitas svarbias aplinkybes, bei geriausius vaiko interesus.

5. Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20-os dienos į A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“) mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Šalies argumentai

6. Paskirti A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

7. Priteisti iš A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimo jo nepilnametei dukrai E. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) už paskutinį 6 mėn. laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos, kuomet šalys nebeveda bendro ūkio ir A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) neteikia išlaikymo dukrai.

8. Padalinti santuokoje įgytą turtą tokiu būdu:

a) pripažinti, kad po santuokos nutraukimo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise tenka automobilis Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vin. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal viešai prieinamus vertinimus šiuo metu galėtų būti apie 2 550 Eur;

b) pripažinti, kad po santuokos nutraukimo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise tenka automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vin. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal viešai prieinamus vertinimus šiuo metu galėtų būti apie 690 Eur;

c) priteisti A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 930 Eur (devynių šimtų trisdešimt eurų) dydžio piniginę kompensaciją už jai tenkantį didesnės vertės santuokoje įgytą turtą, kompensacijos mokėjimą išdėstant 9 mėn. laikotarpiui.

Ieškinyje nurodoma, kad santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Jau kiek daugiau nei pusmetį šalys negyvena kartu, neveda bendro ūkio, tarpusavio ryšiai yra visiškai nutrūkę, A. M. nebemato galimybių atnaujinti šalių santykius. Siekdama nutraukti šalių santuoką bendru sutarimu, A. M. iniciavo mediacijos procesą, tačiau mediacija neįvyko VGTPT negavus A. M. sutikimo joje dalyvauti. Esant tokiai jau kurį laiką besitęsiančiai situacijai, t. y. šalims faktiškai nutraukus santuokinius ryšius, nebendraujant, ir, atitinkamai, A. M. siekiant nutraukti santuoką bei išspręsti visus su tuo susijusius klausimus, įskaitant ir tuos, kurie susiję su nepilnamete šalių dukra E. M., gim. (duomenys neskelbtini), bet nepavykus to padaryti bendru šalių sutarimu, A. M. inicijuoja šią civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų. Atsakovė mano, kad dėl santuokos pabaigos yra kalti abu sutuoktiniai, nes abi šalys, būdamos santuokoje, vienaip ar kitaip pažeidė sutuoktinių pareigas, nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti santuoką, ilgainiui atsirado nepagarba, nepakantumas vienas kitam, išsiskyrė šalių požiūris į šeimą, atsakomybes ir kt. Dėl nurodyto atsakovė prašys, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalių dukra didžiąja dalimi rūpinasi ieškovė, šalims pradėjus gyventi skyriumi šalių dukra liko gyventi ir šiuo metu gyvena su mama. Ieškovė užtikrina vaiko gyvenimo ir vystymosi sąlygas, rūpinasi jos ugdymu, lavinimu, sveikata ir kitais poreikiais. Ieškovė gerai žino dukros režimą, įpročius, pomėgius, poreikius. Poreikio keisti esamą dukros gyvenamąją vietą nėra. Dėl nurodyto ieškovė teismo prašys, kad šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama A. M.. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas dalyvautų dukros auklėjime, ugdyme, su ja bendrautų. Kadangi ginčo dėl tėvo bendravimo su vaiku bent jau šiuo metu nėra, ieškovės nuomone netikslinga nustatyti detalaus grafiko, pagal kurį tėvas bendrautų su dukra, juolab atsižvelgiant į tai, kad dukra jau yra pakankamai didelė, savarankiška, geba aiškiai išreikšti savo norus, planuotis savo užimtumą ir kt., todėl, manytina, pakaktų nustatyti, jog atsakovas su dukra bendrauja bendru tėvų ir dukros sutarimu ne vėliau kaip prieš vieną dieną suderintu laiku, atsižvelgiant į šalių ir vaiko užimtumą, suplanuotas atostogas, sveikatos būklę ir kitas svarbias aplinkybes, bei geriausius vaikų interesus. Šalių dukrai E. šiuo metu yra 17 metų. Dukrai reikia užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, būstą, su kuo susijusios išlaidos komunaliniams patarnavimams, taip pat reikalingos lėšos maistui, higienos priemonėms, vaistams, vitaminams, ugdymo, lavinimosi priemonėms, dukra, kaip ir visi paaugliai, nori leisti laisvalaikį su draugais. Šalių dukra mokosi S. D. i. gimnazijoje III klasėje, lanko mišrius kovos menus. Ieškovė nėra atlikusi detalių skaičiavimų, kiek tiksliai lėšų vaikui reikia per mėnesį, mat poreikiai kiekvieną mėnesį skiriasi, kinta tiek dėl vaiko poreikių kaitos, tiek dėl nuolat augančių prekių ir paslaugų kainų, tačiau ieškovė bylos nagrinėjimo eigoje pateiks detalesnius žodinius paaiškinimus apie dukros poreikius ir jiems reikalingas sumas. Paminėtina, kad teismų praktikoje priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Nuo 2023 01 01 MMA yra 840 Eur, kas po mokesčių sudaro ~633 Eur/mėn. Iš šio dydžio atėmus valstybės skiriamus vaiko pinigus (šiuo metu ieškovė gauna 137 Eur/mėn. vadinamųjų vaiko pinigų) ir padalijus likusią sumą tarp abiejų tėvų išeina, kad kiekvienas iš tėvų turi teikti dukrai po ~250 Eur/mėn. dydžio išlaikymą. Ieškovė neturi duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, jo gaunamas pajamas, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, todėl turi pareigą dirbti, uždirbti ir išlaikyti savo vaiką. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien ta aplinkybė, kad šalis negauna darbinių pajamų arba gauna jų mažai, neatleidžia bet kurio iš tėvų nuo jam tenkančios pareigos išlaikyti savo vaiką. Vadinasi, net jei atsakovas oficialiai negauna darbinių pajamų arba jos yra nepastovios, nedidelės, tai negali jam suteikti jokių privilegijų, o vaiko išlaikymo našta negali būti perkelta vien ieškovei. Juolab, kad jau vien ta aplinkybė, kad vaikas gyvens su ieškove, lems tai, jog jai teks (iš šiuo metu faktiškai tenka) didesnė rūpesčių bei finansinė našta išlaikant vaiką. Kaip minėta aukščiau, šalys skyriumi gyvena apie 6 mėn. Atsakovas per visą tą laiką prie dukros išlaikymo neprisidėjo, išlaikymo neteikė, ieškovės žiniomis, tik kelis kartus pačiai dukrai yra davęs po 10-15 Eur kišenpinigių. Remiantis tuo, ieškovė prašys teismo priteisti iš atsakovo dukrai 1 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 6 mėn. laikotarpį iki ieškinio pareiškimo dienos (250 Eur x 6 mėn.), kuomet, šalims nebevedant bendro ūkio, dukros išlaikymu ir poreikiais rūpinosi tik ieškovė. Santuokos metu šalys bendro dalintino nekilnojamojo turto neįgijo. Santuokos metu yra įgytos dvi transporto priemonės. Ieškovė mano, kad turtas turėtų būti padalintas natūra, t. y. atsakovui tektų automobilis Opel Zafira, o ieškovei – Renault Megane. Atitinkamai, ieškovė sumokėtų atsakovui kompensaciją už jai tenkantį didesnės vertės turtą, t. y. 930 Eur ((2 550 – 690)/2). Kadangi šiuo metu ieškovei tenka vienai išlaikyti šalių dukrą, o atsakovas šių išlaidų neturi, ieškovė kompensaciją galėtų išmokėti dalimis per 9 mėn. laikotarpį. Kito dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto šalys neturi. Ieškovei žinomų bendrų skolų sutuoktiniai neturi. Ieškovė neturi ir jokių asmeninių skolų. Duomenų apie atstovo asmenines skolas ieškovė neturi ir negali gauti. Ieškovė po santuokos nutraukimo nori pasilikti santuokinę pavardę - M. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingo amžiaus, jokių rimtų sveikatos sutrikimų neturi, po santuokos nutraukimo išlaikymas vienas kitam neturėtų būti priteisiamas.

Atsakovas atsiliepimo teismui nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, nurodė, kad atsakovas sakė, jog alimentų nemokės, tegu teismas priteisia. Dukra lanko kovos menų būrelį. Jai reikalingi rūbai, maistas, komunaliniai mokesčiai, vaistai 20-30 Eur. Negyvena su atsakovu nuo gegužės, nuo tada jis nieko prie išlaikymo neprisidėjo. Automobilius taip dalinasi dėl to, kad atsakovas neturi iš ko mokėti kompensaciją. Apie atsakovo pajamas nieko nežino. Jos alga 800 Eur.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jam pranešta tinkamai, viešo paskelbimo būdu, kadangi jo buvimo vieta nežinoma.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (b. l. 9). Šalys turi vaiką (b. l. 10). Ieškovė pateikė duomenis apie nekilnojamąjį turtą ir automobilius (b. l. 11-18). Užklausti duomenys apie šalių turtinę padėtį.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus (LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 str. 1 d.).

Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.49 str. 2 d.). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ginčo dėl to nėra, todėl ji nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę, todėl šis reikalavimas tenkintinas. Atsakovo pavardė nesikeičia.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 2 d.). Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, dukra gyvena su ieškove. Esant šiai situacijai galima laikyti, jog vaiko gyvenamoji vieta iš esmės nustatyta tėvų susitarimu, kuris patvirtinamas teismo sprendimu, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas. Pažymėtina, kad pagal nustatytas faktinės aplinkybes vaiko teises ir interesus bet kuriuo atveju atitiktų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymas.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas bendrauja su dukra E. M. bendru tėvų ir dukros sutarimu, ne vėliau kaip prieš vieną dieną suderintu laiku, atsižvelgiant į šalių ir vaiko užimtumą, suplanuotas atostogas, sveikatos būklę ir kitas svarbias aplinkybes, bei geriausius vaiko interesus. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo ir problemų dėl bendravimo su vaiku nėra, todėl nustatytina tokia bendravimo tvarka, kokios prašo ieškovė.

Ieškovė prašo priteisti išlaikymą vaikui, po 250 Eur per mėnesį, nuo ieškinio pateikimo dienos.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės vardu registruotas butas ir dvi transporto priemonės, kuriomis ji šiuo metu nedisponuoja. Ieškovė augina vaiką, dirba, gauna 800 Eur, vaiko pinigai sudaro 137 Eur. Atsakovas oficialiai nedirba, transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi, naudojasi ieškovės vardu registruotais automobiliais. Tai, kad atsakovas yra pasirinkęs tokį gyvenimo būdą, kai nesistengia dirbti, uždirbti, priklauso nuo paties atsakovo. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo sveikatos sutrikimus, kurie trukdytų dirbti. Atsakovas yra jauno amžiaus, gali ir privalo dirbti bei gauti pajamas, kad galėtų išlaikyti savo vaiką. Todėl galima daryti išvadą, kad jis gali gauti pakankamas pajamas, jog galėtų teikti protingo ir pakankamo dydžio išlaikymą vaikui.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovės turtinė padėtis yra normali, nors pajamos ir nedidelės. Taip pat ieškovė augina šalių vaiką, gali rinktis tik moteriškas profesijas, todėl jos galimybės dirbti ir gauti daugiau pajamų yra labiau apribotos. Tuo tarpu atsakovas neabejotinai gali dirbti, vyriškos profesijos rinkoje yra patrauklesnės, paprastai geriau apmokamos, nei moterų. Atsakovas yra pakankamai jaunas vyras, galintis ir privalantis dirbti, kad gautų pakankamai pajamų vaikams išlaikyti.

Byloje reikalinga nustatyti šalių vaiko poreikių apimtį. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui minimalių poreikių tenkinimui reikia apie 637 Eur sumos. Paprastai tokiose bylose įrodinėjama, kad vienam vaikui šiuo metu išlaikyti reikia 600-700 Eur per mėnesį ir daugiau. Atsižvelgiant į itin didelį infliacijos lygį, kainų kilimą, vidutinį darbo užmokesčio dydį, su tokiais argumentais iš esmės galima sutikti. Kiekvienam vaikui reikalinga tinkama mityba, vien tik kuriai jau gali būti reikalinga 200-300 Eur per mėnesį. Vaikui taip pat reikalinga apranga, higienos priemonės, išlaidos sveikatos priežiūrai, lavinimo priemonės, patiriamos transporto išlaidos, reikalingos lėšos laisvalaikiui, pramogoms, įdomesniam poilsiui atostogų metu ir pan. Taip pat reikia skaičiuoti ir tam tikrą vaikui tenkančią komunalinių mokesčių dalį, reikalinga užtikrinti vaiko teisę į būstą. Vertinant ieškovės nurodytas išlaidas laikytina, kad jos nurodytos pagrįsto dydžio. Taip pat pastebėtina, kad jei turi galimybę, tėvai turi tenkinti ne vien tik minimaliausius vaikų poreikius. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad ieškovės nurodytų vaiko poreikių dydis yra pagrįstas, ieškinyje nurodytos išlaidos yra racionalios, atitinka ir šalių matomą turtinę padėtį bei galimybes tą padėtį pasigerinti, dirbti ir gauti pakankamų pajamų. Taip pat, kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, todėl vien turtinė atsakovo padėtis savaime negali lemti mažesnio priteistino išlaikymo dydžio. Tėvai yra atsakingi už savo vaikus, todėl turi stengtis įgyti reikalingas pajamas, pakankamas vaikų išlaikymui.

Kaip jau paminėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi. Nuo 2023 m. MMA sudaro 840 Eur, po mokesčių apie 633 Eur. Skaičiuojant atsakovo prievolę pagal MMA, atskaičiavus vaiko pinigus, ji sudarytų apie 250 Eur, ko ieškovė ir prašo. Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja minimaliosios mėnesinės algos kriterijumi, tačiau į jį neabejotinai atsižvelgtina, kadangi jis be kita ko parodo valstybės pragyvenimo lygio brangimą.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teismo vertinimu, yra pagrindas priteisti iš atsakovo 250,00 Eur dydžio išlaikymą vaikui.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Ieškovė prašo priteisti išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos. Duomenų, kad atsakovas išlaikymą šiuo laikotarpiu teikė, į bylą nepateikta. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas tenkintinas. Taip pat priteistinas 1500 Eur išlaikymo įsiskolinimas, kadangi atsakovas ieškovės pateiktais duomenimis neprisidėjo prie vaiko išlaikymo ir šešis mėnesius iki ieškinio pateikimo.

Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.). Ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 str. 1 d.), nagrinėjamu atveju – ieškovei.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą (CK 3.62 str. 3 d., 3.59 str.). Ieškovė ieškiniu reikalavo padalinti automobilius, o ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Ieškovė prašo jai priteisti Renault Megane, o atsakovui Opel Zafira. Abu automobiliai registruoti ieškovės vardu, todėl ji turi teisę rinktis, kuris automobilis priskirtinas jai. Be to, ieškovė nurodė, kad tokį padalinimo būdą renkasi todėl, kad atsakovas neturi iš ko mokėti kompensacijos. Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteistinas automobilis Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė pagal pateiktus įrodymus laikytina 2550 Eur, o atsakovui tenka automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė pagal pateiktus įrodymus laikytina 690 Eur.

Kadangi ieškovei tenka didesnės vertės turtas, atsakovui iš ieškovės priteistina 930 Eur dydžio piniginė kompensacija. Kompensacijos mokėjimas atsižvelgiant į ieškovės pajamas, auginamą vaiką, atsakovo prievolę mokėti išlaikymą ieškovei, išdėstytinas 9 mėn. laikotarpiui (CPK 284 str.), mokant lygiomis dalimis. Šalys taip pat gali užskaityti kompensaciją su atsakovo prievole teikti išlaikymą, kas nagrinėjamu atveju neprieštarauja vaiko interesams, kadangi ieškovė pati išlaiko vaiką.

Teismo sprendimui įsiteisėjus atsakovas įpareigotinas perduoti automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei. Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 str. 1 d.). Atitinkamai atsakovui išaiškintina, kad neperdavus automobilio ieškovei (antstoliui nepavykus jo rasti ar perimti, automobilį nuslėpus, neoficialiai pardavus, sugadinus ar sunaikinus), atsakovas gali būti įpareigotas atlyginti ieškovei automobilio vertę - 2550 Eur.

Kiti klausimai

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

Ieškovė byloje atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro: už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo – 109 Eur, už išlaikymo priteisimą – 68 Eur, dėl turto padalinimo – 37 Eur, iš viso – 214 Eur. Ieškovei suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba už 286,67 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 214,00 Eur žyminis mokestis valstybei, 286,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų advokatui, taip pat 19,92 Eur pašto išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

nutraukti A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – M. ir Mė.

Nustatyti šalių nepilnametės dukros E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama A. M..

Nustatyti, kad A. M. bendrauja su dukra E. M. bendru tėvų ir dukros sutarimu, ne vėliau kaip prieš vieną dieną suderintu laiku, atsižvelgiant į šalių ir vaiko užimtumą, suplanuotas atostogas, sveikatos būklę ir kitas svarbias aplinkybes, bei geriausius vaiko interesus.

Priteisti iš atsakovo A. M. išlaikymą nepilnametei dukrai E. M. po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį, iki einamojo mėnesio 20-os dienos, į A. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“) mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo 2023-10-09 iki vaiko pilnametystės.

Paskirti A. M. nepilnamečiam vaikui skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš A. M. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimo jo nepilnametei dukrai E. M..

Padalinti santuokoje įgytą turtą tokiu būdu:

1) pripažinti, kad po santuokos nutraukimo A. M. asmeninės nuosavybės teise tenka automobilis Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vin. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 2550 Eur;

2) pripažinti, kad po santuokos nutraukimo A. M. asmeninės nuosavybės teise tenka automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vin. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 690 Eur;

3) priteisti A. M. iš A. M. 930 Eur (devynių šimtų trisdešimties eurų) dydžio piniginę kompensaciją už jai tenkantį didesnės vertės santuokoje įgytą turtą, kompensacijos mokėjimą išdėstant 9 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį ją mokant lygiomis dalimis.

Teismo sprendimui įsiteisėjus įpareigoti atsakovą A. M. perduoti automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. M..

Išaiškinti atsakovui A. M., kad neperdavus automobilio ieškovei, atsakovas gali būti įpareigotas atlyginti ieškovei automobilio vertę - 2550 Eur.

Priteisti iš atsakovo A. M. 214,00 Eur žyminį mokestį, 19,92 Eur pašto išlaidų valstybei, 286,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, jas sumokant į atitinkamą VMI surenkamąją sąskaitą, nurodant privalomuosius rekvizitus.

Specialiame interneto tinklapyje per 3 dienas nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos paskelbti sekančio turinio pranešimą:

„Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2023-12-21 priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-14061-1028/2023, iškeltoje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui A. M., gim. (duomenys neskelbtini), dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jam sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo 2023-12-21, Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Informacijos teirautis tel. (8 41) 524 768.“

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Silvijus Balčytis