Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) D. Č. skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, suinteresuoti asmenys P. Č., antstolis Robertas Vasiliauskas, išieškotoja bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas D. Č. (toliau – pareiškėjas, skolininkas) padavė antstoliui Robertui Vasiliauskui 2023 m. spalio 10 d. skundą, kuriuo prašo: panaikinti antstolio Roberto Vasiliausko 2023 m. rugsėjo 27 d. patvarkymą dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių paskelbimo ir 2023 m. rugsėjo 27 d. patvarkymą dėl pateikto prašymo.

Antstolis Robertas Vasiliauskas 2023 m. spalio 17 d. patvarkymu nutarė atsisakyti patenkinti pareiškėjo skundą ir jį pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsniu, areštuotą turtą antstolis įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu dėl turto vertės kyla abejonių antstolis turi teisę skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Kai turto vertę nustato ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Jeigu varžytynės neįvyktų, tuomet atsižvelgiant į proceso šalių nuomonę būtų galima svarstyti dėl turto perkainojimo mažesne kaina. Taip pat pažymima, kad varžytynėse pradinė kaina nustatoma mažesnė. Neįvykus pirmosioms, antrosiose varžytynėse nustatoma pradinė kaina sudaro 60 proc. nuo nustatytos turto rinkos vertės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro M. K. 2023 m. kovo 9 d. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. MK-2114, pagal kurį išieškoma skola iš skolininko D. Č. išieškotojos bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai.

Antstolis 2023 m. balandžio 3 d. patvarkymu Nr. S-23-179-7578 pasiūlė skolininkui pateikti nuomonę dėl turto rinkos vertės.

Skolininkas 2023 m. balandžio 7 d. ir 2023 m. balandžio 12 d. raštais nurodė antstoliui, jog turto (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną (2023 m. balandžio 5 d.) sudaro 8 600 Eur, remiantis jo užsakyta turto rinkos vertės nustatymo ataskaita.

Antstolis 2023 m. birželio 20 d. patvarkymu Nr. S-23-179-15473 paskyrė UAB „INREAL“ atlikti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

Antstolis 2023 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymu Nr. S-23-179-19901 informavo šalis, jog atlikus ekspertizę areštuoto turto rinkos vertė nustatyta 23 900 Eur.

Skolininkas 2023 m. rugpjūčio 11 d. pateikė antstoliui prašymą skirti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Prašymą motyvavo tuo, kad remiantis skolininko užsakytu turto vertinimu, kaina daugiau kaip du kartus mažesnė. Jei kaina per didelė, tuomet reikės skelbti antrąsias varžytynes, o jei pradinė pardavimo kaina būtų mažesnė, varžytynių dalyviai ją galėtų padidinti varžytynių metu.

Išieškotoja 2023 m. rugsėjo 12 d. pateikė antstoliui nuomonę, jog skolininko prašymas turėtų būti atmestas, nes pakartotinė ekspertizė užvilkintų išieškojimą.

Antstolis skundžiamu 2023 m. rugsėjo 27 d. patvarkymu Nr. S-23-179-25904 netenkino skolininko prašymo skirti pakartotinę ekspertizę.

Antstolis skundžiamu 2023 m. rugsėjo 27 d. patvarkymu Nr. S-23-179-25906 paskelbė turto pardavimą iš pirmųjų varžytynių, pradinę turto pardavimo kainą nustatė 19 120 Eur, t. y. 80 procentų nuo 23 900 Eur turto rinkos vertės, nustatytos ekspertizės aktu.

2023 m. spalio 27 d. pirmosios varžytynės įvyko (varžytynių Nr. 250485 https://www.evarzytynes.lt/evs/pages/auction.do?id=278742&number=250485), didžiausia pasiūlyta kaina – 29 058 Eur.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami per plačiai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017 ir 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018). Vykdymo esmė – skolos išieškojimas, taip įvykdant skolininko prievolę kreditoriui. Dėl to, aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias normas, turi būti užtikrinama, kad teisės taikymo rezultatas nebus priešingas siekiamam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 20, 21 punktai). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007, 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019).

Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis).

Antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos registruotąja pašto siunta išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą (CPK 682 straipsnio 1 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko šio Kodekso 611 straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje dalyje numatytu atveju antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 683 straipsnio 3 dalis).

Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados, antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teisė savo nuožiūra parinkti turto vertintoją vykdymo procese suteikiama tik antstoliui, kuris ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą (CPK 682 straipsnio 1 dalis), o įstatymai suteikia teisę skolininkui pareikšti nušalinimą antstolio parinktam ekspertui, ar motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados (CPK 682 straipsnis).

Remiantis teismų praktika, pareiškėjas turi pateikti objektyvius duomenis, pagrindžiančius, kad antstolio priimtu patvarkymu pagal ekspertizės aktą nustatyta skolininkams priklausančio turto vertė neatitinka rinkos vertės ar kad ekspertizė yra atlikta netinkamai. Pareiškėjas turi pateikti į bylą duomenis, jog atliktas turto vertinimas būtų ydingas, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, būtų nepagrįstas nustatytais metodais ar vertinimu būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė (Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-395-555/2022, 27 punktas). Nagrinėjamu atveju skolininkas savo prieštaravimą grindžia tuo, jog skolininko pasirinktas turto vertintojas turto rinkos vertę nustatė kitokią nei antstolio parinktas turto vertintojas. Teismo vertinimu, pareiškėjo prieštaravimas dėl ekspertizės išvados ir prašymas skirti pakartotinę ekspertizę grindžiamas subjektyvia pareiškėjo nuomone, pareiškėjas nepaaiškino ir nepagrindė įrodymais, ką antstolio paskirtas vertintojas atliko netinkamai turto rinkos vertės nustatymo metu.

Skolininkas 2023 m. rugpjūčio 11 d. pateikė prieštaravimą dėl ekspertizės išvados, apie kurią antstolis 2023 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymu informavo šalis. Skolininkas praleido įstatyme nustatytą 3 dienų terminą pareikšti prieštaravimui (CPK 681 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina ir tai, jog varžytynės įvyko, didžiausia pasiūlyta kaina buvo 29 058 Eur. Tai paneigia pareiškėjo argumentus, kad antstolis nustatė per didelę ginčo turto kainą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolis savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai netenkino skolininko prašymo ir priėmė teisėtus patvarkymus. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo D. Č. skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, suinteresuoti asmenys P. Č., antstolis Robertas Vasiliauskas, išieškotoja bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.