Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-1685-559/2022 pagal pareiškėjo V. J. patikslintą skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis S. U., G. G. ir I. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl įrodymų prijungimo

15. Pareiškėjas (apeliantas) V. J. kartu su atskiruoju skundu pateikė 2021 m. lapkričio 15 d. procesinį dokumentą pavadinimu „Skundas. Prieštaravimai“, adresuotą antstoliui ir kitiems teismams bei iš internetinio portalo pateiktus skelbimus, kuriuose matyti tam tikra nekilnojamąjį turtą apibūdinanti informacija (adresas, plotas, sklypo plotas, kaina, atstumas ir kt.).

16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).

17. Apeliantas, kartu su atskiruoju skundu pateikdamas naujus įrodymus, nenurodė jokių argumentų, kokias aplinkybes jais jis siekia įrodyti apeliacinės instancijos teisme. Pateiktas procesinis dokumentas pavadinimu „Skundas. Prieštaravimai“, adresuotas tiek antstoliui, tiek kitiems teismams, tačiau ant jo nėra jokių tokio procesinio dokumento gavimą patvirtinančių žymų, be to, nors pats procesinis dokumentas, kaip matyti, ir yra parengtas paties apelianto, tačiau nėra jo pasirašytas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti duomenys nėra nauji, galimai sukurti paties apelianto ir galėjo būti teikiami pirmosios instancijos teisme, byloje duomenų apie tai, kad teismas būtų atsisakęs juos priimti nėra. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus.

Dėl ginčo esmės

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo (išieškotojo) skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolio S. U. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notaro 2019 m. sausio 9 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 110 268,78 Eur skolos, 0,5 procentų delspinigių nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo skolinio įsipareigojimo sumos arba nesumokėtos skolos dalies dydžio (iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo) išieškojimo iš skolininkų G. G. ir I. G. išieškotojo (apelianto) V. J. naudai. 2019 m. sausio 10 d. Turto arešto aktu Nr. S-18004235 areštuotas skolininkams G. G. ir I. G. priklausantis hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas – gyvenamoji patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), ir 416/2158 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Antstolis 2021 m. spalio 11 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-34-28152 perkainuoti skolininkams G. G. ir I. G. priklausantį ginčo turtą ir pavesti teismo ekspertui M. K. atlikti ekspertizę surašant ekspertizės aktą. Teismo ekspertas M. K. atliko ekspertizę ir surašė rinkos vertės ekspertizės aktą pagal antstolio patvarkymą Nr. RE21‑023 ir 2021 m. lapkričio 8 d. išvadoje nurodė, kad skolininkams priklausančio ginčo turto rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertės nustatymo dieną 2021 m. spalio 27 d., yra 167 000,00 Eur.

20. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2021 m. lapkričio 11 d. antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą dėl areštuoto turto įkainavimo ir pardavimo Nr. S-21-34-31573, kuriame nurodoma, kad visas areštuotas turtas įvertintas 167 000,00 Eur, pirmosios varžytinės bus skelbiamos ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo šio patvarkymo įteikimo skolininkams ar jų įgaliotam asmeniui dienos. Pareiškėjas (išieškotojas) V. J. dėl šio patvarkymo pateikė skundą, kuriuo prašė jį panaikinti ir skolininkams priklausantį ginčo turtą įvertinti 238 610,00 Eur. Antstolis pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino 2021 m. lapkričio 16 d. patvarkymu ir vykdomąją bylą kartu su skundu perdavė nagrinėti teismui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nustatęs, kad pareiškėjas nušalinimo paskirtam ekspertui nereiškė, taip pat neteikė antstoliui motyvuotų prieštaravimų dėl parengtos ekspertizės išvados, sprendė, kad antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, neatliko veiksmų, viršijančių jo kompetenciją, ar kitų neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimta teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų argumento. Pareiškėjas taip pat teigia, kad jis buvo pateikęs antstoliui motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertės, ginčo turto vertinimo ekspertizė buvo atlikta netinkamai, o antstolis nepagrįstai neskyrė papildomos ekspertizės.

21. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

22. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama įkainoti skolininko turtą rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatas turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.

23. CPK yra išvardyti trys pagrindai, kuriems esant vykdymo procese atliekama ekspertizė: 1) jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis); 2) jei skolininkas ar kreditorius prieštarauja dėl antstolio atlikto areštuoto turto įkainojimo (CPK 681 straipsnio 1, 3 dalis); 3) jei negalima įvertinti turto jo arešto metu (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo proceso metu reglamentuoja specialiosios CPK 682 straipsnio normos. Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos.

24. CPK 682 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą, kuriame turi būti nurodytas ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. To paties straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad išieškotojui ar skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą (CPK 682 straipsnio 3 dalis).

25. Minėta, kad antstolio 2021 m. spalio 11 d. patvarkymo pagrindu atlikta skolininkams priklausančio turto rinkos vertės ekspertizė, kurią buvo pavesta atlikti teismo ekspertui M. K.. Pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka nušalinimo paskirtam ekspertui nepareiškė, taip pat nepareiškė motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, bet ginčija antstolio priimtą 2021 m. lapkričio 11 d. patvarkymą, kuriuo buvo nustatyta skolininkams priklausančio areštuoto turto vertė pagal atliktos ekspertizės išvados duomenis. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad jis antstoliui yra teikęs prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, kurie yra motyvuoti ir prilygsta teismo eksperto nušalinimui, kartu pateikia procesinį dokumentą pavadinimu „Skundas. Prieštaravimai“, dėl kurio prijungimo prie bylos apeliacinės instancijos teismas jau yra pasisakęs šios nutarties 17 punkte. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šie atskirojo skundo argumentai nebuvo keliami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu, taigi byloje dalyvaujantiems asmenims nebuvo sudaryta galimybė į juos atsikirsti, atitinkamai, pirmosios instancijos teismas jų negalėjo įvertinti ir skundžiamoje nutartyje. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, taip pat į teismų praktikoje suformuluotas taisykles, apeliacinės instancijos teismas naujų, atskirajame skunde teikiamų, argumentų, kurie nebuvo kelti pirmosios instancijos teisme, nevertina ir plačiau dėl jų nepasisako (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

26. Pirmiau šioje nutartyje nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad diskrecija skirti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę ir ją atliksiantį ekspertą yra suteikta antstoliui, tuo tarpu vykdymo proceso šalys turi teisę pareikšti motyvuotą nušalinimą antstolio pasirinktam ekspertui, pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados (CPK 681, 682 straipsniai). Teismų praktikoje pripažįstama, kad skolininkas ar išieškotojas, gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus, t. y. negali neigti vien tik nustatytos turto vertės, o turi pagrįsti, kodėl (pvz., dėl eksperto asmens, jo kvalifikacijos, ekspertizės procedūros) abejoja ekspertizės metu gautais rezultatais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalga Nr. 28. Teismų praktika. 2008, 28). Tačiau, nei pareiškėjas, nei skolininkai įstatymo nustatyta tvarka, antstoliui patvarkymu pavedus teismo ekspertui M. K. atlikti ekspertizę, šiam ekspertui nušalinimo nepareiškė, taip pat atlikus ekspertizę, nepareiškė ir prieštaravimų dėl ekspertizės išvados.

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad antstolio priimtu 2021 m. lapkričio 11 d. patvarkymu pagal 2021 m. lapkričio 8 d. ekspertizės aktą nustatyta skolininkams priklausančio ginčo turto vertė, neatitinka rinkos vertės, ar kad ekspertizė yra atlikta netinkamai, kaip tą teigia pareiškėjas. Pažymėtina, kad į bylą pateiktas teismo eksperto M. K. rinkos vertės ekspertizės aktas yra nenuginčytas ir galiojantis. Byloje nėra duomenų, jog atliktas turto vertinimas būtų ydingas, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, būtų nepagrįstas nustatytais metodais ar vertinimu būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jog skolininkams priklausančio konkretaus turto vertė yra ženkliai didesnė (pvz., kitų to paties turto kvalifikuotų vertintojų atliktų ekspertizių ar pan.) pareiškėjas neteikė. Pažymėtina ir tai, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Taigi, šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, kad antstolis, priimdamas ginčijamą patvarkymą, būtų viršijęs savo įgaliojimus ar atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis, nesant pareikštų motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, neturėjo pagrindo spręsti dėl papildomos (pakartotinės) ekspertizės skyrimo ar įvertinti ginčo turtą kita nei ekspertizės išvadoje nurodyta turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis, 682 straipsnio 2-3 dalys).

28. Pareiškėjas, pateikdamas atskirąjį skundą, skundžiamoje nutartyje padarytų teismo išvadų iš esmės neginčija, bet teigia, kad nebuvo atsakyta į visus pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų argumentus, t. y. netinkamai motyvavo skundžiamą nutartį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tokiais argumentais sutikti. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑252/2010; kt.). Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas nutartyje yra išsamiai pasisakė dėl visų pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų išdėstytų argumentų, susijusių su antstolio veiksmais, priimant ginčijamą 2021 m. lapkričio 11 d. patvarkymą, detaliai pasisakė dėl reikalavimo teisinio ir faktinio pagrindo, dėl to padarė pagrįstas ir išsamias išvadas, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylą, t. y. iš esmės pareigą motyvuoti nutartį įvykdė tinkamai. Taigi, pareiškėjo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti skundžiamą nutartį atmetamas kaip nepagrįstas.

29. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Taigi, remiantis pirmiau nutartyje išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją remiantis pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

30. Netenkinus pareiškėjo atskirojo skundo, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisimos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kitų proceso šalių bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų į bylą pateikta nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau dėl to nepasisako.

31. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.