Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-03 · Civilinė byla Nr. e2A-1287-324/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-03
Bylos Nr.
e2A-1287-324/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-06730-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
M. K.
Civilinė byla Nr. e2A-1287-324/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06730-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 3 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1154-528/2019 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui M. K. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė teismo prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9582-214/2014 nepilnametei M. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo priteistą išlaikymo sumą ir nuo šios civilinės byloje iškėlimo teisme dienos padidinti ją iki 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant mokėtiną išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; šio išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise palikti ieškovę.

Šalies argumentai

2. Nurodė, kad atsakovo nepilnametei dukrai skiriama 130 Eur išlaikymo suma tapo per maža ir ja nebeįmanoma patenkinti visų bręstančios mergaitės poreikių, o požymių, kad ši padėtis pasikeistų, nėra. Šalių ištuokos metu (2014 metais) jų dukrai M. būnant (duomenys neskelbtini) metų, 450 Lt suma buvo iš dalies pakankama, tačiau pragyvenimo lygis Lietuvoje, tuo pačiu ir minimalus gyvenimo lygis, vartojimo kainos ir šalių mažametės dukters poreikiai padidėjo, o atsakovas geruoju didesnės išlaikymo sumos mokėti nesutinka, t. y. atsisako sudaryti sutartį dėl išlaikymo mokėjimo padidinimo. Atsakovas yra darbingas 43 metų vyras ir galėtų skirti savo dukrai išlaikyti bent po 200 Eur per mėnesį. M. poreikiai per mėnesį vidutiniškai sudaro ne mažiau kaip po 505 Eur, nors dažnai realiai dėl prastos finansinės situacijos jos poreikiams tenkinti tenka išleisti apie 322 Eur per mėnesį. Ieškovės turtinė padėtis nėra gera, jai priklauso nuo 2015 m. vasario 25 d. įkeistas 2 kambarių butas (duomenys neskelbtini). Ieškovė iki 2020 m. sausio 13 d. mokės įmokas bei palūkanas po 47,41 Eur per mėnesį. Transporto priemonių, kitų kreditorių ieškovė neturi. Ieškovės darbo pajamos sudaro 618,13 Eur per mėnesį. Jų nepakanka nepilnamečiui vaikui ir ieškovei išlaikyti, sumokėti mokesčius už butą ir kt.

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu iki pilnametystės nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai M. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018-04-27) iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paliko ieškovę nepilnametės dukters M. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovei 174 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Priteisė valstybei iš ieškovės 260,01 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 5,99 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Nurodė, jog nuo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimo priėmimo iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2018-04-27) praėjo ketveri metai, todėl akivaizdu, kad vaiko poreikiai natūraliai išaugo, tačiau jų sudėtis nepasikeitė. Šalys buvo susitarę dėl 450 Lt (130,33 Eur) išlaikymo dydžio šalių nepilnametėms dukroms. Susitarimo metu minimalus atlyginimas buvo 1 000 Lt (289,62 Eur) per mėnesį, todėl šalių susitartas ir teismo sprendimu patvirtintas išlaikymas nepilnametėms dukroms buvo iš esmės pakankamas. Šalių santuoka nutraukta bendru šalių sutikimu, patvirtinant jų pasirašytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, todėl nei šalių turtinė padėtis, nei vaikų poreikiai teismo nebuvo tiksliai nustatinėjami. Ieškovė yra pateikusi vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodyta, jog šiuo metu dukrai M. per mėnesį reikalinga vidutiniškai 493 Eur suma. Išlaidos maistui, būstui, drabužiams avalynei, mokyklai ir pan. neįrodinėtinos, nes visuotinai suprantamos, žinomos, aiškios, tik sprendžiama dėl jų dydžio pagrįstumo, jei tarp šalių dėl to yra ginčas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pati pripažįsta, jog 493 Eur dukros M. poreikiams neišleidžia ir šie poreikiai realiai yra apie 322 Eur per mėnesį. Atsakovas pripažįsta, kad šalių sutarto išlaikymo nepilnametei dukrai dydis nėra visai pakankamas ir sutinka, jog dukros M. išlaikymui reikalinga apie 300 Eur per mėnesį. Atsakovo nurodytas prisidėjimas prie M. poreikių tenkinimo yra vienkartinio pobūdžio, dėl kurio iš esmės nesumažėja vaiko poreikiai, tokios išlaidos nėra priskiriamos prie būtinųjų išlaikymo išlaidų ir dėl retumo, nepastovumo bei mažareikšmiškumo nelaikomos teikto išlaikymo sudedamąja dalimi, į išlaikymą neįskaičiuojamos. Teismas sutiko, kad apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas vaiko poreikiams reikalingas išlaidas nėra lengva, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems, gali būti didesni, kitą – mažesni, be to, žmogus turi labai daug ir kitų poreikių, kurių ieškovė nenurodė (baldai, patalynė, kt.). Įvertinus šalių dukters poreikių lentelėje ieškovės nurodytas sumas, šalių argumentus dėl vaiko būtinųjų ir kitų poreikių, ekonominę situaciją šalyje, nuolat augantį pragyvenimo lygį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei prioritetiniu vaiko teisių ir jo interesų gynimo principu, padarė išvadą, jog šiuo metu visiškai pakankama, atitinkanti šalių dukters amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius – maistui, aprangai, būstui, higienai (atsižvelgiant į bręstančios mergaitės poreikius), sveikatai (vaistams, sergant peršalimo ligomis, ir kt.), mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimui ar tobulinimui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui tenkinti yra 350 Eur suma. Tokia išvada padaryta ir dėl to, kad pati ieškovė savo kitai dukrai K., kol ši mokėsi vidurinėje mokykloje iki (duomenys neskelbtini), teikė tik 130 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą, taigi pati ieškovė pripažino pakankamu iš viso 260 Eur išlaikymo dydį per mėnesį (skaičiuojant, kad tokio paties dydžio išlaikymą K. teikia ir tėvas (atsakovas)) jau pilnametystės sulaukusiai savo dukrai. Kodėl jaunesnės dukros M. poreikiai yra didesni už 5 metais vyresnės šalių dukros K. poreikius, ieškovė teismui nenurodė, o ekonominė situacija ieškovei kreipiantis į teismą 2018 m. ir šiuo metu iš esmės nėra pasikeitusi. Ieškovė gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, vidutiniškai 656,53 Eur per mėnesį, o atsakovas gauna pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, vidutiniškai 371,24 Eur, nuo 2018 m. vasario 19 d. po 384,13 Eur per mėnesį. Iš pateiktos Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. ekspertinio nutarimo pažymos Nr. 4967 matyti, kad atsakovas netinkamas profesinei karo tarnybai, netinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose. Duomenų apie atsakovo darbingumo lygį nepateikta. Ieškovė turi hipoteka įkeistą butą, kuriame gyvena, ir hipotekos kreditoriui moka 10 058,54 Eur kreditą, jos vardu registruotų transporto priemonių nėra, santaupų pagal pateiktus banko išrašus neturi. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, gyvena savo tėvui priklausančiame bute, turi transporto priemonę CITROEN C5 2. HDI WEKEND, turi 5 776,91 Eur banko sąskaitoje. Ieškovė, be šalių dukros M., kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas nurodė šiuo metu išlaikantis dar ir šalių pilnametę dukrą K. K., kuri nesimoko ir nedirba, taigi pajamų negauna. Atsakovė gauna nepilnamečiui vaikui valstybės skiriamus pinigus –po 50 Eur per mėnesį. Įvertinus tai, kad po šalių santuokos nutraukimo pagerėjo tik ieškovės turtinė padėtis – ji nebeturi dar vienos išlaikytinės, gera valia prie dukros K. išlaikymo iki ši susiras darbą neprisideda, o atsakovas negali pagerinti savo turtinės padėties dėl objektyvios aplinkybės (sveikatos būklės), dėl kurios negali susirasti darbo, teismas padarė išvadą, kad nepilnametę dukrą M. ieškovė gali išlaikyti didesne finansine dalimi. Teismas pripažino būtinumą pakeisti vaiko išlaikymo dydį iki atsakovo sutinkamo dydžio, nes iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametės dukters poreikiams patenkinti nėra pakankamas, todėl priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai M. po 150 Eur per mėnesį.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį patenkinti pilnai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes dėl vaiko poreikių dydžio. Priteisto 130 Eur išlaikymo suma tapo per maža ir ja nebeįmanoma patenkinti visų bręstančios 13 m. mergaitės poreikių, o požymių, kad ši padėtis artimiausiu laiku pasikeistų, nėra. Dukters poreikiai yra padidėję ne tik dėl infliacijos, bet ir dėl jos brendimo. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad M. reikalingas ir dantų taisymas, ir kitų poreikių tenkinimas. Ieškovė prašė priteisti mažesnę nei pusė šalių dukros poreikiams reikalingos sumos.

5.2. Teismas netinkamai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes dėl atsakovo turtinės padėties ir sugebėjimo teikti pilnavertį išlaikymą nepilnametei dukrai. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo darbingumo sumažėjimo ar neegzistavimo faktą. Vien aplinkybė, kad atsakovas negali dirbti kario darbo, nepaneigia atsakovo galimybės dirbti kitą darbą ir gauti orų darbo užmokestį, taip stengiantis padėti tenkinti ir savo nepilnametės dukters poreikius. Be to, proceso metu buvo nustatyta atsakovo slėpta aplinkybė, jos jis savo banko sąskaitoje turi sukaupęs 5 776,91 Eur santaupų. Teismas nepagrįstai šias lėšas prilygino būsimoms atsakovo investicijoms į nuosavą nekilnojamąjį turtą. Lieka neaišku, ar teismas laiko, jog tai yra atsakovo būsimo investavimo į kitą turtą lėšos (atsakovas niekada neteigė ir neįrodinėjo, kad ketina investuoti į nekilnojamąjį turtą, kadangi jis turi ir visada turėjo kur gyventi), ar teismas laiko, kad atsakovui reikės taisyti sveikatą ir jis taupo turimas lėšas gydymui (byloje nepateikta jokių duomenų, kad atsakovo gydymas kiek nors kainuotų ir atsakovas pats to neįrodinėjo).

5.3. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl vaiko tėvų pareigų, t. y. atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pakankamas pajamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Turi būti patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tai reiškia, kad vaikui turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl šiais išaiškinimais nesivadovavo. Vien faktas, kad su atsakovu kartu gyvena kita šalių pilnametė dukra, kuri nei dirba, nei toliau mokosi, negali lemti ieškinio dalies netenkinimo ar kitokio įrodymų vertinimo, kadangi atsakovas išlaikyti šios dukters neprivalo.

Atsiliepimas

6. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

6.1. sprendžiant klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį.

6.2. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti protingi vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Kaip matyti iš atsakovės pateiktos vaiko poreikių lentelės, tokių vaiko poreikių protingais pavadinti negalima. Vaikui tenkanti išlaidų dalis sudarytų 513 Eur, t. y. sumą, kurią gauna darbuotojas, uždirbantis minimumą ir turintis išlaikyti save, būstą bei vaikus. Suprantama, kad dukrai būtina taisyti dantis, tačiau neaišku, dėl kokių priežasčių jie negalėtų būti taisomi poliklinikoje, o būtina naudotis pakankamai brangiomis privataus odontologo paslaugomis. Apeliaciniame skunde pateiktoje lentelėje nurodoma, jog odontologo paslaugoms apmokėti išleidžiama net 840 Eur per metus. Taigi akivaizdu, kad ieškovės skaičiavimai neturi nieko bendra su nepilnamečio vaiko poreikiais, skaičiavimai padaryti neatsižvelgiant į vaiko poreikius, o yra „pritempiami“ prie išlaikymo dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametis vaikas neturi specialių poreikių, ieškovės skaičiavimai yra nutolę nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, todėl jais remtis byloje negalima.

6.3. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt. lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą. Atsakovo turtinė padėtis pakankamai sunki – nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio jo pajamos buvo 4465 Eur, tai sudaro 372 Eur per mėnesį, iš šių pajamų jis moka 130 Eur dukros M. išlaikymui. Atsakovo pajamas sudaro gaunama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, dėl ligos jis yra komisuotas (serga sunkia depresijos forma, yra prižiūrimas medikų, vartoja medikamentus, reikalinga psichologo pagalba). Dėl sveikatos būklės atsakovas negali dirbti ir uždirbti, tuo labiau pajamų, viršijančių 800 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir atsakovo turtinę padėtį, ir galimybę dirbti pagal sveikatos būklę. Darbingumo lygio nustatymo pažymos nėra galimybės pateikti, kadangi atsakovas gauna pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, o darbingumo lygis nebuvo nustatinėjamas. Atsakovui pragyvenimui lieka apie 242 Eur, jo yra išlaikoma vyresnė dukra, kuriai taip pat skiria dalį savo gaunamų pajamų. Dviejų asmenų šeimai išgyventi lieka po 3 Eur per dieną.

6.4. Ieškovės turtinė padėtis geresnė, kadangi ji gauna 618,13 Eur atlyginimą atskaičius mokesčius, prie vyresnės dukters išlaikymo neprisideda. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

6.5. Pasidalinus santuokoje įgytą turtą ieškovė savo dalį investavo, o atsakovo santuokoje įgyto turto dalis piniginių lėšų pavidalu yra sąskaitoje. Tai uždirbtos, o ne sukauptos lėšos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl išlaikymo dydžio nepilnametei šalių dukrai pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

10. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė dukters gydymo planą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog naujai pateikti duomenys yra reikšmingi teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl proceso dalyvių teisės į operatyvų procesą nebus pažeistos. Darytina išvada, kad yra pagrindas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi ir priimti naujus įrodymus.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

12. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad išlaikymas nepilnametei šalių dukrai iš atsakovo (tėvo) buvo nustatytas Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-75412110-179/2015 patvirtinta šalių sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys, be kita ko, susitarė nustatyti nepilnametės dukters M. K. gyvenamąją vietą su mama (ieškove), o atsakovas įsipareigojo teikti dukrai išlaikymą po 450 Lt (130,33 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Išlaikymo sumas numatyta indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė teismo prašė padidinti nepilnametės dukters išlaikymo dydį iki 200 Eur, reikalavimą grindė padidėjusiais dukters poreikiais.

13. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes dėl vaiko poreikių dydžio. Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo išvados šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad, sprendžiant dėl išlaikymo sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

14. Nereikia įrodinėti, jog mokyklinio amžiaus vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Nuo šalių tarpusavio susitarimu nustatyto išlaikymo praėjo ketveri metai, šalių dukrai tuomet buvo dešimt metų, pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu – keturiolika metų, šiuo metu penkiolika metų. Akivaizdu, kad augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Dvidešimt eurų suma, kuria teismas padidino prieš ketverius metus nustatytą išlaikymą, nėra adekvati išaugusiems paauglės mergaitės poreikiams, pvz., byloje nustatyta, kad apeliacine tvarka vertinamo sprendimo priėmimo metu šalių dukra M. K. mokėsi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje ir (duomenys neskelbtini) mokyklos liaudies instrumentų klasėje, kurioje vien mėnesinis mokestis už mokslą yra 17,38 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

15. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog šiuo metu visiškai pakankama, atitinkanti šalių dukros M. amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius – maistui, aprangai, būstui, higienai (atsižvelgiant į bręstančios mergaitės poreikius), sveikatai (vaistams, sergant peršalimo ligomis ir kt.), mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimui ar tobulinimui, kultūriniam ar kitokiam ugdymui tenkinti yra 350 Eur suma. Vertindamas ieškovės nurodytus dukters poreikius pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nepilnamečiui vaikui yra reikalingos išlaidos laisvalaikiui, pramogoms bei lavinimui, o šalių dukra M. lanko mokamas muzikos pamokas, tačiau dėl kitų laisvalaikių išlaidų, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad daugelis lavinimo programų mokyklinio amžiaus vaikams yra nemokamos, o draugų gimtadieniams vaikai gali dovanoti kūrybines savo rankų darbo dovanas. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad ieškovė nepagrindė jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ar įrodymais kelionių į kitus miestus pas giminaičius ar kitus asmenis arba renginius būtinumo, kad ieškovės nurodyti skalbyklos, siuvyklos poreikiai iš esmės taip pat nepagrįsti, nes įprastai žmonės drabužius ir kt. skalbinius skalbiasi namie, o pati ieškovė yra siuvėja, todėl tikėtina, jog būtinus siuvinius gali pasiūti pati, įprastai užtrauktukai ar batai kas mėnesį negenda. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pirma, vaikas pagal savo amžių privalo ir turi teisę bendrauti su bendraamžiais, turėti draugų, nes tai būtina jų pilnavertės asmenybės vystymuisi. Nesudarant tokios galimybės būtų pažeisti vaikų interesai ir poreikiai, o tokių poreikių tenkinimui reikalingos tam tikros išlaidos. Atsižvelgiant į vaiko amžių (penkiolikmetė paauglė) ir nebuvimą duomenų apie specifinius gebėjimus kurti rankų darbo dovanėles bei vadovaujantis protingumo principu, kritiškai vertintinas išlaidų tokiems poreikiams nebūtinumas. Antra, ieškovės nurodytos išlaidos avalynės taisykloms, siuvykloms sudaro tik nedidelę dalį ieškovės pateiktų išlaidų. Jei ir būtų galima laikyti, kad drabužius galėtų sutaisyti pati ieškovė, to nepasakytina apie avalynę. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė į dukters poreikių suvestinę neįtraukė kai kurių papildomų išlaidų, pvz. baldams, patalynei ir pan. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepilnametės poreikius susiejo su kitos dukters K. (šiuo metu pilnametės) poreikiais 2018 m., kadangi, kaip minėta nutarties 13 punkte, kiekvienam vaikui skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent, individualių vaiko poreikių.

16. Ieškovės skaičiavimu, dukters poreikiai per mėnesį sudaro 493 Eur sumą: kišenpinigiams – 60 Eur; komunalinėms ir ryšio paslaugoms – 90 Eur; mokymosi prekėms, knygoms, mokyklinėms išvykoms, muzikos mokyklai – 55 Eur; maistui (be kišenpinigių) – 70 Eur; vaistams, higienai, gydymui, kosmetikai, kirpyklai – 50 Eur; aprangai, avalynei, galanterijai, siuvyklai, skalbyklai – 53 Eur; buities ir ūkio, remonto išlaidoms, avalynės ir kt. taisykloms – 40 Eur; pramogoms, kelionėms, sveikatos ir gyvybės draudimams – 42 Eur; transportui – 8 Eur; kitoms smulkioms išlaidoms – 25 Eur. Ieškovė 2019 m. kovo 5 d. teismo posėdyje nurodė, kad šiuo metu dukters poreikiams pati gali skirti apie 322 Eur per mėnesį, prie likusių poreikių tenkinimo prisideda ieškovės tėvai, o jei atsakovas prisidėtų prašoma padidinti suma, nereikėtų naudotis ieškovės tėvų parama (teismo posėdžio garso įrašas: 15:37 - 16:52 min). Nors atsakovas nesutiko su ieškovės prašoma dukros išlaikymo suma, nurodė, kad dukrai per mėnesį yra išleidžiama ne daugiau negu 288 Eur, sutiko, kad iš jo būtų priteisiama po 150 Eur dukrai per mėnesį, pažymėtina, kad atsakovo paskaičiavimai yra labai abstraktūs, kai kurie jų neatitinka realaus išlaidų dydžio. Pavyzdžiui, mokymosi prekėms, knygoms, mokyklinėms išvykoms, muzikos mokyklai, jo manymu, reikalinga 20 Eur per mėnesį suma, nors vien už dukters muzikos mokyklą ieškovė moka 17,8 Eur, tokiu atveju mergaitės mokymosi prekėms, knygoms per mėnesį būtų skiriami tik 2,20 Eur, tad akivaizdu, kad tokia suma negalėtų patenkinti šių jos poreikių. Atsakovo manymu, nereikalingos išlaidos buities ir ūkio, remonto išlaidoms, avalynės ir kt. taisykloms, pinigai kitoms išlaidoms. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad su nepilnamečiu vaiku gyvenančios ieškovės pateikti išsamesni paskaičiavimai yra realesni ir labiau atitinkantys tikrąsias išlaidas, skiriamas vaiko poreikiams tenkinti, į juos neįtraukta jokių prabangos prekių ar protingas lavinimo bei laisvalaikio išlaidas peržengiančių poreikių, iš atsakovo prašoma priteisti 200 Eur suma teismų praktikoje yra įprastinė mokyklinio amžiaus vaiko (paauglio) poreikiams.

17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl atsakovo turtinės padėties ir sugebėjimo teikti pilnavertį išlaikymą nepilnametei dukrai. Nors atsakovas nurodė, kad jis dėl savo sveikatos būklės negali dirbti (tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas), byloje nėra duomenų apie atsakovo darbingumo lygį. Byloje esanti Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 4967 patvirtina, kad atsakovas negali dirbti kario darbo, tačiau nei šis dokumentas, nei kiti byloje esantys atsakovo pateikti medicininiai dokumentai (viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos medicininiai pažymėjimai Nr. 9Š 933 ir 9Š 1255) nepatvirtina, kad atsakovas negali dirbti jokio kito darbo ir gauti pajamas, užtikrinančias nepilnametės dukters poreikių patenkinimą. Nors atsakovas ir nurodė, kad jis ieškojo savo sveikatos būklę atitinkančio darbo, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aplinkybė, kad su atsakovu gyvena kita šalių pilnametė dukra, kuri nedirba ir niekur nesimoko, nepaneigia tėvo įstatyminės pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą. Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t.y. laikoma, kad tėvų padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei apelianto netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnametei dukrai būtiną aprūpinimą.

18. Vadovaujantis nurodytais duomenimis darytina išvada, kad apeliacine tvarka vertinamoje byloje yra pagrindas konstatuoti nepilnametės šalių dukters poreikių padidėjimą kaip pagrindą iš atsakovo priteistiną išlaikymą padidinti iki 200 Eur. Pirmosios instancijos teismas padarė bylos duomenų neatitinkančią išvadą apie nepilnamečio vaiko poreikių dydį ir jo tėvo galimybes teikti tuos poreikius atitinkantį išlaikymą, todėl sprendimas pakeistinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Kadangi teismo sprendimas pakeičiamas, yra pagrindas perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė sumokėjo 1200 Eur išlaidas advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 187-196). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos 1200 Eur bylinėjimosi išlaidos, neviršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2 ir 8.19 p. nustatyto maksimalaus užmokesčio už ieškinio parengimą ir atstovavimą byloje (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

20. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė pateikė sąskaitą už teisines paslaugas Nr. R45-2019 ir pinigų priėmimo kvitą Nr. 1045852, patvirtinančius, kad už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 450 Eur (3 t., b. l. 39-40). Šios išlaidos atitinka advokato darbo apimtį apeliacine tvarka patikrintoje byloje, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.10 p. nustatyto maksimalaus užmokesčio už apeliacinį skundą dydžio (1,7 x 926,7 Eur) (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą, iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padidinant iki 200 (dviejų šimtų) Eur, iš atsakovo ieškovei V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas advokato teisinės pagalbos išlaidas padidinant iki 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) Eur.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo dalis, kuriomis iš ieškovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteista 260,01 Eur (du šimtai šešiasdešimt eurų 1 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei ir 5,99 (penki eurai 99 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450 (keturis šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė