Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio ir faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), prašymą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. baudžiamuoju įsakymu, baudžiamojoje byloje Nr. e1-1264-865/2024, R. S. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 314 straipsnio 2 dalyje, jam paskiriant galutinę 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą, jos sumokėjimui, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nustatant 12 mėnesių terminą.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis aptariamas nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 23 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi, teikimas Nr. T- 672- 865/2025, R. S. nustatytas 18 mėnesių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudos mokėjimo terminas, pastarąjį skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (2024 m. gegužės 23 d.).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis aptariama nutartis įsiteisėjo 2025 m. gegužės 21 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. rugsėjo 17 d. buvo gautas nuteistojo R. S. 2025 m. rugsėjo 16 d. prašymas dėl skirtos baudos mokėjimo termino pratęsimo. Nuteistojo teigimu, jis neturi santaupų ir stabilių pajamų, turi kredito įsipareigojimų, nuomos ir kitų kasdienių įmokų. Šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Jo vienintelis pajamų šaltinis yra nedarbo išmoka, kuri nepadengia visų būtinų išlaidų.

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo prašymą nepateikė.

Prašymas netenkinamas.

Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6-8 straipsniuose. BVK 6 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

BPK 352 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtinta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog nuosprendžio vykdymo metu nustatęs, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo pasikeitė tam tikros aplinkybės, dėl kurių nuteistajam sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą per teismo nurodytą terminą, teismas gali svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Nespėjęs laiku įvykdyti paskirtos bausmės, nuteistasis gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą, prašydamas pratęsti baudos mokėjimo terminą nuosprendžio vykdymo metu (BPK 362 straipsnio 4 dalis). (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-88-177/2018, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartis teikime Nr. T-99-885/2021).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką sprendimų dėl priteistų baudų vykdymo baudžiamosiose bylose, teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti tokį sprendimą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 3K-3-495/2004, 3K-3-594/2006, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. T-95-312/2018).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. baudžiamuoju įsakymu, R. S. buvo nustatytas 12 mėnesių terminas sumokėti paskirtą 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi pratęstas, nustatant 18 mėnesių terminą paskirtai baudai sumokėti, pastarąjį skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (2024 m. gegužės 23 d.).

Pirmiausiai pažymėtina, kad šias aplinkybes pagrindžiantys dokumentai ar kiti įrodymai byloje nebuvo pateikti, todėl teismas neturi galimybės nustatyti, ar R. S. nurodytos aplinkybės objektyviai egzistuoja. Be to, nuteistojo prašymas nepasirašytas nei originaliu, nei e. parašu (prašymas pateiktas elektroninio laiško forma).

Antra, nors BVK 6 straipsnyje ir nėra numatytas teismą ribojantis maksimalus terminas, per kurį turi būti sumokėta bauda, visgi toks terminas negali viršyti BK 96 straipsnyje nustatytų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminų (toks terminas paprastai turi būti netgi bent šiek tiek trumpesnis, kad jam suėjus būtų spėta pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą ir nebūtų išvengta teismo paskirtos bausmės) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-246-579/2022). BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju R. S. nustatytinas savanoriško baudos sumokėjimo terminas negali viršyti dviejų metų, o pagal minėtą teismų praktiką turi būti netgi šiek tiek trumpesnis.

R. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, o vėliau ir nutartimi jau buvo nustatytas ganėtai ilgas baudos mokėjimo terminas – 18 mėnesių, bet jis nepateikė jokių duomenų, kad per šį savanoriško baudos mokėjimo laikotarpį būtų sumokėjęs bent dalį teismo paskirtos baudos, siekiant įvykdyti bausmę, nors be kita ko, laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 16 d. iki 2025 m. balandžio 3 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), o nuo 2025 m. gegužės 12 d. iki 2025 m. liepos 24 d., dirbo UAB (duomenys neskelbtini), todėl teismas neturi pagrindo tikėtis, kad nustačius ilgesnį terminą jis atsakingai vykdys jam paskirtą bausmę. R. S. nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, kad jo finansinė padėtis pagerėtų ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas laiko netikslingu ilginti ir taip ilgą nustatytą baudos sumokėjimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

BK 47 straipsnio 7 dalis nustato, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 8 dalis). BPK 365 straipsnio 2 dalis nustato, jog jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. BK 365 straipsnio 4 dalis nustato, kad bauda kita bausme pakeičiama šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Sistemiškai vertinant šias teisės normas, konstatuotina, jog asmens mokumą ir objektyvų negalėjimą sumokėti baudą patikrina antstolis, kuris atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį įvertina, ar yra jo veikoje vengimo mokėti baudą požymių. Teismas šiuo atveju nėra įgaliotas ir neturi galimybių patikrinti R. S. finansinę būklę, pvz. ar jis turi lėšų banko sąskaitose, todėl klausimo dėl baudos pakeitimo nesprendžia. Toks klausimas spręstinas tik gavus antstolio, patikrinusio asmens mokumą, medžiagą. Pažymėtina, kad toks analogiškos aptartai teisinės bei faktinės situacijos aiškinimas ne kartą buvo pateiktas ir teisminėje praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-25-312/2016 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo R. S. prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.