Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. T-99-885/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-28
Bylos Nr.
T-99-885/2021
Teisminio proceso Nr.
1-02-5-00014-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Arūnas Bartkus (pirm.)
Nuteistasis
L. R.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Teikimas Nr. T-99-885/2021Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00014-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. R. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos mokėjimo pratęsimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-371-885/2019 L. R. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį, 570 MGL (28 500 Eur) dydžio bauda; BK 300 straipsnio 1 dalį, 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 570 MGL (28 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 380 MGL (19 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas L. R. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. kovo 14 d. iki 2019 m. kovo 22 d. (9 dienos), galutinis mokėtinas baudos dydis L. R. nustatytas 362 MGL (18 100 Eur). Teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistasis įpareigotas paskirtą baudą sumokėti per du metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. gegužės 19 d. buvo gautas nuteistojo L. R. prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-371-885/2019 paskirtos 362 MGL (18 100 Eur) dydžio baudos sumokėjimo grafiko nustatymo. Teismas raštu nuteistajam išaiškino, kad teismas nustato bendrą anksčiau nurodytos trukmės baudos sumokėjimo terminą, nenustatydamas konkrečių mėnesio įmokų. Nuteistasis pats savarankiškai pagal gaunamas ar turimas pajamas turi galimybę spręsti dėl baudos sumokėjimo dalių nustatytu terminu. Esminė aplinkybė – bauda privalo būti sumokėta iki 2022 m. sausio 21 d.

3. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. birželio 10 d. gautas pakartotinis nuteistojo L. R. prašymas dėl minėto grafiko nustatymo, sumokant po 500 Eur kas mėnesį iki 2023 m. balandžio 30 d. Prašyme nurodoma, kad nuteistasis per du kartus sumokėjo 1 000 Eur. Akcentuojama, kad jau antrus metus trunka pandemija, dėl to jo pajamos tikrai nėra didelės, todėl iki 2022 m. sausio 21 d. nespės sumokėti baudos.

4. Atsiliepimas į prašymą negautas.

Prašymas tenkinamas iš dalies

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai. BVK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

6. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad sisteminė BPK 352 straipsnio ir BVK 22 straipsnio normų analizė leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, BPK 346 straipsnio 1 dalis). Dėl to nuteistas asmuo yra/turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Tik teismo nuosprendžio neįvykdžius savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą, ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles. Prašymas dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo (baudos išdėstymo) gali būti patenkintas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimo visumai. Tokiu atveju, pratęsus nuteistajam baudos sumokėjimo terminą, bausmės paskirtis nebus paneigta, kadangi nei nuteistajam skirtos bausmės rūšis, nei jos dydis nepasikeis.

7. Vertindamas nagrinėjamu atveju pateikto prašymo pagrįstumą, teismas pažymi, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis matyti, jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-371-885/2019 įsiteisėjo 2020 m. sausio 21 d. Nuteistojo L. R. prašymas buvo pateiktas 2021 m. birželio 10 d., taigi dar nepasibaigus savanoriško baudos sumokėjimo terminui. Pažymėtina, kad nuteistajam buvo suteiktas net dvejų metų laikotarpis nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paskirtai baudai sumokėti. Iš visos mokėtinos baudos – 18 100 Eur, nuteistasis per nustatytą laikotarpį sumokėjo tik nežymią dalį. Kita vertus, nagrinėjamo klausimo kontekste esminės reikšmės nurodytas sumokėtas dydis (1 000 Eur) neturi, nes bet kuriuo atveju akivaizdu, jog per dvejus metus sumokėta baudos dalis yra nežymi ir sudaro nedidelę teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos dalį. Negana to, net ir toks baudos padengimas buvo atliktas tik baigiantis savanoriško baudos sumokėjimo terminui. Jau vien šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nedėjo maksimalių pastangų per teismo nustatytą laikotarpį sumokėti visą paskirtą baudą.

8. Iš pateikto prašymo matyti, jog pozicija dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo yra grindžiama dėl pandemijos prasta nuteistojo materialine padėtimi, tačiau nuteistasis nepateikė jokių duomenų apie turimą turtą, dėl ko nėra galimybės pilnai spręsti apie jo finansinę padėtį. Patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO išrašą apie asmens darbovietę matyti, kad nuteistasis dirba UAB „Lambera“ nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d., tačiau sutiktina, kad dėl esamos pandemijos galbūt nuteistasis šiuo metu yra blogesnėje padėtyje, nei buvo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo metu. Vis dėlto nuteistasis yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas, todėl beveik per dvejus metus galėjo papildomai įsidarbinti (taip pat ir nepilnu etatu arba daugiau dirbti vasaros laikotarpiu) ar bent jau užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Tokiu būdu būtų galima spręsti apie pastarojo pastangas pagerinti savo materialinę padėtį ir sumokėti galbūt ir ne visą, bet bent jau žymią dalį teismo paskirtos baudos. Šiuo atveju teismas neturi duomenų, o prašyme apie tai apskritai net ir neužsimenama, jog nuteistasis būtų mėginęs papildomai įsidarbinti, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ar kitokiais teisėtais būdais pagerinti savo finansinę padėtį. Atsižvelgdamas į jau minėtą valstybės suteikiamą prioritetą savanoriškam baudos sumokėjimui, teismas mano esant tikslinga suteikti nuteistajam L. R. galimybę pačiam savanoriškai sumokėti teismo paskirtą baudą, pratęsiant jos mokėjimo terminą. Nors nuteistasis prašo baudos mokėjimą išdėstyti dar 15 mėnesių, t. y. iki 2023 m. balandžio 30 d., tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pratęsus baudos sumokėjimo terminą nurodytam laikotarpiui susidarytų tokia situacija, kai bendras terminas savanoriškai sumokėti paskirtą baudą būtų net trys metai ir trys mėnesiai, o tai atitinkamai reiškia, kad toks terminas viršytų BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje numatytą tokiais atvejais taikytiną trejų metų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminą. Vadinasi, jeigu nuteistasis savanoriškai nesumokėtų baudos ir per nustatytą papildomą 15 mėnesių terminą, valstybė jo atžvilgiu nebegalėtų taikyti jokių prievartos mechanizmų, kadangi būtų pasibaigęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas ir nuteistasis faktiškai išvengtų teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės įvykdymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas šiuo atveju pratęsia savanoriško baudos sumokėjimo terminą 6 (šešiems) mėnesiams, taip, viena vertus, palikdamas galimybę nuteistajam pačiam įvykdyti paskirtą bausmę, kita vertus, palikdamas galimybę, esant pagrindui, pradėti taikyti priverstinio baudos išieškojimo procedūrą. Tuo pačiu nuteistajam dar kartą išaiškintina, kad teismas nustato bendrą anksčiau nurodytos trukmės baudos sumokėjimo terminą, nenustatydamas konkrečių mėnesio įmokų. Nuteistasis pats savarankiškai pagal gaunamas ar turimas pajamas turi galimybę spręsti dėl baudos sumokėjimo dalių nustatytu terminu. Esminė aplinkybė – bauda privalo būti sumokėta iki 2022 m. liepos 21 d.

9. Teismas nuteistajam išaiškina ir tai, kad priverstiniam baudos išieškojimui taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vykdant baudą priverstinio išieškojimo būdu gali susidaryti vykdymo išlaidos, kurios pagal CPK 610 straipsnio 1 dalį išieškomos iš skolininko (šiuo atveju – nuteistojo). Taigi priverstinio baudos išieškojimo procedūra nuteistajam būtų finansiškai brangesnė. Be to, priverstinio baudos išieškojimo procedūra nėra griežčiausias teisinis įrankis, kurį būtų galima pasitelkti nuteistajam nevykdant jam paskirtos bausmės. BK 47 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą griežtesne bausme – laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės turėtų paskatinti nuteistąjį būti labiau suinteresuotu sumokėti paskirti baudą pačiam savarankiškai, įdedant ženkliai didesnes pastangas nei ligi šiol.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 ir 364 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. R. prašymą tenkinti iš dalies.

Pratęsti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-371-885/2019 nuteistajam L. R. paskirtos 362 MGL (18 100 Eur) dydžio baudos likusios nesumokėtos dalies mokėjimo terminą 6 (šešiems) mėnesiams, t. y. iki 2022 m. liepos 21 d.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Teisėjas Arūnas Bartkus