- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-07
- Bylos Nr.
- T-95-312/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- E. D.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios E. D. prašymą leisti sudaryti mokestinės paskolos sutartį dėl solidariai priteistos žalos atlyginimo dalimis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiu E. D. (B.) pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (septynios nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dvi nusikalstamos veikos), 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (dvi nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. D. (B.) paskirta galutinė subendrinta bausmė - 160 MGL, t. y. 20 000 Lt (5 792,40 Eur), dydžio bauda. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai iš K. A., M. V., E. D. (B.) ir UAB „I. p. s.“ priteista solidariai 81 927,50 Lt (23 727,84 Eur) mokesčių nepriemokos už 2002–2003 metus, susidariusios dėl nusikalstamų veikų. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai iš K. A., M. V., E. D. (B.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)” solidariai 41 801 Lt (12 106,40 Eur) mokesčių nepriemokos už 2003-2005 metus, susidariusios dėl nusikalstamų veikų.
Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pakeista Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalis, kurioje E. D. (B.) nuteista už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl UAB „I. p. s.“ turto pasisavinimo (dėl sutarčių su UAB „V. p.“), pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl UAB „I. p. s.“ turto pasisavinimo (dėl sutarčių su G. B., IĮ), pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl UAB „I. p. s.“ turto pasisavinimo (dėl sutarčių su VšĮ „Ū. p. ir i. a.“), ir E. D. (B.s) veika perkvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl UAB „I. p. s.“ turto pasisavinimo, sudarant sutartis su UAB „V. p.“, G. B., IĮ, VšĮ „Ū. p. ir i. a.“, į vieną tęstinę nusikalstamą veiką bei, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, E. D. (B.) paskirta bausmė – 105 MGL dydžio baudą. Taip pat pakeista Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalis, kurioje E. D. (B.) nuteista už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo (dėl sutarčių su VšĮ „Ū. p. ir i. a.“), pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo (dėl sutarčių su G. B., IĮ), pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo (dėl sutarčių su UAB „K.“), pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo (dėl sutarčių su UAB „T.“), ir E. D. (B.) veika perkvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo, sudarant sutartis su VšĮ „Ū. p. ir i. a.“, G. B., IĮ, UAB „K.“, UAB „T.“, į vieną tęstinę nusikalstamą veiką bei, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, E. D. (B.) paskirta bausmė – 125 MGL dydžio bauda. Taip pat panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalis, kurioje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, E. D. (B.) subendrintos bausmės, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiu E. D. (B.) paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) subendrintos su šiuo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) paskirtomis bausmėmis dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. D. (B.) paskirta subendrinta bausmė – 160 MGL (5 792,40 Eur) dydžio bauda.
Nuteistoji E. D. prašo leisti sudaryti mokestinės paskolos sutartį, pagal kurią ji solidariai priteistą žalą valstybei atlygintų dalimis, mokant po 300 Eur per mėnesį penkerius metus, likusią sumą sumokant laikotarpio pabaigoje. Prašyme nurodoma, kad lygiagrečiai valstybei priteista žala būtų atlyginama iš kitų atsakovų areštuotų sąskaitų, taip padengiant didelę jos dalį. Išieškojus lėšas iš areštuotų sąskaitų, nuteistoji padengtų likusią solidaraus įsiskolinimo dalį arba paskolą grąžintų didesnėmis/dažnesnėmis įmokomis. Priverstinis žalos išieškojimas ženkliai padidintų išieškomą sumą (antstolio būtinosios išlaidos bei antstolio atlyginimas nuo išieškotos sumos), be to, tai taptų žinoma E. D. darbdaviui, dėl ko ji galėtų būti atleista iš darbo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnis numato, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti tokį sprendimą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai.
Nagrinėjamu atveju, nuteistoji E. D. nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių jos sunkią turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, dėl kurių teismo nuosprendis negalėtų būti įvykdytas nedelsiant. Prašymo motyvai dėl padidėsiančios išieškotinos sumos, jei būtų pradėtas priverstinis išieškojimas, ir dėl diskretiškumo, siekiant, kad darbdavys nesužinotų nusikalstamų veikų, už kurias E. D. yra nuteista, pobūdžio, nėra pakankami tam, kad būtų svarstomas teismo sprendimo dėl mokesčių nepriemokos atlyginimo valstybei vykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimas.
Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistoji E. D. teismo būtent išdėstyti sprendimo vykdymą neprašo, ji prašo leisti sudaryti mokestinės paskolos sutartį, pagal kurią ji solidariai priteistą žalą valstybei atlygintų dalimis, mokant po 300 Eur per mėnesį penkerius metus, likusią sumą sumokant laikotarpio pabaigoje. Įstatymas teismui nesuteikia teisės sudarinėti mokestinės paskolos sutarčių. Kaip jau minėta, teismas išimtiniais atvejais gali tik atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą.
Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad, įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nuosprendžiui, vykdomieji raštai dėl mokesčių nepriemokos priteisimo iš K. A., M. V., E. D. (B.) ir UAB „I. p. s.“ bei iš K. A., M. V., E. D. (B.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)” 2017 m. gruodžio 7 d. yra išsiųsti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl nuteistoji E. D. gali kreiptis į išieškotoją, siekdama sudaryti susitarimą dėl žalos atlyginimo. Susitarimas gali būti sudaromas ir pradėjus priverstinį skolos išieškojimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 595 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 595 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju, teismas neturi teisės sudaryti susitarimo tarp išieškotojo ir skolininko (ar leisti tokį susitarimą sudaryti), o teismo sprendimo vykdymo išdėstymui ar atidėjimui nėra pagrindų, be to, nuteistoji to neprašo, E. D. prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios E. D. prašymą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.