- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-27
- Bylos Nr.
- e2S-1339-945/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19345-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rinktiniai produktai“
- Ieškovas
- A. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rinktiniai produktai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rinktiniai produktai“ dėl iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-750-615/2021 patenkino ieškovo A. P. (toliau – ieškovas) ieškinį ir nusprendė iškeldinti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Rinktiniai produktai“ (toliau – atsakovė) iš ieškovui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su visa jai priklausančia įranga (statiniais) ir daiktais.
2. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1589-413/2021 paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą.
3. 2022 m. birželio 27 d. Kauno apylinkės teisme gautas atsakovės prašymas atidėti 2021 m. birželio 7 d. sprendimo vykdymą ne anksčiau kaip iki 2023 m. liepos 1 d. Atsakovė prašymą grindė tuo, kad žemės sklype vykdoma veikla yra vienintelė atsakovės veikla, jos nutraukimas lemtų atsakovės veiklos pabaigą, atsakovė 2022 m. gegužės 5 d. sudarė preliminariąją negyvenamosios patalpos – plovyklos pirkimo–pardavimo sutartį, sudariusi pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė galės pradėti išsikėlimą iš žemės sklypo, tačiau tam reikia laiko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 29 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė mažiausiai nuo 2019 m. lapkričio 22 d. (ieškinio pareiškimo teisme dienos) už atsakovei palankią ieškovui nepriimtiną aštuonerių metų senumo (2014 m.) nuomos kainą be ieškovo sutikimo neteisėtai naudojasi ieškovui priklausančiu žemės sklypu, jame vykdo komercinę veiklą ir iš jos gauna pajamas. Teismas nurodė, kad atsakovė, teismui 2021 m. birželio 7 d. priėmus jai nepalankų sprendimą, nesiėmė realių veiksmų aiškindamasi kitų žemės sklypų nuomos galimybes, o nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo 2021 m. lapkričio 18 d. atsakovė per daugiau nei šešių mėnesių laikotarpį nesudarė galiojančių kito žemės sklypo nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių. Teismas pažymėjo, kad atsakovė prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo pareiškė praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams po teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. po to, kai prieš tai daugiau nei šešis mėnesius nevykdė teismo sprendimo. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė nesiėmė realių veiksmų vykdydama teismo sprendimą ir 2022 m. sausio–vasario mėnesiais, antstoliui priverstinai vykdant sprendimą ne kartą nuvykus į ieškovo žemės sklypą – atsakovės komercinės veiklos vykdymo vietą.
6. Teismas vertino, kad pateiktu prašymu atsakovė siekia teismo sprendimo nevykdyti iki 2023 m. liepos 1 d., t. y. atsakovė siekia, jog atsakovės neteisėto naudojimosi ieškovo žemės sklypu komercinei veiklai vykdyti ir pajamoms gauti už atsakovei palankią ieškovui nepriimtiną aštuonerių metų senumo (2014 m.) nuomos kainą prieš ieškovo (žemės savininko) valią trukmė būtų mažiausiai 43 mėnesiai (nuo 2019 m. lapkričio 22 d. iki 2023 m. liepos 1 d.). Teismas konstatavo, kad atsakovė, sąmoningai savalaikiai nevykdydama įsiteisėjusio teismo sprendimo, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl netenkino jos prašymo. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė civilinėje byloje Nr. 2VP-6603-615/2022 atskiruoju skundu apskundusi 2022 m. vasario 28 d. teismo nutartį siekia, jog teismo sprendimo nevykdymas atsakovei ir jos vadovui būtų ekonomiškai naudingas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, nagrinėdamas atsakovės prašymą, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 2 dalyje nustatytos teismo posėdžio formos (žodinės) ir taip pažeidė CPK 15 straipsnyje įtvirtintą žodiškumo principą.
1.2. Teismas nutartį priėmė pažeisdamas rašytinį procesą reglamentuojančias teisės normas, dėl to buvo pažeista atsakovo teisė žinoti apie jo prašymo nagrinėjimą, taip pat suvaržyta atsakovo teisė pateikti prašymą dalyvauti teismo posėdyje.
1.3. Teismas, neįvertinęs pateiktų įrodymų, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė nesiima realių veiksmų išsikelti. Atsakovė su prašymu dėl sprendimo vykdymo atidėjimo pateikė atsakovės pasirašytą 2022 m. gegužės 5 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje numatyta, kad sutarties šalys pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį įsipareigoja sudaryti ne vėliau kaip iki 2022 m. liepos 29 d. Atsakovė nuo pat sprendimo įsiteisėjimo ieškojo tinkamo žemės sklypo verslui perkelti, tačiau žemės sklypo paieška, sutarties sąlygų derinimas ilgai užtrunka.
1.4. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė atskiruoju skundu apskundusi Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-6603-615/2022 siekia, jog teismo sprendimo nevykdymas atsakovei ir jos vadovui būtų ekonomiškai naudingas. Teismas atsakovės vadovui skyrė neprotingai didelę baudą, kuri yra neproporcinga atsakovo vadovo gaunamoms pajamoms.
1.5. Teismas nepagrįstai atsakovės veiksmus ir/ar neveikimą vertino kaip piktnaudžiavimą teise. Atsakovė iki šiol neturėjo galimybės įvykdyti teismo sprendimą, kadangi neturėjo kur iškelti sumontuotos automobilių plovimo įrangos. Staigus sprendimo vykdymas – išsikėlimas iš žemės sklypo – lemtų didelius finansinius sunkumus atsakovei. Tokie padariniai yra neproporcingi vykdytinam sprendimui, pažeidžia civilinių santykių proporcingumo, taip pat protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Atsakovė tęsia nuomos mokesčio mokėjimą, todėl ieškovas nepatiria nuostolių negautų pajamų forma.
Atsiliepimas
8. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovė pateikė išsamų prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą, taip pat pateikė atskirąjį skundą, kartu pridėdama papildomus įrodymus, todėl atsakovės teisė būti tinkamai išklausytai nėra pažeista.
2.2. Ieškovas dėl atsakovės iškeldinimo pasibaigus nuomos sutarčiai į teismą kreipėsi 2019 m. Nuomos sutartis pasibaigė 2019 m. spalio 1 d. ir ieškovas beveik trejus metus negali naudotis savo nuosavybe.
2.3. Ieškovas ne kartą siūlė atsakovei nuomotis žemės sklypą už ieškovui priimtiną nuomos mokestį, tačiau atsakovė atsisakė tą padaryti. Atsakovė ieškovui priklausančiame žemės sklype vykdo komercinę veiklą, vilkindama sprendimo vykdymą, siekia ir toliau naudoti žemės sklypą mokant ieškovui nuomos mokestį 2014 m. rinkos kaina, su kuriuo ieškovas nesutinka.
2.4. Ieškovas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patiria nuostolius, nes jis negali išnuomoti žemės sklypo kitiems asmenims, kurie sutinka mokėti ieškovui didesnį nuomos mokestį nei moka atsakovė.
2.5. Atsakovės pateikta preliminarioji sutartis nesudaro pagrindo atidėti sprendimo vykdymą, kadangi atsakovė turėjo visas galimybes išsinuomoti kitą žemės sklypą iki įsigis žemės sklypą nuosavybės teise.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą – 2021 m. rugsėjo 27 d. mokestinės paskolos sutartį. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka per dvi dienas nuo prašymo gavimo, todėl atsakovė galėjo nespėti pirmosios instancijos teismui pateikti papildomus įrodymus, susijusius su nagrinėjamu klausimu, naujo įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, jis gali būti reikšmingas vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, priima atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktą naują įrodymą.
12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas 2019 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovę iš ieškovui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su visa jai priklausančia įranga (statiniais) ir daiktais. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino 2021 m. birželio 7 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 18 d., Kauno apygardos teismui atmetus atsakovės apeliacinį skundą. 2021 m. gruodžio 10 d. buvo išduotas vykdomasis raštas. 2022 m. birželio 27 d. atsakovė pirmosios instancijos teismui padavė prašymą atidėti 2021 m. birželio 7 d. sprendimo vykdymą ne anksčiau kaip iki 2023 m. liepos 1 d. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė šį prašymą, atsakovė nesutinka su tokiu procesiniu sprendimu.
13. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 284 straipsnio nuostatų taikymą, išskirta, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kiekvienu atveju vertinant prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, iškyla poreikis įvertinti, ar prašymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).
14. Vienas iš argumentų, kuriuo siekiama pagrįsti skundžiamos nutarties neteisėtumą – prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą buvo išnagrinėtas pažeidžiant CPK 284 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką. Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta, kad jeigu sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, taip pat sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims; šių asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti teismui iškeltą klausimą. Be to, atsakovė akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ir rašytinį procesą reglamentuojančias teisės normas, kadangi, vadovaujantis CPK 133 straipsnio 3 dalimi, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį nebuvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos. Šiuo atveju atsakovės prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2022 m. birželio 27 d., o nutartis, kuria buvo išspręstas klausimas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, rašytinio proceso tvarka priimta 2022 m. birželio 29 d. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad skundžiama nutartis, kuria buvo išspręstas prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, buvo priimta pažeidus proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo posėdžio tvarką, tačiau kartu pažymi, kad šie pažeidimai nevertintini kaip esminiai ir nesudaro savarankiško pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo posėdžio formos reikalavimų pažeidimas įstatyme nepriskirtas prie absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), todėl šio pažeidimo teisiniai padariniai kiekvienu atveju vertintini pagal tai, kaip tai suvaržė asmens teisę į tinkamą teismo procesą ir galėjo lemti tai, jog byla buvo neteisingai išspręsta (CPK 329 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė nenurodė, kokių konkrečiai paaiškinimų negalėjo pateikti dėl rašytinės posėdžio tvarkos, kokios reikšmingos prašymo išsprendimui aplinkybės dėl to nebuvo išaiškintos. Atsakovė pirmosios instancijos teismui padavė išsamų prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą, prie jo pridėjo rašytinius įrodymus, vėliau pateikė atskirąjį skundą, jame nenurodė jokių esminių aplinkybių, kurias ji papildomai būtų nurodžiusi ar paaiškinusi pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir ko negali išdėstyti atskirajame skunde, kokios įtakos tai būtų galėję turėti kitokio procesinio sprendimo priėmimui, todėl negalima spręsti, kad atsakovės teisė būti išklausytai nebuvo įgyvendinta. Nors pirmosios instancijos teismas padarė formalų procesinės teisės normų pažeidimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo nuspręsti, kad šis pažeidimas galėjo turėti esminės įtakos atsakovės prašymo išsprendimui.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, žinodama apie 2021 m. birželio 7 d. priimtą jai nepalankų sprendimą, nesiėmė realių veiksmų išsinuomoti kitą žemės sklypą, o įsiteisėjus teismo sprendimui per daugiau nei šešių mėnesių laikotarpį nesudarė galiojančių kito žemės sklypo nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių, prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo pareiškė praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nors atsakovė pateikė įrodymus, kad 2022 m. gegužės 5 d. ji sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje numatyta, kad sutarties šalys pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį įsipareigoja sudaryti ne vėliau kaip iki 2022 m. liepos 29 d., šis įrodymas nepaneigia pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad atsakovė daugiau kaip šešis mėnesius nesiėmė realių veiksmų teismo sprendimui įvykdyti, kadangi iki šiol atsakovė teismo sprendimo neįvykdė, o negyvenamųjų patalpų – plovyklos įsigijimas praėjus daugiau kaip pusei metų po teismo sprendimo įsiteisėjimo negali būti vertinamas kaip atsakovės realios pastangos įvykdyti teismo sprendimą, tuo labiau, kad atsakovė teigia, jog jai reikia dar vienų metų įrangai perkelti. Atsakovės su atskiruoju skundu pateikta mokestinės paskolos sutartis ir jos turimi finansiniai sunkumai taip pat neįrodo pagrindo atidėti 2021 m. birželio 7 d. teismo sprendimo vykdymą egzistavimo. Atsakovė teigia, kad staigus teismo sprendimo vykdymas lemtų jai didelius finansinius sunkumus, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad net ir labai sunki turtinė padėtis negali savaime lemti sprendimo įvykdymo privalomo atidėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-26-516/2018). Tuo labiau, kad teismo sprendimo vykdymas po jo priėmimo praėjus daugiau nei metams laiko, o nuo įsiteisėjimo – daugiau kaip pusei metų, niekaip negali būti pripažįstamas staigiu. Atsakovė turėjo pakankamai laiko teismo sprendimui įvykdyti, o jos nurodytos aplinkybės dėl esamų ir būsimų finansinių problemų nesudaro pagrindo taikyti sprendimo vykdymo atidėjimo institutą, kadangi jis negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas. Bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas yra susijęs su tam tikrų neigiamų padarinių (dažniausiai finansinių) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-801-823/2016).
17. Sprendžiant dėl prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą pagrįstumo turi būti atsižvelgta ir į išieškotojo interesus. Kaip minėta, ieškovas ieškinį dėl atsakovės iškeldinimo pateikė dar 2019 m. lapkričio 22 d., teismo sprendimo dėl iškeldinimo vykdymą atsakovė prašo atidėti iki 2023 d. liepos 1 d. Nors atsakovė nurodo mokanti ieškovui 2014 m. nustatytą žemės sklypo nuomos kainą, ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą dar kartą akcentuoja, kad jo netenkina atsakovės mokamo nuomos mokesčio dydis. Būtent dėl šalių nesutarimo nuomos sutarties kainos klausimu ir buvo priimtas 2021 m. birželio 7 d. teismo sprendimas, todėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimas šiuo atveju neatitiktų ieškovo teisėtų interesų, paneigtų teisėtų lūkesčių principą, šalių interesų pusiausvyrą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje, CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Todėl sprendžiant dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo būtina užtikrinti, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas pamatinis teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1212-464/2017). Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 284 straipsnio normas aiškinant taip, kad jos suteikia skolininkui neribotą galimybę kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir tuo atveju, kai prašomas išdėstyti teismo sprendimas jau yra vykdomas priverstinai, ne tik prieštarautų aptartiems proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principams, bet ir sudarytų sąlygas galimai piktnaudžiauti tokia procesine teise, t. y. bet kuriuo momentu įsiterpti į vykdymo procesą ir jį sustabdyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020).
19. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimas yra vykdomas priverstinai. Taigi atsakovės teisė teikti prašymą atidėti priverstinai vykdomą teismo sprendimą yra ribota. Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais, sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kurias savo prašyme nurodė atsakovė, negali būti vertinamos kaip išimtinės, kadangi jos susijusios tik su atsakovės deklaruojamais sunkumais, o ne su realiais jos veiksmais ir kliūtimis juos atlikti, todėl spręstina, kad atsakovė kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo prasidėjus priverstinio vykdymo procesui, nors, nesant išimtinių aplinkybių, net neturėjo tokios teisės. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad vykdymo procese skolininkas turi teisę prašyti vykdomąjį dokumentą vykdančio antstolio atidėti vykdymo veiksmus ar sudaryti taikos sutartį su išieškotoju.
20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovės atskirasis skundas yra atmetamas, tenkinamas ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą atlyginimą. Ieškovo turėtos 300 Eur išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16 punkte nurodyto dydžio (1 729,9 Eur × 0,4 = 691,96 Eur), todėl ieškovui iš atsakovės priteisiamas 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rinktiniai produktai“, juridinio asmens kodas 300888536, ieškovui A. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.