- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-11
- Bylos Nr.
- 2-26-516/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02648-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Salduvės viešbutis“
- Ieškovas
- valstybės įmonės Turto banko
- Atsakovas
- asociacijai Lietuvos techninio sporto draugijai ir uždarajai akcinei bendrovei, „Salduvės viešbutis“
- Trečiasis asmuo
- V. T.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Salduvės viešbutis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atidėti sprendimo vykdymą civilinėje byloje Nr. 2-107-577/2015 pagal ieškovės valstybės įmonės Turto banko ieškinį atsakovėms asociacijai Lietuvos techninio sporto draugijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Salduvės viešbutis“ (trečiasis asmuo – V. T.) dėl nuostolių atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje iškilo ginčas dėl teismo atsisakymo atidėti sprendimo vykdymą teisėtumo ir pagrįstumo.Pareiškėja (atsakovė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Salduvės viešbutis“ pateikė teismui prašymą atidėti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-107-577/2015, kuriuo solidariai iš atsakovių UAB „Salduvės viešbutis“ ir Lietuvos techninio sporto draugijos ieškovei valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Turto bankui priteista 59 811,38 Eur suma, vykdymą iki Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-4253-794/2017 išnagrinėjimo. Pareiškėjos teigimu, ji neturi objektyvių galimybių įvykdyti teismo sprendimą – šiuo metu įmonė tik pradeda atsigauti po skolų, susidariusių gerinant ir išlaikant valstybei priklausantį turtą; įmonė pradėjo dirbti pelningai, todėl mano, kad nesutrikdžius veiklos, bus pajėgi apmokėti priteistą sumą. Pradėjus vykdymo procesą, bendrovės veikla būtų sužlugdyta, įmonė būtų priversta inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, bendrovės darbuotojai netektų darbo. Be to, Vilniaus apygardos teisme priimtas UAB „Salduvės viešbutis“ ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ir turto pagerinimo išlaidų priteisimo iš VĮ Turto banko. Pasak pareiškėjos, ieškinio tenkinimo atveju, būtų galimas priešpriešinių išieškotinų sumų įskaitymas. Pareiškėja nurodė ir tai, kad netenkinus prašymo, įmonė bankrutuotų, o tuomet nebūtų apginti ir pačios ieškovės VĮ Turto banko interesai, nes įmonė jokio nekilnojamojo turto neturi.Suinteresuotas asmuo – asociacija Lietuvos techninio sporto draugija prašė tenkinti pareiškėjos prašymą, pažymėdama, kad netenkinus prašymo, nebūtų išlaikyta išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyra, skolininkė patirtų didelių nuostolių.Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašė netenkinti pareiškėjos prašymo. VĮ Turto banko teigimu, iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad nėra pagrindo teigti, jog jos finansinė padėtis yra tokia sunki, kad ji įsiteisėjusio teismo sprendimo negalėtų įvykdyti iš karto; pareiškėja neįrodė, jog teismo sprendimo įvykdymas nulemtų jos bankroto bylos iškėlimą. Pasak suinteresuoto asmens, pareiškėjos inicijuota civilinė byla taip pat negali sudaryti pagrindo atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, tuo labiau, kad UAB „Salduvės viešbutis“ ieškinys yra nepagrįstas ir neturėtų būti tenkinamas: Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendime konstatuota, jog UAB „Salduvės viešbutis“ išlaidos už pastato remontą buvo patirtos neteisėtai naudojant valstybės turtą. VĮ Turto banko įsitikinimu, pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis bei akivaizdžiai siekia vilkinti teismo sprendimo įvykdymą. Tenkinus prašymą, būtų paneigti VĮ Turto banko teisėti lūkesčiai, lygiateisiškumo ir teisingumo principai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 31 d. nutartimi atmetė pareiškėjos (atsakovės) UAB „Salduvės viešbutis“ prašymą atidėti sprendimo vykdymą.Teismas nurodė, kad nors prašymas grindžiamas tiek atsakovės sunkia turtine padėtimi, tiek teisme priimtu pareiškėjos ieškiniu, vis dėlto, formuluodama prašymą, teismo sprendimo vykdymo atidėjimo terminą pareiškėja sieja su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-4253-794/2017 išnagrinėjimu. Teismas sutiko su suinteresuoto asmens pastebėjimu, kad toks atidėjimo terminas yra neapibrėžtas (civilinės bylos nagrinėjimas gali užsitęsti ilgą laiką), todėl visiškai nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, ieškovės teisėti lūkesčiai. Be to, patenkinus tokį prašymą, atsakovei būtų sudaryta galimybė nevykdyti teismo sprendimo net ir pasikeitus jos turtinei padėčiai. Teismas pažymėjo, kad jis neturi ir negali vertinti pareiškėjos minimo Vilniaus apygardos teismui pateikto ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-4253-794/2017 pagrįstumo, todėl teigti, jog išnagrinėjus minėtą civilinę bylą pareiškėjos turtinė padėtis neabejotinai pagerės, nėra pagrindo. Ateityje galbūt atsirasianti galimybė įskaityti priešpriešines išieškotinas sumas, ypač atsižvelgiant į naujai pradėto proceso etapą, teismo vertinimu, nelaikytina išimtine aplinkybe, sudarančia pagrindą nevykdyti jau įsiteisėjusio teismo sprendimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja akcentuoja, jog netenkinus prašymo, įmonė bus priversta inicijuoti bankroto procesą, tačiau nors suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovė nurodė, jog neprieštarautų dėl teismo sprendimu priteistos sumos mokėjimo dalimis (išdėstymo), tokio prašymo pareiškėja neteikė.Teismo nuomone, šiuo atveju svarbu įvertinti ir pareiškėjos elgesį. Teismas akcentavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimas įsiteisėjo dar 2016 m. spalio 5 d. UAB „Salduvės viešbutis“ veikla tiek 2015 m., tiek 2016 m. buvo pelninga, todėl atsakovė turėjo galimybę bent iš dalies įvykdyti teismo sprendimą, tačiau geranoriškai teismo sprendimo nevykdė, nėra sumokėjusi nei dalies priteistos sumos, o ieškinį VĮ Turto bankui dėl nepagrįsto praturtėjimo ir turto pagerinimo išlaidų priteisimo pareiškė tik antstoliui pradėjus vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą, nors tokią galimybę turėjo dar nagrinėjant ginčą šioje byloje (pareiškiant priešieškinį ar ieškinį atskiroje byloje).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja UAB „Salduvės viešbutis“ atskirajame skunde prašo tenkinti prašymą atidėti vykdymo veiksmus. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:Teismas nepagrįstai neįvertino susiklosčiusios individualios situacijos, kaip pakankamos tenkinti pareiškėjos prašymą. Pareiškėja civilinėje byloje Nr. e2-4573-262/2017 gina esamą teisinį interesą prisiteisti turto pagerinimo išlaidas. UAB „Salduvės viešbutis“ prašo kompensuoti jos patirtas valstybės turto, kuris buvo privatizuotas, pagerinimo išlaidas, jas ji patyrė įgyvendindama savo teisės iš panaudos sutarties. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.626 straipsnio 2 dalį neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai taikomos ir šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6.478, 6.479 straipsniai, 6.489 straipsnio 1, 2 dalys ir 6.501 straipsnis. Pareiškėjos ieškinys (visas ar iš dalies) gali būti tenkintas, nes teismai, taip pat ir kasacinis teismas, labai panašiomis aplinkybėmis, išaiškino, jog asmuo, investavęs lėšas į valstybei nuosavybės teise priklausant turtą, turi teisę į turto pagerinimo išlaidas, nes nė viena šalis negali nieko įgyti ar sutaupyti kitos šalies sąskaita. Nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad negali vertinti pareikšto kitoje byloje ieškinio pagrįstumo, tai nesudaro pagrindo nevertinti tokios aplinkybės, kaip labai tikėtinos dėl pareiškėjos turtinės padėtis esminio pagerėjimo, išnagrinėjus bei tenkinus jos ieškinį.Neatidėjus išieškojimo pareiškėja turėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, o paaiškėjus, kad jos ieškinys teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjos teisėti interesai iš esmės būtų nebeapginti, nes ji būtų bankrutavusi. Atidėjus išieškojimą, valstybė žalos nepatirtų, jos interesai užtikrinti ir procesinių palūkanų skaičiavimu.Tai, kad pareiškėja nepareiškė priešieškinio civilinėje byloje Nr. 2-107-577/2015 ar kito ieškinio atskiroje byloje iš karto, nėra aplinkybė, neleidžianti vertinti susiklosčiusios individualios situacijos kaip pakankamos prašymui tenkinti. Pareiškėja neprarado teisės tokį ieškinį pareikšti vėliau ir jos ieškinys jau priimtas ir nagrinėjamas.Neatidėjus teismo sprendimo vykdymo ir iškėlus pareiškėjai bankroto bylą, VĮ Turto banko reikalavimas vis tiek liktų neįvykdytas, nes pareiškėja neturi jokio ilgalaikio materialaus turto, o pajamos gaunamos iš veiklos, kurią dėl bankroto tektų nutraukti. Skundžiama nutartis neapgina nei išieškotojo, nei skolininko interesų.Suinteresuotas asmuo asociacija Lietuvos techninio sporto draugija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą tenkinti. Atsiliepime suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėjai susidarė labai nepalankios aplinkybės vykdyti sprendimą, o tenkinus prašymą būtų atsižvelgta tiek į pareiškėjos, tiek į VĮ Turto banko interesus. Sprendimo vykdymo atidėjimas galimas ne tik dėl šalių turtinės padėties, bet ir dėl kitų svarių aplinkybių. Pareiškėja nurodė konkrečią teismų praktiką, iš kurios matyti, kad yra nemaža tikimybė, jog jos ieškinys bus tenkintas. Suinteresuoto asmens nuomone, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad iš esmės nesutrikdžius pareiškėjos veiklos ji negali įvykdyti teismo sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau, kaip jau ne kartą buvo išaiškinta teismų praktikoje, CPK, konkrečiai 7 straipsnio 1 dalyje, yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Todėl sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas pamatinis teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1212-464/2017; kt.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu taip pat yra pasisakęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Taigi, akivaizdu, kad ne bet kokie įmonės turtiniai, finansiniai ar kitokie atsakovei iškilę sunkumai yra pakankamas pagrindas CPK 284 straipsnyje įtvirtintam sprendimo vykdymo atidėjimo institutui taikyti, nes priešingas aiškinimas neatitiktų teismų praktikoje įvardinto šio instituto taikymo išimtinumo kriterijaus.Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016 ). Taigi, šios nuostatos suponuoja, kad net ir labai sunki turtinė atsakovų padėtis negali savaime lemti sprendimo įvykdymo privalomo atidėjimo. Sprendžiant šį klausimą, taip pat vertintina aplinkybė, ar, atidėjus teismo sprendimo vykdymą atsakovų nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti ieškovės lūkesčiai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-660-178/2017; kt.).Kaip matyti iš pareiškėjos UAB „Salduvės viešbutis“ pateiktų balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos ir kitų turtinę padėtį apibūdinančių dokumentų, pareiškėja tiek 2015, tiek 2016 metais dirbo pelningai (užsidirbo grynojo pelno), be to, kaip ir pati pripažino savo procesiniuose dokumentuose, jos veikla buvo ir yra paklausi, ji tikisi ir toliau veikti pelningai, t. y. bendrovės veiklos perspektyvos yra pozityvios. Išanalizavęs pareiškėjos argumentus bei jiems pagrįsti pateiktus dokumentus, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su VĮ Turto banko pozicija, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjos turtinė būklė yra tokia, kad būtų pateisinamas išimtinės priemonės – sprendimo vykdymo atidėjimo – taikymas, tuo labiau, jog, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, VĮ Turto bankas iš esmės nurodė neprieštaraujantis dėl priteistos sumos mokėjimo dalimis (išdėstymo), kaip, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, labiau išieškotojos ir skolininkės interesų pusiausvyrą užtikrinančios priemonės nei atidėjimas ilgam laikui, todėl pareiškėja, teigianti, kad visos teismu sprendimu priteistos sumos iš jos išieškojimas gali sukelti bendrovės bankrotą, turi galimybę prašyti sprendimo išdėstymo konkrečiam laikotarpiui, tačiau to nedaro.Be to, kaip visiškai pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pareiškėja teismo sprendimo vykdymo atidėjimo terminą sieja su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos, kaip kad ji nurodo, Nr. 2-4253-794/2017 (iš tikrųjų, kaip matyti iš apeliantės procesinių dokumentų turinio, Nr. e2-4573-262/2017) išnagrinėjimu, o toks atidėjimo terminas, įvertinus tai, jog civilinės bylos nagrinėjimas gali užsitęsti ilgą laiką, kurio šiuo metu iš esmės neįmanoma tiksliai prognozuoti, yra pernelyg neapibrėžtas ir, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, neabejotinai paneigtų įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principus, o taip pat VĮ Turto banko, kuri ir taip daugiau nei metus laiko po Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo įsiteisėjimo neatgavo net mažos jai priteistos sumos dalies (nepaisant to, kad pareiškėjos veikla, kaip jau minėta, jau nuo 2015 m. pelninga), teisėtus lūkesčius.Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, priešingai nei interpretuoja savo atskirajame skunde pareiškėja, ateityje galbūt atsirasianti galimybė įskaityti priešpriešines išieškotinas sumas, nelaikytina išimtine „kita aplinkybe“ CPK 284 straipsnio prasme, savaime sudarančia pagrindą taikyti sprendimo vykdymo atidėjimą, tuo labiau, kad, kaip minėta, pareiškėjos turtinė padėtis nėra bloga, ir jai nedraudžiama tartis su išieškotoja dėl skolos grąžinimo dalimis net ir prasidėjus vykdymo procesui. Todėl šiuo atveju pareiškėjos nurodyti argumentai dėl, jos nuomone, tikėtino jos ieškinio kitoje byloje tenkinimo, iš esmės nėra teisiškai reikšmingi.Apibendrindamas pirmiau nurodytus teisinius ir faktinius aspektus, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir teisingą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.